CP v2

Category: Regionai

  • Kaunas rudenį nesustoja: po P. Vileišio tiltu tiesia naują kelią, darbai – dešimtyse gatvių

    Kaune, artėjant šaltajam metų sezonui, kelių ir viešųjų erdvių projektai nemažina tempo. Vieni didžiausių darbų tęsiami Neries krantinėje, kur statomas Vilijampolės transporto mazgas ir formuojamos naujos eismo jungtys. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas – saugesnis susisiekimas ir patogesnės jungtys tarp miesto dalių.

    Didžiausias dėmesys šiuo metu tenka darbams ties P. Vileišio tiltu. Čia tiesiamas naujas kelias, kuris sujungs dvi įrengiamas žiedines sankryžas ir turėtų palengvinti eismą tranzitinėse kryptyse. Rangovai skelbia, kad jau atlikta apie pusė suplanuotų darbų, įrengta spraustasienė, sutvarkyti drenažo sprendiniai ir lietaus nuotekų tinklai.

    „Patogus susisiekimas jau seniai tapęs šių dienų būtinybe. Kaunas – ne išimtis. Kasmet tam skiriame daug dėmesio – nuo tiltų, viadukų statybų iki gatvių rekonstrukcijų“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Vienu metu darbai vyksta ir kitose miesto vietose, todėl gyventojams tenka prisitaikyti prie laikinių eismo ribojimų. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent rudens laikotarpis dažnai išnaudojamas užbaigti pradėtus projektus, kol leidžia oro sąlygos, o dalis sprendimų nukreipta ir į vandens nuvedimą bei dangų ilgaamžiškumą.

    H. ir O. Minkovskių gatvėje projektas artėja prie finišo, čia klojama asfalto danga. Taip pat baigiami M. K. Čiurlionio tilto ir jo prieigų tvarkymo darbai, kurie svarbūs tiek miesto centrui, tiek srautams iš Aleksoto pusės.

    Aleksote pokyčių sulaukia Julijanavos gatvė, kur išasfaltuota apie 400 metrų atkarpa, o eismą planuojama atidaryti dar šių metų pabaigoje. O. Milašiaus gatvėje pradėtas lietaus nuotekų tinklo įrengimas, o asfalto dangos klojimas numatomas kitais metais, kai bus baigti inžineriniai darbai.

    Miesto centre į pabaigą artėja Vasario 16-osios gatvės atnaujinimas, o iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti ir didžiąją dalį D. Poškos gatvės. Lygiagrečiai darbai vyksta ir kitose gatvėse bei magistraliniuose ruožuose, kur atnaujinamos dangos, šalinami važiuojamosios dalies defektai ir tvarkomi mazgai.

    Dalis projektų apima ne tik automobilių eismą, bet ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūrą. Tęsiamas Vilniaus gatvės požeminės perėjos atnaujinimas, taip pat remontuojamas Nemuno salą su miesto centru jungiantis S. Daukanto tiltas, kurį planuojama atverti kitais metais.

    Šiais metais mieste jau užbaigta ir keli didesni objektai. Per A1 magistralę ties Ašigalio gatve pradėjo veikti viadukas su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis, o vasaros pabaigoje pabaigta Pietrytinio aplinkkelio atkarpa, sujungusi Ateities plentą su T. Masiulio gatve.

    Savivaldybė primena, kad rudenį ypač svarbu kokybiškai įrengti lietaus nuotekų sistemas ir dangų pagrindus, nes šalčio ciklai greitai išryškina broką. Dėl to dalis projektų planuojami etapais: pirmiausia klojami tinklai ir pagrindai, o galutinės dangos ir ženklinimas paliekami laikui, kai tam palankiausios sąlygos.

  • Varėna ruošia staigmeną senjorams: savaitė kupina veiklų, o aktyviausių lauks prizai

    Varėna ruošia staigmeną senjorams: savaitė kupina veiklų, o aktyviausių lauks prizai

    Spalio 1–8 dienomis Varėnoje vyks Senjorų savaitė, į kurią kviečia Varėnos rajono savivaldybės įstaigos ir partneriai. Organizatoriai žada programą, kurioje akcentuojamas bendravimas, judėjimas ir prasmingas laikas kartu.

