CP v2

Category: Regionai

  • Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ruošiamasi pateikti projektą dėl faktiškai valdomų gatvių perėmimo savivaldybės nuosavybėn.

    Tarybai teikiamas projektas dėl gatvių, kurios iki 1998 m. buvo Vilniaus miesto teritorijoje, perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Vadovaujantis valstybės turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn įstatymu, į sprendimo projektą įtrauktos 62 gatvė.
    Šio projekto poreikis atsirado nes 1997 m. šalies Vyriausybei perdavus gatves Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, Registrų centras atsisakė tarybos sprendimo projekte išvardytų gatvių registracijai VMSA vardu, o tai apsunkina susisiekimo infrastruktūros plėtrą. Tikimasi, kad po svarstymų tarybai priėmus projektą, bus galima baigti faktiškai valdomų gatvių registraciją VMSA vardu ir ateityje lengviau spręsti susisiekimo infrastruktūros priežiūros ir plėtros klausimus.
    Su Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo projektu ir jo priedu galima susipažinti čia:
     

  • Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai (Elbingo g. 79, Elbingo g. 81, Elbingo g. 83, Elbingo g. 89, Tauro g. 12)

      

  • Vienas svarbiausių sostinės simbolių netrukus pasitiks atsinaujinęs: Vilniaus rotušėje įpusėjo išorės darbai

    Vienas svarbiausių sostinės simbolių netrukus pasitiks atsinaujinęs: Vilniaus rotušėje įpusėjo išorės darbai

    Nuo praėjusio rudens vykstantys Vilniaus rotušės atnaujinimo darbai sparčiai artėja prie pabaigos. Istorinio pastato išorės atnaujinimas jau įpusėjo, didžioji dalis numatytų darbų jau atlikta. Sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija planuoja, kad viena svarbiausių miesto erdvių vilniečius ir miesto svečius pasitiks visiškai atsinaujinusi dar šio rudens pabaigoje.

    „Vilniaus rotušė yra ne tik išskirtinis architektūros ir istorijos paminklas, bet ir gyva miesto susitikimų, kultūros bei bendruomenės erdvė, svarbi Vilniaus tapatybės dalis. Nors šiuo metu pastatą vis dar dengia pastoliai ir tentai, darbų eiga rodo, kad didžioji dalis išorės atnaujinimo darbų jau atlikta. Artimiausiais mėnesiais užbaigsime paskutinius etapus ir vilniečiai bei miesto svečiai galės lankytis visiškai atsinaujinusioje Rotušėje, kurioje pagarba istoriniam paveldui dera su šiuolaikiniais pastato priežiūros bei naudojimo sprendimais“, – teigia projektą kuruojanti Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Šiuo metu Vilniaus rotušės išorės atnaujinimo darbai yra pasiekę svarbų etapą. Jau užbaigti archeologiniai tyrimai rūsyje bei rūsio vėdinimo įrengimo darbai. Taip pat atliktas fasadų architektūrinių tūrinių detalių paviršių valymas, restauruotos pažeistos tinko vietos, sutvarkyti įtrūkimai ir atnaujinta pastato fasadų apdaila. Restauruoti karnizai, langų ir durų apvadai, triglifai, kolonų bazės ir kapiteliai. Baigti langų restauravimo darbai, o ant stogo jau sumontuoti visi projekte numatyti stoglangiai.

    Šiuo metu tęsiami palėpės šiltinimo ir stogo įrengimo darbai. Taip pat vykdomi lauko elektrotechnikos darbai, sumontuota apie pusė numatytų lauko šviestuvų. Toliau atliekami ir rūsio tvarkybos darbai.

    Iki projekto pabaigos dar liko įrengti sniego gaudytuvus, apsaugą nuo paukščių, neužšąlančią lietvamzdžių sistemą, taip pat sumontuoti vaizdo stebėjimo kameras.
    Rotušės Vidus Po Atnaujinimo. Vilniaus Vystymo Kompanijos Nuotr.„Vilniaus rotušės atnaujinimas reikalauja kruopštaus balanso tarp istorinio paveldo išsaugojimo ir šiuolaikinių techninių sprendimų. Atnaujinimo metu mūsų komanda kelia užduotį ne tik atkurti pažeistas pastato dalis, bet ir užtikrinti jų ilgaamžiškumą ateityje“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento vadovė Inga Liutkevičiūtė.

