Category: Regionai

  • Nemokamas kinas Vilniaus senjorams: 9 filmai, 12 seansų ir aiški taisyklė, kaip patekti

    Nemokamas kinas Vilniaus senjorams: 9 filmai, 12 seansų ir aiški taisyklė, kaip patekti

    Vilniuje startuoja tradicine tapusi Senjorų kino savaitė, kurios metu vyresnio amžiaus žiūrovai galės nemokamai pamatyti 9 skirtingus filmus. Per savaitę suplanuota 12 seansų, o programoje – nuo dokumentikos ir dramų iki komedijų bei nuotykių kino.

    Senjorus į peržiūras šiemet kviečia kino centras „Skalvija“, „Forum Cinemas Vingis“, „VUE kinas“, taip pat Naujosios Vilnios ir Grigiškių kultūros centrai. Renginį inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė, siekianti didinti kultūros prieinamumą vyresnio amžiaus žmonėms.

    Kino centro „Skalvija“ direktorė Vilma Levickaitė pabrėžia, kad programą stengiamasi sudaryti taip, jog ji būtų ne tik pramoginė, bet ir prasminga. Tokiuose renginiuose dažnai akcentuojama pagarbi kūrėjų laikysena žiūrovo atžvilgiu ir galimybė po seanso pasikalbėti apie matytas temas.

    „Vyresnio amžiaus žmonėms svarbu, kad filmas pasižymėtų pagarbiu požiūriu į žiūrovą“, – sakė Vilma Levickaitė.

    Gilesnių potyrių ieškantiems žiūrovams rekomenduojami filmai „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, „Smėlis tavo plaukuose“, „Irena“, „Malagos gatvė“ ir „Malonė“. Pasak programos sudarytojų, šie darbai dažniau kelia klausimus apie gyvenimo pasirinkimus, atmintį, atsakomybę ir santykį su savimi.

    „Brandesniam žiūrovui tai klausimai, kuriuos užduoda ir patys sau: ką palieku po savęs ir ar dar spėsiu ką nors pakeisti“, – sakė „Kino pavasario“ programos sudarytojas Karolis Žukas.

    Diskusijoms po peržiūrų senjorus ir šiemet kviečia festivalio „Nepatogus kinas“ komanda, programai pasiūliusi filmą „Didžioji patriotų kelionė“. Jo tema siejama su dezinformacija, propagandos poveikiu ir bandymu rasti bendrą kalbą, kai visuomenėje daugėja susiskaldymo.

    „Kai keisčiausios sąmokslo teorijos susipina su propaganda, žmonės ima gyventi kitoje realybėje, o filmas tampa bandymu surasti atspirties tašką pokalbiui“, – sakė festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

    Programoje numatytos ir dvi filmo „Protas ir jausmai“ peržiūros: viena „Skalvijoje“, kita „Forum Cinemas Vingis“. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad tai proga premjerinę savaitę pamatyti naują Džeinės Ostin kūrinio ekranizaciją.

    Dalis seansų gali pareikalauti daugiau dėmesio dėl trukmės ar sudėtingesnės temos, todėl žiūrovams patariama rinktis pagal asmeninius poreikius. Kartu primenama, kad vietų skaičius salėse ribotas, o dalis erdvių pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms.

    Norint nemokamai patekti į seansą, senjorams kino centro kasoje būtina pateikti amžių patvirtinantį dokumentą. Pateikus neįgaliojo pažymėjimą, senjorą lydintis asmuo į seansą taip pat įleidžiamas nemokamai.

  • Justiniškėse kyla naujas miškelis: 600 medžių ir krūmų kurs žalią barjerą nuo triukšmo

    Justiniškėse kyla naujas miškelis: 600 medžių ir krūmų kurs žalią barjerą nuo triukšmo

    Vilniuje, ties Justiniškių gatve, planuojama įrengti biologinės įvairovės miškelį, kuriame bus pasodinta 270 medžių ir 312 krūmų. Ilgainiui tankus želdynų masyvas turėtų tapti prieglobsčiu paukščiams, vabzdžiams ir smulkiesiems gyvūnams, o gyventojams suteikti daugiau pavėsio.

    Sodinimo darbai numatyti spalio ir lapkričio mėnesiais, o teritorija bus paruošta taip, kad augalai galėtų įsitvirtinti. Savivaldybė pabrėžia, kad ankstesni panašūs bandymai mieste ne visuomet buvo sėkmingi, todėl šį kartą daugiau dėmesio skiriama vietos sąlygoms ir priežiūrai.

