CP v2

Category: Regionai

  • Ką žinote apie dezinformaciją ar evakuaciją? Atlikite testą ir pasitikrinkite  

    Ką žinote apie dezinformaciją ar evakuaciją? Atlikite testą ir pasitikrinkite  

     

    Kol žinios lieka teorinės, dažnai atrodo, kad jų pakanka. Tačiau būtent netikėtos situacijos parodo, ar tikrai žinome, kaip elgtis – ką daryti, kai po audros nėra elektros? Kur eiti, jei kyla oro pavojus? Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus atlikti „Testą X“ ir pasitikrinti savo civilinės saugos žinias. Testą sudaro 10 su pasiruošimu ekstremaliosioms situacijoms susijusių klausimų, kuriuos užduoda žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai. 

    „Kalbant apie civilinę saugą, dažnai sunkiausia įvertinti ne tai, ką žinome, o tai, ko dar nežinome. Todėl kurdami „Testą X“ atrinkome 10 svarbiausių temų, kurios padeda įsivertinti savo pasirengimą ir atkreipia dėmesį į žinias, galinčias būti svarbiomis realioje situacijoje. Kviečiame testą spręsti savarankiškai, su šeima ar kolegomis, o jį atlikus neapsiriboti rezultatu – aptarti atsakymus, pasidomėti plačiau ir skirti dėmesio toms temoms, kuriose žinių dar trūksta“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.  

    Pasitikrinti savo žinias ir atlikti testą galima pasiruosk.lt.  

    Kas laukia teste?  

    „Testo X“ klausimai kviečia pasitikrinti žinias įvairiomis temomis – nuo pirmųjų veiksmų kilus pavojui iki evakuacijos ar dezinformacijos atpažinimo. Pasirengti testui ir daugiau sužinoti apie civilinę saugą galima programėlėje KOVAS bei https://vilnius.lt/savivaldybe/saugus-miestas/civiline-sauga.  

    Klausimus užduoda:  Šaulių Sąjungos vado pavaduotojas plk. ltn. Gediminas Latvys, Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, turinio kūrėjas Paulius Mikolaitis-Paul de Miko, socialinė aktyvistė ir dainininkė Dovilė Filmanavičiūtė, Kadenciją baigusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, žurnalistė Gerūta Griniūtė, Blue-Yelloe direktorė Laura Paukštė.  

     

  • Rudeninių filmavimų laikotarpis Vilniuje: pradedamos kurti kalėdinės reklamos, tarptautiniai serialai bei filmai

    Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje Vilniuje vyks intensyvūs filmavimo darbai: Europos rinkai skirta kalėdinė reklama, tęsiami lietuviško vaidybinio filmo „Sugauti Vanagą“ ir serialo „10 with a Flag“ bei filmo „Mouse Hunt 2“ filmavimo darbai.

    Vilniuje pradedamas filmuoti ir naujas „Prime Video“ keturių dalių psichologinis trileris „Sarek“, paremtas švedų rašytojo Ulf Kvensler to paties pavadinimo romanu. Serialas filmuojamas Švedijoje ir Lietuvoje, o jo istorija prasideda Sarek nacionalinio parko laukinėje gamtoje, kur draugų žygis netikėtai virsta kova dėl išlikimo. Pagrindinius vaidmenis atlieka Felix Sandman, Kitt Walker Johansson, Alva Bratt ir Nora Rios.

    Vilnius pasirinktas viena iš „Sarek“ filmavimo vietų dėl miesto lokacijų įvairovės – nuo istorinio senamiesčio ir skirtingos urbanistinės architektūros iki šiuolaikinių, industrinių ir gamtos erdvių. Serialo premjera „Prime Video Nordics“ platformoje numatoma 2027 metais.

    Mieste taip pat bus filmuojama Vokietijos prekės ženklo kalėdinė reklama, skirta Europos rinkai. Prie projekto dirbs daugiau nei 60 specialistų iš Lietuvos ir Vokietijos. Filmavimai vyks tiek Vilniaus gatvėje, kurioje filmavimo reikmėms bus kuriama kalėdinė aplinka, tiek privačiuose interjeruose.

