Category: Regionai

  • Vilniuje startuoja Bitėnų g. 9 sklypo pertvarka: ką tai reiškia gyventojams ir kaimynams

    Vilniaus miesto savivaldybė pradeda rengti žemės sklypo Bitėnų gatvėje 9 formavimo ir pertvarkymo projektą. Sprendimas priimtas tenkinant sklypo bendraturčio prašymą ir remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų spalio 5 dieną pasirašytu įsakymu.

    Projektas apima apie 2 503 kv. m ploto teritoriją. Pagrindinis tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, kad jis būtų pritaikytas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jų tiesioginę paskirtį.

    Tokie projektai paprastai rengiami siekiant aiškiai nustatyti sklypo ribas, sureguliuoti naudojimo tvarką ir suderinti faktinį naudojimą su kadastro duomenimis. Tai aktualu ir kaimynystei, nes tikslinamos ribos gali turėti įtakos privažiavimams, servitutams, inžinerinių tinklų koridoriams ar sklypo užstatymo planavimui ateityje.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys, prisijungę prie sistemos, gali sekti elektroninių paslaugų būsenos pasikeitimus ir matyti sprendimų rezultatus.

    Nurodomas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS sistemoje – ZSFP-223159. Tai leidžia tiksliai identifikuoti projektą ir patogiau rasti su juo susijusią informaciją, jei vėliau tektų tikslintis dėl procedūrų ar derinimų.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vyresniąją specialistę Vilmą Gargasienę telefonu +370 5 211 2735 arba el. paštu vilma.gargasiene@vilnius.lt.

  • Seimo kontrolierius įspėja: nauja pažyma atskleidė rimtą spragą valstybės darbe

    Seimo kontrolierius 2026 metais paskelbė pažymą Nr. A50-36473/26, datuotą rugsėjo 30 dieną. Dokumentas viešinamas PDF formatu, tačiau pateiktame įraše nėra matomo turinio santraukos ar esminių išvadų.

    Tokia situacija apsunkina visuomenės galimybes greitai suprasti, kokį klausimą kontrolierius nagrinėjo, kokie pažeidimai ar trūkumai nustatyti ir kokių veiksmų tikimasi iš institucijų. Praktikoje tai mažina sprendimų skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą, nes reikšminga informacija lieka tik techniniame priede.

    Seimo kontrolieriai nagrinėja gyventojų skundus dėl institucijų pareigūnų veiksmų, vertina biurokratizmo ir piktnaudžiavimo atvejus, teikia rekomendacijas. Tokios pažymos paprastai turi aiškiai įvardyti faktines aplinkybes, nustatytus trūkumus ir rekomenduojamus taisomuosius veiksmus, taip pat terminus, per kuriuos institucijos turi reaguoti.

    Pastaraisiais metais vis dažniau keliami reikalavimai, kad viešinant tokius dokumentus būtų pateikiama trumpa, aiškiai suprantama santrauka. Tai padeda greičiau identifikuoti sistemines problemas, palyginti skirtingas bylas ir užtikrinti, kad rekomendacijos neliktų tik formaliu įrašu.

    Kol pažymos turinys nėra aiškiai pristatytas pačiame puslapyje, svarbiausia visuomenei išlieka galimybė susipažinti su PDF dokumentu ir įvertinti, kokių pokyčių gali prireikti. Jei pažymoje nustatyti pažeidimai yra reikšmingi, institucijų atsakas ir rekomendacijų įgyvendinimas paprastai tampa vienu svarbiausių tolesnių viešojo valdymo skaidrumo testų.

  • Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas išlieka vienas geriausiai vertinamų Vilniaus rajonų: teigiamai jį vertina 95 proc. apklaustų gyventojų, o 63 proc. teigia norintys čia gyventi neribotą laiką. Tyrimas rodo, kad rajonas žmonėms pirmiausia siejasi su trimis savybėmis: žalias, charakteringas ir patogus.

    Žalumą ir charakteringumą su Žvėrynu sieja po 87 proc. gyventojų, patogumą – 78 proc. Įspūdingas ir objektyvus rodiklis: apie 72 proc. seniūnijos teritorijos sudaro žaliosios zonos, todėl Žvėrynas pagal šį kriterijų patenka tarp žaliausių Vilniaus seniūnijų.

