Category: Regionai

  • Vilniuje neliko vietų: choras „Momentum“ stebuklo programą Kaune atliks paskutinį kartą

    Po išparduoto vakaro Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje choras „Momentum“ pranešė dar kartą pristatysiantis programą „Kur prasideda stebuklas“ Kaune. Organizatorių teigimu, tai bus paskutinis šios programos atlikimas, todėl klausytojams tai ir paskutinė proga ją išgirsti gyvai.

    Vilniaus koncerte salė buvo pilna, o publika atlikėjus palydėjo ovacijomis atsistojus. Vienu ryškiausių vakaro momentų tapo kompozitoriaus ir dirigento Mantvydo Drūlios kūrinio „Oi toli toli“ premjera, kuri Kaune skambės pirmą kartą.

    Programoje skirtingų autorių muzika jungiama bendra tema apie žmogaus ryšį su praeitimi, artimaisiais ir laiko tėkme. Koncerte numatyti Vaclovo Augustino, Evaldo Aleknos, Mantvydo Drūlios, Imanto Jono Šimkaus ir Donato Zakaro kūriniai, paremti lietuvių poezija ir laiškais.

    Literatūriniai šaltiniai aprėpia Maironio ir Vytauto Mačernio tekstus, taip pat M. K. Čiurlionio laiškus Sofijai ir Oskaro Vaildo eiles.

    „Kūriniai joje pratęsia vienas kito mintį, keičia emocinę kryptį ir paruošia klausytoją tam, kas skambės toliau“, – sakė choro meno vadovas ir vyr. dirigentas dr. Imantas Jonas Šimkus.

    Šiuolaikiniai opusai programoje derinami su chorinės tradicijos atgarsiais, o vienu iš akcentų įvardijamas Romualdo Gražinio harmonizuotos liaudies dainos „Vai ūžia, gaudžia“ atlikimas, skirtas šio dirigento ir pedagogo atminimui.

    Kauno arkivyskupijos Didžiojoje salėje skambesį lydės šiai erdvei pritaikyta šviesų dramaturgija, kuri, kaip skelbiama, keisis kartu su muzikos įtampa ir pauzėmis. Chorui vadovauja dr. Imantas Jonas Šimkus ir Mantvydas Drūlia, koncerto vedėjas – Jurgis Kubilius.

    Paskutinis programos „Kur prasideda stebuklas“ koncertas vyks lapkričio 14 dieną 19 valandą Kauno arkivyskupijos Didžiojoje salėje Kaune. Bilietus platina „Bilietai.lt“.

  • Vėjo ir saulės parkų kaimynams – daugiau nei 1 000 000 eurų: kur keliauja pinigai?

    Gyventojų ir bendruomenių kaimynystė su vėjo bei saulės elektrinėmis vis dažniau virsta apčiuopiama finansine nauda. Šiemet vietos projektams numatyta skirti daugiau nei 1 000 000 eurų, o dalis bendruomenių pinigus nukreipia į sprendimus, kurie mažina sąskaitas už elektrą.

    Lėšos surenkamos per gamybos įmoką: didesni elektros gamintojai moka po 1 eurą už kiekvieną pagamintą megavatvalandę. Šis mechanizmas sieja atsinaujinančios energetikos plėtrą su tiesiogine grąža aplinkinėms teritorijoms.

    Pagal galiojančią tvarką 15 proc. surinktų lėšų skiriama namų ūkiams, kurie nuo elektrinės nutolę ne daugiau kaip 1,5 kilometro. Dėl likusios dalies gali varžytis bendruomenės iki 15 kilometrų spinduliu, o finansavimą administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.

    Pirmojo kvietimo metu jau pasirašyta paramos sutarčių už 836 000 eurų. Aktyviausiai galimybe pasinaudojo Šakių ir Vilkaviškio rajonų bendruomenės, kurioms patvirtinta atitinkamai aštuoni ir septyni projektai.

    Dar vienas finansavimo etapas numatytas rudenį: antrajam kvietimui suformuotas beveik 148 000 eurų krepšelis iš nepanaudotų lėšų. Tai reiškia, kad dalis bendruomenių dar turės progą pretenduoti į paramą viešosioms erdvėms, infrastruktūrai ar energetiniams sprendimams.

