Category: Regionai

  • Tobulų vaikų nebūna: specialistai paaiškina, ką iš tiesų reiškia vaiko elgesys

    Tobulų vaikų nebūna: specialistai paaiškina, ką iš tiesų reiškia vaiko elgesys

    Vaikų auklėjime dažnai įstringame lūkesčiuose: norisi paklusnumo, gerų pažymių, ramybės ir greitų rezultatų. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tobulų vaikų nebūna, o vadinamasis netinkamas elgesys dažnai yra signalas, jog vaikui sunku susitvarkyti su jausmais ar poreikiais.

    Psichologų teigimu, vaiko emociniai protrūkiai, užsisklendimas ar agresyvesnės reakcijos neretai slepia nerimą, nuovargį, gėdą ar vienišumą. Tokiais atvejais svarbu ne skubėti vertinti, o pirmiausia suprasti, kas konkrečiai įvyko ir ko vaikui tuo metu trūko.

    Socialinėje kampanijoje „Tobulų vaikų nebūna“ akcentuojama, kad daugiau supratimo keičia požiūrį į vaiką, o požiūrio pokytis gali keisti ir jo kasdienybę. Kampanijos organizatoriai kviečia suaugusiuosius pastebėti ne tik elgesį, bet ir tai, kas slypi už jo.

    Vaiko raida ir savireguliacija formuojasi palaipsniui, todėl iš jo tikėtis suaugusiojo brandos yra klaida. Kai suaugusieji reaguoja vien bausmėmis ar etiketėmis, vaikas gali dar labiau užsidaryti, o problema persikelia į santykį, mokyklą ar bendraamžių aplinką.

    Ekspertai primena, kad vaikui ypač svarbūs aiškūs, stabilūs suaugusiųjų rėmai ir emocinis saugumas. Tai reiškia nuoseklias taisykles, bet kartu ir pagarbų dialogą, kai vaikas išgirstamas, o jo emocijos įvardijamos ir priimamos.

    Kartu kampanija atkreipia dėmesį ir į vaikų globą bei pagalbos galimybes šeimoms. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ragina domėtis, kaip tapti globėju, kokią paramą gauna globėjai ir kur kreiptis, jei šeimai prireikė konsultacijos ar pagalbos sprendžiant kasdienius sunkumus.

  • Visagine mėnesiui užvers kelią: dėl darbų bus uždarytas eismas ties Partizanų g. 8

    Visagine mėnesiui užvers kelią: dėl darbų bus uždarytas eismas ties Partizanų g. 8

    Visagine nuo 2026 metų spalio 21 dienos planuojami laikini eismo ribojimai ties Partizanų gatvės 8 numeriu. Kaip informuoja UAB „Dauniškis“ ir KO, eismas šioje vietoje bus uždarytas maždaug mėnesiui.

    Ribojimai susiję su šiluminės trasos prijungimo darbais prie miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Darbai vykdomi siekiant užbaigti gyvenamosios paskirties pastato Taikos prospekte 20A statybos projektą.

    Gyventojai ir vairuotojai raginami iš anksto planuoti maršrutus ir vadovautis laikinais kelio ženklais bei vietoje įrengta eismo organizavimo schema. Bendrovė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir tikisi darbų laikotarpiu užtikrinti saugų judėjimą aplinkinėmis gatvėmis.

    Tokio pobūdžio šilumos tinklų prijungimo darbai paprastai apima kasimo ir vamzdynų montavimo procesus, todėl eismo ribojimai dažniausiai taikomi siekiant sumažinti avarijų riziką ir užtikrinti saugias darbo sąlygas. Pasibaigus darbams, eismas turėtų būti atnaujintas įprasta tvarka.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi spalio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams?

    Vilniaus rajono taryba renkasi spalio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams?

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks 2026 metais spalio 30 dieną 10 valandą Tarybos posėdžių salėje Rinktinės gatvėje Vilniuje. Savivaldybė informuoja, kad tai oficialus tarybos darbas, kuriame bus svarstomi sprendimai, aktualūs vietos bendruomenėms.

    Gyventojams svarbu žinoti, kad artėjant posėdžiui bus paskelbta darbotvarkė ir sprendimų projektai. Su jais bus galima susipažinti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, kur paprastai pateikiami dokumentai, aiškinamieji raštai ir balsavimo medžiaga.

