Lietuvoje veiklą pradeda „Docomomo LT“ – nauja organizacija, vienijanti 17 modernizmo architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos paveldo ekspertų. Ji Lietuvoje atstovauja tarptautiniam tinklui „Docomomo International“ ir sieks stiprinti XX amžiaus paveldo pažinimą bei apsaugą.
Asociacija įsteigta 2025 metais rugsėjo 30 dieną, o pagrindinės kryptys apima modernizmo objektų ekspertinį vertinimą, dokumentavimą ir tyrimų skatinimą. Taip pat numatomas konsultavimas, kaip šiuos pastatus ir erdves prižiūrėti, pritaikyti šiandienos poreikiams ir išsaugoti jų autentiškumą.
Pirmąjį viešą renginį „Docomomo LT“ surengs rugsėjo 25 dieną Šiauliuose, buvusioje Šiaulių televizorių gamyklos „Tauras“ sporto salėje, kur šiandien veikia Šiaulių krepšinio akademija „Saulė“. Organizatoriai kvies pažvelgti į šį objektą kaip į retą sporto paskirties statinį, iškilusį pramoninėje teritorijoje.
Pastatą suprojektavo architektas Raimundas Arnas Dineika, jis pastatytas 1976 metais, o į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 2023 metais. Pastatas išskiriamas monumentaliomis, plastiškomis formomis, viršutiniu apšvietimu ir įsimintina vidaus erdve.
Renginio programa numato paskaitas, ekskursijas po pastatą ir buvusios televizorių gamyklos teritoriją, kūrybines dirbtuves gimnazistams ir architektūros studentams bei mini parodos atidarymą. Daug dėmesio žadama skirti klausimui, kaip modernizmo paveldą saugoti taip, kad jis išliktų gyvas ir naudojamas, o ne tik formaliai įtvirtintas dokumentuose.
Diskusijose planuojama aptarti modernizmo architektūros kultūrinę vertę, skaitmeninių technologijų taikymą paveldo tyrimuose, sporto architektūros specifiką ir monumentalaus meno išsaugojimo praktikas. Tokie akcentai atliepia visoje Europoje ryškėjančią kryptį modernizmo paveldą vertinti ne vien kaip estetiką, bet ir kaip tvaraus miesto išteklį.
„Modernizmo paveldas Lietuvoje yra labai įvairus: nuo pavienių pastatų iki ištisų urbanistinių struktūrų. Tai paveldas, su kuriuo kasdien gyvename, todėl turime galvoti apie jį ir kaip apie ateities išteklių“, – sakė „Docomomo LT“ vadovas Liutauras Nekrošius.
Renginį organizuoja „Docomomo LT“, VILNIUS TECH Architektūros fakultetas ir Šiaulių krepšinio akademija „Saulė“. Skelbiama, kad visi renginiai bus nemokami.
Žemės ūkio ministerija pradėjo vidinį tyrimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus veiksmų ir laikinai nušalino nuo pareigų F. Dirginčių. Sprendimas priimtas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir poreikio įvertinti, kaip agentūroje valdytos rizikos.
Ministerija pabrėžia, kad tyrimo metu bus analizuojama NMA vidaus kontrolės sistema ir korupcijos rizikų valdymas. NMA vaidmuo yra jautrus, nes agentūra administruoja reikšmingas Europos Sąjungos paramos lėšas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
Tyrimui sudaryta Žemės ūkio ministerijos komisija, kuri turės įvertinti direktoriaus veiksmus ir pateikti motyvuotą išvadą. Vertinimas apims tai, kaip buvo vykdomos vadovo pareigos užtikrinant vidaus kontrolę ir skaidrią institucijos veiklą.
Tokio pobūdžio tyrimuose paprastai tikrinama, ar laikytasi procedūrų, ar buvo užkardomos interesų konflikto situacijos, kaip veikė vidaus audito ir patikrų mechanizmai. Taip pat vertinama, ar sprendimų priėmimas buvo pakankamai atsparus galimam spaudimui ir piktnaudžiavimui.
„NMA yra institucija, administruojanti dideles Europos Sąjungos lėšas. Todėl iš jos vadovybės reikalauju aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Ministro teigimu, nušalinimas nėra išankstinė išvada dėl direktoriaus asmeninės atsakomybės, o priemonė, leidžianti objektyviai įvertinti situaciją. Ministerija akcentuoja, kad tyrimas apims ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir bendrą korupcijos rizikų valdymo praktiką agentūroje.