    „Miškelio sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl daugiau dėmesio skiriame sodinukų įsitvirtinimui: parinkti tinkami augalai, paruoštas dirvožemis ir numatytas teritorijos aptvėrimas“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji ekologė Vaiva Marozienė.

    Šis želdynas nuo įprastų miesto želdinių skirsis sodinimo principu: jauni medeliai ir krūmai bus sodinami tankiai, pramaišiui, maždaug metro atstumu. Tokia schema imituoja natūralesnį atžėlimą, skatina augalų konkurenciją ir padeda formuotis įvairiarūšei, atsparesnei ekosistemai.

    Miškelyje planuojama sodinti dešimties rūšių medžius, tarp jų ąžuolus, klevus, egles, bukus, pušis, karpotuosius beržus, miškines obelis, vienpiestes gudobeles, kaukazines slyvas ir paprastuosius šermukšnius. Taip pat numatyti keturių rūšių krūmai: gervuogės, kalniniai serbentai, geltonžiedės sedulos ir juodavaisės aronijos.

    Didžiausias dėmesys bus skiriamas pirmiesiems trejiems augimo sezonams, kai augalams svarbiausia įsitvirtinti dirvoje ir išvystyti šaknų sistemą. Per šį laiką formuojasi ir dirvožemio mikroorganizmų bei grybų bendrijos, nuo kurių priklauso želdinių gyvybingumas bei atsparumas sausroms.

    Siekiant apsaugoti sodinukus nuo mindžiojimo, teritorija bus atskirta natūralia žabtvore, o sodinimo plotas mulčiuojamas, kad dirva lėčiau išdžiūtų ir mažiau želėtų piktžolės. Tokie sprendimai ypač svarbūs mieste, kur augalams tenka atlaikyti ne tik karščio bangas, bet ir intensyvų pėsčiųjų srautą.

    Darbus atliks Vilniaus miesto savivaldybės rangovė UAB „Stebulė“ pagal VšĮ Vilniaus miesto parkai parengtas schemas. Savivaldybė tikisi, kad užaugęs miškelis taps ir žaliuoju barjeru nuo gatvės sklindančio triukšmo bei dulkių, o vasarą padės mažinti karščio salos efektą tankiau užstatytoje teritorijoje.

    Vilniuje biologinė įvairovė skatinama ne vien miškeliuose: mieste įrengiamos ir biologinės įvairovės pievos, kurios šienaujamos rečiau, kad augalai galėtų natūraliai subrandinti sėklas. Tokiose vietose gerėja sąlygos apdulkintojams, o gyventojai dažniau mato natūralesnį miesto želdinimą, orientuotą ne tik į estetiką, bet ir į ekosistemų naudą.

  • „Vilniaus vandenys“ skelbia aukcionus: siurblinės ir technika nuo 4 215 eurų

    UAB „Vilniaus vandenys“ skelbia viešus elektroninius aukcionus, kuriuose bus parduodamas nekilnojamasis turtas ir transporto bei kita technika. Aukcionai vyks per valstybės valdomą platformą eAukcionai, o dalyvių registracija ir siūlymai teikiami tik nustatytais terminais.

    Nekilnojamojo turto aukcionas

    Skelbiama, kad dalyvių registracija į nekilnojamojo turto aukcioną prasideda 2026 metais spalio 26 dieną 00.00 valandą ir baigiasi 2026 metais spalio 27 dieną 23.59 valandą. Pats aukcionas startuos 2026 metais spalio 30 dieną 9.00 valandą ir baigsis 2026 metais lapkričio 3 dieną 13.59 valandą.

    Tarp parduodamų objektų nurodyta negyvenamoji patalpa, vandentiekio siurblinė Bistryčios gatvėje Vilniuje, kurios plotas 15,92 kv. m, o pradinė kaina 6 962 eurai. Taip pat parduodama vandens stotis Blindžių gatvėje Vilniuje, 19,54 kv. m ploto, pradinė kaina 19 600 eurų.

    Į aukcioną įtrauktas ir vandentiekio bokštas Lentupio gatvėje Švenčionyse, kurio pradinė kaina siekia 22 568 eurus. Skelbime pateikiami ir objektų unikalūs numeriai, reikalingi tiksliam turto identifikavimui Registrų centro duomenyse.

