Category: Regionai

  • Statybų bumas įsibėgėja: 2026 metais per 9 mėnesius leidimų jau virš 10 tūkst.

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), prižiūrinti informacinę sistemą „Infostatyba“, atnaujino statybą leidžiančių dokumentų statistiką. Papildžius rugsėjo mėnesio duomenis paaiškėjo, kad per tris 2026 metų ketvirčius patvirtintų leidimų skaičius jau perkopė 10 tūkst.

    „Infostatyba“ duomenys rodo, kad 2026 metų rugsėjį Lietuvoje patvirtinti 1 133 statybą leidžiantys dokumentai. Iš viso per sausį–rugsėjį jų patvirtinta 10 054, tai yra 14,86 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Pagal mėnesius matyti, kad didžiausias aktyvumas fiksuotas liepą, kai patvirtinti 1 352 leidimai. Kiek mažiau jų buvo birželį ir balandį, atitinkamai 1 236 ir 1 224, o mažiausi skaičiai užfiksuoti metų pradžioje.

    Daugiausia leidimų – aplink didmiesčius

    Didžiausius patvirtintų leidimų kiekius per pirmus tris 2026 metų ketvirčius iš visų savivaldybių sugeneravo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Šie skaičiai atspindi ilgalaikę tendenciją, kai didžiausias statybų srautas koncentruojasi didmiesčių prieigose ir sparčiai augančiuose gyvenamuosiuose kvartaluose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad leidimų statistika dažnai yra ankstyvas rinkos termometras: ji signalizuoja apie planuojamus projektus dar iki realių statybos darbų aikštelėse. Tai svarbu tiek gyventojams, vertinantiems būsto pasiūlos pokyčius, tiek rangovams, planuojantiems pajėgumus.

    Vėlavimų mažėja, procesai greitėja

    SSVA skelbia, kad atvejų, kai savivaldybėse vėluojama patvirtinti statybos leidimus per teisės aktuose numatytą laiką, mažėja. 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesių vėlavimo vidurkis šalyje siekė 3,90 proc. ir buvo kone perpus mažesnis nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    „Tai rodo, kad savivaldybės, net ir augant prašymų srautui, vis geriau prisitaiko ir tobulina procesus“, – teigiama SSVA pateikiamame paaiškinime.

    Kartu pabrėžiama, kad leidimų išdavimas yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik savivaldybių administracijos. Rezultatą lemia ir statytojai, projektuotojai, taip pat kitos institucijos, įsitraukiančios į tikrinimo bei derinimo procedūras.

    Ką rodo vidutinė išdavimo trukmė?

    Dar vienas rodiklis, kurį pateikia SSVA, yra vidutinė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo trukmė. Per pirmus tris 2026 metų ketvirčius ji siekė 75,8 kalendorines dienas, tai yra 6,1 dienos trumpiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    SSVA primena, kad statistika skelbiama viešai ir nemokamai, o duomenys atnaujinami pirmąją kiekvieno mėnesio savaitę. Tokie rodikliai leidžia rinkos dalyviams stebėti realų administracinių procesų greitį ir palyginti savivaldybių praktiką.

  • Daugiabučių kvartalas šalia namų: kauniečių patirtys ir kas iš tiesų lemia gerą kaimynystę

    Dar prieš kelerius metus daugeliui atrodė, kad daugiabučių kvartalas ir individualių namų rajonas yra sunkiai suderinami. Tačiau Kaune, ypač Aleksote ir Lampėdžių kryptimi, ryškėja kita tendencija: mažesni, žemesnio užstatymo projektai su žaliosiomis zonomis tampa tarpine stotele tarp centro buto ir nuosavo namo.

    28 metų Gintarė Visockienė, ieškodama didesnio būsto, norėjo daugiau ramybės ir žalumos, bet nenorėjo kasdienės nuosavo kiemo priežiūros. Važiuodama pro Aleksotą ji pastebėjo naują kvartalą, o po kelių dienų jau sutarė apžiūrą ir greitai priėmė sprendimą.

    Iš Panevėžio į Kauną persikėlusi Evelina buto ieškojo gerokai ilgiau: pusantrų metų, apžiūrėjusi daugiau nei dešimt projektų. Jai svarbiausia buvo funkcionalus išplanavimas, nauja statyba ir vieta prie gamtos, todėl galiausiai ji pasirinko būstą šalia Lampėdžių.