    Renginių savaitę planuojamos paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, kino seansai ir sveikatingumo užsiėmimai. Taip pat numatytos patyriminės veiklos gamtoje, skirtos norintiems išbandyti ramesnį, bet aktyvų laisvalaikį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad veiklos suplanuotos skirtingų pomėgių ir fizinio pasirengimo žmonėms, todėl kiekvienas turėtų rasti sau tinkamą formatą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su užimtumu, bet ir su socialinės atskirties mažinimu bei emocinės savijautos stiprinimu.

    Numatyta, kad visuose renginiuose dalyvavę senjorai turės galimybę laimėti prizus. Tai papildomas paskatinimas įsitraukti į daugiau veiklų ir iš arčiau susipažinti su rajone siūlomomis iniciatyvomis.

    Tiksli informacija apie užsiėmimų laiką, vietą ir registraciją bus skelbiama Senjorų savaitės programoje bei renginius organizuojančių įstaigų interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose. Organizatoriai ragina neatidėlioti ir pasinaudoti proga išmokti, patirti ar atrasti ką nors naujo.

  • Varėnoje ieško globėjų: Globos centras kviečia į GIMK mokymus, kurie keičia vaikų likimus

    Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centras kviečia gyventojus prisijungti prie GIMK mokymų. Tai privalomi mokymai žmonėms, kurie svarsto tapti globėjais, įtėviais ar budinčiais globotojais ir nori atsakingai pasirengti šiam sprendimui.

    GIMK yra standartizuota programa, taikoma visoje Lietuvoje, skirta įvertinti pasirengimą ir suteikti praktinių žinių apie vaiko poreikius. Mokymuose kalbama apie vaiko raidos etapus, prieraišumą, patirtas netektis, traumos pasekmes ir kasdienius auklėjimo iššūkius, su kuriais susiduria globojami vaikai.

    Globos centro specialistai pabrėžia, kad mokymai naudingi ne tik tiems, kurie jau apsisprendė, bet ir abejojantiems. Dalyviai gali aiškiau suprasti, kokia globa jiems būtų tinkamiausia, kokios atsakomybės laukia ir kokios pagalbos galima tikėtis iš specialistų.

    Kam skirti GIMK mokymai?

    Programa skirta žmonėms ir šeimoms, norintiems tapti vaikų globėjais ar įtėviais, taip pat planuojantiems teikti budinčio globotojo paslaugą. Mokymų metu aptariamos skirtingos globos formos, jų teisiniai ir praktiniai aspektai, taip pat bendradarbiavimas su vaiko biologine šeima, kai tai įmanoma ir saugu.

    GIMK procesas paprastai apima grupinius užsiėmimus ir individualius pokalbius, kurių metu įvertinamas pasirengimas globai ar įvaikinimui. Svarbi dalis yra ir realių situacijų aptarimas, nes vaiko atėjimas į šeimą dažnai reiškia ne tik džiaugsmą, bet ir adaptacijos laikotarpį, kuriam reikia kantrybės bei nuoseklumo.

    Kokią pagalbą gauna globėjai?

    Globos centrai Lietuvoje teikia tęstinę pagalbą: konsultacijas, psichologinę paramą, savitarpio pagalbos grupes, tarpininkavimą su institucijomis. Praktika rodo, kad tęstinis palaikymas padeda šeimoms išlaikyti stabilumą, o vaikams greičiau įsitraukti į kasdienį gyvenimą, ugdymą ir bendruomenę.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad globėjų poreikis išlieka aktualus ir regionuose, ir didžiuosiuose miestuose. Kiekviena pasirengusi šeima ar žmogus gali tapti lemtingu pokyčiu vaikui, kuriam reikia saugios aplinkos, kasdienės rutinos ir suaugusiojo, į kurį galima atsiremti.

    Kaip prisijungti Varėnoje?

    Norintys dalyvauti GIMK mokymuose kviečiami kreiptis į Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centrą. Registruojantis paprastai aptariamas mokymų laikas, forma ir reikalingi pirminiai dokumentai, o kilus klausimams suteikiama konsultacija, nuo ko pradėti.

    Globos centras ragina neatidėlioti ir pasidomėti galimybe dalyvauti mokymuose jau dabar, nes pasirengimas globai ar įvaikinimui yra procesas, kuriam reikia laiko. Kuo anksčiau pradedamas kelias, tuo greičiau galima priimti apgalvotą sprendimą ir pasiruošti vaikui.

  • ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) informuoja, kad visame Alytaus regione vykdomi neplaniniai atliekų surinkimo konteinerių patikrinimai. Penkiose savivaldybėse papildomai tikrinamos ir kompostavimo dėžės, susijusios su vietinės rinkliavos lengvatomis.