    Technikos aukcionai ir kainos

    „Vilniaus vandenys“ taip pat organizuoja technikos aukcionus, kuriuose parduodamos kelios transporto ir darbo priemonės. Vienas aukcionas numatytas 2026 metais spalio 14–15 dienomis, o registracija į jį vyks 2026 metais spalio 8–9 dienomis.

    Tarp siūlomų pozicijų nurodoma traktorinė savivartė priekaba „Bicchi 2B60“ (2019 metų), kurios pradinė kaina 4 215 eurų be PVM. Taip pat parduodamas mažas traktorius „Deutz-Fahr Agrokid 220DT“ (2016 metų) su 13 512 eurų pradine kaina be PVM.

    Kitoje technikos aukciono dalyje numatyta registracija 2026 metais spalio 15–16 dienomis, o aukciono vykdymas 2026 metais spalio 21–22 dienomis. Šiame etape siūlomas elektrinis krautuvas su šakėmis „Hyster J1.6XN MWB“ (2020 metų), kurio pradinė kaina 22 149 eurai be PVM.

    Ką svarbu įsivertinti dalyviams?

    Elektroniniai aukcionai Lietuvoje vyksta pagal aiškias taisykles: dalyviai registruojasi iš anksto, o kainos keliamos internetu iki aukciono pabaigos. Praktikoje tai reiškia, kad galutinė pardavimo suma dažnai priklauso nuo dalyvių aktyvumo, o pradinė kaina yra tik startinė riba.

    Potencialiems pirkėjams įprastai svarbu iš anksto susiplanuoti turto apžiūrą ir įsivertinti papildomas išlaidas, susijusias su turto pritaikymu, perregistravimu ar išsivežimu. Skelbime nurodomi kontaktai konsultacijoms ir apžiūrai, tačiau publikacijoje jie nepateikiami.

  • Vilnius patvirtino Šv. Stepono g. 20 sklypo dalių planą: ką turi žinoti pastatų savininkai

    Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino valstybinės žemės sklypo Šv. Stepono gatvėje 20, Vilniuje, dalių planą. Sprendimas aktualus šiame sklype esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ar jų dalių savininkams.

    Savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais spalio 14 dieną įsakymu patvirtintas mažosios bendrijos „Žemės matavimų biuras“ parengtas planas. Jame išskirtos statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys ir nustatyti jų plotai.

    Toks planas paprastai reikalingas aiškiai apibrėžti, kokia žemės dalis priskiriama konkrečių pastatų naudojimui, privažiavimui, inžinerinių tinklų priežiūrai ar kitiems eksploatavimo poreikiams. Tai svarbu ir kasdieniam turto valdymui, ir sprendžiant klausimus dėl naudojimosi teritorija.

    Savivaldybė primena, kad sprendimas gali būti skundžiamas jame nurodyta tvarka. Taip pat prašoma raštu informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, jeigu pasinaudojama teise sprendimą skųsti.

    Kodėl tai svarbu savininkams?

    Patvirtinus sklypo dalių planą, aiškiau apibrėžiamos žemės naudojimo ribos ir poreikiai pastatų eksploatavimui. Praktikoje tai gali sumažinti neaiškumus tarp sklype esančių pastatų savininkų dėl teritorijos naudojimo ir palengvinti sprendimų priėmimą.

    Tokie sprendimai taip pat dažnai tampa reikšmingi planuojant turto tvarkymo, rekonstrukcijos ar kitus projektus, kai svarbus aiškus žemės naudojimo pagrindas. Savininkams rekomenduojama įsivertinti, ar patvirtintos dalys atitinka faktinį naudojimą ir teisėtus poreikius.

  • Pašilaičiuose sodins beveik 1 000 krūmų: kas rytoj vyks Medeinos gatvėje ir ką būtina žinoti

    Pašilaičiuose sodins beveik 1 000 krūmų: kas rytoj vyks Medeinos gatvėje ir ką būtina žinoti

    Pašilaičiuose, Medeinos gatvėje, rytoj 10 valandą rengiama šio rudens želdinimo talka, į kurią kviečiami visi norintys prisidėti prie žalesnės rajono aplinkos. Organizatoriai skelbia, kad per talką planuojama pasodinti beveik 1 000 krūmų, o vieta pasirinkta neatsitiktinai – čia tęsiami sprendimai, skirti saugesnei ir patogesnei gatvės erdvei.