    Terasa ir žaluma be priežiūros

    Gintarė anksčiau gyveno miesto centre, senos statybos bute, kuriame trūko erdvės ir žalumos. Ji svarstė ir namą, ir kotedžą, tačiau suprato, kad nuosavas kiemas reiškia nuolatinius darbus, kuriems ne visada bus laiko.

    Gyvenimas kvartale jai tapo kompromisu: yra terasa ir kiemelio pojūtis, galima leisti laiką lauke, bet aplinka sutvarkyta taip, kad nereikia kas savaitę rūpintis veja ar želdiniais. Net jei privatumo mažiau nei name, netoliese esantis parkas ir Botanikos sodas, pasak jos, kasdienybėje tai atperka.

    Mažas plotas, didesnis patogumas

    Evelina ieškojo buto, kuriame nereikėtų mokėti už nenaudojamas erdves, todėl jai buvo svarbus racionalus planas. Penktame aukšte esantis būstas turi ilgą balkoną su vaizdu į Lampėdžių ežero pusę, o laisvalaikis dažnai persikelia į lauką, kur netoliese yra takai ir miškelis pasivaikščiojimams.

    Tokį pasirinkimą vis dažniau lemia ne tik gyvenimo būdas, bet ir kainos. Pastarąjį dešimtmetį būsto įperkamumas didmiesčiuose tapo vienu svarbiausių kriterijų, todėl pirkėjai atidžiau vertina ne bendrą kvadratūrą, o tai, ar kiekvienas metras realiai naudojamas.

    Architektas Tomas Kuleša pabrėžia, kad kompaktiškas būstas gali būti patogus, jei atsisakoma ilgų koridorių ir sunkiai pritaikomų zonų, o erdvės suplanuotos racionaliai. „Geras, racionalus išplanavimas leidžia tame pačiame plote realiai naudotis didesne erdve“, – sakė T. Kuleša.

    Kai kvartalas kuria bendruomenę

    Ekspertų vertinimu, mažesnių daugiabučių kvartalai sėkmingiausiai įsilieja į individualių namų rajonus tada, kai gyvenamoji erdvė nesibaigia lauko durimis. Saugus, apšviestas kiemas, patogūs pėsčiųjų takai, parkas ar skveras tampa kasdienės rutinos dalimi ir mažina įtampas, kurios dažnai kyla dėl automobilių ar triukšmo.

    Tokios koncepcijos laikosi ir plėtotoja „Centromera“, per 22 veiklos metus Kaune įgyvendinusi 11 gyvenamųjų projektų ir pastačiusi 36 daugiabučius su 986 butais. Tarp jų minimi „Parko apartamentai“ Aleksote ir „Pušų apartamentai“ prie Lampėdžių, kuriuos pasirinko Gintarė ir Evelina.

    „Centromeros“ vadovas Artūras Jurša sako, kad kuriant kvartalus vienas pagrindinių principų yra žaluma ir kasdienis patogumas. „Norime, kad laiptinės ir koridoriai būtų ne vien kelias iki buto“, – sakė A. Jurša.

    Praktika rodo, kad tokie projektai gali būti naudingi ir senbuviams, ir naujakuriams, jei sprendžiami svarbiausi klausimai: automobilių parkavimas, infrastruktūros apkrovos, aiškiai suplanuotos žaliosios zonos ir viešos erdvės. Kai tai apgalvota iš anksto, daugiabučių kvartalas šalia individualių namų tampa ne konfliktų židiniu, o patogesnės, gyvesnės kaimynystės dalimi.

  • Artėja 2027 m. savivaldos rinkimai: MRU profesorius įvardijo, kur savivalda nespėja

    Artėjant 2027 metais vyksiantiems savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, vis dažniau keliama ne tik kandidatų ir pažadų, bet ir pačios savivaldos sistemos kokybės tema. Mykolo Romerio universiteto Viešosios politikos ir valdymo instituto direktorius prof. dr. Andrius Stasiukynas atkreipia dėmesį, kad gyventojų lūkesčiai valdžiai sparčiai kinta, o institucijų veikimo tempas ne visada spėja paskui kasdienybę.