    ARATC teigia, kad konteineriai tikrinami visose Alytaus regiono savivaldybėse, vertinant ir gyventojų, ir įmonių naudojamus konteinerius. Patikrinimų metu žiūrima konteinerių būklė, ar jie naudojami pagal paskirtį, taip pat ar atliekos rūšiuojamos tinkamai.

    Nustačius netinkamo rūšiavimo ar neteisingo konteinerių naudojimo atvejus, pažeidimai fiksuojami. ARATC primena, kad neteisingai rūšiuojamos atliekos apsunkina perdirbimą, didina mišrių atliekų apdorojimo kaštus ir gali lemti papildomus nepatogumus visiems atliekų turėtojams.

    Kur tikrinamos kompostavimo dėžės?

    Kompostavimo dėžių patikrinimai vykdomi Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse. Tikrinamos tiek individualių gyventojų, tiek juridinių asmenų kompostavimo dėžės, kai yra pateiktas prašymas dėl vietinės rinkliavos lengvatos už individualų biologinių atliekų kompostavimą.

    Patikrinimų metu vertinama, ar deklaruota kompostavimo dėžė yra nurodytoje valdoje ir ar ji realiai naudojama pagal paskirtį. ARATC atkreipia dėmesį, kad Birštono ir Prienų rajono savivaldybėse kompostavimo dėžių patikrinimai nevykdomi.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    ARATC pabrėžia, kad patikrinimai atliekami neplanuotai ir pasirinktinai, todėl apie konkrečią patikrinimo datą iš anksto gali nebūti informuojama. Gyventojų ir organizacijų prašoma bendradarbiauti su ARATC darbuotojais ir sudaryti galimybę atlikti patikrinimus.

    Centras primena, kad biologinių atliekų tvarkymas ir kompostavimas yra viena svarbiausių atliekų prevencijos priemonių, padedanti mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius. Tinkamas rūšiavimas ir realiai naudojamas kompostavimas leidžia efektyviau tvarkyti atliekas bei pagrįstai taikyti rinkliavos lengvatas.

  • Vilkaviškio rajono kapinės persikėlė į internetą: 183 vietas dabar rasite platformoje „CEMETY“

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pranešė įgyvendinusi kapinių skaitmeninimo projektą, kuris gyventojams atveria vieningą rajono kapinių duomenų bazę. Nuo šiol visos 183 Vilkaviškio rajono kapinės pasiekiamos skaitmeninėje platformoje „CEMETY“.

    Skaitmeninimas reiškia, kad gyventojai gali lengviau surasti artimųjų kapavietes, patikrinti su laidojimu susijusią informaciją ir greičiau susiorientuoti kapinių teritorijose. Savivaldybė akcentuoja, kad tokia sistema kartu leidžia tikslinti registrus ir efektyviau administruoti kapinių priežiūrą.

    Paslaugos perkeltos į nuotolį

    Pasak savivaldybės, dalį laidojimo administravimo paslaugų galima užsisakyti nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus. Taip gyventojams sudaroma galimybė kreiptis dėl leidimų ir pažymų, susijusių su laidojimu, kapavietės tvarkymu ar duomenų atnaujinimu.

    Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes savivaldybės vis dažniau skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, siekdamos trumpinti aptarnavimo laiką ir mažinti klaidų tikimybę duomenų apskaitoje. Praktikoje tai reiškia mažiau vizitų į įstaigas ir aiškesnę informaciją gyventojams, ypač tvarkant dokumentus po artimojo mirties.

    Gyventojai kviečiami tikrinti duomenis

    Savivaldybė ragina gyventojus prisijungti prie „CEMETY“ ir patikrinti artimųjų kapaviečių įrašus. Jei pastebimi netikslumai, prašoma apie juos pranešti savivaldybei, kad duomenys būtų patikslinti.

    Tokios duomenų bazės paprastai kuriamos ne tik patogumui, bet ir ilgalaikiam informacijos išsaugojimui, kai dalis senesnių kapaviečių duomenų būna fragmentiški. Savivaldybė pabrėžia, kad aktyvus gyventojų įsitraukimas padeda greičiau suvienodinti informaciją ir užtikrinti tikslesnį kapinių registrą.

