CP v2

Category: Regionai

  • 33-ioji Trakų taurė: dvi dienos vaikų futbolo kovų ir mūsų komandos medaliai

    33-ioji Trakų taurė: dvi dienos vaikų futbolo kovų ir mūsų komandos medaliai

    Gegužės 30 ir 31 dienomis Trakuose surengtas 33-iasis tradicinis vaikų futbolo turnyras Trakų taurė. Per dvi dienas į aikštes išbėgo skirtingų amžiaus grupių komandos, o turnyras tapo ne tik sportine, bet ir bendruomeniška švente.

    Organizatoriai varžybas suskirstė pagal gimimo metus, todėl kiekvieną dieną laukė vis kitas tempas ir skirtingos rungtynių istorijos. Komandos žaidė vieno rato ir grupių etapų formatais, o galutinės vietos sprendėsi atkakliose dvikovose.

    Pirmoji diena: 2014–2015 metų grupė

    Pirmąją turnyro dieną varžėsi 2014–2015 metais gimę futbolininkai, o šioje grupėje rungėsi 7 komandos. Jos tarpusavyje žaidė vieno rato sistema, todėl kiekvienos rungtynės turėjo tiesioginę įtaką galutinei rikiuotei.

    Mūsų komanda viso turnyro metu demonstravo kovingumą ir discipliną, o sukauptas taškų kraitis leido užimti 4-ąją vietą. Komandos geriausiu žaidėju pripažintas Danielius Kavaliauskas, išsiskyręs aktyvumu ir darbu aikštėje.

    Antroji diena: kelias iki bronzos

    Antrąją dieną aikštėje susitiko 2016–2017–2018 metais gimę futbolininkai, o šioje amžiaus grupėje dalyvavo 8 komandos. Po grupių etapo mūsų ekipa savo pogrupyje užėmė 2-ąją vietą ir pelnė teisę žaisti dėl bronzos.

    Mažajame finale laukė svečiai iš Lenkijos, o rungtynės pareikalavo ir emocijų valdymo, ir charakterio. Mūsų jaunieji futbolininkai laimėjo rezultatu 4:2 ir iškovojo 3-iąją vietą, užtvirtindami sėkmingą turnyro dieną.

    Asmeniniai įvertinimai

    Turnyre netrūko ir individualių apdovanojimų, kurie dažnai tampa svarbia motyvacija jauniesiems sportininkams. Mūsų komandoje geriausiu žaidėju išrinktas Majus Češulis.

    Dar vienas ryškus įvertinimas atiteko vartininkui Aironui Gasiul, kuris pripažintas geriausiu viso turnyro vartininku. Tokie apdovanojimai paprastai skiriami ne tik už vieną gerą epizodą, bet ir už stabilų žaidimą per visą varžybų laiką.

    Turnyro organizatoriai ir dalyviai pabrėžė, kad Trakų taurė kasmet išlieka svarbiu vaikų futbolo kalendoriaus akcentu, leidžiančiu pasitikrinti progresą prieš kitus turnyrus. Komanda dėkoja žaidėjams, treneriams ir tėvams, prisidėjusiems prie pasirengimo ir palaikymo.

  • Ignalinos rajone plečiamos paslaugos žmonėms su negalia: 930 tūkst. eurų projektas iki 2027 metų

    Ignalinos rajone plečiamos paslaugos žmonėms su negalia: 930 tūkst. eurų projektas iki 2027 metų

    Ignalinos rajono savivaldybėje birželio 3 dieną surengtas susitikimas, kuriame aptarta socialinių dirbtuvių veikla, jos plėtros poreikiai ir žmonėms su negalia skirtų paslaugų organizavimas savivaldybėje. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, administracijos atstovai, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistė bei Daugėliškio socialinių dirbtuvių komanda.

    Pasak savivaldybės atstovų, daug dėmesio skirta praktiniams klausimams: socialinių darbuotojų ir kitų specialistų apmokėjimo tvarkai, taip pat paslaugų koordinavimui per atvejo vadybą. Aptartas ir atvejo vadybininko konkurso poreikis, nes šis vaidmuo svarbus užtikrinant, kad žmogui būtų parinktos tinkamos paslaugos ir jos veiktų nuosekliai.

