Category: Regionai

  • Kaunas pradeda šildymo sezoną: kas šiemet pasikeitė ir kam šiluma įsijungs automatiškai?

    Kaune dėl atvėsusių orų ir artimiausių dienų prognozių pradedamas šildymo sezonas. Šiluma artimiausiu metu pasieks mokyklas, darželius, sveikatos priežiūros įstaigas ir tuos daugiabučius, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti.

    Iki šiol sprendimus dėl šildymo sezono pradžios dažniausiai priimdavo savivaldybės, tačiau nuo spalio 1 dienos įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai. Pagal naują reguliavimą savivaldybė sprendžia dėl sezono tik savivaldybės įstaigoms ir vartotojams, kurių šilumos punktai nėra automatizuoti.

    Daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktai modernizuoti ir automatizuoti, šildymo sezono tvarka labiau standartizuota. Tokiuose namuose, kaip numato teisės aktai, sezonas paprastai siejamas su laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos, o šildymo režimą gali valdyti automatika pagal lauko temperatūrą.

    Praktikoje tai reiškia, kad daliai gyventojų šiluma gali būti pradėta tiekti sklandžiau ir be atskiro administracinio sprendimo, tačiau galutiniai nustatymai priklauso nuo konkretaus pastato įrangos ir jos sureguliavimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir įjungus šildymą, pirmosiomis dienomis radiatorių šiluma gali pasiskirstyti netolygiai, kol sistema stabilizuojasi.

    Už pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų parengimą, priežiūrą bei remontą atsako gyventojų pasirinktas pastato administratorius arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Gyventojams rekomenduojama įsitikinti, ar radiatoriai nėra užsukami, ar veikia termostatai, o pastebėjus gedimus ar orą sistemoje nedelsti kreiptis į namą prižiūrinčią įmonę.

    Pernai šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas spalio 2 dieną. Šiemet savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai ir atsakomybės pasiskirstymas aiškiau priklauso nuo to, ar pastate šilumos punktas automatizuotas, todėl skirtinguose namuose šilumos pajutimo laikas gali skirtis.

  • Kaunas plečia priedangų finansavimą: paramą gaus ir privačios mokyklos bei darželiai

    Kaunas plečia priedangų įrengimo finansavimą ir į programą įtraukia nevalstybines švietimo įstaigas. Savivaldybė tikisi, kad tai padės greičiau didinti saugių vietų skaičių ten, kur kasdien būna daug vaikų ir darbuotojų.

    Kauno miesto taryba pritarė programos pakeitimams, kurie iki šiol buvo orientuoti į daugiabučius namus. Anksčiau finansavimu galėjo naudotis butų ir kitų patalpų savininkai, priėmę bendrą sprendimą dėl priedangos įrengimo.

    Kas gali gauti finansavimą

    Po pakeitimų savivaldybės parama bus prieinama ir Kaune veikiančioms nevalstybinėms ikimokyklinio bei bendrojo ugdymo įstaigoms, taip pat jų filialams ir padaliniams. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama vienodų civilinės saugos galimybių, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos.

    Tokie sprendimai siejami su praktiniu poreikiu: ugdymo įstaigose vienu metu susitelkia daug žmonių, o ekstremaliųjų situacijų atveju evakuacija ne visada yra greičiausia ar saugiausia išeitis. Todėl prioritetu tampa aiškiai pažymėtos, techniškai pritaikytos ir realiai pasiekiamos priedangos.

    Ką galima įrengti už lėšas

    Finansavimas numatytas patalpų pritaikymo darbams, kurie didina žmonių saugumą. Tai gali būti konstrukcijų stiprinimas, avarinių išėjimų įrengimas, vėdinimo sprendimai, atsarginis elektros tiekimas, geriamojo vandens bei nuotekų sistemų sutvarkymas.

    Taip pat numatoma galimybė pritaikyti įėjimus riboto judumo žmonėms. Savivaldybė nurodo, kad pagal atnaujintas nuostatas patikslintas finansuojamų priemonių sąrašas, atsižvelgiant į įgyvendinimo praktiką ir rinkoje atsirandančius sprendimus.

    Kiek lėšų numatyta programai

    Kaunas skelbia, kad savivaldybės finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų išlaidų, įskaitant projektavimą ir techninę priežiūrą. Vienam projektui skiriama suma nėra fiksuota, ji priklauso nuo darbų apimties ir atitikimo reikalavimams.

