CP v2

Category: Regionai

  • Netikėtas pokytis Varėnoje: „Varėnos knygai“ laikinai vadovaus Edita Jarmalavičienė

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos UAB „Varėnos knyga“ laikinai direktorės pareigas pradėjo eiti Edita Jarmalavičienė. Bendrovė pranešė, kad naujoji vadovė turi ilgametę patirtį prekybos, klientų aptarnavimo, administravimo ir darbo organizavimo srityse.

    E. Jarmalavičienė su „Varėnos knyga“ sieja ilga profesinė istorija. Įmonėje ji yra dirbusi vadybininke, kasininke-pardavėja, pardavimų vadybininke, taip pat anksčiau jau buvo ėjusi direktorės pareigas, todėl gerai išmano kasdienius veiklos procesus ir komandos darbo specifiką.

    Bendrovės teigimu, laikinoji vadovė yra sukaupusi patirties planuojant darbus, užsakant prekes, tvarkant apskaitos ir kitą dokumentaciją bei sprendžiant operatyvinius klausimus. Pabrėžiama, kad tai turėtų padėti užtikrinti sklandų įmonės darbo tęstinumą ir paslaugų kokybę.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad E. Jarmalavičienė yra baigusi Vilniaus kolegiją, kur įgijo vadybos ir verslo administravimo profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei vadybininko profesinę kvalifikaciją.

    Įmonė tikisi, kad praktinė patirtis ir geras veiklos pažinimas padės užtikrinti stabilų UAB „Varėnos knyga“ darbą, nuoseklų veiklos organizavimą ir kokybišką klientų aptarnavimą pereinamuoju laikotarpiu.

  • Varėna mėnesiui virsta teatro sostine: festivalį atidarė OKT ir „Chapel B“ pagal Škėmą

    Varėna mėnesiui virsta teatro sostine: festivalį atidarė OKT ir „Chapel B“ pagal Škėmą

    Varėnoje prasidėjo septynioliktasis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis, į Dzūkiją suburiantis ryškiausius Lietuvos scenos meno kūrėjus. Visą mėnesį mieste numatyti spektakliai, scenos meno renginiai ir edukacinės programos, o programa sudaryta taip, kad pritrauktų ir ištikimus teatro žiūrovus, ir tuos, kurie profesionalų teatrą dar tik atranda.

    Festivalio atidarymo dieną teatralų bendruomenė pagerbė režisierės Dalios Tamulevičiūtės atminimą, aplankydama jos kapą ir prisimindama ryšį su Dzūkija. Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo aukotos šv. Mišios, o po jų skambėjo koncertinė programa, pabrėžusi festivalio siekį jungti skirtingas scenos meno formas.

    „Didžiausias šio festivalio išskirtinumas, kad esame festivalis, turintis savo globėją Dalią, kurios atmintis čia gyva“, – sakė festivalio koordinatorė Judita Ikasalienė.

    Vakarą Varėnos kultūros centre lydėjo ir kūrėjų įvertinimai: įteiktas apdovanojimas Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso nugalėtojui. Šiemet Lietuvos kultūros ministerijos konkurse laimėjo Oskaro Koršunovo teatro kūrybinė komanda, pristačiusi eskizą pagal dramaturgės Marijos Dautartaitės pjesę „Urna“.

    „Pandemija ir karas atnešė daug netekčių, todėl mums reikia refleksijos, o teatras gali būti saugi erdvė tam daryti“, – sakė dramaturgė Marija Dautartaitė.

    Festivalio kulminacija atidarymo vakarą tapo režisieriaus Jauniaus Juodelio spektaklis „Chapel B“, sukurtas pagal Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“. Spektaklį drauge kūrė Oskaro Koršunovo teatras ir teatras „Utopia“, o kartu su juo Varėnoje startavo ir naujasis OKT sezonas, pavadintas „Kodas: LT“.

