CP v2

Category: Regionai

  • Varėnos taryba renkasi: biudžeto pokyčiai, apleistas NT ir šildymo kompensacijų kainos

    Varėnos taryba renkasi: biudžeto pokyčiai, apleistas NT ir šildymo kompensacijų kainos

    Kas numatyta rugsėjo 29 dieną

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metais rugsėjo 29 dieną 14 valandą planuoja posėdį, kuriame numatyta svarstyti daugiau kaip dešimt sprendimų projektų. Darbotvarkėje – biudžeto pakeitimai, socialinės paramos tvarkos atnaujinimas ir savivaldybės turto valdymo klausimai.

    Tokie sprendimai tiesiogiai veikia gyventojus: nuo šildymo ir karšto vandens kompensacijų apskaičiavimo iki to, kaip savivaldybė administruoja nuomą, panaudą ar nurašo nebenaudojamą turtą. Posėdyje taip pat numatyti keli dokumentų pakeitimai, kurie atnaujina ankstesnių metų tarybos sprendimus.

    Biudžeto pakeitimai ir apleistas nekilnojamasis turtas

    Vienas pagrindinių darbotvarkės punktų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto pakeitimas, koreguojant 2026 metais vasario 10 dieną patvirtintą sprendimą. Tokie pakeitimai paprastai susiję su patikslintomis pajamų prognozėmis, tikslinėmis dotacijomis, investicijų grafiku ar perskirstymais tarp programų.

    Numatyta tvirtinti ir 2026 metais savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Praktikoje tai svarbu dėl priežiūros kontrolės ir galimų didesnių tarifų ar papildomų reikalavimų savininkams, o gyventojams – dėl tvarkos, saugumo ir viešosios aplinkos kokybės.

    Socialinės paslaugos ir kompensacijos už šildymą

    Posėdyje planuojama tvirtinti Varėnos socialinių paslaugų centro nuostatus ir keisti ankstesnį sprendimą dėl šios įstaigos. Tai gali apimti paslaugų apimties, atsakomybių, administravimo tvarkos ar bendradarbiavimo su kitomis institucijomis patikslinimus.

    Atskiras klausimas – 2026–2027 metų vidutinių kuro kainų patvirtinimas būsto šildymo ir karšto vandens paruošimo išlaidų kompensacijoms skaičiuoti. Šie dydžiai svarbūs vertinant, kokia kompensacijos dalis gali priklausyti gyventojams, ypač šildymo sezono metu, kai kainų svyravimai jautriai atsispindi sąskaitose.

    Darbotvarkėje taip pat numatyti keli pakeitimai, susiję su pinigine socialine parama: planuojama atnaujinti tvarkas dėl nepanaudotų biudžeto lėšų panaudojimo socialinei paramai ir patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams aprašą. Tokie pakeitimai dažniausiai skirti procedūroms suvienodinti, mažinti administracinę naštą ir aiškiau apibrėžti vertinimo kriterijus.

    Mokyklos nuostatai ir savivaldybės turto valdymas

    Taryba planuoja keisti Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos nuostatus, patvirtintus 2024 metais rugpjūčio 27 dieną. Nuostatų koregavimai paprastai susiję su įstaigos valdymu, veiklos organizavimu, ugdymo programų įgyvendinimu ar atitiktimi pasikeitusiems reikalavimams.

    Darbotvarkėje numatyta pripažinti netekusiais galios du ankstesnius sprendimus, susijusius su atstovavimo savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklėmis ir turto nurašymo bei likvidavimo tvarkos aprašu. Tokie sprendimai dažniausiai reiškia, kad vietoje jų taikomi naujesni, atnaujinti dokumentai arba pasikeitė teisinis reguliavimas.

    Posėdyje taip pat planuojama svarstyti praktinius savivaldybės turto klausimus: turto panaudą, nuomos sutarties pratęsimą ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Šie sprendimai svarbūs siekiant skaidriai naudoti savivaldybės turtą ir užtikrinti, kad jis teiktų viešąją naudą ar generuotų pajamas pagal nustatytas taisykles.

    „Darbotvarkėje numatyti sprendimai apima biudžeto korekcijas, socialinės paramos tvarkas ir savivaldybės turto valdymą“, – sakė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė.

