CP v2

Category: Regionai

  • Pagėgių centrinis parkas ir varniniai paukščiai: kodėl savivaldybė prašo gyventojų keisti įpročius

    Pagėgių centrinis parkas ir varniniai paukščiai: kodėl savivaldybė prašo gyventojų keisti įpročius

    Pagėgių savivaldybė praneša, kad pastaraisiais metais miesto centriniame parke pastebimai išaugo varninių paukščių gausa. Dėl to gyventojai ir netoliese veikiančios įstaigos vis dažniau skundžiasi triukšmu, užteršta aplinka ir kitais kasdieniais nepatogumais.

    Savivaldybės teigimu, didesnės kolonijos miestuose dažniausiai susiformuoja ten, kur paukščiai randa daug lengvai pasiekiamo maisto ir saugių perėjimo vietų. Parkuose tam ypač palankūs tankūs medžiai, o papildomą stimulą suteikia atviros šiukšliadėžės ar net paliekamos maisto atliekos.

    Kokių priemonių jau imtasi

    Reaguodama į gyventojų kreipimusis, savivaldybė dar praėjusių metų rudenį ir šių metų žiemos pabaigoje organizavo varninių paukščių lizdų ardymo darbus. Taip pat buvo apgenėtos medžių šakos, kad paukščiams būtų sudėtingiau formuoti lizdavietes tose pačiose vietose.

    Kartu dalis atvirų šiukšliadėžių parke pakeistos uždaromis, siekiant sumažinti lengvai pasiekiamų maisto šaltinių kiekį. Tokia prevencija laikoma viena veiksmingiausių ilgalaikių priemonių miestuose, nes mažina paukščių pritraukimą į konkrečią teritoriją.

    Kodėl pavasarį galimybės ribotos?

    Savivaldybė pabrėžia, kad Lietuvoje nuo kovo 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos galioja paukščių veisimosi laikotarpio apsauga. Šiuo metu lizdų ardymas ir kitos tiesioginės priemonės, galinčios trikdyti perėjimą, yra ribojamos teisės aktais.

    Dėl to Pagėgių savivaldybė ne kartą kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, prašydama leisti varninių paukščių gausos reguliavimą ir pavasarį, kai problema, pasak gyventojų, pasiekia piką. Vis dėlto, savivaldybės teigimu, leidimas taikyti papildomas priemones perėjimo laikotarpiu nebuvo suteiktas.

    Ką gali padaryti gyventojai

    Kol tiesioginės priemonės veisimosi laikotarpiu yra ribotos, savivaldybė ragina gyventojus prisidėti prie situacijos gerinimo kasdieniais įpročiais. Pirmiausia prašoma nepalikti maisto atliekų atvirose vietose ir nemaitinti laukinių paukščių parke, nes tai ilgainiui skatina kolonijų plėtrą.

    Taip pat raginama visada uždaryti atliekų konteinerius ir, jei įmanoma, rinktis uždaras šiukšliadėžes arba tvarkingai supakuoti atliekas. Savivaldybė teigia ir toliau ieškosianti teisėtų bei efektyvių sprendimų, kad varninių paukščių keliami nepatogumai miesto centriniame parke mažėtų.

    Gyventojams dėkojama už supratingumą ir bendradarbiavimą, pabrėžiant, kad ilgalaikis efektas dažnai pasiekiamas ne viena priemone, o nuosekliu prevencijos deriniu.

  • Molėtų rajone prireikė pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą? Kur ją gausite greičiausiai

    Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą dažnai reikalinga tvarkant reikalus banke, mokykloje, darželyje ar kitose įstaigose. Molėtų rajono gyventojai ją gali gauti tiek internetu, tiek atvykę į savivaldybę ar seniūniją.

    Dažniausiai pažyma išduodama iš karto kreipimosi metu. Jei tą pačią darbo dieną jos parengti nepavyksta dėl techninių priežasčių, dokumentas išduodamas per 3 darbo dienas.

    Kaip pateikti prašymą internetu?

    Patogiausias būdas yra kreiptis nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus arba Registrų centro savitarną. Prisijungti galima per elektroninę bankininkystę arba naudojant elektroninį parašą.

