CP v2

Category: Regionai

  • Kretingoje padėkota medikams: įvertintos įstaigos už skiepus, mažesnes hospitalizacijas ir e. registraciją

    Kretingoje padėkota medikams: įvertintos įstaigos už skiepus, mažesnes hospitalizacijas ir e. registraciją

    Kretingos rajone Medicinos darbuotojų dienos proga pagerbti medikai, sveikatos priežiūros įstaigos ir jų partneriai. Kretingos kultūros centre surengtame renginyje Ačiū medikams skambėjo padėkos už kasdienį darbą su pacientais ir indėlį į visuomenės sveikatą.

    Padėkas įteikė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir vicemerė Vaida Jakumienė. Savivaldybė pabrėžė, kad apdovanojimai skirti ne tik už profesionalumą, bet ir už apčiuopiamus rezultatus, tokius kaip vaikų skiepijimo apimtys, prevencinių programų įgyvendinimas bei patogesnės pacientų registracijos galimybės.

    Įvertintos įstaigos ir rezultatai

    Padėka skirta klinikai „Ave medica“, kurioje pernai nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae infekcijos paskiepyta 100 proc. prie įstaigos prisirašiusių rajono vaikų. Tai vienas svarbiausių rodiklių, nes vaikų skiepijimo apimtys tiesiogiai susijusios su visuomenės atsparumu užkrečiamosioms ligoms.

    VšĮ Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centras įvertintas už 2025 metais pasiektą 90,91 proc. vaikų skiepijimo apimtį nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito. Specialistai pabrėžia, kad būtent šių ligų protrūkiai Europoje pastaraisiais metais primena, jog aukštos skiepijimo apimtys išlieka kritiškai svarbios.

    VšĮ Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras įvertintas už mažiausią bendrą išvengiamų hospitalizacijų skaičių 2025 metais. Rodiklis siekė 23,35 proc. 1 000 prisirašiusių gyventojų, o tai savivaldybė sieja su geresniu lėtinių ligų valdymu ir laiku suteikiama pirminės grandies pagalba.

    Už valstybinių prevencinių programų įgyvendinimą rajone pernai geriausiai įvertintas VšĮ Salantų pirminės sveikatos priežiūros centras, pasiekęs 81,04 proc. vykdymo rodiklį. Prevencinės programos Lietuvoje apima kelių onkologinių ligų ankstyvąją diagnostiką bei širdies ir kraujagyslių rizikos vertinimą, todėl aukštesnis dalyvavimas gali reikšti daugiau laiku nustatytų susirgimų.

    E. sveikata ir registracijos patogumas

    VšĮ Kretingos ligoninė pripažinta aktyviausia Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos naudotoja. Savivaldybės duomenimis, pernai 92,34 proc. registracijų sudarė galimybę pacientams registruotis per e. sveikatos sistemą, kai šalies vidurkis siekė 80,7 proc.

    Skaitmeniniai sprendimai sveikatos sistemoje šiandien vertinami kaip priemonė mažinti administracinę naštą ir trumpinti kelią iki paslaugos. Pacientams tai dažniausiai reiškia daugiau registracijos būdų, aiškesnę vizitų istoriją ir patogesnį planavimą, o įstaigoms galimybę tiksliau valdyti srautus.

    Padėkos medikams ir bendruomenei

    Mero padėka skirta gydytojai Janinai Rapalienei, Kretingos rajono garbės pilietei ir ilgametei Kretingos ligoninės vaikų skyriaus vedėjai. Šiemet 90 metų jubiliejų paminėjusi medikė darbui su pacientais Kretingos ligoninėje atidavė daugiau kaip 50 metų.

    Padėka įvertintas ir ilgametis Kretingos ligoninės chirurgas Petras Navasaitis, taip pat šiemet minintis 90-metį. Savivaldybė akcentavo ilgametę gydytojų patirtį ir jų vaidmenį formuojant vietos medicinos kultūrą.

    Už uolų ir atsakingą darbą, dėmesingumą pacientams ir kolegoms padėkomis įvertinti įvairių įstaigų gydytojai, slaugytojai ir visuomenės sveikatos specialistai, tarp jų Kretingos ligoninės geriatras Vaidas Černiauskas, UAB „Baltic Medics“ gydytojas Lukas Petreikis, „Ave medica“ klinikos neurologė Eglė Kontrimienė, VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro psichiatras Sergejus Michalcovas ir kiti sveikatos sistemos darbuotojai.