    Šią gegužę Vilniaus Rotušėje baigti vidaus erdvių atnaujinimo darbai. Pastato viduje seni inžineriniai tinklai pakeisti naujais, atlikti trijų aukštų pastato patalpų apdailos ir elektrotechnikos darbai, restauruoti durys ir langai, seni radiatoriai pakeisti naujais. Atlikti kiti būtini vidaus remonto bei tvarkymo darbai.

    Vilniaus rotušė pirmą kartą paminėta 1432 m. ir per šimtmečius patyrė kelias rekonstrukcijas, įskaitant klasicistinę Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projekto pertvarką XVIII a. pab. bei S. Narembskio suprojektuotą rekonstrukciją 1936–1939 m. Paskutiniai reikšmingi remonto darbai vyko 1998–1999 m., prieš pastatui grąžinant reprezentacinę funkciją. 2020 m. įgyvendintas pirmasis kapitalinio remonto etapas įrengiant vidinį ir lauko keltuvus. Vėliau atlikti tik smulkesni tvarkybos darbai.

    Šiandien rotušė reprezentuoja sostinės politinį ir visuomeninį gyvenimą, čia vyksta oficialios ceremonijos, parodos, koncertai, tarptautiniai renginiai, tuoktuvių ceremonijos.

    Kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų (remonto, restauravimo, konservavimo) projektą rengė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Projekto vadovė, architektė – Marija Nemunienė.

    Rangos paslaugų sutarties vertė – beveik 4 mln. Eur. Tvarkybos ir kapitalinio remonto darbų rangovas – UAB „Ekstra statyba“.

  • Vilniuje startuoja trys nemokamos šokio-judesio terapijos grupės

    Vilniuje startuoja trys nemokamos šokio-judesio terapijos grupės

    Šį rudenį Vilniuje tęsiamas pavasarį pradėtas šokio-judesio terapijos projektas. Spalį startuos trys nemokamos grupės, skirtos valgymo sunkumų ar sutrikimų patiriantiems žmonėms, priklausomybių turinčių asmenų artimiesiems bei ilgalaikę emocinę ar gyvenimo krizę išgyvenantiems vilniečiams.

    Šokio-judesio terapija (ŠJT) – viena iš menų terapijos krypčių, kurioje judesys ir kūno patyrimas pasitelkiami emocinei, psichologinei ir socialinei savijautai stiprinti. Nors pavadinime yra žodis „šokis“, mokėti šokti ar turėti fizinio pasirengimo nereikia – svarbus ne judesio grožis ar taisyklingumas, o žmogaus patyrimas.

    Psichologinius sunkumus išgyvename ne tik mintimis – jie gali atsispindėti ir kūne: įtampoje, sustingime, nuovargyje, pakitusiame santykyje su savo kūnu ar sunkume atpažinti jo poreikius. Šokio-judesio terapija leidžia šias patirtis tyrinėti ne tik kalbantis, bet ir per judesį, kūno pojūčius bei santykį su kitais. Grupinis formatas taip pat suteikia galimybę patirti bendrystę ir mažinti izoliacijos jausmą, kuris neretai lydi ilgalaikius emocinius sunkumus.

    Grupė patiriantiems valgymo sunkumų

    Spalio 6 d. prasidės nemokama grupė suaugusiems vilniečiams ir vilnietėms, patiriantiems valgymo sunkumų ar sutrikimų, emocinį valgymą arba iššūkių kuriant pozityvesnį santykį su savo kūnu.