Ministerija nurodo, kad artimiausiu metu bus paskirtas laikinas NMA vadovas. Jo užduotis bus užtikrinti nenutrūkstamą agentūros darbą, kad sprendimų priėmimas nesustotų ir pareiškėjai laiku gautų administracinius atsakymus.
Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams tai ypač svarbu dėl paraiškų vertinimo, patikrų organizavimo ir išmokų administravimo. Ministerija žada, kad agentūros kasdienės funkcijos bus tęsiamos, o tyrimo išvados lems tolesnius sprendimus dėl vadovybės atsakomybės ir vidaus kontrolės stiprinimo.
Kas sieja verslo sprendimus ir pasirengimą krizėms? Abiem atvejais tenka veikti tada, kai trūksta informacijos, keičiasi aplinkybės, o atsakomybė gula ant kelių žmonių pečių. Lietuvos Raudonasis Kryžius sako, kad savanorystė tokiose situacijose tampa praktine kompetencijų mokykla.
Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai dažnai atsiduria aplinkoje, kur svarbiausia aiški komunikacija, greita koordinacija ir gebėjimas išlikti ramiam. Šie įgūdžiai vis dažniau vertinami ir darbdavių, ypač įmonėse, kurios stiprina veiklos tęstinumo planus ir rizikų valdymą.
„Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas Lietuvos Raudonajame Kryžiuje savanoriauja nuo karo Ukrainoje pradžios. Iš pradžių jis prisidėjo padėdamas pabėgėlių centre Vilniuje, vėliau įsitraukė į pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų komandą.
Jo teigimu, projektų ir rizikų valdymo patirtis, sukaupta profesinėje veikloje, savanorystėje praverčia kasdien. Kartu realios situacijos, kuriose sprendimai turi būti priimami greitai, dar labiau sustiprina gebėjimą veikti neapibrėžtumo sąlygomis.
„Versle nuolat planuojame rizikas, ruošiame planą A, B ir kitus scenarijus. Labai panaši logika veikia ir savanorystėje: reikia planuoti, aiškiai perduoti informaciją ir greitai priimti sprendimus, kai ne viską gali numatyti iš anksto“, – sakė A. Bukauskas.
„Telia Lietuva“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė savanoriauja ketverius metus, o pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų veiklose dalyvauja daugiau nei dvejus. Ji pabrėžia, kad savanorystė leidžia profesines žinias patikrinti realiose, nenuspėjamose situacijose.
Pasak J. Markeliūnės, savanorystė ypač augina vidinį užtikrintumą ir drąsą veikti, kai kiti aplinkiniai sustingsta. Tokia patirtis dažnai virsta praktiniu lyderystės įgūdžiu, kuris darbe pasireiškia iniciatyva, sprendimų priėmimu ir atsakomybe.
„Atsidūrusi eismo įvykio vietoje supratau, kad man suveikė aiškus veiksmų algoritmas. Pradėjau teikti nukentėjusiesiems pirmąją psichologinę pagalbą, kol atvyko medikai“, – sakė J. Markeliūnė.
Darbo aplinkoje netikėtų situacijų taip pat netrūksta: sutrikus tiekimo grandinei, kilus reputacinei krizei ar įvykus incidentui, svarbiausia tampa greitas reagavimas ir komandinis darbas. Todėl darbuotojai, gebantys išlikti efektyvūs spaudimo sąlygomis, organizacijose dažnai laikomi stipriais pokyčių dalyviais.
J. Markeliūnės teigimu, savanorystė ugdo ne tik praktinius įgūdžius, bet ir atsakomybės jausmą, pilietiškumą bei bendruomeniškumą. Tokios savybės kuria papildomą vertę komandose, nes padeda išlaikyti pasitikėjimą, tarpusavio pagalbą ir aiškią komunikaciją.
A. Bukauskas sako, kad įmonėms savanorystė gali tapti darbuotojų augimo erdve, o ne vien socialinės atsakomybės simboliu. Jo vertinimu, tokia patirtis stiprina lyderystę, problemų sprendimą ir gebėjimą dirbti su skirtingais žmonėmis.