    Kuo išsiskiria Žvėrynas?

    Gyventojai kaip rajoną geriausiai reprezentuojančias vietas dažniausiai mini Vingio parką, Neries krantinę, Žvėryno medinę architektūrą, taip pat Vingio tiltą bei sakralinius objektus. Šis derinys formuoja savitą tapatybę, kurioje miesto centras yra šalia, tačiau kasdienybė daugeliui atrodo ramesnė nei kituose centriniuose rajonuose.

    Tyrime pabrėžiama, kad Žvėryno stiprybė yra urbanistinės kokybės ir gamtos artumo pusiausvyra. Gyventojams svarbūs kriterijai renkantis gyvenamąją vietą čia dažniausiai siejami su parkais ir želdynais, saugumu bei mažesniu triukšmu.

    Kas gyvena Žvėryne?

    Žvėrynas yra palyginti nedidelė seniūnija: čia gyvena apie 9 900 žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 40 metų. Būsto struktūra rodo, kad rajone ryškiau nei kai kur kitur dominuoja didesni butai ar namai: trijų ir daugiau kambarių būstuose gyvena 63 proc. apklaustųjų.

    Nuosavybės statistika taip pat išsiskiria: 68 proc. nurodo būstą įsigiję, 13 proc. jį paveldėję, o nuomojamame būste gyvena 7 proc. Tai atspindi santykinai stabilų gyventojų branduolį ir paaiškina, kodėl rajone itin svarbūs ilgalaikiai aplinkos kokybės sprendimai.

    Patogu kasdien, bet gydymo ieško kitur

    Vertinant vadinamąjį 15 minučių miestą, esminių paslaugų prieinamumas Žvėryne įvertintas 4,3 balo iš 5, o pasitenkinimas kaimynyste siekia 4,2 balo. Kitaip tariant, kasdieniai poreikiai daugeliui gyventojų yra lengvai pasiekiami.

    Vis dėlto ryškiai išsiskiria sveikatos paslaugos: 73 proc. apklaustųjų dėl gydymo dažniau vyksta į kitus rajonus. Sveikatos priežiūros prieinamumas įvertintas 2,9 balo iš 5, ir tai yra maždaug puse balo prasčiau nei bendras Vilniaus vidurkis.

    Susisiekimo įpročiai rodo, kad daugeliui darbo vietos nėra toli: 49 proc. teigia, jog kelionė į darbą trunka 15–30 minučių, o maždaug trečdalis darbą pasiekia greičiau nei per 15 minučių. Dažniausiai renkamasi automobilis arba ėjimas pėsčiomis, abiem būdais naudojasi po 48 proc. gyventojų.

    Kaimynystė stipri, tačiau yra jautrių vietų

    Žvėryne vyrauja geri kaimynų santykiai: 81 proc. juos apibūdina kaip mandagius arba draugiškus. Bendruomeniškumas taip pat gana ryškus, nes 77 proc. gyventojų nurodo bent kartą per metus dalyvaujantys bendruomeninėse veiklose.

    Tačiau tyrime fiksuojama ir aiški įtampa dėl kasdienės aplinkos kokybės. Analizuojant „Tvarkau miestą“ pranešimus matyti, kad dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl aplinkos tvarkymo, tokie pranešimai sudaro 28 proc. visų fiksuotų problemų.

    Dar 17 proc. pranešimų siejami su duobėmis, įgriuvomis ir šuliniais, o 10 proc. – su želdynų priežiūra, įskaitant medžių ir krūmų genėjimą ar kirtimą. Žvėrynas išsiskiria tuo, kad želdynų priežiūra čia patenka tarp trijų dažniausiai minimų problemų, nors pati žaluma laikoma viena didžiausių rajono vertybių.

    Gyventojai taip pat įvardija smulkiosios infrastruktūros trūkumus, susijusius su šaligatvių būkle, automobilių statymu ir nuoseklaus, tarpusavyje susieto viešųjų erdvių tinklo stoka. Tarp ateities krypčių akcentuojamas ir Neries pakrantės pritaikymas gyventojų poreikiams, daugiau mažų susitikimų erdvių bei vietinių paslaugų stiprinimas.

