CP v2

Category: Regionai

  • Vilniuje kertamas medis sukėlė klausimų: kodėl Darželio gatvėje šalinama baltažiedė robinija

    Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris pranešė, kad Vilniuje, Darželio gatvėje, ties 5 numeriu, bus šalinama baltažiedė robinija. Pasak savivaldybės, medis šalinamas dėl planuojamo kiemo atnaujinimo darbų ir numatomos korinės aikštelės įrengimo.

    Savivaldybė nurodo, kad baltažiedė robinija priskiriama nesaugomų medžių kategorijai, o jos būklė įvertinta kaip nepatenkinama. Dėl šių priežasčių atskiro leidimo medžiui pašalinti, kaip teigiama pranešime, nereikia.

    Ką reiškia nesaugomas medis

    Praktikoje tai reiškia, kad medis nepriskiriamas saugotiniems želdiniams, kuriems taikomos griežtesnės kirtimo ar intensyvaus genėjimo procedūros. Vis dėlto net ir nesaugomų želdinių šalinimas mieste dažnai kelia gyventojų klausimų, ypač kai darbai vykdomi kiemuose ar tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Dažniausiai sprendimai šalinti medžius siejami su infrastruktūros atnaujinimu, saugumu ar želdinio būkle. Nepatenkinama būklė paprastai reiškia, kad medis gali būti pažeistas, džiūstantis, turėti puvinio židinių ar kitų defektų, kurie didina lūžimo riziką.

    Korinių aikštelių plėtra mieste

    Korinių aikštelių sprendiniai pastaraisiais metais dažniau pasirenkami kiemų ir parkavimo vietų atnaujinime, nes leidžia stabilizuoti dangą ir geriau valdyti lietaus vandenį. Toks pagrindas gali padėti sumažinti balų susidarymą ir išlaikyti tvarkingesnę dangą, tačiau įrengimo metu neretai tenka derinti techninius sprendimus su esamais želdiniais.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad medžių šaknų zona yra jautri kasimo, dangų keitimo ir grunto sutankinimo darbams. Dėl to infrastruktūros projektai dažnai reikalauja papildomo įvertinimo, ar želdinį įmanoma išsaugoti, ar saugiau jį pašalinti ir vėliau atsodinti.

    Kas bus daroma toliau

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad darbai Darželio gatvėje vykdomi atnaujinant kiemą, todėl gyventojai gali tikėtis laikinų nepatogumų darbų zonoje. Įprastai tokiais atvejais rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus ir rangovų informaciją vietoje, kad būtų aišku, kada ir kokio masto darbai planuojami.

    Jei gyventojams kyla klausimų dėl konkretaus sprendimo ar medžio būklės, jie gali kreiptis į savivaldybę dėl papildomo paaiškinimo, kokiu vertinimu remtasi ir kaip bus kompensuojamas želdinių praradimas, jei numatomas atsodinimas.

  • Nemokami žygiai Vilniuje su Silvestru Dikčiumi: išbandykite dėmesingą ėjimą ir sulėtinkite

    Nemokami žygiai Vilniuje su Silvestru Dikčiumi: išbandykite dėmesingą ėjimą ir sulėtinkite

    Europos judumo savaitę Vilniuje akcentuojamas ėjimas pėsčiomis ir jo nauda sveikatai bei miesto aplinkai. Ketvirtadienį miesto judumo paslaugas koordinuojanti JUDU kviečia į nemokamas patyrimines ekskursijas su keliautoju ir klimato kaitos tyrinėtoju Silvestru Dikčiumi.

    Organizatoriai skelbia, kad numatyti du žygiai skirtingoms auditorijoms. Pirmasis startuos 15 valandą ir bus skirtas senjorams: dalyviai eis apie 3 kilometrus nuo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios iki Katedros aikštės, aptardami ilgaamžiškumą bei sveikos gyvensenos įpročius mieste.

    Antrasis žygis prasidės 18 valandą ir bus ilgesnis, apie 5 kilometrus, iki Baltojo tilto. Jis orientuotas į tuos, kurie nori atsitraukti nuo kasdienio skubėjimo ir sąmoningiau patirti miestą, stebint savo savijautą bei aplinką.