    Kasmet programai iš miesto biudžeto numatoma po 100 000 eurų, o papildomų lėšų programos išplėtimui, pasak savivaldybės, neplanuojama. Siekiant aiškumo, keičiamas ir programos pavadinimas: nuo šiol ji vadinsis Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo pastatuose programa.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje įgavo papildomą pagreitį, savivaldybėms peržiūrint turimą infrastruktūrą ir pritaikant pastatus gyventojų apsaugai. Kaunas tikisi, kad įtraukus švietimo įstaigas bus efektyviau panaudoti mieste esančius pastatus ir pagerinti realų pasirengimą galimoms grėsmėms.

  • Seimas pritarė: savivaldybių ugniagesiams ir urėdijoms nebereikės mokėti mokesčio už sunkvežimius

    Seimas po svarstymo pritarė Kelių įstatymo pataisoms, kurios numato savivaldybių priešgaisrines tarnybas ir miškų urėdijas atleisti nuo kasmetinio mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones. Galutinis sprendimas dar laukia, nes projektą parlamentarai turės priimti dar kartą.

    Pataisų iniciatorė Seimo narė Violeta Turauskaitė teigia, kad dabartinis reguliavimas yra nenuoseklus, nes daliai priešgaisrinės paskirties transporto jau taikomos vienos lengvatos, tačiau išlieka kita finansinė prievolė. Anot jos, pakeitimu siekiama suvienodinti praktiką ir mažinti viešųjų įstaigų finansinę naštą.

    „Siūlomu pakeitimu siekiama suvienodinti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir miškų urėdijų priešgaisrinėms transporto priemonėms taikomas mokestines lengvatas“, – sakė V. Turauskaitė.

    Parlamentarės pateiktais duomenimis, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos šiuo metu valdo apie 720 priešgaisrinių automobilių, o miškų urėdijos – apie 45. Vidutinis metinis mokestis už tokio tipo krovinines transporto priemones siekia 144 eurus, todėl atsisakius įmokos į biudžetą, preliminariai būtų surenkama maždaug 100 000 eurų mažiau.

    Įstatymo aiškinamajame kontekste pabrėžiama, kad dalis institucijų jau dabar nuo šio mokesčio atleidžiamos. Tarp jų yra Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje veikiančios įstaigos, krašto apsaugos sistemos transporto priemonės, taip pat specialiai asmenims su negalia pritaikyti krovininiai automobiliai, priklausantys savivaldybių administracijoms ir asmenų su negalia organizacijoms.

    Po svarstymo už pataisas balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 10 parlamentarų. Jei Seimas galutiniame balsavime pritars, savivaldybių ugniagesių ir miškų urėdijų naudojamoms priešgaisrinės paskirties krovininėms transporto priemonėms būtų taikoma platesnė mokestinė lengvata, o sutaupytos lėšos galėtų būti nukreiptos transporto parko priežiūrai ir atnaujinimui.

  • Kaunas smogia apleistiems pastatams: sąrašas pildosi, mokestis šokteli iki 5,2 proc.

    Kauno miesto taryba patvirtino atnaujintą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir nusprendė tokių objektų savininkams taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Savivaldybė teigia, kad tikslas aiškus: paskatinti kuo greičiau sutvarkyti apleistus statinius, kurie darko miesto vaizdą ir gali kelti pavojų.

    Miesto sprendimu apleistam ar neprižiūrimam turtui taikomas 5,2 proc. tarifas, skaičiuojamas nuo mokestinės vertės. Ši našta daliai savininkų gali didėti ir dėl to, kad Registrų centras atnaujino mokestines vertes, o jos pastaraisiais metais daug kur augo.

    „Kasmet matome pozityvių pokyčių, kai seni pastatai, pasitelkus miesto paramą, yra atnaujinami ir vėl puošia Kauną. Tačiau vis dar turime tokių, kuriems trūksta atsakingo požiūrio ir supratingumo“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šiemet į sąrašą pirmuoju etapu įtraukta 100 objektų, priklausančių 70 fizinių ir juridinių asmenų. Tokie statiniai fiksuojami įvairiose seniūnijose, tarp jų Aleksote, Dainavoje, Eiguliuose, Panemunėje, Šančiuose, Petrašiūnuose, Gričiupyje, Šilainiuose ir Vilijampolėje.