    Vilniaus kino biuras informuoja apie laikinus eismo ir automobilių stovėjimo ribojimus, susijusius su filmavimo darbais:

    • rugsėjo 27 d. 6–12 val. netrukdant transporto ir pėsčiųjų eismo atliekami filmavimo paruošiamieji darbai, statomos dekoracijos ir kabinamos girliandos Vilniaus gatvės dalyje nuo Labdarių iki Islandijos gatvės. Darbų metu naudojamas keltuvas;
    • nuo rugsėjo 27 d. 18 val. iki rugsėjo 28 d. 6 val. filmuojama Vilniaus gatvės dalyje nuo Labdarių iki Islandijos gatvės ir Labdarių gatvėje ant važiuojamosios kelio dalies (paliekant ne mažesnį kaip 3 metrų pravažiavimą) statytomas keltuvas. Filmavimo metu trumpam (iki 3 min.) ribojant transporto priemonių, dviračių ir pėsčiųjų eismą minėtose gatvėse;
    • rugsėjo 28 d. 20.30–22.45 val. filmuojama Ukmergės gatve pagal KET važiuojančiame vaidybiniame automobilyje, kuris bus transportuojamas ant priekabos;
    • rugsėjo 28 d. 6–22.45 val. rezervuojamos 23 automobilių stovėjimo vietos prie pastato Ukmergės g. 369 ir 12 vietų prie pastato Ukmergės g. 244;
    • rugsėjo 29 d. 6–15.30 val. rezervuojamos 4 automobilių stovėjimo vietos prie pastato Panevėžio g. 15;
    • nuo rugsėjo 29 d. 16 val. iki rugsėjo 30 d. 20.30 val. rezervuojamos 8 automobilių stovėjimo vietos A. Jakšto gatvėje;
    • nuo rugsėjo 29 d. 15 val. iki rugsėjo 30 d. 23 val. rezervuojamos 22 automobilių stovėjimo vietos Kaštonų gatvėje,
    • nuo rugsėjo 29 d. 6 val. iki rugsėjo 30 d. 23 val. rezervuojamos 14 automobilių stovėjimo vietų  Vienuolio gatvėje;
    • rugsėjo 30 d. (arba spalio 2 d.) 7.30–19.30 val. filmuojama Meistrų gatvėje, o 9–16 val. filmavimo metu trumpam (iki 3 min.) ribojamas transporto priemonių eismas minėtoje gatvėje;
    • rugsėjo 30 d. 19–21 val. A. Jakšto gatvėje šalia pastato A. Jakšto g. 12 važiuojamojoje kelio dalyje statomas keltuvas;
    • spalio 1 d. 5–18 val. rezervuojamos 8 automobilių stovėjimo vietos prie pastato Žirmūnų g. 1E;
    • nuo spalio 1 d. 17 val. iki spalio 2 d. 21 val. rezervuojamos 26 automobilių stovėjimo vietos Žolyno gatvėje;
    • spalio 1 d. 19.30–21 val. filmuojamas pagal KET važiuojantis vaidybinis automobils Verkių gatvėje, o 6–22.30 val. rezervuojama automobilių stovėjimo aikštelė prie Verkių vandens malūno;
    • spalio 1 d. 6–22.30 val. rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos šalikelėje Martyno Knakfuso gatvėje;
    • spalio 1 d. 20.30–22.30 val. filmuojama Verkių gatvėje trumpam (iki 1 min.) ribojant transporto priemonių eismą;
    • spalio 1 d. 19.30–21 val. filmuojama pagal KET Žaliųjų Ežerų gatve važiuojančiame vaidybiniame automobilyje;
    • nuo spalio 2 d. 18 val. iki spalio 3 d. 21 val. rezervuojamos 53 automobilių stovėjimo vietos šalia pastato Saltoniškių g. 2;
    • spalio 2 d. 15-20 val. filmuojama dronais Naugarduko ir Aguonų g. sankryžoje;
    • nuo spalio 6 d. 19:00 val. iki spalio 7 d. 12:30 val. rezervuojamos 9 automobilių stovėjimo vietos L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje ir 2 vietos Liejyklos gatvėje;
    • nuo spalio 6 d. 21:00 val. iki spalio 7 d. 23 val. rezervuojamos 18 automobilių stovėjimo vietų automobilių stovėjimo aikštelėje Dvaro gatvėje;
    • spalio 7 d. 16–19 val. filmuojama Pelesos skvere esančioje vaikų žaidimų aikštelėje ją prireikus apsitveriant ir trumpam (iki 3 min.) ribojant pėsčiųjų ir dviratininkų eismą, spalio 7 d. 6-19 val. rezervuojamos 9 automobilių stovėjimo vietos Pelesos gatvėje;
    • nuo spalio 8 d. 14 val. iki spalio 10 d. 20 val. rezervuojamos 4 automobilių stovėjimo vietos Aludarių gatvėje;
    • nuo spalio 8 d. 14 val. iki spalio 10 d. 20 val. rezervuojamos 4 automobilių stovėjimo vietos Aludarių gatvėje;
    • nuo spalio 8 d. 15 val. iki spalio 10 d. 21 val. rezervuojamos 17 automobilių stovėjimo vietų M. K. Čiurlionio gatvėje;
    • nuo spalio 13 d. 14 val. iki spalio 17 d. 21 val. rezervuojamos 22 automobilių stovėjimo vietos Sniego gatvėje.