    „Baltoje drobulėje“ keliamos temos šiandien skamba taip pat aštriai: vienatvė, meilė, mirtis, absurdas ir prasmės paieškos. Pasak kūrėjų, svarbiausia buvo ieškoti asmeninio santykio su kūriniu, nes spektakliai dažnai gimsta iš bandymo tiksliai įvardyti nepatogius vidinius klausimus, kuriuos visuomenė linkusi nutylėti.

    Šių metų festivalio programa Varėnoje numato 17 spektaklių ir skirtingų scenos meno patirčių, įskaitant kūrinius vaikams ir jaunimui. Organizatoriai akcentuoja, kad šiuolaikinis Lietuvos teatras vis dažniau stiprina ryšį su regionais ir auditorijomis už didžiųjų miestų ribų, o festivalio formatas tampa vienu efektyviausių būdų auginti žiūrovų ratą ir užtikrinti repertuaro įvairovę.

    Festivalis vyks iki spalio pabaigos, o uždarymo dieną paaiškės, kuriuos darbus geriausiais išrinko komisija ir žiūrovai. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė.

  • Varėnoje sprendžiasi sporto centro ateitis: konkursą laimėjęs E. Martinka laukia STT pažymos

    Varėnos sporto centras artimiausiu metu turėtų sulaukti naujo vadovo. Konkursą į direktoriaus pareigas laimėjo Evaldas Martinka, tačiau pareigas jis pradės eiti tik gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą.

    Toks patikrinimas yra įprasta procedūra skiriant vadovus į viešojo sektoriaus įstaigas. Ji skirta įvertinti kandidato patikimumą ir galimas korupcijos rizikas, todėl faktinis darbo startas dažnai priklauso nuo patikros terminų.

    E. Martinka yra baigęs Lietuvos kūno kultūros akademiją ir įgijęs universitetinį išsilavinimą. Jo profesinė patirtis siejama tiek su vadovavimu, tiek su sporto projektų ir renginių organizavimu.

    Nuo 2011 metais jis vadovauja asociacijai „Sporto renginiai“, kur yra atsakingas už veiklos planavimą, strateginį valdymą ir metinių tikslų įgyvendinimą. Taip pat jo atsakomybės srityje yra finansinių išteklių priežiūra, komandos darbo organizavimas ir rezultatų analizė.

    Skelbiama, kad E. Martinka yra dirbęs su partneriais, rėmėjais ir tiekėjais, vedęs derybas bei administravęs sutartis. Tokia patirtis dažnai laikoma svarbia sporto įstaigoms, kurios greta kasdienės veiklos įgyvendina projektus ir ieško papildomų finansavimo šaltinių.

    Savivaldybių sporto centrams pastaraisiais metais keliami vis aukštesni lūkesčiai: didinti vaikų ir jaunimo užimtumą, plėsti fizinio aktyvumo pasiūlą suaugusiesiems ir senjorams, gerinti paslaugų prieinamumą bei kokybę. Ne mažiau svarbūs tampa ir infrastruktūros atnaujinimo klausimai bei efektyvus biudžeto planavimas.

    Tikimasi, kad naujojo vadovo patirtis padės užtikrinti Varėnos sporto centro veiklos tęstinumą ir stiprinti sporto bendruomenę. Artimiausi sprendimai priklausys nuo to, kada bus gauta STT pažyma ir kada bus galima oficialiai pradėti eiti pareigas.

  • Varėnos rajone sudarytas apleistų pastatų sąrašas: savininkams gresia 3,0 proc. NT mokestis

    Varėnos rajono savivaldybė patvirtino 2026 metais jos teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Į jį įtrauktų objektų savininkams ar valdytojams bus taikomas 3,0 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

    Sprendimas priimtas Varėnos rajono savivaldybės tarybai 2026 metais rugsėjo 29 dieną patvirtinus sąrašą. Savivaldybė taip pat informavo, kad daliai savininkų pranešimų nepavyko išsiųsti registruotu paštu, todėl informacija skelbiama viešai.