  • Vėl kauks sirenos: ką privalo žinoti gyventojai per perspėjimo sistemos patikrinimą rugsėjo 29 dieną

    2026 metais rugsėjo 29 dieną visoje Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas vyks valstybės lygio mobilizacinių pratybų „Vyčio skliautas 2026“ metu.

    Numatyta, kad nuo 11 valandos 52 minučių šalyje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Tuo pačiu gyventojai į mobiliuosius telefonus turėtų gauti pranešimus per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą.

    Kaip elgtis patikrinimo metu?

    Išgirdus sirenas svarbiausia išlikti ramiems ir įvertinti pranešimo turinį telefone, jei jis bus gautas. Kadangi tai yra patikrinimas, papildomų veiksmų paprastai nereikia, tačiau verta įsitikinti, ar jūsų įrenginys gauna perspėjimus.

    Tokie testai reikalingi tam, kad institucijos galėtų įvertinti, ar sirenų tinklas veikia, o pranešimai pasiekia skirtingų operatorių vartotojus bei skirtingų modelių telefonus. Praktika rodo, kad patikrinimai padeda greičiau nustatyti ryšio aprėpties, nustatymų ar suderinamumo problemas.

    Kodėl prašoma užpildyti apklausą?

    Po patikrinimo gyventojai kviečiami užpildyti trumpą apklausą, kuri padeda įvertinti sistemos efektyvumą ir pasiekiamumą. Apklausos nuorodos skelbiamos institucijų oficialiuose kanaluose, todėl svarbu rinktis tik patikimus informacijos šaltinius.

    Gyventojų grįžtamasis ryšys leidžia tiksliau įvertinti, kuriose vietovėse sirenos buvo girdimos silpniau, ar pranešimai atėjo laiku, ir ar informacija buvo suprantama. Tai ypač svarbu planuojant realių ekstremaliųjų situacijų valdymą.

    Perspėjimo pranešimai yra vienas greičiausių būdų informuoti žmones apie grėsmes, tokias kaip stichinės nelaimės, pavojingi incidentai ar kiti ekstremalūs įvykiai. Dėl to institucijos reguliariai tikrina techninę infrastruktūrą ir gyventojų pasiekiamumą.

  • Rugsėjo 23-ioji Vilkaviškyje: aplankytos žudynių vietos ir įvardyta svarbiausia pamoka

    Rugsėjo 23 dieną Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Ji siejama su Vilniaus geto likvidavimu 1943 metais ir skirta pagerbti Holokausto aukas bei priminti tragedijos mastą Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

    Istorikai pabrėžia, kad iki Antrojo pasaulinio karo žydų bendruomenės buvo svarbi šalies ekonominio ir kultūrinio gyvenimo dalis. Žydai kūrė amatus ir prekybą, steigė mokyklas, religines ir labdaros organizacijas, o jų paveldas iki šiol matomas urbanistikoje ir vietos istorijoje.

    Vilkaviškio rajone atminimo dieną aplankytos Holokausto aukų memorialinės vietos ir masinių žudynių vietos. Seniūnijų atstovai uždegė atminimo žvakutes, taip pagerbdami nužudytų žmonių atminimą ir primindami, kad tragedija palietė ne abstrakčius skaičius, o konkrečias šeimas.

    Minėjimas vyko ir Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje. Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas, o mokiniai prisijungė prie atminimo akcijų.

    Moksleiviai taip pat aplankė Holokausto aukų atminimo vietą, kur uždegė žvakutes ir padėjo atminimo akmenėlius. Tokie simboliniai gestai dažnai siejami su tarptautine atminimo tradicija, kai akmuo tampa ilgaamžiškumo ir nepamirštamo vardo ženklu.

    Šios dienos minėjimai vis dažniau siejami su švietimu ir istorinio raštingumo stiprinimu, ypač jaunajai kartai. Ekspertai akcentuoja, kad atmintis nėra vien praeities pagerbimas, bet ir praktinė prevencija, padedanti atpažinti antisemitizmo, neapykantos kalbos ir dezinformacijos apraiškas šiandien.

    Lietuvoje Holokausto atmintis įtvirtinama per memorialų priežiūrą, edukacines programas ir mokyklų iniciatyvas, kurios skatina kalbėti apie vietos bendruomenių istoriją. Vilkaviškio rajono pavyzdys rodo, kad atminimas gali būti gyvas ir prasmingas, kai jis tampa ne formaliu ritualu, o nuosekliu dialogu su istorija.

  • Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė dalyvavo „Via Lietuva“ surengtoje Partnerių dienoje, kur aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai. Susitikime dalyvavo daugiau kaip 50 savivaldybių atstovų, taip pat Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguoti specialistai.

    Renginyje daugiausia dėmesio skirta regionų kelių ir gatvių būklei, planuojamiems darbams bei tam, kaip savivaldybės galėtų greičiau derinti sprendinius su nacionaliniu kelių tinklu. Diskusijose akcentuota, kad gyventojams svarbiausi ne tik didieji projektai, bet ir kasdieniai klausimai, tokie kaip saugesnės sankryžos, pėsčiųjų perėjos ir patogesnis susisiekimas su paslaugomis.

    Kas numatyta artimiausiais metais

    „Via Lietuva“ pristatė planuojamas veiklas regionuose ir kelių priežiūros pokyčius, kurie turėtų turėti tiesioginį poveikį savivaldybių teritorijose esančioms atkarpoms. Aptartos galimybės gerinti darbų planavimą, greičiau reaguoti į kritinės būklės ruožus ir aiškiau informuoti savivaldybes apie rangos grafikus.

    Atskirai aptarta dviračių eismo infrastruktūra ir jos derinimas su valstybinės reikšmės keliais, kur dažnai kyla klausimų dėl saugumo, jungčių tęstinumo ir finansavimo modelių. Praktikoje tai reiškia poreikį projektuoti ne pavienes atkarpas, o vientisus maršrutus, kad infrastruktūra būtų patogi kasdieniam judėjimui, o ne tik laisvalaikiui.

    2027–2033 metų investicijų kryptys

    Partnerių dienoje pristatytos 2027–2033 metų laikotarpiui numatomos investicijų kryptys, susijusios su regionų susisiekimo ir kelių infrastruktūra. Tokios investicijos paprastai orientuojamos į eismo saugą, pralaidumo didinimą, tiltinės infrastruktūros būklės gerinimą bei darnaus judumo sprendinius, kai prioritetas teikiamas ne tik automobiliams.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad savivaldybėms svarbiausia aiškumas, kokie projektai turi didžiausias galimybes patekti į finansavimo programas ir kokių dokumentų prireiks iš anksto. Taip pat išskirta, kad vietos gyventojų lūkesčiai sparčiai auga, o kelių infrastruktūros planavimui vis dažniau keliami reikalavimai dėl triukšmo, saugaus eismo ir aplinkosaugos.

    Ko tikisi savivaldybės

    Diskusijų metu aptarti savivaldybių poreikiai ir iššūkiai, su kuriais susiduriama derinant sprendinius su valstybinės reikšmės kelių valdytoju. Tarp dažniausių problemų minėtas darbų eiliškumas, kai vienoje atkarpoje atliktas remontas neduoda naudos, jei gretimi ruožai lieka prastos būklės.

    Taip pat akcentuota, kad glaudesnis bendradarbiavimas leistų greičiau spręsti vietos eismo saugos problemas, ypač prie mokyklų, gyvenviečių centruose ir intensyvaus eismo keliuose. Savivaldybių atstovai tikisi, kad reguliarūs tokio formato susitikimai taps praktiniu įrankiu ne tik pristatyti planus, bet ir realiai suderinti prioritetus, kurie labiausiai pagerintų kasdienį susisiekimą regionuose.

    Renginio organizatoriai nurodė, kad Partnerių diena skirta stiprinti institucijų dialogą ir geriau suderinti savivaldybių bei nacionalinio kelių tinklo tikslus. Nuotraukos autorius nurodomas kaip Vilkaviškio rajono savivaldybė ir „Via Lietuva“.

  • Vilkaviškis svarsto geotermiją: vokiečiai parodė, kaip šiluma iš žemės gali mažinti sąskaitas

    Vilkaviškis svarsto geotermiją: vokiečiai parodė, kaip šiluma iš žemės gali mažinti sąskaitas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje aptartos geoterminės energijos panaudojimo galimybės šilumai ir vėsinimui. Nuotoliniame susitikime dalyvavo meras Algirdas Neiberka, savivaldybės specialistai, rajono įstaigų atstovai, taip pat Vokietijos bendrovės „Geothermie Neubrandenburg GmbH“ atstovai ir Lietuvos geotermijos ekspertai.

    Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta praktiniams pavyzdžiams, kaip geoterminė energija pritaikoma pastatų šildymui bei vėsinimui ir kaip gali būti integruojama į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. Vokietijos specialistai pristatė sprendimus, kai šiluma paimama iš žemės gelmių ir perduodama vartotojams, o dalis energijos kaupiama požeminiuose vandeninguose sluoksniuose.