    Želdinimas vyks teritorijoje, kur įgyvendinamas tarptautinis mobilumo projektas „Gatvės visiems“. Šio projekto esmė – gatves pritaikyti įvairiems eismo dalyviams ir mažinti rizikas, todėl kartu su želdinimu diegiami ir eismo saugumą stiprinantys sprendimai, pavyzdžiui, aiškiau atskirtos eismo zonos ar geriau pastebimi ženklinimo elementai.

    Į talką atvykusių gyventojų lauks specialistų patarimai, kaip taisyklingai sodinti ir prižiūrėti augalus, kad jie prigytų ir ilgainiui kurtų tankesnę žaliąją juostą. Taip pat pabrėžiama, kad moksleiviams dalyvavimas gali būti įskaitomas kaip socialinės-pilietinės veiklos valandos.

    Dalyvių prašoma atsinešti pirštines ir kastuvą, tačiau neturintiems įrankių jie bus suteikti vietoje. Po talkos numatytas neformalus bendruomenės laikas: dalyvių lauks karštas maistas ir gėrimai, taip pat veiklos šeimoms.

    Medeinos gatvėje pokyčiai jau matomi ir iš ankstesnių etapų: čia įrengta žalioji erdvė, o dalyje vietų, kur anksčiau būdavo paliekami automobiliai, suformuota poilsio zona ir pasodinti augalai. Tokie sprendimai, taikomi kartu su eismo organizavimo priemonėmis, padeda kurti aiškesnę ir tvarkingesnę viešąją erdvę, o želdiniai prisideda prie šešėlio, dulkių mažinimo ir mikroklimato gerinimo.

    Šį rudenį Vilniuje numatoma pasodinti beveik 1 000 medžių, apie 23 000 krūmų ir daugiau kaip 32 000 žolinių augalų. Savivaldybė nurodo, kad dalis želdinių bus sodinami kartu su gatvių tvarkymo darbais, o kitur prie želdinimo bus kviečiami prisidėti ir patys gyventojai.

    Planuojama, kad bendruomeninės sodinimo talkos Pašilaičiuose tęsis ir lapkritį. Gyventojai bus kviečiami prisidėti ir kitose rajono vietose, tarp jų – J. Baltrušaičio ir Žemynos gatvėse.

  • Vilniuje jau filmuojama Kalėdų reklama: senamiestį užplūs serialai, laukia eismo ribojimai

    Vilniuje jau filmuojama Kalėdų reklama: senamiestį užplūs serialai, laukia eismo ribojimai

    Vilniaus senamiestyje šventinė nuotaika šiemet kuriama gerokai anksčiau: Stiklių gatvė ir aplinkinės erdvės trumpam virsta filmavimo aikštele. Čia planuojama filmuoti Kalėdinę reklamą, o sostinėje paraleliai vyksta ir dviejų serialų darbai.

    Kalėdinį klipą Stiklių gatvėje filmuos kino gamybos kompanija „Dansu“. Lokacija pasirinkta dėl lengvai atpažįstamos senamiesčio architektūros ir jau įprastos šventinės estetikos, kuri kasmet pritraukia tiek miestiečius, tiek turistus.

    Mieste tuo pat metu tęsiami ir lietuviško kriminalinio serialo „Už tėvo nuodėmes“ filmavimai. Jo centre – tikybos mokytojas Paulius, netikėtai paveldintis laidojimo namus ir kartu perimantis ne tik verslą, bet ir didelę naštą.

    Pagal siužetą iš pažiūros sėkmingas palikimas virsta krize, kai išryškėja skolos ir kriminalinio pasaulio spaudimas. Pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Robertas Petraitis, o istorija remiasi moralinės dilemos įtampa, kai tenka rinktis tarp vertybių ir išlikimo.

    Vilniuje taip pat filmuojamas tarptautinis psichologinis trileris „Sarek“, kurį vietoje organizuoja Lietuvos kino gamybos kompanija „Ahil“. Pasakojimas sukasi apie sužeistą moterį, kuri policijai pateikia vieną įvykių versiją, tačiau vėliau paaiškėja, kad išgyveno ir dar viena liudininkė, o jos pasakojimas kardinaliai skiriasi.

    Artimiausiomis dienomis numatomi laikini eismo ir parkavimo ribojimai keliose vietose, įskaitant senamiestį, Laisvės prospektą, Bernardinų sodą bei aplinkines gatves. Didžiausi ribojimai siejami su filmavimu Stiklių ir Didžiojoje gatvėse, kur tam tikromis valandomis planuojama riboti transporto eismą, o pėstiesiems judėjimas gali būti stabdomas trumpam.