    Renginyje padėkota ir gydymo įstaigų rėmėjams bei partneriams: Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrui, UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“, taip pat skulptoriui Mindaugui Jankauskui, Kretingos ligoninei padovanojusiam dvi Angelo skulptūras. Šventinį vakarą užbaigė atlikėjo Ovidijaus Vyšniausko muzikiniai sveikinimai.

    Šaltiniai:

    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.499990

    https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/measles

    https://ecdc.europa.eu/en/measles

    https://www.e-sveikata.lt/

  • Neringoje balandis skelbiamas švaros mėnesiu: kur tvarkytis ir kur dėti žaliąsias atliekas

    Neringoje balandis skelbiamas švaros mėnesiu: kur tvarkytis ir kur dėti žaliąsias atliekas

    Neringos savivaldybė balandį ir šiemet skelbia aplinkos tvarkymo bei švaros mėnesiu. Gyventojai ir organizacijos kviečiami daugiau dėmesio skirti Kuršių nerijos pamariui, pajūriui, miškams ir kasdienėms gyvenamosioms erdvėms.

    Prie talkų tradiciškai raginamos jungtis Neringoje veikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurioms siūlomos konkrečios teritorijos skirtingose gyvenvietėse. Tvarkymo darbai apima miško takus ir pamiškes, pakeles, kopagūbrį bei prieškopį, paplūdimius, Kuršių marių pakrantes ir poilsiavietes.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra bendruomeninis prisidėjimas, papildantis kasdienius teritorijų priežiūros darbus. Įsitraukti raginami ir gyvenamųjų namų bei kitų statinių savininkai ar administratoriai, pasirūpindami jiems priskirtomis teritorijomis.

    Kur dėti žaliąsias atliekas

    Žaliąsias atliekas būtina perduoti atliekų surinkėjui arba pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Nidos–Smiltynės pl. 12. Savivaldybė primena, kad žaliosios atliekos negali būti paliekamos bet kuriose viešose vietose.

    Komunalinių atliekų surinkėjas žaliąsias atliekas Neringoje nuo balandžio mėnesio surenka kartą per savaitę, antradieniais. Atliekas prašoma tvarkingai palikti prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių dieną prieš surinkimą, tai yra pirmadieniais, o sugrėbtus lapus, žolę ir kitas smulkias atliekas sudėti į maišus.

    Didelių gabaritų atliekos ir buitinė technika

    Didžiagabarites atliekas palikti prie konteinerių ar kitose viešose vietose draudžiama. Minkštus baldus, spintas, kėdes, stalus, keraminę santechniką ir čiužinius nemokamai priima didžiųjų atliekų priėmimo aikštelėje Nidos–Smiltynės pl. 12.

    Toje pačioje aikštelėje gyventojai nemokamai gali priduoti ir tekstilę, rūgščių, šarmų bei tirpiklių likučius, statybinį laužą, naudotas padangas, baterijas, akumuliatorius ir kitas atliekas. Buitinę techniką taip pat galima pristatyti į aikštelę arba perduoti elektros ir elektroninės įrangos tvarkytojams, kurie tokią įrangą išveža iš namų, pavyzdžiui, „Man rūpi rytojus“.

    Kodėl gamtinėse teritorijose svarbu neskubėti

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dėl paukščių perėjimo gamtinės teritorijos turėtų būti tvarkomos kuo anksčiau, kol jautriausi laikotarpiai dar neprasidėjo. Surinkti maišai su atliekomis turi būti paliekami nuolatinėse atliekų surinkimo vietose, tai yra ten, kur įrengti konteineriai.

    Jei atliekos sudėtos netradicinėse vietose, prašoma apie tai pranešti Neringos savivaldybės administracijai. Daugiau informacijos apie tinkamą atliekų tvarkymą skelbiama Neringos savivaldybės ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainėse.