    Prisijungus savitarnoje paprastai pakanka pasirinkti paslaugą, susijusią su gyvenamosios vietos deklaravimu, arba pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą išdavimu. Elektroniniu būdu gautą pažymą galima pateikti įstaigoms pagal jų nurodytą tvarką.

    Kur kreiptis gyvai Molėtų rajone?

    Jei patogiau tvarkyti dokumentus vietoje, Molėtų mieste dėl pažymos galima kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administraciją, Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių. Nurodomas adresas: Vilniaus g. 44, Molėtai, 127 ir 126 kabinetai.

    Gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą rajono teritorijoje, gali kreiptis ir į savo seniūniją, pavyzdžiui, Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Luokesų, Mindūnų, Suginčių ar Videniškių. Dėl informacijos telefonu galima skambinti +370 383 54750 arba +370 383 40050.

    Kokius dokumentus turėti?

    Kreipiantis dėl pažymos paprastai reikalingas asmens tapatybės dokumentas, tai yra pasas arba asmens tapatybės kortelė. Taip pat pildomas prašymas, kurį galima užpildyti vietoje arba pateikti internetu.

    Jei pažymą užsako atstovas, reikės įgaliojimo, patvirtinto teisės aktų nustatyta tvarka. Svarbu tai, kad pažyma išduodama asmeniui apie jo paties deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat galima gauti informaciją apie nepilnamečius vaikus.

    Už pažymos išdavimą valstybės rinkliava netaikoma, todėl ši paslauga yra nemokama. Prieš vykstant gyvai verta pasitikslinti pasirinktos įstaigos darbo laiką ir priėmimo tvarką.

  • Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Balandžio 30 dieną vykęs Atliekų kultūros egzaminas jau septintus metus pakvietė gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir tvaresnius kasdienius įpročius. Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas nėra vienkartinis testas, o nuolat atsinaujinančių žinių ir įgūdžių visuma.

    Molėtų rajone prie egzamino prisijungė 99 dalyviai. Toks aktyvumas rodo, kad aplinkosaugos tema išlieka aktuali ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, kur praktiniai rūšiavimo įpročiai dažnai priklauso nuo infrastruktūros ir bendruomenės įsitraukimo.

    Geriausi Molėtų rajono rezultatai

    1–4 klasių mokinių kategorijoje daugiausia balų surinko Austėja Pinkaitė iš Molėtų pradinės mokyklos 1A klasės. Specialųjį Molėtų rajono savivaldybės įsteigtą prizą ji atsiėmė kartu su mokytoja Dalia Statauskiene.

    5–10 klasių mokinių grupėje pirmą vietą užėmė Kostas Kazlauskas iš Molėtų gimnazijos 10C klasės. Organizatoriai primena, kad tokie rezultatai dažnai ateina ne tik iš pamokų, bet ir iš kasdienės praktikos namuose.

    11 klasių mokinių ir vyresniųjų kategorijoje geriausiai pasirodė Patricija Matulionytė iš Molėtų gimnazijos 11D klasės. Pasak iniciatyvos rengėjų, ši amžiaus grupė dažniau susiduria su praktiniais sprendimais, kurie formuoja ilgalaikius vartojimo įpročius.

    Kodėl tokie egzaminai svarbūs?

    Atliekų rūšiavimo taisyklės ir ženklinimai periodiškai kinta, todėl daliai gyventojų kyla klausimų, kur mesti skirtingas pakuotes ar mišrių medžiagų gaminius. Edukaciniai testai padeda greitai pasitikrinti, kur dažniausiai daromos klaidos, ir primena pagrindinį principą: mažiau atliekų susidaro tada, kai pirmiausia mažinamas vartojimas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vien žinojimo neužtenka, jei trūksta aiškios informacijos ar patogių rūšiavimo sprendimų. Todėl tokios iniciatyvos stiprina ne tik individualius įpročius, bet ir bendruomenės diskusiją apie tai, kaip realiai sumažinti atliekų kiekį ir gerinti jų tvarkymą.