    Vilniaus kino biuras atkreipia dėmesį, kad dalyje lokacijų bus rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos, o filmavimo metu gali būti naudojama technika, įskaitant keltuvus. Gyventojų ir miesto svečių prašoma planuoti maršrutus iš anksto ir įvertinti galimus trumpalaikius nepatogumus.

    Pastaraisiais metais Vilnius kryptingai stiprina kino miesto reputaciją: miestą renkasi tiek lietuviškos komandos, tiek tarptautinės produkcijos dėl vizualiai universalių erdvių, palyginti efektyvios logistikos ir vietos profesionalų kompetencijų. Dėl to rudenį filmavimų mieste tradiciškai daugėja, o su jais kartu dažnėja ir trumpi, bet pastebimi eismo ribojimai.

  • Vilniaus senamiestyje atvėrė Trakų gatvę: sutvarkė šimtamečius tinklus, aišku, kas laukia toliau

    Vilniaus senamiestyje atvėrė Trakų gatvę: sutvarkė šimtamečius tinklus, aišku, kas laukia toliau

    Vilniaus senamiestyje užbaigtas antrasis Trakų gatvės kapitalinio remonto etapas – darbai vyko atkarpoje tarp Pranciškonų ir Kėdainių gatvių. Čia atnaujinti vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema ir sutvarkyta gatvės danga.

    Ši Trakų gatvės dalis svarbi ne tik gyventojams ir miesto svečiams, bet ir visai sostinės infrastruktūrai, nes po ja driekiasi strategiškai reikšmingi tinklai. Savivaldybės teigimu, kai kurios komunikacijos buvo paklotos dar XX amžiaus pradžioje ir buvo eksploatuojamos daugiau nei šimtą metų.

    „Trakų gatvės remontas – svarbi investicija į miesto ateitį. Siekiame, kad senamiesčio širdis būtų ne tik graži, bet ir pritaikyta sklandžiam miesto gyvenimui bei darniam judumui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Tvarkant gatvę, darbai derinti taip, kad ateityje nereikėtų iš naujo ardyti dangos dėl avarinių remontų. Miesto infrastruktūros specialistai pabrėžia, kad toks principas ypač svarbus tankiai užstatytose istorinėse teritorijose, kur bet koks kasimas reiškia didesnius eismo ribojimus ir nepatogumus vietos verslui.

    Per antrąjį etapą atkurta 2 232 kv. m granito danga, taip pat paplatinti šaligatviai. Papildomai nutiesta 353 metrai naujų paviršinių nuotekų tinklų, kurie turėtų padėti efektyviau surinkti lietaus vandenį ir mažinti vandens kaupimosi riziką intensyvių liūčių metu.

    „Tvarkydami Trakų gatvę siekiame išsaugoti istorinį senamiesčio vaizdą ir kartu užtikrinti patogų judėjimą. Atkurta granito danga ir įrengti paviršinių nuotekų tinklai prisidės prie patogesnės aplinkos“, – sakė savivaldybės įmonės „Grinda“ vadovas Jonas Davidavičius.

    Prieš dangos atkūrimą buvo pakeisti vandentiekio tinklai ir padidintas jų pralaidumas, taip pat atnaujinta istorinę vertę turinti nuotekų tinklų dalis. Įrengus naują paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, tikimasi didesnio visos teritorijos atsparumo staigiems krituliams, kurie pastaraisiais metais miestuose tampa vis dažnesniu iššūkiu.

    „Atnaujinta Trakų gatvės inžinerinė infrastruktūra užtikrins patikimesnį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pačioje sostinės širdyje“, – sakė „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas.

    Užbaigus antrąjį etapą, panaikinti su darbais susiję eismo ribojimai ir eismas grįžo į įprastą tvarką. Vilniaus gatvės atkarpoje tarp Trakų ir Klaipėdos gatvių eismas vėl vyksta viena kryptimi link Klaipėdos gatvės, o Trakų gatvėje išlieka vienpusis eismas nuo Pylimo gatvės link Vokiečių gatvės.

    Trečiojo etapo darbus planuojama pradėti 2027 metais antrąjį ketvirtį. Baigiamajame etape numatyta sutvarkyti likusią maždaug 50 metrų ilgio atkarpą nuo Kėdainių iki Pylimo gatvės, o iš viso per tris etapus Trakų gatvėje planuojama rekonstruoti apie 755 metrus vandentiekio tinklų ir 180 metrų nuotekų tinklų.

