Category: Regionai

  • Jurgita Jasponytė pelnė Antano Miškinio premiją: įvertinta knyga Visata atsisėda netinkamoje vietoje

    Utenos rajono savivaldybėje įvykus Antano Miškinio literatūrinės premijos skyrimo darbo grupės posėdžiui, 2026 metų laureate išrinkta poetė Jurgita Jasponytė. Įvertinimas skirtas už poezijos knygą Visata atsisėda netinkamoje vietoje.

    Jurgita Jasponytė-Burokienė gimė 1981 metais Zarasuose, yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Ji baigė lietuvių filologijos bakalauro ir literatūrologijos magistrantūros studijas, dirba Vilniaus miesto savivaldybės bibliotekoje ir užsiima vertimais.

    Knygą Visata atsisėda netinkamoje vietoje 2024 metais išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Autorės kūryba versta į latvių, rusų, kartvelų, ukrainiečių, baltarusių, anglų ir vokiečių kalbas, o tai rodo jos poezijos sklaidą ir už Lietuvos ribų.

    Antano Miškinio literatūrinę premiją Utenos rajono savivaldybė įsteigė 2003 metais. Ji kasmet skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, regiono etniniai motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis.

    Dvidešimt ketvirtoji Antano Miškinio literatūrinė premija Jurgitai Jasponytei bus įteikta 2026 metų birželio 13 dieną A. ir M. Miškinių literatūrinėje–etnografinėje sodyboje Juknėnuose. Kartu su premija ir laureatės diplomu bus įteikta simbolinė varnos skulptūrėlė, kurios autorius – tautodailininkas Giedrius Juodis.

    Renginio organizatoriai primena, kad ši premija yra vienas svarbesnių regioninių poezijos apdovanojimų, nuosekliai puoselėjančių Aukštaitijos literatūrinę tapatybę. Tokie įvertinimai ne tik išryškina konkrečią knygą, bet ir padeda skaitytojams atrasti šiuolaikinę lietuvių poeziją per regiono kultūrinį lauką.

  • Utenos rajone startuoja savivaldybės finansuojamos vaikų vasaros stovyklos: datos ir kontaktai

    Utenos rajono savivaldybė paskelbė vasaros laikotarpiu vyksiančių vaikų poilsio stovyklų, finansuojamų savivaldybės lėšomis, sąrašą. Jame pateikiamos stovyklų datos ir organizatorių kontaktinė informacija, kad tėvai galėtų greitai susiplanuoti vaikų užimtumą.

    Savivaldybės finansuojamos stovyklos dažniausiai orientuotos į prasmingą vaikų užimtumą per atostogas, socialinių įgūdžių ugdymą ir aktyvų laisvalaikį. Tokios programos gali apimti sportines, kūrybines, gamtos pažinimo ar edukacines veiklas, priklausomai nuo organizatoriaus.

    Planuojant registraciją verta iš anksto pasitikslinti svarbiausias sąlygas: dalyvių amžių, stovyklos trukmę, dieninę ar su nakvyne formą, maitinimą ir sveikatos pažymas. Taip pat pravartu pasidomėti, ar vietų skaičius ribotas ir kokia tvarka jos skiriamos.

    Aktualūs stovyklų laikai ir organizatorių kontaktai pateikiami savivaldybės paskelbtame sąraše. Jei kyla klausimų dėl registracijos, programos ar vaiko pasirengimo stovyklai, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į konkrečios stovyklos organizatorius.

  • Utenos rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: bus tvarkomi 3 avariniai tiltai ir 2,02 km griovių

    Utenos rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti tikslinių investicijų projektą, kuriuo numatoma rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius, prastos būklės melioracijos inžinerinius statinius. Projektas vykdomas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas finansavimo taisykles, taikomas tokių statinių atnaujinimui.

    2026 metais gegužės 5 dieną savivaldybė pasirašė projekto finansavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra. Darbai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, o bendra projekto vertė siekia iki 500 000 eurų su PVM.

    Numatyta, kad Daugailių, Leliūnų ir Vyžuonų seniūnijose bus rekonstruojami 3 avarinės būklės tiltai ir sutvarkoma 2,02 kilometro blogos būklės melioracijos griovių. Tokie darbai svarbūs ne tik žemės ūkio sklypų nusausinimui, bet ir vietinės infrastruktūros saugumui, nes prastos būklės pralaidos ir tiltai didina užtvindymų bei konstrukcijų pažeidimų riziką.