    Nuotrauka M FILMS

    Atsiprašome gyventojų ir miesto svečių už laikinus nepatogumus.

  • Vilniaus miesto savivaldybės administracija siūlo bendraturčiams įsigyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą

    Pardavimo procedūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2026 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1-1670 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės pagalbinio ūkio paskirties pastatų, jų dalių (išskyrus laikinus pastatus), kitų pagalbinio ūkio paskirties patalpų, pastogių, rūsių, jų dalių, inžinerinių statinių pardavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintu tvarkos aprašu.

    Kilus klausimams iki 2026-11-03 susisiekite su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Priežiūros ir tvarkymo poskyrio vyresniąja specialiste Jurgita Klimiene, tel. +370 601 50079, el. p. jurgita.klimiene@vilnius.lt.

    Eil. Nr.

    Seniūnija

    NT pavadinimas

    Gatvė

    Namo Nr.

    Patalpos Nr.

    Bendras plotas, kv. m

    Savivaldybės dalies plotas, kv. m

    1.

    Naujosios Vilnios

    Ūkio pastato dalis

    Liepto

    20

    –

    30,00

    20,00

  • Pametei sofą miške? Nauja „TrashSignal“ sistema žada, kad skundas nebedings ir bus rezultatas

    Lietuvoje neteisėtai išmestos atliekos dažnai tampa kasdiene rutinos dalimi: prie konteinerių paliktos sofos, miškuose supiltos statybinės atliekos ar pakelėse numestos padangos. Gyventojai tai nufotografuoja, pasidalija socialiniuose tinkluose, tačiau po kelių dienų įrašas pradingsta, o problema lieka.

    Šiai spragai spręsti kuriama tarptautiniam naudojimui skirta platforma „TrashSignal“, kurios idėja paprasta: pranešimas neturi dingti sistemoje, o gyventojas turi matyti, kas vyksta toliau. Sprendimas orientuotas į dvi situacijas: kai būtina institucijų reakcija ir kai žmogus gali saugiai sutvarkyti pats.

    Skandalai parodė sistemos spragas

    Diskusijos apie dingstančius pranešimus ypač suaktyvėjo po viešumoje aptartų atvejų, kai Vilniaus rajone metų metus buvo fiksuojamas nelegalus atliekų vežimas, o gyventojų signalai esą ne visuomet virsdavo realiais veiksmais. Tokiose istorijose žala aplinkai skaičiuojama milijonais eurų, tačiau paprastam žmogui vis tiek kyla tas pats klausimas: kam pranešti, kad tai suveiktų.

    Platformos kūrėjai pabrėžia, kad dideli pažeidimai nėra tas atvejis, kai užtenka gero noro ir šiukšlių maišo. Cheminės medžiagos, dideli statybinių atliekų kiekiai ar neaiškios kilmės sąvartynai reikalauja įgaliojimų, specialios technikos ir atsakomybės, todėl čia pranešimas turi pasiekti atsakingas tarnybas.

    Dvi kryptys: pranešti arba sutvarkyti

    „TrashSignal“ siūlo dvi funkcijas: „Report“ ir „Cleanup“. „Report“ skirtas atvejams, kai gyventojas problemos spręsti negali arba neturėtų, todėl svarbiausia tiksliai užfiksuoti situaciją, pažymėti vietą ir pateikti informaciją, kad ji būtų nukreipta atsakingiems vykdytojams.

    „Cleanup“ orientuotas į mažus, aiškius ir saugius tvarkymus, pavyzdžiui, surinkti po savaitgalio pievoje likusias pakuotes ar parke besimėtančius butelius. Vartotojas įkelia nuotrauką prieš, o sutvarkęs vietą pateikia nuotrauką po, taip sukuriant ne emocinį pasipiktinimą, o matomą rezultatą.