  • Drama prieš finalą Kretoje: visaginietis Vadimas Korobovas tapo Europos irklenčių vicečempionu

    Drama prieš finalą Kretoje: visaginietis Vadimas Korobovas tapo Europos irklenčių vicečempionu

    Graikijos Kretos saloje vykstančiame Europos irklenčių čempionate visaginietis Vadimas Korobovas iškovojo sidabro medalį ir tapo sprinto rungties vicečempionu. Lietuvis finale distanciją įveikė per 22,041 sekundės ir nuo čempiono atsiliko vos 0,126 sekundės.

    Aukso medalį iškovojo rumunas Matei Barnu, o bronza atiteko ispanui Manueliui Rojas. Tokie minimalūs skirtumai sprinto rungtyse įprasti, nes rezultatą lemia ne tik galingumas, bet ir starto reakcija, stabilumas ant irklentės bei kelių taktinių klaidų nebuvimas.

    Šis sidabras V. Korobovui tapo jau trečiu svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Vicečempiono titulą jis buvo pelnęs ir 2024 metais pirmajame Europos irklenčių čempionate, o 2023 metais sidabro medalį iškovojo pasaulio čempionate.

    Kodėl šis medalis ypač vertingas

    Kelias iki finalo šįkart buvo komplikuotas ne tik dėl konkurencijos. Sportininkui teko startuoti ne su savo įranga, nes jo naudojamo modelio nebuvo galimybės skraidinti lėktuvu, todėl prieš varžybas ieškota, kur irklentę išsinuomoti ar pasiskolinti.

    Situaciją dar labiau apsunkino treniruotėje patemptas petys, dėl kurio prieš startus teko spręsti ir sveikatos klausimus. Tokiose rungtyse, kur greitis ir irklo technika yra lemiami, net nedidelis skausmas gali kainuoti šimtąsias sekundės dalis.

    Atrankoje visaginietis savo plaukime buvo antras, pusfinalyje užėmė trečią vietą. Prieš finalą jam pavyko rasti kolegą, kuris paskolino tokio paties modelio irklentę, kokia sportininkas treniruojasi, todėl finišo atkarpai jis galėjo ruoštis su pažįstama įranga.

    „Esu labai patenkintas iškovotu sidabro medaliu, ypač žinant, kokius sunkumus teko įveikti prieš finalą ne tik varžybų trasoje“, – sakė Vadimas Korobovas.

    Kas laukia toliau

    Finale sportininkas susikaupė ir pademonstravo geriausią čempionato laiką, o tai rodo, kad forma leidžia kovoti dėl aukščiausių vietų. Artimiausias išbandymas laukia jau netrukus, kai po dviejų savaičių Italijoje vyks pasaulio irklenčių čempionatas.

    Tarptautiniame irklenčių sporte konkurencija auga, nes į discipliną ateina vis daugiau atletų iš kitų vandens sporto šakų, o techninės detalės, tokios kaip irklentės standumas, finų parinkimas ir starto paruošimas, tampa vis svarbesnės. V. Korobovo rezultatai rodo, kad Lietuva šiame sporte jau turi stabilų elitinį lygį.

  • Skandalas dėl balsavimo protokolų: ką slepia Elbingo g. 79–89 daugiabučiai ir ką daryti savininkams

    Vilniuje, Elbingo gatvės 79, 81, 83 ir 89 numeriais pažymėtuose daugiabučiuose fiksuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai paprastai rengiami, kai sprendžiami svarbūs namo valdymo, administravimo, remonto ar lėšų kaupimo klausimai.

    Balsavimas raštu dažniausiai pasirenkamas tada, kai neįmanoma surengti visuotinio susirinkimo arba reikia operatyviai priimti sprendimą. Praktikoje būtent protokolai tampa pagrindiniu įrodymu, ar sprendimai priimti teisėtai ir ar buvo užtikrintas skaidrus savininkų informavimas.

