Category: Regionai

  • Bezdonių gimnazijoje startavo MEPA: moksleiviai mini Europos kalbų dieną ir kelia svarbius klausimus

    Bezdonių gimnazijoje startavo MEPA: moksleiviai mini Europos kalbų dieną ir kelia svarbius klausimus

    2026 metais rugsėjo 25 dieną Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai kartu su anglų kalbos mokytoja Inga Kondratovič oficialiai prisijungė prie programos „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA). Ši iniciatyva siekia ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą, stiprinti jų žinias apie Europos Sąjungą ir paskatinti aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus mokykloje bei bendruomenėje.

    Programos pradžia gimnazijoje sutapo su Europos kalbų dienos minėjimu, kuris kasmet pažymi Europos kalbų įvairovę ir skatina mokytis kalbų visą gyvenimą. Ši diena Europoje siejama su platesniu tikslu stiprinti tarpkultūrinį dialogą ir geriau suprasti kaimynines kultūras, o mokyklose ji dažnai tampa proga kalbų mokymąsi pristatyti kūrybiškai.

    Jaunesniųjų klasių mokiniai šią progą paminėjo pažintinėmis veiklomis apie Europos šalis, jų simbolius ir kalbas. Pamokose ir užsiėmimuose skambėjo skirtingomis kalbomis tariamos frazės, vyko užduotys, padėjusios ne tik pasitikrinti žinias, bet ir pajusti, kad kalbų mokymasis yra praktinis įrankis ryšiams kurti, kelionėms planuoti ir ateities profesijoms rinktis.

    Vyresniųjų klasių mokiniai dalyvavo „Kahoot“ viktorinoje apie Europos kalbas, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo apdovanoti. Prizus skyrė nacionalinis Europos kalbų dienos koordinatorius Lietuvoje, veikiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūroje, taip pabrėžiant, kad kalbų mokėjimas vertinamas kaip svarbi švietimo kryptis ir nacionaliniu mastu.

    Šios dienos veiklos tapo ir praktiniu MEPA startu. Pasitelkę programos mokomąją medžiagą mokiniai atnaujino žinias apie Europos istorijos kontekstą, Europos Parlamento vaidmenį, jo funkcijas ir pagrindines veiklos kryptis, taip pat aptarė, kaip ES sprendimai veikia kasdienį gyvenimą.

    Diskusijose mokiniai rėmėsi aktualijomis, keliamomis Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje, ir ieškojo sąsajų su jaunimui svarbiais klausimais. Tarp temų, kurios sulaukė daugiausia dėmesio, buvo klimato kaita, vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje ir socialinėse medijose bei Europos saugumas, o mokiniai bandė įvardyti, ką šiose srityse galima keisti tiek vietos bendruomenėje, tiek asmeninių pasirinkimų lygmeniu.

    Pasak mokykloje programą koordinuojančių mokytojų, šis pirmasis renginys tapo atspirties tašku tolesnėms MEPA veikloms, kurios turėtų padėti mokiniams geriau suprasti ES institucijų darbą ir savo pačių vaidmenį demokratijoje.

    „Norime, kad mokiniai ne tik žinotų, kaip veikia Europos Parlamentas, bet ir jaustų, kad jų balsas svarbus, o sprendimai prasideda nuo kasdienių pasirinkimų ir aktyvumo bendruomenėje“, – sakė programos MEPA ambasadorė Inga Kondratovič.

    Gimnazija planuoja tęsti MEPA veiklas mokslo metų eigoje, įtraukiant daugiau diskusijų, praktinių užduočių ir iniciatyvų, kurios skatintų kritinį mąstymą, medijų raštingumą ir atsakingą pilietiškumą.

  • APVA dalins 1,33 mln. eurų: kas ir kaip gali gauti pinigų invazinėms rūšims naikinti

    APVA dalins 1,33 mln. eurų: kas ir kaip gali gauti pinigų invazinėms rūšims naikinti

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė antrąjį kvietimą teikti paraiškas jungtiniam projektui, skirtam invazinių rūšių naikinimui ir kontrolei. Paraiškas nuo 2026 metų spalio 9 dienos 8 valandos iki lapkričio 9 dienos 17 valandos gali teikti savivaldybių administracijos, gyventojai ir juridiniai asmenys.