    Žvėryno tapatybės tyrimo rezultatų pristatymas gyventojams numatytas spalio 13 dieną 18.00 valandą Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Blindžių gatvėje. Susitikime planuojama aptarti rajono stiprybes, problemines sritis ir tolesnio vystymo potencialą.

    Seniūnijos portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Jame naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo informacija, nusikalstamumo statistika, žiniasklaidos analizė ir „Tvarkau miestą“ pranešimų apžvalga.

  • Vilnius pervadina gatvę ir skverą: kas bus su Kuzmiškių pavadinimu ir adresais Paneriuose?

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo siūloma suteikti pavadinimą bevardžiam skverui Šnipiškių seniūnijoje ir pakeisti dalies gatvės pavadinimą Panerių seniūnijoje. Dokumente numatyti ir su tuo susiję adresų bei registrų atnaujinimo veiksmai.

    Pagal projektą, Šnipiškėse esančiam bevardžiam skverui siūloma suteikti Boimų pavadinimą. Sprendimo aiškinamojoje dalyje nurodoma, kad pavadinimas būtų įtvirtintas pagal pridedamą planą, kad nekiltų neaiškumų dėl teritorijos ribų.

    Taip pat siūloma pakeisti Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje esančios Kuzmiškių gatvės dalies pavadinimą. Numatyta, kad atkarpa nuo Vytauto Kavolio gatvės iki Stasio Ylos gatvės būtų pervadinta į Paulinos Radziulytės gatvę, o kartu patikslintos šios gatvės geografinės charakteristikos.

    Projektas apima ir techninius pakeitimus: planuojama patikslinti Kuzmiškių gatvės ašinę liniją, kad ji tiksliai atitiktų faktinę gatvės padėtį bei duomenis registruose. Tokie patikslinimai paprastai reikalingi, kai dėl planavimo, statybų ar kadastro duomenų tikslinimo reali situacija skiriasi nuo anksčiau registruotos.

    Sprendimo projekte numatyta pavesti savivaldybės padaliniui organizuoti adresų pakeitimus, kurie atsirastų dėl pervadinimo ir ribų tikslinimo. Dokumente įvardyta, kad būtų rengiamas seniūno įsakymo projektas dėl konkrečių adresų pakeitimo, o įsigaliojus sprendimui informacija per 5 darbo dienas turėtų būti perduota Adresų registro tvarkytojui.

    Kas keičiasi gyventojams ir verslui

    Gatvės pavadinimo pakeitimas praktikoje reiškia, kad daliai gyventojų ir įmonių gali tekti atnaujinti deklaruojamus duomenis, sutartis, korespondencijos adresus bei navigacijos sistemas. Nors registre duomenys atnaujinami centralizuotai, pereinamuoju laikotarpiu dažnai pasitaiko situacijų, kai skirtingose sistemose pavadinimai atsinaujina nevienodu tempu.

    Skverų ir gatvių pavadinimų suteikimas ar keitimas savivaldybėse paprastai derinamas su istorinio atminimo ir vietovardžių principais, kad pavadinimai būtų aiškūs, pagrįsti ir nekeltų painiavos. Šiuo atveju projektas parengtas remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais pavadinimų suteikimą ir jų apskaitą.

    Kaip sprendimas įsigalioja

    Sprendimas įsigalios jį priėmus savivaldybės tarybai ir atlikus numatytus registrų atnaujinimo veiksmus. Po to duomenys turi būti perduoti Adresų registro tvarkymo įstaigai, o adresų pakeitimai būtų įtvirtinami seniūno administraciniu aktu pagal numatytas procedūras.

  • Nemokamas kinas Vilniaus senjorams grįžta: seansai ir Naujojoje Vilnioje bei Grigiškėse

    Nemokamas kinas Vilniaus senjorams grįžta: seansai ir Naujojoje Vilnioje bei Grigiškėse

    Vilniuje spalio 20–28 dienomis vyks Senjorų kino savaitė, jau ketvirtus metus iš eilės kviečianti vyresnio amžiaus gyventojus nemokamai į kino seansus. Organizatoriai skelbia, kad šiemet senjorų lauks ne tik peržiūros, bet ir informaciniai susitikimai apie mieste teikiamas paslaugas.