    Savininkams svarbu atkreipti dėmesį, ar protokoluose aiškiai nurodyta balsavimo data, klausimai, balsų skaičiavimo tvarka ir rezultatai. Ne mažiau reikšminga, ar pateikti duomenys leidžia patikrinti, kiek balsų atiduota pagal turimą nuosavybės dalį, nes daugiabučiuose sprendimų priėmimas siejamas su bendrosios nuosavybės dalių skaičiavimu.

    Jei kyla abejonių dėl procedūrų, gyventojai paprastai pirmiausia kreipiasi į namo administratorių arba bendrijos pirmininką, prašydami pateikti visą balsavimo medžiagą: biuletenius, pranešimus savininkams, registravimo duomenis ir protokolų priedus. Tai leidžia įsitikinti, ar kiekvienas savininkas turėjo realią galimybę balsuoti ir ar nebuvo praleista privaloma informavimo dalis.

    Ginčai dėl balsavimo raštu dažniausiai kyla dėl kelių priežasčių: neaiškiai suformuluotų klausimų, nepakankamo informavimo apie balsavimą, netiksliai skaičiuojamų balsų arba dėl to, kad dalis savininkų vėliau nesutinka su priimtais sprendimais. Tokiose situacijose gyventojams svarbu veikti greitai, nes sprendimų įgyvendinimas gali prasidėti netrukus po protokolų patvirtinimo.

    Pastaraisiais metais daugiabučių valdyme ryškėja tendencija daugiau procesų perkelti į skaitmeninę erdvę, tačiau balsavimas raštu ir toliau išlieka viena dažniausių formų, ypač kai reikia surinkti daug savininkų sprendimų. Dėl to dokumentų kokybė ir aiškumas tampa kritiškai svarbūs, nes būtent jie vėliau lemia, ar sprendimai atlaikys patikrinimą ir galimą ginčą.

    Elbingo gatvės daugiabučių savininkams rekomenduojama susipažinti su konkrečiais protokolais, pasitikrinti, kokie klausimai buvo sprendžiami, ir įsivertinti, ar priimti sprendimai atitinka jų interesus. Jei kyla pagrįstų įtarimų dėl procedūrų, verta kreiptis į atsakingas institucijas konsultacijai ir, esant poreikiui, inicijuoti sprendimų peržiūrą teisės aktų nustatyta tvarka.

  • 28 kilometrų iššūkis Vilkaviškyje: dviračių žygis „Sveikatos labui“ sutraukė minią

    28 kilometrų iššūkis Vilkaviškyje: dviračių žygis „Sveikatos labui“ sutraukė minią

    Sekmadienį Vilkaviškyje surengtas tradicinis dviračių žygis „Sveikatos labui“ ir vėl sukvietė aktyvaus laisvalaikio mėgėjus. Dalyviai drauge įveikė maždaug 28 kilometrų maršrutą ir kvietė prisijungti visus, kurie nori daugiau judėjimo kasdienybėje.

    Prieš startą dviratininkus pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Laura Sadauskienė. Organizatoriai pabrėžė, kad žygio esmė yra bendrystė, saugumas ir tvarus įprotis daugiau judėti.

    „Smagu matyti, kad šis žygis kasmet suburia dviračių mėgėjus ir skatina laiką leisti aktyviai. Linkiu visiems sėkmingai įveikti trasą, saugios kelionės ir gerų įspūdžių“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Dalyviai važiavo maršrutu Vilkaviškis–Gudeliai–Stirniškiai–Palūkiškiai–Stirniškiai–Vilkaviškis. Tokios distancijos dažnai pasirenkamos bendruomeniniuose žygiuose, nes leidžia dalyvauti skirtingo pasirengimo žmonėms ir kartu išlaikyti komfortišką tempą.

    Specialistai primena, kad reguliarus važiavimas dviračiu gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, stiprina ištvermę ir padeda palaikyti sveiką kūno svorį. Ne mažiau svarbi ir psichologinė nauda, nes judėjimas gryname ore mažina įtampą ir gerina nuotaiką.

    Sugrįžus į Vilkaviškį, žygio dalyviai buvo pakviesti pasistiprinti koše ir pasidalyti kelionės įspūdžiais. Organizatoriai taip pat akcentavo atsakingą elgesį kelyje, matomumą ir šalmų svarbą, ypač mišriuose maršrutuose.