Prisidėti prie geresnio pasirengimo krizėms verslas gali keliais būdais: organizuodamas mokymus, dalydamasis ekspertinėmis žiniomis, sudarydamas sąlygas savanoriauti ar remdamas bendruomenių iniciatyvas. Vis dažniau dėmesys krypsta į praktinius mokymus, kurie padeda darbuotojams žinoti, ką daryti pirmosiomis incidento minutėmis.
J. Markeliūnė pasakoja, kad „Telia Lietuva“ reguliariai vykdo pirmosios pagalbos mokymus ir rengia vadinamąsias stalo pratybas, kai komandos modeliuoja krizes ir tikrina sprendimų grandines. Nuo šių metų rugsėjo darbuotojams krašto gynybai skirtoms savanoriškoms veikloms bus galima skirti iki keturių apmokamų savanorystės dienų per metus.
Kitoms savanoriškoms veikloms įmonėje išlieka galimybė skirti vieną apmokamą savanorystės dieną per metus. Tokie sprendimai, anot pašnekovų, padeda savanorystę paversti nuoseklia, o ne atsitiktine veikla.
„Kiekviena įmonė turėtų įsivertinti, kas nutiktų, jei ją ištiktų krizė. Reikia turėti kelis veiklos tęstinumo scenarijus ir reguliariai juos pasitikrinti praktiškai“, – sakė J. Markeliūnė.
Pašnekovai pabrėžia, kad pasirengęs darbuotojas yra pasirengusios šeimos ir bendruomenės dalis, nes įgūdžiai išlieka ir už darbo ribų. Tai ypač svarbu ekstremaliųjų situacijų metu, kai pirmosios minutės dažnai nulemia, kaip greitai bus suteikta pagalba.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teigimu, organizacijoje šiuo metu yra 286 aktyvūs pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai, o daugiau nei 300 yra rezerve. Organizacijos tikslas šiemet suburti bent 500 aktyvių savanorių, kurie prireikus galėtų padėti visoje Lietuvoje.
Tarptautinis Raudonasis Kryžius Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir kartu su Raudonojo Pusmėnulio judėjimu dirba 191 valstybėje. Organizacija nurodo, kad pasaulyje vienija daugiau nei 97 mln. savanorių, o misija išlieka ta pati: padėti per krizes, nelaimes ir remti pažeidžiamiausius.
Raseinių ligoninėje po maždaug dešimtmečio pertraukos vėl veikia savas maisto gamybos blokas. Įstaigos vadovybė sako, kad sprendimas priimtas ne dėl įvaizdžio, o dėl praktikos: taip paprasčiau užtikrinti kokybę, temperatūrą ir reagavimą į pacientų poreikius.
Ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas teigia, kad anksčiau maitinimą patikėjus išorės tiekėjams nuolat kartojosi tie patys iššūkiai. Administracijai tekdavo spręsti dėl porcijų, patiekalų įvairovės ir skundų, o pokyčiai, pasak jų, būdavo trumpalaikiai.
Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad tinkama mityba ligoninėje nėra tik komforto klausimas. Pakankamas baltymų ir energijos kiekis, skysčių balansas bei individualiai pritaikyti racionai gali turėti įtakos paciento atsistatymui, ypač po operacijų ar sergant lėtinėmis ligomis.
Raseinių ligoninės dietistė Laima Mikūnienė sako, kad meniu derinamas prie paciento būklės, o skonis negali būti svarbesnis už medicinines indikacijas. Tačiau ji pripažįsta, kad patiekalo kvapas, pateikimas ir įvairovė dažnai lemia, ar žmogus išvis suvalgys tai, kas jam skirta.
„Maistas prisideda prie gydymo proceso. Jeigu žmogus nevalgys, vien vaistų neužteks“, – sako L. Mikūnienė.
Ligoninė nurodo, kad gaminant vietoje lengviau suvaldyti higienos procesus ir sumažinti kryžminės taršos rizikas, nes aiškiai atskiriamos sandėliavimo, daržovių apdorojimo ir karštos virtuvės zonos. Taip pat paprasčiau operatyviai koreguoti patiekalus, kai reikia kitokios dietos ar porcijos.
Pasak įstaigos, pacientai maitinami penkis kartus per dieną, o virtuvė dirba pamainomis. Ligoninė teigia, kad nauja įranga leidžia dažniau taikyti garinimą ir kitus tausojančius būdus, kad būtų mažiau papildomų riebalų ir paprasčiau išlaikyti stabilų patiekalų sultingumą.
