Category: Regionai

  • Druskininkų antrokai baigė slidinėjimo ir snieglenčių programą: finalą vainikavo varžybos Snow Arenoje

    Druskininkų antrokai baigė slidinėjimo ir snieglenčių programą: finalą vainikavo varžybos Snow Arenoje

    Druskininkų savivaldybės mokyklų antrokai mokslo metus šiemet užbaigė kitaip nei įprasta – Druskininkų Snow Arenoje jiems įteikti kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto programos baigimo pažymėjimai. Programa visus mokslo metus suteikė galimybę vaikams reguliariai ir nemokamai mokytis žiemos sporto pagrindų.

    Užsiėmimų metu mokiniai susipažino su kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto technika, mokėsi saugaus elgesio trasose, lavino koordinaciją ir ištvermę. Tokios ankstyvos praktinės pamokos, specialistų teigimu, padeda vaikams ugdyti judėjimo įgūdžius ir formuoja įprotį rinktis aktyvų laisvalaikį.

    Metų pabaiga trasoje

    Programos kulminacija tapo varžybos, kuriose antrokai galėjo pademonstruoti per mokslo metus įgytus gebėjimus. Renginys buvo skirtas ne tik rezultatams, bet ir motyvacijai: vaikams tai tapo proga patirti varžybinę atmosferą ir išmokti susikaupimo bei taisyklių laikymosi.

    Mokinius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, Švietimo skyriaus vedėja Jurgita Naruckienė ir Druskininkų sporto centro direktorius Gintaras Šikšnys. Jie pabrėžė, kad tokios iniciatyvos kuria ilgalaikę naudą bendruomenei, nes vaikai anksčiau atranda sportą ir drąsiau išbando naujas veiklas.

    „Džiaugiuosi matydama tiek daug aktyvių, smalsių ir sportiškų vaikų. Ne kiekvienas Lietuvos antrokas turi galimybę dar mokykloje išmokti slidinėti ar važiuoti snieglente, o Druskininkuose tai jau tapo gražia tradicija“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown.

    Šventinę nuotaiką sustiprino ir Druskininkų Snow Arenos staigmena – visų mokyklų mokiniai buvo pavaišinti tortu. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie simboliniai akcentai vaikams tampa papildomu paskatinimu ir kuria pozityvią patirtį, kuri dažnai lemia norą sportuoti ir ateityje.

    Geriausiai pasirodę dalyviai

    Kalnų slidinėjimo varžybose geriausiai pasirodė Sofija Drozdova, Alicija Levkovič ir Darija Jaskevičiūtė mergaičių grupėje, o berniukų grupėje – Vėjas Vaškevičius, Lukas Bakanauskas ir Matas Kulbokas. Varžybų formatas leido vaikams išbandyti tiek greitį, tiek trasos įveikimo tikslumą.

    Snieglenčių sporto varžybose prizines vietas iškovojo Fadetė Rapnikaitė, Barbora Karpijūtė ir Marija Melnikova mergaičių grupėje, o berniukų grupėje – Vėjas Leminskas, Ihor Kozak ir Paul Memphis Jessen. Pasak trenerių, ši sporto šaka vaikams ypač patraukli dėl dinamiškumo, tačiau svarbiausia joje išlieka saugumas ir taisyklinga technika.

    Druskininkuose nemokamos moksleivių pamokos, skirtos supažindinti su žiemos sportu, pradėtos 2014 metais rugsėjį. Savivaldybė tikisi, kad programa ir toliau išliks tęstinė, o augantis vaikų įsitraukimas taps impulsu plėsti sporto ugdymo galimybes bei stiprinti fizinio aktyvumo kultūrą.

  • Pasėlių ir gyvulių deklaravimas artėja prie pabaigos: iki birželio 12 dienos liko savaitė

    Pasėlių ir gyvulių deklaravimas artėja prie pabaigos: iki birželio 12 dienos liko savaitė

    Žemdirbiai raginami neatidėlioti ir kuo greičiau deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius, kitus plotus bei laikomus gyvulius. Savivaldybės ir žemės ūkio specialistai primena, kad iki pagrindinio termino pabaigos liko maždaug savaitė.