  • Nausėda siuntė aiškią žinią savivaldybėms: regionai turi būti girdimi, o Vilnius – ieškoti kompromisų

    Prezidentas Gitanas Nausėda Vietos savivaldos dienos proga kreipėsi į „Auksinių krivūlių“ apdovanojimų ceremonijos dalyvius, akcentuodamas savivaldos ir centrinės valdžios bendradarbiavimo svarbą. Pasak šalies vadovo, būtent nuo kasdienio dialogo ir gebėjimo susitarti priklauso sprendimų kokybė ir žmonių pasitikėjimas valstybe.

    Prezidentas pabrėžė, kad savivaldybių rezultatai švietimo, socialinės apsaugos, infrastruktūros ir kitose srityse yra ilgalaikio darbo pasekmė. Jo teigimu, vietos lygiu priimami sprendimai tiesiogiai veikia paslaugų prieinamumą ir gyvenimo kokybę, todėl regionų balsas turi būti girdimas nacionaliniu mastu.

    „Džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais darnaus bendro darbo randasi vis daugiau. Regionai labiau matomi, geriau girdimi ir vis aktyviau dalyvauja priimant sprendimus, kurie keičia žmonių kasdienybę“, – sakė Prezidentas.

    Šalies vadovas akcentavo, kad tolesnei savivaldos pažangai būtinas atviras dialogas ir susitelkimas į gyventojų interesus. Jo vertinimu, sprendimų priėmimas tampa tvaresnis tada, kai ministerijų ir savivaldybių komunikacija vyksta ne formaliai, o ieškant praktinių išeičių konkrečioms vietovėms.

    „Linkiu, kad savivalda dar drąsiau keltų klausimus ir siūlytų sprendimus, o Vilnius – dažniau girdėtų savivaldybes ir ieškotų kompromisų“, – pabrėžė Prezidentas.

    Prezidentas taip pat išskyrė valstybės atsparumo ir pasirengimo krizėms temą, kuri pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių viešosios politikos krypčių. Jo teigimu, savivaldybėms tenka reikšmingas vaidmuo užtikrinant civilinę saugą, gyventojų informavimą ir kritinių paslaugų tęstinumą, todėl būtina stiprinti tarpinstitucinį koordinavimą.

    Kreipimesi priminta ir Europos Sąjungos finansinės perspektyvos planavimo svarba, kad investicijos prisidėtų prie ilgalaikės pažangos visoje šalyje, o ne tik didžiuosiuose centruose. Prezidento požiūriu, regioninė politika turi remtis aiškiais prioritetais, skaidriu lėšų panaudojimu ir matuojamais rezultatais, kurie matomi žmonių kasdienybėje.

    Artėjant savivaldos ir merų rinkimams, Prezidentas savivaldos bendruomenei palinkėjo stiprybės, išminties ir pagarbos vieni kitiems. Jis taip pat pasveikino „Auksinių krivūlių“ laureatus ir visus, kurie savo darbu prisideda prie vietos bendruomenių stiprinimo.

  • Stokholmo deklaracija kelia audrą: ūkininkai perspėja ES dėl BŽŪP po 2027 metų

    Stokholme, 12-ajame Europos ūkininkų kongrese, pasirašyta Stokholmo deklaracija, kuria Europos žemdirbių ir kooperatyvų atstovai ragina ES vadovus nesilpninti Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų. Dokumentu pabrėžiama, kad žemės ūkis turi išlikti strategine Europos saugumo ir atsparumo dalimi.

    Deklaracijos pozicija perduota Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai, o kopijos įteiktos Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai. Kongrese dalyvavo apie 400 žemės ūkio organizacijų, kooperatyvų, institucijų ir sektoriaus partnerių.

    Diskusijų centre atsidūrė būsima ES daugiametė finansinė programa ir klausimas, ar po 2027 metų BŽŪP išliks pakankamai finansuojama bei aiškiai atskirta politika. Žemdirbių organizacijos įspėja, kad žemės ūkis negali prarasti ilgalaikio stabilumo, nes tai tiesiogiai veikia investicijas ir maisto gamybos apimtis.

    Ko reikalaujama deklaracijoje

    Stokholmo deklaracijoje akcentuojama, kad BŽŪP biudžetas turi išlikti atskiras ir apsaugotas, o finansavimas negali mažėti vertinant realią perkamąją galią. Kitaip tariant, žemdirbiai ragina vertinti ne vien nominalias sumas, bet ir infliacijos poveikį.