    Savivaldybės tarybos posėdžiai yra viena pagrindinių vietos savivaldos grandžių, kur priimami sprendimai dėl biudžeto, savivaldybės turto, švietimo ir socialinių paslaugų organizavimo, vietinės infrastruktūros, kelių ir kitų viešųjų paslaugų. Praktikoje būtent čia tvirtinami sprendimai, kurie vėliau tiesiogiai veikia kasdienes gyventojų paslaugas ir savivaldybės prioritetus.

    Norintys stebėti posėdį nuotoliniu būdu galės tai padaryti tiesiogiai realiuoju laiku. Transliacija numatoma savivaldybės „YouTube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje, todėl gyventojai galės sekti svarstymus ir priimamus sprendimus be vizito į posėdžių salę.

    Praktinis patarimas gyventojams yra iš anksto peržiūrėti darbotvarkę ir sprendimų projektus, ypač jei planuojami klausimai susiję su konkrečia seniūnija, vietos infrastruktūra ar paslaugų pokyčiais. Taip lengviau suprasti, kokie sprendimai svarstomi, ir pasiruošti konstruktyviai sekti diskusijas.

  • Ispanijos švietimo inspektoriai atvyko į Vilniaus rajoną: ką perėmė iš lietuvių mokyklų?

    Ispanijos švietimo inspektoriai atvyko į Vilniaus rajoną: ką perėmė iš lietuvių mokyklų?

    Vilniaus rajono savivaldybėje spalio 20 dieną lankėsi pedagogų ir švietimo specialistų delegacija iš Ispanijos Valensijos regiono. Susitikime daugiausia dėmesio skirta švietimo politikos įgyvendinimui, ugdymo kokybės stebėsenai ir praktiniams sprendimams, kurie taikomi savivaldybės mokyklose.

    Svečius mero Roberto Duchnevičiaus vardu priėmė mero patarėja Vida Montvydaitė. Delegacijoje dalyvavo Valensijos regiono švietimo inspektorius Manuel Ortiz Lobato, inspektoriai Ángel Simón Berzal Jiménez-Bravo ir Maria Amparo Martínez Hernández, taip pat Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Ingrida Rabačiauskaitė.

    Susitikimo metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius pristatė savivaldybės švietimo situaciją, prioritetus ir pagrindinius rodiklius, kurie naudojami vertinant pažangą. Aptartos temos apėmė ugdymo prieinamumą, mokyklų veiklos organizavimą ir neformaliojo švietimo pasiūlą, kuri daugelyje savivaldybių laikoma svarbia priemone mažinant pasiekimų atotrūkius.

    Kas domina Valensijos inspektorius

    Ispanijos atstovai akcentavo, kad jų darbe svarbi tolygi ugdymo kokybė skirtinguose kontekstuose, kai vienoje sistemoje tenka vertinti tiek didmiesčių, tiek atokesnių teritorijų mokyklas. Pasak delegacijos narių, praktiniai iššūkiai dažnai siejasi su vienodų standartų taikymu, pagalba mokykloms ir duomenimis grįstų sprendimų priėmimu.

    Vizito metu svečiai domėjosi, kaip Lietuvoje veikia švietimo kokybės stebėsena, kokie mechanizmai taikomi vertinant mokyklų veiklą ir kaip savivaldybėse planuojamos priemonės ugdymo rezultatams gerinti. Tokie mainai dažnai naudojami siekiant palyginti skirtingų šalių praktikas ir rasti sprendimus, kurie pasiteisina panašiose situacijose, pavyzdžiui, sprendžiant mokytojų trūkumo ar mokinių pasiekimų netolygumo klausimus.

    Vizitas mokyklose ir praktinės įžvalgos

    Po susitikimo savivaldybėje delegacija vyko į Pagirių, Rudaminos Ferdinando Ruščico ir Rudaminos Ryto gimnazijas. Mokyklose svečiai apžiūrėjo ugdymo erdves ir su bendruomenėmis aptarė kasdienio ugdymo organizavimą, mokinių pasiekimų stebėseną bei bendradarbiavimo su tėvais praktikas.

    Tokie vizitai paprastai leidžia įvertinti ne tik dokumentuose aprašomas priemones, bet ir realų jų veikimą klasėje, mokytojų komandoje bei mokyklos vadovų sprendimuose. Savivaldybė pabrėžė, kad tarptautiniai kontaktai svarbūs ieškant veiksmingų būdų stiprinti ugdymo kokybę ir gerinti mokinių mokymosi patirtį.

