CP v2

Category: Regionai

  • Patyrėte smurtinį nusikaltimą? Štai kada valstybė gali kompensuoti žalą ir ką daryti

    Patyrėte smurtinį nusikaltimą? Štai kada valstybė gali kompensuoti žalą ir ką daryti

    Patyrus smurtinį nusikaltimą, nukentėjęs asmuo turi teisę siekti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Praktikoje tai dažniausiai daroma baudžiamojo proceso metu pareiškiant civilinį ieškinį, kad žalos klausimas būtų sprendžiamas kartu su byla.

    Teismui priteisus žalą, atsakingas asmuo privalo ją atlyginti. Vis dėlto jei priteistos sumos realiai nepavyksta išieškoti, tam tikrais atvejais gali padėti valstybė, kompensuodama žalą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo.

    Kaip veikia valstybės kompensacija?

    Valstybės kompensacija nėra automatinė: kiekvienas prašymas vertinamas individualiai, tikrinant, ar atitinkamos įstatyme numatytos sąlygos. Paprastai svarbiausia, kad žala būtų priteista teismo sprendimu ir būtų pagrindas konstatuoti, jog išieškojimas iš kaltininko yra neįmanomas arba itin apsunkintas.

    Kompensavimas iš fondo paprastai suprantamas kaip pagalbos mechanizmas, kai nukentėjusysis nelieka vienas prieš formaliai laimėtą, bet realiai neįvykdomą sprendimą. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai nusikaltimą padaręs asmuo neturi turto, pajamų arba jų nepakanka, o nukentėjusiajam tenka gydymo, reabilitacijos ar kitos būtinos išlaidos.

    Kur kreiptis ir kaip pateikti prašymą?

    Dėl kompensacijos reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos ši tarnyba vykdo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos administravimo funkcijas ir nagrinėja prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo.

    Prašymai gali būti teikiami elektroniniu paštu, paštu arba atvykus į teritorinius padalinius. Taip pat galima konsultuotis telefonu +370 690 02 233 arba kreiptis adresu Mindaugo g. 12, Vilnius.

    Terminai ir galimybė gauti avansą

    Paprastai prašymas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista žala, įsiteisėjimo. Jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jo atnaujinimas sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

    Kai kuriais atvejais kompensacija gali būti skiriama dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją avansu, jei tenkinamos nustatytos sąlygos, o nukentėjusiajam būtina skubi finansinė pagalba, pavyzdžiui, gydymui ar kitoms su nusikaltimu susijusioms išlaidoms padengti.

    Jei kyla abejonių, ar priklauso kompensacija, rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau ir pasikonsultuoti. Nukentėjusiajam nereikia pačiam galutinai nuspręsti, ar visos sąlygos įvykdytos, nes konkrečią situaciją įvertina kompetentinga institucija ir nurodo, kokių dokumentų bei veiksmų gali prireikti.

    Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

  • Nemenčinėje veteranų biatlono taurė: latvių dominavimas ir „Nempolio“ prizinės vietos

    Nemenčinėje veteranų biatlono taurė: latvių dominavimas ir „Nempolio“ prizinės vietos

    Rugsėjo 12 dieną ir rugsėjo 13 dieną Nemenčinėje surengtos Baltijos šalių veteranų biatlono taurės varžybos subūrė sportininkus iš Lietuvos ir Latvijos. Startuose dalyvavo atstovai iš Talsių, Rygos, Ignalinos, Vilniaus, Kauno ir Nemenčinės, o dalis prizinių vietų liko ir šeimininkams.

    Pirmąją varžybų dieną dalyviai rungėsi 7,5 ir 10 kilometrų distancijose, kurias įveikė dviračiais. Trasose sportininkai atliko keturis šaudymo etapus, po du kartus gulint ir stovint, o už kiekvieną nepataikytą šūvį buvo skiriamos laiko baudos.

    Varžybas pradėjo moterys 7,5 kilometro rungtyje, vėliau startavo vyrai 10 kilometrų lenktynėse. Moterų įskaitoje pirmąją vietą iškovojo latvė Annija Pušnakova, distanciją įveikusi per 41 minutę 39 sekundes.