    Šiandien gyventojai gali greitai pasiekti politikus socialiniuose tinkluose, nuotoliniu būdu įsitraukti į diskusijas ar pasitelkti DI, kad aiškiau suprastų sprendimų projektus ir parengtų argumentuotus kreipimusis. Tačiau skaitmeninės galimybės dar nereiškia, kad atsakomybės mechanizmai savivaldoje tapo aiškesni, o atskaitomybė gyventojams sustiprėjo.

    Vietos savivaldos dienos proga tradiciškai aptariami savivaldybių pasiekimai, tarp jų ir viešųjų paslaugų gerinimas, bendruomenių įtraukimas, pasirengimas krizėms. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šalia apdovanojimų verta kelti ir nepatogų klausimą: ar gyventojui tapo lengviau suprasti, kas priima sprendimus ir kaip už juos atsako.

    Ar užtenka tiesiogiai rinkti merą?

    Nuo 2015 metų merai Lietuvoje renkami tiesiogiai, o šis pokytis padidino mero politinį matomumą ir sustiprino asmeninę atsakomybės nuostatą. Vis dėlto savivaldos sprendimų kasdienybę dažnai lemia ne vien meras, o savivaldybės taryba, kuri tvirtina biudžetą, nustato strateginius prioritetus ir priima sprendimus dėl paslaugų, infrastruktūros, švietimo, socialinės paramos.

    Dėl to pagrindinis klausimas, kurį kelia prof. dr. A. Stasiukynas, yra paprastas: kiek gyventojas realiai seka tarybos narių veiklą ir ar sugeba įvertinti, ką konkrečiai jo išrinkti atstovai nuveikė per kadenciją. Formaliai tarybų posėdžiai, sprendimai ir balsavimai yra vieši, tačiau praktikoje informacija neretai būna išskaidyta, sunkiai palyginama ir gyventojui nepatogi.

    Kodėl tarybos nariai lieka šešėlyje?

    Savivaldos paradoksas tas, kad tarybos narius renka patys žmonės, bet nemaža dalis rinkėjų po rinkimų nebegalėtų įvardyti, kas jiems atstovauja, ir kuo tie politikai išsiskyrė darbais. Dažniausiai tarybos nariai tampa matomi tik kampanijų metu, o vėliau jų veikla gyventojus pasiekia fragmentiškai.

    Problema nėra vien informacijos stoka, o jos pateikimo logika. Tarybos nario darbas dažnai matuojamas posėdžių lankomumu ar bendrais politiniais pareiškimais, tačiau gyventojui svarbiau suprasti, kas inicijavo sprendimą, kas jį keitė, kaip buvo derinti interesai ir kokį poveikį tai turėjo konkrečiai teritorijai.

    Pasitikėjimui vietos demokratija svarbi ne tik teisė išsirinkti, bet ir galimybė per visą kadenciją įvertinti atstovo veiklą. Kai toks ryšys silpnas, didėja nusivylimas ir atsiranda terpė populizmui, o diskusijos apie sprendimų kokybę užleidžia vietą ginčams dėl asmenybių.

    Teritorinis atstovavimas ir nauji lūkesčiai

    Kaip vieną iš galimų krypčių prof. dr. A. Stasiukynas įvardija stipresnį tarybos narių ryšį su konkrečiomis teritorijomis. Tai galėtų reikšti arba diskusiją dėl dalies tarybos narių rinkimo teritoriniu principu, arba aiškesnį politinį priskyrimą seniūnijoms, mikrorajonams ar kitoms gyvenamosioms teritorijoms, net ir nekeičiant visos rinkimų sistemos.

    Tokiu atveju gyventojui būtų lengviau suprasti, į ką kreiptis dėl vietos problemų, o bendruomenėms ir seniūnaičiams būtų aiškesnis politinio dialogo partneris. Kartu atsirastų daugiau prielaidų vertinti rezultatą: kokius klausimus tarybos narys kėlė, kaip atstovavo interesams ir kokių sprendimų siekė.

    Vis dėlto šis modelis kelia ir rizikų: kaip užtikrinti, kad tarybos narys neapsiribotų vien siauru teritoriniu interesu ir nepamirštų visos savivaldybės poreikių. Dėl to diskusija, anot autoriaus, turėtų būti apie balansą tarp vietos atstovavimo ir bendros strateginės atsakomybės.

