CP v2

Category: Regionai

  • Šildymo sezonas ant slenksčio: 5 klaidos, dėl kurių krosnis ir dūmtraukis tampa pavojingi

    Šildymo sezonas ant slenksčio: 5 klaidos, dėl kurių krosnis ir dūmtraukis tampa pavojingi

    Artėjant šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai primena, kad didelė dalis gaisrų gyvenamuosiuose namuose kyla dėl netvarkingų krosnių, katilų ir dūmtraukių. Pavojus dažniausiai atsiranda ne staiga, o dėl ilgai ignoruotų smulkių defektų, suodžių sankaupų ir netinkamos eksploatacijos.

    Prieš pradedant kūrenti svarbiausia įvertinti šildymo įrenginių ir dūmų šalinimo sistemos būklę. Jei pastebimi įtrūkimai, nesandarumai, pakitusi trauka ar dūmų skverbimasis į patalpas, šildymo sezoną saugiau pradėti tik po remonto ar specialisto apžiūros.

    Kas nutinka nevalant dūmtraukio

    Dūmtraukyje besikaupiantys suodžiai ir degimo nuosėdos didina užsidegimo riziką, o įsidegęs dūmtraukis gali greitai perduoti karštį konstrukcijoms. Taip pat prastėjanti trauka skatina dūmų grįžimą į patalpas ir didina smalkių pavojų, ypač sandariuose namuose.

    Valymas svarbus ne tik dėl saugumo, bet ir dėl efektyvumo: švariau degantis kuras paprastai reiškia mažiau nuosėdų ir stabilesnį katilo ar krosnies darbą. Kuo dažniau kūrenama ir kuo prastesnės kokybės kuras, tuo greičiau dūmtraukyje formuojasi pavojingos sankaupos.

    Kuras ir kūrenimas: taupymas, kuris brangiai kainuoja

    Saugiam kūrenimui būtinas sausas ir švarus kuras, laikomas sausoje, vėdinamoje vietoje. Drėgnos malkos, nekokybiškas kietasis kuras ar kūrenimui netinkamos medžiagos didina dūmingumą, spartina suodžių kaupimąsi ir blogina trauką.

    Ypač pavojinga deginti buitines atliekas ar chemiškai apdorotą medieną, nes tai gali sukelti intensyvesnį nuosėdų kaupimąsi ir papildomą taršą. Tokie įpročiai dažnai baigiasi ne tik remontu, bet ir realia gaisro grėsme.

    Detektoriai ir saugūs atstumai

    Prie šildymo įrenginių neturi būti laikomi degūs daiktai, o grindys prie pakūros turi būti apsaugotos nedegiu pagrindu, kad iškritusios žarijos nesukeltų gaisro. Taip pat svarbu pelenus berti tik į nedegią talpą su dangčiu ir nelaikyti jos arti pastato ar degių konstrukcijų.

    Šildymo sezono pradžia yra tinkamas metas patikrinti dūmų detektorius ir pakeisti baterijas, o kūrenant kietuoju kuru verta įsirengti ir anglies monoksido detektorių. Smalkės yra bekvapės ir nematomos, todėl patikimas detektorius gali tapti lemiamu įspėjimu, kai rizika jau susiformavusi.

    Specialistai ragina nelaukti pirmųjų šalčių ir tvarkyti šildymo įrangą iš anksto, kai lengviau rasti meistrus ir suplanuoti darbus. Laiku patikrinta krosnis, išvalytas dūmtraukis, tinkamai paruoštas kuras ir veikiantys detektoriai yra paprasti žingsniai, kurie tiesiogiai mažina gaisro ir apsinuodijimo smalkėmis tikimybę.

    „Saugumas prasideda dar prieš pirmą pakūrimą: sutvarkytas dūmtraukis ir veikiantys detektoriai suteikia realią apsaugą, o ne vien ramybės jausmą“, – primena ugniagesiai gelbėtojai.

  • Zarasų ir Ballan-Miré draugystė gavo simbolį: atidengta įspūdinga kraštiečio skulptūra

    Zarasų ir Ballan-Miré draugystė gavo simbolį: atidengta įspūdinga kraštiečio skulptūra

    Rugsėjo 18–21 dienomis Zarasų atstovai lankėsi Prancūzijos mieste partneriame Ballan-Miré. Vizito metu aptartos naujos bendradarbiavimo kryptys, o svarbiausiu akcentu tapo Zarasų krašto menininko Sauliaus Savicko sukurto skulptūrinio ansamblio „Amitié Draugystė“ atidengimas.