    APVA pabrėžia, kad paraiškos vertinamos eilės tvarka pagal registravimo laiką, todėl kvietimas gali baigtis anksčiau, jei bus išdalytos visos numatytos lėšos. Priemonė orientuota į realius darbus konkrečiose radavietėse, o ne į bendras prevencines kampanijas.

    Antrajam kvietimui skirta 1 330 971,28 eurų. Pagrindinis tikslas – stabdyti agresyviai plintančių invazinių rūšių plitimą ir mažinti jų daromą žalą biologinei įvairovei, žemės ūkiui bei žmonių sveikatai.

    Kam numatytas finansavimas

    Didžiausia lėšų dalis suplanuota Sosnovskio ir Mantegacio barščių naikinimui. Šios rūšys laikomos vienomis pavojingiausių dėl intensyvaus plitimo ir žmonėms riziką keliančių nudegimų, todėl darbai dažniausiai turi būti kartojami kelis sezonus iš eilės.

    Taip pat numatytas finansavimas ispaninio ariono kontrolei. Šis invazinis šliužas sparčiai plinta, daro nuostolių daržams ir ūkiams, o efektyvi kontrolė paprastai reikalauja nuoseklių priemonių visame plote, o ne pavienių epizodinių veiksmų.

    Trečioji kryptis – didžiųjų ir kanadinių rykštenių naikinimas. Šie augalai sudaro tankius sąžalynus, išstumia vietines rūšis, keičia buveines ir gali turėti ilgalaikį poveikį ekosistemoms, ypač apleistuose sklypuose ir pakelėse.

    Sąlygos, dokumentai ir terminai

    Finansavimas teikiamas dotacijos forma ir gali siekti iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Maksimali suma vienam pareiškėjui iš anksto nenustatyta, nes ji priklauso nuo pasirinktos rūšies, priemonių ir tvarkomo ploto.

    Išlaidos kompensuojamos pagal fiksuotuosius įkainius, o apmokama už per metus faktiškai atliktus darbus, numatytus APVA patvirtintame veiksmų plane. Pareiškėjai gali prašyti iki 30 proc. dotacijos sumos avanso.

    Kartu su paraiška būtina pateikti veiksmų planą, įsipareigojimą laikytis invazinių rūšių kontrolės reikalavimų ir žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus. Jei darbai planuojami ne nuosavame sklype, reikalingas savininko sutikimas, o saugomose teritorijose papildomai privalomi suderinimai.

    Tvarkoma teritorija turi būti sužymėta invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA, o veiksmų plane nurodyti plotai turi sutapti su sistemoje pateikiamais radaviečių duomenimis. APVA nurodo, kad paprastai turi būti tvarkoma visa radavietė, o dalinis naikinimas galimas tik aiškiai pagrindus, kodėl plitimas iš gretimų plotų neįmanomas.

    Kaip vyks vertinimas ir atsiskaitymai

    Paraiškos vertinamos per 10 darbo dienų nuo tinkamai pateiktos paraiškos užregistravimo. Sprendimą dėl dotacijos priima APVA direktorius, o apie jį pareiškėjas informuojamas per APVIS.

    Išmokos numatytos kasmet, pateikus mokėjimo prašymą ir dokumentus, patvirtinančius atliktus darbus. Reikės eksperto išvados bei vaizdo medžiagos, fiksuojančios būklę prieš darbus ir po jų, kad būtų aiškiai matomas rezultatas.

    Tarpiniai mokėjimo prašymai turi būti pateikti iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos, o galutinis mokėjimo prašymas – iki 2030 metų rugpjūčio 1 dienos. APVA atkreipia dėmesį, kad praleidus lapkričio 1 dienos terminą vėlesni prašymai gali nebebūti priimami.

    Projektas gali būti vykdomas ketverius metus iš eilės, bet ne ilgiau nei iki 2030 metų rugpjūčio 1 dienos. Pasibaigus finansavimui dar vienerius metus privaloma vykdyti prevencinę priežiūrą savo lėšomis, o neužtikrinus tęstinumo gautą finansavimą gali tekti grąžinti.

