CP v2

Category: Regionai

  • Nemajūnų dienos centras ieško individualios priežiūros darbuotojo: ką reikės daryti ir ko tikimasi

    Nemajūnų dienos centras Birštono savivaldybėje paskelbė atranką į individualios priežiūros darbuotojo pareigas, siūlomas darbas pilnu etatu. Įstaiga nurodo, kad darbo vieta susijusi su socialinių paslaugų teikimu žmonėms jų namuose.

    Kandidatų prašymų ir gyvenimo aprašymų laukiama elektroniniu paštu centras@nemajunudc.lt iki 2026 metų birželio 19 dienos imtinai. Pasiteirauti dėl atrankos galima telefonu, nurodytu įstaigos skelbime.

    Darbo pobūdis ir atsakomybės

    Pagrindinė veikla apima pagalbą senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su negalia: buities tvarkymą, apsipirkimą, maisto ruošą, pagalbą maitinantis, judant ir užtikrinant asmens higieną. Taip pat numatytas bendravimas, priežiūra ir kasdienių įgūdžių stiprinimas, kad žmogus kuo ilgiau išliktų savarankiškas.

    Darbuotojui patikimos ir administracinės užduotys: dokumentų pildymas pagal nustatytą tvarką. Socialinių paslaugų sektoriuje tai svarbu ne tik paslaugų apskaitai, bet ir gavėjų poreikių vertinimui, paslaugų tęstinumui bei kokybės kontrolei.

    Kokie reikalavimai keliami kandidatui

    Įstaiga nurodo, kad kandidatas turi turėti kvalifikaciją, leidžiančią dirbti individualios priežiūros darbuotoju pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas. Taip pat reikalingas galiojantis teisėto darbo su vaikais kodas, pateikiamas QR kodu.

    Iš praktinių reikalavimų išskiriami bendravimo įgūdžiai dirbant su senyvo amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia, gebėjimas dirbti komandoje ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Pastarasis dažnai būtinas, kai paslaugos teikiamos skirtingose vietovėse ir reikia pasiekti kelis paslaugų gavėjus per dieną.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl detalesnių sąlygų, darbo organizavimo ir atrankos eigos galima kreiptis į įstaigos vadovą Gintą Pačėsą telefonais 0 319 43 722 arba 0 650 72 399. Skelbime taip pat pateikiamas kontaktinis el. paštas centras@nemajunudc.lt.

    Nemajūnų dienos centras veikia Birštono savivaldybėje, Geležūnų kaime, Topolių gatvėje. Įstaiga pažymi, kad atrankoje laukiami kandidatai, pasirengę dirbti su žmonėmis jų kasdienėje aplinkoje ir užtikrinti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.

  • Anykščių savivaldybė iki birželio 12 dienos priima paraiškas visuomenės sveikatos projektams

    Anykščių savivaldybė iki birželio 12 dienos priima paraiškas visuomenės sveikatos projektams

    Anykščių rajono savivaldybės administracija papildomai kviečia teikti paraiškas visuomenės sveikatos projektų įgyvendinimui. Paraiškos priimamos iki birželio 12 dienos.

    Projektai finansuojami vadovaujantis Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2024 metais kovo 1 dieną patvirtintu Visuomenės sveikatos projektų vykdymo finansavimo tvarkos aprašu. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškas verta planuoti iš anksto ir pateikti su visais privalomais dokumentais.

    Kurios veiklos gali gauti finansavimą

    Finansavimas numatytas veikloms, skirtoms vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimui, sveiko gyvenimo įgūdžių ugdymui. Taip pat remiama lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų prevencija, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikos mažinimą.

    Parama gali būti skiriama ir psichikos sveikatos stiprinimui, savižudybių bei smurto prevencijai. Į finansuojamas sritis įtraukiama ir alkoholio, tabako, narkotikų bei kitų psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, sveikatingumo renginių organizavimas, sveikos mitybos skatinimas.

    Taip pat numatoma galimybė finansuoti tyrimus, reikalingus saugios aplinkos kūrimui. Tokie projektai paprastai apima situacijos vertinimą, rizikų nustatymą ir priemonių parinkimą, kad sprendimai būtų paremti duomenimis.