    Šaltiniai:

    https://neringa.lt

    https://kratc.lt

  • Neringos muziejų rinkinius papildys 1888 metų „Die Gartenlaube“ tomas su pasakojimais apie Kuršių neriją

    Neringos muziejų rinkinius papildys 1888 metų „Die Gartenlaube“ tomas su pasakojimais apie Kuršių neriją

    Neringos muziejų rinkinius netrukus papildys išskirtinis XIX amžiaus spaudos leidinys – 1888 metų vokiečių iliustruoto žurnalo „Die Gartenlaube“ tomas, kuriame susegti visi metų numeriai. Šį leidinį muziejui dovanoja kraštotyrininkas, gamtininkas ir žurnalistas Denisas Nikitenka.

    Muziejininkų teigimu, tokios apimties vienoje vietoje išlikę komplektai yra reikšmingi ne tik kaip spaudos istorijos artefaktai, bet ir kaip autentiški epochos liudijimai. Iliustruotas žurnalas leidžia atsekti, kaip Kuršių nerija ir Baltijos pakrantė buvo pristatomos Europos skaitytojams XIX amžiuje.

    Juodkrantė ir gintaro gavyba

    Leidinyje publikuojami tekstai ir iliustracijos pasakoja apie Baltijos pakrantės kraštovaizdžius bei Kuršių neriją. Dalis turinio skirta Juodkrantei, kuri XIX amžiuje minima kaip svarbi gintaro gavybos vieta ir kaip vietovė, kurios ekonominis gyvenimas glaudžiai siejosi su pajūrio ištekliais.

    Pasakojimuose aprašoma atšiauri pakrantės gamta, kopų judėjimas, žvejų kasdienybė ir tuometinis gyvenimo ritmas, priklausęs nuo sezoniškumo ir stichijų. Gintaras pristatomas ne tik kaip gamtos turtas, bet ir kaip veiksnys, formavęs vietos užsiėmimus bei pragyvenimo galimybes.

    Vertė – tekstai ir iliustracijos

    Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pabrėžia, kad leidinys svarbus ne vien dėl tekstų, bet ir dėl vaizdinės medžiagos, kuri padeda tiksliau įsivaizduoti to meto kraštovaizdį ir žmonių buitį. Pasak jo, kai kurios detalės, įskaitant minimą gintaro gavybos vietą pamaryje, šiandien kelia naujų klausimų apie tikslią lokaciją.

    „Leidinys įdomus ne tik tekstais, bet ir iliustracijomis. Ypač netikėta – gintaro gavybos vieta pamaryje, kurios tikslią lokaciją šiandien galime tik spėti. Tai dar kartą parodo, kiek daug mūsų krašto istorijoje lieka neatrastų detalių, o kartu stiprina Neringos ir Kuršių nerijos išskirtinumą“, – sakė Darius Jasaitis.

    Ši dovana simboliškai sutampa su Neringos muziejų veiklos sukaktimi. Įstaiga 10 metų jubiliejų mini balandžio 1 dieną, o naujas eksponatas, kaip tikimasi, prisidės prie edukacinių veiklų ir ateities parodų, skirtų Kuršių nerijos istorinei atminčiai bei jos vaizdiniui spaudoje.

    Šaltiniai:
    https://www.neringa.lt/naujienos/neringos-muzieju-rinkinius-papildys-xix-a-leidinys-apie-kursiu-nerija/

  • Neringos meras Darius Jasaitis sveikina su Velykomis: linki šviesos, bendrystės ir taikos

    Neringos meras Darius Jasaitis sveikina su Velykomis: linki šviesos, bendrystės ir taikos

    Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis kreipėsi į gyventojus ir kurorto svečius, sveikindamas su šventomis Velykomis. Pasak mero, tai metas sustoti, daugiau pabūti kartu ir prisiminti tai, kas kasdienybėje iš tiesų svarbiausia.

    Jis pabrėžė, kad Velykos daugeliui tampa proga sustiprinti ryšį su artimaisiais, dažniau juos apkabinti ir pasidalinti dėmesiu. Mero teigimu, šventė į namus turėtų atnešti daugiau šviesos, stiprinti bendrystės jausmą, tikėjimą ir viltį.

    „Velykos – tai laikas pabūti kartu, dažniau apkabinti artimuosius ir prisiminti tai, kas iš tiesų svarbu“, – sakė Darius Jasaitis.