  • Seniūnaičio rinkimai Gineitiškėse žlugo: neatsirado nė vieno kandidato, teks skelbti iš naujo

    Seniūnaičio rinkimai Gineitiškėse žlugo: neatsirado nė vieno kandidato, teks skelbti iš naujo

    Pakartotiniai Zujūnų seniūnijos Gineitiškių seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai, planuoti 2026 metų spalio 28 dieną, neįvyks. Priežastis paprasta: nebuvo pateikta nė viena kandidatūra.

    Seniūnaitijos gyventojai ir čia veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos kandidatus buvo kviečiamos siūlyti iki spalio 17 dienos. Per nustatytą laiką nepasiūlytas nė vienas kandidatas, todėl rinkimų organizavimas neteko prasmės.

    Ką reiškia rinkimų neįvykimas

    Seniūnaitis yra arčiausiai bendruomenės esantis savivaldos atstovas, kuris perduoda gyventojų problemas seniūnijai ir savivaldybei, tarpininkauja sprendžiant kasdienius klausimus. Kai kandidatų neatsiranda, bendruomenės atstovavimo grandis faktiškai nutrūksta, o gyventojų įsitraukimas į vietos sprendimus dar labiau mažėja.

    Tokios situacijos dažniausiai rodo ne tik vienkartinį kandidatų trūkumą, bet ir platesnę tendenciją: žmonės vengia papildomų pareigų dėl laiko stokos, atsakomybės, ribotų galimybių realiai pakeisti situaciją ar menko gyventojų aktyvumo. Savivaldybėms tai tampa signalu ieškoti būdų, kaip aiškiau pristatyti seniūnaičio vaidmenį ir paskatinti bendruomenes dalyvauti.

    Kada bus kitas bandymas

    Pagal galiojančią tvarką pakartotiniai rinkimai turės būti skelbiami iš naujo, laikantis teisės aktuose numatytų terminų. Tai reiškia, kad bus nustatytas naujas kandidatų siūlymo laikotarpis ir vėlesnė rinkimų data.

    Kol kas konkretus naujų rinkimų grafikas nėra įvardytas, tačiau gyventojams ir organizacijoms teks dar kartą apsispręsti, ar bendruomenė nori turėti savo atstovą. Kandidatų trūkumas šįkart tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios suplanuotas balsavimas neįvyko.

  • Vilniaus rajonas imasi veiksmų: kas laukia mamų, pajutusių nerimą po gimdymo?

    Vilniaus rajonas imasi veiksmų: kas laukia mamų, pajutusių nerimą po gimdymo?

    Vilniaus rajono savivaldybėje aptartos priemonės, kaip sustiprinti moterų emocinės sveikatos pagalbą nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Šiam klausimui skirtas Vilniaus rajono savivaldybės Šeimos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė.

    Diskusijoje akcentuota, kad perinatalinis laikotarpis daliai moterų tampa ne tik džiaugsmo, bet ir didesnio psichologinio pažeidžiamumo metu. Savivaldybė ieško sprendimų, kaip užtikrinti, kad mamos neliktų vienos su nerimu, liūdesiu ar kitais sunkiai atpažįstamais simptomais.

    Pogimdyminė depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų po gimdymo. Tarptautiniu mastu dažnai nurodoma, kad su ja gali susidurti apie 10–20 proc. moterų, o Lietuvos tyrimuose minimi dar didesni kliniškai reikšmingų simptomų rodikliai pirmaisiais metais po gimdymo.

    Specialistai pabrėžia, kad laiku neatpažinti sunkumai gali paveikti ne tik pačią moterį, bet ir kūdikio bei mamos ryšį, partnerystę, visos šeimos kasdienį funkcionavimą. Dėl to vis dažniau akcentuojama ankstyvoji prevencija, nuoseklus stebėjimas ir aiškūs pagalbos keliai nuo nėštumo pradžios iki laikotarpio po gimdymo.

    Vilniaus rajono savivaldybės atstovai posėdyje kalbėjo apie poreikį gerinti informacijos prieinamumą ir užtikrinti, kad moterys bei jų artimieji žinotų, kur ir kaip kreiptis. Socialinės gerovės skyriaus vedėja Kristina Malinovska atkreipė dėmesį, kad ankstyvas simptomų atpažinimas priklauso ir nuo glaudaus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo.