    Kokios kryptys laikomos prioritetinėmis

    Savivaldybė nurodo, kad finansavimas skiriamas prioriteto tvarka, jei projektai atitinka bendruomenės sveikatos tarybos nustatytas prioritetines kryptis. Šiame kvietime kaip prioritetai įvardijami psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija, taip pat sveikatingumo renginių organizavimas.

    Praktikoje tai reiškia, kad projektų idėjos, kurios tiesiogiai sprendžia psichologinės gerovės, emocinės sveikatos ar bendruomenės įsitraukimo į aktyvias veiklas klausimus, gali turėti didesnes galimybes gauti finansavimą. Paraiškas rengiančioms organizacijoms svarbu aiškiai pagrįsti problemą, tikslinę grupę ir planuojamą poveikį.

    Kaip pateikti paraišką

    Paraiška ir visi privalomi dokumentai turi būti pateikiami viename pdf faile el. paštu. Savivaldybė taip pat informuoja, kad dėl objektyvių priežasčių paraiškų teikimas per Elektroninius valdžios vartus šiuo metu negalimas.

    Dėl paraiškų rengimo ir pateikimo tvarkos konsultuoja Anykščių rajono savivaldybės administracija, nurodytu telefonu ir el. paštu. Paraiškas teikiantiems pareiškėjams rekomenduojama prieš siunčiant dar kartą pasitikrinti, ar pridėti visi priedai ir ar dokumentai sujungti į vieną failą.

  • Anykščių savivaldybė ir LSMU pasirašė sutartį: daugiau praktikų, tyrimų ir šansų jaunimui

    Anykščių savivaldybė ir LSMU pasirašė sutartį: daugiau praktikų, tyrimų ir šansų jaunimui

    Partnerystė, orientuota į regioną

    Anykščių rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), siekdama stiprinti rajono sveikatos apsaugos ir švietimo sistemą. Savivaldybė tikisi, kad ši partnerystė padės nuosekliau ugdyti vietos specialistus ir didinti jaunų žmonių motyvaciją rinktis sveikatos mokslų kryptis.

    Sutarties pasirašyme Anykščiuose dalyvavo LSMU delegacija: rektorius prof. Rimantas Benetis, Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas, Veterinarijos fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius, Studentų dekanė doc. dr. Laura Malakauskienė ir Medicinos akademijos Simuliacijų centro vadovė dr. Greta Kasputytė.

    Penkios kryptys: nuo orientavimo iki konsultacijų

    Sutartyje numatytos penkios strateginės bendradarbiavimo kryptys: profesinis orientavimas, kvalifikacijos kėlimas, mokslinė veikla, studentų praktikos organizavimas ir ekspertinės konsultacijos. Praktinis tikslas aiškus: sudaryti sąlygas, kad Anykščiuose daugiau studentų atliktų praktiką, o jauni gydytojai bei slaugytojai regioną svarstytų kaip realią karjeros pradžią.

    Tokie susitarimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni savivaldybėms, kurios susiduria su sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumu ir didesne specialistų kaita. Bendros praktikos, rezidentūros galimybės ir universitetų konsultacijos dažnai laikomos vienu veiksmingiausių būdų stiprinti regionines įstaigas be ilgo laukimo, kol rinka pati „subalansuos“ poreikius.

    Akcentas jaunimui ir studijų kokybei

    LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis susitikime pabrėžė, kad šiuolaikinės medicinos studijos reikalauja ilgesnio pasirengimo ir stiprios teorijos bei praktikos dermės. Pasak jo, kinta ir studentų lūkesčiai, todėl aukštosios mokyklos vis dažniau taikosi prie jaunosios kartos mokymosi įpročių.

    „Džiaugiuosi šia sutartimi ir matau aiškią perspektyvą bendram darbui, auginant būsimus specialistus ir pritraukiant juos į regionus“, – sakė prof. Rimantas Benetis.

    Taip pat išskirtas LSMU tarptautiškumas: universiteto teigimu, apie 27 proc. studentų atvyksta iš daugiau nei 80 užsienio valstybių. Tokia aplinka, anot universiteto atstovų, kelia studijų standartus ir skatina dalintis skirtingomis praktikomis, kurios vėliau gali atsispindėti ir regioninėse gydymo įstaigose.