    Ne paskaita, o miesto patyrimas

    S. Dikčiaus teigimu, šios ekskursijos nėra tradicinė paskaita, kurioje tik klausomasi gido. Čia pats ėjimas tampa būdu kalbėti apie miestą, klimatą, transporto įtaką kasdienybei ir tai, kaip judėjimo pasirinkimai formuoja mūsų rutiną.

    „Kodėl net trumpą atstumą dažnai renkamės įveikti kuo greičiau? Kaip automobiliai pakeitė ne tik miestus, bet ir mūsų kūnus, kasdienius įpročius bei laiko pojūtį? Ar paprasčiausias ėjimas gali tapti viena lengviausiai prieinamų ilgaamžiškumo praktikų?“, – sakė Silvestras Dikčius.

    Žygių metu dalyviai bus kviečiami atlikti dėmesingumo ir aplinkos stebėjimo pratimus, taip pat diskutuoti mažesnėse grupėse. Toks formatas, anot organizatorių, padeda ne tik sužinoti faktų, bet ir praktiškai pajusti, kaip keičiasi streso lygis bei dėmesio sutelkimas, kai judama lėčiau.

    Ką tai reiškia judumo savaitės kontekste?

    Europos judumo savaitė kasmet vyksta rugsėjo 16–22 dienomis ir skatina miestus ieškoti sprendimų, mažinančių priklausomybę nuo automobilio. Pėsčiųjų infrastruktūra, saugios perėjos, žalieji koridoriai ir patogus viešasis transportas laikomi vienais svarbiausių veiksnių, kad ėjimas būtų reali kasdienė alternatyva.

    Vilniuje judumo savaitės renginiai paprastai apima įvairias iniciatyvas, susijusias su tvaresniais keliavimo būdais ir miestiečių įpročių keitimu. Šįkart patyriminiai pasivaikščiojimai pristatomi kaip proga miestą pamatyti kitu tempu ir įvertinti, kiek daug kasdienybėje lemia pasirinktas judėjimo būdas.

    Kur susitikti ir ką žinoti?

    Abu žygiai prasidės Jono Pauliaus II aikštėje, priešais Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Organizatoriai ragina į susitikimo vietą atvykti darnaus judumo būdu, o dėl kokybiškos patirties dalyvių skaičius grupėse bus ribojamas.

    Registracija vykdoma telefonu, kurį nurodo organizatoriai. Taip pat primenama, kad patogūs batai ir oro sąlygoms tinkama apranga padės iš ekskursijos pasiimti maksimumą, nes didžioji patirties dalis kuriama judant ir stebint miesto detales.

  • Šio daugiabučio balsų protokolas kelia klausimų: gyventojai prašo aiškumo dėl skaičiavimo

    P. Vileišio g. 3A ir Blindžių g. 24 daugiabučių patalpų savininkams parengtas balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolas yra vienas svarbiausių dokumentų, nuo kurio priklauso sprendimų teisėtumas ir jų vykdymas. Toks protokolas paprastai fiksuoja, kiek savininkų balsavo, kokiu klausimu ir ar surinkta reikalinga dauguma.

    Daugiabučių valdyme balsavimas raštu dažniausiai taikomas, kai reikia nuspręsti dėl administratoriaus pasirinkimo, kaupiamųjų lėšų, remonto darbų, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ar kitų išlaidų. Praktikoje būtent balsų skaičiavimo skaidrumas dažniausiai tampa ginčų priežastimi, ypač kai sprendimai susiję su didesnėmis sumomis.

    Balsavimo raštu esmė

    Kad protokolas nekeltų abejonių, jame turi aiškiai matytis balsavimo laikotarpis, iniciatorius, klausimų formuluotės ir balsų pasiskirstymas. Taip pat svarbu, kad būtų aišku, ar balsai skaičiuoti pagal savininkų skaičių, ar pagal turimų patalpų naudingąjį plotą, nes skirtingais klausimais gali būti taikomi skirtingi principai.