    Dviračių žygį „Sveikatos labui“ organizavo Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Vilkaviškio sporto centru. Tokie renginiai tampa vis populiaresni, nes vis daugiau bendruomenių ieško paprastų, prieinamų ir tvarių būdų stiprinti gyventojų fizinį aktyvumą.

  • Sirenų kauksmas ir žinutės į telefonus: rugsėjo 29 dieną Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą

    Sirenų kauksmas ir žinutės į telefonus: rugsėjo 29 dieną Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą

    Rugsėjo 29 dieną Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas vyks per valstybės lygio mobilizacines pratybas „Vyčio skliautas 2026“, kurias koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

    Numatytu laiku visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos perspėjimo sirenos, o gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiami pranešimai. Pranešimai pasieks telefonus per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, todėl jų gavimas nebūtinai reiškia, kad žmogus užsiprenumeravo konkrečias žinutes.

    Kada ir kas bus tikrinama?

    Patikrinimo metu nuo 11 valandos 52 minučių gyventojai girdės sirenas, o telefonuose turėtų pasirodyti perspėjimo pranešimai. Tai yra planuotas bandymas, kurio tikslas įvertinti, kaip greitai ir patikimai informacija pasiekia žmones.

    Tokie testai organizuojami tam, kad realios grėsmės atveju perspėjimai veiktų sklandžiai. Sistema skirta informuoti apie ekstremaliąsias situacijas, pavyzdžiui, stichines nelaimes, pavojingus incidentus ar kitus civilinės saugos įvykius.

    Ką daryti gavus pranešimą?

    Gavus pranešimą per patikrinimą, gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir perskaityti visą tekstą iki galo. Jei pranešime aiškiai nurodyta, kad tai testas ar patikrinimas, jokių papildomų veiksmų imtis nereikia.

    Jeigu pranešimas neateina, tai nebūtinai reiškia sistemos gedimą, nes pranešimų gavimą gali lemti ryšio aprėptis, telefono nustatymai ar laikini tinklo trikdžiai. Vis dėlto tokia informacija institucijoms svarbi, nes leidžia įvertinti, kuriose vietovėse perspėjimas pasiekia gyventojus prasčiau.

    Kodėl tokie patikrinimai svarbūs?

    Civilinės saugos ekspertai pabrėžia, kad perspėjimo sistemos efektyvumas priklauso nuo technologijų ir žmonių įpročių. Reguliarūs patikrinimai leidžia įvertinti sirenų girdimumą, pranešimų pristatymo greitį ir tai, ar gyventojai atpažįsta perspėjimo signalus.

    Institucijos primena, kad ekstremaliosios situacijos atveju svarbiausia remtis oficialiais pranešimais ir laikytis nurodymų. Tokios pratybos padeda gerinti pasirengimą ir mažina riziką, kad realios grėsmės metu informacija gyventojus pasieks per vėlai.

  • Zarasų politikų posėdis tiesiogiai: ko imsis socialinis komitetas ir ką tai keičia gyventojams

    Zarasų rajono savivaldybėje vyksta tarybos socialinio komiteto posėdis, kurį gyventojai gali stebėti tiesiogiai internetu. Tokie vieši transliavimai tampa vis svarbesni savivaldos skaidrumui, nes leidžia matyti ne tik sprendimus, bet ir argumentus bei diskusijų eigą.

    Socialinis komitetas savivaldybėse paprastai svarsto klausimus, susijusius su socialinėmis paslaugomis, parama gyventojams, šeimų ir vaikų gerove, taip pat sprendimais, kurie daro įtaką pažeidžiamiausioms grupėms. Komiteto išvados ir siūlymai dažnai tampa pagrindu vėlesniems tarybos balsavimams.

    Praktikoje tokiuose posėdžiuose neretai aptariami socialinės paramos skyrimo principai, paslaugų tinklo prieinamumas, senjorų ir žmonių su negalia paslaugų organizavimas bei savivaldybės įstaigų veiklos klausimai. Taip pat gali būti nagrinėjamas finansavimo poreikis ir prioritetai, jei savivaldybė perskirsto biudžeto lėšas socialinei sričiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad viešas posėdžių transliavimas didina pasitikėjimą sprendimų priėmimu ir mažina informacinę atskirtį, ypač atokesnėse teritorijose. Gyventojams tai sudaro galimybę geriau suprasti, kaip formuojami sprendimai, ir laiku reaguoti į planuojamus pokyčius.