    Taškai už tvarkymą ir partnerių paieška

    Platformoje numatyti ir taškai „TrashCash“, kurie suteikiami už patvirtintus sutvarkymus. Kūrėjų sumanymu, ateityje jie galėtų virsti partnerių pasiūlymais, nuolaidomis ar kuponais, tačiau tam reikalingas verslo įsitraukimas ir aiškios taisyklės, kaip bus tikrinama, ar tvarkymas realiai įvyko.

    Projektas kuriamas tarptautiniu principu, o komanda dirba iš skirtingų vietų, todėl sprendimas nuo pat pradžių taikomas ne vienai šaliai. Kūrėjai akcentuoja, kad tikslas nėra perkelti institucijų pareigų gyventojams, o sukurti aiškesnį kelią nuo signalo iki veiksmo ir sumažinti atvejų, kai pranešimas paprasčiausiai prapuola.

    Praktinis efektas, kaip tikisi iniciatoriai, būtų dvejopas: didesnis institucijų atskaitingumas, kai problema reikalauja jų veiksmų, ir daugiau greitų, saugių bendruomenės tvarkymų ten, kur užtenka keliolikos minučių. Galiausiai tai turėtų sumažinti situacijų, kai šiukšlės keliauja iš socialinių tinklų į užmarštį, o realybėje niekas nepasikeičia.

  • Lietuvos keliuose montuos 400 atšvaitų nuo žvėrių: ar tai sumažins avarijų skaičių?

    Valstybinės reikšmės Lietuvos keliuose pradedamas bandymas, kuris turėtų atsakyti į dažną vairuotojų klausimą: ar laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitai realiai padeda išvengti susidūrimų. AB „Kelių priežiūra“ kartu su AB „Via Lietuva“ ir VILNIUS TECH planuoja sumontuoti apie 400 tokių atšvaitų ir vieną sezoną vertinti jų poveikį eismo saugai.

    Pirmieji atšvaitai jau įrengti 2026 metų rugsėjo pradžioje krašto kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Priemonė bus diegiama ruožuose, kuriuose fiksuojama didesnė gyvūnų pasirodymo ir susidūrimų rizika, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio elementus ir ankstesnių įvykių statistiką.

    Atšvaitai tvirtinami prie signalinių stulpelių arba apsauginių atitvarų, o jų principas paremtas automobilių žibintų šviesos atspindžiu. Artėjant transporto priemonei, atspindėta šviesa nukreipiama į kelio prieigas ir turėtų sukurti papildomą optinį dirgiklį gyvūnams, kad šie nesiveržtų į važiuojamąją dalį.

    „Šia prevencine priemone siekiama sumažinti laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį ir susidūrimų su jais tikimybę. Tačiau nė viena priemonė negali visiškai eliminuoti rizikos, todėl vairuotojų budrumas ir saugus greitis išlieka itin svarbūs visus metus“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia priemonė Europoje naudojama seniai, tačiau iki šiol skelbti tyrimai skirtingose šalyse pateikė nevienareikšmius rezultatus. Dalis analizių rodo galimą teigiamą efektą tam tikromis sąlygomis, tačiau kitur fiksuota, kad poveikis menkas arba priklausomas nuo sezoniškumo, kelio tipo, priežiūros ir net atšvaitų išdėstymo.

    „Eismo saugumo sprendimai turi būti pagrįsti ne prielaidomis, o duomenimis. Šio tyrimo rezultatai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl jų taikymo ateityje“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Vertinant efektyvumą bus stebima, kaip kinta eismo įvykių su laukiniais gyvūnais skaičius ruožuose, kuriuose atšvaitai įrengti, ir palyginama su analogiškomis atkarpomis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokį palyginimą gali stipriai veikti migracijos laikotarpiai, oro sąlygos, matomumas, eismo srautai ir kiti veiksniai, todėl svarbus ne pavienis įvykis, o bendra tendencija per sezoną.

    Vairuotojams primenama, kad gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje, naktį ir anksti ryte, o rizika išauga miškingose vietovėse ir ten, kur pastatyti ženklai apie laukinius gyvūnus. Pamačius gyvūną kelkraštyje rekomenduojama mažinti greitį, laikyti abi rankas ant vairo ir būti pasirengus staigiam jo šuoliui į važiuojamąją dalį.