    Paraiškos teikiamos tik per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą APVIS. APVA ragina dokumentus parengti iš anksto, nes vertinimas vyksta registravimo eilės tvarka, o kvietimas gali užsidaryti dar nepasibaigus numatytam terminui.

  • Svarbus sprendimas dėl daugiabučių: skelbiami balsavimo raštu protokolai Rudens ir Naugarduko g.

    Viešai paskelbti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu rezultatų dokumentai, susiję su adresais Rudens g. 35B ir Naugarduko g. 70. Tokie protokolai fiksuoja, kaip savininkai priėmė sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros ar kitų klausimų.

    Balsavimo raštu protokole paprastai nurodoma, kokie sprendimo projektai buvo teikiami, kiek savininkų balsavo ir kaip buvo suskaičiuoti balsai. Tai svarbus dokumentas, nes jis vėliau tampa pagrindu įgyvendinti priimtus sprendimus, pavyzdžiui, dėl remonto, rangos darbų ar administravimo.

    Praktikoje daugiausia ginčų kyla dėl kvorumo, balsų daugumos ir duomenų tikslumo, todėl protokolų skelbimas padeda užtikrinti skaidrumą. Gyventojams tai taip pat galimybė pasitikrinti, ar jų balsas įskaitytas teisingai ir ar sprendimai priimti laikantis nustatytos tvarkos.

    Jei savininkams kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo ar procedūrų, pirmiausia verta prašyti pateikti susijusius dokumentus ir paaiškinimus, įskaitant balsavimo biuletenius ir skaičiavimo suvestines. Teisės aktuose numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdymo sprendimai turi būti priimami aiškiai, o dokumentai turi būti tvarkomi taip, kad prireikus būtų įmanoma atsekti balsavimo eigą.

    Pastaraisiais metais daugiabučiuose dažnėja balsavimai raštu, nes taip lengviau surinkti gyventojų nuomonę, ypač kai susirinkimuose dalyvauja nedidelė dalis savininkų. Kartu tai didina poreikį tiksliai administruoti procesą ir laiku informuoti gyventojus apie rezultatus.

  • Baltojo tilto remontas finišo tiesiojoje: dviratininkams – ribojimai, pėstiesiems patarimai

    Vilniuje pradedamas paskutinis Baltojo tilto atnaujinimo darbų etapas. Savivaldybė nurodo, kad darbai vyks arčiausiai Upės gatvės esančioje tilto atkarpoje ir tęsis iki mėnesio pabaigos.

    Šiuo laikotarpiu numatyti dangos asfaltavimo ir plovimo darbai, taip pat metalinių konstrukcijų smėliavimas bei dažymas. Pasak miesto atstovų, tai baigiamieji darbai, kurie reikalingi tiek tilto ilgaamžiškumui, tiek saugumui užtikrinti.

    Atliekant darbus Baltuoju tiltu bus ribojamas dviračių eismas. Dėl technikos ir darbų zonų dviratininkams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutą ir rinktis alternatyvius Neries kirtimo taškus.

    Smėliavimo metu galimos dulkės, todėl pėstiesiems patariama vengti darbų zonos. Norint patekti ant tilto, siūloma apeiti ribojimus ir naudotis įėjimais šalia maisto erdvės esančiais laiptais.

    Jei patogiau, Nerį galima kirsti ir Žaliuoju tiltu, ypač piko valandomis. Miestas atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo gyventojų bei svečių laikytis ženklinimo ir rangovų nurodymų.

  • Nausėda sukvietė „Lietuvos galia“ bendruomenę: beveik 600 iniciatyvų ir naujos konkurso nominacijos

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje subūrė „Lietuvos galia“ bendruomenės atstovus į gerosios praktikos renginį „Poveikio matavimas“. Susitikime aptarta, kaip iniciatyvos gali aiškiau įrodyti kuriamą naudą visuomenei ir efektyviau planuoti darbus.

    Prezidentūra skelbia, kad penkmetį mininti „Lietuvos galia“ bendruomenė šiuo metu vienija beveik 600 iniciatyvų Lietuvoje ir užsienyje. Pasak organizatorių, projektai apima socialines veiklas, savanorystę, inovacijas ir aplinkai palankias idėjas, o pavyzdžiai yra pasklidę per skirtingas savivaldybes.