  • Tauragės savivaldybė kompensuos darbdaviams algas už vasarą įdarbintus moksleivius: ką svarbu žinoti

    Tauragės rajono savivaldybė primena darbdaviams apie galimybę susigrąžinti dalį išlaidų, patirtų vasaros metu įdarbinant moksleivius ir studentus. Priemonė skirta skatinti jaunimo užimtumą, padėti įgyti pirmosios darbo patirties ir mažinti sezoninį nedarbą.

    Kompensacija taikoma, jei vasarą buvo įdarbinti 14–23 metų jaunuoliai. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojama iki 50 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydžio, todėl reali grąžinama suma priklauso nuo įdarbinimo trukmės, darbo krūvio ir kitų sutarties sąlygų.

    Kas gali pretenduoti į kompensaciją?

    Į kompensaciją gali pretenduoti darbdaviai, kurie vasaros laikotarpiu teisėtai įdarbino moksleivius ar studentus ir už juos mokėjo darbo užmokestį bei privalomas įmokas. Praktikoje tokios priemonės dažniausiai orientuotos į tai, kad jaunuoliai dirbtų pagal darbo sutartį, o darbdavys turėtų visus įdarbinimą ir atsiskaitymą pagrindžiančius dokumentus.

    Darbdaviams verta iš anksto pasitikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi, nes kompensacijų administravime dažniausiai vertinami aiškūs kriterijai: įdarbinimo faktas, atlygio išmokėjimas, sutarties atitikimas teisės aktams ir prašymo pateikimas laiku. Jei kyla klausimų dėl tinkamumo, saugiausia pasikonsultuoti su savivaldybės atsakingu specialistu.

    Kada ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymus dėl kompensacijos skyrimo kartu su reikalingais dokumentais savivaldybė kviečia pateikti rugsėjo 1–15 dienomis. Dokumentai priimami elektroniniu paštu, todėl darbdaviams svarbu pasirūpinti, kad visi priedai būtų pateikti vienu laišku ir būtų lengvai patikrinami.

    Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad prašymų teikimo terminas yra trumpas, todėl rekomenduojama dokumentus susiruošti iš anksto. Tai ypač актуalu įmonėms, kurios vasaros sezono metu įdarbino daugiau jaunuolių ar turėjo kelių mėnesių darbo laikotarpius.

    Kodėl ši priemonė svarbi vasarą?

    Vasaros įdarbinimas dažnai tampa pirmuoju žingsniu į darbo rinką, nes suteikia jaunuoliams praktinių įgūdžių, supratimą apie atsakomybę ir finansinį raštingumą. Darbdaviams tai galimybė lanksčiau planuoti sezono darbų apimtis, o kompensacija mažina dalį finansinės rizikos, susijusios su pradedančių darbuotojų apmokymu.

    Dėl konkrečių programos sąlygų, reikalingų dokumentų ir konsultacijų savivaldybė nurodo kontaktinį asmenį Aušrą Stankienę. Darbdaviams patariama kreiptis iškart, jei kyla neaiškumų dėl reikalavimų ar pateikiamų priedų.

  • Tauragės rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 472 000 eurų prastos būklės grioviams ir tiltams

    Tauragės rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 472 000 eurų prastos būklės grioviams ir tiltams

    2026 metais balandžio 27 dieną Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo. Projektui numatyta skirti 472 000 eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Savivaldybė nurodo, kad dalies magistralinių griovių, pralaidų ir tiltų techninė būklė jau nebeatitinka poreikių. Dėl to melioracijos sistema ne visuomet užtikrina patikimą vandens nuvedimą, o tai tiesiogiai veikia žemės ūkio darbus ir žemės naudmenų sausinimą.

    Pagal pateiktus duomenis, Tauragės rajone esančių valstybei priklausančių magistralinių griovių nusidėvėjimas siekia 91,05 proc., o pralaidų – 73,53 proc. Tokie skaičiai reiškia ne tik didesnę gedimų ir avarinių situacijų riziką, bet ir dažnesnius užmirkimus po intensyvesnių kritulių.

    Projekte numatyta rekonstruoti 7,8 kilometro magistralinių griovių, sutvarkyti 11 pralaidų ir atnaujinti 2 tiltus. Darbai planuojami Mažonų, Žygaičių ir Tauragės seniūnijų teritorijose.