    Dokumente taip pat keliami klausimai dėl vienodų konkurencijos sąlygų bendrojoje rinkoje, ūkininkų derybinės galios maisto tiekimo grandinėje ir administracinės naštos. Pabrėžiama, kad pernelyg sudėtingi reikalavimai ir taisyklių kaita didina neapibrėžtumą, o tai stabdo modernizavimą.

    Lietuvos akcentai: išmokos ir stabilumas

    Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad Stokholme išsakytas susirūpinimas sutampa su Lietuvos ūkininkų lūkesčiais. Jos vertinimu, ateities modelis neturi paversti BŽŪP viena iš daugelio sričių, konkuruojančių dėl lėšų bendrame fonde.

    „Žemės ūkis negali tapti viena iš daugelio sričių, konkuruojančių dėl lėšų bendrame fonde. BŽŪP turi išlikti savarankiška, aiškiai finansuojama ir visiems Europos Sąjungos ūkininkams bendrus principus užtikrinanti politika“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Pasak jos, Lietuvai derybose itin svarbu teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymas, nes ūkininkai dirba toje pačioje rinkoje, tačiau paramos lygis skiriasi. Kitas klausimas yra reali finansavimo vertė, nes augančios sąnaudos ir infliacija gali sumažinti paramos poveikį net ir nekeičiant nominalių sumų.

    Žemdirbių atstovai pabrėžia, kad geopolitinė situacija, klimato kaitos sukelti ekstremalūs reiškiniai ir tiekimo grandinių sutrikimai sustiprina maisto saugumo temą. Dėl to, jų teigimu, sprendimai dėl BŽŪP turi būti vertinami kaip investicija į Europos gebėjimą apsirūpinti maistu.

    Kartų kaita ir kaimo gyvybingumas

    Stokholmo deklaracijoje atskirai išskiriama būtinybė stiprinti investicijas į inovacijas, skaitmenizaciją, vandens išteklių valdymą ir bioekonomiką. Šios kryptys siejamos su konkurencingumu, tačiau kartu reikalauja aiškių ir prognozuojamų paramos taisyklių.

    A. Pabedinskienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvai svarbus pakankamas finansavimas kaimo plėtrai, ūkių modernizavimui, kooperacijai ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Jos teigimu, be stipraus kaimo ir kartų kaitos mechanizmų neįmanoma užtikrinti stabilios gamybos.

    Žemdirbių organizacijų vertinimu, administracinės naštos mažinimas turi virsti praktiniais sprendimais, o didesnis lankstumas valstybėms narėms neturėtų sukurti naujų nelygybės formų. Stokholmo deklaracija ES institucijoms siunčia žinią, kad BŽŪP sprendimai po 2027 metų turės ilgalaikių pasekmių ūkininkams ir vartotojams.

  • Į mišką per medžioklės sezoną? VMU perspėja: kelios klaidos gali baigtis nelaime

    Rudenį ir žiemą Lietuvos miškuose suintensyvėja medžioklės, todėl Valstybinių miškų urėdija ragina lankytojus elgtis itin atsakingai. Miškai išlieka atviri visuomenei, tačiau tuo pat metu juose gali vykti teisėta veikla, įskaitant medžioklę, todėl svarbiausia yra saugumas ir pagarba aplinkai.

    Miško takus renkasi ne tik grybautojai ar žygeiviai, bet ir gamtos fotografai, neretai ilgiau užsibūnantys vienoje vietoje. Būtent dėl skirtingų veiklų sutapimo padidėja rizika nepastebėti įspėjamųjų ženklų, nepajusti, kad netoliese vyksta medžioklė, arba netyčia patekti į medžiotojų veiklos zoną.

    Atsargumas, kai matomumas prastas

    VMU atkreipia dėmesį, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla tada, kai matomumas miške sumažėja. Tam įtakos turi ankstyvas rytas, prietema, rūkas ar gausus snygis, kai žmogų iš tolo pastebėti sudėtingiau.

    Tokiu metu ypač svarbu stebėti aplinką ir reaguoti į požymius, rodančius, kad netoliese vyksta medžioklė. Jei girdimi šūviai, šunų lojimas, matomi medžiotojai ar vyksta medžioklė varant, saugiausias sprendimas yra nedelsiant pasirinkti kitą maršrutą.