    Posėdyje sutarta stiprinti informavimo priemones rajone, kad esminė informacija apie emocinės sveikatos pagalbą pasiektų tiek besilaukiančias, tiek neseniai pagimdžiusias moteris. Taip pat akcentuota, kad svarbu mažinti stigmą ir sudaryti sąlygas kreiptis pagalbos kuo anksčiau, nelaukiant, kol būklė taps sunki.

    Pogimdyminės depresijos centras teikia nemokamas konsultacijas ir kitas psichikos sveikatos paslaugas mamoms bei jų šeimų nariams. Centras taip pat vykdo visuomenės švietimą ir specialistų mokymus, siekdamas, kad pagalba perinataliniu laikotarpiu būtų labiau prieinama, o rizikos ženklai būtų atpažįstami anksčiau.

  • 50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    Rudausiuose paminėtas Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyriaus 50 metų jubiliejus. Į šventę „50 metų – iš kartos į kartą“ susirinko vietos bendruomenė, tėvai, buvę ir esami darbuotojai, seniūnijos atstovai bei kaimyninių švietimo įstaigų vadovai.

    Renginio metu skambėjo sveikinimai ir prisiminimai, o pagrindine šventės dalimi tapo mažųjų ugdytinių dainų ir šokių pasirodymai. Organizatoriai pabrėžė, kad sukaktis yra proga prisiminti įstaigos kelią ir žmones, kurie kūrė jos tradicijas.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič sveikindamas darželio bendruomenę akcentavo, kad Rudausiai yra viena didesnių Nemenčinės seniūnijos gyvenviečių. Pasak jo, darželio veiklos tęstinumas svarbus tam, kad šeimos turėtų galimybes ugdymą rinktis arčiau namų.

    „Penkių dešimtmečių įstaigos sukaktis – tai brandos ir užsitarnauto pasitikėjimo ženklas. Investuodami į vaikus, investuojame į stiprią rytdienos bendruomenę“, – sakė Robert Duchnevič.

    Šventės metu už ilgametį darbą ir indėlį į vaikų ugdymą įstaigos darbuotojams įteikti padėkos raštai. Bendruomenės nariai pažymėjo, kad stabilus kolektyvas ir tęstinės tradicijos yra vienas svarbiausių darželio stiprybės veiksnių.

    Rudausių darželis duris atvėrė 1976 metais, vėliau veikė kaip darželis-mokykla, o 2015 metais tapo daugiafunkciu centru. Nuo 2020 metų jis veikia kaip Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyrius.

    Šiandien įstaigoje veikia dvi mišrios grupės 1–6 metų vaikams, ugdymas vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Tokia praktika atliepia Vilniaus rajonui būdingą daugiakalbę aplinką ir padeda vaikams sklandžiau pasirengti priešmokykliniam ugdymui.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skirta aplinkos atnaujinimui: atnaujintos vidaus patalpos, anksčiau atliktas pastato išorės remontas, įrengtos saulės baterijos ir sutvarkyta žaidimų aikštelė. Įstaigos atstovai pabrėžia, kad moderni ir saugi aplinka yra ne tik komforto klausimas, bet ir tiesiogiai susijusi su ugdymo kokybe.

    Ankstyvasis ugdymas Lietuvoje pastaruoju metu siejamas ne vien su priežiūra, bet ir su socialinių, kalbinių bei emocinių įgūdžių stiprinimu. Dėl to savivaldybės vis dažniau investuoja į darželių infrastruktūrą, energinį efektyvumą ir priemones, kurios leidžia ugdymą organizuoti šiuolaikiškai.

    Rudausių daugiafunkcio centro bendruomenė jubiliejų įvardijo kaip patvirtinimą, kad įstaiga išlieka svarbia vietos gyvenimo dalimi. Pasak šventės dalyvių, darželis yra ne tik ugdymo erdvė vaikams, bet ir bendruomenę telkianti vieta, kur susitinka skirtingos kartos.

  • Kredito unijų šventėje – netikėtas lyderių verdiktas: kas Lietuvoje laimėjo ilgą žaidimą

    Tarptautinės kredito unijų dienos proga asociacija „Lietuvos kredito unijos“ subūrė kredito unijų bendruomenę iš visos šalies. Į renginį susirinko apie 240 atstovų iš LKU kredito unijų grupei priklausančių unijų, aptarta metų pažanga ir regionų finansavimo kryptys.