    Augantis dėmesys saulės elektrinėms

    Finansuojami projektai atspindi skirtingus vietos poreikius: vienur atnaujinamos bendros erdvės, kitur įsigyjama renginiams reikalinga įranga ar tvarkomos bendruomenės patalpos. Vis dėlto ryškėja tendencija, kad vis daugiau pareiškėjų prioritetą teikia investicijoms, kurios ilgainiui mažina išlaidas energijai.

    Kelios bendruomenės planuoja įsirengti nuosavas saulės elektrines, kad dalį vartojamos elektros pasigamintų pačios. Tokie projektai dažnai vertinami ir kaip žingsnis link platesnio modelio, kai energiją kartu gamina ir ja naudojasi vietos gyventojai.

    „Gamybos įmoka leidžia dalį saulės ir vėjo elektrinių kuriamos naudos skirti vietos bendruomenėms. Šiomis lėšomis jos gali įgyvendinti gyventojų poreikius atitinkančius projektus“, – sakė VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.

    Kas keičiasi nuo lapkričio?

    Nuo lapkričio 1 dienos paprastinamos sąlygos atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms. Jei planuojama įrengti iki 100 kilovatų įrengtosios galios elektrinę ir veikti pagal gaminančių vartotojų parkų modelį, nebereikės leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumų.

    Tikimasi, kad paprastesnė tvarka paskatins daugiau bendruomenių rinktis ilgalaikes investicijas į energijos gamybą. Tokie sprendimai gali duoti finansinę grąžą daug metų ir kartu didinti vietos atsparumą kainų svyravimams elektros rinkoje.

    Pasak D. Tracevičiaus, konkurso sąlygos energetikos projektams yra palankios, nes jiems skiriami papildomi balai. Tai gali tapti pranašumu didėjant konkurencijai dėl paramos ir paskatinti platesnius pokyčius, pavyzdžiui, daugiau gyventojų rinktis šilumos siurblius ar elektromobilius.

  • Kaune kyla moderniausia futbolo ir regbio arena: technika jau kasa tinklus, aiškėja terminai

    Kauno Aleksote, Europos prospekto 105A sklype, įgauna pagreitį naujo futbolo ir regbio arenos projekto statybos. Po apleistų statinių griovimo statybvietėje vykdomi žemės darbai ir pradedami kloti požeminiai nuotekų bei kiti inžineriniai tinklai.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad projektas yra dalis platesnių Aleksoto pokyčių: teritorijoje vystomi sporto, laisvalaikio ir inovacijų objektai. Pasak Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, naujos erdvės bus skirtos ne tik profesionaliam sportui, bet ir gyventojų aktyviam laisvalaikiui.

    „Aleksotas išgyvena tikrą proveržį. Neabejoju, kad modernios erdvės pasitarnaus ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir prasmingai praleisti laisvalaikį norintiems gyventojams“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Planuojama, kad apie 17 000 kv. metrų ploto komplekse bus trys aukštai ir rūsys, o pastato aukštis sieks apie 28 metrus. Numatyta įrengti 105 metrų ilgio ir 68 metrų pločio dirbtinės dangos aikštę, pritaikytą oficialių varžybų reikalavimams.

    Projektas apima ir žiūrovams skirtą infrastruktūrą: numatytos maždaug 1 000 vietų tribūnos, sportininkų ir teisėjų patalpos, medicinos bei administracinės erdvės. Taip pat suplanuotos lauko terasos, iš kurių atsivers vaizdas į Aleksoto aerodromo panoramą.

    Prie sporto komplekso planuojama įrengti 158 vietų automobilių stovėjimo aikštelę ir atskiras vietas autobusams. Tokie sprendimai įprasti naujos kartos sporto objektuose, kai siekiama iš anksto suvaldyti renginių srautus ir sumažinti apkrovas aplinkinėse gatvėse.

    Nurodoma, kad techninį projektą ir projektinius pasiūlymus parengė bendrovė „Maspro“, o rangos darbus vykdo konkursą laimėjusi bendrovė „Infes“. Statybas tikimasi užbaigti per dvejus metus nuo darbų pradžios, artimiausi etapai siejami su pamatų įrengimu ir antžeminių konstrukcijų darbais.