    Vyrų V-1 kategorijoje nugalėjo latvis Anrijs Pušnakovs, 10 kilometrų trasoje užfiksavęs 53 minučių rezultatą. Jo šaudymo protokole užfiksuota 10 klaidų, tačiau bendras laikas leido aplenkti varžovus.

    M-3 kategorijoje pirmąją vietą iškovojo latvis Andis Apse, finišavęs per 45 minutes 38 sekundes ir padaręs 7 klaidas šaudykloje. Trečiąją vietą šioje grupėje pelnė sporto klubo „Nempolis“ atstovas Laimis Raudeliūnas, 10 kilometrų distanciją įveikęs per 48 minutes 57 sekundes.

    M-4 kategorijoje pergalę pasiekė vilnietis Arūnas Daugirdas, užfiksavęs 50 minučių 32 sekundžių laiką. Šis rezultatas tapo vienu ryškesnių Lietuvos sportininkų pasirodymų pirmosios dienos programoje.

    Antra diena: sprintas riedslidėmis

    Antrąją varžybų dieną sportininkai persikėlė į riedslidžių sprintą, kuriame šaudymas vyko tiek gulint, tiek stovint. Skirtingai nei pirmąją dieną, už klaidas reikėjo sukti baudos ratus, kurių ilgis siekė 75 arba 150 metrų.

    Moterų kategorijoje vėl nugalėjo Annija Pušnakova, 4,5 kilometro distanciją įveikusi per 22 minutes 54 sekundes, nors šaudykloje suklydo 5 kartus. Toks stabilumas per dvi dienas dažnai tampa lemiamu veiksniu daugiadienėse taurės varžybose.

    M-1 kategorijoje pirmąją vietą iškovojo latvis Rainer Upenieks, 6 kilometrus įveikęs per 21 minutę 12 sekundžių ir padaręs 3 klaidas. M-2 kategorijoje nugalėjo vilnietis Rokas Suslavičius, 6 kilometrus įveikęs per 20 minučių 41 sekundę, taip pat suklydęs 3 kartus.

    M-3 kategorijoje pergalę šventė sporto klubo „Nempolis“ atstovas Martynas Krulis, distanciją įveikęs per 21 minutę ir šaudykloje padaręs 2 klaidas. M-4 grupėje laimėjo latvis Gatis Neimanis, o M-5 grupėje pirmąją vietą iškovojo latvis Janis Neimanis.

    Medaliai ir savivaldybės parama

    Varžybų prizininkams įteikti medaliai ir prizai, o organizatoriai pabrėžė, kad jie buvo įsigyti iš Vilniaus rajono savivaldybės sporto klubams skirtų lėšų. Tarp remiamų klubų minimas ir varžybų organizatorius, Nemenčinės miesto sporto klubas „Nempolis“.

    Biatlono veteranų varžybos Baltijos šalyse pastaraisiais metais išsiskiria platesne rungčių įvairove, kai tradicinį bėgimą ar slidinėjimą papildo dviračiai ir riedslidės. Toks formatas leidžia renginius organizuoti ir ne žiemos sąlygomis, kartu išlaikant biatlonui būdingą šaudymo bei baudos mechaniką.

  • Vilniaus rajono jaunieji biatlonininkai sužibėjo: Ignalinoje ir Nemenčinėje – medalių lietus

    Vilniaus rajono jaunieji biatlonininkai sužibėjo: Ignalinoje ir Nemenčinėje – medalių lietus

    Rugsėjo 12–13 dienomis Nemenčinėje surengtos Lietuvos jaunių, jaunučių ir vaikų biatlono pirmenybės, o Ignalinoje vyko Lietuvos lygumų slidinėjimo čempionatas riedslidėmis. Vilniaus rajono sporto centro sportininkai abiejuose renginiuose parsivežė medalių ir ne kartą priartėjo prie prizininkų pakylos.

    Ignalinoje masinio starto varžybose sportininkai rungėsi 2–8 km distancijose riedslidėmis. 2009–2010 metais gimusių merginų grupėje Eveta Šidlauskaitė 6 km distanciją įveikė per 16 min. 54,5 sek. ir finišavo antra, iškovodama sidabro medalį.