    2027 metais vyksiantys savivaldos rinkimai, numatyti kovo mėnesį, taps proga kalbėti ne tik apie kandidatų pažadus, bet ir apie tai, ar savivaldos modelis padeda gyventojams pažinti savo atstovus, juos pasiekti ir vertinti jų darbą kasdien, o ne tik balsavimo dieną.

    Pasak prof. dr. A. Stasiukyno, stipri savivalda nėra ta, kuri laikosi nepakitusių taisyklių, o ta, kuri geba prisitaikyti prie besikeičiančio gyventojo ir kartu užtikrinti aiškią atskaitomybę. Kitaip tariant, moderni komunikacija turi eiti išvien su modernia politine atsakomybe.

    Prof. dr. Andrius Stasiukynas, Mykolo Romerio universiteto Viešosios politikos ir valdymo instituto direktorius.

  • Klaipėdos rajone prasideda GAIVINA: 1 000 žmonių mokys gaivinti ir naudotis defibriliatoriumi

    Ar žinotumėte, ką daryti, jei šalia esančiam žmogui staiga sustotų širdis? Klaipėdos rajone startuoja socialinė iniciatyva Klaipėdos rajonas GAIVINA, kurios tikslas – iki 2026 metų pabaigos apmokyti 1 000 gyventojų atlikti pradinį gaivinimą ir naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi.

    Medikai pabrėžia, kad staigaus širdies sustojimo atveju lemiamos yra pirmosios minutės, o iki atvykstant greitajai pagalbai dažniausiai padėti gali tik šalia esantys žmonės. Todėl kampanijos dėmesys skiriamas ne vien teorijai, bet ir praktikai, kad dalyviai įgytų pasitikėjimo veikti realioje situacijoje.

    Kodėl svarbi kiekviena minutė

    Gaivinimo sėkmę stipriai didina greitai pradėti krūtinės ląstos paspaudimai ir ankstyvas defibriliatoriaus panaudojimas, jei jis reikalingas. Praktiniuose mokymuose žmonės mokomi atpažinti, kad žmogus nereaguoja ir nekvėpuoja normaliai, kviesti pagalbą telefonu 112 ir nedelsiant pradėti gaivinimą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad automatiniu išoriniu defibriliatoriumi naudotis paprasčiau, nei daug kas įsivaizduoja, nes prietaisas pateikia aiškias balso komandas ir nurodo veiksmų seką. Mokymuose dalyviai šiuos veiksmus išbando su manekenais ir mokomaisiais defibriliatoriais.

    Pirmieji nemokami mokymai rajone

    Pirmasis nemokamas praktinis renginys vyks spalio 24 dieną 15 valandą Gargždų kultūros centre. Užsiėmimus ves Greitosios medicinos pagalbos tarnybos specialistai, o dalyviai po demonstracijos patys atliks gaivinimo veiksmus praktiškai.

    Kiti praktiniai mokymai numatyti lapkričio 7 dieną 15 valandą Priekulės meno ir kultūros centre ir lapkričio 21 dieną 15 valandą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokykloje Trušeliuose. Organizatoriai nurodo, kad renginiai pritaikomi ir žmonėms su negalia.

    Galimybė mokytis mažose grupėse

    Gyventojai, kuriems netinka viešų renginių datos, kviečiami registruotis į mažoms grupėms iki 12 žmonių skirtus mokymus Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Vieno susitikimo trukmė – 2 akademinės valandos, jose derinama teorija ir praktiniai užsiėmimai.

    Iniciatyvą įgyvendina Klaipėdos rajono savivaldybė ir Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, partneriai – Greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir rajono kultūros bei švietimo įstaigos. Projekto tikslas – kad kuo daugiau žmonių kritinę akimirką nepasimestų ir imtųsi veiksmų, galinčių išgelbėti gyvybę.

  • STT įspėja: savivaldybių įmonių valdybas merai renkasi per laisvai – rizika milijardiniam turtui

    Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino 40 savivaldybių valdomų įmonių kolegialių valdymo organų sudarymo praktiką 16-oje savivaldybių ir nustatė reikšmingų korupcijos rizikos veiksnių. Tarnybos vertinimu, kai kur atrankos procedūros nėra pakankamai skaidrios, o sprendimai pernelyg priklauso nuo politinės valios.