    Susitikime Ballan-Miré savivaldybėje abiejų miestų delegacijos kalbėjosi apie partnerystės stiprinimą per praktines iniciatyvas. Daugiausia dėmesio skirta jaunimo mainams, kurie, savivaldybių atstovų vertinimu, gali tapti ilgalaikiu ryšius palaikančiu pagrindu.

    Skulptūrinio kūrinio pristatymas ir atidengimas tapo viešnagės kulminacija. Ansamblį Ballan-Miré bendruomenei pristatė miesto meras Thierry Chailloux ir mero pavaduotoja kultūros bei tarptautinių ryšių klausimais Anne Métay.

    „Šis kūrinys yra meninis dviejų miestų draugystės simbolis, kuris kasdien primins apie partnerystę ir bendras vertybes“, – sakė Thierry Chailloux.

    Ansamblis sukurtas pavasarį, menininkui kūrybinės viešnagės metu dirbant Ballan-Miré. Vienoje kūrinio dalyje atpažįstami Luaros krašto motyvai: Šero upė, senasis malūnas, pilys ir vietos peizažas.

    Kitoje dalyje atsispindi Zarasų krašto ženklai: Šventosios upė, ežerai, žuvų motyvai, Zarasų herbo detalės ir ąžuolo lapais apipintas Rūpintojėlis. Trečioji dalis sujungia augalijos ir paukščių simbolius, tarsi vizualiai „susiūlančius“ abi bendruomenes.

    Ant kūrinio lentelės pavadinime susitinka du žodžiai, reiškiantys draugystę, prancūzų ir lietuvių kalbomis. Zarasų delegacija vizito metu taip pat susipažino su Ballan-Miré ir aplinkinio regiono kultūra bei paveldu, o kūrinys nuo šiol taps nuolatiniu šios partnerystės ženklu miesto erdvėje.

  • Visagine – nemokamas renginys „Kartu saugiau“: parodys, kaip atpažinti sukčius ir apginti duomenis

    Visagine – nemokamas renginys „Kartu saugiau“: parodys, kaip atpažinti sukčius ir apginti duomenis

    Spalio 6 dieną Visagine vyks nemokamas renginys „Kartu saugiau“, skirtas gyventojams, norintiems geriau atpažinti sukčiavimo schemas ir apsaugoti save bei artimuosius. Susitikimas vyks VKC „Draugystė“ (Parko g. 7), renginio laikas – nuo 11.00 iki 15.00 valandos.

    Renginyje skirtingų sričių ekspertai aptars dažniausias telefoninio ir internetinio sukčiavimo taktikas, kurios pastaraisiais metais tampa vis labiau personalizuotos. Dalis apgavysčių remiasi socialine inžinerija, kai siekiama ne įsilaužti technologiškai, o priversti žmogų pačiam atskleisti prisijungimo duomenis ar patvirtinti mokėjimą.

    Numatyta kalbėti ir apie netikras investavimo platformas bei pažadus greitai uždirbti, kurie dažnai pasitelkiami viliojant per socialinius tinklus ar skambučius. Ekspertai taip pat aiškins, kaip atpažinti duomenų viliojimą, kai siunčiamos suklastotos bankų, siuntų tarnybų ar valstybės institucijų žinutės, o nuorodos nukreipia į padirbtus puslapius.

    Renginio programoje žadama pristatyti realius sukčiavimo atvejus ir praktinius apsisaugojimo būdus, kurie praverčia kasdien. Tarp svarbiausių principų paprastai minimas reikalavimas neskubėti, nesidalinti prisijungimo kodais ir asmens duomenimis telefonu, tikrinti siuntėjo tapatybę per oficialius kanalus ir niekada neįsidiegti nuotolinės prieigos programų, jei to prašo nepažįstami asmenys.

    Taip pat vyks klausimų ir atsakymų sesija bei viktorina „Saugios žinios“, todėl dalyviai galės pasitikrinti, kaip atpažįsta rizikingas situacijas. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.