    Tose pačiose pirmenybėse 2 km distancijoje solidžiai pasirodė dar dvi Vilniaus rajono atstovės. Paulina Jasiukevič išlaikė antrą poziciją nuo starto iki finišo ir antrą vietą užsitikrino rezultatu 7 min. 00,8 sek., o Patricija Kulešo finišavo trečia per 7 min. 35,2 sek.

    Nemenčinėje biatlonininkai pirmąją dieną varžėsi individualioje rungtyje 4–10 km distancijose. Šio formato varžybose itin svarbus tikslumas, nes už kiekvieną nepataikytą šūvį prie rezultato pridedamos laiko baudos, todėl aukšta vieta dažnai priklauso ir nuo šaudymo stabilumo, ir nuo taktinio tempo.

    2008–2009 metais gimusių berniukų grupėje 9 km lenktynėse Dominik Novickas užėmė trečią vietą, distanciją įveikęs per 38 min. 52 sek. Merginų varžybose Eliza Šidlauskaitė 7,5 km distancijoje liko ketvirta, jos laikas – 37 min. 58 sek.

    2010–2011 metais gimusių berniukų grupėje Antoni Butkevič 9 km įveikė per 41 min. 25 sek. ir užėmė ketvirtą vietą, Radoslav Gužauskas finišavo penktas per 43 min. 19 sek. 2012–2013 metais gimusių merginų grupėje aukso medalį iškovojo Ekaterina Litvinova, 4,5 km distanciją įveikusi per 16 min. 20 sek.

    Antrąją varžybų dieną sportininkai lenktyniavo sprinto rungtyse, kuriose už nepataikytus šūvius skiriami baudos ratai. 2008–2009 metais gimusių sportininkų grupėje Eliza Šidlauskaitė 6 km distancijoje užėmė trečią vietą, o Eveta Šidlauskaitė 4,5 km distancijoje finišavo penkta, jos laikas – 19 min. 50 sek.

    Berniukų sprinto varžybose Antoni Butkevič 6 km distancijoje taip pat užėmė penktą vietą, distanciją įveikęs per 23 min. 39 sek. Jauniausiųjų grupėje vyko 1,2 km kroso rungtis, kurioje dalyviai du kartus šaudė gulėdami lazeriniais šautuvais.

    2017 metais gimusių mergaičių grupėje Gintartė Šidagytė užėmė antrą vietą, finišavusi per 8 min. 50 sek., o Amelija Vaišvilaitė liko penkta per 9 min. 27 sek. Berniukų varžybose antrą vietą užėmė Maksim Aškelovič, jo rezultatas – 9 min. 11 sek., trečias finišavo Domas Šipas per 10 min. 17 sek., o 2015–2016 metais gimusių vaikinų grupėje Adam Mincevič buvo penktas per 8 min. 27 sek.

    Jaunimo varžybų sezonas biatlone ir slidinėjime tradiciškai laikomas svarbia atrankos ir pasirengimo grandimi, leidžiančia treneriams vertinti sportininkų formą dar iki žiemos startų. Rezultatai Ignalinoje ir Nemenčinėje rodo, kad Vilniaus rajono sporto centro sportininkai sėkmingai derina ištvermę, greitį ir šaudymo tikslumą, o tai dažnai tampa lemiamu faktoriumi biatlono rungtyse.

    Informaciją pateikė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Vilniaus rajone atgyja totorių paveldas: Keturiasdešimt Totorių kviečia tapti ambasadoriais

    Vilniaus rajone atgyja totorių paveldas: Keturiasdešimt Totorių kviečia tapti ambasadoriais

    Vilniaus rajone esantis Keturiasdešimt Totorių kaimas – viena seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių, menanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Čia iki šiol išlikęs totorių religinis ir bendruomeninis centras: medinė mečetė, dabartiniu pavidalu atstatyta 1815 metais, ir greta esantis senasis mizaras.

    Tačiau vietos istorija neapsiriboja pastatais ar datomis. Bendruomenė pabrėžia, kad svarbiausia yra žmonių pasakojimai, šeimų atmintis ir kasdienėje praktikoje išliekantys papročiai, kurie leidžia kultūrai išlikti gyvai, o ne tapti vien muziejiniu eksponatu.