Atnaujintos virtuvės startą ligoninė pažymėjo kartu su virtuvės profesionalais, o maisto technologiniais klausimais konsultuoja šefas Vilmantas Pivoriūnas ir „Pilnom burnom“ komanda. Ligoninėje pabrėžiama, kad tikslas nėra pacientams kurti restoraninius patiekalus, o subalansuoti skonį, kad maistas būtų valgomas ir atitiktų reikalavimus.
Šefas pasakoja, kad kartais užtenka minimalių korekcijų, jog patiekalas taptų patrauklesnis, nekeičiant jo esmės. Ligoninė pabrėžia, kad sūrumo ir saldumo ribos išlieka griežtai kontroliuojamos, o sprendimai priimami dirbant kartu su dietistu.
„Minimalios pastangos, jokių nereikalingų priedų. Viskas natūralu, tinkamai sukombinuota“, – sako V. Pivoriūnas.
Chirurgijos skyriaus vyr. slaugytoja Vita Mingėlienė sako, kad pirmieji pacientų atsiliepimai yra geri, o realiausiu rodikliu tampa tai, kas lieka lėkštėse po valgio. Jos teigimu, žmonės pastebi ir įvairovę, ir pateikimą, o artimiesiems sumažėja poreikis vežti papildomą maistą.
Pacientė Sonata, ligoninėje gydoma penktą dieną, pasakoja, kad prieš atvykdama girdėjo stereotipų apie ligoninės maistą. Tačiau jos įspūdis kitoks: maistas, anot pacientės, įvairus ir nereikalavo atsivežti savo produktų.
„Girdėjau gandų, kad ligoninėse būna neskanu, bet čia viskas tiko ir patiko. Kaskart duoda vis ką nors naujo“, – sako Sonata.
Raseinių ligoninė nurodo, kad vienas artimiausių tikslų yra kuo labiau remtis trumpomis maisto tiekimo grandinėmis ir dalį produktų pirkti iš vietos ūkininkų. Tokia kryptis pastaraisiais metais dažnai minima viešajame sektoriuje dėl šviežumo, tiekimo patikimumo ir sezoniškumo.
Įstaiga pripažįsta, kad savas maitinimas nebūtinai reiškia mažesnę kainą, ypač augant maisto produktų kainoms. Vis dėlto ligoninė pabrėžia, kad pacientų pasitenkinimas, greitesnė reakcija į skundus ir aiškesnė kokybės kontrolė šiuo atveju yra svarbesni už vien tik finansinį palyginimą.
Artėjant 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui Europos Komisija siūlo keisti investicijų planavimo tvarką taip, kad daugiau sprendimų persikeltų arčiau žmonių. Idėja paprasta: regionai ir savivaldybės turėtų daugiau įtakos nuspręsti, kur nukreipti lėšas, o ne tik vykdyti centralizuotai nustatytas priemones.
Lietuvoje 2021–2027 metų laikotarpiu regionų plėtrai numatyta 1,75 mlrd. eurų ES investicijų. Rengiant naujas taisykles siekiama pakeisti patį principą, kaip nustatomos prioritetinės kryptys ir kaip sudėliojami pinigų krepšeliai skirtingoms sritims, tarp jų ir sveikatos apsaugai.
Finansų viceministrė Rūta Carik teigia, kad iki šiol poreikius dažniausiai suformuodavo centrinė valdžia, o savivaldybėms tekdavo įgyvendinti iš anksto aprašytas priemones. Naujuoju laikotarpiu būtų siekiama atsisakyti griežto skirstymo pagal sektorius ir regionams suteikti platesnį bendrą krepšelį.
„Mes planuojame nebeturėti tų šakinių ministerijų nuleistų taisyklių“, – sakė R. Carik.
Pasak viceministrės, toks modelis leistų regionams patiems spręsti, ar didžiausias skausmas yra sveikatos paslaugų prieinamumas, socialinės paslaugos, švietimo infrastruktūra ar, pavyzdžiui, demografiniai iššūkiai. Kartu akcentuojama atsakomybė: sprendimai turėtų atliepti regiono masto, o ne vienos savivaldybės interesą.