    Kiek Anykštėnų jau studijuoja LSMU?

    Studentų dekanė doc. dr. Laura Malakauskienė atkreipė dėmesį, kad LSMU šiuo metu studijuoja 34 studentai iš Anykščių rajono. Ji pristatė universiteto taikomas socialinės paramos priemones ir skatinamąsias stipendijas, kurios gali sumažinti finansinę naštą studijuojantiems.

    Medicinos akademijos Simuliacijų centro vadovė dr. Greta Kasputytė pristatė simuliacinio mokymo galimybes, kurios medicinoje laikomos vienu svarbiausių kokybės ir saugos elementų. Tokios praktikos padeda studentams ir rezidentams įgūdžius formuoti kontroliuojamoje aplinkoje, prieš dirbant su pacientais realiose klinikinėse situacijose.

    Vizitas Anykščių ligoninėje

    Vizito pabaigoje LSMU delegacija lankėsi Anykščių ligoninėje, kur įstaigos vadovas Dalius Drunga pristatė ligoninės veiklą, personalo situaciją ir turimus įrangos resursus. Susitikime aptarti konkretūs lūkesčiai, susiję su rezidentų ir jaunų medicinos specialistų pritraukimu.

    Pasak ligoninės vadovo, įstaiga siekia sudaryti patrauklias sąlygas jauniesiems profesionalams pradėti karjerą regione ir joje įsitvirtinti. Savivaldybė savo ruožtu tikisi, kad sutartis taps ne formaliu dokumentu, o praktinių sprendimų pagrindu, leidžiančiu greičiau reaguoti į vietos sveikatos paslaugų poreikius.

  • Sveikos mitybos pamoka Krekenavoje: ką mokiniai sužinojo apie lėkštės principą ir vitaminus

    Kodėl mokiniams to reikia?

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokiniams surengė paskaitą apie sveiką mitybą. Joje aptarta, kaip kasdieniai pasirinkimai veikia savijautą, mokymosi rezultatų stabilumą ir ilgalaikę sveikatą.

    Naujausi tarptautinio HBSC tyrimo duomenys rodo, kad sveikesni įpročiai tarp mokinių formuojasi lėtai. 2022 metais tik maždaug trečdalis 5–9 klasių mokinių kasdien valgo vaisius ir daržoves, o visagrūdžius produktus renkasi apie penktadalis.

    Kartu išlieka ir kita problema: reikšminga dalis vaikų susiduria su antsvoriu ar nutukimu, o tai dažnai siejama su per didele pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir druskos dalimi mityboje bei nepakankamu fiziniu aktyvumu.

    Sveikos mitybos formulė ir lėkštės principas

    Paskaitoje akcentuota, kad sveika mityba nėra trumpalaikė dieta, o kasdienė rutina: reguliarūs valgiai, įvairovė ir saikingumas. Mokiniai aptarė, kodėl svarbu nepraleisti pusryčių ir rinktis vandenį kaip pagrindinį gėrimą.

    Praktiniam supratimui taikytas sveikos mitybos lėkštės principas: pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės ir vaisiai, ketvirtį visagrūdžiai produktai, o likusį ketvirtį baltyminiai produktai. Taip lengviau subalansuoti energiją, skaidulas ir organizmui būtinus mikroelementus.

    Taip pat aptarta, kodėl ankštiniai produktai turėtų dažniau atsirasti valgiaraštyje: tai augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis, padedantis ilgiau jaustis sotiems. HBSC duomenimis, ankštinius kasdien renkasi tik nedidelė dalis mokinių, todėl šiai temai skirta daugiau dėmesio.

    Vitaminai, etiketės ir dažniausios klaidos

    Mokiniai prisiminė svarbiausias vitaminų funkcijas: vitaminas A svarbus regėjimui, B grupės vitaminai prisideda prie energijos apykaitos ir nervų sistemos veiklos, vitaminas C svarbus imuninei sistemai ir geležies pasisavinimui. Aptarta ir vitamino D reikšmė kaulams bei dantims, ypač augimo laikotarpiu.