    Posėdžio metu priimti sprendimai dažniausiai dar nėra galutiniai, tačiau jie rodo, kokie klausimai artimiausiu metu gali pasiekti tarybos darbotvarkę. Gyventojams, kuriems aktualios socialinės paslaugos ar parama, verta sekti komiteto svarstymus, nes būtent čia dažnai išgryninamos galutinės siūlymų formuluotės.

  • UEFA masinio futbolo savaitė grįžta: renginiai Lietuvoje ir tikslas, kuris jungia bendruomenes

    Rugsėjo 21–30 dienomis Europoje vyks UEFA masinio futbolo savaitė, dar žinoma kaip „Grassroots Week“. Kampanija sutampa su Europos sporto savaite ir primena, kad futbolas prasideda ne stadionuose, o mokyklose, bendruomenėse ir vietos klubuose.

    UEFA akcentuoja, kad masinis futbolas yra visos sistemos pamatas: jis įtraukia vaikus, tėvus, trenerius, savanorius, teisėjus ir mokytojus. Tokios iniciatyvos padeda mažinti fizinio pasyvumo problemą ir skatina reguliariai judėti, ypač tarp jaunimo.

    Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama prieinamumui ir įtraukčiai: kuriamos programos mergaitėms, žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus dalyviams, populiarėja futbolas vaikščiojant. Tai atliepia bendrą sporto politikos kryptį, kur svarbiausia ne rezultatas, o galimybė dalyvauti.

    UEFA tikslas: daugiau galimybių

    UEFA pabrėžia, kad didžioji dalis organizacijos pajamų grąžinama futbolui, o reikšminga investicijų dalis skiriama būtent masinio futbolo projektams. Šių programų esmė – sukurti aiškų kelią nuo pirmųjų treniruočių iki ilgalaikio sportavimo įpročio, nesvarbu, ar žmogus sieks profesionalo karjeros.

    „UEFA masinio futbolo savaitė suteikia progą pagerbti žmones, kurių dėka futbolas gyvuoja kasdien. Trenerių, savanorių, mokytojų ir klubų atsidavimas užtikrina, kad žaidimas išliktų atviras, įtraukus ir prieinamas visiems“, – sakė UEFA futbolo vystymo vadovas Olivieris Doglia.

    Partnerystės su verslu taip pat tampa svarbia kampanijos dalimi, nes jos leidžia finansuoti renginius, inventorių, edukacines veiklas ir komunikaciją. UEFA nurodo, kad kampanijos tikslas – ne vien vienkartiniai renginiai, o ilgalaikis bendruomenių įsitraukimas.

    Kas vyks Lietuvoje?

    Lietuvoje prie iniciatyvos jungiasi Lietuvos masinio futbolo asociacija ir Lietuvos futbolo federacija, o renginiai planuojami keliuose miestuose ir miesteliuose. Organizuojami integraciniai turnyrai, mokyklų ir vaikų varžybos, taip pat futbolo vaikščiojant renginiai, kurie ypač tinka vyresniems ar rečiau sportuojantiems žmonėms.

    „Rugsėjo pabaigoje visi kartu Europoje minime tradicija tapusią masinio futbolo savaitę. Futbolo renginiai keliaus į skirtingus Lietuvos miestus ir miestelius, kviesdami fiziškai aktyviai praleisti laiką ir įtraukti kuo daugiau žmonių“, – sakė masinio futbolo projektų koordinatorius Lietuvoje Martynas Karpavičius.

    Organizatoriai ragina bendruomenes ir pačius futbolo entuziastus neapsiriboti oficialiu kalendoriumi ir inicijuoti savo veiklas: treniruotes, šeimų turnyrus, mokyklų rungtynes ar draugiškus susitikimus. Esminė idėja – sukurti progą judėti, bendrauti ir stiprinti ryšius per sportą.