    Valgymo sunkumai gali būti susiję ne tik su maistu, bet ir su kūno vaizdu, saviverte, emocijų reguliavimu bei gebėjimu atpažinti savo poreikius. Šokio-judesio terapijoje santykį su kūnu galima tyrinėti ne vertinant jo išvaizdą, o patiriant jį iš vidaus – per pojūčius, judėjimą ir asmenines ribas.

    Grupę ves Agnė Petkutė-Budrienė.

    Renginio aprašymas ir registracija: https://www.lsjta.lt/kvieciame-vilniecius-i-nemokamas-sokio-judesio-terapijos-grupes

    Grupė priklausomybių turinčių žmonių artimiesiems

    Spalio 1 d. prasidės nemokama grupė priklausomybių nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų ar veiklų turinčių žmonių artimiesiems – partneriams, tėvams, suaugusiems vaikams ir kitiems artimiems žmonėms, gyvenantiems Vilniuje.

    Gyvenant šalia priklausomybę turinčio žmogaus daug dėmesio dažnai tenka jo būsenai ir poreikiams, o savieji lieka nuošalyje. Grupėje per judesį ir kūno patyrimą bus galima daugiau dėmesio skirti sau – savo emocijoms, kūno reakcijoms, poreikiams ir riboms.

    Grupę ves Jurgita Stankūnienė.

    Renginio aprašymas ir registracija: https://www.lsjta.lt/kvieciame-vilniecius-i-nemokamas-sokio-judesio-terapijos-grupes

    Grupė ilgalaikę krizę išgyvenantiems žmonėms

    Spalio 6 d. startuos nemokama grupė Vilniuje gyvenantiems žmonėms, išgyvenantiems ilgalaikę emocinę ar gyvenimo krizę – netektį, lėtinį stresą, smurtines patirtis, emocinį perdegimą ar kitus užsitęsusius gyvenimo sunkumus.

    Ilgalaikis stresas ir sunkios patirtys gali veikti ne tik emocinę savijautą, bet ir kūną – pasireikšti nuolatine įtampa, išsekimu ar sustingimu. Grupėje bus galima saugiai pastebėti savo būsenas, tyrinėti asmenines ribas, ieškoti atramos kūne ir per judesį stiprinti ryšį su savimi bei kitais.

    Grupę ves Ugnė Sasnauskaitė.

    Renginio aprašymas ir registracija: https://www.lsjta.lt/kvieciame-vilniecius-i-nemokamas-sokio-judesio-terapijos-grupes

    Dalyvavimas visose grupėse nemokamas. Diagnozė nėra būtina – pakanka subjektyviai įsivertinti, ar grupės tema jums šiuo metu aktuali.

    Registracijos formos užpildymas negarantuoja patekimo į grupę. Su užsiregistravusiais žmonėmis susisieks grupių terapeutės.

    Projektą „Šokio-judesio terapija ilgalaikės krizės, priklausomybių ir valgymo sutrikimų paliestiesiems“ finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

  • Dar viena svarbi Vilniaus gatvė grįžta į įprastą ritmą – J. Basanavičiaus g. baigti pagrindiniai atnaujinimo darbai 

    Dar viena svarbi Vilniaus gatvė grįžta į įprastą ritmą – J. Basanavičiaus g. baigti pagrindiniai atnaujinimo darbai 

    Vilniuje baigti pagrindiniai J. Basanavičiaus gatvės rekonstrukcijos darbai. Vienoje svarbiausių Naujamiesčio ir Senamiesčio jungčių atnaujinta gatvės danga, įrengta lietaus nuotekų sistema, pakeistas avarinės būklės vandentiekis, sutvarkyti šaligatviai, taip pat įrengtos dviračių juostos abiem kryptimis. Nuo rugsėjo 1 d. Trakų g. kryptimi jau kursuoja viešasis transportas, o nuo rugsėjo 23 d. troleibusų ir autobusų eismas bus atkurtas abiem kryptimis. Iki spalio pabaigos gatvėje bus užbaigti pavieniai likę darbai, neturintys įtakos eismui. 