  • Miškas suviliojo minias: Miškininko dienos renginiuose visoje Lietuvoje – 4 500 dalyvių

    Miškininko diena šiemet Lietuvoje virto viso mėnesio trukmės renginių ciklu, kuris pritraukė daugiau nei 4 500 žmonių. Valstybinių miškų urėdija pakvietė į per 30 nemokamų veiklų nuo pažintinių žygių iki edukacijų šeimoms įvairiuose šalies regionuose.

    Šių metų šūkis „Nepraeik pro šalį“ ragino mišką pamatyti plačiau nei pasivaikščiojimo vietą. Renginiuose daug dėmesio skirta miškų atkūrimui, buveinių apsaugai, infrastruktūros priežiūrai ir priešgaisrinei apsaugai, kuri pastaraisiais metais išlieka itin aktuali dėl dažnesnių sausrų.

    Nuo elnių baubimo iki istorijos

    Viena ryškiausių rudens patirčių tapo elnių baubimo klausymosi vakarai, vykę Anykščių, Biržų, Jurbarko, Mažeikių, Ukmergės, Raseinių, Šilutės ir Panevėžio apylinkėse. Panevėžio krašte šis vakaras sutraukė apie 150 dalyvių, o Kuršėnų pusėje lankytojai stebėjo ir į šiltuosius kraštus besiruošiančias gerves.

    Miškininkų vedami pėsčiųjų žygiai driekėsi nuo pajūrio pušynų iki Punios šilo bei kitų pažintinių takų, kur dalyviai sužinojo apie kraštovaizdžio formavimą ir miško priežiūros darbus. Švenčionėlių apylinkėse žygis papildytas istoriniu kontekstu, pristatant Adutiškio miške išlikusius Pirmojo pasaulinio karo fortifikacijos objektus.

    Dalis veiklų priminė, kad miškas Lietuvoje dažnai yra ir atminties erdvė. Žygiuose aptartos laisvės kovų vietos, partizaninio pasipriešinimo istorija, o kai kur dalyviai įveikė net didesnius atstumus, nei planuota, pavyzdžiui, pajūryje nuo numatytų 8 iki 10 kilometrų.

    Dėmesys biologinei įvairovei

    Renginiuose akcentuota biologinė įvairovė ir miškų atsparumas, kuris tampa vis svarbesnis klimato kaitos kontekste. Telšių krašte pristatytas „Žvėrinčius“ su atnaujintu pažintiniu taku ir stovyklaviete, o Rokiškyje vyko kūrybinės dirbtuvės „Gamtos kūrėjai“, kur dalyviai iš miške rastų medžiagų kūrė simbolinius talismanus.

    Varėnos apylinkėse daug dėmesio skirta Dzūkijos žemyninių kopų buveinėms ir jų išsaugojimui, pabrėžiant, kad atviros smėlio buveinės kai kurioms rūšims yra kritiškai svarbios. Tauragės krašte lankytojai su specialistais aptarė sengirių vertę ir praktinius sprendimus, kaip derinti miškų naudojimą su gamtos apsauga.

    Vienu gausiausių renginių tapo Pašilių stumbryne surengtos stumbriukų vardynos, į kurias susirinko daugiau nei 220 žmonių. Šiemet birželį gimusiems stumbriukams vaikai išrinko vardus Gimė ir Gizmo, o lankytojai turėjo progą iš arti pamatyti bandą ir sužinoti daugiau apie šios rūšies apsaugą.

    Kur žmonės sužinojo daugiausia

    Edukacinėse programose lankytojai ne tik klausė pasakojimų, bet ir praktiškai susipažino su miškininkų darbu. Druskininkuose miško muziejuje „Girios aidas“ vyko užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, o Kazlų Rūdos miško muziejuje edukacijos derintos su pasivaikščiojimu miško taku.

    Nemenčinėje pristatyta miško gaisrų stebėsena, gesinimo darbai ir naudojama technika, o Dubravos bei Panevėžio medelynuose lankytojai sužinojo, kaip auginami sodmenys, ruošiamos sėklos ir kokį kelią turi nueiti sėkla iki naujo miško. Šalčininkų krašte surengtas orientavimosi žygis Petešos miške, kuriame žinios tikrintos užduotimis.

    Didžiausia šventė įvyko Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu. Juodkrantėje dalyviai leidosi į žygius, išbandė miško terapijos užsiėmimus, apžiūrėjo parodą „Gamtos vertybės miškininko akimis“, o „Miško akademijoje“ mokėsi atpažinti sėklas, pėdsakus ir plunksnas bei sužinojo, kaip nustatomas medžių amžius.