    Savivaldybė pažymi, kad kai kurie adresai sąraše kartojasi ne pirmus metus, o tai signalizuoja apie užsitęsusį neveiklumą. Tarp minimų objektų nurodomi pastatai Partizanų gatvėje, Ašigalio gatvėje, Didžiojoje gatvėje, R. Kalantos gatvėje ir A. Juozapavičiaus gatvėje.

    Procedūra paprastai prasideda seniūnijose, kur specialistai apžiūri turtą, įvertina jo būklę ir teikia siūlymą pripažinti jį apleistu ar neprižiūrimu. Galutinį sprendimą priima miesto taryba, o patvirtintas sąrašas tampa pagrindu taikyti padidintą mokesčio tarifą.

    Pagal šiemet patvirtintą tvarką, metų pabaigoje planuojama tvirtinti ir papildomą sąrašą. Skaičiuojama, kad į jį gali būti įtrauktas dar bent šimtas objektų, todėl savininkams, atidedantiems remontą ar teritorijos sutvarkymą, rizika susidurti su didesniais kaštais išlieka auganti.

    Nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o surinktos lėšos patenka į savivaldybės biudžetą. Kaunas taip pat primena, kad daliai savininkų gali būti aktualios paveldotvarkos ir įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo finansavimo priemonės, tačiau sprendimo esmė išlieka ta pati: apleistas turtas mieste neturi tapti norma.

  • LLRI įspėja: gynybai neužteks milijonų – stabdo biurokratija ir neįveiklintas turtas

    Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), įvertinęs Vyriausybės planuojamą 2027 metų valstybės biudžetą, ragina diskusiją sukti ne vien apie papildomas sumas, bet ir apie sprendimų greitį. Institutas pabrėžia, kad vien planuojami 100 mln. eurų sutaupymai neatsako į esminį klausimą, kaip pinigai kuo greičiau virsta realiais pajėgumais.

    LLRI prezidentė Elena Leontjeva akcentuoja, kad prioritetai negali būti deklaruojami visoms sritims vienu metu. Institutas teigia, kad didinant finansavimą gynybai turi būti aiškiai įvardijama, kurių mažesnio prioriteto išlaidų atsisakoma kitose srityse, kitaip biudžetas tampa kompromisų rinkiniu be realaus perskirstymo.

    „Jeigu gynyba yra prioritetas, visos kitos sritys negali būti prioritetinės tuo pačiu metu“, – sakė Elena Leontjeva.

    LLRI vertinimu, saugumo politikoje kritiškai svarbus valstybės gebėjimas greitai priimti sprendimus, sutrumpinti viešuosius pirkimus ir mažinti administracinę naštą. Institutas pažymi, kad vilkinamos procedūros gali reikšti prarastą laiką, o tai ypač jautru, kai regiono saugumo situacija išlieka įtempta ir NATO šalys didina gynybos pramonės apsukas.

    Institutas taip pat kelia ilgalaikio tvarumo klausimą ir primena, kad šiandienos išlaidos turi kainą ateityje. LLRI siūlo griežčiau vertinti, ar naujos ar plečiamos programos nedidina struktūrinių įsipareigojimų, kurie vėliau virsta didesniu deficitu, skola ir palūkanų našta.

    „Spaudimas mažinti išlaidas yra ne nelaimė, o unikali proga optimizuoti valstybės valdymą ir spartinti sprendimus“, – sakė Elena Leontjeva.

    Neįregistruota žemė ir neįveiklintas turtas

    Vienu iš greičiausiai išnaudojamų rezervų LLRI įvardija valstybės turto ir žemės įveiklinimą. Instituto skaičiavimu, valstybės turto vertė siekia 90,87 mlrd. eurų, o 28,5 mlrd. eurų sudaro laisva valstybinė žemė ir sklypai.

    LLRI atkreipia dėmesį, kad 2025 metais 581 tūkst. hektarų valstybinės žemės vis dar buvo neįregistruota, todėl negalėjo būti nuomojama ar parduodama. Institutas siūlo spartinti registravimą, parduoti valstybės funkcijoms nereikalingą turtą ir svarstyti dalies valstybės valdomų įmonių akcijų realizavimą, o lėšas nukreipti prioritetams ir skolos mažinimui.

