CP v2

Category: Regionai

  • Kretinga paskyrė pirmąją garbės ambasadorę: Prancūzijoje gyvenanti Aida Kiškytė-Degeix įvertinta už ryšius

    Kretingos muziejaus Baltojoje salėje trečiadienį oficialiai pasveikinta pirmoji Kretingos rajono garbės ambasadorė Aida Kiškytė-Degeix. Prancūzijoje gyvenančiai kraštietei įteiktas specialus ženkliukas ir pažymėjimas, patvirtinantis garbės ambasadorės statusą.

    Kretingos rajono savivaldybės taryba šį sprendimą priėmė dar 2024 metais gruodį, tačiau A. Kiškytė-Degeix tuomet posėdyje dalyvauti negalėjo. Oficialus įteikimas surengtas jai sugrįžus į Lietuvą ir dalyvaujant savivaldybės vadovams, tarybos nariams, artimiesiems bei bendruomenės svečiams.

    Įvertinimas už kultūros sklaidą

    A. Kiškytė-Degeix garbės ambasadore paskirta už Kretingos krašto kultūros pristatymą Prancūzijoje ir nuoseklų ryšių tarp abiejų šalių stiprinimą. Savivaldybė pabrėžė, kad tokios iniciatyvos prisideda ne tik prie regiono matomumo, bet ir prie ilgalaikių kontaktų, kurie vėliau virsta bendrais projektais, vizitais bei mainais.

    Pažymėjimą ir ženkliuką įteikė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, o ceremonijoje dalyvavo ir vicemerė Vaida Jakumienė. Renginio metu garbės ambasadorei taip pat padovanota Kretingos miesto vėliava.

    „Šiandien – išskirtinė proga: oficialiai paskiriame pirmąją Kretingos rajono garbės ambasadorę. Nors Lietuva yra maža šalis, tačiau tokių žmonių dėka esame žinomi visame pasaulyje“, – sakė Antanas Kalnius.

    Ryšiai su Prancūzija ir Lietuva

    A. Kiškytė-Degeix gimė ir augo Kretingoje, o po studijų išvyko gyventi į Prancūziją, Dordonės regione esantį Sanilhac miestą, kur sukūrė šeimą ir gyvena iki šiol. Pasak savivaldybės, net ir gyvendama svetur ji išlaikė aktyvų ryšį su gimtuoju kraštu ir nuosekliai ieškojo būdų pristatyti Lietuvą vietos bendruomenėms.

    2002 metais ji kartu su prancūzais bičiuliais ir Prancūzijoje gyvenančiais lietuviais įkūrė Prancūzijos ir Lietuvos asociaciją „Lietuva“, kuriai šiuo metu vadovauja. Per šią organizaciją buvo organizuojami Lietuvos atstovų vizitai, kultūriniai pristatymai, edukacijos ir renginiai, kuriuose dalyvavo ir Kretingos krašto kūrėjai.

    Nuo renginių iki apdovanojimų

    Tarp asociacijos iniciatyvų minimi Lietuvos sporto ir meno kolektyvų pasirodymai, parodos, taip pat tradicijų pristatymai. Prancūzijoje buvo eksponuota ir Kretingos muziejaus Užgavėnių kaukių kolekcija, o apie Užgavėnių tradicijas parengta knyga išleista prancūzų ir lietuvių kalbomis.

    A. Kiškytė-Degeix taip pat yra pristačiusi lietuvišką virtuvę tarptautiniuose renginiuose, parengusi radijo laidų apie Lietuvą ir aktyviai įsitraukusi į Prancūzijoje veikiančias dvišales iniciatyvas, tarp jų ir „Coordination France-Lituanie“. Už visuomeninę veiklą 2019 metais Prancūzija jai skyrė sidabro medalį.

    Renginyje Kretingoje dalyvavo ir Darbėnuose gyvenantis Prancūzijos garbės konsulas Olivier Criou, taip pat perduotas Seimo narės Violetos Turauskaitės sveikinimas. Sveikinimo žodžius tarė ir A. Kiškytės-Degeix bičiuliai bei artimieji.

    „Nieko nėra gražiau ir maloniau, kaip priklausyti bendruomenei, iš kurios esame kilę, būti jos dalimi“, – sakė Aida Kiškytė-Degeix.