    Organizatoriai skaičiuoja, kad vien Neringoje apsilankė apie 3 500 žmonių, o visoje šalyje Miškininko dienos veiklos dar kartą priminė, jog miškas yra ir ekosistema, ir poilsio erdvė, ir visuomenei svarbus saugumo bei atsparumo išteklius. Pasak miškininkų, tokie susitikimai padeda geriau suprasti, kodėl miškų priežiūra apima ne tik medžių auginimą, bet ir rūšių apsaugą, prevenciją bei atsakingą lankymąsi.

  • „Energesman“ smūgis STT: prokuratūra liepė iš naujo narplioti Vilniaus atliekų krizę

    Vilniaus apygardos prokuratūra panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė papildomai patikslinti aplinkybes dėl Vilniaus regiono mišrių atliekų tvarkymo perėmimo. Vertinama, ar veikla galėjo būti vykdoma be privalomų leidimų ir ar sprendimai priimti teisėtai.

    Į prokuratūrą kreipėsi Vilniaus mišrių atliekų gamyklos operatorius „Energesman“. Bendrovė prašė įvertinti, ar atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančios įmonės ir su sprendimais susijusios institucijos galėjo pažeisti Baudžiamąjį kodeksą, kai atliekos tvarkomos neturint taršos leidimų, ir ar nebuvo piktnaudžiauta tarnyba.

    Skunde taip pat kelti klausimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovo bei kitų darbuotojų veiksmų, įskaitant įgaliojimų viršijimą ir galimai padarytą didelę žalą. Prokuratūra nurodė šiuos prašymus nagrinėti kartu, mat jie susiję tais pačiais įvykiais.

    „Surenkame vis daugiau duomenų, kurie rodo, kad mūsų atžvilgiu įvykdyta ciniška reiderystė, atliekų tvarkymas tikslingai perimtas, o gyventojams, aplinkai ir valstybei padaryta didelė žala“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    STT sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą buvo priėmusi Tarnybos vyresnioji specialistė, motyvuodama, kad nenustatyta nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tačiau prokuratūra, išnagrinėjusi „Energesman“ skundą, šį nutarimą panaikino, nurodydama, kad jis gali būti nepagrįstas ir priimtas skubotai, nepakankamai išsiaiškinus reikšmingas aplinkybes.

    Prokuratūra įpareigojo STT papildomai patikrinti ir tai, kaip buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimas. Teigiama, kad dokumentuose galėjo būti remtasi sprendimu, kuris buvo pasirašytas vėliau, nei į jį pradėta atsiremti, o tai kelia klausimų dėl procedūrų teisėtumo ir sprendimų chronologijos.

    „Vilniaus savivaldybė ir VAATC veiksmus koordinavo – VAATC savo dokumentuose citavo Vilniaus ESOC ir centro vadovo sprendimus, kurie dar oficialiai nebuvo priimti“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

    Atliekų tvarkymo sektorius Lietuvoje išlieka padidintos rizikos sritis dėl didelių viešųjų pinigų srautų, skubių sprendimų ekstremalių situacijų metu ir sudėtingų leidimų bei viešųjų pirkimų grandinių. Tokiose situacijose praktikoje itin svarbūs tampa taršos leidimai, veiklos tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas tarp operatorių, savivaldybių įmonių ir rangovų.

    Bylos kontekste minima ir tai, kad STT kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau buvo baigusi ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centre. Tyrime fiksuotas mažiausiai 162 000 eurų kyšių perdavimas, kaltinimai pareikšti dviem buvusiems centro darbuotojams, o atskirame epizode vienam buvusiam darbuotojui skirta 101 650 eurų bauda.

    „Energesman“ tvirtina, kad iki galutinių teismų sprendimų atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys išlieka galiojančios. Bendrovė viešai skelbia, kad preliminariai vertinami nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma gali augti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos valdymas yra perimtas.

  • Kaune prasideda 10 mln. eurų projektas: kapsulę įkas meras ir „Care Investments“ vadovas

    Simbolinė pradžia Kaune

    Kaune rugsėjo 30 dieną bus oficialiai pažymėta senjorų globos namų „Gemma“ Dainavos namų statybų pradžia. Projekto startą simbolizuos ateities kartoms skirta kapsulės įkasimo ceremonija.