    Analizė apėmė Druskininkų, Birštono, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybes, taip pat Kretingos, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Lazdijų, Plungės ir Rokiškio rajonų savivaldybes. VšĮ Valdymo koordinavimo centro duomenimis, analizės metu veikė 216 savivaldybių valdomų įmonių, o kolegialūs valdymo organai buvo sudaryti 43 iš jų.

    STT atkreipė dėmesį, kad šių įmonių valdomas turtas yra reikšmingas viešajam interesui ir biudžetų tvarumui. Nurodoma, kad 2025 metų gruodžio 31 dieną savivaldybių valdomų įmonių portfelio apskaitinė turto vertė viršijo 4,3 mlrd. eurų, todėl valdybų formavimo skaidrumas tiesiogiai susijęs su rizikų valdymu ir paslaugų kokybe gyventojams.

    Plati merų diskrecija kelia riziką

    STT nustatė atvejų, kai merams suteikiama itin plati sprendimų laisvė, pavyzdžiui, spręsti, ar apskritai sudaryti atrankos komisiją, kas joje dirbs ir kuris kandidatas bus pasirinktas. Tarnybos vertinimu, kai nėra aiškių kriterijų, tokia tvarka didina subjektyvių sprendimų ir protegavimo tikimybę.

    Kaip pavyzdžiai minimi atvejai, kai kandidatų skyrimas vykdavo mero potvarkiais, o komisijų vaidmuo būdavo formalus arba jų išvis nebūdavo. STT teigimu, tokiose situacijose atranka gali tapti procedūriniu veiksmu, o ne realiu kompetencijų patikrinimu.

    Komisijų nešališkumas ir vertinimo aiškumas

    Analizėje fiksuota, kad kai kuriose savivaldybėse į atrankos komisijas skiriami asmenys, susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. STT vertinimu, tai gali daryti įtaką komisijos sprendimų nešališkumui, ypač kai tie patys asmenys nuosekliai dalyvauja atrenkant narius į kelias skirtingas tos pačios savivaldybės įmonių valdybas.

    Tarnyba taip pat pažymėjo, kad kandidatų vertinimo ir reitingavimo taisyklės ne visuomet yra pakankamai aiškios. Kai kuriuose protokoluose trūksta informacijos, kokiais metodais remtasi skiriant balus ar kodėl vieni kandidatai pakviesti į pokalbius, o kiti atmesti, todėl vėliau sunku patikrinti, ar sprendimai buvo pagrįsti.

    STT vertinimu, nepakankamai dokumentuotas vertinimas sudaro prielaidas selektyviam kandidatų traktavimui ir iš anksto nulemtam rezultatui. Tokia praktika taip pat apsunkina atskaitomybę, nes viešai ir instituciniu lygmeniu tampa sudėtinga paaiškinti, kodėl pasirinktas konkretus asmuo.

    Politiniai ryšiai ir nepriklausomumo formalizavimas

    STT atkreipė dėmesį į riziką, kai savivaldybių valdomų įmonių valdybose reikšmingą dalį sudaro politinėms partijoms ar politiniams komitetams priklausantys asmenys, o dalis jų įforminami kaip nepriklausomi nariai. Tarnybos analitinės antikorupcinės žvalgybos duomenimis, devyniose analizuotose savivaldybėse politiškai susijusių valdybų narių dalis siekė nuo 33 iki 50 proc.

    Taip pat fiksuota atvejų, kai tie patys asmenys dalyvauja kelių savivaldybių valdomų įmonių ar viešųjų įstaigų valdybose, pareigas eina kelias kadencijas iš eilės, o kai kurių valdybų narių ar vadovų artimieji turi ryšių su savivaldybės administracija. STT pabrėžia, kad šie ryšiai savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, tačiau didina interesų konfliktų ir kontrolės silpnėjimo tikimybę.

    STT pateikė pasiūlymus analizuotoms savivaldybėms, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Valdymo koordinavimo centrui, kaip mažinti nustatytas rizikas ir didinti atrankų skaidrumą. Nurodoma, kad subjektai per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgė arba planuoja atsižvelgti į tarnybos pastabas.