    Šiuo metu baigiami rengti rekonstruojamų tiltų techniniai darbo projektai. Rekonstrukcijos darbų pradžia planuojama 2026 metų trečią–ketvirtą ketvirtį, o preliminarus projekto įgyvendinimo terminas numatytas iki 2026 metų gruodžio.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, tvarkomi tiltai yra konkrečiose vietovėse Utenos rajone, įskaitant tiltą per Versmyno upę Liveikių kaime, tiltą per Vyžuonos upę Plaušų kaime ir tiltą per Ligajos (Ilgelės) upę Gatelių kaime. Tikimasi, kad atnaujinus šiuos objektus pagerės vandens nuvedimas ir sumažės rizika, jog kritulių ar polaidžio metu bus užliejami žemesni plotai.

  • „Atostogos Knygų terasoje“ mini 10 metų: Jonavoje vasarą vyks 12 nemokamų renginių šeimoms

    „Atostogos Knygų terasoje“ mini 10 metų: Jonavoje vasarą vyks 12 nemokamų renginių šeimoms

    Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos Knygų terasoje startavo jubiliejinis ciklas „Atostogos Knygų terasoje“. Iniciatyva vyksta jau dešimtą vasarą, o šį sezoną ji pradėta teatralizuotu „Labai teatro“ koncertu „Šventė“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad per dešimtmetį Knygų terasa tapo nuolatine vasaros susitikimų vieta šeimoms, ieškančioms nemokamų kultūrinių veiklų mieste. Renginiai čia orientuoti į skirtingas amžiaus grupes – nuo kūdikių iki paauglių.

    „Sunku patikėti, kad „Atostogoms Knygų terasoje“ jau dešimt metų. Per šį laiką ji tapo vieta, kur vasaros būna turiningos, įspūdingos ir kupinos atradimų visai šeimai“, – sakė Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

    Šią vasarą Knygų terasoje suplanuota 12 nemokamų renginių: spektakliai, muzikiniai pasirodymai ir edukacijos. Programa sudėliota taip, kad lankytojai galėtų sugrįžti ne kartą – renginiai vyks nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos.

    Birželį numatyti keli teatro pasirodymai visai šeimai, tarp jų – teatras vaikams „Pradžia“ ir VšĮ „Šeimos erdvė“. Liepą programoje išsiskiria renginiai vyresniems vaikams ir paaugliams, taip pat edukacija kūdikiams nuo 5 iki 24 mėnesių.

    Rugpjūtį lankytojų lauks klounados spektaklis ir kelios judesio bei šokio edukacijos, kurias ves Teatras „No Shoes“. Organizatorių teigimu, toks žanrų derinys leidžia įtraukti ir tuos vaikus, kuriems artimesnis judesys bei praktinės veiklos.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono savivaldybė. Renginiai nemokami, todėl organizatoriai ragina sekti bibliotekos skelbiamą programą ir atvykti iš anksto, jei norisi patogesnės vietos.

  • Maldos pusryčiai Panevėžyje: bendruomenė susibūrė paminėti Panevėžio vyskupijos 100-metį

    Panevėžyje įvyko tradiciniai Maldos pusryčiai, į kuriuos jau vienuoliktą kartą miesto bendruomenę pakvietė merė Loreta Masiliūnienė. Šiemet susitikimas buvo skirtas Panevėžio vyskupijos 100-mečiui, todėl akcentas krypo į bendrystę, istorijos atmintį ir socialinę atsakomybę.

    Renginyje dalyvavo dvasininkai ir skirtingų religinių bendruomenių atstovai, taip pat visuomenininkai, švietimo ir sveikatos įstaigų darbuotojai. Prisijungė nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, šeimų ir žmones su negalia vienijančių asociacijų atstovai.

    Pasak miesto vadovės, tokie susitikimai primena paprastą, bet dažnai pamirštamą dalyką: žmogui reikia žmogaus. Merė pabrėžė, kad malda ir pokalbis prie vieno stalo gali tapti erdve, kurioje mažėja susiskaldymas ir stiprėja pasitikėjimas tarp skirtingų miesto grupių.