    Renginys vyks Krėvės prospekte, o organizatoriai žada sudaryti galimybes žiniasklaidai pabendrauti su pagrindiniais projekto atstovais. Numatyta, kad ceremonija truks apie 30 minučių.

    130 vietų ir 100 darbo vietų

    „Gemma“ Dainavos namai – antrasis šio tinklo projektas Kaune, į kurį planuojama investuoti apie 10 mln. eurų. Projekto vystytojai teigia, kad pastatas nuo pradžių projektuojamas specialiai senjorų globai.

    3 400 kvadratinių metrų ploto komplekse galės apsigyventi 130 senjorų. Taip pat skaičiuojama, kad veiklai užtikrinti bus sukurta apie 100 darbo vietų.

    Kas dalyvaus ceremonijoje?

    Organizatorių teigimu, kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvaus Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Taip pat numatytas projekto vystytojos „Care Investments“ direktoriaus Jono Zelbos ir generalinio rangovo „Conres Kaunas“ vadovės Jurgitos Girdzijauskienės dalyvavimas.

    Pasak organizatorių, žurnalistams bus suteikta galimybė užduoti klausimus ir gauti komentarus apie projekto eigą, investicijų apimtį bei planuojamus darbų terminus.

    Senjorų globos infrastruktūros plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl visuomenės senėjimo ir didėjančios ilgalaikės slaugos bei globos paslaugų paklausos. Savivaldybės ir privatūs investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kaip didinti vietų skaičių ir gerinti paslaugų kokybę, ypač didmiesčiuose.

  • Japonų kalbos bumas Lietuvoje: „Seito San“ plečia ribas ir startuoja su nuotolinėmis pamokomis

    Klaipėdos licėjaus japonų kalbos ir kultūros centras „Seito San“ pradeda ketvirtąjį veiklos sezoną ir skelbia apie svarbią naujovę: nuo šiol japonų kalbos bus galima mokytis ir nuotoliniu būdu. Tai atveria duris ne tik Klaipėdos gyventojams, bet ir žmonėms iš kitų Lietuvos miestų, kurie iki šiol neturėjo patogios galimybės reguliariai lankyti pamokas gyvai.

    Centras pabrėžia, kad jų tikslas nėra vien kalbos gramatika ar žodynas. „Seito San“ veiklos kryptis išlieka platesnė: japonų kalba čia siejama su kultūros pažinimu, bendruomenės kūrimu ir gyvu bendravimu, kuris padeda suprasti Japoniją ne per stereotipus, o per kasdienius jos tradicijų ir šiuolaikinio gyvenimo sluoksnius.

    „Kai kūrėme „Seito San“, norėjosi ne dar vienos vietos, kurioje žmogus tik įgytų žinių. Svajonė buvo sukurti erdvę, kurioje susitiktų žmonės ir kultūros, o svetima kalba padėtų priartėti prie kito“, – sakė centro vadovas Sigitas Benediktas Jurčys.

    Rudens semestrui centras kviečia registruotis įvairaus amžiaus besimokančiuosius: suaugusiuosius nuo visiško pradedančiojo lygio, taip pat mokinius nuo 11 metų ir tuos, kurie nori tęsti mokslus pažengusiųjų grupėse. Registracija į rudens semestro užsiėmimus vyksta iki spalio pirmosios savaitės pabaigos, todėl norintiems užsitikrinti vietą patariama neatidėlioti.

    Nuotolinės pamokos pradedantiesiems suaugusiesiems – vienas svarbiausių šio sezono žingsnių, atspindintis bendrą švietimo kryptį: vis daugiau mokymosi persikelia į mišrų formatą, kuriame derinamos gyvos veiklos ir mokymasis iš namų. Tokia forma ypač patogi dirbantiems, auginantiems vaikus ar gyvenantiems toliau nuo didesnių mokymosi centrų.

    „Seito San“ ketina stiprinti ir kultūrinę programą: nuo spalio centro erdvėse planuojamos edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, teminiai susitikimai ir bendruomenės vakarai. Organizatoriai akcentuoja, kad lankytojai kviečiami ne tik į pamokas, bet ir į veiklas, kurios leidžia Japonijos kultūrą patirti praktiškai, o ne vien apie ją išgirsti.