    Šį tikslą įtvirtina projektas „Lietuvos totorių kultūros ambasadoriai Vilniaus krašte“, skirtas stiprinti tradicijų perdavimą jaunajai kartai ir didinti visuomenės pažinimą. Iniciatyva kviečia ne tik saugoti paveldą, bet ir mokėti apie jį pasakoti, pristatyti lankytojams bei kaimynams, taip kuriant tvarią kultūrinę trauką Vilniaus krašte.

    Totorių bendruomenė Lietuvoje šimtmečiais formavo savitą tapatybę, kurioje persipina religinės praktikos, šeimos tradicijos ir kulinarinis paveldas. Keturiasdešimt Totorių kaime šios tradicijos gyvuoja per bendras šventes, kapų lankymo papročius, maldas, taip pat per virtuvę, kurioje minimi tokie patiekalai kaip šimtalapis ar basturma.

    Pasak projekto rengėjų, didžiausias iššūkis šiandien – kartų kaita ir sparčiai besikeičiantis gyvenimo būdas, dėl kurio dalis žinių gali likti tik vyresniųjų atmintyje. Todėl vienas svarbiausių uždavinių – sudaryti sąlygas jaunimui išmokti tradicijų ne tik iš knygų, bet ir per patirtį: dalyvaujant susitikimuose, bendrose vaišėse, pažįstant religines ir kultūrines vietas.

    „Tradicija išlieka ne tada, kai ji gražiai aprašyta, o tada, kai ja gyvenama ir ji perduodama“, – sakė projekto vadovė Fatima Asanavičienė.

    Bendruomenė primena, kad Keturiasdešimt Totorių kaimas nėra vien praeities ženklas. 2014 metais čia atidaryti totorių bendruomenės namai tapo erdve susitikimams ir veikloms, o pati bendruomenė siekia būti matoma kaip gyva Lietuvos visuomenės dalis, prisidedanti prie bendro kultūrinio paveldo.

    Projektą įgyvendina asociacija „Keturiasdešimt totorių kaimo totorių krašto bendruomenė“, o veiklos planuojamos 2026 metais nuo balandžio 1 dienos iki gruodžio 1 dienos. Nurodoma, kad veiklas iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, o informacija apie renginius ir iniciatyvas bus skelbiama projekto vykdytojų ir partnerių komunikacijos kanaluose.

  • Vilniaus rajono Kontrolės komitetas renkasi nuotoliu: ką aptars ir kur stebėti transliaciją

    Vilniaus rajono Kontrolės komitetas renkasi nuotoliu: ką aptars ir kur stebėti transliaciją

    Vilniaus rajono savivaldybės Kontrolės komitetas rugsėjo 24 dieną 10.00 valandą rinksis į posėdį nuotoliniu būdu. Gyventojai ir suinteresuotos institucijos kviečiami sekti posėdžio eigą ir sprendimus, susijusius su savivaldybės veiklos priežiūra.

    Kontrolės komitetas savivaldybėse yra viena pagrindinių tarybos struktūrų, atsakingų už priežiūros funkciją. Jo darbas paprastai apima savivaldybės administracijos ir pavaldžių įstaigų veiklos skaidrumo, teisėtumo bei efektyvumo klausimus.

    Posėdžio darbotvarkė ir su svarstomais klausimais susiję dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Praktikoje tai leidžia iš anksto įvertinti planuojamus sprendimus ir geriau suprasti, kokios temos tuo metu laikomos prioritetinėmis.

    Komitetų posėdžių transliacijos tiesiogiai tapo įprasta savivaldos skaidrumo priemone, ypač dažnėjant nuotoliniams posėdžiams. Toks formatas gyventojams suteikia daugiau galimybių stebėti diskusijas realiu laiku, net jei nėra galimybės atvykti fiziškai.

    Tiesioginę posėdžio transliaciją bus galima stebėti Vilniaus rajono savivaldybės „YouTube“ paskyroje. Pasibaigus transliacijai įrašas dažniausiai lieka prieinamas peržiūrai, todėl sprendimų eigą galima susipažinti ir vėliau.

  • Vilniaus rajone paaiškėjo Dalyvauk 2026 laimėtojai: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Vilniaus rajone paaiškėjo Dalyvauk 2026 laimėtojai: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino Dalyvauk 2026 dalyvaujamojo biudžeto balsavimo rezultatus. Iš 19 gyventojų pasiūlytų idėjų daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos bus įgyvendinamos savivaldybės lėšomis skirtingose seniūnijose.