    „Maldos pusryčiai primena tai, ką kasdienybėje kartais pamirštame: žmogui reikia žmogaus. Šių metų susitikimas turi ypatingą prasmę, nes Panevėžio vyskupija mini šimtmetį“, – sakė Loreta Masiliūnienė.

    Visuomenininkė Albina Saladūnaitė priminė Maldos pusryčių tradicijos pradžią Panevėžyje ir akcentavo iniciatyvos tęstinumą. Sveikindama vyskupiją jubiliejaus proga, ji kvietė vertinti šimtmetį sukauptą patirtį ir bendruomenių telkimo svarbą.

    Panevėžio vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas OFM kalbėjo apie bendrystę kaip praktinę vertybę, kuri gali įkvėpti realius darbus mieste ir regione. Jis priminė, kad vyskupija per šimtmetį patyrė skirtingus istorinius laikotarpius, tačiau išliko gyva, o naują šimtmetį kvietė pasitikti atsakomybe už kasdienį žmogaus gyvenimą.

    „Būdami kartu galime daug nuveikti dėl žmogaus, bendruomenės ir miesto. Žengiant į naują šimtmetį linkiu, kad tikėjimas būtų ne tik mūsų veiklos dalis, bet ir kasdienio gyvenimo pagrindas“, – sakė Linas Vodopjanovas OFM.

    Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas trumpai apžvelgė vyskupijos raidą ir jos reikšmę kraštui, o taip pat pasveikino vyskupą minint dešimt metų tarnystės vyskupo pareigose. Jo teigimu, tokios sukaktys tampa proga ne tik prisiminti praeitį, bet ir įvardyti, kas šiandien telkia žmones.

    Atsargos pulkininkas leitenantas dr. Virginijus Veilentas priminė religijos laisvės reikšmę demokratinėje visuomenėje. Jis pabrėžė, kad istoriniuose lūžiuose Bažnyčios struktūros padėjo išsaugoti tikėjimą ir bendruomeniškumą, o sukaktis skatina atsigręžti į vertybes, kurios stiprina visuomenės atsparumą.

    „Religijos laisvė yra viena svarbiausių demokratinės visuomenės vertybių, todėl turime pagrindo didžiuotis priklausydami Panevėžio vyskupijai ir puoselėdami jos tradicijas“, – sakė Virginijus Veilentas.

    Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis akcentavo, kad socialinis darbas prasideda nuo santykio ir pagarbaus dėmesio žmogui. Jo teigimu, malda ir pokalbis padeda pamatyti asmenį ne kaip statistiką, o kaip žmogų su savo istorija, o tai ypač svarbu dirbant su pažeidžiamomis grupėmis.

    „Malda ir pokalbis padeda geriau suprasti žmogų, matyti jį ne kaip skaičių, o kaip asmenį su savo gyvenimo istorija“, – sakė Patrikas Skrudupis.

    Renginio atmosferą kūrė Panevėžio muzikinio teatro styginių kvartetas ir solistė Laima Česlauskaitė-Zamkauskienė. Organizatorių teigimu, tradiciniai Maldos pusryčiai mieste tapo nuolatine platforma dialogui, kai bendros vertybės ir kasdieniai rūpesčiai aptariami neformaliai, bet atsakingai.

    Šiemet minimas Panevėžio vyskupijos 100-metis suteikė susitikimui papildomos simbolinės prasmės. Tai proga ne tik pažymėti sukaktį, bet ir sutelkti skirtingas miesto bendruomenes dėl bendrų tikslų: didesnio tarpusavio pasitikėjimo, pagalbos silpnesniems ir pagarbaus viešojo dialogo.

  • Trakų vasara 2026: beveik tūkstantinė eisena, 500 kibinų rekordas ir šviesų misterija ant Galvės

    Trakų vasara 2026: beveik tūkstantinė eisena, 500 kibinų rekordas ir šviesų misterija ant Galvės

    Gegužės 29–31 dienomis Trakai vasaros sezoną pradėjo miesto švente Trakų vasara 2026, kuri sutelkė bendruomenes, kolektyvus ir svečius iš viso regiono. Organizatorių teigimu, šiemet susidomėjimas buvo rekordinis: šventinėje eisenoje dalyvavo beveik 1 000 žmonių.