  • Kauno Akropolyje atidaroma ACTION!: jau dabar nemokamai įleidžia išbandyti dalį pramogų

    Kauno „Akropolyje“ dar iki oficialaus ACTION! atidarymo lankytojams atverta laikina pramogų zona. Prekybos centro renginių aikštėje jau galima išbandyti dalį būsimos erdvės žaidimų ir simuliatorių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad įėjimas į šią zoną nekainuoja, tačiau už konkrečius žaidimų seansus reikia mokėti. Skelbiama, kad amžiaus apribojimų nėra, o pramogas išbandyti galima iki lapkričio 15 dienos.

    Kas jau veikia renginių aikštėje

    Laikinoje zonoje įrengti automobilių ir motociklų lenktynių simuliatoriai, taip pat virtualiosios realybės motociklų lenktynės. Greta siūlomi ir labiau klasikiniai pasirinkimai, tokie kaip arkadinis krepšinis, oro ritulys, biliardas bei bokso automatas.

    Tokios išankstinės „apšilimo“ erdvės prekybos centruose pastaraisiais metais tampa vis dažnesnės, nes leidžia lankytojams iš anksto susipažinti su koncepcija. Verslui tai kartu yra galimybė pasitikrinti srautų valdymą ir populiariausias veiklas dar iki pilno starto.

    Ką žada pilnas atidarymas

    Pilna ACTION! pramogų erdvė Kaune turėtų pradėti veikti lapkritį ketvirtajame „Akropolio“ aukšte. Skelbiama, kad bendra jos erdvė sieks daugiau nei 1 600 kvadratinių metrų.

    Numatoma, kad lankytojų lauks boulingas, biliardo zona, karaoke, interaktyvūs žaidimai ir virtualiosios realybės pramogos. Koncepcija pristatoma kaip sujungianti pramogas, maistą ir vietą susitikimams, kad lankytojai galėtų užsibūti ilgiau.

    Daugiau savitarnos ir DI

    Kūrėjai teigia, kad didelė dalis patirties bus paremta technologiniais sprendimais: rezervacijomis internetu, savitarnos užsakymu ir apmokėjimu vietoje. Tokia kryptis atitinka bendrą laisvalaikio industrijos tendenciją, kai siekiama trumpinti eiles ir greitinti aptarnavimą piko metu.

    Skelbiama, kad svetainėje įdiegtas virtualusis asistentas turėtų padėti rezervuoti pramogas ir už jas sumokėti, o pačioje erdvėje planuojami ir robotai padavėjai. Prekybos centrų operatoriai pastebi, kad naujos pramogų erdvės tampa svarbia traukos dalimi, ypač konkuruojant dėl laisvalaikio srautų.

    Laikinoji zona Kauno „Akropolyje“ veikia III aukšto renginių aikštėje. Norintys išbandyti pramogas kviečiami tai padaryti iki lapkričio 15 dienos.

  • Valstybinės žemės nuoma apsiverčia: kas keičiasi be aukciono ir ką privalės įsirašyti sutartyje

    Nuo spalio 9 dienos įsigaliojo atnaujintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad pakeitimai svarbūs tiek jau turintiems nuomos sutartis, tiek planuojantiems valstybinę žemę nuomotis be aukciono.

    Pakeitimai parengti derinant tvarką su Žemės įstatymo nuostatomis, kurios įsigalioja 2026 metų gegužės 1 dieną. Tikslas – aiškiau apibrėžti dokumentų sąrašus, sutarties keitimo pagrindus ir nuomos mokesčio perskaičiavimą, kad mažėtų interpretacijų ir ginčų.

    Kas aktualu apleistiems statiniams

    Vienas esminių pokyčių susijęs su atvejais, kai valstybinė žemė be aukciono nuomojama apleistiems ar sunykusiems statiniams eksploatuoti. Nuo šiol tiksliau įvardijama, kokius dokumentus reikia pateikti, o reikalavimai priklauso nuo statinio būklės ir priežasčių, kodėl jis šiuo metu negali būti naudojamas.