    Diskusijoje išskirtos dažniausios mokinių mitybos klaidos: saldinti gėrimai, dažni saldumynai ir greitasis maistas. Pabrėžta, kad tokie produktai neretai turi daug pridėtinio cukraus ir druskos, o tai gali lemti energijos „šuolius“ ir greitesnį alkį.

    Praktinėje dalyje mokiniai analizavo maisto produktų etiketes ir mokėsi atpažinti palankesnius pasirinkimus kasdieniams užkandžiams. Paskaitos organizatoriai akcentavo, kad tikslas nėra draudimai, o gebėjimas orientuotis pasiūloje ir rinktis sąmoningiau.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras tikisi, kad tokios paskaitos padės mokiniams susikurti aiškesnį mitybos režimą ir pritaikyti paprastas taisykles kasdienybėje. Ilgainiui tai gali prisidėti prie geresnės savijautos, didesnio darbingumo mokykloje ir mažesnės lėtinių ligų rizikos ateityje.

  • Panevėžio rajono kultūros centras startuoja su nauja komanda: kas keičiasi 25 padaliniuose?

    Panevėžio rajone pradėjo veikti naujai įsteigtas Panevėžio rajono kultūros centras. Įstaiga oficialiai įregistruota, suformuota administracijos komanda, o kultūrinės veiklos visose seniūnijose, kaip pabrėžiama, nebuvo sustabdytos.

    Reorganizacijos metu pasikeitė kultūros įstaigų struktūra, tačiau toliau aktyviai dirba visi 25 padaliniai. Jų kasdienę veiklą koordinuoja kultūrinės veiklos organizatoriai, užtikrinantys, kad suplanuoti renginiai, repeticijos ir edukacijos vyktų pagal planą.

    Laikinas vadovas ir konkursas

    Nuo gegužės 5 dienos Panevėžio rajono kultūros centrui laikinai vadovauja režisierius ir kultūros vadybininkas Julius Jakubėnas. Jis pareigas eis iki bus atrinktas nuolatinis direktorius viešo konkurso būdu.

    Panevėžio rajono savivaldybė yra paskelbusi konkursą į direktoriaus pareigas, o kandidatų dokumentai priimami iki birželio 8 dienos. Savivaldybės praktikoje tokia tvarka taikoma siekiant užtikrinti skaidrų vadovo atrankos procesą ir nenutraukti įstaigos darbo pereinamuoju laikotarpiu.

    „Pokyčiai vyko nuolat, tačiau kultūrinis gyvenimas nesustojo nė akimirkai. Nuo pat pradžių siekėme atviro dialogo ir bendradarbiavimo, kad permainos darbuotojams būtų kuo aiškesnės“, – sakė Julius Jakubėnas.

    Kaip suformuota administracija

    Pranešama, kad kultūros centro administracijoje dirba devyni žmonės. Komandoje numatytos kultūros ir meno, ūkio ir technologijų, finansų, personalo bei viešųjų pirkimų funkcijos, kurios įprastai yra būtinos centralizuotam didelės įstaigos valdymui.

    Administracijos branduolį sudaro direktoriaus pavaduotojai, finansų darbuotojai ir specialistai, atsakingi už personalą bei pirkimus. Tokia struktūra leidžia vienodinti veiklos procesus skirtinguose padaliniuose ir mažinti administracinę naštą vietos komandoms, kad jos galėtų daugiau dėmesio skirti renginiams ir bendruomenėms.

    Artimiausi darbai ir vasaros planai

    Artimiausiu metu naujai įsteigtam centrui tenka užbaigti organizacinius darbus ir galutinai įtvirtinti veiklos procesus: nuo dokumentų valdymo iki bendrų planavimo ir atsakomybės principų padaliniuose. Tokiuose pokyčiuose svarbiausias tikslas – kad gyventojai paslaugų kokybės skirtumų nepajustų, o darbuotojams būtų aiškios taisyklės ir atsakomybės.

    Kultūros centras taip pat ruošiasi Lietuvos moksleivių dainų šventei, planuoja vasaros renginių ciklą ir tęs veiklas visame rajone. Skelbiama, kad pagrindinis naujos komandos siekis – stiprinti kultūros paslaugų kokybę, didinti bendruomenių įsitraukimą ir užtikrinti, kad renginiai būtų prieinami skirtingoms amžiaus grupėms bei seniūnijoms.