    Ryškiais savaitgalio akcentais tapo ir masinis kibinų valgymo rekordas, ir vakarinė šviesų programa ant Galvės ežero. Šventėje taip pat netrūko sporto, edukacijų, koncertų bei veiklų šeimoms, o miestas kelias dienas gyveno intensyviu renginių ritmu.

    Pirmoji diena: dėmesys vaikams

    Penktadienį programa buvo orientuota į vaikus ir jaunimą: Vytauto Didžiojo krante veikė švietimo ir ugdymo įstaigų mugė Mokslo sala. Lankytojai galėjo susipažinti su rajono mokyklų ir neformaliojo švietimo veiklomis, dalyvauti edukacijose bei kūrybinėse dirbtuvėse.

    Vėliau mieste vyko jaunųjų atlikėjų koncertas Sveika, vasara!, etnožaidynės, šokių ir sporto iniciatyvos. Pirmoji šventės diena tapo startu savaitgaliui, kuriame derėjo ugdymo idėjos, judesys ir muzikinė programa.

    Šeštadienis: didžioji šventės kulminacija

    Šeštadienį Trakuose vyko gausiausia veiklų diena: nuo sporto varžybų ir Rotušės turgaus iki šeimų pramogų bei pučiamųjų orkestrų pasirodymų miesto erdvėse. Programoje buvo ir tarptautinis vaikų futbolo turnyras Trakų taurė, taip pat krepšinio, paplūdimio tinklinio ir vandens sporto veiklos.

    Vienu įspūdingiausių momentų tapo šventinė kolektyvų ir įstaigų eisena, subūrusi beveik tūkstantį dalyvių. Greta jos vyko ir tautinių bendrijų festivalis Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai, kuriame prisistatė skirtingų bendruomenių tradicijos, muzika ir šokiai.

    Vakare Vytauto Didžiojo krante koncertavo „Lemon Joy“, Giedrė ir Paulina Paukštaitytė. Vakarą vainikavo lazerių ir šviesų misterija ant vandens, tapusi vienu labiausiai aptarinėtų reginių prie Galvės ežero.

    Sekmadienis: tradicijos ir kibinų rekordas

    Sekmadienį šventės tempas sulėtėjo, tačiau programa išliko turininga: Trakų bazilikoje aukotos šv. Mišios už Trakų krašto žmones, o vėliau veiklos persikėlė į miesto erdves ir pakrantę. Vyko linijinių šokių pasirodymas, kuriame, organizatorių duomenimis, dalyvavo daugiau nei 400 šokėjų.

    Daugiausia smalsuolių pritraukė kibinų rekordo siekis: vienu metu 500 žmonių suvalgė 500 kibinų. Šis akcentas išryškino Trakams svarbų kulinarinį paveldą ir tapo dar vienu būdu miestui priminti savo istoriją bei tradicijas.

    Visas tris dienas vyko ir XV tarptautinė buriavimo regata Galvės taurė 2026, papildžiusi miesto šventę vandens sporto renginiais. Organizatoriai pabrėžia, kad šventė baigėsi, tačiau aktyvus sezonas Trakuose tik įsibėgėja.

    „Trakai vasaros sostinės vardą pateisina ne vien kraštovaizdžiu ar ežerais. Jį kuria žmonės, renginiai, bendruomenės ir gebėjimas suburti skirtingas kartas“, – sakė Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius.

  • Tėvo diena Trakų rajone: žygis su knyga, spektaklis ir šeimos renginiai birželio 3–7 dienomis

    Tėvo diena Trakų rajone: žygis su knyga, spektaklis ir šeimos renginiai birželio 3–7 dienomis

    Tėvo diena Lietuvoje tradiciškai minima pirmąjį birželio sekmadienį, o šia proga Trakų rajone suplanuota savaitė šeimoms skirtų iniciatyvų. Nuo birželio 3 iki 7 dienos kviečiama į žygius, skaitymus, dirbtuves ir bendruomenės susitikimus skirtingose rajono vietose.

    Organizatoriai ragina šventę sutikti prasmingai: daugiau laiko skirti bendroms veikloms, pokalbiui ir dėmesingam buvimui kartu. Programoje daug vietos skirta skaitymui ir vaikų edukacijoms, kurios padeda kurti ryšį ir įtraukti tėčius į kasdienes šeimos veiklas.

