CP v2

Category: Regionai

  • Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazija jau ketvirtus metus įgyvendina „Erasmus+“ akreditacijos programą, kuri sudaro sąlygas mokytojams reguliariai kelti kvalifikaciją tarptautiniuose mokymuose. Artėjant mokslo metų pradžiai matematikos mokytojos Svetlana Sčastnaja ir Laura Bitkevičienė vyko į Suomiją, kur gilino žinias apie šiuolaikinius ugdymo metodus.

    Helsinkyje pedagogės dalyvavo „Europass Teacher Academy“ kursuose „Inclusive Teaching with Artificial Intelligence“, skirtuose įtraukiam ugdymui ir DI taikymui klasėje. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atsakingai atsirinkti skaitmeninius įrankius ir pritaikyti juos skirtingų poreikių mokiniams, kad technologijos stiprintų, o ne didintų atskirtį.

    DI ir įtraukus ugdymas

    Įtraukus ugdymas Europoje vis dažniau siejamas su personalizuotu mokymusi, kai užduotys ir medžiaga pritaikomi mokinio tempui, gebėjimams bei mokymosi sunkumams. DI sprendimai šioje srityje gali padėti kurti diferencijuotas užduotis, supaprastinti tekstus, pasiūlyti alternatyvius paaiškinimus ar papildomus pratimus, tačiau kartu keliami ir aiškūs reikalavimai dėl privatumo bei duomenų apsaugos.

    Pedagogai, diegdami DI, susiduria su praktiniais klausimais: kaip patikrinti sugeneruotos informacijos tikslumą, kaip užtikrinti akademinį sąžiningumą ir kaip mokyti kritiškai vertinti turinį. Dėl to Europos mokyklose vis daugiau kalbama apie skaitmeninį raštingumą, šaltinių tikrinimą ir aiškias taisykles, kada DI leidžiama naudoti kaip pagalbinę priemonę.

    Patirtis, kuri grįžta į klasę

    Mokymai Suomijoje buvo ne tik teoriniai: mokytojos dalijosi patirtimi su kolegomis iš įvairių šalių, aptarė skirtingus įtraukiojo ugdymo modelius ir praktinius klasės valdymo sprendimus. Tokios tarptautinės patirtys dažnai tampa postūmiu atnaujinti pamokų planavimą, vertinimo metodus ir stiprinti bendradarbiavimą su pagalbos mokiniui specialistais.

    Grįžusios į Lietuvą pedagogės planuoja įgytas žinias pritaikyti kasdienėje veikloje, ieškant būdų, kaip DI įrankiais palengvinti mokymosi medžiagos parengimą ir suteikti daugiau individualaus grįžtamojo ryšio mokiniams. Tikimasi, kad tai padės kurti aiškesnes užduotis, labiau įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir sutaupyti laiko, kurį galima skirti tiesioginiam darbui su klase.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tačiau tekste išsakomos mintys atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūriu.

  • Nauja Vydenių seniūnė jau aiški: konkursą laimėjusi Živilė Tamulienė laukia STT pažymos

    Vydenių seniūnijos seniūnės pareigas turėtų pradėti eiti konkursą laimėjusi Živilė Tamulienė. Savivaldybė praneša, kad ji į pareigas bus skiriama, kai bus gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma.

    STT pažyma tokiais atvejais siejama su asmens patikimumo vertinimu ir įprastai yra taikoma prieš priimant sprendimą dėl vadovaujančių pareigų valstybės ar savivaldybių sektoriuje. Tik gavus šį dokumentą įprastai užbaigiama skyrimo procedūra.

    Živilė Tamulienė yra įgijusi universitetinį išsilavinimą: 2015 metais baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir įgijo bakalauro laipsnį. 2023 metais Mykolo Romerio universitete ji baigė magistrantūros studijas.

    Nuo 2011 metų ji vadovauja uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos knyga“. Eidama direktorės pareigas, ji dirbo su įmonės veiklos organizavimu, darbuotojų darbo koordinavimu, strateginių sprendimų įgyvendinimu ir veiklos rezultatų vertinimu.

    Savivaldybės teigimu, vadovaujamo darbo patirtis apima ir seniūnijai aktualias sritis: finansų bei turto valdymą, dokumentų rengimą, sprendimų įgyvendinimo kontrolę ir bendradarbiavimą su institucijomis. Šie gebėjimai laikomi svarbiais seniūnui, kuriam tenka užtikrinti kasdienį viešųjų paslaugų organizavimą ir gyventojų poreikių atliepimą.