    Kreipimesi akcentuotas ir pavasario virsmas Neringoje, kai atgyjanti Kuršių nerijos gamta kviečia daugiau laiko praleisti lauke ir semtis energijos iš aplinkos. Meras linkėjo, kad šis metų laikas įkvėptų naujų jėgų bei drąsos žengti pirmyn.

    Sveikinimą meras užbaigė linkėdamas jaukių ir prasmingų šventinių akimirkų, stiprios sveikatos, ramybės ir taikos. Neringos savivaldybė primena, kad šventiniu laikotarpiu ypač svarbu išlikti dėmesingiems vieni kitiems ir saugoti kurorto gamtą.

    Šaltiniai:
    https://en.wikipedia.org/wiki/Easter
    https://www.nerija.lt/

  • Neringa kviečia į miškasodį Juodkrantėje: 16 000 pušų Rėzos 250-mečiui įprasminti

    Neringa kviečia į miškasodį Juodkrantėje: 16 000 pušų Rėzos 250-mečiui įprasminti

    Neringos savivaldybė kartu su Valstybinių miškų urėdija balandžio 11 dieną kviečia vietos gyventojus ir kurorto svečius į tradicinį miškasodį Juodkrantės girininkijoje. Šių metų renginys skiriamas Martyno Liudviko Rėzos 250-osioms gimimo metinėms paminėti.

    Miškasodžio pradžia numatyta 10.30 valandą, o sodinimo vieta bus maždaug už 2 kilometrų nuo Juodkrantės Gintaro įlankos. Organizatoriai žada, kad vykstantiems pakeliui bus pastatytos rodyklės su užrašu „Į Miškasodį“.

    „Miškas Kuršių nerijoje yra bendras daugelio kartų darbas. Kviečiu visus prisijungti ir tapti gyvos tradicijos dalimi“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Miškasodyje planuojama pasodinti 16 000 paprastosios pušies sodinukų 4,5 hektaro plote. Įprasminant M. L. Rėzos sukaktį, numatyta pasodinti ir 25 miškines obelis.

    Kuršių nerijos miškai laikomi viena svarbiausių kraštovaizdžio stabilumo atramų: želdiniai padeda mažinti vėjo eroziją, sutvirtina smėlynus ir prisideda prie biologinės įvairovės. Dėl to miško atkūrimo darbai nerijoje išlieka aktualūs ir šiandien, o bendruomeniniai miškasodžiai padeda stiprinti vietos įsitraukimą į aplinkosaugą.

    Visą sodinimo procesą prižiūrės Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkai. Jie pasirūpins sodmenimis, įrankiais ir vietoje paaiškins, kaip taisyklingai sodinti medelius, kad šie prigytų ir augtų kuo sėkmingiau.

    Renginyje ketina dalyvauti Neringos bendruomenės organizacijos, o susirinkusiuosius tradiciškai vaišins medžiotojai. Organizatoriai ragina pasirūpinti patogia, darbui pritaikyta apranga, darbo pirštinėmis ir drėgmei atsparia tvirtapade avalyne.

    Miškasodis vyks Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijos miško kvartale Nr. 41, sklype Nr. 11. Renginio vietos koordinatės: 55.56267112540048, 21.10597978015303.

    Šaltiniai

    https://www.vmu.lt/vmu-struktura-ir-kontaktai/regioniniai-padaliniai/kretingos-regioninis-padalinys/

    https://www.neringa.lt/

    https://lt.wikipedia.org/wiki/Martynas_Liudvikas_R%C4%97za

  • Neringa skiria 70 000 eurų paveldui: kurių Nidos, Juodkrantės ir Preilos pastatų stogai bus tvarkomi

    Neringa skiria 70 000 eurų paveldui: kurių Nidos, Juodkrantės ir Preilos pastatų stogai bus tvarkomi

    Neringos savivaldybė paskirstė 70 000 eurų dalinį finansavimą penkių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams. Sprendimą dėl finansuojamų objektų sąrašo patvirtino Neringos savivaldybės taryba.

    Neringoje saugomas architektūrinis paveldas laikomas viena ryškiausių Kuršių nerijos tapatybės dalių, o ši teritorija vertinama ir tarptautiniu mastu. Savivaldybė pabrėžia, kad krašte registruota daugiau kaip 200 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, todėl nuosekli priežiūra tampa ilgalaikiu įsipareigojimu.