    Tėvo dienos renginiai ir vietos

    Birželio 3 dieną 14.00 valandą Rūdiškėse vyks žygis Keliauk su tėčiu ir knyga, o tą pačią dieną 17.30 valandą Rykantuose suplanuotas Tėvo dienai skirtas renginys Tau Tėti. Abu susitikimai orientuoti į šeimas ir bendrą laiką lauke bei bendruomenėje.

    Birželio 5 dieną 10.00 valandą Aukštadvaryje vyks garsiniai skaitymai ir dirbtuvėlės Skaitome apie Tėtį, o 18.30 valandą Lentvaryje numatytas Tėvo dienai skirtas spektaklis. Tokios veiklos leidžia šventę paminėti ir edukaciškai, ir kultūriškai.

    Birželio 6 dieną 10.00 valandą Bijūnuose vyks šeimadienis, o tą pačią dieną rengiama iniciatyva Tėčiai skaito vaikams Lentvaryje ir 12.00 valandą Šklėriuose. Birželio 7 dieną 9.00 valandą Paluknyje vyks Tėvo dienos minėjimas, o 12.00 valandą Onuškyje organizuojamas renginys Tėčio rankos.

    Parodos visą birželį

    Be vienkartinių renginių, visą mėnesį veiks ir parodos. Nuo birželio 2 iki 30 dienos Onuškyje pristatoma knygų paroda Knygos, kurias man skaito tėtis, kviečianti atrasti šeimai tinkamas istorijas ir skaitymo idėjas.

    Tuo pačiu laikotarpiu Paluknyje numatyta literatūros paroda Pažinkime giliau. Tokios ekspozicijos primena, kad Tėvo dieną galima minėti ne tik per šventinį susitikimą, bet ir kasdieniais mažais ritualais, pavyzdžiui, vakaro skaitymais.

    Trakų rajono savivaldybės informacija

  • Erasmus+ mokymai Suomijoje ant laivo: Lentvario jaunimas iš nuotykio parsivežė sertifikatus

    Erasmus+ mokymai Suomijoje ant laivo: Lentvario jaunimas iš nuotykio parsivežė sertifikatus

    2026 metų gegužės 16–23 dienomis Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro jaunuoliai dalyvavo tarptautiniuose Erasmus+ mokymuose Suomijoje. Programos dalimi tapo buriavimo praktika, kai mokymosi aplinka buvo ne auditorija, o laivas ir Suomijos salynas.

    Mokymai vyko pagal projektą FATE – From Adventure To Employment, kurio tikslas yra per patirtinį ugdymą stiprinti jaunų žmonių įsidarbinamumui svarbias kompetencijas. Tokiuose projektuose paprastai daug dėmesio skiriama atsakomybei, komandiniam darbui, iniciatyvumui ir gebėjimui veikti neapibrėžtose situacijose.

    Laive visi tapo įgula

    Kelionėje nebuvo įprasto keleivio vaidmens: kiekvienas dalyvis turėjo įgulos atsakomybes. Jaunuoliai įsitraukė į kasdienius darbus nuo burių kėlimo ir virvių tvarkymo iki maisto gaminimo, denio priežiūros ir budėjimų.

    Gyvenimas laive vyko pagal pamainų principą, kai budėjimai keitė vienas kitą visą parą. Toks režimas reikalauja disciplinos ir tarpusavio pasitikėjimo, nes nuo kiekvieno sprendimo priklauso sklandi komandos veikla ir saugumas.

    Maršrutą diktavo vėjas ir sprendimai

    Iš anksto buvo aiškūs tik išvykimo ir grįžimo uostai, o kasdienį maršrutą lėmė oro sąlygos, vėjo kryptis ir pačios grupės sprendimai. Kiekvieną dieną keliauta į vis kitą salą, kur dalyviai derino praktines užduotis su mokymosi refleksijomis.

    Toks formatas laikomas viena iš patirtinio mokymosi formų, kai reali aplinka tampa užduočių ir sprendimų priėmimo lauku. Dalyviams tai suteikia progą išbandyti lyderystę, mokytis planuoti veiksmus ir spręsti konfliktines situacijas vietoje, o ne teoriškai.

    Ką jaunuoliai parsivežė

    Mokymai buvo organizuoti bendradarbiaujant su Suomijos buriavimo mokymo fondu, todėl praktines kompetencijas dalyviai ugdė su specialistais. Po programos jaunuoliai gavo buriuotojo sertifikatą, patvirtinantį įgytas žinias ir įgūdžius.