    Pateikiami duomenys rodo, kad 2025 metais žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius deklaravo 1 806 pareiškėjai. Iki 2026 metų birželio 3 dienos paraiškas jau buvo pateikę 1 155 žemdirbiai, todėl daliai ūkių dar svarbu spėti susitvarkyti dokumentus laiku.

    Iki kada galima pateikti paraiškas?

    Deklaruoti be sankcijų galima iki 2026 metų birželio 12 dienos. Tai yra pagrindinis terminas, po kurio paraiškos vis dar priimamos, tačiau jau taikomos finansinės pasekmės.

    Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki 2026 metų birželio 22 dienos. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma mažinama 1 proc., o savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena.

    Kaip pasiruošti, kad nepritrūktų laiko?

    Specialistai pataria dėl pasėlių deklaravimo vizito ar konsultacijos registruotis iš anksto, ypač artėjant termino pabaigai, kai įprastai išauga srautai. Laiku sutvarkyti duomenys sumažina riziką padaryti klaidų, kurios vėliau gali kainuoti korekcijas ar užtrukti tikslinant paraišką.

    Paraišką taip pat galima pateikti nuotoliniu būdu, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos per Elektroninius valdžios vartus. Šis būdas patogus tiems, kurie turi reikiamas prisijungimo priemones ir nori deklaravimą atlikti savarankiškai.

    Jei kyla klausimų dėl laukų duomenų, pasėlių kodų, laikomų gyvulių suvedimo ar kitų deklaravimo niuansų, rekomenduojama kreiptis į seniūnijų ar savivaldybės žemės ūkio skyriaus darbuotojus. Konsultacija prieš pateikiant paraišką dažnai padeda išvengti vėlesnių tikslinimų ir galimų išmokų mažinimų.

  • Birštonas sugriežtina apleistų sklypų kontrolę: patikrinimai vyks du kartus per mėnesį

    Birštono savivaldybė praneša artimiausiu metu stiprinanti apleistų sklypų kontrolę. Savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai du kartus per mėnesį vykdys teritorijų patikrinimus, kurių metu vertins žemės sklypų ir jų aplinkos priežiūros būklę.

    Gyventojų prašoma iki patikrinimų pasirūpinti jiems priklausančių sklypų sutvarkymu. Savivaldybė akcentuoja pagrindinius darbus: nušienauti žolę, pašalinti piktžoles, surinkti šiukšles, išvežti statybines atliekas ir kitus teritorijos teršalus.

    Kas privalo tvarkyti teritoriją?

    Savivaldybė primena, kad sklypai turi būti prižiūrimi vadovaujantis Birštono savivaldybės švaros ir tvarkos taisyklėmis. Jose numatyta, kad asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką jiems teisės aktų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patys arba sudaryti sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.

    Taip pat pabrėžiama, kad tvarkos pareiga taikoma ne tik sklypams, bet ir želdiniams, statiniams bei visai priklausančiai teritorijai. Jei sklypas ar statinys priklauso keliems savininkams ar nuomininkams, atsakomybė tenka visiems pagal valdomą dalį.

    Ką svarbu žinoti sklypų savininkams?

    Birštono savivaldybė atkreipia dėmesį ir į tuos atvejus, kai sklypas skirtas gyvenamajam namui ar kitokios paskirties statiniui, tačiau statybos darbai dar nepradėti. Tokiais atvejais sklypo savininkas ar valdytojas vis tiek privalo užtikrinti teritorijos priežiūrą, kad ji netaptų apleista.

    Pasak savivaldybės, apleistos teritorijos dažniausiai kelia kelias problemas vienu metu: blogina gyvenamosios aplinkos estetiką, skatina piktžolių plitimą į kaimyninius sklypus, gali tapti šiukšlių ar statybinių atliekų kaupimo vietomis. Tvarkinga aplinka, anot savivaldybės, tiesiogiai prisideda prie bendros miesto ir kurorto įvaizdžio kokybės.