    Techninį darbo projektą rengia bendrovė „Aplinkos inžinierių grupė“, o dokumentus savivaldybei planuojama pateikti iki 2026 metais birželio 30 dienos. Nuo projektinių sprendinių ir suderinimų priklausys tikslūs darbų terminai bei tai, kaip bus organizuojami laikini eismo ar privažiavimo ribojimai remonto vietose.

    Ekspertai pabrėžia, kad melioracijos infrastruktūra daugelyje Lietuvos regionų yra senstanti, o jos atnaujinimas tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių ekstremalių kritulių epizodų ir ilgesnių drėgnų periodų. Tokie projektai paprastai siejami su dviem tikslais: sumažinti užmirkimų žalą ūkiams ir užtikrinti, kad vandens nuvedimas būtų efektyvus tiek pavasarį, tiek liūčių metu.

  • Birželis Ukmergėje: svarbiausi renginiai mieste ir rajone, kur verta suplanuoti savaitgalį

    Ukmergėje ir rajone 2026 metų birželį suplanuotas intensyvus kultūros, edukacijos ir bendruomeninių veiklų kalendorius. Į renginius kviečia kelios pagrindinės miesto įstaigos, todėl norintiems turiningo laisvalaikio verta iš anksto susidėlioti planą.

    Didžiausią renginių srautą tradiciškai formuoja Ukmergės kultūros centras, kuriame įprastai vyksta koncertai, spektakliai, parodos ir teminiai vakarai. Programos detalės dažnai skelbiamos etapais, todėl aktualu sekti atnaujinimus ir vietų rezervavimo informaciją.

    Ukmergės kraštotyros muziejus birželį paprastai siūlo parodas, ekskursijas ir edukacijas šeimoms bei moksleiviams. Vasaros pradžioje ypač išauga susidomėjimas veiklomis, kurias galima derinti su savaitgalio išvyka po rajoną.

    Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka kviečia į susitikimus su autoriais, skaitymų ir kūrybines popietes, o taip pat į edukacinius užsiėmimus skirtingoms amžiaus grupėms. Tokie renginiai dažnai būna nemokami, tačiau kai kuriems gali reikėti išankstinės registracijos.

    Planuojant apsilankymą verta atkreipti dėmesį į renginių laiką, vietą ir taisykles, nes vasarą programos kartais koreguojamos dėl oro ar organizacinių priežasčių. Patogiausia rinktis kelis renginius vienai dienai ir derinti juos su pasivaikščiojimu po miestą ar rajono lankytinas vietas.

  • Pilietiškumo festivalis Leonpolio dvare: 4 diskusijos, jaunimo tema ir Landsbergių poezijos dialogas

    Kas vyks festivalyje

    Birželio 6 dieną Leonpolio dvare Ukmergės rajone rengiamas Pilietiškumo festivalis 2026, kviečiantis į diskusijas, kultūros programą ir bendruomenines veiklas. Organizatoriai skelbia, kad renginio ašis šiemet bus jaunimo pilietiškumas ir klausimas, kas šiandien lemia jauno žmogaus ryšį su valstybe.

    Programoje numatytos keturios diskusijos, o greta jų – gyvas poezijos ir muzikos dialogas. Scenoje susitiks prof. Vytautas Landsbergis ir Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė, kurių eilių improvizaciją lydės Juliaus Kleto Jonušo violončelė.

    Diskusijų temos ir akcentai

    Diskusijose bus nagrinėjama, kaip jaunimas įsitraukia į visuomeninį gyvenimą ir kaip atskirti aktyvumą nuo vien garsaus pasisakymo. Taip pat žadama kalbėti apie regionų lyderystę ir regionų įtaką pilietiškumo stiprinimui, ypač bendruomenių telkimo bei vietos iniciatyvų kontekste.

    Kita svarbi tema – ką reiškia ginti Tėvynę šiandien, kai saugumo klausimai persikelia ir į kasdienes praktikas: pasirengimą, atsparumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą atpažinti dezinformaciją. Renginyje numatyta diskusija ir apie kultūros bei švietėjiškumo vaidmenį, pabrėžiant, kad vertybinės nuostatos dažnai formuojasi per ugdymą, meną ir bendruomeninę patirtį.