    „Parsivežėme drąsą priimti sprendimus, gebėjimą dirbti komandoje, pasitikėjimą savo jėgomis ir naujus draugus iš visos Europos. Svarbiausia, supratome, kad kiekvienas gali būti įgulos dalimi, jei tik pasiryžta žengti į nuotykį“, – sakė kelionėje dalyvavę jaunuoliai.

    Projekto organizatorių teigimu, būtent tokios praktinės patirtys dažnai tampa postūmiu jauniems žmonėms aiškiau įsivertinti savo stiprybes ir kitus karjeros planavimo žingsnius. Įgyti įgūdžiai, tokie kaip atsakomybės prisiėmimas ar darbas pamainomis, yra aktualūs daugelyje profesinių sričių.

    Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro informacija.

  • Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros pradžia Zarasų rajono seniūnijoms reiškia intensyvų darbų ritmą, kai vienu metu tenka rūpintis ir viešųjų erdvių švara, ir infrastruktūros būkle. Birželį įprastai daugėja užduočių nuo paplūdimių, kapinių, parkų ir pakelių priežiūros iki pasirengimo renginiams, o lygiagrečiai sprendžiami ir kasdieniai gedimai.

    Zarasų rajono savivaldybės seniūnų susitikime aptarti aktualiausi vasaros darbai bei problemos, su kuriomis seniūnijos susiduria kasmet. Tarp jų minėta kelių ir pakelių niokojimas sunkiasvoriu transportu, pasikartojantis vandalizmas viešose vietose bei invazinių Sosnovskio barščių plitimas.

    Atliekų surinkimas ir tvarka

    Vienas svarbiausių viso rajono klausimų išlieka stambiagabaričių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Savivaldybėje rengiami preliminarūs grafikai, o seniūnijoms pavesta tiksliai suderinti surinkimo taškus, kad gyventojams būtų aišku, kur ir kada palikti atliekas.

    Numatyta, kad Salako seniūnijoje surinkimas vyks birželio 15–16 dienomis, Zarasų seniūnijoje birželio 17–18 dienomis, Turmanto seniūnijoje ir Smalvose birželio 19 dieną, o Imbrado seniūnijoje birželio 9 ir 10 dienomis. Dėl tikslių valandų ir vietų gyventojai bus informuojami papildomai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad akcija neapima visų rūšių atliekų, todėl gyventojams primenama laikytis nustatytos tvarkos. Padangos, statybinės atliekos, automobilių dalys ar panašūs likučiai turi būti tvarkomi atskirai, o jų palikimas prie konteinerių ar pakelėse virsta papildomomis išlaidomis ir darbo krūviu seniūnijoms.

    Šienavimas, infrastruktūra ir vandalizmo problema

    Zarasų seniūnijoje didžiausias dėmesys skiriamas šienavimui, nes dėl šilumos ir drėgmės žolė auga sparčiai, kai kurias vietas tenka tvarkyti kelis kartus per sezoną. Tvarkomos dviračių takų pakelės, Didžioji Zaraso ežero sala, stadiono prieigos, kapinės ir kitos miesto bei kaimiškos teritorijos.

    Lygiagrečiai atnaujinama mažoji architektūra: dažomi suolai, šiukšliadėžės, persirengimo kabinos, tvarkomos maudymosi zonų detalės. Taip pat vyksta kelių horizontalus ženklinimas, lopomos asfalto išdaužos ir prižiūrimi žvyrkeliai, kad vasaros srautas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Įrengtos ir atnaujintos vaikų erdvės: Griežto ežero pakrantėje bei Valstiečių gatvėje pastatytos naujos sertifikuotos žaidimų aikštelės, o Dimitriškių kaime aikštelė papildyta nauju žaidimų kompleksu. Savivaldybėje taip pat aptartas priėjimo prie ežero sutvarkymas ties įvažiavimo į miestą zona, numatant laikiną taką ir vėlesnį saugesnį sprendimą.

    Vis dėlto seniūnijose akcentuota, kad dalį darbų nuolat nubraukia vandalizmas. Apžvalgos vietose ir poilsio infrastruktūroje fiksuojami laužomi aptvarai, gadinami suoliukai ir kiti viešieji objektai, todėl seniūnijos ragina gyventojus nelikti abejingais ir apie pažeidimus informuoti atsakingus specialistus.