    Šiemet balsavime dalyvavo 2 339 gyventojai, o iš viso atiduota 4 010 balsų. Savivaldybės duomenimis, 2024 metais balsavo 1 303 gyventojai, o 2025 metais – 3 670 gyventojų, todėl aktyvumas išlieka svyruojantis, tačiau gyventojų įsitraukimas vis dar reikšmingas.

    „Rezultatai dar kartą parodė, kad gyventojams rūpi jų gyvenamoji aplinka ir tai, kaip bus panaudojamos savivaldybės lėšos. Daugiausia balsų surinkusios iniciatyvos taps realiais pokyčiais seniūnijose“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kaip buvo vertinami projektai

    2026 metų dalyvaujamojo biudžeto idėjos pirmą kartą vertintos pagal seniūnijų dydį ir projektų apimtį. Toks modelis taikomas siekiant sąžiningiau paskirstyti konkurenciją tarp mažesnių ir didesnių teritorijų, kur gyventojų skaičius ir galimybės mobilizuoti balsus skiriasi.

    Rugsėjo 15 dieną vykusiame dalyvaujamojo biudžeto komisijos posėdyje patvirtinti galutiniai balsavimo rezultatai. Savivaldybė pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas yra praktinis įrankis bendruomenėms tiesiogiai nuspręsti, kokie viešosios infrastruktūros pokyčiai joms svarbiausi.

    Daugiausia balsų surinkę laimėtojai

    Mažų seniūnijų, kuriose gyvena iki 3 000 gyventojų, vidutinės apimties kategorijoje laimėjo projektas „Dūkštos – draugiškos šeimai“, surinkęs 285 balsus. Mažos apimties projektų šioje seniūnijų grupėje šiemet nepasiūlyta.

    Vidutinėse seniūnijose, kuriose gyvena nuo 3 001 iki 6 000 gyventojų, mažos apimties kategorijoje daugiausia palaikymo gavo „Saugiai žaisti – saugu augti“ su 204 balsais. Vidutinės apimties kategorijoje laimėjo „Kalvelių šeimos aktyvaus poilsio zona“, surinkusi 344 balsus.

    Didelėse seniūnijose, kuriose gyvena daugiau nei 6 000 gyventojų, mažos apimties kategorijoje nugalėjo „Pagirių sakurų alėja“, surinkusi 443 balsus. Didelės apimties kategorijoje pirmavo „Judam kartu!“, gavęs 461 balsą, o antroje vietoje liko „Mickūnų žaliosios erdvės atgimimas“ su 402 balsais.

    65 000 eurų likutis leis įgyvendinti daugiau idėjų

    Šiemet dviejose kategorijose projektų idėjų nepateikta, todėl dalis lėšų liko nepanaudota. Mažų seniūnijų mažos apimties kategorijoje liko 15 000 eurų, o didelių seniūnijų vidutinės apimties kategorijoje – 50 000 eurų, iš viso 65 000 eurų.

    Pagal galiojančią tvarką nepanaudotas finansavimas gali būti perkeltas į kitas kategorijas, prioritetą teikiant mažos ir vidutinės apimties projektams. Todėl, be pagrindinių laimėtojų, nuspręsta finansuoti dar keturias daugiausia balsų surinkusias mažos apimties iniciatyvas.

    Tarp papildomai įgyvendinamų idėjų – „#PABERŽĖ: gyvasis miestelio kodas. Šviečianti Paberžės vizija: miestelio identiteto erdvė“, „Lieptas bendruomenės poilsiui“, „Bendruomenės erdvė visiems“ ir „Kaimo kryžiaus pakeitimas nauju bei teritorijos sutvarkymas“. Savivaldybė tikisi, kad tai sustiprins viešųjų erdvių kokybę ir suteiks daugiau apčiuopiamų pokyčių skirtingoms bendruomenėms.