    Skaitmenizacija auga, pareigybių daugėja

    Kitas LLRI išskiriamas rezervas yra skaitmenizacijos potencialas, kuris, instituto vertinimu, iki šiol neatsispindi darbuotojų skaičiaus mažėjime. Nurodoma, kad nuo 2019 metų viešojo valdymo pareigybių padaugėjo 7 208, nors elektroninės paslaugos ir procesų automatizavimas turėtų mažinti rankinio administravimo poreikį.

    LLRI skaičiuoja, kad vien grįžus prie 2019 metų pareigybių lygio darbo užmokesčiui būtų galima sutaupyti apie 246,7 mln. eurų per metus. Institutas taip pat lygina tarnautojų ir gyventojų santykį, teigdamas, kad Lietuvoje jis siekia 21,2 proc., kai Vokietijoje yra apie 11,5 proc., o Lenkijoje 16,7 proc.

    Biudžetas turi būti grindžiamas rezultatais

    LLRI pabrėžia, kad ankstesnių metų finansavimas neturėtų automatiškai tapti kitų metų biudžeto baze. Instituto cituojami Valstybės kontrolės vertinimai rodo, kad iš 28 analizuotų finansavimo priemonių tik 6 buvo pagrįstos poreikio analize ir turėjo aiškų ryšį su rezultatais, todėl LLRI ragina nutraukti ar mažinti neveiksmingų priemonių finansavimą.

    Institutas siūlo taikyti principą, kad kiekviena programa turi būti pagrindžiama nuo pirmojo išlaidų euro, o reikšmingi nukrypimai nuo daugiamečių planų būtų išimtiniai ir aiškiai argumentuoti. LLRI teigimu, prioritetų finansavimas pirmiausia turėtų remtis perskirstymu, perteklinio turto realizavimu ir administravimo sąnaudų mažinimu, o ne didesniu deficitu.

    „Biudžetas negali likti vieninteliu inertiškai formuojamu dalyku, kai visuomenės poreikiai taip greitai keičiasi“, – sakė Elena Leontjeva.

  • Veprių kalvos paslaptis griūva: tyrėjai atidengia rezidencinės pilies bokštą ir netikėtus radinius

    Veprių centre ant kalvos ilgą laiką buvo manoma stovėjus dvaro rūmams, tačiau naujausi tyrimai rodo kitokį vaizdą. 2025 metais, vietos bendruomenės iniciatyva ir bendradarbiaujant su Ukmergės rajono savivaldybe, pradėti archeologiniai darbai atskleidė, kad tai galėjo būti rezidencinė pilis.

    Pirmieji duomenys gauti atlikus neinvazinius žvalgymus georadaru, kai buvusios dvarvietės teritorijoje užfiksuotos aiškios mūrinių konstrukcijų anomalijos. Tyrėjai teigia, kad rūmų pastatas galėjo turėti du gynybinius bokštus, o 2026 metais tęsiant darbus jau atidengiamas šiaurinis bokštas.

    „Iki šiol Vepriuose kalbėjome apie dvarą, tačiau tyrimų duomenys leidžia vis garsiau sakyti, kad čia buvo rezidencinė pilis“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys iniciatoriai.

    Georadaras parodė tai, ko nesimatė

    Georadaro duomenys ir pirmieji kasinėjimai leidžia spėti, kad pirminis pastatas buvo stačiakampio plano, o bokštai galėjo būti pristatyti vėliau. Tokia raida būdinga Lietuvos didikų rezidencijoms, kurios laikui bėgant buvo pritaikomos ir reprezentacijai, ir gynybai.

    Atidengti pamatai mūryti iš akmenų ir raudonų molio plytų, naudojant kalkinį skiedinį. Fiksuojamas 1,4–2,1 metro storis, o kai kur konstrukcijos įgilintos iki 3,2 metro, tai rodo didelės apimties ir ambicingą statybą.

    Vidinėje korpuso pusėje aptiktas rūsys bei į jį vedantys laiptai, o pats rūsys, sprendžiant iš užpildo, buvo užverstas griuvėsiais jau likviduojant statinį. Tarp griuvėsių rasta koklių, čerpių ir plytų fragmentų, leidžiančių tikslinti perstatymų laikotarpius.

    Šemetų ir Tyzenhauzų pėdsakai

    Istoriniuose šaltiniuose Veprių valdos aiškiai minimos 1542 metais, kai jos priklausė Kęsgailoms. Vėliau, XVI amžiaus antroje pusėje, dvarą perėmė Šemetų giminė, su kuria siejamos ir galimos renesansinės rekonstrukcijos.