Numatoma, kad regionams skirtų asignavimų koordinavimas galėtų būti sutelktas vienoje vietoje, o ne išskaidytas per kelias ministerijas. Kaip argumentas įvardijamas paprastesnis valdymas ir aiškesnė atsakomybė už rezultatą.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis sako, kad regionų poreikiai jau renkami per regionų plėtros tarybas, o informaciją apibendrina Vidaus reikalų ministerija. Jo teigimu, esminis pokytis būtų realus sprendimų priėmimas regionuose, o ne formalus poreikių surašymas.
„Tikimės, kad tai bus jau nebe žodžiai, kaip buvo ir praeitam finansavimo periode, bet iš tikrųjų savivaldybės ir regionų plėtros tarybos turės daugiau laisvės priimti sprendimus“, – sakė A. Klišonis.
Sveikatos srityje savivaldybės įvardija labai praktiškus poreikius: medicinos įrangos atnaujinimą, pastatų pritaikymą ir energetinio efektyvumo didinimą. Vis dažniau minimas ir pasirengimas krizinėms situacijoms, kai gydymo įstaigoms reikia autonominio elektros tiekimo bei patalpų, kur prireikus galėtų veikti svarbiausi skyriai.
Vis dėlto Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas į šiuos pažadus žiūri atsargiai ir primena ankstesnių laikotarpių patirtis, kai savivaldybės teikdavo poreikius, tačiau galutiniai sprendimai likdavo ministerijose. Jo manymu, vien platesnis krepšelis problemos neišspręs, jei regionai neturės realios galios formuoti paslaugų tinklo.
„Kadangi per kadenciją išgyvenau tris paramos etapus, ir kiekvieną kartą vis būdavo sakoma, jog bus formuojamas poreikis iš apačios, ir dabar, manau, bus tas pats: jūs čia pažaiskit, pateikit poreikį, o mes jau ten paskui ministerijoj pasidarysim taip, kaip mums reikia“, – sakė V. Mitrofanovas.
Jis kaip pavyzdį pateikia dializės paslaugas: net jei savivaldybė įsigytų aparatų ir turėtų specialistų, vien to neužtenka, jei paslaugų neapmoka Valstybinė ligonių kasa. Tokiais atvejais investicija gali atsiremti į nacionalinio finansavimo taisykles, todėl savivaldybėms svarbus ne tik įrangos pirkimas, bet ir apmokėjimo mechanizmai.
Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis taip pat skeptiškai vertina galimybę savivaldybėms laisvai rinktis, nes, jo teigimu, pasirinkimus dažnai apriboja ministerijų parengtos gairės ir techninės taisyklės. Anot jo, savivaldybėms paliekama mažai erdvės pritaikyti investicijas realiai situacijai vietoje.
„Aš jau esu antrą kadenciją meras, ir aš netikiu“, – sakė K. Tubis.
Meras pabrėžia, kad regionams svarbu turėti galimybę vertinti paslaugas pagal gyventojų struktūrą ir poreikius, o ne bandyti kiekviename rajone dubliuoti viską. Anykščiuose kaip prioritetai minimi geriatrijos ir slaugos sprendimai, tačiau planavimą komplikuoja ir neaiškus atsakomybės pasidalijimas tarp skirtingų ministerijų.
Kiti merai akcentuoja dar vieną riziką: net ir moderniausia įranga neveiks, jei regionuose trūks specialistų. Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė sako, kad pirmas prioritetas būtų sveikatos priežiūros darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas, nes be žmonių investicijos į infrastruktūrą neduoda laukiamo rezultato.
Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius teigia, kad didesnė sprendimų laisvė padėtų daugiau paslaugų suteikti vietoje ir sumažintų poreikį gyventojams vykti į didmiesčius. Kartu jis pabrėžia, kad brangiai įrangai, licencijoms ir specialistams dažnai reikia sprendimų, kurie priklauso nuo nacionalinio lygmens finansavimo ir sveikatos sistemos planavimo.
Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius, kur rajone nebeliko ligoninės, didžiausią poreikį mato stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą ir mobiliąsias paslaugas. Jo teigimu, atokesnėse vietovėse net ir mažai procedūrų atliekantys medicinos punktai kartais tampa gyvybiškai svarbūs gyventojams, kuriems sudėtinga pasiekti miestą.