    Pasak savivaldybės, istoriniai mediniai žvejų namai ir vilos reikalauja specifinių sprendimų, o darbų kaina dažnai viršija įprastų remontų biudžetus. Dėl to dalinis finansavimas vertinamas kaip paskata savininkams imtis tvarkybos darbų ir kartu išlaikyti autentiškas pastatų savybes.

    „Senieji mediniai žvejų namai, istorinės vilos ir kiti kultūros paveldo pastatai – tai, kas kuria Neringos išskirtinumą. Tačiau šių pastatų išlaikymas nėra paprastas, reikia nuolatinės priežiūros ir netradicinių sprendimų, kurie reikalauja didesnių investicijų“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Šiais metais dalinis finansavimas skirtas penkiems objektams, esantiems trijose Kuršių nerijos gyvenvietėse. Nidoje parama tenka žvejo namui G. D. Kuverto g. 5, pastatui Skruzdynės g. 9 ir dailininko Karlo Knaufo namui Tomo Mano g. 4.

    Juodkrantėje finansuojamas namas Gintaro Įlankos g. 10, o Preiloje – žvejo namas Preilos g. 65. Savivaldybė nurodo, kad visais atvejais numatyti stogų tvarkybos ir remonto darbai, kurie paveldo pastatuose laikomi vienais svarbiausių siekiant apsaugoti konstrukcijas nuo drėgmės ir spartesnio nusidėvėjimo.

    Dalinio finansavimo skyrimo tvarką apibrėžia Neringos savivaldybės tarybos patvirtintas Kultūros paveldo statinių ir jų aplinkos vertingųjų savybių tvarkymo darbų dalinio finansavimo tvarkos aprašas. Savivaldybė ragina paveldo objektų valdytojus planuoti darbus iš anksto ir derinti sprendinius pagal paveldosaugos reikalavimus.

    Šaltiniai:
    https://neringa.lt/
    https://kvr.kpd.lt/

  • Joniškio ligoninei pradėjo vadovauti Aranta Būtautaitė: penkerių metų kadencija ir prioritetai

    Joniškio ligoninei pradėjo vadovauti Aranta Būtautaitė: penkerių metų kadencija ir prioritetai

    Joniškio ligoninės kolektyvui pristatyta konkursą laimėjusi ir penkerių metų kadencijai įstaigos vadove paskirta Aranta Būtautaitė. Ji pradėjo darbą VšĮ Joniškio ligoninėje, perimdama atsakomybę už įstaigos veiklą ir paslaugų organizavimą rajono gyventojams.

    „Man tai pirmiausia yra atsakomybė – prieš ligoninėje dirbančius žmones ir prieš kiekvieną pacientą, kuris į ligoninę atvyksta tikėdamasis profesionalios pagalbos“, – sakė VšĮ Joniškio ligoninės direktorė.

    Naujoji vadovė pabrėžė sieksianti kartu su komanda ir savivaldybe stiprinti ligoninės pozicijas regione bei užtikrinti paslaugų prieinamumą ne tik Joniškio, bet ir aplinkinių rajonų gyventojams. Pasak jos, prioritetai bus susiję su paslaugų kokybe, sklandžiais pacientų srautais ir stabilia įstaigos veikla.

    Aranta Būtautaitė yra vidaus ligų gydytoja, turinti vadovavimo patirties skubiosios medicinos grandyje. 2019 metais ji baigė vidaus ligų rezidentūrą ir pradėjo dirbti VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės Vidaus ligų skyriuje.

    2020 metų sausio–birželio laikotarpiu ji toje pačioje įstaigoje laikinai ėjo Priėmimo-skubiosios medicinos pagalbos ir konsultacijų skyriaus vedėjos pareigas, dirbo vidaus ligų gydytoja. Nuo 2020 metų birželio ji vadovavo Skubiosios medicinos pagalbos skyriui, o nuo 2024 metų gegužės iki 2025 metų gegužės laikinai vykdė ir VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės direktoriaus funkcijas.

    Joniškio rajono savivaldybės vadovai pasveikino naująją direktorę ir palinkėjo sėkmės užtikrinant kokybiškas bei profesionalias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat padėkota vidaus ligų gydytojui Gintarui Kramiliui, kuris laikinai ėjo VšĮ Joniškio ligoninės vadovo pareigas.