    Kviečiama atvykti kartu su šeimos nariais, ypač vyresnio amžiaus artimaisiais, kurie dažniau tampa telefoninių sukčių taikiniu. Žinios ir budrumas išlieka viena efektyviausių priemonių sumažinti nuostolių riziką ir laiku sustabdyti apgavystes.

  • Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ baigė viešosios erdvės kokybės gerinimo projektą, kuriuo atnaujinta infrastruktūra prie bendruomenės namų. Darbai finansuoti pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse.

    Bendruomenė patalpas naudoja pagal panaudos sutartį buvusiuose kultūros namuose, pastatytuose 1985 metais. Ilgainiui šalia pastato esantys šaligatviai buvo smarkiai nusidėvėję: plytelės vietomis buvo sulūžusios, įlinkusios ar iškilusios, todėl judėjimas tapo nepatogus ir nesaugus.

    Didžiausia problema tai kėlė senjorams, vaikams, šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Nesutvarkyti takai apsunkino patekimą į bendruomenės namus ir didino riziką pargriūti ar patirti traumą, ypač esant lietui ar šalčiui.

    Įgyvendinant projektą buvo išardyta sena šaligatvio danga ir jos vietoje paklotos naujos trinkelės. Iš viso atnaujinta apie 35 kvadratinių metrų šaligatvio dangos, todėl priėjimas prie pastato tapo lygesnis ir patogesnis kasdieniam judėjimui.

    Taip pat sutvarkyta aplinka po pašalintų penkių eglių: užpiltos susidariusios duobės, paskleistas augalinis gruntas ir naujai pasėta žolė. Bendruomenė pabrėžia, kad tvarkinga aplinka svarbi ne tik estetikai, bet ir saugumui bei patogumui renginių metu.

    Atnaujinta erdvė, pasak bendruomenės, prisideda prie socialinės įtraukties ir aktyvesnio vietos gyvenimo, nes bendruomenės namuose vyksta susitikimai, edukacijos, šventės ir kitos veiklos. Sutvarkyti takai reiškia paprastesnį, saugesnį ir visiems labiau prieinamą kelią į bendrystę.

  • Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras atsakė į gyventojų klausimus, aptardamas tiek miesto kasdienybę, tiek strategiškai svarbius darbus. Tarp temų atsidūrė ir susitikimas su Ministru Pirmininku bei kitų savivaldybių atstovais, kuriame kalbėta apie savivaldos aktualijas.

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių klausimų – tarybos narių siūlymas irklavimo bazę pavadinti buvusio Seimo nario ir Visagino garbės piliečio Jevgenijaus Šuklino vardu. Savivaldybė tokiais atvejais paprastai vertina bendruomenės palaikymą, teisinę tvarką ir tai, kaip sprendimas atspindėtų miesto tapatybę.

    Gyventojams aktualių darbų sąraše išskirtas „Draugystės“ progimnazijos remontas ir su ugdymo infrastruktūra susiję sprendimai. Pastaraisiais metais savivaldybėms tai tampa vienu jautriausių klausimų dėl didėjančių statybos ir priežiūros kaštų, todėl svarbu aiškiai komunikuoti grafikus ir prioritetus.

    Taip pat aptarta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, apšvietimo klausimai, automobilių stovėjimo vietų poreikis bei šaligatvių priežiūra. Savivaldybė pabrėžia, kad takų tinklas plečiamas ne tik mieste, bet ir į priemiesčio bei pramonines teritorijas, kur kasdien juda darbuotojai ir gyventojai.

    Diskusijoje paliesti ir žemės sklypų aukcionai bei inžinerinių tinklų įrengimas nuosavų namų kvartale. Tokie projektai paprastai priklauso nuo techninių sąlygų, projektavimo terminų ir finansavimo, todėl gyventojai dažniausiai tikisi aiškių etapų ir skaidrios informacijos apie darbų eigą.

  • Šniukštuose vasara įgavo prasmę: vaikai kūrė, keliavo ir mokėsi kartu su tėvais

    Šniukštuose vasara įgavo prasmę: vaikai kūrė, keliavo ir mokėsi kartu su tėvais

    Šniukštų kaimo kartų bendrija įgyvendino projektą „Kartų vasara kartu“, kurį iš dalies finansavo Zarasų rajono savivaldybė. Iniciatyvos tikslas buvo prasmingai užimti vaikų vasaros atostogų laiką ir suburti šeimas veikloms, kurios augina smalsumą, kūrybiškumą ir tarpusavio ryšį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie bendruomeniniai projektai ypač svarbūs mažesnėse vietovėse, kur vaikams ir paaugliams ne visada lengvai pasiekiamos neformaliojo ugdymo veiklos. Vasaros programa buvo sudaryta taip, kad apimtų ir kūrybą, ir pažinimą, ir buvimą gamtoje.