    Renginyje daug dėmesio skirta socialinio poveikio vertinimui, kuris nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms tampa vis svarbesnis ieškant finansavimo bei partnerių. Praktikoje tai reiškia aiškesnius tikslus, matuojamus rezultatus ir skaidresnį atsiskaitymą, kai vertinami ne tik atlikti darbai, bet ir realūs pokyčiai žmonių gyvenime.

    „Norint, kad geros idėjos augtų, neužtenka vien entuziazmo – reikia ir aiškiai suprasti, kokį poveikį jos sukuria“, – sakė renginyje Prezidentūros atstovai.

    Patirtimi ir pavyzdžiais dalijosi iniciatyvų „Vaikų svajonės“, „Dovanok vyšnią mažai širdelei“, „Solidarumo kava“, „Darom Lietuvą žalią – Kuršių nerijos miškų atsodinimas ir išsaugojimas“ bei Panevėžio socialinių pokyčių centro atstovai. Pranešimus taip pat skaitė Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Ieva Adomaitytė-Subačienė ir Vilniaus universiteto Geomokslų instituto dėstytojas Erikas Lukas Dvilevičius, prisidedantis prie Nacionalinio savanorystės standarto kūrimo.

    Penkerių metų sukakties proga renginyje pristatytas floristinis kilimas, kurį sukūrė Mitkaičių kaimo bendruomenė, įvardijama kaip viena iš „Lietuvos galios“ konkurso laureačių. Organizatorių teigimu, kūrinys tapo simboliniu bendruomeniškumo ir savanorystės įvertinimu.

    Šiemet taip pat tęsiamas kasmetinis „Lietuvos galios“ konkursas, kuriame vyksta viešas balsavimas. Konkursas papildytas dviem naujomis nominacijomis – „Auganti Lietuva“ ir „Visuomenės balsas“, o po balsavimo ir komisijų vertinimo planuojama išrinkti 14 laureatų.

    Projektas „Lietuvos galia“ apibrėžia keturias kryptis – žalią, stiprią, teisingą ir inovatyvią Lietuvą. Prezidentūra kviečia prie bendruomenės jungtis piliečius, bendruomenes, visuomeninius judėjimus ir nevyriausybines organizacijas, registruojant savo iniciatyvas projekto platformoje.

  • „Ignitis ON“ Utenoje atidarė 400 kW įkrovimo parką: aštuoni taškai ir speciali kaina

    Utenoje, Kauno gatvėje, „Ignitis ON“ atidarė naują itin greito elektromobilių įkrovimo parką. Čia įrengti aštuoni iki 400 kW galios įkrovimo taškai, todėl vienu metu galės krautis aštuoni elektromobiliai.

    Naujoji vieta orientuota tiek į Utenos gyventojus, tiek į per miestą vykstančius vairuotojus. Parkas patogiai pasiekiamas keliaujantiems Panevėžio, Molėtų, Vilniaus ar Zarasų kryptimis, o greta esanti infrastruktūra leidžia įkrovimą derinti su apsipirkimu ar poilsiu.

    „Plečiant įkrovimo tinklą svarbu, kad itin greitas įkrovimas būtų prieinamas ne tik didžiuosiuose miestuose ar pagrindinėse magistralėse. Utena yra svarbus susisiekimo taškas, todėl naujasis parkas papildys įkrovimo infrastruktūrą tiek vietos gyventojams, tiek keliaujantiems per regioną“, – sakė „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.

    Iki 400 kW galia yra viena didžiausių viešajame tinkle, tačiau reali įkrovimo sparta priklauso nuo automobilio techninių galimybių. Įtakos turi baterijos įkrovos lygis, jos temperatūra, aplinkos sąlygos ir konkreti įkrovimo kreivė, todėl skirtingi modeliai tą patį įkroviklį išnaudoja nevienodai.