    Infrastruktūra vietoje institucinės globos

    Susitikime taip pat pristatytas projektas Paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra Ignalinos rajone. Jo esmė yra kurti bendruomenines alternatyvas institucinei globai, kad žmonės, turintys intelekto ir arba psichinę negalią, galėtų gyventi kuo savarankiškiau ir gauti pagalbą arčiau įprastos gyvenamosios aplinkos.

    Numatoma, kad įgyvendinus projektą Ignalinos rajone bus sukurta apsaugoto būsto infrastruktūra su 4 vietomis. Taip pat planuojama įsteigti grupinio gyvenimo namus su 10 vietų, kurie skirti tiems asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė, bet bendruomenėje teikiama pagalba.

    Be to, projekte numatytas dienos užimtumo centras su 20 vietų, kuris turėtų didinti paslaugų prieinamumą ir padėti užtikrinti prasmingą dienos veiklą. Tokios paslaugos dažnai tampa svarbia grandimi tiek žmogaus savarankiškumo stiprinimui, tiek šeimų ir artimųjų naštos mažinimui.

    Kaina ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 929 771,23 eurų. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, o Daugėliškio krašto bendruomenė jame dalyvauja kaip partnerė.

    Planuojama projekto veiklų vykdymo pabaiga yra 2027 metų gegužės 31 dieną. Savivaldybė tikisi, kad suplanuotos investicijos padės išplėsti realias būsto ir užimtumo galimybes žmonėms su negalia bei sustiprins paslaugų tinklą rajone.

    Savivaldybės administracija

  • Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų vairuojant svarbiausia išlaikyti ramybę ir nekurti papildomo pavojaus eisme. Specialistai pabrėžia, kad staigūs manevrai, netikėtas stabdymas ar sustojimas važiuojamojoje dalyje gali sukelti avarijas, todėl sprendimus reikia priimti įvertinus aplinką.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijose akcentuojama, kad automobilis nėra priedanga. Transporto priemonė neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos, be to, gali užsidegti, todėl tikslas turėtų būti kuo greičiau pasiekti saugesnę vietą.

    Jei perspėjimas užklupo mieste

    Mieste, laikantis Kelių eismo taisyklių ir netrukdant kitiems, rekomenduojama ramiai judėti link artimiausios priedangos. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, verta ieškoti tvirto pastato ar vietos, kuri sumažintų skeveldrų riziką, pavyzdžiui, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, požeminės perėjos ar rūsio.

    Nerekomenduojama staiga stabdyti važiuojamojoje dalyje ar palikti automobilio taip, kad jis blokuotų eismą. Taip pat patariama nesustoti ant tiltų, viadukų, tuneliuose, po estakadomis, prie degalinių, energetikos infrastruktūros ar karinės paskirties objektų, taip pat didelių žmonių susibūrimo vietose.

    Pasiekus saugesnę vietą, patariama išjungti variklį, palikti transporto priemonę ir eiti į priedangą arba į pastato vidų. Jei yra galimybė, rinkitės vietas be didelių vitrinų ir langų, o įėjusiems į vidų svarbu laukti tolesnės oficialios informacijos.

    Ką daryti užmiestyje ir magistralėse

    Užmiestyje, magistralėse ir greitkeliuose rekomenduojama neviršyti leistino greičio, nepanikuoti ir nestabdyti staiga. Jei nematote ir negirdite akivaizdžių pavojaus požymių, saugiau tęsti kelionę iki artimiausios vietos, kur galima geriau apsisaugoti, pavyzdžiui, gyvenvietės, pastato ar požeminės perėjos.

    Jei girdimi sprogimai, matomas žemai skrendantis objektas ar kiti aiškūs pavojaus ženklai, patariama saugiai sustoti už važiuojamosios dalies ribų, išjungti variklį ir, jei įmanoma, palikti automobilį. Pabrėžiama, kad slėptis automobilyje, prie jo ar po juo nerekomenduojama, nes tai nesuteikia patikimos apsaugos.