    Jei gyventojams kyla neaiškumų, jie paprastai prašo pateikti susipažinimui balsavimo biuletenius, savininkų sąrašą ir skaičiavimo logiką, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Tai leidžia įsitikinti, ar įskaičiuoti tik teisę balsuoti turintys savininkai ir ar nėra techninių klaidų.

    Ką verta pasitikrinti gyventojams?

    Vertinant protokolą, gyventojams aktualu patikrinti, ar aiškiai nurodyta, kiek iš viso yra patalpų savininkų ir koks bendras balsavimo pagrindas. Ne mažiau svarbu, ar atskirai pažymėti negaliojantys biuleteniai, ar nurodytos jų priežastys, pavyzdžiui, neužpildyti duomenys ar dviprasmiškas pasirinkimas.

    Jeigu protokole matomi neatitikimai, gyventojai dažniausiai pirmiausia kreipiasi į balsavimą organizavusį subjektą ir prašo patikslinimų raštu. Kai situacija neišsisprendžia, praktikoje kreipiamasi į savivaldybę dėl administratoriaus veiksmų vertinimo arba, jei ginčas dėl sprendimo teisėtumo išlieka, jis gali būti sprendžiamas teisme.

    Kodėl skaidrumas svarbus?

    Daugiabučio sprendimai gali turėti ilgalaikių finansinių pasekmių, todėl skaidrus ir tikslus balsų skaičiavimas yra esminė pasitikėjimo sąlyga. Aiškiai parengtas protokolas sumažina konfliktų riziką ir palengvina sprendimų įgyvendinimą, nes gyventojams nekyla įtarimų dėl procedūrų.

    Jei P. Vileišio g. 3A ir Blindžių g. 24 gyventojams kyla klausimų dėl konkretaus protokolo turinio, jiems verta prašyti pilnos dokumentacijos ir aiškaus paaiškinimo, kaip buvo suskaičiuoti balsai. Kuo daugiau informacijos pateikiama iš karto, tuo mažesnė tikimybė, kad sprendimai vėliau bus ginčijami.

  • Gariūnų viadukas pereina į antrą etapą: nuo rugsėjo 17 dienos eismas bus perorganizuotas

    Gariūnų viadukas pereina į antrą etapą: nuo rugsėjo 17 dienos eismas bus perorganizuotas

    Vilniaus prieigose vykstanti Gariūnų viaduko rekonstrukcija pasiekė projekto vidurį: baigta pietinė, kairioji viaduko pusė, o „Via Lietuva“ pradeda antrąjį darbų etapą. Tai vienas didžiausių šių metų kelių infrastruktūros projektų, vykdomas intensyviausioje šalies automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

    Šiuo ruožu kasdien pravažiuoja vidutiniškai apie 44 000 transporto priemonių, iš kurių maždaug 4 600 sudaro sunkiasvoris transportas. Dėl didelių srautų darbai organizuojami nenutraukiant eismo, todėl eismo schema keisis etapais, prisitaikant prie vykdomų darbų.

    „Pirmojo etapo užbaigimas ir sklandus perėjimas į antrąjį etapą rodo, kad projektas įgyvendinamas nuosekliai, o jau atlikta apie pusė viso projekto“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Nuo rugsėjo 17 dienos eismas abiem kryptimis bus nukreiptas rekonstruota kairiąja viaduko dalimi. Kiekviena kryptimi bus paliktos dvi susiaurintos eismo juostos, analogiška tvarka bus taikoma ir po viaduku esančiame A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio ruože.

    Darbų zonoje akcentuojama eismo sauga: naudojami laikini atitvarai, nukreipiamosios gairės, horizontalusis ženklinimas, šviesos signalizacija ir kitos priemonės, padedančios vairuotojams aiškiai orientuotis pasikeitusiose sąlygose. Vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti keliones ir numatyti ilgesnį laiką spūstims.

    Viešojo transporto maršrutai bus organizuojami kaip ir pirmajame etape, tačiau galimi 20, 28, 29, 59, 62 ir 68 autobusų vėlavimai. Didžiausi pokyčiai numatomi demontuojant šiaurinę, Kauno kryptimi esančią viaduko dalį, kai ribojimai bus taikomi naktimis.