    Kas patenka į sąrašą

    Sąraše dominuoja vienbučiai gyvenamieji namai, tačiau yra ir ūkinių pastatų, sandėlių, garažų, prekybos paskirties patalpų bei buvusių gamybinių objektų. Prie daugelio įrašų nurodoma, kad statiniai apleisti, neprižiūrimi, kai kur be stogo, sugriuvę ar fiziškai pažeisti.

    Į sąrašą pateko objektai skirtingose seniūnijose, tarp jų Valkininkų, Kaniavos, Merkinės, Jakėnų, Varėnos, Matuizų ir Marcinkonių. Tarp įrašų minimi ir keli pastatai Varėnos mieste, taip pat didesni kompleksai, kuriuose fiksuojama ne vieno statinio prasta būklė.

    Ką reiškia 3,0 proc. tarifas

    3,0 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas savivaldybių praktikoje dažniausiai taikomas kaip didesnis, drausminantis tarifas už apleistą turtą. Tikslas – paskatinti savininkus sutvarkyti pastatus, užtikrinti jų saugumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai bei kaimynystei.

    Tokiais atvejais savininkams aktualu įvertinti ne tik mokestinę naštą, bet ir galimas papildomas pasekmes, jei statinys kelia pavojų. Priklausomai nuo situacijos, gali tekti imtis teritorijos sutvarkymo, statinio konservavimo, remonto ar nugriovimo darbų.

    Ką turėtų daryti savininkai

    Savininkams ar valdytojams, pastebėjusiems, kad jų objektas įtrauktas į sąrašą, pirmiausia verta patikrinti turto duomenis Registrų centre ir įsitikinti, ar savivaldybė turi teisingus kontaktus. Tai svarbu, nes dalis pranešimų, kaip nurodo savivaldybė, nepasiekė adresatų registruotu paštu.

    Praktikoje dažniausiai rekomenduojama kreiptis į savivaldybės administraciją dėl objekto statuso, pateikti informaciją apie atliktus ar planuojamus tvarkymo darbus ir, jei taikoma, pasinaudoti teisės aktuose numatytomis apskundimo ar patikslinimo procedūromis. Galutinis tikslas – pašalinti apleistumo požymius, kad objektui nebūtų taikomas padidintas tarifas.

    Sąraše savininkų duomenys viešai neskelbiami, o prie įrašų nurodoma vaizdinė medžiaga, pavyzdžiui, nuotraukos. Savivaldybė pabrėžia, kad sąrašo paskelbimas yra informavimo priemonė tais atvejais, kai individualus informavimas paštu nėra įmanomas.

  • Vilkaviškyje pagerbti socialiniai darbuotojai: meras priminė, kodėl jų darbas nepamatuojamas skaičiais

    Vilkaviškyje pagerbti socialiniai darbuotojai: meras priminė, kodėl jų darbas nepamatuojamas skaičiais

    Jono Basanavičiaus gimtinėje surengta Lietuvos socialinių darbuotojų dienai skirta popietė, subūrusi Vilkaviškio rajono socialinėje srityje dirbančius žmones. Renginys tapo proga padėkoti už kasdienį darbą, kai pagalbos labiausiai reikia vyresniems, šeimoms krizėse ar negalią turintiems gyventojams.

    Susirinkusiuosius sveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė ir Vilkaviškio dekanato dekanas Virginijus Gražulevičius. Anot organizatorių, tai buvo ne tik šventė, bet ir bendruomeniškumo ženklas socialinėje sistemoje dirbantiems specialistams.

    „Socialinis darbas reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir didelės kantrybės, atsakomybės bei gebėjimo išgirsti žmogų. Jūsų darbo rezultatai ne visada matuojami skaičiais – kartais didžiausias pasiekimas yra žmogus, kuriam padėjote atsitiesti, neprarasti vilties ar tiesiog nelikti vienam su savo sunkumais“, – sakė A. Neiberka.