    Jei šalia nėra priedangos ar pastato, rekomenduojama pasitraukti nuo transporto priemonės ir ieškoti reljefo nelygumų, pavyzdžiui, griovio, pylimo ar įdubos. Tokiu atveju patariama atsigulti, prisidengti galvą ir kaklą rankomis ar turimomis priemonėmis ir laukti, kol pavojus praeis.

    Kur sekti informaciją ir ko nepamiršti

    Jeigu nėra galimybės pasitraukti iš transporto priemonės, rekomenduojama laikytis žemiau langų linijos ir prisidengti galvą bei kaklą. Taip pat svarbu įsijungti Lietuvos radiją ar kitus oficialius informavimo kanalus ir vykdyti valstybės bei savivaldybių institucijų ir tarnybų nurodymus.

    Ekspertai primena, kad oro pavojaus situacijose kelių saugumas išlieka kritiškai svarbus: vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti grandininę avariją. Dėl to sprendimai turėtų būti paremti ne skuba, o aiškia logika: trauktis į priedangą, vengti rizikingų vietų ir vadovautis oficialia informacija.

    „Automobilis nėra priedanga, todėl nerekomenduojama slėptis automobilyje, prie jo ar po juo“, – pabrėžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

  • Sidabro vainikėlis Telšiuose: apdovanoti jaunieji tautodailininkai, tarp laureatų – ignalinietės

    Sidabro vainikėlis Telšiuose: apdovanoti jaunieji tautodailininkai, tarp laureatų – ignalinietės

    Birželio 2 dieną Telšių kultūros centre įvyko Lietuvos mokinių tautodailės konkurso Sidabro vainikėlis finalinės parodos uždarymas ir laureatų apdovanojimai. Renginyje pristatyti regioninių turų nugalėtojų darbai – nuo kalviškų saulučių iki akmentašystės kūrinių, liudijančių aukštą jaunųjų autorių meistriškumą.

    Organizatorių teigimu, dalies moksleivių kūryba jau dabar stebina originalumu ir drąsa, o atlikimo kokybe neretai prilygsta patyrusių tautodailininkų darbams. Į apdovanojimų šventę susirinko mokiniai, jų mokytojai ir palaikymo komandos iš įvairių Lietuvos vietovių, taip pat lietuvių bendruomenės Lenkijoje atstovai.

    Finalinėje parodoje savo kūrinius pristatė 45 jaunieji kūrėjai, dirbantys skirtingomis tradicinių amatų technikomis. Konkurso sumanymas – ne tik įvertinti talentą, bet ir paskatinti moksleivius pažinti tautodailę, tradicijas bei kultūros paveldą per praktinį kūrybinį darbą.

    Šių metų laureatais pripažinti šeši mokiniai iš skirtingų Lietuvos regionų. Tarp jų – ir dvi Ignalinos rajono švietimo ir sporto centro Dailės studijos auklėtinės, įvertintos už medžio raižinių ir karpinių kolekcijas.

    „Jaunųjų kūrėjų darbai rodo, kad lietuviškos tradicijos išlieka gyvos ir gali būti perduodamos iš kartos į kartą, kartu ieškant šiuolaikiškų formų“, – sakė renginio organizatoriai.

    Šių metų laureatai: Matas Banys (13 metų, Varėna) įvertintas už medinių skulptūrų kolekciją, jo mokytojas Algirdas Juškevičius. Orinta Dubakaitė (13 metų, Ignalina) apdovanota už medžio raižinių kolekciją, mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

    Vilija Brukštutė (19 metų, Ignalina) įvertinta už karpinių kolekciją, mokytoja Nijolė Trinkūnienė. Orinta Baležentytė (14 metų, Daugai) apdovanota už vytelių pintinių ir dzūkiškų kašikų darbus, mokytoja Rasa Aleksandravičienė.