    „Viena svarbiausių Vilniaus centro gatvių po rekonstrukcijos grįžta vilniečiams kokybiškai pasikeitusi. J. Basanavičiaus gatvėje atnaujinome ne tik tai, kas matoma plika akimi, bet ir susidėvėjusius požeminius tinklus. Kartu gatvę pritaikėme patogesniam judėjimui pėsčiomis, dviračiais ir viešuoju transportu. Artėjame prie finišo ir Trakų gatvės antrajame darbų etape“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
    J. Basanavičiaus G (3)Atnaujinti ne tik gatvės paviršiai

    J. Basanavičiaus gatvėje įrengta lietaus nuotekų sistema ir atnaujinta avarinės būklės vandentiekio trasa. Atnaujintos važiuojamosios dalies ir šaligatvių dangos, įrengti nauji laiptai bei sprendiniai, užtikrinantys patogesnį judėjimą žmonėms su negalia.

    Tvarkant gatvę išsaugotos ir pakartotinai panaudotos vertingos istorinės dangos medžiagos – saugotinas akmuo grąžintas į centrinę gatvės dalį ir panaudotas dviračių juostose.

    Rekonstrukcijos metu, atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento reikalavimus ir istoriškai susiformavusią gatvės trasą, kelio bortų vietos nebuvo keičiamos. Tačiau esamas gatvės plotis perskirstytas taip, kad greta automobilių ir viešojo transporto eismo atsirastų vietos ir dviračiams – dviračių juostos įrengtos abiem J. Basanavičiaus gatvės kryptimis.

    Gatvėje taip pat įrengtos šešios papildomos trumpalaikio sustojimo „Kiss & Ride“ vietos.
    J. Basanavičiaus G (2)Grįžta įprasti viešojo transporto maršrutai

    Pasibaigus pagrindiniams J. Basanavičiaus gatvės atnaujinimo darbams, nuo rugsėjo 23 d. abiem kryptimis bus atkurtas 6 ir 12 maršrutų troleibusų eismas. Į įprastą trasą Lazdynėlių kryptimi taip pat grįš 21 maršruto autobusai. J. Basanavičiaus gatve vėl kursuos ir naktinių N2, N8 bei N9 maršrutų autobusai. 

    Aktualią informaciją apie viešojo transporto tvarkaraščius galima rasti JUDU ir „Stops“ interneto svetainėse, o transporto judėjimą realiuoju laiku stebėti JUDU švieslentėje ir programėlėje.

  • DĖL ŽEMĖS SKLYPO A. KOJELAVČIAUS G. 153 FORMAVIMO IR PERTVARKYMO PROJEKTO RENGIMO

    Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-190 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 61 punktu informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 30-2801/25 „Dėl žemės sklypo A. Kojelavičiaus g. 153 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu yra rengiamas apie 509 (penkių šimtų devynių) kv. m ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – formuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS). Sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus galite prisijungę prie ŽPDRIS (http://www.zpdris.lt). Paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS – ZSFP-191498.

    Daugiau informacijos Jums maloniai suteiks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės administravimo ir GIS poskyrio vyriausioji specialistė Andrė Nutautienė, tel. +370 5 211 2478, el. paštas andre.nutautiene@vilnius.lt.

  • Seime atidaroma ypatinga paroda: Čiobiškio žmonių portretai atskleidžia tai, ko nepamatysite kasdien

    Seime pristatoma paroda „Čiobiškio krašto žmonių portretai“, kurią inicijavo Seimo narė Indrė Kižienė. Joje eksponuojami fotografo ir knygų autoriaus Jono Lučiūno darbai, fiksuojantys gimtojo krašto žmones ir jų kasdienybės akimirkas.

    Paroda kviečia į dokumentinės fotografijos pasakojimą, kuriame svarbiausia ne poza ar dekoracijos, o žmogaus žvilgsnis, laikysena ir aplinka. Tai darbai, kuriuose juntamas ilgas ir nuoseklus santykis su bendruomene, o portretai tampa ir istorijos, ir atminties liudijimu.