    Jeigu STT pažyma bus gauta be kliūčių, Živilė Tamulienė galės oficialiai pradėti eiti pareigas, o savivaldybė turėtų paskelbti tikslią darbo pradžios datą. Seniūnijoje artimiausiu metu taip pat tikimasi sprendimų dėl aktualiausių darbų planavimo ir prioritetų.

  • Jaunimo politikai – 30: nemokamas žygis Gražutės parke su pietumis ant laužo, startas Visagine

    Jaunimo politikai – 30: nemokamas žygis Gražutės parke su pietumis ant laužo, startas Visagine

    Lietuvoje minimas jaunimo politikos 30-metis, o šiai sukakčiai pažymėti rengiama bendruomeniška išvyka Gražutės regioniniame parke. Organizatoriai kviečia žygiuoti, bendrauti ir laiką leisti gamtoje, maršrutą pradėjus Visagine.

    Žygis numatytas šeštadienį, rugsėjo 19 dieną, startas 10 valandą nuo Visagino geležinkelio stoties. Planuojama keliauti Gražutės regioninio parko takais ir sustoti bendram poilsiui, kad dalyviai galėtų ne tik pasivaikščioti, bet ir susipažinti.

    Renginio programoje numatyti ir pietūs ant laužo, todėl žygis orientuotas ne į sportinį rezultatą, o į patirtį ir bendrystę. Tokie renginiai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni, nes vietos bendruomenėms suteikia paprastą progą susitikti gyvai ir prasmingai praleisti savaitgalį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimui reikalinga išankstinė registracija. Taip siekiama tiksliau suplanuoti dalyvių srautą, maršruto eigą ir maitinimą, kad renginys vyktų sklandžiai.

    Vykstantiems patariama įvertinti oro prognozę, pasirinkti patogią avalynę ir aprangą, o taip pat pasirūpinti vandeniu. Kadangi žygis vyks saugomoje teritorijoje, svarbu laikytis parko lankymo taisyklių ir nepalikti šiukšlių.

  • Vilnius turi naują vyriausiąją ekologę: ką iš tiesų keis Vaivos Marozienės sprendimai mieste

    Vilnius turi naują vyriausiąją ekologę: ką iš tiesų keis Vaivos Marozienės sprendimai mieste

    Nuo rugsėjo 14 dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vyriausiosios ekologės pareigas pradeda eiti ekologė ir kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė. Savivaldybė tikisi, kad ši pozicija sustiprins aplinkosauginių sprendimų svorį miesto plėtros procesuose.

    Naujoji vyriausioji ekologė koordinuos ekologinio planavimo, klimato kaitos, žaliosios infrastruktūros ir biologinės įvairovės klausimus. Esminė užduotis – užtikrinti, kad urbanistiniai sprendimai derintų aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius interesus.

    Kas bus jos atsakomybė

    Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis teigė, kad stiprinamos savivaldybės kompetencijos ekologijos srityje leis daugiau dėmesio skirti jautriems miesto aplinkos klausimams. Tarp prioritetų įvardijama brandžių medžių apsauga ir jų augimo sąlygų gerinimas.

    Vyriausioji ekologė taip pat teiks siūlymus dėl medžių atsodinimo, rekomendacijas dėl druskų naudojimo žiemos priežiūroje ir kitų veiksnių, darančių poveikį želdiniams. Tokie sprendimai ypač svarbūs miestams, siekiantiems mažinti karščio salų efektą ir didinti atsparumą ekstremaliems orams.

    Ji vertins teritorijų planavimo, infrastruktūros ir investicinius projektus tvarumo bei poveikio aplinkai požiūriu. Tai reiškia, kad rekomendacijos gali paliesti ne tik parkus ar gatvių želdinimą, bet ir didelius statybų projektus, lietaus nuotekų tvarkymą bei viešųjų erdvių sprendinius.

    Žalioji infrastruktūra ir klimato atsparumas

    V. Marozienė koordinuos žaliosios infrastruktūros kryptį, apimančią želdynus, miesto miškus, žaliuosius koridorius ir gamta grįstus sprendimus. Praktikoje tai gali reikšti didesnį dėmesį lietaus vandens sulaikymui, pralaidžių dangų diegimui ir buveinių vientisumui.