  • Visaginas ieško savo veido: atvira diskusija atskleis, kas miestą keičia ir kas lieka

    Visaginas ieško savo veido: atvira diskusija atskleis, kas miestą keičia ir kas lieka

    2026 metais rugsėjo 19 dieną Visagino kultūros centre vyks atvira diskusija „Transformacijos ir architektūrinė tapatybė“. Renginio organizatoriai kviečia gyventojus ir profesionalus kalbėtis, kaip miesto kaita keičia architektūrinį veidą ir vietos jausmą.

    Visaginas yra vienas iš Europos planinių miestų, XX amžiaus antroje pusėje statytų nuo nulio pagal vieningą urbanistinę idėją. Tokie miestai dažnai buvo projektuojami kaip ilgalaikės pramonės ir stabilaus gyventojų augimo erdvės, tačiau realybėje susidūrė su ekonominiais, politiniais ir demografiniais lūžiais.

    Miesto erdvės pokyčiai paprastai vyksta keliais keliais: renovuojant ir modernizuojant pastatus, keičiant jų paskirtį, griaunant nesaugius objektus ar atsirandant naujoms komercinėms ir viešosioms funkcijoms. Visagine pastaraisiais metais ryškėjo klausimas, kaip šiuos sprendimus priimti taip, kad jie neardytų bendros miesto struktūros.

    Vienas matomiausių pavyzdžių – Sedulinos alėjoje nugriautas nebaigtas statyti raudonų plytų daugiabutis, ilgai priminęs apie neįgyvendintus planus. Tokie sprendimai paprastai grindžiami saugumo, viešosios tvarkos ir miesto įvaizdžio argumentais, tačiau kartu jie kelia klausimą, ką miestas pasirenka palikti kaip savo istorijos ženklus.

    Kita transformacijų kryptis – pritaikymas naujoms reikmėms, kai pastato gyvenimas pratęsiamas keičiant funkciją. Visagine minimas pirmosios miesto mokyklos pritaikymas kultūros centro veikloms atspindi platesnę tendenciją: mažėjant mokinių skaičiui, savivaldybės vis dažniau ieško būdų, kaip viešąją infrastruktūrą panaudoti bendruomenės poreikiams.

    Pokyčius skatina ne tik būtinybė spręsti problemas, bet ir besikeičiantys įpročiai bei ekonominiai interesai. Pavyzdžiui, prekybos modelio kaita, kai apsipirkimas telkiamas vienoje vietoje ir dažniau siejamas su atvykimu automobiliu, keičia gatvių ašių gyvybingumą ir formuoja naujus traukos taškus.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad transformacijos gali ir silpninti, ir stiprinti miesto tapatybę. Jei nauji sprendimai atsižvelgia į jau susiformavusias urbanistines vertybes, gamtinį kontekstą ir bendruomenės lūkesčius, jie gali sustiprinti Visagino kaip patogaus, žaliąsias erdves vertinančio miesto idėją.

    Kas numatyta renginyje

    Programa prasidės pristatymu apie įspūdžius iš šešių naujųjų Europos planinių miestų, aplankytų tarptautinio projekto „New Towns | New Narratives“ metu. Renginio dalyviai bus supažindinti su skirtingais pavyzdžiais ir pamokomis, kurios gali būti aktualios Visaginui.

    Vėliau numatytas pranešimas apie Naująjį europinį bauhauzą – Europos Komisijos iniciatyvą, siūlančią miestų ir erdvių kaitą vertinti per principus gražu, tvaru, įtrauku. Šis požiūris sieja Žaliojo kurso tikslus su kasdiene aplinka ir skatina sprendimus, kurie atitinka tiek energetinius, tiek socialinius poreikius.

    „Tokiems miestams kaip Visaginas ypač svarbu atsinaujinti ne fragmentiškai, o aiškiai suprantant, kokias tapatumo vertybes norime saugoti ir kaip į sprendimus įtraukti gyventojus nuo pat pradžių“, – sakė pranešėja Gabrielė Janilionytė.

    Renginio pabaigoje vyks bendruomenės diskusija apie Visagino architektūrinį tapatumą lietuvių ir rusų kalbomis. Joje bus ieškoma atsakymų, kas šiandien sudaro miesto savitumą, kokie elementai kuria Visagino dvasią ir kokios vertybės turėtų lydėti ateities projektus.