  • Auksinių vestuvių proga Ėriškiuose pasveikinta Čepų šeima: 50 metų kartu ir bendruomenės pagarba

    Panevėžio rajone tęsiama tradicija pagerbti poras, kartu nugyvenusias pusę amžiaus ir daugiau. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Ėriškių kaime gyvenantys Fėliusia ir Antanas Čepos, minintys auksinių vestuvių sukaktį.

    Jubiliatus jų namuose aplankė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė bei Upytės seniūnijos atstovė Toma Šeštokienė. Vizito metu sutuoktiniams perduoti sveikinimai ir padėka už šeimos pavyzdį bendruomenei.

    Pažintis šokiuose ir gyvenimo kelias

    Fėliusia ir Antanas pasakojo, kad susipažino jaunystėje šokiuose, o draugystė greitai peraugo į tvirtą ryšį. Fėliusios kelias siejosi su ekonomikos studijomis, Antanas pasirinko zootechniko profesiją.

    Sutuoktiniai susituokė 1976 metų gegužės 29 dieną Utenoje. Vėliau, gavę paskyrimus dirbti tuometiniuose ūkiuose, 1981 metais persikėlė į Ėriškius ir čia gyvena iki šiol.

    Šeima, vaikai ir anūkai

    Per bendrą gyvenimą Čepų šeima užaugino vaikus, o šiandien džiaugiasi gausiu artimųjų ratu. Sutuoktiniai pasakojo, kad jų šeimą papildė šeši anūkai, o kasdienybėje ir toliau svarbiausia išlieka artumas ir rūpestis vienas kitu.

    Šeimos istorija, pasak savivaldybės atstovų, yra ir platesnės Panevėžio rajono bendruomenės portreto dalis, kai ilgametės santuokos tampa vertybiniu orientyru jaunesnėms kartoms.

    Simbolinė dovana ir savivaldybės kvietimas

    Susitikimo metu jubiliatams įteikta įrėminta santuokos sudarymo akto kopija, primenanti prieš penkis dešimtmečius duotą pažadą ir kartu nueitą gyvenimo kelią. Tokia dovana savivaldybėje vertinama kaip pagarbos ženklas poroms, kurios savo pavyzdžiu stiprina bendruomenės ryšius.

    „Didžiausias Panevėžio rajono turtas yra žmonės ir jų kuriamos istorijos. Tokios šeimos kaip Fėliusios ir Antano primena, kad tikrosios vertybės gimsta iš kasdienio buvimo kartu“, – sakė meras Antanas Pocius.

    Savivaldybė primena, kad poros, mininčios 50 metų ir didesnes santuokos sukaktis, gali apie tai pranešti Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui. Tokiu atveju sukaktis gali būti pažymėta oficialiu dėmesiu, o jubiliatai pasveikinti asmeniškai.

  • Varėnos rajone vyks FPV dronų pratybos „Drakonų kovos 2026“: skrydžiai į taikinius virš 5 km

    Varėnos rajone vyks FPV dronų pratybos „Drakonų kovos 2026“: skrydžiai į taikinius virš 5 km

    2026 metų birželio 5–6 dienomis Varėnos rajone planuojamos Lietuvos šaulių sąjungos FPV dronų mokomosios pratybos „Drakonų kovos 2026“. Pratybos vyks Valkininkų seniūnijoje, atokiau nuo gyvenamųjų vietovių.

    Organizatoriai nurodo, kad pratybas rengia Lietuvos šaulių sąjungos Kibernetinio saugumo Lizdeikos kuopos Dronų būrys. Pagrindinis tikslas – treniruotis valdyti FPV dronus ir atlikti skrydžius į specialiai įrengtus taikinius didesniu nei 5 kilometrų atstumu.

    Kas vyks pratybų metu?

    Skrydžiai bus vykdomi atvirose teritorijose, o taikiniai bus įrengti iš anksto numatytose vietose. Organizatoriai pabrėžia, kad pratybų zonos parinktos taip, kad būtų sumažinta rizika pašaliniams ir netrikdoma kasdienė gyventojų veikla.