    Kamilė Klinkevičiūtė (17 metų, Lazdijų rajonas) pripažinta laureate už rinktinių juostų kolekciją, mokytoja Lina Žaliauskienė. Milena Semiionovaitė (18 metų, Zarasai) įvertinta už tautinio kostiumo liemenių audinius, mokytoja Birutė Andrijauskienė.

    Sidabro vainikėlis konkursas kasmet suburia jaunuosius kūrėjus, kurie per amatų praktiką mokosi kruopštumo, medžiagiškumo pajautos ir kompozicijos, o kartu stiprina ryšį su vietos tradicijomis. Pasak kultūros lauko specialistų, mokinių įsitraukimas į tradicinius amatus tampa ir svarbia nematerialaus kultūros paveldo tęstinumo dalimi.

    Straipsnis parengtas pagal Lietuvos nacionalinio kultūros centro informaciją. Nuotraukos autorius Elvinas Černiauskas.

  • Elektrėnuose ieškota veiksmingesnio atsako į smurtą artimoje aplinkoje: ką keičia bendras algoritmas

    Elektrėnų savivaldybėje gegužės 29 dieną surengtas tarpinstitucinis susitikimas, skirtas smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir koordinuotam reagavimui. Į savivaldybės viešąją biblioteką susirinko savivaldybės įstaigų, policijos, vaiko teisių apsaugos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Renginyje akcentuota, kad saugi aplinka be smurto nepasiekiama vien dokumentais ar deklaracijomis. Praktikoje lemiama tampa pirmoji reakcija, informacijos perdavimas ir tai, kaip greitai žmogus nukreipiamas realiai pagalbai.

    Nuo reagavimo iki pagalbos

    Renginį pradėjusi vicemerė ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkė Inga Kartenienė apžvelgė pastarųjų trejų metų patirtį. Pasak jos, institucijų susitarimai veikia tik tada, kai sutampa visų grandžių supratimas, kas ir kada turi būti padaryta.

    Elektrėnų policijos komisariato atstovai pristatė reagavimo praktiką, kai pranešimas apie smurtą vertinamas kaip neatidėliotinas signalas, o ne formalus incidentas. Taip pat aptarta, kaip užtikrinamos apsaugos priemonės ir kokie sprendimai priklauso nuo rizikos vertinimo pirmosiomis valandomis.

    Vaiko teisių apsaugos specialistai priminė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejais vaikas dažnai yra tiesioginis ar netiesioginis nukentėjusysis net ir tuomet, kai smurtas nukreiptas į suaugusį. Dėl to institucijų veiksmai turi būti suderinti taip, kad pagalba šeimai prasidėtų kuo greičiau ir būtų tęstinė.

    Socialinės paramos skyriaus atstovai pristatė savivaldybėje prieinamas paslaugas ir pagalbos priemones, pabrėždami koordinavimo svarbą. Praktinis tikslas yra aiškus: žmogui neturi tekti klaidžioti tarp institucijų, kartojant tą pačią istoriją skirtingiems specialistams.

    Kai sistema gali traumuoti antrą kartą

    Mokslinėje renginio dalyje Mykolo Romerio universiteto dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė kalbėjo apie pakartotinę viktimizaciją, kai nukentėjusįjį papildomai sužeidžia neempatiškas ar formalus institucijų bendravimas. Tai gali pasireikšti abejingumu, kaltinimu, spaudimu ar nepagrįstais lūkesčiais, kad žmogus pats „susitvarkys“.

    „Jei institucijų reakcija yra formali ir nejautri, nukentėjęs žmogus gali patirti antrinę traumą ir prarasti pasitikėjimą pagalbos sistema“, – sakė Aistė Bakaitytė-Bagdonė.

    Renginyje taip pat aptarta vyrų patiriamo smurto tema, kuri dažnai lieka mažiau matoma. Prof. dr. Gediminas Navaitis ir VšĮ Vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Donatas Nėnius pristatė tyrimų kryptis ir iššūkius, susijusius su pagalbos pasiekiamumu bei socialinėmis nuostatomis.