Europos Komisijos patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė aiškina, kad naujajame modelyje regionų institucijos būtų įtraukiamos nuo pat planavimo pradžios, derinant teritorinius poreikius, prioritetus ir siektinus rezultatus. Tokiu būdu būtų siekiama, kad nacionaliniai įsipareigojimai būtų suderinti su skirtingų regionų socialine ir ekonomine realybe.
Diskusija dėl naujojo finansavimo laikotarpio dar tik įsibėgėja, tačiau jau dabar aiškėja pagrindinis klausimas: ar regionams bus suteikta tik daugiau atsakomybės už projektų įgyvendinimą, ar ir reali teisė pasirinkti, kokios investicijos pirmiausia reikalingos vietos žmonėms.
Valstybės valdoma kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ kartu su savivaldybėmis aptarė šių metų kelių darbų eigą, 2026 metų planus ir tai, kaip bus dėliojami 2027 metų prioritetai. Į partnerių dienos susitikimą atvyko beveik 50 iš 60 savivaldybių merų arba jų deleguotų atstovų.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pristatė svarbiausias kryptis ir akcentavo savivaldybių vaidmenį planuojant bei įgyvendinant projektus. Dalis klausimų susiję ne tik su darbų apimtimis, bet ir su gyventojams jautriais eismo ribojimais, apylankomis ir informavimo tvarka.
„Savivaldybės yra vienos pagrindinių mūsų partnerių, todėl svarbu ir pristatyti planus, ir išgirsti, kokie klausimai kyla vietoje“, – sakė Dovilė Sujetaitė.
Susitikime aptartos programos, kurios apima magistralinių kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimą, žvyrkelių asfaltavimą, kelių ruožų gyvenvietėse remontą, pėsčiųjų perėjų bei pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą ir atnaujinimą. Taip pat kalbėta apie dangų plyšių taisymą, dulkėtumo mažinimo priemones ir kitus priežiūros darbus.
Vienas reikšmingesnių pokyčių savivaldybėms yra susijęs su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo pakeitimais. Numatoma, kad 9 proc. programos lėšų krepšelio galės būti lanksčiai skiriama vietinės reikšmės tiltų ir viadukų kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar statybai.
Šis sprendimas aktualus dėl to, kad tiltų būklė daugelyje savivaldybių yra tapusi vienu didžiausių infrastruktūros iššūkių: objektai sensta, auga sunkiojo transporto srautai, o apribojimai dažnai tiesiogiai veikia kasdienius maršrutus ir vietos verslą. Dėl to 2027 metų finansuojamų objektų atranka pradėta jau dabar, į sąrašus įtraukiant ir tiltus bei viadukus.
Viceministrė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ragino savivaldybes iki rugsėjo pabaigos teikti prašymus dėl 2027 metais numatomo finansavimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl dokumentų parengimo, projektavimo ir prioritetų savivaldybėse turi būti priimami nelaukiant paskutinės minutės.
„Visi šiandien atvykome ne tik pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, bet ir pasidalyti idėjomis, ką galime padaryti dar geriau“, – sakė Audrius Klišonis.
„Via Lietuva“ teigia sistemingai stiprinanti ryšį su savivaldybėmis, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o informacija apie planuojamus darbus pasiektų gyventojus anksčiau. Nurodoma, kad 2025–2026 metais bendrovės atstovai aplankė 50 savivaldybių, surengė beveik 100 nuotolinių susitikimų ir aptarė daugiau kaip 600 klausimų.
Savivaldybių lūkestis, kuris kartojasi dažniausiai, yra aiškumas dėl terminų ir poveikio vietos gyvenimui: kada prasidės darbai, kiek užtruks ribojimai, ar bus suderinti sprendiniai su viešuoju transportu ir mokyklų maršrutais. Daug diskusijų kelia per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai, perduodamų kelių klausimai, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra bei žvyrkelių asfaltavimas.
„Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra kuriama tam, kad tarnautų žmonėms, verslui ir regionams, todėl turime greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti, kad savivaldybės būtų įtrauktos anksčiau“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
„Via Lietuva“ skelbia, kad jos portfelyje yra daugiau kaip 430 projektų skirtingose įgyvendinimo stadijose. Tarp minimų krypčių yra tarptautinio koridoriaus „Via Baltica“ plėtra, sprendiniai A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožuose, taip pat Kaunas–Prienai–Alytus ir Jonavos pietrytinis aplinkkelis.