    Regioninėms ligoninėms aktualūs iššūkiai

    Vadovybės kaita regioninėse gydymo įstaigose dažnai siejama su būtinybe stiprinti paslaugų tęstinumą ir pritraukti specialistus. Lietuvos sveikatos sistemoje ypač aktualūs gydytojų ir slaugytojų trūkumo, skubiosios pagalbos organizavimo bei eilių mažinimo klausimai, kurie labiausiai jaučiami ne didmiesčiuose.

    Naujos vadovės patirtis skubiosios medicinos pagalbos srityje gali būti svarbi sprendžiant pacientų srautų valdymo ir priėmimo grandies efektyvumo klausimus. Tokie sprendimai paprastai tiesiogiai veikia laukimo laiką, konsultacijų prieinamumą ir paslaugų kokybės vertinimą.

    Praktikoje ligoninių vadovams tenka derinti kasdienį paslaugų organizavimą su ilgalaikiais tikslais, tokiais kaip personalo motyvavimas, infrastruktūros atnaujinimas ir bendradarbiavimas su savivaldybe. Nuo to priklauso, ar įstaiga gali išlaikyti reikiamą paslaugų apimtį ir atliepti gyventojų poreikius regione.

    Šaltiniai:
    https://joniskis.lt/naujienos/darba-pradejo-nauja-vsi-joniskio-ligonines-vadove/1715
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.473694

  • Pirmas būstas jaunoms šeimoms: notarų lengvata didės iki 120 tūkst. eurų, Joniškyje – 5 000 eurų

    Pirmas būstas jaunoms šeimoms: notarų lengvata didės iki 120 tūkst. eurų, Joniškyje – 5 000 eurų

    Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui išplėsti lengvatas jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą. Esminis pokytis – didinama būsto vertės riba, iki kurios taikomas atleidimas nuo notaro atlyginimo už hipotekos sandorio tvirtinimą.

    Numatyta, kad ši riba didėtų nuo 87 000 iki 120 000 eurų. Tai reikštų, kad šeima, perkanti būstą, pavyzdžiui, už 119 000 eurų, galėtų pretenduoti į notaro atlyginimo lengvatą, nors pagal dabar galiojančią tvarką ji būtų taikoma tik iki 87 000 eurų.

    Suvienodina ribas su valstybės parama

    Pokytis siejamas su tuo, kad įstatyme valstybės parama jaunoms šeimoms jau yra numatyta būstui iki 120 000 eurų vertės. Tačiau notarų lengvata iki šiol buvo susieta su mažesne riba, todėl šeimos, atitikusios paramos kriterijus, ne visada gaudavo ir atitinkamas notaro išlaidų nuolaidas.

    Suvienodinus ribas, tas pats būsto vertės intervalas būtų aiškiai taikomas ir finansinėms paskatoms, ir notarų atlyginimo lengvatoms. Tikimasi, kad tai padidins teisinį aiškumą ir praplės paramos gavėjų ratą, ypač regionuose, kur būsto kainos dažnai balansuoja ties šiomis ribomis.

    Didesnė lengvata refinansavimui

    Kartu numatomas ir didesnis atleidimas nuo notaro atlyginimo tvirtinant hipotekos sutartį refinansavimo atveju. Jei pagal refinansavimo sutartį įkeičiamas šeimos turtas arba vienintelis asmens būstas, atleidimo dydį siūloma didinti nuo 30 iki 50 proc.

    Tačiau lengvata negalėtų būti mažesnė nei 54 eurai. Ši nuostata būtų taikoma kreditams, skirtiems asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms.

    Kas laikoma jauna šeima ir kada įsigalios

    Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų. Tokia apibrėžtis taikoma tiek valstybės finansinei paskatai, tiek su ja susijusiems lengvatų mechanizmams.

    Nurodoma, kad lengvatų pakeitimai įsigalios nuo 2026 metais gegužės 1 dienos. Tai reiškia, kad iki šios datos galios esamos notarų atlyginimo lengvatų ribos ir sąlygos.