    Tyrėjai kontekstą sieja su to meto tendencija Lietuvoje didikų valdas stiprinti ir puošti renesanso stilistika, kai kūrėsi ar buvo perstatomos tokios rezidencinės pilys kaip Siesikų, Raudonės, Raudondvario ar Panemunės. Vepriai šiame žemėlapyje galėtų tapti dar vienu, iki šiol mažai žinotu, tokios architektūros tašku.

    Vėlesniais amžiais valdos, tikėtina, perėjo kitoms giminėms, o XVIII amžiaus pradžioje objektas galėjo smarkiai nukentėti per Šiaurės karą. Tai atitiktų ir radinių pobūdį, ir faktą, kad XIX amžiaus dokumentuose jau minimi kitoje vietoje pastatyti dvaro rūmai.

    Radiniai prabyla apie gyvenimą pilyje

    Kasinėjimų metu surinkta XVI amžiaus pabaigos–XVIII amžiaus pradžios medžiaga, kuri laikoma vertinga moksliniam pažinimui. Didžiausią dalį sudaro kokliai, priskiriami kelioms krosnims, taip pat buitinė keramika, langų stiklo fragmentai ir metalinės detalės.

    Dalis koklių dekoruota heraldiniais motyvais, tarp jų minimas Buivolas, siejamas su Tyzenhauzų giminės heraldika. Tokie radiniai ne tik padeda datuoti sluoksnius, bet ir leidžia tikslinti, kas ir kada valdė rezidenciją, kai rašytinių duomenų stinga arba jie fragmentiški.

    Šiaurinio bokšto tyrimai kol kas atskleidžia šešiakampio plano pamatus, o tokia forma dažnai siejama su ankstesnių laikotarpių gynybinėmis tradicijomis. Tyrėjai pabrėžia, kad bokšto sienos galėjo būti tinkuotos, puoštos architektūrinėmis detalėmis, o rastas strėlgalis sustiprina prielaidą apie gynybinę funkciją.

    Tyrimai Vepriuose tęsiami, o archeologai tikisi, kad tolesni kasinėjimai leis tiksliau nustatyti statybos etapus, rekonstrukcijų laiką ir tai, kaip dvaro rūmai virto rezidencine pilimi. Jei hipotezė pasitvirtins, Vepriai taps retu pavyzdžiu, papildančiu Lietuvos rezidencinių pilių istoriją.

  • Gargžduose kyla 6 mln. eurų darželis: 225 vietos vaikams ir ambicingi savivaldybės planai

    Klaipėdos rajono savivaldybė tęsia ugdymo infrastruktūros plėtrą ir Gargžduose pradeda visiškai naujo lopšelio-darželio statybas. Pasirašyta rangos sutartis, statybvietė jau aptverta, artimiausiu metu bus pradedami sklypo paruošiamieji darbai.

    Naujasis darželis bus statomas Karaliaus Mindaugo gatvėje, šalia daugiafunkcio sporto centro. Projekte numatyta 225 vietos vaikams, o statybos darbų vertė viršija 6 mln. eurų, darbus vykdys UAB „SKANTO“.

    225 vietos ir šiuolaikinės erdvės

    Planuojama, kad vieno aukšto pastatas užims kiek daugiau nei 2 500 kvadratinių metrų. Jame bus įrengtos 9 darželio grupės ir 3 lopšelio grupės, o kiekviena grupė turės tiesioginį išėjimą į lauką.

    Numatytos šviesios ir erdvios patalpos, sensorinis kambarys vaikų poreikiams bei universali sporto salė. Sprendiniai parinkti taip, kad vienu metu veiklas galėtų vykdyti dvi vaikų grupės.

    Akcentas ir darbuotojams, ir infrastruktūrai

    Šalia ugdymo erdvių bus suplanuoti kabinetai administracijai ir specialistams, kad paslaugos būtų teikiamos vietoje. Savivaldybė pabrėžia, kad nauja įstaiga padės spręsti vietų trūkumą ir sudarys sąlygas kurti naujas darbo vietas.

    Kartu bus įrengta susisiekimo infrastruktūra ir automobilių stovėjimo aikštelė. Tokie sprendimai dažniausiai tampa esminiai sparčiai augančiuose priemiesčiuose, kur į darželius vaikai dažnai atvežami automobiliais.