    Numatyta, kad demontavimo darbai bus atliekami dvi naktis, nuo rugsėjo 18 dienos iki rugsėjo 19 dienos ir nuo rugsėjo 19 dienos iki rugsėjo 20 dienos, nuo 21 iki 6 valandos. Tuo metu vėlyvųjų ir ankstyvųjų reisų metu dalis maršrutų laikinai neaptarnaus Kauno plento stotelės, o 29 ir 59 maršrutai nestos ir Gariūnų bei Vandenvalos stotelėse.

    Po rekonstrukcijos senąjį statinį pakeis naujas viadukas, atitinkantis šiuolaikinius saugumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus. Darbus planuojama užbaigti 2027 metais vasarą, sutarties vertė siekia apie 6,5 mln. eurų su PVM, darbus atlieka UAB „Tilsta“.

    Gariūnų viadukas buvo pastatytas 1981 metais, o per daugiau nei keturis dešimtmečius ženkliai išaugę transporto srautai ir apkrovos lėmė, kad infrastruktūra nebeatitinka dabartinių patvarumo ir patikimumo standartų. Dėl to rekonstrukcija laikoma būtina tiek kasdieniam susisiekimui, tiek ilgalaikiam magistralės A1 pralaidumui užtikrinti.

  • Vilniuje keičia sklypo Žirnių g. 34 paskirtį: sprendimas gali paveikti visą rajoną

    Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo valstybinio žemės sklypo Žirnių g. 34 (kadastro Nr. 0101/0080:1477) naudojimo būdo keitimą. Siūloma atsisakyti komercinės paskirties objektų teritorijos ir nustatyti bendrojo naudojimo teritoriją.

    Toks sprendimas paprastai reiškia, kad sklypas ateityje būtų pritaikomas viešajam interesui, pavyzdžiui, susisiekimo, želdynų, viešųjų erdvių ar kitos bendros infrastruktūros poreikiams. Savivaldybė pabrėžia, kad procedūra pradedama kaip patikėtinės veiksmas, o galutinis rezultatas priklausys nuo teritorijų planavimo ir derinimo etapų.

    Viešinimo terminas ir pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų rugsėjo 17 dienos iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pastabas bei pasiūlymus.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat pastabas galima teikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Kodėl tokie keitimai svarbūs?

    Žemės naudojimo būdo keitimas dažnai turi tiesioginę įtaką aplinkinių teritorijų plėtrai, eismo srautams ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Komercinės paskirties atsisakymas gali reikšti mažesnę komercinę plėtrą konkrečioje vietoje, tačiau daugiau galimybių viešajai infrastruktūrai ar bendruomenės poreikiams.

    Kartu verta įvertinti, kad bendrojo naudojimo teritorijų nustatymas neretai siejamas su ilgalaikiais miesto planavimo prioritetais, kai siekiama subalansuoti užstatymą, žaliąsias erdves ir susisiekimą. Galutiniai sprendimai paprastai paaiškėja po viešinimo, derinimų ir procedūrų pabaigos.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas kontaktinis telefono numeris +370 5 211 2478 ir elektroninio pašto adresas andre.nutautiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičia sklypo Žirnių g. paskirtį: paaiškėjo, ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūrą dėl valstybinės žemės sklypo Žirnių gatvėje 30A (kadastro numeris 0101/0080:1476) pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo. Sklypo naudojimo būdą siūloma pakeisti iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritoriją.

    Toks pakeitimas paprastai reiškia, kad teritorijoje prioritetas būtų teikiamas transporto ir inžinerinės infrastruktūros funkcijoms, pavyzdžiui, privažiavimams, eismo sprendiniams, inžinerinių tinklų trasoms ar jų aptarnavimo objektams. Praktikoje tai gali riboti dalį komercinei paskirčiai būdingų veiklų arba keisti planuojamos plėtros kryptį.

    Kur ir kada galima teikti pasiūlymus?

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų rugsėjo 17 dienos iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali pateikti pasiūlymus dėl planuojamo sprendimo.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymus galima teikti ir elektroniniu paštu.

    Kodėl tokie pakeitimai svarbūs?