    Renginys planuojamas ne vien miesto centre: seansai vyks ir Naujojoje Vilnioje bei Grigiškėse, kad senjorams būtų patogiau atvykti arčiau namų. Tokia kryptis atliepia pastaraisiais metais stiprėjantį savivaldybių siekį kultūros paslaugas tolygiau paskirstyti skirtingose miesto dalyse.

    „Didelis susidomėjimas rodo, kad ši iniciatyva senjorams reikalinga ir labai laukiama“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Per savaitę numatyta 12 filmų peržiūrų, bus rodomi 9 skirtingi Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbai. Programoje įvardijami tiek lietuviški filmai, tiek tarptautinio kino kūrėjų darbai, o repertuaras sudaromas taip, kad patrauktų skirtingų skonių auditoriją.

    Renginį vainikuos Senjorų diena spalio 28 dieną 10 valandą kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. Joje senjorai ir jų artimieji galės sužinoti daugiau apie Vilniaus mieste teikiamas paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir pabendrauti su jas pristatančiais specialistais.

    Kaip patekti į seansus?

    Dalyvavimas yra nemokamas, tačiau į senjorams skirtus seansus įleidžiama pateikus amžių patvirtinantį dokumentą kino teatrų kasose. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad vietų skaičius salėse yra ribotas, todėl atvykti verta iš anksto.

    Pateikus neįgaliojo pažymėjimą, senjorą lydintis asmuo į seansą gali būti įleidžiamas nemokamai. Taip siekiama sumažinti praktines kliūtis tiems, kuriems reikalinga pagalba atvykstant ar judant kino erdvėse.

    Senjorus į jiems rezervuotas sales kvies kino teatrai „Skalvija“, „Forum Cinemas Vingis“ ir „VUE“, įsikūręs prekybos ir pramogų centre „Ozas“. Peržiūros taip pat planuojamos Naujosios Vilnios ir Grigiškių kultūros centruose.

    Organizatoriai nurodo, kad dalis kino salių yra pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms, o informacija apie prieinamumą pateikiama prie konkrečių filmų aprašymų. Tai svarbi detalė, nes kultūrinių paslaugų prieinamumas vyresnio amžiaus žmonėms vis dažniau vertinamas ne tik pagal kainą, bet ir pagal realias galimybes dalyvauti.

  • Nukentėjote nuo nusikaltimo? Štai kokią nemokamą pagalbą garantuoja įstatymas Lietuvoje

    Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimą Lietuvoje reglamentuoja specialus įstatymas, kurį Seimas priėmė 2021 metais sausio 14 dieną. Jo esmė – užtikrinti, kad nukentėję žmonės gautų informaciją, konsultacijas ir paslaugas ne tik vykstant baudžiamajam procesui, bet ir iki jo, o prireikus – ir po jo.

    Įstatymas taikomas fiziniams asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos Europos Sąjungos teritorijoje, kai asmuo yra Lietuvoje ir jam reikia pagalbos. Taip pat jis aktualus ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta ne Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau baudžiamasis procesas vyksta Lietuvoje.

    Svarbi nuostata – pagalba teikiama visiems nukentėjusiems, jų neskirstant pagal nusikaltimų rūšis ar „sunkumą“. Praktikoje tai reiškia, kad teisę į pagalbą turi ir smurtinių, ir turtinių, ir kitų nusikalstamų veikų aukos, jei joms reikalinga informacija, emocinė parama ar nukreipimas į konkrečias paslaugas.

    Pagalba turi būti teikiama nemokamai ir nepriklausomai nuo to, ar nukentėjęs asmuo (ar jo teisėtas atstovas) jau kreipėsi į policiją, prokuratūrą ar kitą instituciją dėl nusikalstamos veikos. Tai ypač aktualu situacijose, kai žmogus dar tik svarsto apie kreipimąsi, bijo spaudimo, jaučia psichologinį šoką ar neturi aiškumo, ką daryti pirmiausia.