    Kokios pasekmės gresia už nepriežiūrą?

    Savivaldybė įspėja, kad nustačius netvarkomus ar apleistus sklypus gali būti taikomos teisės aktuose numatytos administracinės priemonės. Konkrečios priemonės priklauso nuo pažeidimo aplinkybių ir galiojančių teisės aktų, tačiau gyventojai raginami nelaukti patikrinimų ir susitvarkyti iš anksto.

    Birštono savivaldybė dėkoja gyventojams už supratingumą ir bendradarbiavimą siekiant tvarkingos ir prižiūrėtos gyvenamosios aplinkos.

    Birštono savivaldybės informacija

  • Biržų savivaldybė pristato 2025 metų veiklos ataskaitą: kur ir kada gyventojai kviečiami diskusijai

    Biržų savivaldybė pristato 2025 metų veiklos ataskaitą: kur ir kada gyventojai kviečiami diskusijai

    Biržų rajono savivaldybė kviečia gyventojus į 2025 metų veiklos ataskaitos pristatymą ir viešas diskusijas apie svarbiausius rajono klausimus. Susitikimų metu gyventojai galės išgirsti apie nuveiktus darbus ir užduoti rūpimus klausimus.

    Susitikimus inicijuoja Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, pabrėždamas gyvo dialogo svarbą. Tokie pristatymai paprastai apima biudžeto vykdymą, projektų eigą, viešųjų paslaugų pokyčius ir planuojamus darbus.

    Su 2025 metų metinių ataskaitų rinkiniu galima susipažinti Biržų rajono savivaldybės administracijoje Vytauto gatvėje 38, Biržuose, trečiame aukšte, 305 kabinete, taip pat kiekvienoje seniūnijoje. Gyventojams tai galimybė iš anksto įvertinti informaciją ir į susitikimus ateiti pasiruošus konkrečius klausimus.

    Klausimus merui gyventojai gali pateikti ir iš anksto elektroniniu paštu meras@birzai.lt. Savivaldybė ragina formuluoti temas aiškiai, kad susitikimų metu būtų galima pateikti tikslesnius atsakymus ir, jei reikia, įtraukti atsakingus specialistus.

    Jeigu keistųsi susitikimų vieta ar laikas, savivaldybė žada informuoti savo tinklalapyje ir seniūnijų skelbimų lentose. Taip pat primenama, kad susitikimuose bus filmuojama ir fotografuojama, o vaizdo įrašai ir nuotraukos gali būti naudojami informacijos viešinimui.

    Savivaldybė kviečia gyventojus aktyviai dalyvauti, nes viešas ataskaitos pristatymas yra viena iš galimybių tiesiogiai įvardyti problemas ir pasiūlyti sprendimus. Tokie susitikimai dažnai padeda geriau suderinti bendruomenės lūkesčius su savivaldos prioritetais ir planuojais darbais.

  • Materialinio nepritekliaus mažinimas: kam priklauso socialinė kortelė ir kada pervedami 25 eurai

    Materialinio nepritekliaus mažinimas: kam priklauso socialinė kortelė ir kada pervedami 25 eurai

    Materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programa skirta itin mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kad dalį būtinių išlaidų maistui ir kasdienėms prekėms jie galėtų padengti valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis. Pagrindinis principas paprastas: parama teikiama per socialines korteles, o žmogus pats nusprendžia, ką pirkti.

    Projektas vykdomas nuo 2024 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. MNM lėšos nukreipiamos ne tik pirkiniams per socialinę kortelę, bet ir maisto donacijoms bei papildančioms veikloms, pavyzdžiui, konsultacijoms ar mokymams, kurie padeda spręsti ilgalaikes socialines problemas.

    Kaip veikia socialinė kortelė?