    Energinio efektyvumo prasme objektui numatyta A++ klasė, kuri šiuo metu yra aukščiausias reikalavimų lygis naujiems pastatams Lietuvoje. Tai reiškia griežtesnius sprendinius dėl šilumos nuostolių, inžinerinių sistemų efektyvumo ir bendrų eksploatacijos kaštų, kas sporto infrastruktūrai tampa vis svarbiau augant energijos kainų jautrumui.

  • Vilkaviškyje užveriami lauko teniso kortai: sporto centras siūlo alternatyvą žiemai

    Vilkaviškio savivaldybė pranešė, kad lauko teniso kortai uždaromi žiemos sezonui. Pasak organizatorių, aikštynas šaltuoju laikotarpiu nebeveiks, o teniso mėgėjai į lauko kortus galės sugrįžti pavasarį.

    Šis sprendimas įprastas daugelyje Lietuvos miestų, nes krentanti temperatūra, drėgmė ir dažnesni krituliai spartina dangos dėvėjimąsi, o rytais pasitaikantis plikledis didina traumų riziką. Sezono pabaiga taip pat leidžia pasiruošti aikštyno priežiūros darbams ir išsaugoti kokybišką dangą kitam sezonui.

    Tiems, kurie nori tęsti treniruotes, Vilkaviškio sporto centras primena, kad tenisą galima žaisti ir šaltuoju metų laiku uždarose patalpose. Sporto centras kviečia rinktis teniso salę, kur sudarytos sąlygos sportuoti nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Sporto specialistai pabrėžia, kad žiemą treniruotės salėje padeda palaikyti techniką ir fizinį pasirengimą, o nuoseklus žaidimas mažina tikimybę, kad pavasarį į aikštę teks grįžti nuo pradžių. Norint užtikrinti patogų laiką, gyventojams rekomenduojama iš anksto planuoti ir rezervuoti laiką, nes šaltuoju sezonu uždarų aikštelių paklausa paprastai išauga.

  • Zarasų verslams – šansas į 40 mln. eurų: kviečia vežti pacientus, aišku, ko reikės

    Zarasų verslams – šansas į 40 mln. eurų: kviečia vežti pacientus, aišku, ko reikės

    Greitosios medicinos pagalbos tarnyba kviečia Zarasų rajone veikiančias mažąsias ir vidutines įmones bei transporto paslaugų teikėjus įsitraukti į nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimą. Paslaugos perkamos per savivaldybių lygmens pirkimus, todėl vietos verslams atsiveria reali galimybė pradėti arba išplėsti veiklą.

    Greitosios medicinos pagalbos tarnybos duomenimis, per artimiausius penkerius metus šių paslaugų pirkimams visoje Lietuvoje numatyta skirti daugiau kaip 40 mln. eurų. Tikslas yra užtikrinti, kad pacientai patikimai pasiektų gydymo įstaigas, kai medicininės pagalbos automobilyje nereikia, tačiau kelionė savarankiškai yra sudėtinga.

    Kaip vyks pirkimai?

    Paslaugoms įsigyti taikoma dinaminė pirkimų sistema, kuri leidžia tiekėjams pirmiausia prisijungti prie sistemos, o vėliau dalyvauti konkrečiuose pirkimuose pagal savivaldybių poreikį. Tai reiškia, kad prisijungimas nėra vienkartinis konkursas visam laikotarpiui, o nuolat atvira galimybė teikti pasiūlymus atsiradus užsakymams.

    Šiame etape tiekėjams kainų pasiūlymų teikti nereikia, nes jie pateikiami tik dalyvaujant konkrečiame pirkime. Praktikoje tai leidžia verslui iš anksto susitvarkyti dokumentus ir greičiau reaguoti, kai paskelbiami užsakymai.

    Kokius dokumentus reikės pateikti?

    Norint prisijungti prie dinaminės pirkimų sistemos, pirmiausia reikia pateikti užpildytą paraiškos formą. Taip pat prašoma tiekėjo arba subtiekėjo deklaracijos dėl atitikties reglamento nuostatoms ir užpildyto Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento.

    Viešųjų pirkimų praktikoje Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas dažniausiai naudojamas kaip standartizuota savideklaracija, leidžianti įvertinti tiekėjo atitiktį reikalavimams. Vėlesniuose etapuose, jei tiekėjas laimi konkretų pirkimą, paprastai tenka pateikti ir papildomus įrodančius dokumentus.

    Kodėl tai aktualu vietos verslui?