  • „Litgrid“ ir Vilniaus savivaldybė rado sprendimą: oro linijas keis kabeliai po žeme

    „Litgrid“ ir Vilniaus savivaldybė rado sprendimą: oro linijas keis kabeliai po žeme

    Memorandumas dėl tinklo ir miesto planų

    „Litgrid“ ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė glaudžiau derinti elektros perdavimo tinklo rekonstrukcijas su sostinės vystymo planais. Tikslas – iš anksto matyti, kur infrastruktūros sprendimai gali tapti ne kliūtimi, o miesto plėtros dalimi.

    Šalys teigia, kad ankstesnis projektų suderinimas leistų greičiau identifikuoti teritorijas, kur tinklo modernizavimą galima suplanuoti kartu su gatvių tvarkymu, viešųjų erdvių atnaujinimu ar didesniais investiciniais projektais. Vienas dažniausiai svarstomų sprendimų – perdavimo oro linijų ar jų atkarpų kabeliavimas.

    Kodėl svarstomas kabeliavimas?

    Požeminiai kabeliai miestams patrauklūs tuo, kad mažina vizualinę taršą ir palieka daugiau lankstumo teritorijų planavimui. Tokie sprendimai dažniau taikomi tankiai apgyvendintose zonose, kur kiekvienas infrastruktūros koridorius konkuruoja su būstu, viešosiomis erdvėmis ir susisiekimu.

    „Elektros perdavimo tinklo ir miesto plėtra turi būti planuojamos kompleksiškai, kad sprendiniai gyventojams kurtų kuo didesnę vertę“, – sakė „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

    Kabeliavimas gali prisidėti ir prie atsparumo didinimo, nes požeminė infrastruktūra paprastai yra mažiau pažeidžiama audrų, apledėjimo ar vėjo sukeliamų incidentų. Pastaraisiais metais daugelyje Europos šalių tinklų patikimumas ir kritinės infrastruktūros apsauga tapo prioritetu dėl augančių ekstremalių orų ir saugumo rizikų.

    Kas bus daroma toliau?

    Memorandume numatyta, kad „Litgrid“ ir savivaldybė keisis informacija apie planuojamus ir vykdomus projektus, kartu identifikuos bendro intereso iniciatyvas ir vertins technines, teisines bei finansines galimybes. Praktikoje tai reiškia, kad kabeliavimo ar kitų sprendinių realumas bus tikrinamas atskirai kiekvienoje teritorijoje.

    „Elektros linijų tiesimas po žeme padeda suderinti saugumą ir miesto poreikius, o šis susitarimas sukuria aiškesnį bendradarbiavimo modelį“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Dokumente taip pat įtvirtinta nuostata, kad papildomi sprendiniai neturi nepagrįstai didinti elektros vartotojams tenkančių kaštų. Todėl numatoma vertinti skirtingus finansavimo modelius, įskaitant suinteresuotų šalių prisidėjimą, kai siekiama papildomos naudos miestui.

  • Vilniuje siūloma sklypą perbraižyti komercijai: ką reiškia kadastro Nr. 0101/0017:198

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0017:198, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas yra nenustatytas. Prašyme siekiama palikti paskirtį kita, tačiau nustatyti konkretų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Tokie pakeitimai praktikoje paprastai reiškia, kad teritorijai būtų aiškiau apibrėžiamas leistinas naudojimas ir atsirastų teisinis pagrindas planuoti komercinės paskirties veiklas ar objektus. Tolimesni sprendimai dėl konkrečių statinių ar veiklų įprastai priklauso nuo kitų procedūrų, įskaitant teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančius reikalavimus.

    Prašymo viešinimas vyksta 10 darbo dienų – nuo 2026 metais rugsėjo 16 dienos iki 2026 metais rugsėjo 29 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pasiūlymai priimami raštu savivaldybėje Konstitucijos pr. 3, Vilnius, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Papildomai nurodoma, kad dėl informacijos galima kreiptis telefonu +370 5 211 2868 ir el. paštu valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: kadastro Nr. 0101/0076:535 numatyta gyvenamųjų namų teritorija

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0076:535, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai viešinami, kad suinteresuoti gyventojai ir institucijos galėtų pateikti pastabas.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas nėra nustatytas. Prašyme siūloma nustatyti paskirtį kaip kita ir įtvirtinti konkretų naudojimo būdą: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

    Praktikoje toks pakeitimas reiškia, kad sklypas būtų aiškiai priskiriamas individualių namų plėtrai, o tai gali turėti įtakos galimoms statyboms, projektavimo sprendiniams ir kaimynystės vystymui. Vis dėlto pats paskirties ar būdo pakeitimas dar nereiškia automatinio statybos leidimo, nes vėlesniuose etapuose taikomi detalūs teritorijų planavimo ir statybos reikalavimai.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų rugsėjo 16 dienos iki 2026 metų rugsėjo 29 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai gali teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu.