Ypatingas dėmesys skiriamas tiltams ir viadukams: nurodoma, kad vienu metu vykdomi 93 šių objektų projektai. Tuo pat metu tęsiami automagistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys remonto darbai, o paprastojo remonto apimtys šiemet siekia daugiau kaip 105 kilometrus.
Renginyje aptarta ir viešojo ir privataus sektorių partnerystė kaip būdas spartinti didesnės vertės projektus, kai vien valstybės finansavimo nepakanka. Skelbiama, kad 2027–2033 metais planuojama programa galėtų būti orientuota į kelius, aplinkkelius, tiltus ir viadukus, o 13 savivaldybių jau yra išreiškusios susidomėjimą bendra tiltų ir viadukų programa.
„Via Lietuva“ primena, kad yra atsakinga už daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, taip pat daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų. Bendrovė pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu prioritetu išliks saugumas, kritinės būklės objektų tvarkymas ir geresnis planavimo suderinimas su savivalda.
Rugsėjo 25 dieną Plungėje vyks diskusija apie smulkaus ir vidutinio verslo kasdienius iššūkius bei realias augimo galimybes regionuose. Į Plungės verslo centrą kviečiami verslininkai, savivaldos atstovai ir visi, kuriems aktuali vietos ekonomikos plėtra.
Renginyje „Smulkus verslas: kas stabdo, o kas augina?“ susitiks nacionalinio lygmens organizacijų atstovai, savivalda ir Plungės verslo bendruomenė. Organizatoriai skelbia, kad pokalbis bus orientuotas į praktinius sprendimus, o ne vien į problemų įvardijimą.
Diskusijoje dalyvaus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmenas Aleksandr Radčenko. Taip pat dalyvaus Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis bei Plungės pramonininkų sąjungos ir Plungės smulkiojo verslo asociacijos atstovai.
Numatoma aptarti, kokie veiksniai šiandien labiausiai riboja smulkių įmonių plėtrą: biurokratinės procedūros, administracinė našta, finansavimo prieinamumas, darbo jėgos trūkumas ir energijos bei žaliavų kainų svyravimai. Ne mažiau dėmesio planuojama skirti regionų konkurencingumui ir tam, kaip savivalda gali prisidėti prie palankesnės verslo aplinkos.
Pastaraisiais metais smulkus verslas vis dažniau susiduria ir su greitai kintančiais reikalavimais, susijusiais su skaitmenizacija, kibernetiniu saugumu ir DI sprendimų taikymu. Įmonėms tai atveria naujas galimybes, tačiau kartu didina poreikį investuoti į kompetencijas, procesus ir duomenų apsaugą.
Diskusiją moderuos bendradarbystės centro „Spiečius“ koordinatorė Jurgita Každailytė. Renginio pradžia numatyta 17.00 valandą, o dalyvių taip pat laukia pažintis su Plungės verslo centre veikiančiais verslais.
Po diskusijos planuojamas neformalus bendravimas ir kontaktų mugė, skirta naujoms partnerystėms ir ryšiams megzti. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda verslui tiesiogiai išsakyti problemas ir lūkesčius sprendimų priėmėjams.
Renginys vyks Plungės verslo centre, Pramonės pr. 4B, Plungėje. Dalyvavimas numatytas su išankstine registracija, o vietų skaičius ribotas.
VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), atliekanti Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS) tvarkytojo funkcijas, pranešė apie atnaujintą vienos paslaugos funkcionalumą. Pokytis susijęs su paslauga „Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas“.
Nuo šiol TPDRIS naudotojams atsirado papildoma galimybė prašymą grąžinti tikslinimui. Tai reiškia, kad prašymą nagrinėjanti institucija, pastebėjusi trūkumų, gali ne atmesti dokumentų, o paprašyti juos patikslinti, aiškiai nurodant, kas turi būti pataisyta.
SSVA nurodo, kad institucijų darbuotojams sistemoje pateikiamas atskiras veiksmas, leidžiantis grąžinti prašymą tikslinimui. Pareiškėjui tai suteikia daugiau aiškumo, nes trūkumai įvardijami konkrečiai, o pats procesas tampa labiau prognozuojamas.
Grąžinus prašymą tikslinimui, pareiškėjas informuojamas sisteminiu pranešimu. Jei asmens profilyje įjungtas pranešimų siuntimas elektroniniu paštu, informacija papildomai pasiekia ir nurodytą el. pašto adresą.