    Meras pabrėžė, kad socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje nemažėja: visuomenei senstant, didėja pagalbos namuose, globos ir slaugos koordinavimo, emocinės paramos bei socialinės integracijos paslaugų svarba. Savivaldybėms tenka vis didesnė atsakomybė už paslaugų prieinamumą, o tai reiškia ir augantį krūvį darbuotojams, dirbantiems arčiausiai žmogaus.

    Šventės metu Savivaldybės meras įteikė padėkas už profesionalų, atsakingą ir nuoširdų darbą. Tarp pagerbtųjų buvo individualios priežiūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai, įstaigų vadovai ir Socialinės paramos skyriaus specialistai, dirbantys tiek mieste, tiek seniūnijose.

    Padėkos įteiktos Dainai Vasiukevičienei, Ingai Kušlytei, Jolantai Pranaitienei, Kristinai Paplauskienei, Vilmai Jurkūnienei, Selinai Ramanauskaitei, Jurgitai Brazinskienei, Vidai Reviakienei, Šarūnei Kamaitytei, Janinai Sabaliauskienei, Irenai Skauronienei, Viktorijai Karpavičienei ir Vidai Stonienei. Organizatoriai akcentavo, kad šie žmonės kasdien sprendžia jautriausius klausimus, kurių dažnai nematyti viešumoje, bet jų poveikį geriausiai jaučia patys gyventojai.

    Po sveikinimų ir padėkų renginio dalyviams parodytas teatro LABAS spektaklis „Siaubo pasakos“. Renginio programa buvo skirta ne tik pagerbti darbuotojus, bet ir suteikti jiems progą atsikvėpti, pabūti kartu ir pasidalinti patirtimis.

  • Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų vaikų lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ pristatytas naujai įrengtas sensorinis kambarys. Tai specialiai sukurta aplinka, kurioje šviesa, spalvos, garsai ir judesio priemonės padeda vaikams nusiraminti ir geriau jaustis kasdienėje darželio rutinoje.

    Tokios erdvės dažniausiai skirtos emocinei savireguliacijai: vaikui suteikiama galimybė trumpam atsitraukti nuo triukšmo ir intensyvių dirgiklių, atgauti pusiausvyrą, susikaupti. Specialistai pabrėžia, kad vaikų sensorinis jautrumas skiriasi, todėl aplinkos pritaikymas tampa svarbia ugdymo kokybės dalimi.

    Kas yra sensorinis kambarys?

    Sensorinis kambarys – tai erdvė, kurioje valdomais dirgikliais kuriama rami arba, prireikus, aktyvinanti patirtis. Praktikoje tai gali būti reguliuojamas apšvietimas, projekcijos, raminantys garsai, taktilinės priemonės ar balansą lavinantys elementai.

    Tokios priemonės padeda vaikams mokytis atpažinti savo emocijas ir kūno reakcijas, o pedagogams bei švietimo pagalbos specialistams lengviau parinkti tinkamus nusiraminimo ar susitelkimo būdus. Tai ypač aktualu vaikams, kuriems per didelis triukšmas ar chaotiška aplinka sukelia įtampą.

    Nauda ne tik specialiųjų poreikių vaikams

    Nors sensorinės erdvės dažnai siejamos su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, „Kregždutėje“ pabrėžiama, kad kambarys bus prieinamas visiems mažyliams. Darželiuose vis dažniau akcentuojama, kad emocinė savijauta tiesiogiai veikia vaiko mokymąsi, bendravimą ir elgesį grupėje.

    Sensorinis kambarys gali būti naudojamas tiek trumpoms nusiraminimo pertraukėlėms, tiek kryptingoms užduotims, pavyzdžiui, dėmesio sutelkimo, kvėpavimo įgūdžių ar kūno pojūčių pažinimo veikloms. Tai leidžia ugdymo įstaigai lanksčiau reaguoti į skirtingus vaikų poreikius.