    Diskusijos apie nematomus barjerus

    Praktinėje dalyje vyko dvi moderuotos diskusijos apie algoritmo veikimą realiose situacijose. Pirmoje aptarta, kokie barjerai trukdo užtikrinti prevenciją ir empatišką pagalbą visiems, įskaitant atvejus, kai nukentėjusieji bijo kreiptis ar nepasitiki institucijomis.

    Antroje diskusijoje dėmesys sutelktas į klausimą, ar vyrų patiriamas smurtas yra pakankamai atpažįstamas ir ar pagalbos kelias jiems yra aiškus. Dalyviai sutarė, kad matomumas prasideda nuo gebėjimo atpažinti situaciją, o pagalbos efektyvumas priklauso nuo suderintos institucijų reakcijos.

    Renginio apibendrinimas buvo konkretus: tarpinstitucinis bendradarbiavimas smurto artimoje aplinkoje srityje yra ne siekiamybė, o funkcinė būtinybė. Tik nuoseklus ir koordinuotas procesas leidžia užtikrinti, kad reagavimas būtų operatyvus, o pagalba žmogų pasiektų laiku.

  • Nemokami civilinės saugos mokymai nuotoliu: birželio 7 dieną aptars sirenas, priedangas ir išvykimo krepšį

    Birželio 7 dieną 10.50 valandą vyks nemokami civilinės saugos mokymai nuotoliu. Organizatoriai kviečia dalyvauti tik pilnamečius, jungtis savo vardu ir pavarde, o mokymų trukmė numatyta apie 2 valandas.

    Mokymai skirti praktiškai pasirengti ekstremalioms situacijoms, kai svarbiausia yra greitas ir teisingas sprendimas. Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje tapo ypač aktuali dėl pasikeitusios saugumo aplinkos, todėl vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui.

    Ką aptars mokymuose?

    Dalyviams bus aiškinama, kaip atpažinti skirtingus pavojus ir kaip į juos reaguoti realiose situacijose. Taip pat bus aptarta, ką reiškia sirenų signalai ir kokių veiksmų imtis juos išgirdus, kad būtų sumažinta rizika sau ir artimiesiems.

    Programoje numatytas ir kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų bei evakavimo punktų paaiškinimas: kuo jie skiriasi, kaip yra ženklinami ir kaip elgtis atvykus. Organizatoriai žada pateikti praktinių pavyzdžių, kurie padeda informaciją greičiau įsiminti ir pritaikyti.

    Išvykimo krepšys ir šeimos planas

    Atskira mokymų dalis bus skirta šeimos planui ir vadinamajai penkių žingsnių programai, kuri padeda susitarti dėl veiksmų iš anksto. Toks planas ypač svarbus, kai ryšys sutrinka, o sprendimus reikia priimti per kelias minutes.

    Taip pat bus aptariamas išvykimo krepšio turinys ir dažniausios klaidos, kurias žmonės daro ruošdamiesi. Pagrindinis tikslas yra ne sukaupti kuo daugiau daiktų, o pasiruošti taip, kad būtiniausi reikmenys būtų lengvai pasiekiami ir pritaikyti realiam scenarijui.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie mokymai padeda sumažinti nerimą, nes aiškus pasirengimas suteikia daugiau kontrolės jausmo. Dalyviai raginami aktyviai klausti ir įsitraukti į diskusiją, kad gauta informacija būtų pritaikoma jų kasdienėms situacijoms.

  • Elektrėnų smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia NVO: kaip prisijungti iki birželio 15 dienos

    Elektrėnų savivaldybėje formuojama naujos kadencijos Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia prisijungti nevyriausybines organizacijas, dirbančias prevencijos ir intervencijos srityse. Komisija veikia kaip tarpinstitucinė platforma, padedanti suderinti savivaldybės, teisėsaugos, socialinių ir kitų paslaugų veiksmus.

    Komisija sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, o jos kadencija trunka 3 metus. Pagrindinis tikslas – gerinti pagalbos prieinamumą nukentėjusiems ir riziką patiriantiems asmenims, taip pat stiprinti priemones, kurios mažina smurto pasikartojimo tikimybę.