    Pagal programą paramos gavėjams išduodama socialinė kortelė, į kurią periodiškai pervedamos lėšos. Vienai šeimai išduodama viena kortelė, o parama paprastai skiriama vieneriems metams, iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

    Svarbu laiku informuoti savivaldybę apie pasikeitusią finansinę situaciją ar šeimos sudėtį. Pareiškėjai apie pokyčius turi pranešti ne vėliau kaip per mėnesį, nes tai gali turėti įtakos teisei gauti paramą.

    Kiek pinigų pervedama ir kada?

    Vienam asmeniui kiekvieną ketvirtį skiriama po 25 eurus, o bendra suma priklauso nuo namų ūkio narių skaičiaus. Lėšos pervedamos keturis kartus per metus: kovo 20 dieną, birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.

    Gyventojams primenama, kad pervestas lėšas būtina panaudoti iki kitų metų kovo 14 dienos. Nepanaudotos sumos vėliau anuliuojamos ir grąžinamos į bendrą projekto sąskaitą.

    Kas gali gauti paramą ir ką leidžiama įsigyti?

    Teisę gauti socialinę kortelę ir maisto donacijas turi žmonės, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį. Savivaldybė gali taikyti išimtis, jei pajamos viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP, pavyzdžiui, pensinio amžiaus asmenims, asmenims su negalia, daugiavaikėms šeimoms ar stichinės nelaimės atvejais.

    Kortele galima atsiskaityti už maisto produktus ir būtinojo vartojimo prekes, tokias kaip asmens higienos, buities ar kūdikių prekės, taip pat drabužiai ar avalynė. Draudžiama pirkti alkoholį, tabaką, loterijos bilietus ir apmokėti trečiųjų šalių paslaugas, pavyzdžiui, sąskaitas ar telefono papildymą.

    Kartu su socialine kortele galima gauti ir maisto donacijų, kurios surenkamos iš prekybos vietų, gamintojų ar paramos akcijų metu. Nurodoma, kad vienam paramos gavėjui per ketvirtį turi tekti ne mažiau kaip 5 kilogramai maisto donacijų.

    Prašymą dėl socialinės kortelės galima pateikti elektroniniu būdu per SPIS sistemą arba kreiptis į Socialinės paramos skyriaus specialistus pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą iš anksto suderintu laiku. Dažniausiai prašoma pateikti asmens tapatybės dokumentą ir duomenis apie pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki kreipimosi.

  • Juozo Tumo-Vaižganto premijai ieškoma kandidatų: paraiškas priims iki 2026 metų liepos 1 dienos

    Juozo Tumo-Vaižganto premijai ieškoma kandidatų: paraiškas priims iki 2026 metų liepos 1 dienos

    Lietuvos rašytojų sąjunga kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija kviečia teikti kandidatus Juozo Tumo-Vaižganto premijai. Ši kasmetinė premija įsteigta minint Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, o nuo 2024 metų jos bendrasteigėja yra Anykščių rajono savivaldybė.

    Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui, kurio darbuose ryškiai atsiskleidžia literatūros ir žurnalistikos dermė. Vertinama dokumentinė proza, literatūrinė publicistika, taip pat Juozo Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimai, jei jie reikšmingai praturtina šio paveldo sklaidą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad svarbus ne vien atskiras kūrinys, o nuoseklus darbas, puoselėjantis vaižgantiškas idėjas ir vertybes. Kandidatų kūryba vertinama pagal praėjusių dvejų kalendorinių metų rezultatus, todėl siūlymai turi būti argumentuoti ir pagrįsti konkrečiais darbais.

    Kandidatus premijai gali siūlyti šiuolaikinės lietuvių literatūros ir literatūrologijos srities institucijos, įskaitant Lietuvos mokslų akademiją, humanitarinės srities institutus, kitas mokslo, švietimo ir kultūros įstaigas, taip pat knygų leidyklas. Tokia atrankos logika padeda užtikrinti, kad siūlymai būtų paremti ekspertiniu vertinimu ir realiu indėliu į literatūros bei publicistikos lauką.