    Edukacijos, mugė ir vakaro koncertas

    Organizatoriai teigia, kad visos dienos metu dvare vyks edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės suaugusiems bei vaikams, taip pat planuojami susitikimai su Lietuvoje žinomais kultūros veikėjais. Renginio formatas orientuotas ne tik į klausymąsi, bet ir į įsitraukimą, todėl dalyviams siūlomos patyriminės veiklos.

    Festivalio atmosferą papildys mugė, o vakarėjant numatytas gyvos muzikos koncertas, kviečiantis bendram buvimui ir šventei. Renginio žinutė aiški: pilietiškumas čia suprantamas kaip kasdienė praktika, kuri prasideda nuo domėjimosi, atsakomybės ir gebėjimo veikti kartu.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: palengvinimai dirbantiesiems ir šeimoms su vaikais

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos?

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai. Jie aktualūs socialinės pašalpos gavėjams, taip pat gyventojams, kurie gauna būsto šildymo, vandens ir kitas kompensacijas arba dėl paramos kreipsis pirmą kartą.

    Pagrindinis pokyčių tikslas – paprasčiau vertinti pajamas ir turtą, sumažinti biurokratinius barjerus dirbantiesiems bei labiau apsaugoti pažeidžiamas šeimas. Kartu didinamos paskatos įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje.

    Dirbantiesiems – paprastesnės sąlygos

    Nuo šiol dirbantiems asmenims nebetaikomas reikalavimas būti išdirbus nustatytą minimalų darbo laiką, kad būtų galima gauti piniginę socialinę paramą. Iki šiol buvo vertinama, ar dirbama bent du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės.

    Šis pasikeitimas ypač svarbus dirbantiems ne visu etatu ar turintiems kintantį darbo grafiką, kai pajamos yra mažos, bet darbo krūvis neatitiko ankstesnės taisyklės. Pakeitimas taikomas dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, tačiau ne savarankiškai dirbantiems.

    Daugiau apsaugos vieniems auginantiems vaikus ir šeimoms su negalia

    Palankesnės sąlygos numatytos šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaikus ir siekia didinti šeimos pajamas. Nustatoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir arba priteistas išlaikymas, galės gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas.

    Per šį laikotarpį, norint ir toliau gauti paramą, reikės imtis veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo teisme arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko materialinio išlaikymo. Parama visiems šeimos nariams galės būti skiriama ir mediacijos laikotarpiu, kai sprendžiami tėvystės ar išlaikymo klausimai.

    Keičiamos ir pajamų vertinimo taisyklės šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Į gaunamas pajamas nebus įskaitomos šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, taip pat asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei toks statusas pirmą kartą nustatytas iki jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Turto vertinimas ir būsto plotas: normatyvai augs ir bus indeksuojami

    Patikslintos turto vertinimo nuostatos, susiejant turto vertes su valstybės remiamų pajamų dydžiu, kad jos būtų automatiškai indeksuojamos. Taip pat du kartus didinamas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti.

    Vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 valstybės remiamų pajamų dydžių, šeimai vienam vyresniam kaip 18 metų nariui – iki 30, kitam vyresniam kaip 18 metų nariui – iki 20, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10. Piniginių lėšų normatyvas įtraukiamas į bendrą turto vertės normatyvą.

    Keičiasi ir būsto ploto normatyvas gyventojams, gyvenantiems vieno ar dviejų butų namuose. Nuo birželio 1 dienos vienam asmeniui arba vienam iš bendrai gyvenančių asmenų bus taikomas 90 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto normatyvas vietoje iki šiol galiojusių 60, o už kiekvieną papildomai kartu gyvenantį asmenį pridedama po 15 kvadratinių metrų.

    Skatinimas įsidarbinti ir nauja tvarka dėl skolų

    Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje, patobulinant papildomai skiriamos socialinės pašalpos mokėjimą įsidarbinus. 100 proc. dydžio išmoka, lygi socialinei pašalpai, mokėtai iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius vietoje 3 mėnesių.