    Nespecializuotas pacientų pavėžėjimas tampa vis svarbesnis dėl augančių sveikatos priežiūros paslaugų apimčių ir visuomenės senėjimo tendencijų. Savivaldybėms ieškant būdų gerinti paslaugų pasiekiamumą, vis dažniau remiamasi privačiais vežėjais, kurie gali užtikrinti lankstesnį grafiko planavimą ir didesnę aprėptį.

    Vietos įmonėms tai gali reikšti stabilesnius užsakymų srautus, tačiau kartu ir pareigą laikytis viešųjų pirkimų, duomenų apsaugos bei paslaugos kokybės reikalavimų. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba nurodo, kad pirkimo sąlygos ir dokumentų formos skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

  • Zarasų savivaldybėje spręs svarbius klausimus: savivaldos komiteto posėdis transliuojamas gyvai

    Zarasų rajono savivaldybės tarybos Savivaldos komitetas spalio 26 dieną surengė posėdį, kurio vaizdo transliacija paskelbta viešai. Toks formatas leidžia gyventojams stebėti svarstymus nuotoliu ir geriau suprasti, kaip priimami sprendimai.

    Savivaldos komitetuose paprastai nagrinėjami klausimai, susiję su tarybos darbo organizavimu, savivaldybės vidaus procedūromis, vietos valdymo tobulinimu ir sprendimų projektų parengimu. Komiteto išvados ir pasiūlymai dažnai tampa pagrindu vėlesniems tarybos balsavimams.

    Viešos transliacijos ir posėdžių įrašai laikomi viena iš priemonių, stiprinančių sprendimų skaidrumą ir atskaitomybę. Praktikoje tai taip pat didina gyventojų galimybes laiku pastebėti svarstomas temas ir pateikti pastabas teisės aktų nustatyta tvarka.

    Gyventojams, norintiems sekti posėdžių eigą, verta atkreipti dėmesį į darbotvarkę ir sprendimų projektus, kurie paprastai skelbiami savivaldybės dokumentų ir naujienų kanaluose. Svarstant didesnio poveikio klausimus, aktualu įsivertinti terminus, kada galima teikti pasiūlymus ar kreiptis į išrinktus tarybos narius.

    Posėdžio įrašas išlieka aktualus ir po transliacijos, nes leidžia atsigręžti į argumentus, atsakymus į klausimus ir priimtus siūlymus. Tai ypač svarbu, kai sprendimai susiję su vietos bendruomenės interesais ar savivaldybės paslaugų organizavimu.

  • Vajasiškyje išgelbėta istorinė bažnyčia: paaiškėjo, kiek kainavo remontas iš tikrųjų

    Vajasiškyje išgelbėta istorinė bažnyčia: paaiškėjo, kiek kainavo remontas iš tikrųjų

    Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo parapija 2026 metais užbaigė bažnyčios ir varpinės atnaujinimo darbus. Sutvarkyti abiejų pastatų stogai ir fasadai, o kritiškai pažeistos medinės konstrukcijos pakeistos naujomis.

    Projektas įgyvendintas bendromis jėgomis: prisidėjo Zarasų rajono savivaldybė, parapijiečiai ir rėmėjai, dalis darbų atlikta savanoriškai. Parapija pabrėžia, kad toks modelis dažnai tampa vienintele išeitimi, kai būtina skubiai stabdyti pastato nykimą.

    Kas finansavo darbus?

    Galutinis sprendimas imtis remonto priimtas gavus 10 000 eurų finansavimą iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto. Parapijiečiai papildomai paaukojo 15 004,58 euro, todėl bendra piniginė projekto suma siekė 25 004,58 euro.

    Tačiau vien pinigais bendra parama nesibaigė. Parapijos teigimu, įvertinus padovanotas medžiagas, tokias kaip dažai, lentos ir difuzinė plėvelė, bei neatlygintinai atliktus darbus, bendra reali projekto vertė viršytų 50 000 eurų.

    Remontas atskleidė nemalonią tiesą

    Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1863 metais ir yra medinės sakralinės architektūros paveldo dalis. Ilgainiui krituliai, drėgmė ir temperatūrų kaita pažeidė pastatus, todėl remonto poreikis tapo neatidėliotinas.