    Paraiškai būtina pateikti rekomendaciją iki 2 puslapių, kandidato gyvenimo aprašymą ir 3 siūlomo premijuoti kūrinio egzempliorius arba elektroninę knygos versiją. Dokumentai priimami Lietuvos rašytojų sąjungoje Vilniuje iki 2026 metų liepos 1 dienos, o konkursui pateikti kūriniai negrąžinami.

    Jei siunčiami elektroniniai failai, organizatoriai rekomenduoja iš anksto suderinti pateikimo formatą ir apimtį su atsakingu asmeniu. Dėl premijos teikimo ir paraiškų galima kreiptis į Lietuvos rašytojų sąjungą nurodytais kontaktais.

  • Staškūniškyje keičiamas 1,8 km vandentiekis: ką žada „Anykščių vandenys“ ir kiek truks darbai

    Staškūniškyje keičiamas 1,8 km vandentiekis: ką žada „Anykščių vandenys“ ir kiek truks darbai

    Kurklių seniūnijos Staškūniškio kaime pradedami vandentiekio tinklų atnaujinimo darbai – bus rekonstruojamas stipriai nusidėvėjęs vamzdynas, dėl kurio pastaruoju metu fiksuotos avarijos ir gyventojai skundėsi suprastėjusia vandens kokybe.

    Darbus organizuoja UAB „Anykščių vandenys“, o projektą bendrai finansuoja Anykščių rajono savivaldybė ir pati bendrovė. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos vandens tiekimas taps patikimesnis, sumažės avarijų rizika, o vandens kokybė bus stabilesnė.

    Kas bus padaryta?

    Planuojama visiškai atnaujinti apie 1 800 metrų vandentiekio tinklų. Didžioji dalis atkarpų bus renovuojama šiuolaikiniais, mažiau aplinką ardančiais metodais, kai stengiamasi išvengti plataus masto kasimo darbų.

    Apie 1 100 metrų numatyta atnaujinti įtraukiant naują vamzdį į esamą ketinį vamzdyną. Ten, kur šis būdas netinka techniškai, dar apie 700 metrų vamzdyno planuojama pakloti uždaro kryptinio gręžimo metodu.

    Taip pat numatyta atnaujinti vandentiekio šuliniuose esančius mazgus: bus keičiama uždaromoji ir jungiamoji armatūra. Bendrovė nurodo, kad darbams bus taikoma 5 metų garantija, o paslėptiems darbams – 10 metų garantija.

    Kiek truks ir ko tikėtis gyventojams?

    Skaičiuojama, kad darbai užtruks apie 4 mėnesius. Rekonstrukcijos metu vandens tiekimas gyventojams turėtų būti užtikrinamas per laikinai įrengtas apvedimo linijas, tačiau visiško nepatogumų išvengti nepavyks.

    Vykdant perjungimus ir darbus šuliniuose galimi trumpalaikiai vandens tiekimo pertrūkiai. Taip pat bendrovė įspėja, kad uždarinėjant sklendes ir keičiantis slėgiui senajame vamzdyne gali būti sujudintos per metus susikaupusios geležies nuosėdos, todėl kartais vanduo gali tapti drumsesnis.

    „Anykščių vandenys“ prašo Staškūniškio kaimo gyventojų kantrybės ir supratingumo, pabrėždami, kad laikini nepatogumai yra būtini siekiant ilgalaikio rezultato – stabilesnio vandens tiekimo ir mažesnės avarijų tikimybės.

  • „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    UAB „Anykščiai Renew“ informuoja Anykščių rajono savivaldybės gyventojus apie planus Troškūnų ir Viešintų seniūnijose statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Bendrovė nurodo, kad projektas susijęs su elektros energijos gamyba ir būtų vystomas Anykščių rajono teritorijoje.

    Tokie projektai paprastai apima kelis etapus: teritorijų ir sklypų atranką, poveikio aplinkai vertinimo procedūras, prisijungimo prie elektros tinklų derinimą, statybos leidimų gavimą ir tik tuomet statybos darbus. Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes šalies tikslas yra didinti vietinę, atsinaujinančią elektros gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl pranešimas kartojamas?