    Taip pat sutrumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių. Papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus bus prieinama ir platesniam ratui, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus ar slaugiusiems asmenis su negalia, kai registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma.

    Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka: įtvirtinama pareiga piniginės socialinės paramos gavėjams dalyvauti savivaldybių užimtumo didinimo programose arba užimtumą skatinančiuose projektuose. Visuomenei naudingai veiklai pirmiausia būtų pasitelkiami atsisakę dalyvauti programose ar projektuose ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos priemonėse darbingi nedirbantys asmenys, socialinę pašalpą gaunantys ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės.

    Nauja tvarka numatyta ir turintiems įsiskolinimų už komunalines paslaugas, bet norintiems gauti kompensacijas. Įstatyme įtvirtinta pareiga per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su paslaugų tiekėjais dėl dalies skolos apmokėjimo, kad gyventojai galėtų pirmiau kreiptis dėl kompensacijų, o susitarimus dėl skolos sudaryti jau po prašymo.

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi ir išmokos vaikams

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja ir Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kurie išplės paramos gavėjų ratą. Pokyčiai aktualūs šeimoms, susilaukusioms vaikų po šios datos, taip pat tėvams, globėjams ir įtėviams, kurie augina mažamečius vaikus ir atitinka nustatytas sąlygas.

    Kiekvienam vaikui, gimusiam po 2026 metų birželio 1 dienos, bus skiriama 14 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui, tai yra 1 036 eurai. Iki šios datos buvo taikomas 11 bazinių socialinių išmokų dydis, tai yra 814 eurų.

    Vaiko priežiūros išmoka bus skiriama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems, bet visiems vaikus iki dvejų metų auginantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo ir neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Šios išmokos dydis – 6 bazinės socialinės išmokos, tai yra 444 eurai, o gimus dviem ar daugiau vaikų vienu metu dydis nesikeis.

    Platesnis gavėjų ratas galės pasinaudoti ir vaiko priežiūros kompensacine išmoka, kai samdoma auklė. Nuo 2026 metų birželio 1 dienos ji bus mokama ne tik dirbantiems tėvams ar globėjams, bet ir tais atvejais, kai vienas arba vienintelis iš tėvų ar globėjų mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa, studijuoja nuolatine forma, doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Šios kompensacinės išmokos dydis – 5,2 bazinės socialinės išmokos, tai yra 384,8 euro. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau šeimų galės gauti dalinį kompensavimą už vaikų priežiūrą, kai tėvai mokosi ir siekia kvalifikacijos.

  • Telšių miesto seniūnijoje šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: darbotvarkėje ataskaitos ir NVO

    Kada ir kur vyks sueiga?

    Telšių miesto seniūnija praneša, kad 2026 metais birželio 8 dieną 15.00 valandą vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga. Posėdyje numatyta aptarti seniūnaičių veiklos klausimus ir bendruomenėms aktualius sprendimus.

    Sueiga rengiama Telšių miesto seniūnijoje, o darbotvarkėje – tiek procedūriniai sprendimai, tiek klausimai, susiję su seniūnaičių veiklos finansais ir planuojamomis iniciatyvomis.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Pirmuoju klausimu planuojama tvirtinti išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkę. Šį klausimą pristatys sueigos pirmininkė Valė Beržienė.

    Antruoju darbotvarkės punktu bus nagrinėjamos seniūnaičių 2026 metų antrojo ketvirčio išlaidų, susijusių su jų veikla, ataskaitos. Informaciją pateiks Telšių miesto seniūnijos seniūnas Česlovas Ubartas.

    Trečiasis klausimas susijęs su Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2026–2028 plano veiksmų plano priemone 2.1.1 „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Šį punktą pristatys sueigos narė Virgilija Kaminskienė.

    Ketvirtuoju klausimu planuojama aptarti Telšių miesto seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueigos 2026 metų trečiojo ketvirčio veiklas. Jas pristatys sueigos narė Ilona Stančikienė.

    Kodėl tai svarbu gyventojams?