    Diskusiją organizuoja VšĮ „Urbanistinės istorijos“ kartu su partneriais, o renginį įgyvendinti padeda Visagino kultūros centras. Organizatoriai kviečia dalyvauti ne tik architektus ar urbanistus, bet ir visus, kuriems svarbu, kaip miestas keisis ateityje.

  • Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai šiemet įsitraukė į jau aštuntą kartą vykstantį lyderystės projektą, globojamą pirmosios ponios Dianos Nausėdienės. Į veiklas įsijungė Nemenčinės Konstanto Parčevskio, Nemėžio Rapolo Kalinausko, Lavoriškių Stepono Batoro bei Maišiagalos kunigo Juzefo Obremskio gimnazijų bendruomenės.

    Projektas orientuotas į jaunų žmonių pasitikėjimo savimi stiprinimą, gebėjimą veikti komandoje ir atsakingą sprendimų priėmimą. Praktiniai užsiėmimai buvo grindžiami sportu, komandinėmis užduotimis ir situacijomis, kuriose svarbus ne rezultatas, o bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas.

    Lyderystė per sportą

    Organizatorių teigimu, sportas šioje programoje pasirinktas neatsitiktinai: jis greitai atskleidžia komandinio darbo spragas, išryškina komunikacijos įpročius ir leidžia saugiai mokytis iš klaidų. Dalyviai per kelias intensyvias dienas turėjo progą išbandyti skirtingus vaidmenis, mokėsi pasiskirstyti atsakomybėmis ir tartis, kai nuomonės išsiskiria.

    Tokio tipo patirtinis mokymasis laikomas vienu veiksmingiausių ugdymo metodų, kai siekiama ne tik perduoti žinias, bet ir formuoti įgūdžius. Švietimo ekspertai pabrėžia, kad socialinės ir emocinės kompetencijos, tokios kaip savikontrolė, empatija ar konfliktų sprendimas, tiesiogiai susijusios su mokinių mokymosi motyvacija ir vėlesne sėkme darbo rinkoje.

    Kas lieka pasibaigus veikloms

    Viena ryškiausių šių metų projekto išvadų tapo mokinių tarpusavio bendrystė, nes ryšiai nenutrūko pasibaigus išvykai. Jaunuoliai palaiko kontaktą, bendrauja tarpusavyje ir toliau ieško progų susitikti, įsitraukti į bendras iniciatyvas ar pasidalyti patirtimis.

    Praktikoje tai reiškia, kad projektas veikia ne kaip vienkartinis renginys, o kaip ilgiau trunkantis impulsas, skatinantis mokinius imtis iniciatyvos savo mokyklose. Tokios patirtys ypač svarbios paauglystėje, kai formuojasi tapatybė, stiprėja savarankiškumas, o bendraamžių įtaka tampa vienu svarbiausių veiksnių priimant sprendimus.

    Partnerystės ir tęstinumas

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia partnerystę su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir Britų taryba, kurie prisideda prie galimybių mokiniams plėtros. Bendradarbiavimas su tokiomis organizacijomis padeda užtikrinti, kad veiklos apimtų ne tik sportą, bet ir pilietiškumą, tarpkultūrinį supratimą bei bendruomeniškumą.

    „Lyderystė prasideda ne nuo pareigų ar titulo – ji prasideda nuo gebėjimo veikti kartu, išgirsti kitą žmogų ir nebijoti prisiimti atsakomybės. Ypač smagu matyti, kad projekto metu užsimezgę ryšiai tęsiasi ir jam pasibaigus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pasak savivaldybės, tikslas ir toliau išlaikyti programos tęstinumą, kad kuo daugiau jaunuolių galėtų išeiti iš įprastos mokyklos rutinos, patirti bendradarbiavimo iššūkius ir stiprinti lyderystės įgūdžius realiose situacijose. Tokios iniciatyvos dažnai tampa ir atspirties tašku mokinių savanorystei, mokinių savivaldai ar bendruomeniniams projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę visam rajonui.