    Platesnė plėtra visame rajone

    Klaipėdos rajono vadovai akcentuoja, kad darželio Gargžduose projektas yra platesnio ugdymo tinklo stiprinimo dalis. Pastaraisiais metais rajone atidarytos ir plečiamos ugdymo įstaigos, o dalyje jų pasirenkami ir moduliniai sprendimai, leidžiantys greičiau padidinti vietų skaičių.

    Pasak savivaldybės, lygiagrečiai vykdomi ir kiti projektai, susiję su darželių ir mokyklų plėtra, kad vaikams būtų sudarytos galimybės mokytis arčiau namų. Gargžduose planuojamas darželis įvardijamas kaip vienas labiausiai laukiamų projektų mieste.

    „Ugdymo įstaigų plėtra – vienas iš mūsų, kaip Savivaldybės, prioritetų, kuriam skiriame didelį dėmesį ir investicijas“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Naujojo darželio Gargžduose statybos – labai lauktas ir reikalingas projektas“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

  • Marijampolės apskrityje šokteli sergamumas: kurios savivaldybės pirmauja pagal rodiklį

    41 savaitės sergamumo paveikslas

    2026 metais 41 savaitę, spalio 5 dieną–spalio 11 dieną, Marijampolės apskrityje užfiksuoti 609 gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos atvejai. Didžiausią dalį sudarė ŪVKTI, o gripo atvejų registruota tik 4.

    Vaikams ir paaugliams iki 17 metų teko 212 atvejų, tai yra kiek daugiau nei trečdalis visų susirgimų. Tuo pat metu COVID-19 ligos atvejų apskrityje skaičiuota 7.

    Kur rodiklis didžiausias

    Pagal suminį sergamumo rodiklį, skaičiuojamą 100 tūkst. gyventojų per savaitę, 41 savaitę pirmavo Kazlų Rūdos savivaldybė. Čia rodiklis siekė 568,87.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rodiklis buvo 494,21, Marijampolės savivaldybėje 471,05, Kalvarijos savivaldybėje 467,04. Mažiausias rodiklis tarp pateiktų teritorijų fiksuotas Šakių rajono savivaldybėje, kur jis siekė 359,97.

    Atvejų skaičiai savivaldybėse

    Marijampolės savivaldybėje registruoti 252 atvejai, iš jų 91 tarp 0–17 metų gyventojų. Vilkaviškio rajono savivaldybėje skaičiuoti 163 atvejai, iš jų 54 vaikams ir paaugliams.

    Šakių rajono savivaldybėje fiksuoti 89 atvejai, o vaikų grupėje 21. Kalvarijos savivaldybėje nustatyti 44 atvejai, iš jų 23 0–17 metų gyventojams, o Kazlų Rūdos savivaldybėje 61 atvejis, iš jų 23 vaikams.

    Ką rodo gripo ir COVID-19 dalis

    Nors bendras sergamumas išlieka gana aukštas, gripo atvejų skaičius apskrityje šią savaitę buvo pavienis, o 0–17 metų grupėje gripo atvejų nefiksuota. COVID-19 ligos atvejų taip pat registruota nedaug, tačiau jie prisideda prie bendro rodiklio.

    Marijampolės apskrityje 41 savaitę dėl gripo ir COVID-19 ligos nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dauguma susirgimų buvo lengvesnės eigos, tačiau infekcijų plitimas išlieka aktualus, ypač ugdymo įstaigose.

    Specialistai kasmet primena, kad rudenį augant ŪVKTI skaičiui svarbiausios priemonės išlieka rankų higiena, patalpų vėdinimas ir likimas namuose susirgus. Rizikos grupėms taip pat aktualus skiepijimasis nuo gripo ir COVID-19 ligos, nes jis mažina sunkių komplikacijų tikimybę.

  • Svarbus sprendimas dėl daugiabučių Kaštonų, Čiurlionio ir Rinktinės gatvėse: paviešinti balsų protokolai

    Daugiabučių namų Kaštonų g. 2, M. K. Čiurlionio g. 80 ir Rinktinės g. 20 butų bei kitų patalpų savininkams aktuali informacija pasiekė viešumą: paskelbti balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai parodo, kaip buvo suskaičiuoti savininkų balsai ir kokie sprendimai faktiškai priimti.