    Kretingos rajono garbės ambasadoriaus vardas gali būti suteikiamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos ir užsienio piliečiams, aktyviai veikiantiems verslo, turizmo, investicijų, kultūros, sporto ar socialinės plėtros srityse. Kandidatus gali siūlyti savivaldybės tarybos nariai, įstaigos, organizacijos, taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

  • Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Birželio 2 dieną Joniškio rajono savivaldybėje pradėta pakartotinė priedangų apžiūra, siekiant įvertinti jų būklę ir realų pasirengimą gyventojų apsaugai galimų pavojų atveju. Savivaldybės vadovai kartu su specialistais ir Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais lankė priedangas, įrengtas ugdymo įstaigose.

    Apžiūrėtos Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos, Mato Slančiausko progimnazijos, Joniškio žemės ūkio mokyklos ir jai priklausančio bendrabučio patalpose esančios priedangos. Taip pat įvertintas vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ vaikų ir darbuotojų apsaugos nuo galimų oro pavojų poreikis ir esama situacija.

    Pagrindinis dėmesys – praktiniam pasirengimui

    Susitikimuose su įstaigų vadovais ir atsakingais darbuotojais akcentuota, kad priedanga turi būti parengta ne formaliai, o taip, kad paskelbus pavojų žmonės galėtų greitai ir saugiai patekti į vidų. Vertinta švara ir tvarka, avarinių išėjimų būklė, taip pat aiškiai apibrėžtos atsakomybės už patalpų parengimą.

    Atskirai aptartas operatyvus priedangų atrakinimas ir gyventojų įleidimas, kai gaunamas perspėjimas ar pavedimas parengti priedangą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia yra kelių pirmųjų minučių veiksmai, todėl būtina iš anksto sutarti, kas ir kaip atidaro patalpas.

    Ką turi užtikrinti priedangos valdytojas

    Apžiūrų metu išskirta, kad pastato valdytojas turi paskirti atsakingą asmenį, kuris pasirūpina priedangos durų atidarymu ir sklandžiu žmonių įleidimu. Ne mažiau svarbu, kad priedangą būtų lengva rasti, o nuorodos į ją būtų aiškios ir pastebimos.

    Taip pat priminta, kad priedangos patalpose turi nelikti pavojingų daiktų, įėjimai ir išėjimai turi būti atlaisvinti, o trumpalaikiam buvimui kelių valandų laikotarpiu turi būti užtikrintos minimalios sąlygos. Praktikoje tai reiškia, kad patalpa negali būti naudojama kaip sandėlis, o evakuaciniai keliai negali būti užstatyti.

    Apžiūros bus tęsiamos

    Savivaldybė nurodo, kad artimiausiu metu bus apžiūrėtos ir visos kitos Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje esančios priedangos. Tikslas yra ne tik fiksuoti būklę, bet ir užtikrinti, kad priedangos būtų tinkamai prižiūrimos, o atsakingi asmenys žinotų savo veiksmus gavus perspėjimą.

    Gyventojams primenama, kad pasirengimas civilinei saugai yra bendras procesas, todėl rekomendacijos priedangų valdytojams yra aktualios ir bendruomenėms. Aiškus informavimas, prieinamumas ir tvarkingai parengtos patalpos lemia, ar priedanga krizinėje situacijoje taps realia pagalba.

  • Kaišiadorių miesto šventė keičia eismą: ribojimai Gedimino ir Katedros gatvėse birželio 6–7 dienomis

    Kaišiadorių miesto šventė keičia eismą: ribojimai Gedimino ir Katedros gatvėse birželio 6–7 dienomis

    Kaišiadorių miesto šventės metu vairuotojams ir miesto svečiams reikės planuoti maršrutus iš anksto – dalyje miesto gatvių laikinai bus ribojamas eismas. Savivaldybė informuoja, kad ribojimai numatyti Gedimino ir Katedros gatvėse.

    Birželio 6 dieną nuo 8.00 iki 22.00 valandos eismas bus ribojamas Gedimino ir Katedros gatvėse. Dėl to piko metu gali formuotis spūstys, o dalis įprastų maršrutų per miesto centrą gali būti nepravažiuojami.

    Birželio 7 dieną nuo 8.00 iki 17.00 valandos eismas bus ribojamas Katedros gatvėje. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar nepasikeitė įvažiavimai į kiemus ir privažiavimai prie įstaigų, ypač jei kelionė susijusi su renginiais miesto centre.