    Pristatyme dalyvavo savivaldybės atstovai

    Sensorinio kambario pristatyme dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Elena Šventoraitienė, taip pat kitų rajono ugdymo įstaigų vadovai ir specialistai. Susirinkusieji ne tik apžiūrėjo erdvę, bet ir praktiškai išbandė joje esančias priemones.

    Pristatymo metu akcentuota, kad keičiant šviesą, garsą ar kitus aplinkos elementus galima sukurti skirtingą poveikį vaikui. Vienais atvejais siekiama suaktyvinti dėmesį ir judesį, kitais – padėti nurimti, atsipalaiduoti ir saugiai pailsėti nuo intensyvių dirgiklių.

    „Smagu matyti, kad kuriamos erdvės, kurios vaikams gali tapti tikra pagalba kasdienybėje. Kartais labai daug reiškia tiesiog turėti vietą, kurioje galima pabūti ramiau“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

  • Vilkaviškio vadovai Vilniuje: forume įvardijo, kas pirmosiomis krizės valandomis gali nulemti viską

    Vilkaviškio vadovai Vilniuje: forume įvardijo, kas pirmosiomis krizės valandomis gali nulemti viską

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė Vilniuje dalyvavo Susisiekimo ministerijos surengtame Transporto saugumo forume Saugesnis rytojus prasideda dabar.

    Renginys subūrė daugiau kaip 100 institucijų, savivaldybių, strateginių transporto ir ryšių įmonių bei akademinės bendruomenės atstovų. Pagrindinis dėmesys sutelktas į transporto sistemos atsparumą ir strateginės infrastruktūros veiklos tęstinumą krizių metu.

    Akcentas – kritinė infrastruktūra

    Forume aptarta kritinės transporto infrastruktūros apsauga ir institucijų pasirengimas veikti pirmosiomis krizės valandomis. Taip pat nagrinėtos gyventojų evakavimo geležinkeliais galimybės ir praktiniai scenarijai, kai būtina greitai užtikrinti saugų judėjimą.

    Ne mažiau svarbi tema tapo ryšio ir pašto paslaugų užtikrinimas, kai kyla grėsmė įprastoms tiekimo grandinėms ar sutrinka komunikacijos kanalai. Diskusijose pabrėžtas tarpžinybinis bendradarbiavimas, nes realiose situacijose sprendimai priklauso ne nuo vienos grandies.

    DI, finansavimas ir eismo pokyčiai

    Atskirose diskusijose aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai, įskaitant kelių finansavimą ir prioritetus. Taip pat kalbėta apie saugaus eismo sprendimus ir Kelių eismo taisyklių pokyčius, kurie gali turėti įtakos tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų saugumui.

    Dalis diskusijų skirta technologijų plėtrai, įvardijant ir dirbtinio intelekto pritaikymo kryptis transporto sektoriuje. Praktikoje DI vis dažniau siejamas su eismo srautų prognozavimu, incidentų prevencija, infrastruktūros būklės stebėsena ir greitesniu reagavimu į sutrikimus.

    Pristatė „infodronai.lt“

    Renginio metu pristatyta nauja svetainė „infodronai.lt“. Tokie informaciniai įrankiai gali prisidėti prie aiškesnės komunikacijos apie dronų naudojimą, taisykles ir saugumo reikalavimus, ypač didesnių rizikų laikotarpiu.

    Forume išryškėjo bendra kryptis: transporto saugumas vis dažniau suvokiamas kaip nacionalinio atsparumo dalis, apimanti ne tik kelius ar geležinkelius, bet ir ryšį, logistiką bei operatyvų institucijų veiksmų koordinavimą.