    Žemės naudojimo paskirties ar būdo keitimas yra viena svarbiausių procedūrų, nuo kurios priklauso, kokia veikla teritorijoje gali būti vykdoma, kokie statiniai gali atsirasti ir kokie infrastruktūros sprendiniai būtų laikomi prioritetiniais. Tai aktualu ne tik sklypo naudotojams, bet ir aplinkinių teritorijų gyventojams, nes gali turėti įtakos susisiekimui, triukšmui, srautams ir inžinerinių tinklų plėtrai.

    Pastaraisiais metais didžiuosiuose miestuose vis dažniau akcentuojamas infrastruktūros pajėgumų stiprinimas, ypač ten, kur intensyvėja urbanistinė plėtra. Dėl to savivaldybės neretai koreguoja žemės naudojimo sprendinius taip, kad jie geriau atitiktų susisiekimo, inžinerinių komunikacijų ir teritorijos aptarnavimo poreikius.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį ir atsakingo asmens elektroninį paštą. Gyventojams rekomenduojama susipažinti su viešinimo metu skelbiamais dokumentais ir, jei kyla klausimų ar pastabų, pateikti jas per viešinimo laikotarpį.

  • Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje plečiamos dienos socialinės globos paslaugos suaugusiesiems, turintiems sunkią intelekto negalią. Sostinėje atidaryti du nauji dienos centro „Šviesa“ padaliniai Naujamiestyje ir Pilaitėje, kad pagalba būtų arčiau žmonių namų.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad trumpesnis atstumas iki paslaugų padeda išlaikyti kasdienę rutiną ir ryšį su bendruomene, o artimiesiems palengvina priežiūros ir darbo derinimą. Taip pat tikimasi, kad mažesnės grupės leis geriau atliepti individualius poreikius.

    „Socialinės paslaugos turi būti kuo arčiau žmogaus – tai svarbu ir kasdieniam patogumui, ir galimybei gyventi kuo savarankiškiau“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Nauji padaliniai įrengti Birželio 23-osios ir Vydūno gatvėse, patalpos pritaikytos judėjimui neįgaliojo vežimėliu, įrengti lubiniai ir mobilūs keltuvai. Numatyta erdvė užimtumui, edukacijoms, terapinėms veikloms, taip pat poilsiui ir privatumo poreikiams.

    Abiejuose centruose atnaujinti buitiniai prietaisai, virtuvės, biuro ir kiti baldai, sutvarkyta elektros instaliacija, atnaujinta priešgaisrinė sistema. Patalpų remonto ir pritaikymo darbams skirta apie 187 000 eurų, dalį darbų atliko savivaldybės įmonė „Grinda“.

    Paslaugos Naujamiestyje bus teikiamos 10, o Pilaitėje – 12 suaugusiųjų. Savivaldybės teigimu, kai kuriems lankytojams kelionė iki centro ir atgal dabar užtruks apie 15–30 minučių, kai anksčiau tai trukdavo iki 2 valandų.

    „Mažesniame centre greitai pasimatė pokyčiai: grupės atmosfera ramesnė, žmonės jaučiasi saugiau, stiprėja pasitikėjimas darbuotojais“, – sakė Naujamiestyje dirbanti socialinė darbuotoja Indrė Kolberkytė.

    Dienos socialinės globos paslaugos apima socialinių ir kasdienių įgūdžių ugdymą, užimtumą, maitinimą, o prireikus ir transportą bei sveikatos priežiūros organizavimą. Naujuose padaliniuose dirba socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai ir individualios priežiūros darbuotojai, o tam tikromis dienomis atvyksta ir kitų sričių specialistai.

    Vilniuje iš viso veikia 20 dienos socialinės globos centrų, o Vilniaus miesto savivaldybėje – 15 centrų, kuriuose paslaugas gauna apie 260 darbingo amžiaus ir apie 30 senyvo amžiaus gyventojų. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu dienos centruose yra 44 laisvos vietos, nors dalyje centrų susidaro laukiančiųjų eilės dėl pageidavimo paslaugas gauti konkrečioje vietoje.