    Tokie ribojimai per miesto šventes dažniausiai taikomi dėl dalyvių ir žiūrovų saugumo, laikinos scenos, prekybos vietų ar eisenų maršrutų. Praktikoje tai reiškia, kad gali būti įrengiami laikini kelio ženklai, nukreipiamas transportas ir laikinai keičiamas eismo organizavimas.

    Vairuotojams patariama rinktis apylankas, į miesto centrą atvykti anksčiau arba naudotis alternatyviomis susisiekimo priemonėmis. Organizatoriai atsiprašo už galimus nepatogumus ir prašo keliones planuoti iš anksto.

  • „Pakruojo komunalininkas“ įsigijo naujos technikos: į gatves išriedėjo 2014 metų „Renault“

    „Pakruojo komunalininkas“ įsigijo naujos technikos: į gatves išriedėjo 2014 metų „Renault“

    UAB „Pakruojo komunalininkas“ atnaujino technikos parką ir įsigijo dvi naudotas, 2014 metais pagamintas „Renault“ markės mašinas, kurios bus skirtos rajono švarinimo ir atliekų surinkimo darbams. Bendrovė skelbia, kad pirkiniai finansuoti įmonės biudžeto lėšomis, o pirmieji bandymai jau įvyko Pakruojo gatvėse.

    Gatvių šlavimo ir valymo darbams pradėta naudoti „Renault Midlum“ bazės šlavimo mašina, atkeliavusi iš Prancūzijos ir pritaikyta darbui miesto bei seniūnijų teritorijose. Įmonė pažymi, kad tokia technika leidžia greičiau sutvarkyti kelkraščius ir intensyvaus eismo vietas, kuriose per dieną susikaupia dulkės, žvyras bei smulkios šiukšlės.

    Pasak bendrovės, šlavimo mašina kelkraščius tvarko naudodama vandenį, todėl dulkės mažiau kyla į orą, o nešvarumai efektyviau surenkami į talpas pačioje mašinoje. Toks sprendimas aktualus pavasarį ir vasaros pradžioje, kai po žiemos likęs smėlis bei dulkės dažniau kelia oro taršos ir matomumo problemas.

    Naująją techniką apžiūrėjo Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Pakruojo seniūnijos seniūnas Svajūnas Miknevičius. Savivaldybės atstovų teigimu, papildomos techninės galimybės svarbios užtikrinant nuoseklų miesto ir seniūnijų švarinimą viso sezono metu.

    Kartu darbą rajone pradeda ir iš Prancūzijos atvykusi šiukšlių vežimo mašina „Renault Premium“, kuri bus naudojama kasdieniams atliekų surinkimo maršrutams. Bendrovė nurodo, kad sprendimą investuoti į mechanizaciją lėmė ir žmogiškųjų išteklių trūkumas, nes seniūnijoms vis sudėtingiau rasti darbuotojų aplinkos tvarkymo darbams.

    Už „Renault Midlum“ šlavimo mašiną sumokėta 38 000 eurų, o už „Renault Premium“ šiukšliavežę – 19 000 eurų. Įmonė tikisi, kad šie pirkiniai leis efektyviau planuoti darbus, mažinti rankinio darbo apimtis ir užtikrinti stabilesnį paslaugų teikimą skirtingose rajono vietovėse.

  • Klovainiuose startavo stovykla „Vasaros aidas 2026“: iki liepos vidurio suplanuota gausybė veiklų

    Klovainiuose startavo stovykla „Vasaros aidas 2026“: iki liepos vidurio suplanuota gausybė veiklų

    Jau dvyliktą kartą Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centre atidaryta tradicinė vasaros stovykla „Vasaros aidas“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai tapo svarbiu įvykiu ne tik centro bendruomenei, bet ir pačiam miesteliui.

    Šių metų stovyklos programa numatyta iki liepos mėnesio vidurio, o kalendoriuje suplanuota daugybė skirtingų veiklų ir susitikimų. Atidaryme dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir Socialinės rūpybos skyriaus socialinių paslaugų specialistė Kristina Stalmačenkaitė.

    Renginio metu pristatyta, kokios veiklos laukia dalyvių artimiausiomis savaitėmis, o savivaldybės atstovės akcentavo komandos pastangas kasmet pasiūlyti naujų idėjų. „Dėkoju centro darbuotojams už nuoseklų darbą ir kasmet atnaujinamą programą, kuri įtraukia ne tik dalyvius, bet ir vietos bendruomenę“, – sakė Simona Lipskytė.