    Kūrybinės edukacijos ir tradicijos

    Šniukštų bendruomenės salėje surengtoje žvakių gaminimo edukacijoje vaikai ir suaugusieji mokėsi sukti žvakes iš bičių vaško plokštelių. Užsiėmimą vedė bitininkystės patirties turinti Vaida Žalalienė, supažindinusi su vaško savybėmis ir žvakių gamybos principais.

    Į programą įtraukta ir nuotolinė apyrankių pynimo edukacija, kurią vedė Aelita Rupkutė. Vaikai susipažino su pynimo technika ir pasigamino po asmeninį dirbinį, o pats užsiėmimas tapo proga mokytis kantrybės ir kruopštumo.

    Didelio dėmesio sulaukė keramikos užsiėmimai, kuriuose dalyviai lipdė iš molio, o vėliau glazūravo sukurtus dirbinius. Keramikė Ūla Šukytė padėjo dalyviams pasirinkti glazūros spalvas ir paaiškino, kaip degimo metu glazūra virsta tvirtu, blizgiu sluoksniu, išryškinančiu kūrinio charakterį.

    Pažintinė kelionė į Kauną

    Projekto dalyviai vyko į Kaune įsikūrusią „Mokslo salą“, kur interaktyvūs eksponatai kvietė mokytis per patirtį. Tokios išvykos, anot organizatorių, suteikia vaikams galimybę mokslo temas pamatyti praktiškai ir patirti, kad smalsumas gali būti toks pat įtraukiantis kaip pramogos.

    Pažintinės veiklos buvo orientuotos į tyrinėjimą ir eksperimentavimą, todėl vaikai įsitraukė natūraliai, be formalaus mokymosi atmosferos. Bendruomenei tai tapo ir bendros kelionės patirtimi, stiprinančia tarpusavio ryšius.

    Žvejyba prie Čičirio ežero

    Vasaros pabaigoje bendruomenė susitiko prie Čičirio ežero, kur vyko žvejybos edukacija. Patyrę žvejai Antanas ir Gerinta supažindino vaikus su žvejybos pagrindais, įrankiais ir saugaus elgesio prie vandens principais.

    Dalyviai pasakojo, kad didžiausia vertė buvo ne laimikis, o laikas gamtoje ir bendros emocijos. Prie laužo dalintasi įspūdžiais, o vaikams tai tapo proga mokytis susikaupimo ir pagarbos aplinkai.

    Projektą užbaigusi bendruomenė akcentuoja, kad „Kartų vasara kartu“ tapo istorija apie paprastus, bet labai reikšmingus dalykus: laiką kartu, bendrą kūrybą ir patirtis, kurios sujungia skirtingas kartas. Organizatoriai dėkoja dalyviams, edukatoriams ir Zarasų rajono savivaldybei už galimybę įgyvendinti veiklas, kurios palieka ilgalaikį poveikį.

    Šniukštų kaimo kartų bendrija tikisi, kad tokio tipo iniciatyvos ir toliau skatins šeimas įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, o vaikams suteiks daugiau progų augti per patirtį, o ne vien per ekranus.

  • Visagine gimusi ukrainietiška „Kalyna“ nustebino: folkloras susiliejo su šiuolaikine muzika

    Visagine gimusi ukrainietiška „Kalyna“ nustebino: folkloras susiliejo su šiuolaikine muzika

    Visagine pristatytas projektas „Etninės kultūros ir šiuolaikinių muzikos stilių simbiozė“ kviečia išgirsti, kaip ukrainietiškas folkloras gali skambėti šiuolaikiškai. Iniciatyvą įgyvendino Visagino ukrainiečių draugija, o ją atliko Visagino kultūros centro folkloro ansamblis „Kalyna“.

    Projekto esmė – tradicinių dainavimo manierų, melodikos ir ritmikos sujungimas su moderniais aranžavimo principais. Tokia kryptis pastaraisiais metais ryškėja visoje Europoje: etninė muzika vis dažniau persikelia į sceną kaip gyvas, kintantis reiškinys, o ne vien muziejinė tradicija.