    „Geoterminiai projektai nėra vien tik gręžiniai: tai ilgas procesas nuo duomenų ir tyrimų iki eksploatacijos kontrolės, todėl svarbiausia nuo pradžių tiksliai įvertinti vietos sąlygas ir poreikį“, – sakė susitikime dalyvavęs Vokietijos specialistų komandos atstovas.

    Susitikimo metu aptarti pagrindiniai projektų etapai: pirminiai geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, galimybių studija, techninių sprendimų parinkimas, gręžinių įrengimas, šilumos tiekimo infrastruktūros projektavimas ir ilgalaikė veiklos stebėsena. Akcentuota, kad klaidos ankstyvame vertinimo etape vėliau dažniausiai virsta didesnėmis investicijomis ar prastesniu sistemos efektyvumu.

    Diskusijoje išskirti kriterijai, nuo kurių priklauso reali geoterminės energijos nauda savivaldybei: vietos geologinės sąlygos, šilumos poreikio koncentracija, esamų šilumos tinklų techninės galimybės, elektros kainų dinamika ir numatoma šilumos ūkio modernizavimo kryptis. Taip pat pabrėžta, kad geotermija dažniausiai duoda didžiausią efektą ten, kur projektas derinamas su pastatų renovacija ir šilumos vartojimo efektyvinimu.

    Geoterminė energija Europoje vis dažniau vertinama kaip vietinis, nuo importuojamų iškastinių išteklių mažiau priklausantis šaltinis, galintis stabilizuoti šilumos kainodarą ilguoju laikotarpiu. Vilkaviškio rajonui toks sprendimas galėtų tapti viena iš alternatyvų, tačiau prieš priimant sprendimus būtini detalūs tyrimai ir ekonominis pagrįstumas, įvertinant ir galimą finansavimą, ir rizikas.

  • Zarasų savivaldybėje pristatė rekviziciją: kada valstybė gali paimti turtą ir kaip atlygina

    Zarasų savivaldybėje pristatė rekviziciją: kada valstybė gali paimti turtą ir kaip atlygina

    Zarasų rajono savivaldybėje Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Panevėžio regioninės karo komendantūros atstovas pristatė rekvizicijos sampratą, tikslus ir taikymo tvarką. Rekvizicija – teisės aktuose numatyta procedūra, kai valstybės ar visuomenės poreikiams turtas gali būti paimamas laikinai arba nuolat, už jį atlyginant nustatyta tvarka.

    Pristatymo metu akcentuota, kad rekvizicija nėra įprasta administracinė priemonė ir negali būti taikoma laisva nuožiūra. Ji siejama su išskirtinėmis situacijomis, kai būtina greitai užtikrinti viešąjį interesą, o sprendimai turi būti priimami laikantis aiškių procedūrų ir atsakomybių.

    Kada ir kokiomis sąlygomis taikoma?

    Susitikime aptarta, kokiais atvejais rekvizicija gali būti inicijuojama, kokios institucijos yra atsakingos už sprendimų organizavimą ir vykdymą, bei kaip fiksuojamas paimamas turtas. Pabrėžta, kad praktikoje itin svarbūs dokumentavimo žingsniai, turto identifikavimas ir perdavimo faktų įforminimas.

    Taip pat išskirta, kad turto paėmimo apimtis turi būti pagrįsta realiu poreikiu, o priemonė taikoma tik tiek, kiek būtina tikslui pasiekti. Tokiais atvejais prioritetu laikomas proporcingumas ir aiški atskaitomybė, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo bei ginčų.

    Savininkų teisės ir atlyginimas

    Pristatyme daug dėmesio skirta turto savininkų teisėms, įskaitant informaciją apie procesą, turto būklės fiksavimą ir atlyginimo mechanizmą. Rekvizuojant turtą, atlyginimas už jį turi būti skiriamas teisės aktų nustatyta tvarka, o savininkas turi teisę ginčyti sprendimus, jei mano, kad procedūros buvo pažeistos.

    Susitikimo dalyviai uždavė klausimų apie praktinius scenarijus savivaldybėje ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Tokie pristatymai, kaip akcentuota renginyje, padeda iš anksto suderinti veiksmus, kad esant poreikiui sprendimai būtų įgyvendinami sklandžiai ir teisiškai tvarkingai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.