    Prasidėjus darbams paaiškėjo, kad bažnyčios vakarinės sienos lentos ir sienojai buvo beveik visiškai supuvę, tad juos teko šalinti ir keisti. Pastačius keltuvus ir išsamiau apžiūrėjus langus, nuspręsta dalį jų restauruoti, o kai kur reikėjo keisti ir ištisas konstrukcijas.

    Kokie darbai atlikti ir kas remontavo?

    Pagrindinius bažnyčios ir varpinės darbus 2026 metais rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais atliko MB „Srautaservis“ meistrai. Paruošta ir nudažyta stogų danga, užtaisytos atsiradusios skylės, paviršiai nugruntuoti.

    Taip pat sutvarkyti ir nudažyti fasadai, pakeisti nuo drėgmės supuvę vakarinės sienos sienojai, siena apkalta dailylentėmis. Varpinėje įstatytos naujos langinės, o darbai, parapijos vertinimu, padėjo išspręsti nesandarumo problemą ir sustabdė tolesnį medienos irimą.

    Parapija akcentuoja, kad sutvarkyta šventovė svarbi ne tik vietos bendruomenei, bet ir atvykstantiems svečiams. Varpinėje veikia senovinių bažnytinių reikmenų saugykla, o aplinka ir interjeras prižiūrimi nuolat.

    „Dėkojame visiems, kurie prisidėjo lėšomis, medžiagomis ir savo darbu, kad šventovė būtų išsaugota“, – sakė Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo parapijos atstovai.

  • Teatras „Cezario grupė“ Zarasuose ėmėsi patyčių prevencijos: kaip kūryba keičia klases

    Teatras „Cezario grupė“ Zarasuose ėmėsi patyčių prevencijos: kaip kūryba keičia klases

    Teatras „Cezario grupė“ Zarasų rajone įgyvendino projektą „Kūrybiniai-edukaciniai patyčių prevencijos renginiai mokiniams“, skirtą mokinių emocinei gerovei ir pagarbaus bendravimo įgūdžiams stiprinti. Iniciatyva finansuota per Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą.

    Spalio 2 dieną Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vyko kūrybinės edukacijos trims mokinių klasėms. Užsiėmimuose pasirinkta praktinė, patirtimi grįsta forma, kai apie santykius, ribas ir atsakomybę kalbama per kūrybines užduotis ir situacijų analizę.

    Tokie renginiai vis dažniau vertinami kaip veiksminga patyčių prevencijos kryptis, nes mokiniai ne tik išklauso, bet ir išbando, kaip atpažinti žeminantį elgesį bei kaip reaguoti saugiai. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikį poveikį duoda nuoseklus darbas, kai įtraukiami mokytojai, tėvai ir visa mokyklos bendruomenė.

    Projekto organizatoriai akcentuoja, kad kūrybinės priemonės gali padėti vaikams mokytis išvengti patyčių, ugdyti jautrumą vieni kitiems ir drąsiau kalbėti apie patiriamus sunkumus. Svarbus tikslas yra stiprinti pasitikėjimą, kad pagalbos galima kreiptis ne tik į pedagogus, bet ir į šeimos narius.

    Patyčių prevencijoje esminiu veiksniu laikomas ankstyvas problemos atpažinimas ir aiškios mokyklos taisyklės, taikomos nuosekliai. Praktiniai užsiėmimai padeda mokiniams susitarti dėl bendravimo normų ir suprasti, kaip kasdieniai komentarai ar socialinių tinklų žinutės gali virsti sisteminiu žeminimu.

  • Baibių seniūnaitija renka seniūnaitį iš naujo: kada vyks susirinkimas ir iki kada teikti kandidatūras

    Baibių seniūnaitija renka seniūnaitį iš naujo: kada vyks susirinkimas ir iki kada teikti kandidatūras

    Baibių seniūnaitijoje organizuojami pakartotiniai seniūnaičio rinkimai. Sprendimas reiškia, kad vietos gyventojai vėl raginami aktyviai įsitraukti ir bendru susitarimu išsirinkti atstovą, kuris tarpininkautų tarp bendruomenės ir Salako seniūnijos.

    Rinkimai vyks gyventojų susirinkimo būdu 2026 metų lapkričio 12 dieną 14.00 valandą. Susirinkimas numatytas Baibių bendruomenės administraciniame pastate, Utenos g. 2, Baibių kaime.