    Apleistų statinių atveju pabrėžiama, kad tvarka taikoma tada, kai paskirčiai atkurti pakanka paprastojo ar kapitalinio remonto arba rekonstravimo neplečiant faktinių išorės matmenų. Atskirai aptariami iki 2010 metų sausio 1 dienos pradėti statyti statiniai, kai statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, tačiau būtina neviršyti projekte numatytų parametrų.

    Patikslinta ir sunykusių statinių vertinimo logika, kai žala atsirado ne dėl savininko valios, pavyzdžiui, po gaisro ar ekstremaliojo įvykio. Tokiais atvejais svarbu, kad liekanos būtų įregistruotos Kultūros vertybių registre ir Nekilnojamojo turto registre, o už paveldą atsakinga institucija būtų įvertinusi atstatymo galimybes pagal planavimo ir paveldosaugos reikalavimus.

    Sutartys, statybos ir mokesčiai

    Kita pokyčių dalis susijusi su jau sudarytomis nuomos sutartimis: patikslinta nuomos mokesčio perskaičiavimo tvarka ir išplėsti atvejai, kada sutartį galima keisti, jei nuomos faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vertinant prašymą keisti sutartį, nuo šiol tiesiogiai taikomi atnaujintose taisyklėse įtvirtinti pagrindai ir sąlygos.

    Daugiau aiškumo įvedama ir nuomininkams, kurie ketina statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus. Vien deklaruojamo ketinimo nepakanka: galimybė statyti ar rekonstruoti turi būti numatyta pačioje valstybinės žemės nuomos sutartyje, o planuojant darbus svarbu iš anksto pasitikrinti, ar sutarties sąlygos tai leidžia.

    Atnaujintos taisyklės taip pat tiksliau nusako, kokius dokumentus ir kada nuomininkas turi pateikti savivaldybės administracijai, kad galėtų pasinaudoti sutartyje įrašyta teise vykdyti statybas ar rekonstrukciją. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant projektavimą ar rangos darbus verta įsivertinti ne tik investicijų planą, bet ir nuomos sutarties turinį.

    Mažiau perteklinių pažymų

    Taisyklėse aiškiau įtvirtinta nuostata, kada žmogus ar įmonė turi pateikti nuosavybės teisę į sklype esančius statinius ar įrenginius patvirtinančius dokumentus. Jei institucija šiuos duomenis gali gauti pati teisės aktų nustatyta tvarka, papildomai jų teikti nereikės.

    Dar vienas patikslinimas susijęs su statinių kadastro duomenimis, kai registruose ar dokumentuose nėra aišku, ar statinys yra pagrindinis daiktas, ar priklausinys. Tokiu atveju asmuo turės parengti arba atnaujinti kadastro duomenų bylą ir ją pateikti kartu su prašymu nuomoti valstybinę žemę.

    NŽT akcentuoja, kad pokyčių esmė – daugiau aiškumo tais atvejais, kurie praktikoje kelia daugiausia klausimų: nuoma be aukciono, apleistų ar sunykusių statinių situacijos, sutarties keitimas bei statybų planavimas. Nuomininkams rekomenduojama prieš teikiant prašymus peržiūrėti sutarties sąlygas ir įvertinti, ar turimi dokumentai atitinka atnaujintus reikalavimus.

  • Valkininkų seniūnijoje bruzdės apie 70 šaulių: kas vyks lapkričio 7–8 dienomis

    Valkininkų seniūnijoje bruzdės apie 70 šaulių: kas vyks lapkričio 7–8 dienomis

    Varėnos rajono Valkininkų seniūnijoje 2026 metais lapkričio 7–8 dienomis vyks Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės pratybos. Mokymai planuojami buvusio Spenglos internato pastate ir jo prieigose.

    Organizatoriai skelbia, kad pratybose dalyvaus apie 70 šaulių. Jie naudos ginklus ir imitacinius šovinius, todėl vietos gyventojai gali girdėti šūvių garsus ir matyti intensyvesnį judėjimą teritorijoje.

    Pratybų metu numatomas trumpalaikis šaulių judėjimas aplinkiniuose ruožuose. Taip pat gali būti laikinai daugiau automobilių prie Naujųjų Valkininkų kaimo kapinių, kur planuojamas statymas pratybų reikmėms.