    Prašymai dėl finansinės paskatos – tik per kvietimus

    Po 2025 metais sausio 1 dienos įsigaliojusių pakeitimų prašymai dėl teisės į finansinę paskatą nustatymo priimami tik tada, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo interneto svetainėje paskelbia kvietimą teikti prašymus. Tokia tvarka reiškia, kad norintys pasinaudoti subsidija turi sekti kvietimų paskelbimą ir teikti dokumentus tik nustatytu laikotarpiu.

    Praktikoje tai gali turėti įtakos pirkimo planavimui, nes šeimos dažnai derina būsto paieškas, kredito gavimo procesą ir subsidijos taikymo terminus. Dėl to prieš pasirašant įsipareigojimus kredito įstaigoms verta įvertinti, ar tuo metu yra paskelbtas kvietimas teikti prašymus.

    Joniškio savivaldybė numatė papildomą 5 000 eurų paramą

    Be valstybės subsidijos, Joniškio rajono savivaldybės taryba 2025 metais balandžio 24 dieną priėmė sprendimą, numatantį papildomą 5 000 eurų finansinę paramą jaunoms šeimoms, pirmąjį būstą įsigijusioms Joniškio rajone. Ši parama siejama su sąlyga, kad šeima būtų pasinaudojusi valstybės finansine paskata pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.

    Paramą gali gauti jaunos šeimos, kurių kiekvienas narys yra deklaravęs gyvenamąją vietą Joniškio rajono savivaldybėje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Joniškio rajone. Taip pat numatyta, kad šeima turi kreiptis dėl savivaldybės paramos ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo subsidijos suteikimo dienos.

    Šaltiniai:
    https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/finansine-paskata-pirmaji-busta-isigyjancioms-jaunoms-seimoms/
    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1f1c7f60a9f311eebd4d0c45c2d2f0d0

  • Lietuvių gestų kalba: ką svarbu žinoti ir kokius mitus griaus VLKK bei VIKO forumas

    Lietuvių gestų kalba: ką svarbu žinoti ir kokius mitus griaus VLKK bei VIKO forumas

    Lietuvoje greta lietuvių kalbos gyvuoja ir lietuvių gestų kalba, tačiau ją kaip savarankišką kalbą visuomenė vis dar atpažįsta ne visada. Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų – esą yra viena universali gestų kalba, kuria gali susikalbėti viso pasaulio kurtieji.

    Iš tiesų gestų kalbos skiriasi tarp šalių ir bendruomenių, jos turi savitą gramatiką, žodyną ir kultūrinius kodus. Dėl to lietuvių gestų kalba kurtiesiems yra ne pagalbinė priemonė, o visavertė gimtoji kalba, per kurią kuriama tapatybė, bendruomenė ir kurčiųjų kultūra.

    Kita stereotipų grupė susijusi su kasdiene komunikacija ir technologijomis: ne visi kurtieji skaito iš lūpų, o klausos aparatai ar kochleariniai implantai ne visada reiškia, kad žmogus ims girdėti ir suprasti kalbą taip, kaip girdintieji. Praktikoje tai lemia nesusipratimus, netinkamus lūkesčius ir situacijas, kai žmonės negauna informacijos jiems prieinama kalba.

    Šias temas balandžio 30 dieną kviečia aptarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Vilniaus kolegijos Gestotyros centro rengiamas forumas Lygybė per kalbas. Ko negalima nežinoti apie lietuvių gestų kalbą?. Į diskusiją kviečiami lingvistai, institucijų atstovai ir kurčiųjų interesams atstovaujančios organizacijos.

    Numatyti pranešimai apie lietuvių gestų kalbą, jos vartojimo statistiką ir argumentus, kodėl Lietuvoje aktualus šią kalbą ginantis teisinis reguliavimas. Pasak vieno pranešėjų, gestų kalbos tyrimų ir norminimo darbų Lietuvoje pradininko Mantrimo Danieliaus, visuomenė dažnai vadovaujasi klaidingomis prielaidomis, o tai vėliau virsta netiksliais sprendimais.

    „Lietuvių gestų kalba tikrai yra kalba, tačiau dauguma žmonių galvoja priešingai, ir dėl to neretai priima klaidingus sprendimus“, – sakė M. Danielius.