    „Ypač svarbu neiti į teritoriją, kurioje girdėti šūviai, šunų lojimas, matyti medžiotojai ar vyksta medžioklė varant“, – sakė VMU specialistas Kornelijus Alekna.

    VMU taip pat ragina miške nenaudoti ausinių taip, kad būtų užgožti aplinkos garsai. Galimybė išgirsti perspėjimus, šūvius ar šunų lojimą leidžia anksčiau suprasti situaciją ir laiku pasitraukti.

    Ryškūs drabužiai ir aiški laikysena

    Vienas paprasčiausių būdų sumažinti riziką yra ryškiaspalvė apranga arba aiškiai matomas elementas, pavyzdžiui, liemenė, striukė ar kepurė. Tai ypač aktualu gamtos fotografams, kurie dažnai renkasi neryškias, su aplinka susiliejančias spalvas.

    Ryškūs drabužiai padeda būti pastebėtiems tiek medžiotojams, tiek kitiems miško lankytojams. Be to, prireikus pagalbos tokia apranga gali palengvinti paiešką ir pagreitinti gelbėtojų darbą.

    Medžioklė varant paprastai apima platesnę teritoriją, joje juda medžiotojai, varovai ir šunys, o išbaidyti gyvūnai kryptį gali pakeisti netikėtai. Dėl to bandymas apeiti medžioklės vietą miško giluma gali būti rizikingas, o praktiškiau yra rinktis kitą kryptį arba pasiteirauti sutikto medžiotojo, kur saugiausia išeiti.

    Fotografuojant svarbu netrikdyti gyvūnų

    VMU primena, kad laukinių gyvūnų stebėjimas ar fotografavimas turi vykti iš saugaus atstumo. Nereikėtų gyvūno persekioti, vilioti maistu, užstoti pasitraukimo kelio ar sąmoningai provokuoti jo reakcijų.

    Jei gyvūnas pradeda nerimauti, traukiasi, dažnai žvalgosi ar keičia įprastą elgesį, tai signalas padidinti atstumą. Taip pat pabrėžiama nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių, nes žmogaus įsikišimas gali sukelti papildomą stresą ir sutrikdyti natūralią gyvūnų priežiūrą.

    „Gyvūno dėmesio nereikėtų mėginti patraukti maistu, ryškia šviesa, balso įrašais ar kitais garsais. Taip pat svarbu nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių“, – sakė K. Alekna.

    Atskiro atsargumo reikalauja stambieji plėšrūnai, kurių pasirodymų Lietuvoje pastaraisiais metais fiksuojama daugiau. VMU nurodo, kad susidūrus su lokiu ar kitu pavojingu žvėrimi nereikėtų panikuoti, bėgti ar daryti staigių judesių, o saugiausia yra ramiai atsitraukti.

    „Pamatę lokį, žmonės neturėtų panikuoti ar bėgti. Rekomenduojama išlikti ramiems ir lėtai atsitraukti, neatsukant gyvūnui nugaros“, – sakė K. Alekna.

    Keliaujant per tankmę ar prasto matomumo vietas patariama nejudėti visiškoje tyloje. Net ir einant vienam, tylus pasikalbėjimas ar žingsnių garsas leidžia gyvūnui žmogų išgirsti iš anksto ir pasitraukti.

    Socialiniuose tinkluose neskleiskite tikslių vietų

    VMU ragina miško lankytojus ir gamtos fotografus neviešinti tikslios retų ar jautrių rūšių buvimo vietos. Net ir gera intencija pasidalinti įspūdžiais gali paskatinti smalsuolių srautą į konkrečią teritoriją ir sukelti ilgalaikį trikdymą.

    Rekomenduojama prie nuotraukų nepridėti koordinačių, miško kvartalo numerių ar kitų lengvai atpažįstamų vietos nuorodų. Prieš skelbiant įrašą taip pat verta patikrinti, ar nuotraukoje neišliko geografinės vietos žymos.

    „Prie nuotraukų nereikėtų pridėti koordinačių, konkretaus miško kvartalo numerio, girininkijos pavadinimo ar kitų lengvai atpažįstamų vietos nuorodų“, – sakė K. Alekna.

    VMU pabrėžia, kad atsakingas elgesys miške reiškia ir gebėjimą pakeisti planus, jei situacija tampa neaiški ar rizikinga. Pastebėjus vykstančios medžioklės požymius ar matant, kad gyvūnai patiria stresą, saugiausias ir gamtai palankiausias sprendimas yra pasitraukti ir pasirinkti kitą maršrutą.