  • Ukmergėje ieškos dar šimtų rankų: „Stansefabrikken“ kelia kartelę ir vilioja ne vien algomis

    Ukmergėje veikianti metalo gamybos įmonė „Stansefabrikken“ skelbia apie planuojamą plėtrą: šiuo metu daugiau nei 310 žmonių vienijančią komandą artimiausiais metais ketinama didinti iki 400 darbuotojų. Augant užsakymams ir gamybos apimtims, naujų specialistų bus ieškoma ne tik Ukmergėje, bet ir aplinkiniuose rajonuose.

    Įmonės vadovas Giedrius Zeniauskas pabrėžia, kad konkurencingo atlygio neužtenka, kai trūksta kvalifikuotų rankų ir auga darbuotojų lūkesčiai. Jo teigimu, svarbiausia sukurti darbo vietą, dėl kurios žmogui apsimokėtų kasdien vykti ir iš kito miesto, nes sprendimą lemia ne vien skaičiai atlyginimo lapelyje.

    Vienas tokių pavyzdžių – Širvintų rajone gyvenantis Alvydas Garnys, į Ukmergę dirbti važiuojantis jau penkiolika metų. Per tą laiką jis sulaukė ne vieno kvietimo keisti darbą, tačiau pasirinko likti ir šiandien įmonėje dirba vyriausiuoju suvirintoju, mokydamas naujai prisijungiančius kolegas.

    „Kai atėjau čia pirmą kartą, nežinojau, ar liksiu ilgam. Bet metai po metų supranti, kad ne kiekvienoje vietoje rasi tvarką, aiškumą ir žmones, su kuriais norisi dirbti“, – sakė A. Garnys.

    Pasak darbuotojo, finansinė motyvacija išlieka svarbi, tačiau dažnai lemia kiti dalykai: stabilumas, aiškios taisyklės, pagarbus vadovų požiūris ir komanda, kurioje jautiesi reikalingas. Jis pripažįsta, kad pasiūlymų uždirbti daugiau buvo, bet sprendimą lėmė pasitikėjimas darbo vieta ir aiškiai suplanuota kasdienybė.

    „Buvo ir didesnių pasiūlymų, bet pinigai ne visada viską nusveria. Kai žinai, kur važiuoji ir ko iš tavęs tikisi, tas stabilumas labai daug reiškia“, – sakė A. Garnys.

    Kalbėdamas apie profesiją, jis atkreipia dėmesį į vis dar gajus stereotipus apie pramonę, nors realybė sparčiai keičiasi. Jauni žmonės, pirmą kartą atėję į gamyklą, pasak jo, neretai nustemba pamatę švarią, tvarkingą aplinką, aiškias darbo zonas ir modernią įrangą, o ne triukšmingą bei chaotišką cechą, kokį įsivaizdavo.

    Darbuotojų pritraukimas regionuose pastaraisiais metais tampa vienu didžiausių verslo iššūkių, ypač pramonėje, kur reikalingi konkretūs įgūdžiai ir atsakomybė. Darbdaviai vis dažniau konkuruoja ne tik atlygiu, bet ir darbo sąlygomis, mokymų sistema, pamainų grafiku, vadovavimo kultūra, sauga bei galimybe augti įmonės viduje.

    „Tokie žmonės kaip Alvydas labai aiškiai parodo, kad geri darbai nebėra tik didmiesčių privilegija. Žmones išlaiko pagarba jų amatui, moderni darbo aplinka ir aiškumas“, – sakė G. Zeniauskas.

    Įmonė nurodo, kad darbuotojų patirtį jos viduje įvertino tarptautinė organizacija „Great Place to Work“, suteikusi sertifikatą ir šiais metais. Tokiuose vertinimuose daugiausia remiamasi pačių darbuotojų apklausomis, pasitikėjimu darbdaviu ir organizacijos kultūra.

    Planuojama komandos plėtra iki 400 žmonių reiškia, kad Ukmergės ir aplinkinių savivaldybių gyventojams atsiras daugiau galimybių įsidarbinti pramonėje, o įmonėms teks dar aktyviau investuoti į mokymą bei darbuotojų pritraukimo priemones. Praktika rodo, kad tokiose profesijose kaip suvirintojai, operatoriai ar meistrai svarbiausi tampa ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir kruopštumas, atsakomybė bei noras tobulėti.