    Renginio ašimi tapo šachmatų tematika paremti apdovanojimai, priminę, kad finansų sektoriuje lemiami ne vien pavieniai sprendimai, bet ir strategija. Organizatoriai akcentavo atsakomybę, tvarų augimą, rizikų kontrolę ir ilgalaikę vertę bendruomenėms.

    Vienas ryškiausių vakaro įvertinimų, „Ilgo žaidimo meistrė“, skirtas kredito unijos „Tikroji viltis“ administracijos vadovei Virginijai Stonkuvienei. Ji kredito unijų sistemoje dirba nuo 1998 metų ir yra viena ilgiausiai šio sektoriaus profesionaliai veikiančių vadovių.

    Kasmetinė tradicija renginyje yra įvertinti, kaip kredito unijos įgyvendino per metus išsikeltus tikslus. Jie dažniausiai apima verslo portfelio augimą, naujų narių pritraukimą, skaitmeninių paslaugų plėtrą, klientų pažinimo kokybę ir rizikų valdymo stiprinimą.

    Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojos Ievos Naudžiūnaitės, šių metų Tarptautinės kredito unijų dienos tema pabrėžė patikimumo svarbą nestabilioje aplinkoje. Anot jos, kooperatinis modelis leidžia labiau remtis santykiu su nariu ir vertinti ne tik skaičius, bet ir realią žmogaus ar verslo situaciją.

    „Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje vis svarbiau turėti finansų partnerį, kuriuo galima pasitikėti ne tik palankiomis aplinkybėmis, bet ir tuomet, kai situacija sudėtingesnė“, – sakė I. Naudžiūnaitė.

    Ekspertai primena, kad kredito unijos Lietuvoje veikia kooperacijos principu, todėl jų sukuriamas kapitalas ir grąža pirmiausia siejami su narių interesais bei vietos ekonomikos gyvybingumu. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį dėmesį regionų smulkiajam ir vidutiniam verslui, ūkininkams bei bendruomenių projektams.

    LKU kredito unijų grupė yra didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje, vienijanti 44 kredito unijas ir daugiau nei 130 000 narių. Grupės unijos teikia kasdienes finansines paslaugas gyventojams ir verslui, o sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama skaitmenizacijai, kibernetiniam saugumui ir atsakingam skolinimui.

  • SVV taryba perspėja: sustojus 20 gigantų, kas užtikrins maistą ir kaip įtraukti ūkius?

    Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (SVV taryba) ragina Vyriausybę iš anksto įvertinti, kaip būtų užtikrintas maisto tiekimas, jei sutriktų didžiųjų gamintojų darbas. Tarybos teigimu, kriziniu metu vien pasikliauti keliomis stambiomis įmonėmis yra per didelė rizika, todėl būtina į planavimą įtraukti smulkiuosius ir vidutinius gamintojus, šeimos ūkius bei vietos perdirbėjus.

    Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje diskusijoje pramonės atstovai akcentavo, kad apie 20 didžiausių įmonių pagamina maždaug 80 proc. Lietuvai reikalingo maisto. SVV taryba pabrėžia, kad tokia koncentracija reiškia ne tik efektyvumą, bet ir pažeidžiamumą, jei vienu metu iškrenta keli pagrindiniai tiekimo grandinės dalyviai.

    „Kai didžioji maisto gamybos dalis sutelkta nedaugelyje įmonių, būtina numatyti, kaip būtų užtikrinamas tiekimas vienu metu sustojus keliems didiesiems gamintojams“, – sakė SVV tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

    Tarybos vertinimu, rizikos scenarijuose dažnai per mažai dėmesio skiriama žmogiškajam veiksniui. Net ir turint pajėgumus, gamyba gali sustoti dėl darbuotojų trūkumo, riboto judėjimo, logistikos trikdžių ar energijos tiekimo sutrikimų, todėl iš anksto turi būti aišku, kas galėtų greitai perimti dalį gamybos ir tiekimo.

    SVV taryba siūlo savivaldybių lygmeniu nusimatyti aiškius aprūpinimo maistu planus, kuriuose būtų įvertintos šeimos ūkių ir vietos perdirbėjų galimybės. Pasak jos, planuose turėtų atsirasti konkretūs atsakymai, kokius produktus vietos gamintojai galėtų tiekti, kokiais kiekiais, per kiek laiko, taip pat kaip būtų organizuojamas surinkimas, sandėliavimas ir paskirstymas gyventojams.