Žemės naudojimo paskirties ar būdo keitimas dažnai reikalingas tiek individualiems savininkams, planuojantiems statybas ar sklypo panaudojimą, tiek verslui, vystančiam projektus. Praktikoje procesą neretai sulėtina techniniai netikslumai ar neišsamūs dokumentai, todėl galimybė greitai patikslinti prašymą gali sumažinti bereikalingų pakartotinių teikimų skaičių.
SSVA teigimu, atnaujinimas įdiegtas reaguojant į naudotojų pastebėjimus ir orientuotas į biurokratinės naštos mažinimą. Tokie sprendimai atitinka bendrą viešojo sektoriaus skaitmenizavimo kryptį, kai procesai sistemose siekiami tvarkyti aiškiau, skaidriau ir su mažiau rankinių veiksmų.
SSVA pabrėžia, kad gavus prašymą tikslinimui, būtina reaguoti laiku. Jei nurodyti trūkumai neištaisomi ir prašymas pakartotinai nepateikiamas vertinimui per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo, jis tampa nebenagrinėjamas.
Tokiu atveju pareiškėjui tenka teikti naują prašymą nuo pradžių, todėl rekomenduojama reguliariai sekti pateiktų prašymų būseną TPDRIS sistemoje. SSVA taip pat ragina iš anksto įsijungti pranešimus, kad informacija apie pasikeitusią prašymo būklę pasiektų kuo operatyviau.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovai susitikime su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi aptarė, kas šiuo metu labiausiai riboja įmonių konkurencingumą. Daugiausia dėmesio skirta energijos kainoms, reguliacinei naštai, inovacijų skatinimui, eksportui ir regionų ekonomikos plėtrai.
Vyriausybė pabrėžė, kad su verslu siekiama nuolatinio dialogo, nes skirtinguose regionuose veikiančios įmonės iššūkius pajunta pirmosios. Susitikime akcentuota, kad pramonės ir prekybos augimas tiesiogiai siejasi su investicijomis, darbo vietomis ir didesniu eksportu.
„Turime ne tik girdėti verslo keliamus klausimus, bet ir ieškoti konkrečių sprendimų“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Asociacija akcentavo energijos kainų poveikį, ypač energijai imlioms įmonėms ir regionuose veikiantiems mažiems bei vidutiniams verslams. Pasiūlyta parengti aiškų artimiausio laikotarpio veiksmų planą, kad sprendimai būtų nuspėjami ir leistų planuoti investicijas.
Vyriausybė informavo, kad toliau ketinama skatinti elektros gamybą, didinti tinklų atsparumą ir remti energijos vartojimo efektyvumą. Pabrėžta, jog įmonėms jau prieinamos energijos efektyvumo priemonės, kurių vertė gali siekti iki 1 500 000 eurų.
Ne mažiau aštriai aptarta reguliacinė našta: verslas prašo stabilesnių taisyklių, realaus naujų reikalavimų poveikio vertinimo ir pakankamo pasirengimo laikotarpio. Asociacijos teigimu, įmonės turėtų būti įtraukiamos dar sprendimų rengimo stadijoje, o priežiūros institucijos pirmiausia turėtų orientuotis į konsultavimą.
Vyriausybė nurodė, kad nuspėjama verslo priežiūra ir aiškesnės taisyklės išlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarkėje. Taip pat keliamas klausimas dėl Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisijos veiklos atnaujinimo, kad pertekliniai reikalavimai būtų peržiūrimi sistemiškai.
Atskirai kalbėta apie inovacijų, našumo didinimo ir eksporto priemones, kad jos būtų pasiekiamos ne tik didmiesčių, bet ir regionų įmonėms, įskaitant tradicinę gamybą. Susitikime priminta, kad mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikloms papildomai skirta 30 mln. eurų.
Diskusijoje paliestos ir gynybos pramonės plėtros galimybės, ypač dėl aiškesnio kelio nuo prototipo iki bandymų, bandomojo užsakymo ir eksporto. Taip pat aptarta Šiaulių oro uosto bei orlaivių techninės priežiūros ir remonto sektoriaus perspektyva, kartu paliečiant kibernetinio saugumo ir būsimos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos klausimus.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija vienija Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Per šį tinklą asociacija atstovauja daugiau kaip 2 000 įmonių ir organizacijų interesams visoje Lietuvoje.