    Ko siekia komisija savivaldybėje

    Komisija siekia užtikrinti sklandų, koordinuotą institucijų atsaką į smurtą artimoje aplinkoje ir nuosekliai stebėti, kaip veikia pagalbos grandinė. Tai apima paslaugų organizavimo sprendimus, tarpžinybinį bendradarbiavimą, reagavimo spragų identifikavimą ir rekomendacijų teikimą.

    Savivaldybių lygmens koordinavimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, kad pagalba žmogų pasiektų laiku: nuo saugumo užtikrinimo ir krizės suvaldymo iki ilgalaikės psichologinės, teisinės ar socialinės pagalbos. Praktikoje didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ten, kur trūksta aiškaus institucijų susitarimo, informacijos apsikeitimo ir tęstinių paslaugų.

    Ką turi pateikti NVO

    Nevyriausybinės organizacijos, norinčios dalyvauti komisijos veikloje, iki 2026 metais birželio 15 dienos turi pateikti informaciją apie deleguojamą narį ir jo pakaitinį asmenį. Pakaitinis asmuo dalyvautų posėdžiuose tada, kai pagrindinis narys negalėtų atvykti.

    Pateikiami duomenys turi apimti organizacijos pavadinimą, atstovo vardą ir pavardę, pareigas organizacijoje bei kontaktus, įskaitant elektroninio pašto adresą ir telefono numerį. Informaciją prašoma atsiųsti komisijos sekretorei elektroniniu paštu, o iškilus klausimams galima kreiptis telefonu 0 528 58 092.

    Kodėl NVO įsitraukimas svarbus

    NVO dažnai yra arčiausiai bendruomenės ir pirmosios pastebi pasikartojančias rizikas, su kuriomis susiduria smurtą patiriantys žmonės. Jų praktinė patirtis, ryšiai su pagalbos gavėjais ir gebėjimas lanksčiau teikti paslaugas gali padėti savivaldybei tiksliau įvertinti realius poreikius.

    Įsitraukimas į komisiją suteikia galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, prisidėti prie veiksmingesnio pagalbos maršruto kūrimo ir kartu su institucijomis ieškoti priemonių, kurios mažina smurto artimoje aplinkoje mastą. Savivaldybė tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo ir NVO aktyvumo formuojant saugesnę aplinką gyventojams.

  • Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: kur maudytis saugu ir kokia temperatūra

    Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: kur maudytis saugu ir kokia temperatūra

    Biržų rajone atlikti maudyklų vandens kokybės tyrimai rodo, kad Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko maudyklose bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje vanduo atitinka higienos normos reikalavimus. Tai reiškia, kad šiose vietose maudytis galima.

    Mėginiai laboratoriniams tyrimams buvo paimti gegužės 27 dieną, o rezultatai vertinti pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018, kuri nustato privalomas maudyklų vandens kokybės vertes. Savivaldybės pateikta informacija taip pat nurodo, kad tyrimų metu atliekų, nuolaužų ar plūduriuojančių medžiagų nepastebėta.

    Ką reiškia „atitinka normas“?

    Maudyklų vandens kokybė Lietuvoje vertinama pagal mikrobiologinius rodiklius, kurie padeda nustatyti galimą taršą ir riziką sveikatai. Praktikoje tai dažniausiai susiję su žarninių enterokokų ir žarninės lazdelės rodikliais, pagal kuriuos sprendžiama, ar vanduo yra tinkamas maudynėms.

    Net ir esant geriems rezultatams, vandens kokybė gali kisti po smarkių liūčių ar staigių nuotekų patekimo atvejų, todėl gyventojams rekomenduojama stebėti savivaldybės bei atsakingų įstaigų skelbiamus atnaujinimus. Ypač atsargiai reikėtų vertinti maudynes, jei vanduo tampa drumstas, atsiranda neįprastas kvapas ar matomos šiukšlės.