    Akcentas – tarptautinis susitikimas

    Centro direktorė Aušra Butnorienė atkreipė dėmesį, kad tokios stovyklos yra reikalingos ir dalyviams, ir jų artimiesiems, nes suteikia prasmingos kasdienės veiklos, socialinių patirčių bei bendrystės. Pasak jos, šiemet viena laukiamiausių stovyklos dalių – tarptautinis susitikimas.

    Planuojama, kad jame dalyvaus daugiau nei 100 įvairių organizacijų narių, o tai organizatoriams yra ir atsakomybė, ir galimybė pasidalyti patirtimis. Sėkmės įgyvendinant stovyklos planus taip pat linkėjo Klovainių kultūros skyriaus vadovė Sonata Liukpetrienė.

    Nuo edukacijų iki terapinių veiklų

    Stovyklos programoje numatytos edukacijos, koncertai, sporto užsiėmimai ir muzikos terapijos veiklos. Taip pat planuojamos praktinės veiklos, pavyzdžiui, maisto gamyba, kurios padeda stiprinti savarankiškumo įgūdžius.

    Organizatoriai nurodo, kad veiklose dalyvaus ir partneriai iš skirtingų iniciatyvų bei organizacijų: Grupinio gyvenimo namų, „Apsaugoto būsto“, bendrijos „Pakruojo Viltis“ ir kitų. Tikimasi, kad toks bendradarbiavimas leis praplėsti stovyklos turinį ir įtraukti daugiau dalyvių.

    Pakruojo rajono savivaldybė pažymi, kad „Vasaros aidas“ per daugelį metų tapo tęstine tradicija, kuri kasmet sutelkia skirtingas bendruomenes, o pati stovykla – vienas ryškesnių vasaros renginių Klovainiuose.

  • Pakruojo mieste atnaujins Saulėtekio g. kiemus: kiek kainuos darbai ir kas už juos mokės

    Pakruojo mieste atnaujins Saulėtekio g. kiemus: kiek kainuos darbai ir kas už juos mokės

    Pakruojo rajono savivaldybė tęsia daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų dangų remonto programą. Artimiausiu metu Pakruojo mieste planuojama pradėti Saulėtekio gatvės 36, 38, 46 ir 48 namų kiemų aikštelių remonto darbus.

    Pasak savivaldybės, projekto tikslas yra pagerinti kiemų dangos būklę ir kasdienį gyventojų patogumą. Atnaujintos aikštelės turėtų palengvinti privažiavimą, automobilių statymą ir sumažinti dulkėtumą sausuoju metų laiku.

    Viešąjį konkursą laimėjus, darbus atliks VšĮ „Valdresta“. Numatyta medžiagų ir remonto darbų kaina siekia 133 000 eurų.

    Kaip bus finansuojami darbai?

    Savivaldybė primena, kad programos projektai finansuojami mišriu principu. Iš savivaldybės biudžeto gali būti apmokama iki 80 proc. projekto vertės, o likusią dalį, ne mažiau kaip 20 proc., prisideda atnaujinamo kiemo daugiabučių gyventojai.

    Toks modelis, anot savivaldybės, leidžia per metus įgyvendinti daugiau projektų ir nukreipti lėšas ten, kur kiemų būklė kelia didžiausių nepatogumų. Kartu gyventojų prisidėjimas dažniausiai laikomas svarbiu kriterijumi užtikrinant, kad darbai būtų planuojami ir priimami bendru sutarimu.

    Koks programos mastas 2026 metais?

    2026 metais Pakruojo rajono savivaldybė daugiabučių namų kiemų remontui yra numačiusi 200 000 eurų. Šios lėšos skiriamos kiemų dangų tvarkymui pagal savivaldybės patvirtintą programos organizavimo tvarką, kurioje apibrėžiamos paraiškų teikimo ir projektų atrankos sąlygos.

    Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad gyventojams planuojant dalyvauti programoje svarbu įsivertinti ne tik finansinę dalį, bet ir praktinius aspektus. Remonto laikotarpiu gali laikinai keistis eismo ir parkavimo organizavimas, todėl apie konkrečius darbų grafikus paprastai informuojama papildomai.