    Bendrovė teigia, kad dalis registruotų informacinių pranešimų nepasiekė kai kurių žemės sklypų savininkų. Kaip nurodoma, kai kuriais atvejais savininkams pranešimų nepavyko įteikti, o kai kur gyvenamoji vieta yra nežinoma.

    Dėl šios priežasties, vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 17 dalimi, įmonė pakartotinai skelbia informaciją apie žemės sklypus, kurių savininkai pranešimų negavo. Tokia praktika taikoma siekiant užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys laiku sužinotų apie planuojamą veiklą ir galėtų pasinaudoti savo teisėmis.

    Ką svarbu įsivertinti sklypų savininkams?

    Žemės sklypų savininkams ar naudotojams tokiose situacijose svarbiausia aiškiai suprasti, ar planuojami sprendiniai gali turėti įtakos jų sklypui ar gretimoms teritorijoms. Praktikoje tai dažniausiai susiję su servitutais, privažiavimo keliais, statybos darbų laikotarpiu taikomais apribojimais, galimomis kompensacijomis ar kitomis sutartinėmis sąlygomis.

    Taip pat aktualūs klausimai dėl triukšmo, šešėliavimo, kraštovaizdžio pokyčių ir poveikio biologinei įvairovei. Šie aspektai paprastai vertinami teisės aktų nustatyta tvarka, o gyventojai ir bendruomenės gali teikti pastabas institucijoms per viešinimo ir derinimo procedūras.

    Kur ieškoti oficialios informacijos?

    Bendrovė nurodo, kad pakartotinai teikia informaciją su sklypų adresais ir unikaliais numeriais, kad suinteresuoti savininkai galėtų identifikuoti, ar pranešimas susijęs su jų turtu. Tokiais atvejais patikimiausia remtis oficialiais dokumentais ir savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamais pranešimais.

    Jeigu gyventojams kyla klausimų dėl pranešime minimo sklypo, nuosavybės teisių ar galimų veiksmų, įprasta praktika yra kreiptis į projekto vystytoją arba konsultuotis su teisininkais bei institucijomis, prižiūrinčiomis teritorijų planavimo ir atsinaujinančios energetikos projektų procedūras.

  • Smilgių darželis paminėjo 60-metį: Šeimų šventėje – istorinis stendas ir padėkos bendruomenei

    Gegužės 29 dieną Smilgių darželyje surengta Šeimų šventė, tapusi ir išskirtine proga paminėti įstaigos 60-ąjį jubiliejų. Renginyje susitiko vaikai, tėvai, seneliai, darbuotojai ir svečiai, o šventės akcentu tapo bendruomeniškumas bei įstaigos nueito kelio įprasminimas.

    Per šešis dešimtmečius darželis tapo vieta, kurioje užaugo ne viena Smilgių ir apylinkių karta. Įstaigos atstovai pabrėžė, kad jubiliejus yra proga prisiminti tūkstančius kasdienybės momentų: pirmuosius vaikų žingsnius, draugystes, ugdymo pasiekimus ir pedagogų darbą, kuris dažnai lieka už kasdienio šurmulio ribų.

    Jubiliejaus ženklas darželio kieme

    Šventės metu oficialiai atidengtas istorinis stendas, skirtas darželio istorijai ir svarbiausiems etapams pažymėti. Pasak organizatorių, tai ilgalaikis ženklas, kuris primins apie įstaigos raidą, žmones, kūrusius darželio tradicijas, ir bendruomenės pastangas išlaikyti ugdymo kokybę keičiantis laikams.

    Toks sprendimas tampa vis dažnesne praktika švietimo įstaigose, siekiančiose stiprinti tapatybę ir ryšį su vietos bendruomene. Istoriniai stendai ir atminties ženklai padeda ne tik išsaugoti institucinę atmintį, bet ir įtraukti vaikus į pasakojimą apie vietą, kurioje jie kasdien mokosi ir auga.