    Taip pat pranešama, kad mokymų metu nebus naudojami imitaciniai šaudmenys, pirotechnika ar kitos viešąją rimtį galinčios trikdyti priemonės. Tai reiškia, kad pratybos turėtų vykti be papildomo triukšmo, būdingo karinėms pratyboms su imitacinėmis priemonėmis.

    Laikas ir planuojama trukmė

    Pratybos numatytos nuo 2026 metų birželio 5 dienos 19.00 valandos iki 2026 metų birželio 6 dienos 20.30 valandos. Visą šį laiką teritorijoje gali būti aktyviai vykdomi FPV dronų skrydžiai.

    Pastaraisiais metais FPV dronai vis plačiau naudojami mokymuose dėl jų manevringumo, greitos reakcijos ir realaus laiko vaizdo perdavimo, o ilgesnio nuotolio treniruotės leidžia geriau įvertinti ryšio stabilumą bei operatorių įgūdžius. Tokios pratybos paprastai orientuotos į saugų valdymą, situacijų vertinimą ir techninį pasirengimą.

  • Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė iš „Sidabro vainikėlis XI“ parsivežė I vietą ir segę

    Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė iš „Sidabro vainikėlis XI“ parsivežė I vietą ir segę

    Daugų Vlado Mirono gimnazijos 7 klasės mokinė Orinta Baležentytė tapo Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis XI“ laureate. Telšiuose vykusiame nacionaliniame finale ji pelnė I vietos diplomą ir pagrindinį apdovanojimą – „Sidabro vainikėlio“ segę.

    Apdovanojimas Orintą įrašė tarp šešių geriausiai įvertintų jaunųjų tradicinės liaudies dailės kūrėjų Lietuvoje. Konkurso organizatoriai pabrėžia, kad į nacionalinį turą patenka tik regioniniuose etapuose atrinkti darbai, todėl finalas laikomas aukščiausio lygmens atranka.

    Finalas Telšiuose ir 50 dalyvių

    Finalinės parodos uždarymo renginys ir laureatų apdovanojimas Telšių kultūros centre vyko birželio 2 dieną. Šiais metais nacionaliniame etape dalyvavo 50 jaunųjų kūrėjų, pristatę tradicinės liaudies dailės darbus ir taikomosios kūrybos projektus.

    Konkurso formatas paremtas etapais: pirmiausia darbai vertinami regioniniuose turuose, o vėliau geriausi kūriniai keliauja į nacionalinę parodą. Vertinant akcentuojama meistrystė, tradicijų laikymasis, medžiagų ir technikų išmanymas bei meninė raiška.

    Segė su istorine kilme

    „Sidabro vainikėlio“ segė nėra vien simbolinis prizas. Ji sukurta pagal archeologinį radinį, aptiktą Velikuškių piliakalnyje, o originalas datuojamas IV amžiumi.

    Konkurso apdovanojimui segę atgaivino ir pagamino juvelyrai „Lietis“, pritaikę istorinę formą šiuolaikiniam apdovanojimui. Taip pabrėžiamas ryšys tarp šiandienos jaunosios kartos kūrybos ir Lietuvos kultūros paveldo.

    Kodėl konkursas svarbus mokiniams?

    „Sidabro vainikėlis“ siekia skatinti vaikus ir jaunuolius domėtis tautodaile, pažinti tradicinius amatus ir kūrybiškai pritaikyti paveldėtas technikas. Praktinis darbas su medžiagomis ir įrankiais čia laikomas ne mažiau svarbiu nei galutinis rezultatas.

    Nors konkursas pradėtas rengti 2013 metais kasmet, nuo 2023 metais jis organizuojamas kas dvejus metus. Organizatoriai teigia, kad laureatai tampa tarsi jaunaisiais tautodailės ambasadoriais, o jų pasiekimai įkvepia bendraamžius rinktis kūrybą, paremtą tradicija.

    „Daugų Vlado Mirono gimnazijos neformalaus ugdymo programos Pynimas iš vytelių mokytoja Rasa Aleksandravičienė“, – sakė konkurso dalyvės bendruomenę pristatanti pedagogė.