    Vairuotojai įkrovimo vietą gali rasti „Ignitis ON“ programėlėje, joje matomas jungčių užimtumas, galima pradėti ar sustabdyti įkrovimą ir atsiskaityti. Suderinamiems elektromobiliams siūloma ir „Autocharge“ funkcija, kai įkrovimas pradedamas automatiškai prijungus laidą.

    Atidarymo proga naujojoje Utenos vietoje taikoma speciali 0,29 euro už kilovatvalandę kaina. Tikslias kainos taikymo sąlygas vairuotojai kviečiami pasitikrinti „Ignitis ON“ programėlėje, nes jos gali kisti pagal laikotarpį ar vietą.

    „Ignitis ON“ nurodo nuosekliai plečianti viešojo greitojo įkrovimo tinklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovės teigimu, tinklas šiuo metu dengia 98 proc. Lietuvos teritorijos ir 94 proc. Baltijos šalių teritorijos, todėl įkrovimo vietos turėtų būti lengvai pasiekiamos tiek kasdienėse, tiek ilgesnėse kelionėse.

    Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija įrengti daugiau didelės galios taškų regionuose ir prie svarbių kelių mazgų, kad mažėtų spūstys ir trumpėtų sustojimų laikas. Tokių parkų plėtra taip pat svarbi didėjant elektromobilių skaičiui ir augant poreikiui patikimam viešajam įkrovimui ne tik didmiesčiuose.

  • Alytuje atidarytas 5 mln. eurų taikomųjų tyrimų centras: ką jis pakeis Pietų Lietuvoje?

    Alytuje duris atvėrė Kauno kolegijos Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centro „FoodHealth“ taikomųjų mokslinių tyrimų centras. Į infrastruktūrą investuota daugiau nei 5 mln. eurų, o projektas siejamas su regiono mokslo ir inovacijų stiprinimu.

    Naujajame centre įrengta apie 800 kvadratinių metrų žaliųjų inovacijų erdvė ir laboratorijų kompleksas, skirtas tyrimams nuo žaliavos auginimo iki produktų kūrimo. Tokia integruota grandinė turėtų sutrumpinti kelią nuo idėjos iki praktikoje pritaikomo sprendimo verslui ir viešajam sektoriui.

    Atidaryme dalyvavo prezidento patarėjas dr. Saulius Olencevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė bei Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis. Pasak renginio dalyvių, projektas vertinamas kaip reikšmingas postūmis Pietų Lietuvos taikomųjų tyrimų ekosistemai.

    Regionui svarbi mokslo infrastruktūra

    Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas pabrėžė, kad centro atsiradimas yra susijęs su aukštojo mokslo sistemos pokyčiais ir siekiu stiprinti regionus. Jo teigimu, didesnės tyrimų apimtys ir nauja infrastruktūra atveria galimybių plėsti kolegijos vaidmenį sprendžiant regiono ekonomikos ir viešųjų paslaugų iššūkius.

    „Šiandien matome, kad sustiprėjo ne tik regionas, bet ir pati Kauno kolegija, jos mokslinių tyrimų potencialas bei galimybės“, – sakė dr. Andrius Brusokas.

    Tokio tipo centrai Lietuvoje vis dažniau orientuojami į taikomąją mokslinę veiklą, kai tyrimų rezultatai tiesiogiai pritaikomi kuriant produktus, technologijas ar procesus. Tai ypač aktualu maisto inovacijų ir sveikatos srityse, kur auga paklausa funkciniams produktams, tvariai gamybai ir duomenimis grįstiems sprendimams.

    „FoodHealth“ jungia tyrimus ir kūrimą

    Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai, projekto vadovė dr. Inga Stravinskienė akcentavo, kad vien tik kurti žinias nebepakanka. Jos teigimu, didžiausia vertė atsiranda tuomet, kai skirtingos kompetencijos sujungiamos ir paverčiamos aiškiais sprendimais, turinčiais apčiuopiamą poveikį.

    „Siekiame, kad mokslo pažanga taptų visuomenės pažanga“, – sakė dr. Inga Stravinskienė.

    Centro veikla apims augalų auginimą kontroliuojamoje aplinkoje, tyrimus laboratorijose ir naujų produktų kūrimą. Planuojama vykdyti mikrobiologinius, genetinius, molekulinius, chromatografinius ir cheminius tyrimus, taip pat vertinti bioaktyviąsias savybes, kurios svarbios kuriant sveikatai palankesnius produktus.