  • Svarbus įspėjimas vairuotojams: Blindžių gatvėje dieną bus ribojamas eismas

    Vilniuje sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, Blindžių gatvėje bus taikomi laikini eismo ribojimai. Nuo 9 iki 17 valandos eismas keisis ties 24 numeriu pažymėtu pastatu, kur numatyti krano pastatymo darbai.

    Tokio pobūdžio darbai dažniausiai reiškia laikinai susiaurintas važiuojamąsias dalis arba ribotą pravažiavimą, todėl vairuotojams vertėtų planuoti kelionės laiką su atsarga. Gyventojams ir atvykstantiems į šią miesto dalį rekomenduojama, jei įmanoma, rinktis alternatyvius maršrutus.

    Organizatoriai prašo eismo dalyvių būti atidiems ir vadovautis laikinais kelio ženklais bei nukreipiamaisiais nurodymais. Esant intensyvesniam srautui, spūstys gali formuotis ne tik pačioje Blindžių gatvėje, bet ir gretimuose įvažiavimuose.

    Taip pat verta įvertinti, kad trumpalaikiai ribojimai gali turėti įtakos ir įmonių bei gyventojų privažiavimui prie pastatų, siuntų pristatymui ar atliekų išvežimui. Pasibaigus darbams eismas turėtų būti atnaujintas įprasta tvarka.

  • Kaunas plečiasi į priemiesčius, bet urbanistai perspėja: be mokyklų ir gatvių tai tik namų krūva

    Kauno priemiesčiai, tokie kaip Romainiai ar Giraitė, pastaraisiais metais sparčiai užsipildė individualiais namais ir kotedžais. Tačiau urbanistai pabrėžia, kad vien būsto pasiūla dar nesukuria miesto, jei kartu neatsiranda paslaugų, patogių gatvių ir viešųjų erdvių.

    Specialistų vertinimu, dalyje naujų kvartalų gyventojai susiduria su kasdieniu nepatogumu: mokyklos ir darželiai toli, viešojo transporto ryšiai silpni, o pėsčiųjų infrastruktūra dažnai nepritaikyta saugiam judėjimui. Toks modelis didina priklausomybę nuo automobilio ir kelia spūstis įvažiavimuose į miestą.

    „Jeigu rajone yra šimtai namų, bet nėra mokyklos, parduotuvės, patogaus viešojo transporto ir viešųjų erdvių, tai dar nėra miestas“, – sakė urbanistas Mindaugas Pakalnis.

    Jis atkreipia dėmesį, kad chaotiškai užstatytuose priemiesčių plotuose vėliau sunku įrengti infrastruktūrą, nes teritorijos būna suskaidytos į daugybę privačių sklypų. Dėl to savivaldybei sudėtingiau nutiesti naujas jungtis, suplanuoti maršrutus ar įrengti parkus.

    Architektai pabrėžia, kad miestui svarbus ne vien tankis, o kompaktiškumas ir funkcijų įvairovė. Kai būstas planuojamas kartu su darželiais, mokyklomis, darbo vietomis, komercija ir žaliosiomis erdvėmis, rajonas tampa gyvybingas, o paslaugas galima pasiekti pėsčiomis ar viešuoju transportu.

    „Kad miestas būtų patogus, reikia ne paties tankio, o kompaktiškumo“, – sakė architektas Gintautas Natkevičius.

    Urbanistai taip pat pabrėžia, kad kompaktiškesnis miestas paprastai reiškia efektyvesnes išlaidas infrastruktūrai. Mažaaukštei plėtrai reikia daugiau kelių, apšvietimo, inžinerinių tinklų ir priežiūros, o sąnaudos išsiskaido mažesniam gyventojų skaičiui, todėl kokybę užtikrinti sunkiau.

    Šios diskusijos kontekste aktualus ir 15 minučių miesto principas, kai kasdienės paslaugos pasiekiamos per trumpą laiką pėsčiomis ar dviračiu. Praktikoje tai reiškia ne vien naujų namų statybas, bet ir iš anksto suplanuotą gatvių tinklą, viešąsias erdves, patogų susisiekimą bei aiškiai atskirtas viešas ir privačias zonas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Kaunui svarbu ne tik ieškoti naujų plėtros plotų, bet ir geriau išnaudoti jau urbanizuotas teritorijas mieste. Jų teigimu, tik taip galima mažinti atotrūkį tarp centro ir priemiesčių, o nauji gyventojai gautų ne tik būstą, bet ir pilnavertę miesto aplinką.