    Forumas bus verčiamas į lietuvių žodinę ir lietuvių gestų kalbas, o diskusiją moderuos Vilniaus kolegijos lektorius Vytautas Pivoras. Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, taip pat bus transliuojamas VLKK „Youtube“ kanale.

    Kodėl tai svarbu kasdien?

    Gestų kalbos pripažinimas ir prieinamumas nėra vien kalbinis klausimas. Tai tiesiogiai susiję su teisėmis gauti informaciją, mokytis, naudotis viešosiomis paslaugomis ir dalyvauti visuomenės gyvenime be barjerų.

    Ekspertai pabrėžia, kad pagarbus bendravimas prasideda nuo paprasto dalyko: pripažinimo, jog gestų kalba nėra gestikuliacija ar lietuvių kalbos „versija rankomis“. Ji turi savarankišką struktūrą, o vertimas ir tarpininkavimas reikalauja profesionalių vertėjų kompetencijų.

    Šaltiniai:
    https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-gestas/lietuvos-gestu-kalba
    https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-gestas/lygybe-per-kalbas-ko-negalima-nezinoti-apie-lietuviu-gestu-kalba-forumas
    https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1134&langId=lt

  • Tiltas per Plonę bus rekonstruojamas: Pakruojo rajone numatomi eismo pokyčiai ir aptarimas

    Tiltas per Plonę bus rekonstruojamas: Pakruojo rajone numatomi eismo pokyčiai ir aptarimas

    Pakruojo rajone planuojama rekonstruoti tiltą per Plonę, esantį valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 2913 Bardiškiai–Mikoliškis–Gedučiai, ties 9,954 kilometru. Apie numatomus darbus informuoja AB „Via Lietuva“, pabrėždama, kad rekonstrukcija gali lemti eismo organizavimo pokyčius darbų laikotarpiu.

    Pagal projektinius pasiūlymus numatoma esamą tiltą rekonstruoti jį pakeičiant deformuoto skerspjūvio plienine gofruota pralaida. Toks sprendinys kelių infrastruktūroje dažniausiai pasirenkamas siekiant paprastesnės priežiūros, greitesnio įrengimo ir tinkamo vandens pralaidumo, ypač mažesniuose vandens telkiniuose.

    Kur susipažinti su projektu?

    Su projektiniais pasiūlymais gyventojai gali susipažinti Vilniuje, Žirmūnų gatvėje 139, K614 kabinete, darbo dienomis nuo 12:00 iki 16:00. Papildomai nurodomas kontaktinis telefono numeris: +370 613 06307.

    Pasiūlymus dėl projektinių sprendinių galima teikti iki 2026 metais gegužės 6 dienos elektroniniu paštu mantas@enora.lt. Tai įprasta procedūra, kai visuomenei sudaroma galimybė įvertinti planuojamus infrastruktūros sprendinius ir pateikti pastabas dar iki galutinio sprendimo priėmimo.

    Viešas aptarimas vyks nuotoliniu būdu

    Viešas susirinkimas dėl tilto rekonstravimo projekto numatytas 2026 metais gegužės 6 dieną 15:00 ir vyks nuotoliniu būdu. Tokiu būdu dažnai siekiama užtikrinti platesnį gyventojų įsitraukimą, ypač kai projektas aktualus ne tik vienai gyvenvietei.

    Pakruojo rajono savivaldybė skelbia, kad papildoma informacija apie visuomenės informavimą ir projektavimo procedūras pateikiama savivaldybės interneto svetainėje. Rekonstrukcijos metu vairuotojams verta sekti vėlesnius pranešimus dėl galimų eismo ribojimų ar apylankų, kurie paprastai patikslinami artėjant rangos darbams.

    „Via Lietuva“ informuoja, kad bus vykdomas tilto per Plonę rekonstravimo projektas, o gyventojai kviečiami susipažinti su sprendiniais ir teikti pastabas iki nustatyto termino.

    Šaltiniai:
    https://www.pakruojis.lt/gyventojams/skelbimai/138/visuomenes-informavimas-apie-numatoma-statiniu-ju-daliu-projektavima-valstybines-reiksmes-rajoninio-kelio-nr.-2913-bardiskiai-mikoliskis-geduciai-9954-km-tilto-per-plone-pakruojo-rajono-savivaldybeje-rekonstravimo-projektas:12538