    Pakruojo rajono savivaldybė

  • Pakruojo rajono vadovai atvyksta į seniūnijas: kur ir kada vyks susitikimai su meru ir komanda

    Pakruojo rajono vadovai atvyksta į seniūnijas: kur ir kada vyks susitikimai su meru ir komanda

    Pakruojo rajono savivaldybė kviečia gyventojus į susitikimus seniūnijose su meru Sauliumi Margiu ir jo komanda. Vizitų metu bus pristatyta atliktų darbų ataskaita ir aptartos aktualiausios rajono problemos.

    Susitikimuose gyventojai galės užduoti klausimus dėl kelių tvarkymo, infrastruktūros, švietimo, socialinių paslaugų ir kitų viešųjų sričių. Savivaldybė taip pat žada atsakyti į individualius gyventojų klausimus.

    Susitikimų pradžia

    Visuose susitikimuose numatyta vienoda pradžia – 17.15 valandos. Savivaldybė ragina atvykti pasiruošus konkrečius klausimus ar pasiūlymus, kad diskusija būtų kuo produktyvesnė.

    Kur vyks susitikimai?

    Birželio 8 dieną 17.15 valandos susitikimas vyks Lygumų seniūnijoje, Naujamiesčio g. 4, Lygumuose. Birželio 10 dieną 17.15 valandos – Rozalimo seniūnijoje, Sodžiaus g. 2A, Rozalime.

    Birželio 11 dieną 17.15 valandos susitikimas vyks Klovainių seniūnijoje, Žalioji g. 19, Klovainiuose. Birželio 15 dieną 17.15 valandos – Žeimelio seniūnijoje, E. Leijerio al. 1, Žeimelyje.

    Birželio 16 dieną 17.15 valandos susitikimas vyks Guostagalio seniūnijoje, Centrinė g. 7, Guostagalyje. Birželio 18 dieną 17.15 valandos – Linkuvos seniūnijoje, Vienybės a. 8, Linkuvoje.

    Birželio 22 dieną 17.15 valandos susitikimas vyks Pašvitinio seniūnijoje, Joniškio g. 3, Pašvitinyje. Birželio 29 dieną 17.15 valandos – Pakruojo seniūnijoje, Prof. S. Ušinsko g. 26, Pakruojyje.

    Ką verta pasiruošti gyventojams?

    Tokie susitikimai paprastai tampa galimybe gyvai aptarti kasdienius klausimus, kurie ne visuomet greitai pasiekia savivaldybę raštais. Gyventojams verta iš anksto įvardyti problemos vietą, situacijos laiką ir, jei aktualu, pateikti konkretų pasiūlymą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimų tikslas – ne tik pristatyti ataskaitą, bet ir išgirsti gyventojų prioritetus. Tikimasi, kad surinkti pastebėjimai padės tikslinti planuojamus darbus seniūnijose.

    Pakruojo rajono savivaldybė kviečia gyventojus aktyviai dalyvauti ir atvykti į artimiausią susitikimą savo seniūnijoje.

  • Pakruojyje ieškota sprendimų neįgaliųjų įdarbinimui: kokios pagalbos galima tikėtis?

    Pakruojyje ieškota sprendimų neįgaliųjų įdarbinimui: kokios pagalbos galima tikėtis?

    Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje surengtas Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Pakruojo skyriaus renginys, skirtas žmonių su negalia įsidarbinimo ir užimtumo galimybėms. Susitikime dalyvavo asmenys su negalia, socialiniai partneriai ir savivaldybės atstovai, aptarta, kaip greičiau sujungti žmogaus poreikius su realiomis darbo vietomis.

    Renginys vyko pavadinimu Partnerystė kuria galimybes: pagalba, bendrystė, sprendimai. Jame dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė, savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atvejo vadybininkė Raimonda Parfionovienė ir vyriausioji specialistė Jolita Juknienė.

    Susitikimo pradžioje Pakruojo Užimtumo skyriaus vedėja Saidana Arteimienė padėkojo partneriams už įsitraukimą, padedant žmonėms ieškoti darbo ar didinti užimtumą. Pasak organizatorių, rezultatus dažniausiai lemia ne viena priemonė, o kelių institucijų ir bendruomenės susitarimai dėl nuoseklios pagalbos.

    Kas buvo akcentuota susitikime

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta praktiniams klausimams: nuo informacijos apie paslaugas ir konsultacijas iki kasdienybės iššūkių, kurie trukdo įsidarbinti. Įstaigų ir organizacijų atstovai dalijosi patirtimis, kaip padėti žmogui atrasti tinkamą veiklą, sustiprinti motyvaciją ir išlaikyti užimtumą ilgiau nei kelis mėnesius.

    Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė pristatė pagrindines savivaldybės kryptis neįgaliųjų srityje ir paragino institucijas glaudžiau derinti veiksmus. Akcentuota, kad greitesni sprendimai dažniausiai atsiranda tuomet, kai paslaugos nėra išskaidytos, o žmogus aiškiai žino, kur kreiptis dėl konkrečios pagalbos.

    Kokios įstaigos dalijosi patirtimi

    Renginyje savo paslaugas ir patirtis pristatė Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras, šeimos klinika „Medicus LT“ bei savivaldybės specialistai. Aptarti galimi bendradarbiavimo modeliai, kai sveikatos, socialinės ir užimtumo paslaugos papildo viena kitą ir sumažina riziką, kad žmogus liks be tęstinės pagalbos.

    Susitikimo pabaigoje socialiniai partneriai pabrėžė bendradarbiavimo svarbą ir paslaugų spektrą, kuris rajone gali būti pritaikomas pagal individualią situaciją. Taip pat pasidalinta pagalbos kontaktais, kad informacija pasiektų kuo daugiau žmonių, ieškančių darbo ar norinčių grįžti į aktyvesnę veiklą.

  • Palangos kurorto muziejuje – tarpukario Palanga G. Bagdonavičiaus akimis: paroda atidaroma birželio 5 dieną

    Palangos kurorto muziejus birželio 5 dieną 16 valandą kviečia į fotografijų parodos Tarpukario Palanga Gerardo Bagdonavičiaus akimis atidarymą. Renginys skirtas paminėti vieno universaliausių Lietuvos kūrėjų Gerardo Bagdonavičiaus 125-ąsias gimimo metines ir pažvelgti į kurortą per jo užfiksuotus kadrus.

    Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) Lietuvos kultūros istorijoje išsiskiria veiklų ir interesų įvairove: jis dirbo grafikos, fotografijos ir scenografijos srityse, buvo pedagogas, kraštotyrininkas, spaudos korespondentas, kolekcininkas. Menininko palikimas šiandien vertinamas ne tik dėl meninės raiškos, bet ir kaip svarbus vizualinis šaltinis tyrinėjant kasdienybę, architektūrą bei socialinę aplinką.

    Ryšys su fotografija užsimezgė dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai su šeima pasitraukęs į Rusijos gilumą jis mokėsi Vitebske ir Jaroslavlyje. Būtent Jaroslavlyje, dirbdamas kino studijoje laborantu, jis susipažino su vaizdo fiksavimo technologijomis ir praktika, o vėliau, studijuodamas Saratove, toliau tobulino piešimo ir stebėjimo įgūdžius.

    Grįžęs į Lietuvą ir baigęs Kauno meno mokyklą, Bagdonavičius visą gyvenimą nuosekliai derino dailę ir fotografiją. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo jis fiksavo Šiaulių dramos teatro spektaklius, miesto aikštes, turgų, žmones ir kasdienį gyvenimą, o kelionėse beveik visada lydėjęs fotoaparatas leido sukaupti plataus geografijos ir temų spektro archyvą.

    Parodoje Palangoje žiūrovams atsiveria ir atpažįstami kurorto ženklai, ir mažiau matyti kasdienybės fragmentai: miestelio vaizdai, gyventojų buities akimirkos, poilsiautojų siluetai. Kai kuriuose kadruose įamžintas ir pats autorius, o tai suteikia pasakojimui asmeniškumo ir leidžia pajusti, kad istorija kuriama ne tik didžiaisiais įvykiais, bet ir paprastomis, tyliomis detalėmis.

    Muziejus pabrėžia, kad Bagdonavičiaus Palanga nėra vien šurmulio ir vasaros pramogų scena. Jo fotografijose kurortas atrodo artimesnis, ramesnis ir labiau kasdieniškas, todėl paroda tampa proga ne tik pamatyti tarpukario vaizdus, bet ir geriau suprasti, kaip vizualiniai dokumentai padeda atkurti laikmečio atmosferą.

    Parodos organizatorius – Palangos kurorto muziejus, rėmėjas – Palangos miesto savivaldybė, partneris – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Lankytojai kviečiami atvykti į atidarymą ir pasinaudoti proga vienoje erdvėje pamatyti fotografijas, kurios praeitį priartina iki atpažįstamų miesto detalių ir žmonių žvilgsnių.