    Vandens temperatūra tyrimo metu

    Bandinių ėmimo metu Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje vandens temperatūra siekė 13,3 laipsnio, o Jaunimo parko maudykloje buvo 13,5 laipsnio. Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje fiksuota 12,9 laipsnio vandens temperatūra.

    Tokios temperatūros pavasario pabaigoje yra įprastos, tačiau ilgesnės maudynės vėsiame vandenyje gali didinti peršalimo ar hipotermijos riziką, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Specialistai paprastai pataria pradėti nuo trumpų maudynių ir stebėti savijautą.

    Informaciją apie Biržų maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus paskelbė Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

  • Biržuose patvirtintos atliekų rinkliavos lengvatos: kas nemokės kintamosios dalies ir kaip kreiptis

    Biržuose patvirtintos atliekų rinkliavos lengvatos: kas nemokės kintamosios dalies ir kaip kreiptis

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną pritarė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimams ir patvirtino papildomas lengvatas socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Sprendimas priimtas įvertinus gyventojų prašymus ir siekiant mažinti finansinę naštą toms grupėms, kurioms išlaidos dažniausiai yra jautriausios.

    Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą savivaldybėse įprastai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Kintamoji dalis dažniausiai siejama su gyventojų skaičiumi ar faktiniu naudojimusi paslauga, todėl būtent jos netaikymas daliai gyventojų gali reikšti apčiuopiamą mėnesinių ar metinių išlaidų sumažėjimą.

    Kam kintamoji dalis nebus skaičiuojama?

    Pagal patvirtintus pakeitimus, kintamoji vietinės rinkliavos dalis nebus skaičiuojama šeimoms, auginančioms tris ar daugiau nepilnamečių vaikų, už vaikus. Taip pat ši dalis nebus taikoma asmenims, netekusiems 75 proc. ir daugiau darbingumo.

    Lengvata numatyta ir asmenims, kuriems nustatytas I-ojo ir II-ojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis, taip pat vaikams, kuriems nustatyta sunki negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad lengvatos taikymas susietas su oficialiai patvirtintais statusais, todėl svarbiausia yra pateikti prašymą ir reikiamus duomenis administratoriui.

    Kiek gyventojų gali pasinaudoti?

    Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, Biržų rajono savivaldybėje yra 219 šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų. Taip pat registruojami 256 asmenys, kuriems nustatytas I-ojo ir II-ojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.

    Be to, rajone yra 508 asmenys, netekę 75 proc. ir daugiau darbingumo, ir 23 vaikai su sunkia negalia. Šie skaičiai leidžia prognozuoti, kad lengvatos gali būti aktualios reikšmingai daliai namų ūkių, ypač tiems, kuriems kiekviena periodinė įmoka turi didelę įtaką šeimos biudžetui.

    Kaip pateikti prašymą?

    Norint pasinaudoti lengvata, gyventojams reikia pateikti prašymą dėl vietinės rinkliavos kintamosios dalies netaikymo Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro Biržų rajono rinkliavų administravimo ir kontrolės padaliniui. Padalinys yra Tiekimo g. 10, Biržuose.

    Gyventojai priimami antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9.00 iki 16.00 valandos, numatyta pietų pertrauka nuo 12.00 iki 13.00 valandos. Prašymą taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, todėl daliai gyventojų procesas gali būti paprastesnis ir nereikalauti atvykimo.

  • Biržuose su finansų ministru aptartos ES investicijos: Panevėžio regionui išmokėta tik 2,6 proc.

    Biržuose su finansų ministru aptartos ES investicijos: Panevėžio regionui išmokėta tik 2,6 proc.

    2026 metų birželio 2 dieną Biržų pilies arsenalo salėje surengtame susitikime su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu ir finansavimo ekspertais daugiausia dėmesio skirta regionų plėtrai bei Europos Sąjungos investicijų įsisavinimo tempams. Diskusijoje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, taip pat viešojo sektoriaus, verslo ir žemės ūkio atstovai.