    Gyventojų ir transporto priemonių judėjimas, kaip nurodoma, nebus ribojamas. Vis dėlto žmonės raginami išlikti budrūs, laikytis saugaus atstumo nuo vykstančių mokymų vietų ir vykdyti pratybų vadovų bei pareigūnų nurodymus, jei tokie būtų duodami.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mokymų metu bus laikomasi saugaus elgesio reikalavimų, aplinkos apsaugos ir kelių eismo taisyklių. Taip pat tikinama, kad pratybos bus vykdomos pagal galiojančius teisės aktus, o rizikos gyventojams ir eismui siekiama išvengti iš anksto planuojant judėjimo bei logistikos sprendimus.

  • Varėnos miškuose – kariuomenės orientavimosi pratybos: gyventojams primena svarbias taisykles

    Varėnos miškuose – kariuomenės orientavimosi pratybos: gyventojams primena svarbias taisykles

    Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai artimiausiu metu Varėnos rajone vykdys orientavimosi pratybas. Pratybos vyks miškuose ir gyvenviečių prieigose, tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu.

    Skelbiama, kad spalio 20 dieną nuo 9.00 valandos iki spalio 21 dienos 21.00 valandos kariai treniruosis Stėgalios, Kašėtų, Lynežerio ir Aukštakalnio miškuose. Šiuo laikotarpiu teritorijose gali būti pastebimas didesnis karių judėjimas pėsčiomis.

    Antrasis etapas numatytas spalio 28 dieną nuo 13.00 valandos iki spalio 29 dienos 18.00 valandos Valkininkų miestelio prieigose ir Valkininkų miške. Gyventojai ir miškų lankytojai raginami išlikti dėmesingi ir planuojant maršrutus įvertinti galimus pratybų maršrutus.

    Pratybų organizatoriai pabrėžia, kad treniruočių metu siekiama užtikrinti aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi. Taip pat nurodoma, kad nebus teršiama aplinka ir gadinama infrastruktūra.

    Orientavimosi pratybos Lietuvos kariuomenėje naudojamos kaip praktinis būdas lavinti navigacijos įgūdžius, situacijos vertinimą ir veikimą skirtingomis sąlygomis, įskaitant naktį. Tokie mokymai svarbūs karių pasirengimui, o visuomenei jie primena, kad pratybų teritorijose reikėtų elgtis atsakingai ir netrukdyti vykdomoms užduotims.

  • Netikėtas posūkis Varėnoje: konkursą laimėjęs direktorius atsisakė posto, skelbia naują atranką

    Varėnos sporto centro direktoriaus atrankoje – netikėtas posūkis: konkursą laimėjęs kandidatas atsisakė eiti pareigas. Skelbiama, kad jis darbą turėjo pradėti spalio 20 dieną, tačiau sprendimą pakeitė dar nepradėjęs vadovauti.

    Savivaldybė informuoja, jog dėl susidariusios situacijos jau paskelbtas naujas konkursas Varėnos sporto centro direktoriaus pareigoms. Atranka organizuojama iš naujo, siekiant kuo greičiau užtikrinti nepertraukiamą įstaigos veiklą ir valdymą.

    Tokie atvejai viešajame sektoriuje nėra dažni, tačiau pasitaiko, kai laimėjęs kandidatas galutinį sprendimą persvarsto dėl pasikeitusių asmeninių aplinkybių, darbo sąlygų ar kitų profesinių įsipareigojimų. Praktikoje tai reiškia, kad įstaigai kurį laiką tenka dirbti su laikinu vadovavimu arba perskirstytomis atsakomybėmis.

    Naujas konkursas paprastai reiškia, kad kandidatai turės iš naujo pateikti dokumentus ir dalyvauti atrankos procedūrose pagal nustatytą tvarką. Tokiose atrankose vertinama vadovavimo patirtis, strateginis planavimas, gebėjimas valdyti biudžetą ir užtikrinti kokybiškas sporto paslaugas bendruomenei.

    Varėnos sporto centras yra viena svarbiausių savivaldybės sporto infrastruktūros ir veiklų ašių, todėl direktoriaus pareigos laikomos strategiškai reikšmingomis. Tikimasi, kad nauja atranka padės greitai rasti vadovą, galintį tęsti įstaigos darbus ir planuoti tolesnę plėtrą.