  • Palangos vasaros skaitykla mini 60-metį: modernizmo perlas pajūryje pradeda jubiliejinį sezoną

    Palangos vasaros skaitykla šiemet pasitinka 60-ąjį sezoną ir kviečia į jubiliatui skirtą vasarą pajūryje. 1966 metais atidarytas statinys iki šiol išlaiko pradinę funkciją – čia galima skaityti, ilsėtis ir dalyvauti kultūriniuose susitikimuose pušyno apsuptyje.

    Skaitykla lankytojus šį sezoną pasitiks birželio 9 dieną. Sukaktis akcentuoja ne tik kurorto kultūrinį gyvenimą, bet ir architektūros paveldo svarbą, nes tokios paskirties viešos erdvės, išlaikiusios autentiškumą dešimtmečiais, Lietuvoje yra retos.

    Modernizmo ikona pajūryje

    Palangos vasaros skaitykla laikoma vienu ryškiausių modernizmo architektūros pavyzdžių Lietuvos pajūryje. Architekto Albino Čepio projektuotas pastatas atpažįstamas iš banguotos stogo linijos, lengvos konstrukcijos ir atviro ryšio su aplinka.

    Architektūrinė idėja paremta paprastumu ir prieinamumu: erdvė sukurta taip, kad lankytojas jaustųsi esantis gamtoje, o ne nuo jos atskirtas. Šis jautrus santykis su pušynu ir kopomis prisidėjo prie to, kad skaitykla tapo ne tik funkciniu objektu, bet ir kurorto tapatybės ženklu.

    Dėmesys tarptautiniam įvertinimui

    Skaityklos architektūra pastaraisiais metais vis dažniau minima tarptautiniuose kontekstuose, o jos interpretacijos pristatytos 2025 metais Venecijos architektūros bienalėje. Toks dėmesys pabrėžia Lietuvos modernizmo paveldo aktualumą ir tai, kad net nedidelio mastelio objektai gali tapti architektūrinių diskusijų centru.

    Venecijos bienalė laikoma vienu svarbiausių architektūros renginių pasaulyje, todėl dalyvavimas joje dažnai sustiprina objekto matomumą ir skatina platesnes iniciatyvas, susijusias su tyrimais, išsaugojimu bei šiuolaikinėmis interpretacijomis.

    Jubiliejinis sezonas ir programa

    Minint 60-metį, visą vasarą skaitykloje numatyta kultūrinių renginių programa, o pagrindinė jubiliejinė šventė planuojama birželio 19 dieną 18.30 valandą. Jos metu bus pristatoma skaityklos istorija, architektūra ir atidaroma sukakčiai skirta paroda.

    Sezono metu numatomi susitikimai su kūrėjais, literatūros ir poezijos vakarai bei muzikiniai pasirodymai, skirti skirtingoms auditorijoms. Organizatoriai pabrėžia, kad skaitykla išlieka vieta lėtesniam buvimui ir dėmesingam skaitymui, kuris derinamas su šiuolaikine kultūrine programa.

    Šiuolaikinio meno dalyje išskiriami Lietuvoje ir Danijoje kuriantis menininkių duetas „Daydreaming Objects“ ir jų paroda „Soft Solids“, kuri sieja medžiagiškumą su šviesos technologijomis bei dizaino ir tvarumo temomis. Taip pat numatoma pristatyti Lietuvos architektų sąjungos projektą Archi / Tree / tecture, kuriame eksponuojamas itin tikslus skaityklos maketas.

    Ne mažiau svarbi išlieka edukacinė kryptis: Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centras su partneriais kvies į kūrybines dirbtuves ir skaitymo skatinimo veiklas šeimoms. Vasarą veiksiantis Knygų starto skaitymo kampelis bus skirtas patiems mažiausiems skaitytojams ir jų tėvams.

    Palangos vasaros skaityklos jubiliejus šiemet tampa proga iš naujo pažvelgti į modernizmo architektūros vertę ir į tai, kaip viešos kultūros erdvės gali išlaikyti gyvybingumą keičiantis kartoms. Organizatoriai kviečia ne tik dalyvauti renginiuose, bet ir atrasti skaityklą kaip ramų tašką pajūryje, kuriame susitinka architektūra, gamta ir knygos.

    Nuotraukų autorius – Vygaudas Juozaitis.