    Padėkos žmonėms, kurie kuria kasdienybę

    Renginyje skambėjo padėkos darželio kolektyvui už kasdienį darbą, kantrybę ir rūpestį mažiausiais bendruomenės nariais. Išskirtinis dėmesys skirtas ilgiausiai įstaigoje dirbančiai darbuotojai Dangirai Tamašauskienei, kurios ilgametis indėlis įvardytas kaip svarbi darželio istorijos dalis.

    Šventėje dalyvavo ir svečiai: Panevėžio rajono kultūros centro Perekšlių padalinio vario dūdų orkestras „Saulutė“ su vadove Ligita Bilevičiene, kurie pasirūpino muzikine programa. Taip pat bendruomenę pasveikino Seimo narė Modesta Petrauskaitė, pabrėžusi vietos švietimo įstaigų svarbą šeimoms ir regiono gyvybingumui.

    Kūrybinės veiklos ir bendruomenės susitikimas

    Šeimų šventę papildė kūrybinės veiklos, kurios darželio erdves pavertė vieta, kurioje kartu veikė ir vaikai, ir suaugusieji. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai stiprina ryšį tarp ugdymo įstaigos ir šeimų, o vaikams suteikia galimybę pamatyti tėvus ir pedagogus kaip vieną komandą.

    Šventės pabaigoje bendruomenė dėkojo visiems prisidėjusiems prie renginio ir pabrėžė, kad jubiliejus yra ne tik praeities įvertinimas, bet ir įsipareigojimas ateičiai. Smilgių darželis tikisi ir toliau išlikti vieta, kurioje auga ne tik vaikai, bet ir bendruomenės pasitikėjimas, tradicijos bei bendrystė.

  • Alytaus rajone atnaujins 5 priedangas: naujos saugumo sistemos ir prieinamumas žmonėms su negalia

    Alytaus rajone atnaujins 5 priedangas: naujos saugumo sistemos ir prieinamumas žmonėms su negalia

    Antrasis projekto etapas

    Alytaus rajono savivaldybė pradeda antrąjį projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Alytaus rajone etapą. Jo tikslas – sustiprinti esamas priedangas, kad jos būtų saugesnės ekstremalių situacijų metu ir patogiau naudojamos gyventojams.

    Numatoma gerinti ne tik atsparumą, bet ir priedangų funkcionalumą bei prieinamumą. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai bus pritaikyti ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

    Kuriose vietose vyks darbai?

    Pagal projektą bus atnaujintos penkios priedangos Alytaus rajone: Butrimonių vaikų darželyje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Punios kultūros namuose, Simno kultūros namuose ir Luksnėnų laisvalaikio salėje.

    Šios vietos pasirinktos kaip svarbūs bendruomenių traukos taškai, kuriuose kasdien lankosi įvairaus amžiaus gyventojai. Toks priedangų tinklas, savivaldybės vertinimu, leidžia greičiau užtikrinti apsaugą didesnei daliai žmonių.

    Kokie atnaujinimai numatyti?

    Priedangose planuojama įrengti arba atnaujinti apsauginius langų skydus, evakuacinius išėjimus, vėdinimo sistemas, elektros generatorius, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas. Taip pat bus tvarkomi įėjimai ir išėjimai, kad patalpos būtų prieinamos judėjimo negalią turintiems žmonėms.

    Trys priedangos – Butrimonyse, Krokialaukyje ir Punioje – taps vidutinio atsparumo priedangomis. Jose gyventojai, prireikus, galės saugiai būti iki 24 valandų.

    Projekto įgyvendinimui iš Valstybės gynybos fondo skirta 199 974 eurų. Finansavimo sutartis pasirašyta 2026 metais gegužės 27 dieną su Viešąja įstaiga Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Vidaus reikalų ministerija.

    Numatyta, kad darbai vyks nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų lapkričio. Savivaldybė tikisi, jog investicijos prisidės prie geresnio pasirengimo galimoms ekstremalioms situacijoms ir didins bendrą gyventojų saugumo lygį rajone.