    „Norėjome, kad tradicija būtų girdima šiandienos kalba, bet neprarastų savo šaknų“, – sakė projekto scenarijaus autorė ir režisierė Tetiana Ievtukhova.

    Ansamblio „Kalyna“ sudėtyje – solistė Maryna Tyshchenko, Tetiana Ievtukhova, Violetta Stepura, Oleksandra Siliak, o kolektyvui vadovauja Nataliia Osypova. Vaizdu ir garsu rūpinosi Tymur Pylypenko, kurio darbas leido projektą pristatyti ne tik gyvai, bet ir skaitmeninėje erdvėje.

    Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Visagino savivaldybė. Kultūros lauke toks modelis tampa vis svarbesnis: finansavimas leidžia bendruomenėms ne tik puoselėti tapatybę, bet ir kurti naujus formatus, kurie pritraukia platesnę auditoriją, ypač jaunesnius klausytojus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tradicijos ir modernumo dialogas šiandien įgauna papildomą prasmę ir bendruomeninėje plotmėje. Ukrainiečių kultūros sklaida Lietuvoje tampa ne vien koncertine veikla, bet ir būdu išlaikyti ryšį su kilme, kartu įsitraukiant į vietos kultūrinį gyvenimą.

  • Paberžėje šaukiama seniūniaičių sueiga: aptars išlaidas ir kitus klausimus – kada ir kur vyks

    Paberžėje šaukiama seniūniaičių sueiga: aptars išlaidas ir kitus klausimus – kada ir kur vyks

    Paberžės seniūnijoje rugsėjo 24 dieną 15.00 valandą organizuojama seniūniaičių sueiga. Susitikimas vyks seniūnijos patalpose Vilniaus gatvėje 29, Paberžės miestelyje, Vilniaus rajone.

    Seniūniaičių sueiga yra darbinis susirinkimas, kuriame aptariami vietos bendruomenei aktualūs klausimai ir seniūnaičių veiklos praktiniai aspektai. Tokie susitikimai paprastai padeda suderinti gyventojų poreikius, planuojamus darbus ir bendruomeninių iniciatyvų įgyvendinimą.

    Pagrindinis šios sueigos darbotvarkės klausimas – išlaidos, susijusios su seniūnaičių veikla. Įprastai tai apima organizacines priemones, informacijos sklaidą, gyventojų susitikimų organizavimą ir kitas kasdienes veiklas, kurioms gali prireikti aiškaus planavimo ir suderinimo.

    Taip pat numatyta aptarti kitus klausimus, kurie gali būti iškelti susirinkimo metu. Gyventojams aktualios temos neretai apima viešųjų erdvių priežiūrą, susisiekimo ir saugumo situaciją, paslaugų prieinamumą bei vietos renginių ar iniciatyvų planavimą.

    Sueigos metu priimti aptarimai ir susitarimai paprastai tampa pagrindu tolesniems veiksmams seniūnijoje bei komunikacijai su savivaldybės institucijomis. Norintieji pateikti klausimus ar pasiūlymus dažniausiai gali kreiptis per savo seniūnaitį arba tiesiogiai į seniūniją.

  • Vilniaus rajone Kultūros diena tapo padėkos vakaru: apdovanoti 22 žmonės, nuskambėjo mero žinia

    Vilniaus rajone Kultūros diena tapo padėkos vakaru: apdovanoti 22 žmonės, nuskambėjo mero žinia

    Rugsėjo 22 dieną Nemenčinės kultūros centre surengtas šventinis vakaras, skirtas Kultūros dienai paminėti ir padėkoti žmonėms, kurie kasdien kuria bei palaiko Vilniaus rajono kultūrinį gyvenimą. Renginyje akcentuota, kad kultūra rajone vis dažniau tampa bendruomenes telkiančia erdve, o ne vien proginiais pasirodymais.

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, pabrėžęs kultūros vaidmenį tapatybei ir kasdienybei. Jo teigimu, Vilniaus rajono išskirtinumas yra skirtingų tradicijų sambūvis, kuris leidžia kurti atvirą ir įvairialypį kultūrinį kalendorių.