    Praktikoje balsavimas raštu dažniausiai taikomas tuomet, kai nepavyksta sušaukti kvorumo susirinkime arba kai norima sprendimus priimti greičiau, įtraukiant daugiau savininkų. Protokolai tampa esminiu įrodymu, ar procedūros buvo atliktos tinkamai, ar balsai suskaičiuoti korektiškai.

    Kas paprastai tvirtinama protokoluose

    Balsavimo raštu protokoluose paprastai fiksuojama, dėl kokių klausimų buvo balsuojama, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti ir kiek balsų gauta. Taip pat nurodoma, kaip pasiskirstė balsai ir ar sprendimui pakako nustatytos daugumos.

    Gyventojams šie dokumentai svarbūs ir dėl to, kad jie leidžia patikrinti, ar į rezultatą įtraukti visi pateikti biuleteniai ir ar nebuvo formalių pažeidimų. Pavyzdžiui, ar biuleteniai pasirašyti, ar aiškiai pažymėta valia, ar tinkamai identifikuotas savininkas.

    Kodėl tai svarbu gyventojams

    Nuo balsavimo rezultatų priklauso kasdieniai ir finansiškai reikšmingi sprendimai: bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remonto darbai, rangovų pasirinkimas, kaupiamųjų lėšų panaudojimas. Dėl to skaidrumas ir aiškus balsų suvedimas tiesiogiai siejasi su pasitikėjimu namo administravimu.

    Kuo brangesni darbai ar didesni įsipareigojimai planuojami, tuo dažniau gyventojai prašo pateikti detalesnę informaciją ir dokumentus. Protokolų paviešinimas paprastai sumažina ginčų riziką, nes suteikia galimybę visiems savininkams susipažinti su oficialiai užfiksuotais duomenimis.

    Ką daryti, jei kyla klausimų

    Jei gyventojams kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo, įprasta pirmiausia kreiptis į namo administratorių ar bendrijos valdymo organus ir paprašyti paaiškinimų. Dažniausiai ginčai kyla dėl skaičiavimo logikos, balsų svorio pagal turimą plotą ar dėl to, ar laikytasi terminų.

    Jeigu išlieka neaiškumų, savininkai gali prašyti pateikti susijusius dokumentus ir patikslinti, kokiu pagrindu buvo konstatuotas sprendimo priėmimas. Tokiose situacijose svarbu remtis dokumentais, o ne vien žodiniais paaiškinimais, nes būtent protokolai ir jų priedai lemia teisinį aiškumą.

  • Vilniuje keičiami garažų adresai: Salininkų g. 191B nebeliks – štai koks bus naujasis

    Kas keičiasi ir kodėl?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad Naujininkų seniūnijoje esantiems pastatams garažams bus pakeistas adresas. Nuo šiol vietoje Salininkų g. 191B bus naudojamas Melioratorių g. 19B.

    Adresų keitimas atliekamas pagal galiojančią tvarką, kuri reglamentuoja numerių pastatams, patalpoms ir žemės sklypams suteikimą, keitimą bei apskaitą. Tokie sprendimai dažniausiai priimami siekiant suvienodinti adresų sistemą, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti aiškesnę objektų identifikaciją registre.

    Kokie teisės aktai taikomi?

    Sprendimas priimamas vadovaujantis Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro įsakymu. Taip pat taikomos Adresų formavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės nutarimu.

    Šie dokumentai nustato, kaip formuojami adresai, kada jie gali būti tikslinami ir kaip užtikrinamas duomenų suderinamumas su valstybės registrais. Praktikoje tai svarbu ne tik dokumentų tvarkymui, bet ir pašto, kurjerių, gelbėjimo tarnybų bei navigacijos sistemų darbui.

    Ką tai reiškia gyventojams ir savininkams?

    Pasikeitus adresui, atnaujinti duomenis paprastai reikia ten, kur adresas naudojamas teisiniuose ir kasdieniuose santykiuose. Tai gali būti registrų duomenys, sutartys su paslaugų teikėjais, korespondencijos pristatymo informacija ar įmonių rekvizitai, jei objektas naudojamas veiklai.

    „Pakeičiamas pastatų garažų adresas Salininkų g. 191B į Melioratorių g. 19B“, – nurodoma savivaldybės informacijoje.

    Jei kyla klausimų dėl praktinių veiksmų ar dokumentų tikslinimo, gyventojams įprastai rekomenduojama kreiptis į seniūniją arba savivaldybės administraciją, kuri suteikia paaiškinimus pagal konkretų atvejį.