    Įstatyme akcentuojamas individualių poreikių vertinimas, nes nukentėjusiųjų situacijos skiriasi: vieniems svarbiausia greitai gauti aiškią informaciją apie savo teises, kitiems reikia emocinės paramos, pagalbos dėl saugumo, o kartais ir tarpininkavimo, kad būtų lengviau pasiekti reikiamas paslaugas.

    Teikiamos pagalbos tikslas – padėti žmogui susiorientuoti po nusikalstamos veikos, sumažinti patiriamą žalą ir užtikrinti, kad jis neliktų vienas su teisinėmis bei praktinėmis problemomis. Toks modelis atitinka Europos Sąjungos kryptį stiprinti nukentėjusiųjų teisių apsaugą ir užtikrinti, kad parama būtų prieinama kuo anksčiau, o ne tik tada, kai byla pasiekia teismą.

    Daugiau informacijos apie tai, kas turi teisę gauti pagalbą ir kokios organizacijos ją teikia, paprastai pateikiama oficialiuose institucijų informaciniuose leidiniuose ir atmintinėse nukentėjusiems. Jose aiškinama, kur kreiptis, kokia pagalba gali būti suteikta ir ko tikėtis skirtingais proceso etapais.

  • Loftų bumas Vilniuje: ministrė ir meras sutarė, kaip keisis taisyklės tūkstančiams gyventojų

    Loftų bumas Vilniuje: ministrė ir meras sutarė, kaip keisis taisyklės tūkstančiams gyventojų

    Kas aptarta ministerijoje

    Spalio 5 dieną Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas susitiko aptarti, kaip buvusios gamybinės ar administracinės patalpos galėtų būti teisėtai ir saugiai pritaikomos gyvenimui, vadinamiesiems loftams. Susitikime sutarta, kad institucijos dirbs darbo grupės formatu ir ieškos gyventojams palankesnio reguliavimo modelio.

    Pagrindinis tikslas – suderinti konversijos naudą miestui su aiškiais saugikliais gyventojams. Pasak institucijų, sprendimai turi mažinti biurokratiją, bet kartu užtikrinti, kad gyvenimui pritaikytos patalpos atitiktų sveikatos, saugos ir pastatų priežiūros reikalavimus.

    Kodėl paskirties keitimas svarbus

    Ministerija pabrėžia, kad pastatų paskirtys nustatytos siekiant užtikrinti, jog gyvenamasis būstas būtų įrengiamas gyvenimui tinkamoje aplinkoje. Aplinkos ministerijos teigimu, paskirties keitimas į gyvenamąją įjungia papildomus mechanizmus, kurie gyventojams suteikia daugiau aiškumo ir apsaugos.

    „Norime dar kartą paraginti nekilnojamojo turto savininkus pasitikrinti galimybę pasikeisti turimų patalpų paskirtį į gyvenamąją“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Įteisinus gyvenamąją paskirtį, paprastai aiškiau apibrėžiama techninė priežiūra ir periodinės apžiūros, lengviau nustatyti atsakomybes avarijų ar defektų atvejais, o pats turtas dažnai tampa paprasčiau finansuojamas. Taip pat tokie pastatai teoriškai gali turėti aiškesnį kelią į modernizavimo sprendimus, ypač kai kalbama apie energetiškai neefektyvius senos statybos objektus.

    Ką tai reiškia Vilniui

    Vilniaus savivaldybė akcentuoja, kad konversija gali padėti spręsti būsto pasiūlos ir prieinamumo klausimus, ypač centrinėse miesto dalyse, kur yra daug buvusių pramoninių teritorijų. Vilniaus meras nurodė, kad preliminariais vertinimais sostinėje loftuose gali gyventi iki 25 000 žmonių.

    „Sutarėme su ministre ieškoti modelio, skatinančio senų patalpų panaudojimą ir leidžiančio gyventojams lengviau pakeisti paskirtį į gyvenamąją, bet tuo pačiu apsaugant jų pačių interesus“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Diskusijose išskirta, kad loftams senos statybos pastatuose galėtų būti taikomi lankstesni, proporcingi reikalavimai nei visiškai naujai statybai. Tarp svarstomų krypčių minimi parkavimo ar želdynų reikalavimų vertinimo principai, platesnis rajono masto požiūris ir kompensacinių įmokų taikymas, tačiau pabrėžiama, kad išimtys negali tapti spragomis naujiems projektams mažinti standartus.

    Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tęs darbą darbo grupėje. Galutiniai siūlymai turėtų apimti subalansuotą reguliavimą, kuris skatintų tvarią pastatų konversiją, didintų būsto pasiūlą ir kartu aiškiai apsaugotų loftuose gyvenančių žmonių interesus.

  • Vilnius stato trečią mokyklą per metus: Pavilnyje kils baseinas ir priedanga, atsivers erdvės visiems

    Pavilnyje startavo naujos progimnazijos statybos

    Vilniuje Pavilnyje, S. Lozoraičio gatvėje, pradėta statyti nauja progimnazija, skirta 1–8 klasių mokiniams. Statybų pradžią pažymėjo simbolinis laiko kapsulės įkasimas, skirtas ateities kartoms.

    Projektą plėtoja savivaldybės viešojo intereso objektus vystanti Vilniaus vystymo kompanija. Miesto teigimu, tai jau trečia nauja mokykla, kurios statybos sostinėje pradėtos per vienus metus.

    Beveik 1 000 mokinių ir baseinas

    Planuojama, kad mokykla bus moderni ir talpi, joje galės mokytis beveik 1 000 vaikų. Projekto sprendiniai apima tris tarpusavyje sujungtus korpusus, kad didesnės apimties pastatas organiškiau įsilietų į augantį rajoną.

    Pagrindiniame pastate numatytos 32 klasės, taip pat dailės studija, muzikos, sporto ir choreografijos salės. Atskiras dėmesys skiriamas gamtos mokslams: suplanuotas laboratorijų korpusas, atliepiantis šiuolaikinio ugdymo poreikius.

    Viename iš korpusų projektuojamas 4 takų, 25 metrų ilgio baseinas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas įrengti baseiną priimtas įvertinus rajono plėtros perspektyvas ir bendruomenės lūkesčius, išsakytus dar projektavimo pradžioje.

    „Pavilnys sparčiai plečiasi, todėl nauja mokykla čia yra labai laukiama. Jau 2027 metų pabaigoje šio rajono šeimos galės vesti vaikus į modernią mokyklą šalia namų“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Priedanga, atviros erdvės ir žaliosios zonos

    Šalia ugdymo erdvių projektuojamas ir saugumo sprendinys: po sporto aikštynu numatyta priedanga, kurios plotas sieks 1 126 kv. m. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau integruojami į naujai planuojamus viešuosius pastatus.

    Numatyta, kad dalis mokyklos erdvių po pamokų bus atvira vietos bendruomenei. Kieme suplanuoti amfiteatrai, bėgimo takas, sporto aikštelės ir žaidimų erdvės, kad infrastruktūra būtų naudojama plačiau nei vien mokyklos darbo metu.

    Teritorijoje planuojama įrengti želdynus, sodinti medžius ir krūmus, o šiaurinėje sklypo dalyje numatytas vaismedžių sodas bei daržas su pakeltomis lysvėmis. Toks požiūris siejamas su ugdymo turiniu ir tvarumo kryptimis, kai mokyklų aplinka pasitelkiama praktiniam mokymuisi.

    „Pasikeitus geopolitinei situacijai suprojektavome čia priedangą. Dabar darbai įsibėgėja, o baseinu bei mokyklos lauko erdvėmis galės džiaugtis ne tik moksleiviai, bet ir gyventojai“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Mokyklos architektūrinį sprendinį parengė architektūrinį konkursą laimėjusi MB „De architectura“. Projekto vystytojai pabrėžia, kad tai vienas pirmųjų naujų valstybinių mokyklų projektų Vilniuje, kuriam rengtas architektūrinis konkursas, o bendruomenės įtraukimas vyko dar prieš pradedant projektavimą.

    Statybos darbus vykdo bendrovė „Gilesta“. Rangovas teigia, kad darbai planuojami taip, jog iki žiemos būtų uždengtas stogas, o vidaus darbai galėtų vykti ir šaltuoju sezonu.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad statybos aikštelėje viskas veiktų kaip laikrodis, o durys mokiniams atsivertų tada, kada ir suplanuota“, – sakė „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis.