  • Nuo spalio keisis daugiabučių šilumos punktų tvarka: kas mokės ir ką privalės padaryti gyventojai

    Nuo spalio keisis daugiabučių šilumos punktų tvarka: kas mokės ir ką privalės padaryti gyventojai

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie nustatys aiškesnę tvarką, kaip turi būti prižiūrimi daugiabučių šilumos punktai, šildymo ir karšto vandens sistemos. Pokyčių tikslas – kad trūkumai būtų šalinami laiku, o šiluma būtų naudojama efektyviau ir tolygiau visame name.

    Praktikoje tai reiškia daugiau atsakomybės ir aiškesnius terminus namo administratoriui, bendrijai bei šilumos tiekėjui. Kuo geriau sureguliuota sistema, tuo mažiau situacijų, kai viename bute per karšta, o kitame trūksta šilumos, ir tuo lengviau valdyti sąnaudas.

    Kas keičiasi nustačius neatitiktis

    Kaip ir iki šiol, daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemos privalės atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o šilumos punktų įranga – šilumos tiekėjo išduotas prisijungimo prie šilumos tinklų sąlygas. Nuo 2026 metų spalio 1 dienos detaliau apibrėžiama, kas ir per kiek laiko turi informuoti apie neatitiktis bei kas atsako už darbų organizavimą.

    Jei nustatoma, kad šilumos punktas neatitinka prisijungimo sąlygų, šilumos tiekėjas per 10 darbo dienų turės raštu informuoti gyventojus arba namo administratorių. Pranešime bus nurodyti konkretūs trūkumai ir kokių remonto ar modernizavimo darbų reikia.

    Numatyta, kad tokie darbai turės būti atlikti per 12 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu per šį laiką sprendimai nebus įgyvendinti, šilumos tiekėjas įgis teisę darbus organizuoti ir atlikti pats, kad įranga neliktų netvarkinga ir nekeltų rizikų sistemos patikimumui.

    Kas mokės už darbus

    Už šilumos punkto remonto ar modernizavimo darbus, kai jie būtini dėl neatitikčių, mokės butų ir kitų patalpų savininkai. Išlaidoms padengti galės būti naudojamos namo kaupiamosios lėšos, o jei reikės, apmokėjimas galės būti išdėstomas iki 24 mėnesių.

    Sąskaitose tokios išlaidos turės būti pateikiamos atskira eilute, kad gyventojams būtų aišku, už ką mokama. Tai ypač aktualu daugiabučiuose, kuriuose sprendimai dėl investicijų dažnai stringa dėl informacijos stokos arba nesutarimų, o pasekmės galiausiai atsispindi šilumos vartojime.

    Daugiau laiko vidaus sistemoms sutvarkyti

    Jeigu bus nustatyta, kad namo šildymo ar karšto vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, administratorius arba bendrija turės užtikrinti atitiktį ne vėliau kaip per ketverius metus nuo pranešimo gavimo dienos. Taip atskiriami atvejai, kai reikia skubių sprendimų šilumos punkte, ir situacijos, kai būtini platesni vidaus sistemos darbai.

    Tokie darbai dažnai apima ne tik atskirų mazgų keitimą, bet ir visos sistemos balansavimą, cirkuliacijos sureguliavimą, nusidėvėjusių elementų atnaujinimą. Nesubalansuota sistema paprastai reiškia, kad šiluma name pasiskirsto netolygiai, o gyventojai susiduria su komforto ir didesnių sąnaudų problema.

    Kodėl modernizavimas tampa būtinybe

    Dalyje daugiabučių vis dar veikia neautomatizuoti, vadinamieji elevatoriniai šilumos punktai, kurie nereaguoja į lauko temperatūros pokyčius taip tiksliai, kaip šiuolaikiniai sprendimai. Dėl to reguliuoti šildymą sudėtingiau, o šiluma dažniau vartojama ne pagal realų poreikį.