    Į Baibių seniūnaitijos teritoriją įeina Baibių, Blėkiškių, Bružų, Budrėnų, Daneikių, Drobų, Dulių, Eibutiškio, Eikotiškio, Galminių, Ignalinos, Jakštų, Jureliškio, Kalendiškių, Krūminių, Kruopelių, Mitraukos, Murliškių, Pašeškės, Santakių, Skeldų, Sniegiškių, Subatiškių, Šalinėnų, Šavašų, Šiukščių, Zokorių ir Žvilbučių kaimai.

    Kandidatų registracija vyks iki 2026 metų lapkričio 9 dienos. Kandidatus gali siūlyti tik tos seniūnaitijos gyventojai, taip pat bendruomeninės organizacijos, veikiančios šioje teritorijoje.

    Dokumentai kandidatams teikiami raštu Salako seniūnijai. Kartu su pasiūlymu privaloma pateikti kandidato rašytinį sutikimą ir gyvenimo aprašymą, o siūlymą pagrįsti bendruomeninės organizacijos protokolo kopija arba bent trijų seniūnaitijos gyventojų pasirašytu laisvos formos teikimu.

    Pakartotiniai seniūnaičio rinkimai dažniausiai skelbiami, kai ankstesniame etape neatsirado kandidatų, neįvyko susirinkimas arba prireikia naujo atstovo pasikeitus aplinkybėms. Seniūnaitis vietos lygmeniu padeda spręsti kasdienius klausimus, nuo informacijos perdavimo iki bendruomenės poreikių atstovavimo savivaldos institucijoms.

    Pranešimą pasirašė Salako seniūnijos seniūnas Juozas Mačiulis.

  • Birštonas įžengė į Europos kurortų elitą: ką atneš narystė EHTTA?

    Birštonas tapo Europos istorinių terminių miestų asociacijos EHTTA nariu ir taip įsiliejo į organizaciją, vienijančią senąsias Europos kurortų tradicijas puoselėjančius miestus. Oficialus narystės patvirtinimas įteiktas EHTTA generalinėje asamblėjoje Loutrakyje, Graikijoje, kur Birštonui atstovavo savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras.

    Sprendimas priimti Birštoną buvo priimtas spalio 10 dieną, o spalio 21 dieną kurortas jau oficialiai pasveikintas kaip bendruomenės narys. Tai pirmasis Lietuvos kurortas, prisijungęs prie šio tarptautinio tinklo, kuris kurortus jungia per paveldo, sveikatinimo ir kultūros turizmo prizmę.

    „Birštonas – pirmasis Lietuvos kurortas, tapęs šios asociacijos nariu. Džiaugiuosi, kad mūsų kurortinė istorija ir išskirtinumas bus pristatomi drauge su žymiais Europos kurortais“, – sakė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

    EHTTA vienija tokius istoriškai žinomus kurortus kaip Bath Jungtinėje Karalystėje, Vichy Prancūzijoje, Baden-Badenas ir Vysbadenas Vokietijoje, Spa Belgijoje bei Montecatini Terme Italijoje. Narystė reiškia ne tik prestižą, bet ir praktinius ryšius: bendrus projektus, patirties mainus, tyrimų ir paveldo apsaugos iniciatyvas.

    Asociacija taip pat administruoja Europos istorinių terminių miestų maršrutą, kuris 2010 metais gavo Europos Tarybos kultūros maršruto sertifikatą. Šis statusas paprastai stiprina matomumą tarptautinėje turizmo rinkoje ir padeda kurortams aiškiau komunikuoti savo išskirtinumą, susiejant sveikatinimą, architektūros paveldą ir vietos identitetą.

    „Priimdamas narystės ženklą pasidžiaugiau, kad Birštonas tampa platesnės Europos kurortų bendruomenės dalimi. Tikiuosi, kad tai atvers daugiau galimybių dalytis patirtimi su kitais Europos kurortais ir pristatyti Birštoną tarptautinei auditorijai“, – sakė Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras.

    Birštonui tapus EHTTA nariu, kurortas įtrauktas į asociacijos komunikacijos veiklas ir tapo minėto kultūrinio maršruto dalimi. Savivaldybė tikisi, kad tai prisidės prie nuoseklesnio kurorto įvaizdžio užsienyje, ypač augant sveikatinimo kelionių paklausai ir konkurencijai tarp Europos kurortų dėl keliautojų srautų.