    Taryba atkreipia dėmesį ir į tarptautinę patirtį: ginkluoto konflikto sąlygomis ar sutrikus įprastoms tiekimo grandinėms būtent smulkesni ūkiai neretai tampa svarbiausiu maisto šaltiniu vietos bendruomenėms. Šį principą, anot SVV tarybos, verta perkelti ir į Lietuvos pasirengimo krizėms modelį, numatant, kokį poreikio procentą realiai galėtų padengti regioniniai gamintojai.

    SVV taryba taip pat kritikuoja tai, kad diskusijose dėl sektoriaus atsparumo dažniau dominuoja stambiosios pramonės balsas, o smulkesnių dalyvių interesai lieka nepakankamai atstovaujami. Ji primena, kad nebuvo kviesta į premjero susitikimą su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Agromaisto ir bioekonomikos komitetu, nors sprendimai dėl atsparumo priemonių tiesiogiai paliečia ir mažesnius gamintojus.

    Be to, taryba nurodo, kad dėl atstovavimo kreipėsi į Ministrą Pirmininką dar rugpjūtį, o vėliau pakartotinai prašė Žemės ūkio ministerijos įtraukti jos atstovus į tarpinstitucinę darbo grupę. Ministerija, pasak SVV tarybos, kaip kliūtį įvardijo juridinio asmens kodo neturėjimą, nors taryba veikia įstatymo pagrindu kaip visuomeninė patariamoji institucija.

    „Juridinio asmens kodo argumentą vertiname kaip formalų pasiteisinimą. Ministerija turėtų labiau ieškoti galimybių įtraukti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus, o ne priežasčių palikti juos nuošalyje“, – sakė D. Matukienė.

    SVV taryba ragina Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją priimti aiškų, motyvuotą sprendimą dėl jos įtraukimo į maisto sektoriaus atsparumo priemonių rengimą. Taip pat siūloma viešai paskelbti socialinių partnerių atrankos kriterijus ir praktines taisykles, kas krizės metu atsakytų už produktų surinkimą, maršrutus, paskirstymo vietas ir koordinavimą su savivaldybėmis.

  • Elektriniams autobusams meta dešimtis milijonų: kurios savivaldybės gaus naujus 51

    Susisiekimo ministerija papildomai skyrė beveik 10 mln. eurų Lietuvos viešojo transporto parkams atnaujinti. Už šias lėšas 10 savivaldybių netrukus turėtų pradėti kursuoti 51 naujas elektrinis autobusas.

    Ministerija taip pat skelbia, kad po ankstesnių kvietimų vertinimų liko daugiau kaip 27 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Jas planuojama paskirstyti dviem naujais kvietimais, skirtais netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti.

    Kur važiuos elektriniai autobusai

    Nauji autobusai numatyti Ignalinos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių ir Plungės rajonų savivaldybėse. Taip pat Radviliškio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse.

    Pasak Susisiekimo ministerijos, tikslas yra, kad šiuolaikiškas viešasis transportas pasiektų ne tik didmiesčius, bet ir regionus. Tai turėtų sumažinti senų dyzelinių autobusų naudojimą ir su tuo susijusią taršą.

    „Elektriniai autobusai jau pakeliui į dešimt šalies savivaldybių, kuriose jie pakeis senas ir aplinką teršiančias transporto priemones“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Iš kur pinigai ir kas toliau

    Finansavimas skiriamas iš 2021–2027 metais Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų, kurios yra Darnaus judumo fondo dalis. Pagal šį kvietimą teigiamai įvertinta 11 projektų įgyvendinimo planų, kurių bendra suma siekia beveik 10 mln. eurų.

    Likę daugiau nei 27 mln. eurų susidarė Centrinei projektų valdymo agentūrai baigus vertinimus pagal pirmuosius tris kvietimus ir fiksavus sutaupytas, nepaskirstytas lėšas. Nauji kvietimai bus skirti vežėjams, turintiems keleivių vežimo sutartis su Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionų bei Sostinės regiono savivaldybėmis.

    Susisiekimo ministerija yra numačiusi, kad bendrai viešojo transporto parkų atnaujinimui konkursinių kvietimų būdu iš šios programos gali būti skirta 60 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad elektrifikavimas paprastai siejamas ne tik su mažesne oro tarša, bet ir tylesniu važiavimu bei didesniu komfortu keleiviams.