    Vilniaus vystymo kompanija nurodo, kad šiuo metu sostinėje taip pat vykdomi kitų švietimo įstaigų projektai, įskaitant mokyklas Jeruzalėje ir Pašilaičiuose bei lopšelius-darželius Pilaitėje ir Balsiuose. Dalies projektų finansavimui taikomas modelis, kai statyboms ir administravimui lėšas skolina tarptautiniai instituciniai bankai.

    Be to, iš savivaldybės biudžeto statomas lopšelis-darželis Pašilaičiuose, Žemynos gatvėje, o kitais metais, pasitelkus Europos Sąjungos finansavimą, planuojama pradėti mokyklos statybas Visoriuose, Bajorų kelyje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai yra atsakas į augantį vaikų skaičių sparčiai besiplečiančiuose rajonuose.

  • Vilnius skaičiuoja gaisrus: per 9 mėnesius jų 1 130, sužeistųjų šoktelėjo – kas kelia didžiausią riziką?

    Gaisrų daugiau, sužeistųjų – dar sparčiau

    Per devynis 2026 metų mėnesius Vilniaus mieste užregistruota 1 130 gaisrų. Tai 2,4 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį, kai fiksuoti 1 104 gaisrai.

    Per šį laiką tragiškuose gaisruose žuvo 3 žmonės. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, vienas žmogus žuvo dėl elektros instaliacijos ar elektros prietaisų gedimų individualiame name, vienas – dėl neatsargaus rūkymo daugiabutyje, dar vienas – dėl neatsargaus elgesio atviroje teritorijoje.

    Kur kyla daugiausia gaisrų

    Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 246, tai sudaro 21,8 proc. visų gaisrų. Lyginant su pernai, tokių gaisrų sumažėjo 15 proc., tačiau šiltuoju sezonu ši kategorija išlieka itin problemiška.

    Iš atvirų teritorijų gaisrų 64 kartus degė pievos, 26 kartus – miškas ar miško paklotė, o 153 kartus fiksuoti gaisrai kitose atvirose vietose. Gyvenamosiose patalpose užgesinti 168 gaisrai, arba 14,9 proc. visų atvejų, ir čia, palyginti su 2025 metais, gaisrų skaičius padidėjo 7 proc.

    Transporto priemonės per devynis mėnesius liepsnojo 102 kartus, kai pernai tuo pačiu metu fiksuoti 112 atvejų. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 5 gaisrai, o pagalbinio ūkio paskirties statiniuose užgesinti 18 gaisrų.

    Priežastys ir gelbėtojų darbo mastas

    Dažniausia gaisrų priežastis – pašalinis ugnies šaltinis: 401 atvejis, arba 35,4 proc. Antroje vietoje – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, 132 atvejai, arba 11,7 proc.

    Tarp reikšmingų priežasčių taip pat minimi elektros įrenginių, prietaisų ir instaliacijos gedimai – 90 atvejų, arba 8 proc., bei neatsargus rūkymas – 80 atvejų, arba 7,1 proc. Fiksuoti ir 62 transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai, o 161 gaisro priežastys dar tiriamos.

    Per devynis mėnesius Vilniuje gaisruose sužeista 30 žmonių, kai 2025 metais per tą patį laikotarpį sužeistųjų buvo 22. Daugiausia nukentėjusiųjų, 24 žmonės, sužaloti gyvenamosiose patalpose, o tai yra ryškus šuolis, palyginti su pernai fiksuotais 12 atvejų.

    Iš gaisrų ugniagesiai gelbėtojai išvadavo 25 žmones ir išgelbėjo 16 gyvūnų. Taip pat nurodoma, kad pavyko apsaugoti 11 transporto priemonių ir 12 statinių nuo ugnies išplitimo.

    Be gaisrų gesinimo, Vilniaus ugniagesiai per šį laikotarpį atliko 1 242 gelbėjimo darbus, tai 3,9 proc. daugiau nei pernai. Dažniausiai jie teikė pagalbą gyventojams buityje, talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, vyko į autoavarijas ir dirbo vandenyje, taip pat likvidavo cheminius incidentus.