    Renginyje finansavimo galimybes ir įrankius pristatė nacionalinio plėtros banko ILTE atstovė Giedrė Gečiauskienė, o projektų įgyvendinimo ir planavimo procesus aptarė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikimo tikslas buvo aiškiau įvardyti, kas stabdo investicijų įgyvendinimą atokiau nuo didžiųjų miestų esančiuose regionuose ir kokios priemonės galėtų pagreitinti projektų eigą.

    Mažiausi išmokėjimai tarp regionų

    Finansų ministras pristatė Panevėžio regionui skirtų Europos Sąjungos investicijų padėtį ir akcentavo atotrūkį tarp suplanuotų lėšų bei realių išmokėjimų. Nors kvietimų ir sutarčių sudarymo tempai, pasak ministro, yra artimi šalies vidurkiui, išmokėjimų rodikliai išlieka prasčiausi Lietuvoje.

    Susitikime įvardyta, kad Panevėžio regione šiuo metu išmokėta 2,6 proc. skirtų investicijų, kai visų regionų vidurkis siekia 9,1 proc. Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų juda lėčiau nei planuota, o investicijų nauda gyventojams ir verslui vėluoja.

    Kur krypsta investicijos

    Panevėžio regione įgyvendinami arba jau baigti 282 projektai, finansuojami Europos Sąjungos investicijų programos lėšomis, jiems skirta 171,5 mln. eurų. Didžiausia dalis, 82 mln. eurų, nukreipta socialiniams projektams, apimantiems socialinį būstą, sveikatos paslaugų infrastruktūrą, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų atnaujinimą.

    Taip pat reikšmingos sumos numatytos integruotai ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai, kuriai skirta 35,6 mln. eurų, bei žalinimo projektams, kuriems tenka 29,8 mln. eurų. Mažesnės apimties investicijos orientuotos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, darnaus judėjimo sprendimus bei susisiekimo infrastruktūros gerinimą.

    Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui iš viso numatyta 179,6 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, kurios planuojamos per regiono plėtros planą pagal pačių savivaldybių identifikuotus poreikius. Daugiausia regioninio planavimo būdu numatyta investuoti į socialinius projektus, kuriems skiriama 55 mln. eurų, kartu numatant lėšas žalinimui ir tvariam judėjimui.

    ILTE ir CPVA akcentai

    ILTE atstovė susitikime pabrėžė, kad regionų stiprinimas yra viena prioritetinių krypčių, todėl siekiama sudaryti palankesnes sąlygas finansavimą gauti ne tik verslui, bet ir savivaldybėms bei jų valdomoms įmonėms. Pristatyta, kad finansavimo priemonės gali būti taikomos atsinaujinančios energetikos, socialinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo pramonės, žemės ūkio bei kultūros paveldo projektuose.

    CPVA vadovė aptarė, kaip projektai administruojami ir kokie procesai dažniausiai tampa kritiniais, kai pereinama nuo planavimo prie realių darbų. Akcentuota, kad regionų konkurencingumui svarbu ne tik suplanuoti investicijas, bet ir užtikrinti sklandžius pirkimus, techninį pasirengimą, darbų terminų kontrolę bei laiku pateikiamus mokėjimo prašymus.

    Po pristatymų vykusioje diskusijoje dalyviai kėlė klausimus dėl investicijų perspektyvų, melioracijos infrastruktūros finansavimo, verslo plėtros sąlygų ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo. Aptarta ir tai, kaip didinti finansinių priemonių prieinamumą regionų gyventojams bei įmonėms, kad projektai nevirstų vien planavimo dokumentais.

    „Tiesioginis dialogas tarp valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir bendruomenių leidžia geriau suprasti regionų poreikius ir efektyviau ieškoti sprendimų jų įgyvendinimui“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Pasibaigus oficialiai daliai, dalyviai galėjo konsultuotis individualiai su ILTE ir CPVA ekspertais, aptardami konkrečių projektų finansavimo scenarijus ir pasirengimo žingsnius. Tokios konsultacijos, pasak organizatorių, padeda aiškiau įsivertinti, kokios priemonės tinkamiausios, ir greičiau pereiti nuo idėjos prie įgyvendinimo.