    Fotografijos kelias ir įvertinimai

    J. Lučiūnas fotografija susidomėjo dar studijuodamas Odesoje, o vėliau ėmė rengti parodas ir kaupti ilgalaikį fotografijų archyvą. Jo kūryba ne kartą įvertinta vietos bendruomenės ir savivaldybės, pabrėžiant indėlį į kultūros puoselėjimą ir krašto garsinimą.

    Širvintų rajono savivaldybė autoriui yra reiškusi padėkas už kūrybinį bendradarbiavimą ir meninės fotografijos sklaidą. Čiobiškio bendruomenė 2004 metais fotografui suteikė Garbės svečio nominaciją, o 2018 metais jam suteiktas Šimtmečio širvintiškio vardas.

    Kas slypi už portretų?

    Autoriaus pasakojimas rodo, kad portretai gimė iš susitikimų, pokalbių ir kantraus grįžimo pas tuos pačius žmones. Tokia praktika artima vizualinei dokumentikai, kur svarbus ne tik vaizdas, bet ir už jo esanti istorija, išgirsti prisiminimai bei kasdienio gyvenimo pokyčiai.

    „Fotografuoti savo gimtąjį kraštą ir kraštiečius pradėjau 1965 metais. Dažniausiai neieškojau iš anksto sukomponuotų kadrų, fotografavau tai, ką mačiau, kitaip sakant, gaudžiau akimirkas, kai nepozuojama“, – sakė parodos autorius Jonas Lučiūnas.

    Parodos iniciatorė I. Kižienė teigia, kad šie darbai kviečia ne tik žiūrėti, bet ir įsiklausyti į emociją, kuri lieka už kadro. Pasak jos, kiekvienas portretas pasakoja atskirą istoriją apie artumą, trapumą, tylą ir vidinę žmogaus stiprybę.

    „Tegul šios fotografijos tampa tyliais pokalbiais tarp žiūrovo ir žmogaus, įamžinto kadre“, – sakė Seimo narė Indrė Kižienė.

    Kada ir kur pamatyti parodą?

    Paroda eksponuojama Seimo skaitykloje iki spalio 5 dienos. Atidarymas numatytas rugsėjo 23 dieną 13 valandą 30 minučių.

    Renginyje pristatomi darbai aktualūs ne tik kraštiečiams ar fotografijos gerbėjams, bet ir visiems, kuriems svarbi vietos tapatybė bei gyvas pasakojimas apie žmogų. Tokios parodos primena, kad kultūros atmintis kuriama ne vien didžiuosiuose centruose, o ir mažose bendruomenėse, kuriose gimsta ilgaamžės istorijos.

  • Kauno centre įvyko masinės riedynės: Karaliaus Mindaugo prospektas vakarui tapo be automobilių

    Šeštadienio vakarą Kauno centre miesto ritmą trumpam perėmė dviračiai, riedučiai ir paspirtukai. Darnaus judumo savaitės masinės riedynės suteikė galimybę vienoje pagrindinių miesto arterijų pajusti, kaip atrodytų gatvė, kurioje pirmenybė teikiama ne automobiliams.

    Riedynių dalyviai startavo Nepriklausomybės aikštėje prie Soboro, kur į bendrą koloną jungėsi šeimos su vaikais, dviratininkai ir mikrojudumo priemonių mėgėjai. Organizatoriai akcentavo, kad renginys skirtas ne sportiniams rekordams, o saugiam ir bendruomeniškam judėjimui mieste.

    Prospektas atiduotas riedėtojams

    Didžiausias vakaro akcentas laukė pasiekus Karaliaus Mindaugo prospektą, kuriame kasdien vyrauja intensyvus eismas. Vienam vakarui ši atkarpa tapo erdve riedėti be nuolatinio automobilių srauto, o kolona pajudėjo Nemuno krantinės link.

    Pasak renginio dalyvių, toks sprendimas aiškiai parodo, kiek daug viešosios erdvės įprastai skiriama automobiliams ir kaip greitai ji gali virsti patogia trasa dviratininkams bei paspirtukininkams. Riedynės taip pat priminė, kad eismo saugumas priklauso ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo infrastruktūros bei tarpusavio pagarbos.