  • Apklausa išryškino spragą: kas trečias moksleivis nežino, kur slėptis krizės metu

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atlikta moksleivių apklausa parodė, kad daliai jaunimo vis dar trūksta praktinių civilinės saugos įgūdžių. Vidutinėje 30 mokinių klasėje 9 mokiniai nėra tikri, ką susidėti į išvykimo kuprinę, o 11 nežinotų, kur yra artimiausia priedanga.

    Tyrimas rodo ir kitą tendenciją: motyvacijos mokytis netrūksta. Toje pačioje klasėje 21 mokinys norėtų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sužinoti daugiau, o tai, pasak organizatorių, atveria galimybę stiprinti įgūdžius per praktines veiklas.

    Teorija ne visada virsta veiksmais

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Jaunimo programos vadovė Karolina Pinkevičiūtė pabrėžia, kad nemaža dalis jaunuolių yra girdėję pagrindinius patarimus, tačiau realioje situacijoje vis tiek pasimeta. Didžiausias iššūkis, anot jos, yra perkelti žinias į kasdienį įprotį.

    „Savanoriai mokosi pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos pagrindų, o kartu įgyja patirties dirbdami su žmonėmis bei vesdami edukacijas“, – sakė K. Pinkevičiūtė.

    Organizacijos teigimu, tokie mokymai ugdo ne tik pasirengimą krizei, bet ir bendruosius gebėjimus, kurių dažnai prireikia tiek studijose, tiek darbo rinkoje. Tarp jų minimi viešasis kalbėjimas, komandinio darbo įgūdžiai, lyderystė, atsakomybė ir planavimas.

    Nuo stebėtojo iki pagalbos teikėjo

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus skyriaus savanoris Leonids Kopcovs pasakoja, kad sprendimą savanoriauti paskatino asmeninė patirtis, kai jis, dirbdamas žurnalistu, susidūrė su krizinės situacijos realybe. Pasak jo, tada ypač aiškiai pasimatė, kokią reikšmę turi greita ir koordinuota pagalba.

    „Iš arti pamačiau, kokia svarbi yra organizuota, greita ir profesionali pagalba krizės ištiktiems žmonėms. Tada supratau, kad noriu ne tik stebėti, bet ir prisidėti“, – sakė L. Kopcovs.

    Jo teigimu, savanorystė pakeitė požiūrį į pasirengimą: krizės nebeatrodo tolimos ar mažai tikėtinos, o konkretūs veiksmai, tokie kaip šeimos planas ar paruošta kuprinė, suteikia daugiau ramybės. Savanoris pabrėžia, kad pradžioje nereikia mokėti visko, nes įgūdžiai ugdomi nuosekliai.

    Kaip veikia jaunimo savanorystė

    Pasak organizatorių, jaunimo savanoriai pradeda nuo įvadinių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymų, o vėliau dalyvauja gyvuose pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos užsiėmimuose. Taip pat jie supažindinami su edukacijų turiniu ir metodika, kad galėtų žinias perduoti kitiems.

    Jaunuolius veiklos pradžioje lydi pilnamečiai mentoriai, padedantys įsilieti į komandą ir pasirengti praktinėms situacijoms. Šiuo metu Jaunimo programoje veikia 124 savanorių ir mentorių bendruomenė, tačiau organizacija siekia augimo įvairiuose miestuose.

    Didesnio savanorių poreikio nurodoma Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Mažeikiuose, Vilniuje ir Vilniaus rajone, taip pat Trakuose, Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Klaipėdoje, Gargžduose, Tauragėje ir Šilalėje. Poreikis numatomas ir Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Alytuje bei Vilkaviškyje.

    Apklausoje dalyvavo 2 271 moksleivis iš visos Lietuvos. Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad organizacija Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir priklauso tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus judėjimui, kuris krizėse remiasi savanorių tinklu ir greita pagalba pažeidžiamiems žmonėms.