    Pasiūlymus taip pat galima pateikti per teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą, nurodant, kad pastabos teikiamos dėl sklypo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimo arba nustatymo. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktus telefonu ir elektroniniu paštu.

  • Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius jungiasi prie judumo savaitės

    Rugsėjo 16–22 dienomis Vilnius prisijungia prie Europos judumo savaitės – vienos didžiausių tvaraus judumo iniciatyvų Europoje. Šiemet dėmesys skiriamas tam, kaip mieste patogiai ir saugiai keliauja skirtingo amžiaus bei skirtingų poreikių žmonės.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginiai pritaikyti įvairioms grupėms – nuo studentų iki senjorų, o pagrindinis tikslas yra paskatinti bent dalį kasdienių kelionių pakeisti viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu. Mieste suplanuoti nemokami pasivaikščiojimai, dviračių žygis, šeimų veiklos ir edukacinės patirtys viešajame transporte.

    „Judumas visiems prasideda nuo kasdienių sprendimų ir miesto gebėjimo juos palengvinti. Todėl Vilniuje stipriname ne vieną transporto rūšį, o kuriame visą sistemą“, – sakė JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

    Kulminacija – diena be automobilio

    Rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio – ryškiausias savaitės akcentas daugelyje Europos miestų. Idėja paprasta: bent trumpam atsisakyti automobilio ir pasirinkti alternatyvą, kuri mažina spūstis, triukšmą bei oro taršą.

    Vilniuje šią dieną viešasis transportas bus nemokamas, o keleivių laukia papildomos patirtys, įskaitant gyvą muziką viešajame transporte. Tokie sprendimai dažnai pasitelkiami kaip praktinis būdas paskatinti žmones išbandyti kitą keliavimo būdą ir įvertinti, ar jis tinka kasdienai.

    Judumo savaitės kontekstas siejamas ir su platesnėmis Europos miestų tendencijomis: prioritetas teikiamas greitesniam viešajam transportui, saugesniems pėsčiųjų maršrutams, patogesniam dviračių tinklui ir aiškesniam persėdimui. Miestams tai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir gyvenimo kokybės bei eismo saugos klausimu.

    Kas keičiasi Vilniuje ir ką verta išbandyti

    Vilnius pastaraisiais metais nuosekliai investuoja į viešojo transporto parko atnaujinimą, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą bei eismo valdymą. Skelbiama, kad miesto dviračių takų tinklas siekia 182 kilometrus, o viešojo transporto greitį piko metu didina A juostos ir adaptyvūs šviesoforai.

    Taip pat nurodoma, kad 2024–2025 metais į gatves išriedėjo 91 naujas žemagrindis troleibusas, o šiemet miestą turėtų pasiekti dar 81 naujas 18 metrų ilgio troleibusas. Keleiviams pristatyta ir „JUDU“ programėlė, skirta apmokėti keliones, parkavimą ir patogiau planuoti maršrutus.

    Renginių programoje numatytos patyriminės ekskursijos su Silvestru Dikčiumi, dviračių žygis su Jonu Simučiu, šeimų šventė prekybos centre „Panorama“, orientacinės varžybos tarp JUDU parkavimo aikštelių ir istorijų pasakojimai viešajame transporte su gidu Albertu Kazlausku. Savaitę vainikuos rugsėjo 22 dieną vyksianti diena be automobilio.

    Europos judumo savaitė rengiama Europos Komisijos iniciatyva nuo 2002 metų ir kasmet kviečia miestus išbandyti sprendimus, kurie ilgainiui gali tapti įprasta kasdienybe. Vilniuje tai – proga praktiškai pasitikrinti, ar vieną kelionę per dieną galima patogiai įveikti be automobilio.