    Finišas Senamiestyje ir renginio nuotaika

    Kelionė baigėsi Senamiesčio prieplaukoje, kur dalyvių laukė pramogos ir bendruomeniška atmosfera. Saulėtas vakaras pritraukė ir stebėtojus, o vaikams buvo siūlomos užsiėmimų erdvės.

    Renginio programą papildė komikų pasirodymas, kuris tapo neformaliu vakaro tęsiniu. Tokia forma, kai eismo tema derinama su pramogomis, vis dažniau pasirenkama siekiant įtraukti platesnę auditoriją ir paskatinti išbandyti alternatyvas automobiliui.

    Savaitę užbaigs Diena be automobilio

    Masinės riedynės buvo vienas ryškiausių Darnaus judumo savaitės Kaune akcentų, vykusios rugsėjo 16–22 dienomis. Ši iniciatyva kasmet Europoje skatina miestus ir gyventojus daugiau dėmesio skirti ėjimui pėsčiomis, važiavimui dviračiu ir viešajam transportui.

    Darnaus judumo savaitė tradiciškai užbaigiama rugsėjo 22 dieną minima Diena be automobilio. Kaunas pranešė, kad tądien miesto autobusais ir troleibusais keleiviai galės važiuoti nemokamai, o toks sprendimas dažnai vertinamas kaip proga išbandyti viešąjį transportą kasdienėms kelionėms.

    Pastaraisiais metais miestai vis daugiau investuoja į dviračių takus, saugesnes sankryžas ir aiškesnę mikrojudumo priemonių integraciją į eismą. Kauno renginys parodė, kad pokyčiams svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir gyventojų įpročiai bei miesto kultūra, kurią formuoja tokie bendruomeniniai susibūrimai.

  • Paveldo komisija įvardijo, kodėl Žemaitijoje paveldas nyksta net su pinigais: lemia žmonės

    Valstybinės kultūros paveldo komisijos atlikta analizė Telšių apskrities savivaldybėse parodė, kad didesnis finansavimas savaime negarantuoja geriau išsaugoto paveldo. Rietavo, Plungės, Mažeikių ir Telšių rajonų patirtys atskleidė, jog lemiami tampa ne tik biudžetai, bet ir žmonės, gebantys sutelkti bendruomenę bei „užkurti“ procesą.

    Išvados pristatytos Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“, vykusiame renginyje apie bendrakūrą paveldo valdyme. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip sprendimai gimsta tarp savivaldos, vietos bendruomenių, institucijų ir privačių savininkų, o ne vien kabinetuose.

    Kas iš tiesų pajudina paveldą?

    Paveldo komisijos atstovai akcentavo paprastą, bet dažnai pamirštamą taisyklę: paveldosauga prasideda nuo konkretaus žmogaus. Net ir turint teisinę apsaugą, parengtą projektą ar numatytą finansavimą, darbai stringa, jei nėra atsakomybę prisiimančio iniciatoriaus.

    Toks žmogus nebūtinai yra profesionalus paveldosaugininkas. Tai gali būti savivaldybės specialistas, seniūnas, klebonas, muziejininkas, bendruomenės lyderis ar privataus objekto savininkas, kuris sutinka ne tik tvarkyti, bet ir ieškoti ilgalaikės pastato funkcijos.

    „Universalaus recepto nėra. Yra ingredientai, tačiau jų proporcijos priklauso nuo konkrečios vietos“, – sakė Paveldo komisijos vyr. specialistas A. Stepanovič.

    Kodėl neužtenka sutvarkyti pastato?

    Analizėje pabrėžta, kad restauruotas ar sutvarkytas objektas dar nebūtinai tampa gyvu paveldu. Jei pastatas po remonto lieka tuščias, nenaudojamas ir be aiškios paskirties, jo būklė vėl ima prastėti, o investicijos nekuria ilgalaikės vertės.