    Išplėstinė seniūnaičių sueiga paprastai tampa erdve, kurioje seniūnaitijos atstovai aptaria konkrečius kasdienius klausimus – nuo bendruomeninių iniciatyvų iki veiklos organizavimo ir lėšų panaudojimo skaidrumo. Tokie posėdžiai leidžia suderinti prioritetus ir aiškiau suplanuoti artimiausio laikotarpio darbus.

    Darbotvarkėje numatytas dėmesys NVO stiprinimui rodo, kad savivaldos lygmeniu siekiama kryptingiau telkti bendruomenes ir skatinti gyventojų įsitraukimą. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį dėmesį vietos projektams, partnerystėms ir bendruomeninių veiklų organizavimui.

  • Telšių rajone primena sklypų priežiūros terminus: žolę privalu šienauti 3 kartus per metus

    Telšių rajono savivaldybė, prasidėjus intensyviam žolės augimui, primena gyventojams ir juridiniams asmenims pareigą prižiūrėti jiems priskirtas teritorijas. Pasak savivaldybės, dalis sklypų savininkų savo valdas tvarko nuolat, tačiau kasmet pasitaiko ir atvejų, kai sklypai apleidžiami ar net pamirštami.

    Prievolė šienauti ir tvarkyti aplinką nustatyta Telšių rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose 2011 metais rugsėjo 29 dieną. Taisyklės buvo papildytos 2023 metais kovo 30 dieną, sukonkretinant kai kuriuos reikalavimus dėl priežiūros periodiškumo ir tvarkos.

    Trys šienavimai per sezoną

    Pagal taisykles priskirtose teritorijose privalu rūpintis sklypo estetiniu vaizdu ir prižiūrėti taip, kad tai nekeltų nepatogumų tretiesiems asmenims. Įpareigojama rinkti šiukšles, valyti sąnašas, tvarkyti želdinius, taip pat surinkti nukritusias šakas ir lapus, o kompostuoti tik tam skirtose vietose.

    Žalieji plotai, įskaitant pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas ir griovius, turi būti šienaujami pagal poreikį, bet per metus ne rečiau kaip 3 kartus. Nustatyti ir konkretūs terminai: pirmą kartą nušienauti iki gegužės 31 dienos, antrą kartą iki liepos 15 dienos, trečią kartą iki rugsėjo 1 dienos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad šienavimo metu nemulčiuota žolė turi būti sugrėbta ir išvežta per 3 dienas po nupjovimo. Šis reikalavimas siejamas ne tik su tvarka ir estetika, bet ir su higiena bei saugumu, nes palikta žolė gali trukdyti pėsčiųjų ar eismo matomumui, sudaryti prielaidas plisti kenkėjams.

    Ko negalima daryti bendro naudojimo teritorijose

    Taisyklės taip pat draudžia bendrojo naudojimo teritorijose sandėliuoti malkas ar kitą medieną, teršti statybinėmis atliekomis, gruntu ar kitais teršalais. Savivaldybė primena, kad malkas ir kitas medžiagas reikia laikyti priskirtose teritorijose, o ne šaligatviuose, pakelėse ar kitose visiems skirtose erdvėse.

    Tvarkymo reikalavimai taikomi tiek privačių sklypų savininkams, tiek įmonėms ar kitoms organizacijoms, kurios teisėtai valdo žemės sklypus ar joms priskirtas teritorijas. Savivaldybė akcentuoja, kad pareiga tvarkytis yra ne vien formalumas, nes nuo to priklauso viešųjų erdvių tvarka, kaimynystės kokybė ir bendras rajono vaizdas.

    Atsakomybė ir kur pranešti

    Už taisyklių pažeidimus numatyta atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį. Jis numato įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų, o piktybiškai vengiant tvarkytis gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės.

    Apie pastebėtus tvarkymo ir švaros pažeidimus gyventojai raginami informuoti seniūniją pagal gyvenamąją vietą arba savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyrių telefonu +370 646 06279. Savivaldybė primena, kad operatyvūs pranešimai padeda greičiau spręsti problemas ir užkirsti kelią pasikartojantiems pažeidimams.