    „Man kultūra – tai ne tik koncertai, spektakliai ar parodos. Tai mūsų tradicijos, bendruomenės, kalba, istorija ir žmonės, kurie visa tai puoselėja bei perduoda ateities kartoms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius kalbėdamas pabrėžė nuoseklaus darbo svarbą ir partnerystę tarp savivaldybės bei kultūros bendruomenės. Anot jo, šiandienos tikslas yra ne vien išlaikyti tradicinius formatus, bet ir stiprinti šiuolaikiškas erdves, kuriose kultūra būtų lengvai pasiekiama įvairioms gyventojų grupėms.

    Renginyje taip pat perskaitytas vicemerės Editos Tamošiūnaitės sveikinimas, kuriame dėkota kultūros kūrėjams už įkvėpimą ir drąsą ieškoti naujų formų. Akcentuota, kad kultūra neturėtų apsiriboti praeities saugojimu, o turi padėti kurti gyvą, šiandienos poreikius atliepiančią rajono tapatybę.

    Šventės metu pagerbti 22 kultūros lauko žmonės, įvertinti už skirtingas veiklas nuo bendruomenių telkimo ir edukacijų iki techninio renginių išpildymo, muziejinio darbo ir bibliotekų stiprinimo. Tarp apdovanotųjų minimi Renata Utovka, Kazimiež Moroz, Marija Simanovič, Melanija Babič, Milena Jermakovič, Kamilija Cereška, Viktorija Pročuchanova, Diana Veličkienė, Kšištofas Slavinskas, Raimondas Filipovičius, Yulia Dombrovskaya, Julijanas Germanovičius, Dominikas Kuzinevičius, Renata Reichinbach, Teresa Rauba, Renata Novik, Renata Mašarienė, Jelena Pometka, Tatjana Kartanovič, Genadijus Fedorovič, Irena Dzvinel ir Ana Taukin.

    Vakaro programą papildė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atlikėjų muzikinis pasirodymas, o po meninės dalies svečiai kviesti bendrauti ir aptarti ateities sumanymus. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai tampa proga ne tik pagerbti žmones, bet ir sutelkti kultūros bendruomenę bendriems projektams bei ilgalaikiam planavimui.

  • Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybėje už jaunimo politiką atsakingas koordinatorius Ernestas Stelmach rugsėjo 22 dieną Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos gimnazijoje susitiko su 9–12 klasių mokiniais. Per susitikimą aptartos realios galimybės jauniems žmonėms rajone, kurios gali padėti kaupti patirtį dar mokykloje ir lengviau apsispręsti dėl ateities.

    Didžiausias dėmesys skirtas savanorystei, vasaros užimtumo programoms ir praktinei veiklai, leidžiančiai įgyti darbinių įgūdžių. Moksleiviams akcentuota, kad tokios veiklos dažnai tampa pirmu žingsniu į darbo rinką, o patirtis vėliau praverčia tiek stojant, tiek ieškant pirmojo darbo.

    Susitikime kalbėta ir apie tai, ko šiandien tikisi darbdaviai: atsakomybės, gebėjimo dirbti komandoje, komunikacijos ir iniciatyvumo. Aptarta, kodėl verta pradėti nuo mažų, bet nuoseklių patirčių, pavyzdžiui, savanoriškos veiklos ar trumpalaikio darbo vasarą, ir kaip jos gali padėti geriau suprasti, kokia profesinė kryptis iš tiesų tinka.

    „Svarbu, kad jaunimas apie savo galimybes sužinotų ne tik pats ieškodamas informacijos. Turime patys ateiti pas jaunus žmones ir parodyti, kiek daug galimybių jie gali rasti savo rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pažymėta, kad tokie susitikimai mokyklose vyksta nuosekliai, nes būtent mokykla leidžia greičiausiai pasiekti didelę dalį jaunuolių ir išgirsti jų klausimus. Gyvas dialogas padeda ne tik pristatyti priemones ir programas, bet ir suprasti, ko jauniems žmonėms trūksta, kokios informacijos jie neranda ir kokios pagalbos tikisi.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia sieksianti, kad jaunimui skirtos galimybės būtų ne tik sukurtos, bet ir aiškiai komunikuojamos bei lengvai pasiekiamos skirtingose rajono gyvenvietėse. Pasak savivaldybės atstovų, informacijos prieinamumas ir ankstyvas įsitraukimas į praktines veiklas yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių jaunam žmogui užtikrinčiau planuoti studijas ir karjerą.