    Gyvybingumą dažniausiai užtikrina nuolatinė veikla, lankytojai ir vietos žmonių ryšys su objektu. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su stogo ar fasado remontu turi atsirasti ir planas, kas vyks viduje, kas prižiūrės, kaip bus apmokamos kasdienės išlaidos.

    Pinigai atveria duris, bet negarantuoja rezultato

    Finansavimas išlieka būtina sąlyga daugeliui paveldo projektų, tačiau po lėšų skyrimo prasideda sudėtingiausia dalis. Projektavimas, derinimai, viešieji pirkimai, rangovų paieška, terminų laikymasis ir kokybės kontrolė reikalauja kompetencijų, kurių ne visos savivaldybės turi pakankamai.

    Analizėje akcentuota, kad svarbu vertinti ne tik, kiek lėšų galima gauti, bet ir ar yra pajėgumų jas įdarbinti. Dažnai sėkmę lemia gebėjimas derinti skirtingus šaltinius ir partnerius, kai valstybės, savivaldybės, savininkų, rėmėjų ar vietos verslo indėlis sujungiami į vieną planą.

    „Pinigai atveria duris, bet pro jas dar reikia įeiti“, – pabrėžė A. Stepanovič.

    Kitas pasikartojęs veiksnys yra dialogas, kuris neretai tampa pigiausiu ir greičiausiu įrankiu sprendžiant konfliktus. Praktika rodo, kad ankstyvas susitikimas su gyventojais ir aiškus reikalavimų paaiškinimas mažina įtampą, o paveldą iš baimę keliančio apribojimo paverčia suprantama vietos verte.

    Paveldo komisija primena, kad Telšių apskrities vertinimas yra platesnio darbo dalis. Komisija nuosekliai analizuoja savivaldybių veiklą kultūros paveldo srityje ir tobulina Savivaldybių paveldosauginį indeksą, kurio atnaujinimą planuojama pristatyti 2027 metais.

  • Varėnos miškuose – karių pratybos su garsinėmis imitacijomis: ką svarbu žinoti gyventojams

    Varėnos miškuose – karių pratybos su garsinėmis imitacijomis: ką svarbu žinoti gyventojams

    Rugsėjo 25–27 dienomis Varėnos seniūnijoje ir aplinkiniuose miškuose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 101-osios pėstininkų kuopos pratybos. Jos bus organizuojamos Dusmenų, Šilaičio, Rudnios, Pamusių, Geidukonių, Burbonių bei Žilinų apylinkėse.

    Pratybų metu bus naudojamos imitacinės garsinės priemonės, todėl vietos gyventojai ir miškuose besilankantys žmonės gali girdėti šūvius ar kitus treniruočių garsus. Organizuojant mokymus siekiama kuo tiksliau atkartoti realias sąlygas, tačiau nurodoma, kad tai nėra koviniai šaudmenys.

    Kariai pratybų rajone judės pėsčiomis ir ratiniu transportu, o transporto priemonės važiuos tik keliais. Gyventojų prašoma išlikti budriems, o pastebėjus intensyvesnį judėjimą ar laikinus nepatogumus planuojant maršrutus įvertinti, kad tai – suplanuotų mokymų dalis.

    Pratybų organizatoriai pabrėžia, kad mokymų metu neturi būti žalojama augmenija ar teršiama aplinka. Tokie reikalavimai yra įprasta karinių mokymų praktika, nes pratybos dažnai vyksta miškingose vietovėse, kur svarbu išlaikyti gamtosauginius įsipareigojimus.

    Krašto apsaugos sistemos atstovai primena, kad savanorių pratybos įvairiuose regionuose vyksta reguliariai ir yra skirtos parengčiai stiprinti, ryšiui su vietovėmis palaikyti ir greito reagavimo įgūdžiams lavinti. Gyventojams rekomenduojama laikytis įprastų saugumo taisyklių, nesikišti į pratybų eigą ir prireikus vadovautis karių nurodymais.