    Vienas iš pavyzdžių – šeštadieniniai susitikimai kortų žaidimo „Yu-Gi-Oh!“ mėgėjams, kurie, pasak centro atstovų, tampa dar viena proga suburti skirtingų interesų žmones. Tokios veiklos dažnai tampa vartais į kalbos mokymąsi: susidomėję popkultūra ar žaidimais, žmonės neretai ryžtasi žengti ir pirmą kalbos žingsnį.

    Centras taip pat kviečia prisidėti veiklų kūrėjus ir žmones, turinčius su Japonija susijusios patirties ar idėjų. Siekiama plėsti bendradarbiavimą ir kurti atvirą platformą iniciatyvoms, kurios jungtų Klaipėdos licėjaus bendruomenę su platesniu regionu ir įvairiuose miestuose gyvenančiais Japonijos kultūros entuziastais.

    „Norime plačiai atverti centro duris ir siekiame, kad tai būtų atvira erdvė naujoms idėjoms, o veiklos taptų žmonių susipažinimo ir bendrystės priežastimi“, – sakė centro veiklos koordinatorė Iveta Strakšaitė.

    Ketvirtojo sezono pradžia numatyta spalio 2 dieną, kai centre vyks susipažinimo vakaras. Jo metu žadama arbata, japoniški užkandžiai, galimybė apžiūrėti centro erdves, pabendrauti ir išbandyti nedidelę kūrybinę veiklą, skirtą tiems, kurie dar tik svarsto apie japonų kalbos mokymąsi.

  • Varėnos meras kreipėsi į socialinius darbuotojus: jų darbas dažnai gelbsti tada, kai kiti pasitraukia

    Varėnos meras kreipėsi į socialinius darbuotojus: jų darbas dažnai gelbsti tada, kai kiti pasitraukia

    Padėka už tyliai kuriamą gėrį

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, pasveikino socialinius darbuotojus ir padėkojo už pasirinktą atsakingą, jautrų bei bendruomenei itin reikalingą darbą. Pasak jo, tai profesija, kurioje rūpestis žmogumi dažnai tampa pirmuoju žingsniu į pasitikėjimą ir saugumą.

    Mero sveikinime pabrėžiama, kad socialinis darbas yra vienas prasmingiausių visuomenės įsipareigojimų žmogaus orumui, vilčiai ir realiai pagalbai. Akcentuojama ir tai, kad kartais pakanka žodžio, išklausymo ar paprasto buvimo šalia, kad žmogus nepasijustų paliktas vienas.

    „Jūsų darbas yra vienas prasmingiausių visuomenės įsipareigojimų žmogui, jo orumui, saugumui ir vilčiai“, – sakė Algis Kašėta.

    Kodėl socialinis darbas tampa vis svarbesnis

    Pastaraisiais metais socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje auga dėl kelių lygiagrečių veiksnių: visuomenės senėjimo, vienišumo problemos, psichikos sveikatos iššūkių ir ekonominio pažeidžiamumo. Socialiniai darbuotojai vis dažniau tampa tarpininkais tarp žmogaus ir paslaugų sistemos, padedančiais orientuotis sudėtinguose sprendimuose.

    Socialinių paslaugų lauke didėja ir kompleksiškų situacijų dalis, kai vienu metu sprendžiami būsto, priklausomybių, smurto artimoje aplinkoje, vaikų saugumo ar finansinių įsipareigojimų klausimai. Tokiose situacijose socialiniams darbuotojams tenka ne tik emocinis krūvis, bet ir būtinybė greitai koordinuoti skirtingų institucijų pagalbą.

    Palinkėjimai bendruomenei ir profesijai

    Meras padėkojo už pasiaukojimą, kantrybę ir atsakomybę, pabrėždamas, kad šis darbas neretai atliekamas tyliai, tačiau jo reikšmė žmonių gyvenimams yra didžiulė. Sveikinime taip pat linkėta, kad socialinius darbuotojus lydėtų visuomenės pagarba, bendruomenės pasitikėjimas ir vidinė stiprybė.

    Taip pat akcentuota, kad dirbant su sudėtingomis gyvenimo situacijomis itin svarbu neprarasti tikėjimo savo pastangų prasme. Mero teigimu, kiekvienas pagalbos gestas, jautrus sprendimas ar ištiesta ranka kuria bendruomenės saugumo ir solidarumo pamatą.

    „Tegul nepritrūksta šviesos, kai tenka eiti į sudėtingiausias žmonių gyvenimo situacijas, ir tikėjimo, kad kiekviena pastanga turi didžiulę prasmę“, – sakė Algis Kašėta.