    Automatizuotas šilumos punktas šildymo parametrus koreguoja pagal lauko oro temperatūrą ir pastato poreikį: atšilus šildymas mažinamas, atvėsus – didinamas. Vis dėlto vien įrenginio pakeitimo nepakanka, nes be vidaus sistemos sureguliavimo modernizacijos nauda gali būti mažesnė, nei tikimasi.

    Nauja tvarka turėtų paskatinti greitesnį sprendimų priėmimą, aiškiau apibrėžti atsakomybę ir sumažinti atvejus, kai nustatyti trūkumai lieka tik dokumentuose. Gyventojams tai reiškia daugiau skaidrumo, didesnį sistemos patikimumą ir realesnes galimybes efektyviau valdyti šilumos vartojimą.

    Informaciją pateikė AB „Panevėžio energija“.

  • Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Mokymai Zarasuose spalio 13 dieną

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia gyventojus į civilinės saugos mokymus „Aš ir mano šeima saugūs“. Jie vyks 2026 metais spalio 13 dieną 10.00 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių aikštėje 22, Zarasuose.

    Mokymus ves Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai. Renginys skirtas visiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms.

    Kas bus aptariama ir kodėl tai svarbu

    Mokymuose bus kalbama apie realias grėsmes ir praktinius veiksmus, kuriuos gyventojai gali atlikti iš anksto. Daug dėmesio numatoma skirti tam, kaip atpažinti perspėjimo signalus, kaip veikia sirenos ir kaip gyventojus pasiekia oficialūs pranešimai.

    Taip pat bus aiškinama, kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių žinučių. Specialistai primins, kad svarbiausia vadovautis kompetentingų institucijų nurodymais ir informaciją tikrinti oficialiuose kanaluose.

    Priedangos, evakuacija ir šeimos pasirengimas

    Atskira mokymų dalis bus skirta priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams, jų paskirčiai bei pagrindiniams skirtumams. Gyventojams bus paaiškinta, ką daryti gavus nurodymą evakuotis ir ką svarbu žinoti apie evakavimo punktus.

    Praktinėje dalyje bus aptariama, ką verta turėti šeimos pasirengimo krepšyje ir kaip pasiruošimą pritaikyti skirtingiems poreikiams. Bus akcentuojama, kaip planuoti veiksmus šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat kaip pasirūpinti senyvo amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia.

    „Civilinė sauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų žinojimo, kaip elgtis išgirdus perspėjimą apie pavojų“, – pabrėžia mokymų organizatoriai.

    Dalyvauti kviečiami visi Zarasų rajono gyventojai, norintys užduoti klausimų ir sustiprinti savo pasirengimą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Aušrą Dilienę telefonu +370 617 34794.

  • Visagine – svarbi žinia senjorams: po Tarptautinės dienos laukia nemokamas koncertas „Sedulinoje“

    Visagine – svarbi žinia senjorams: po Tarptautinės dienos laukia nemokamas koncertas „Sedulinoje“

    Spalio 1 dieną minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, skirta atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių indėlį ir jų gyvenimo kokybės klausimus. Ši diena kasmet primena apie pagarbą, bendruomeniškumą ir kartų solidarumą.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime pabrėžė, kad miesto istorija ir šiandieninis gyvenimas neatsiejami nuo senjorų, kurie kūrė Visaginą, dirbo, augino šeimas ir savo patirtimi prisideda prie bendruomenės stiprinimo.

    „Nuoširdžiai dėkoju Jums už tai, ką iki šiol darote dėl mūsų miesto“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Visagino senjorai kviečiami į šventinį koncertą spalio 2 dieną 15.00 valandą. Renginys vyks Visagino kultūros centro „Sedulinos“ salėje, adresu Vilties g. 5.

    Koncerte pasirodys Vitalijus Pauliukas, kuris atliks legendinio ansamblio „Nerija“ dainas. Savivaldybė ragina senjorus pasinaudoti proga susitikti, pabūti kartu ir šventiškai paminėti jiems skirtą dieną.