  • Varėnos rajone startavo verslo apklausa: aiškinamasi, kiek laiko kainuoja administracinės procedūros

    Varėnos rajono savivaldybė kviečia verslininkus ir verslo organizacijų atstovus dalyvauti apklausoje, kuria siekiama įvertinti verslui tenkančią administracinę naštą savivaldybėje. Gautos įžvalgos turėtų padėti tiksliau suprasti, kurios procedūros įmonėms kainuoja daugiausia laiko ir pastangų.

    Apklausą prašoma užpildyti iki gruodžio 31 dienos. Savivaldybė nurodo, kad atsakymai bus naudojami paslaugų kokybei gerinti ir procesams tobulinti, kad verslui būtų paprasčiau spręsti kasdienius klausimus.

    Kas laikoma administracine našta?

    Administracinė našta paprastai apima laiką, dokumentus ir veiksmus, kurių reikia laikytis dėl teisės aktų ar institucijų reikalavimų. Verslui tai dažniausiai reiškia paraiškų pildymą, derinimus, pažymų gavimą, ataskaitų teikimą ir bendravimą su skirtingais padaliniais.

    Tokie vertinimai ypač svarbūs mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms papildomos procedūros dažnai tampa reikšminga sąnaudų dalimi. Kuo aiškiau įvardijamos problemos, tuo lengviau savivaldybei planuoti sprendimus, pavyzdžiui, trumpinti terminus, aiškinti reikalavimus ar skaitmeninti paslaugas.

    Ko tikimasi iš apklausos?

    Varėnos rajono savivaldybė pabrėžia, kad verslo atstovų nuomonė yra svarbi siekiant nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Praktikoje tokios apklausos gali padėti nustatyti pasikartojančias kliūtis, kai procesai užsitęsia dėl neaiškių reikalavimų, perteklinių dokumentų ar informacijos trūkumo.

    Ekonomikos ir turizmo skyriaus pateikiama informacija rodo, kad surinkti duomenys bus naudojami tobulinant savivaldybės darbą su verslu. Kuo daugiau skirtingų sektorių įmonių dalyvaus, tuo tiksliau bus galima įvertinti situaciją ir prioritetus.

  • Liepos 6-osios šventė Dauguose: kviečia kurti lauko instaliacijas „Savos žemės raštams“

    Liepos 6-osios šventė Dauguose: kviečia kurti lauko instaliacijas „Savos žemės raštams“

    Alytaus rajono įstaigos, organizacijos, bendruomenės ir įmonės kviečiamos prisidėti prie Liepos 6-osios šventės Dauguose. Šiemet siūloma kartu kurti lauko instaliacijų parką „Savos žemės raštai“ ir kūrybiškai atskleisti krašto tapatybę.

    Sumanymas skirtas pabrėžti liaudies tradicijas, papročius ir vietos savitumą, o instaliacijos papuoš Didžiulio ežero pėsčiųjų taką. Organizatoriai tikisi, kad skirtingų bendruomenių darbai taps šventės akcentu ir traukos tašku lankytojams.

    Kaip turėtų atrodyti instaliacijos?

    Rekomenduojama kurti ne mažesnes nei 1 metro aukščio instaliacijas, pritaikytas eksponuoti lauke. Pirmenybė teikiama natūralioms medžiagoms, tokioms kaip lauko gėlės, mediena, vytelės ir panašios priemonės.

    Kuriant patariama įvertinti atsparumą vėjui, lietui ir intensyvesniam žmonių srautui, nes instaliacijos bus įrengiamos viešoje erdvėje. Taip pat svarbu apgalvoti, kad kūrinys būtų saugus praeiviams ir patvarus visos šventės metu.

    Terminai ir pristatymas

    Instaliacijos į Daugus turi būti atvežtos arba sukurtos vietoje iki liepos 6 dienos 10.00 valandos. Tokia tvarka leidžia darbus paruošti ir išdėstyti dar prieš pagrindinius šventės renginius.

    Apie ketinimą dalyvauti prašoma pranešti iki liepos 1 dienos telefonais +370 620 65 784 arba +370 692 70 038. Susisiekus galima suderinti organizacinius klausimus, atvykimo laiką ir instaliacijų įrengimo detales.