    DI ir skaitmenizacija maisto inovacijose

    Centre numatoma plėtoti skaitmenizacijos sprendimus ir DI taikymą, kad tyrimai būtų spartesni ir tikslesni, o sprendimai lengviau perkelti į gamybą. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnį eksperimentų planavimą, duomenų analizę, auginimo sąlygų optimizavimą ir kokybės parametrų prognozavimą.

    Projektas įgyvendintas pasitelkiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimą. Kauno kolegija kviečia bendradarbiauti akademinius, socialinius ir verslo partnerius, kad centro infrastruktūra būtų maksimaliai išnaudota kuriant naujus produktus, technologijas ir tyrimų paslaugas.

  • NŽT įspėja savivaldybes: šios klaidos su valstybine žeme kartojasi ir brangiai kainuoja

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) savivaldybių atstovams surengė seminarą apie valstybinės žemės valdymą ir kontrolę. Daugiausia dėmesio skirta pasikartojantiems, iš pirmo žvilgsnio mažareikšmiams pažeidimams, kurie vėliau komplikuoja sandorius ir didina ginčų riziką.

    NŽT pabrėžė, kad savivaldybėms, tapusioms valstybinės žemės patikėtinėmis, neužtenka formaliai parengti dokumentų. Praktikoje klaidos kartojasi, todėl net ir gavus teigiamą išvadą svarbu ištaisyti nurodytus neatitikimus ir jų neperkelti į kitus projektus.

    Dažniausios klaidos sandoriuose

    Kaip akcentuota seminare, NŽT dažniausiai pastebi neaiškiai apibrėžtas sklypo naudojimo paskirties ar naudojimo būdo keitimo galimybes. Taip pat pasitaiko nepakankamai tiksliai įvertinamos statybų ar rekonstravimo sąlygos valstybinėje žemėje, o tai vėliau tampa pagrindu skundams ir sprendimų peržiūrai.

    Kita pasikartojanti problema – nepakankamai pagrįstas išnuomojamo sklypo dydis ir ne iki galo aiškios nuomos sutarties pratęsimo ar subnuomos sąlygos. NŽT primena, kad miglotos formuluotės ypač jautrios viešojo intereso požiūriu, nes palieka erdvės skirtingoms interpretacijoms.

    Panaudos kontrolė nesibaigia sutartimi

    NŽT atkreipė dėmesį į valstybinės žemės panaudos sutarčių priežiūrą, kuri išlieka savivaldybių atsakomybė ir po sutarties pasirašymo. Savivaldybės turi reguliariai tikrinti, ar panaudos gavėjai laikosi sąlygų, o nustačius pažeidimus taikyti teisės aktuose numatytas priemones.

    Ypatingas dėmesys skirtas situacijoms, kai panaudos pagrindais gauti sklypai statiniams eksploatuoti vėliau faktiškai aptarnauja komercinę veiklą. Tokiais atvejais kyla rizika, kad valstybinė žemė naudojama verslui, tačiau už ją nemokamas žemės nuomos mokestis, todėl svarbu laiku identifikuoti pažeidimus ir, jei reikia, inicijuoti sutarties nutraukimą.

    Keičiasi metodika ir procesai

    Savivaldybėms pristatyti metodikos pakeitimai, susiję su kitos paskirties valstybinės žemės sklypų administravimu, kai pardavimas ar nuoma vyksta ne aukciono būdu. Daug klausimų kelia sklypų dalių nustatymas situacijose, kai viename sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, todėl akcentuota tinkama suinteresuotų asmenų informavimo tvarka.

    Taip pat aptarti sutikimų statyti valstybinėje žemėje išdavimo aspektai, kai būtina įsitikinti, ar pateikti visi reikiami dokumentai ir suderinimai. NŽT pabrėžė, kad tai ypač aktualu saugomose teritorijose, kultūros paveldo objektų teritorijose ar jų apsaugos zonose, kur papildomi reikalavimai dažnai lemia sprendimų teisėtumą.