    Renginių sezonas ir vietos iššūkiai seniūnijose

    Salako seniūnijoje šią vasarą didelis dėmesys skiriamas miestelio 530 metų jubiliejui, todėl tvarkomos reprezentacinės erdvės, prižiūrimi gėlynai, vykdomi kelių darbai. Kapinėse atliekami ne tik įprasti šienavimo ir priežiūros darbai, bet ir infrastruktūros atnaujinimas, o kai kur vyksta ir kapinių skaitmeninimo procesai.

    Dusetose vasaros pradžia susijusi su turizmu ir renginiais, todėl be kasdienės priežiūros intensyviai ruošiamasi Joninėms ir automobilių raliui. Tuo pat metu sprendžiami ir ūkiniai klausimai, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo gedimai, kuriuos siekiama pašalinti iki didesnių renginių.

    Antalieptėje ruošiamos viešosios erdvės tradicinei šventei, tačiau išlieka praktinių problemų, susijusių su kapinių prieiga ir vandens tiekimu kai kuriose vietose. Antazavėje po didesnių renginių tęsiami aplinkos tvarkymo darbai, o taip pat keliami klausimai dėl pastatų administravimo ir paruošimo šildymo sezonui pasibaigus mokslo metams.

    Turmanto ir Imbrado seniūnijose pagrindiniai vasaros darbai išlieka šienavimas, pakelių ir kapinių priežiūra bei žvyrkelių greideriavimas. Imbrade, be kasdienės ūkio rutinos, po renginių tenka operatyviai atstatyti kelių būklę, o taip pat ruošiamasi artėjantiems sezoniniams susibūrimams.

    Seniūnijos pabrėžia, kad vasaros darbai dažnai vyksta ribotų žmogiškųjų išteklių sąlygomis, todėl planavimas tampa kritiškai svarbus. Savivaldybė ir seniūnijos primena, kad tvarkinga aplinka priklauso ne vien nuo viešųjų tarnybų darbo, bet ir nuo gyventojų atsakomybės, ypač atliekų tvarkymo ir viešojo turto saugojimo srityse.

  • Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajono savivaldybėje 2026 metų birželio 9 dieną planuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kuri organizuojama laikantis Aplinkos ministerijos nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiai atsikratyti dalies pavojingų atliekų, kurios netinkamai išmetamos kelia riziką aplinkai ir sveikatai.

    Nemokamai bus priimamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Tokios atliekos neturėtų patekti į mišrias komunalines šiukšles, nes jose gali būti sunkiųjų metalų, elektrolitų, rūgščių ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Už mokestį atliekų turėtojui bus surenkamos automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos, nors kai kuriais atvejais gali būti taikomos išimtys. Taip pat už mokestį bus priimamos automobilinių ir pramoninių baterijų atliekos, kurioms dažnai taikomi griežtesni tvarkymo reikalavimai dėl didesnio pavojingų medžiagų kiekio.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis galės perduoti alyvų atliekas, taip pat vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Šios atliekos laikomos pavojingomis, nes alyvos ir filtrų likučiai patekę į dirvožemį ar vandenį gali ilgai išlikti ir užteršti aplinką.

    Savivaldybė primena, kad elektronikos, baterijų, filtrų ar alyvų atliekas būtina rūšiuoti ir kaupti atskirai, o vėliau perduoti atliekų tvarkytojams. Tai ne tik sumažina taršą, bet ir leidžia atgauti vertingas žaliavas, pavyzdžiui, metalus, kurie gali būti panaudoti perdirbimui.

    Norintys perduoti nenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą gali kreiptis į atliekų tvarkytojus ir užpildyti nustatytą formą. Nenaudojamas automobilis laikomas taršos šaltiniu, nes iš jo gali ištekėti degalų ar alyvos likučiai, o aplinkoje paliktos dalys, plastikas ir guma suyra lėtai bei gali kelti papildomą pavojų.

    Dėl registracijos akcijai savivaldybė prašo iki 2026 metų birželio 7 dienos susisiekti nurodytu el. paštu arba telefonu. Išankstinė registracija padeda suplanuoti surinkimo apimtis ir užtikrinti, kad pavojingos atliekos būtų priimtos ir sutvarkytos teisėtai.