    Gelbėjimo darbų metu iš viso išgelbėti 34 gyventojai. Tarnyba taip pat skelbia, kad darbų autoįvykiuose metu buvo išlaisvintas vienas žuvęs asmuo, o vandenyje vykdytų darbų metu iš vandens telkinių ištraukti 4 nuskendę žmonės.

    Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikta statistika rodo, kad didžiausios rizikos išlieka susijusios su žmogaus elgesiu, rūkymu ir elektros ūkio būkle. Ugniagesiai nuolat primena, kad dūmų detektoriai, saugi elektros instaliacija ir atsargus elgesys su atvira ugnimi tiesiogiai mažina tragiškų pasekmių tikimybę.

  • Skandalas Vilniaus rajone: tarybos nariai kaltina merą Duchnevičių ir kalba apie 12 mln. eurų paskolą

    Vilniaus rajono savivaldybės taryboje bręsta konfliktas: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija viešai prabilo apie, jų teigimu, neteisėtus mero Roberto Duchnevičiaus ir administracijos vadovybės veiksmus. Politikai tvirtina matantys bandymus riboti darbuotojų teises ir daryti įtaką savivaldybės sprendimų priėmimui.

    Frakcijos pareiškime akcentuojama, kad savivaldybės administracijoje esą taikomas bauginimas, spaudimas ir persekiojimas žmonių, turinčių kitokias politines pažiūras ar palaikančių ryšius su tarybos nariais. Minimi atvejai, kai dėl darbo ar laisvalaikio veiklų buvo daromas spaudimas seniūnijų ir kultūros įstaigų darbuotojams.

    Taip pat keliami klausimai dėl Paberžės seniūno atleidimo aplinkybių ir dėl to, ar sprendimai buvo priimti laikantis procedūrų. Politikai tikina, kad tokios situacijos esą kelia įtampą bendruomenėse ir mažina pasitikėjimą savivalda.

    Ginčas dėl posėdžio ir teismo sprendimų

    Konfliktas paaštrėjo ir dėl tarybos posėdžio sušaukimo datos. Frakcija teigia, kad nusistovėjusi praktika posėdžius rengti paskutinį mėnesio penktadienį šįkart buvo pakeista, o posėdis sušauktas vėliau, neatsižvelgiant į dalies tarybos narių iš anksto suplanuotus įsipareigojimus.

    Be to, pareiškime užsimenama apie teismo sprendimo nevykdymą dėl remontuotinų kelių, nors konkrečios bylos detalės tekste neįvardijamos. Tokie kaltinimai paprastai vertinami itin jautriai, nes teismo sprendimų vykdymas savivaldybėms yra privalomas, o jų nevykdymas gali sukelti papildomų teisinių pasekmių.

    12 mln. eurų paskola ir raginimas tirti

    Didžiausią politinį atgarsį sukėlė frakcijos teiginiai apie galimus kontroversiškus finansinius sprendimus. Tarp jų minimas 12 milijonų eurų paskolos klausimas komunalinių paslaugų įmonei UAB „Komunalininkas“.

    Frakcija tvirtina, kad tokio pobūdžio sprendimai, jų vertinimu, turėtų būti nagrinėjami antikorupcijos lygmeniu, siekiant skaidrumo ir aiškios atsakomybės. Viešųjų finansų praktikoje tokiais atvejais paprastai vertinamos paskolos sąlygos, savivaldybės rizikos, sprendimo priėmimo procedūros ir interesų konfliktų prevencija.

    Frakcija posėdyje nedalyvavo, bet žada šaukti naują

    Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija pranešė priėmusi sprendimą nedalyvauti minėtame tarybos posėdyje, argumentuodama sumažėjusiu frakcijos narių skaičiumi ir susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Kartu pareikšta prielaida, kad toks posėdžio organizavimas galėjo būti naudingas siekiant pranašumo balsavimuose.

    Frakcija taip pat skelbia, kad planuoja inicijuoti naują tarybos posėdį ir teigia jau turinti įstatyme numatytą reikalingą daugiau nei trečdalio tarybos narių palaikymą. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar posėdis bus sušauktas ir kokie klausimai bus įtraukti į darbotvarkę.