    NŽT paragino aktyviau naudotis Žemės informacine sistema, nes ji leidžia greičiau rengti sandorių projektus, sekti prašymų nagrinėjimo eigą ir mažinti administracinę naštą. Kartu pristatyta ir supaprastinta archyvinių dokumentų kopijų gavimo tvarka savivaldybėms, kai dokumentai užsakomi elektronine paraiška ir dažniausiai pateikiami per 2–5 darbo dienas.

    Platesniame kontekste NŽT primena, kad valstybinės žemės valdymo srityje keliami skaidrumo ir kontrolės lūkesčiai nuosekliai auga. Tarnybos teigimu, praktinė metodinė pagalba ir vienodesni standartai turėtų mažinti nepagrįstų sprendimų riziką, ypač savivaldybėms perimant vis daugiau funkcijų.

  • Kaune atveria Charkivo kasdienybę: paroda „Kultūros frontas“ parodys, kaip Ukraina kuria po sirenomis

    Kaune atidaroma lauko paroda „Kultūros frontas“, kviečianti pažvelgti į Ukrainos miesto Charkivo kasdienybę karo sąlygomis. Ekspozicija įrengiama Laisvės alėjoje, greta Kauno miesto savivaldybės, ir bus atvira daugiau nei mėnesį.

    Paroda sutampa su Ukrainos rašto ir kalbos bei Visos Ukrainos kultūros darbuotojų ir liaudies meno meistrų dienos minėjimu. Jos centre – fotografo Vasyl Holosnyi užfiksuoti vaizdai ir charkiviečių liudijimai apie tai, kaip miestas gyvena, kai saugumas tampa trapia kasdienybės dalimi.

    Miestų partnerystė ir solidarumas

    Charkivas yra vienas didžiausių Ukrainos miestų, nuolat patiriantis karines grėsmes ir apšaudymus. Tokiose aplinkybėse ypač svarbios tampa ne tik gelbėjimosi priemonės, bet ir bendruomenę telkiantys ryšiai, leidžiantys miestui išlaikyti funkcionuojančias paslaugas bei viešąjį gyvenimą.

    Kauną ir Charkivą sieja maždaug ketvirtį amžiaus trunkanti partnerystė, kuri karo metu įgauna papildomą prasmę. Paroda Kaune pristatoma kaip solidarumo gestas, primenantis, kad parama Ukrainai gali būti ne vien materialinė, bet ir kultūrinė bei informacinė.

    Kai kultūra persikelia po žeme

    Parodoje akcentuojama, kad Charkive kultūrinis gyvenimas nenutrūko, nors dažnai turi prisitaikyti prie realybės, kai dalis veiklų persikelia į saugesnes erdves. Požeminės vietos, įskaitant metro infrastruktūrą, karo metu tapo slėptuve ir laikina erdve mokymuisi, bendravimui bei kūrybai.

    Fotografijose ir pasakojimuose matomi ne vien karo ženklai, bet ir žmonės, bandantys išsaugoti normalumo pojūtį. Menininkai, mokytojai, studentai, šeimos ir vaikai ieško būdų tęsti kasdienę rutiną, o kultūra čia veikia kaip tapatybės ir bendrystės atrama.

    Kodėl tokios istorijos svarbios

    Pastaraisiais metais tarptautinės organizacijos ne kartą pabrėžė, kad kultūros paveldo ir kultūrinio gyvenimo apsauga karo metu yra neatsiejama nuo visuomenės atsparumo. Kai taikomasi į istorines vietas, muziejus, bibliotekas ar archyvus, kartu siekiama palaužti ir bendruomenės atmintį.

    Paroda Kaune šią temą priartina per asmeninius pasakojimus: kaip žmonės kuria, mokosi ir padeda vieni kitiems, net kai kasdien tenka reaguoti į pavojų. Ekspozicija primena, kad kultūra karo metu tampa ne prabanga, o priemone išlaikyti ryšį su gyvenimu ir ateitimi.

    Parodą galima apžiūrėti Laisvės alėjoje prie Kauno miesto savivaldybės. Organizatoriai taip pat ragina prisidėti prie Ukrainą remiančių iniciatyvų pasirenkant konkrečius ir atsakingus pagalbos būdus.