    Pastaraisiais metais Europos miestai vis dažniau pereina nuo pavienių želdinimo iniciatyvų prie sisteminių priemonių, kurios vienu metu mažina potvynių riziką, gerina oro kokybę ir kuria vėsesnes viešąsias erdves. Vilniui tai aktualu tiek dėl intensyvėjančių liūčių, tiek dėl vasaros karščių epizodų, kai tankiai užstatytose teritorijose kyla papildoma sveikatos rizika.

    „Miestas yra gyva ekosistema, todėl ekologiniai klausimai negali būti sprendžiami atskirai nuo urbanistikos, infrastruktūros ar kasdienės miestiečių gyvenamosios aplinkos“, – sakė Vaiva Marozienė.

    „Siek­siu, kad sprendimai dėl miesto plėtros būtų paremti ne tik šiandienos poreikiais, bet ir ilgalaikiu poveikiu gamtai, biologinei įvairovei bei miesto atsparumui klimato kaitai“, – pridūrė ji.

    Patirtis ir išsilavinimas

    V. Marozienė yra atestuota želdynų dalies vadovė ir nepriklausoma želdynų ekspertė, turinti ilgametę patirtį miesto želdynų planavimo ir tvaraus aplinkos valdymo srityse. Ji yra įgijusi ekologijos ir aplinkotyros magistro laipsnį Vilniaus universitete, taip pat studijavusi architektūrą Vilniaus dailės akademijoje.

    Nuo 2022 metais ji dirbo kraštovaizdžio architekte, ekologe ir projektų vadove bendrovėje „Vilniaus miesto parkai“, o nuo 2024 metais ėjo vyriausiosios Vilniaus miesto sodininkės pareigas. Savivaldybė pabrėžia, kad ši patirtis leis greičiau pereiti nuo strateginių tikslų prie praktinių sprendimų mieste.

  • Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė įgauna pagreitį: planai, kurie gali atnešti ES projektų

    Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė įgauna pagreitį: planai, kurie gali atnešti ES projektų

    Daugiau nei tris dešimtmečius trunkanti Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė artimiausiu metu gali pereiti į naują etapą. Vilniaus rajono atstovai su partneriais Lenkijoje aptarė, kaip ryšius paversti konkrečiais darbais, orientuojantis į gyventojams apčiuopiamą naudą.

    Susitikimas vyko rugsėjo 11 dieną, jame dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, vicemeras Algis Vaitkevičius, Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas ir Krotošyno miesto vadovė Natalia Robakowska. Pagrindinis akcentas buvo naujos bendradarbiavimo kryptys ir praktiniai įgyvendinimo būdai.

    „Tarptautinis bendradarbiavimas mums yra labai svarbus. Maišiagala turi ilgametę partnerystę su Krotošynu, todėl reikėtų ne tik išlaikyti užmegztus ryšius, bet ir juos stiprinti, ieškoti naujų bendradarbiavimo sričių bei kartu įgyvendinti prasmingas iniciatyvas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Maišiagalos ir Krotošyno ryšiai skaičiuojami nuo 1992 metų, o 2000 metais partnerystė buvo oficialiai atnaujinta. Per šį laiką bendradarbiavimas rėmėsi bendruomenių kontaktais, vizitais ir įvairiomis iniciatyvomis, tačiau dabar siekiama didesnio tęstinumo.

    Susitikime daug dėmesio skirta galimybei rengti bendrus Europos Sąjungos finansuojamus projektus, kurie savivaldybėms dažnai tampa realiu įrankiu stiprinti viešąsias paslaugas ir bendruomeninę infrastruktūrą. Aptarta, kad tokiose programose svarbiausia ne tik idėja, bet ir administraciniai pajėgumai, partnerių atsakomybės bei aiškūs rodikliai.

    Partneriai taip pat svarstė, kaip atgaivinti ir išplėsti jaunimo bei vaikų mainus, nes būtent jie dažnai sukuria ilgiausiai išliekančius ryšius. Be to, kalbėta apie bendradarbiavimą kultūros, sporto, švietimo ir sveikatos srityse, kur rezultatą greičiausiai mato vietos gyventojai.

    Atskirai aptarti ir savivaldos patirties mainai, kurie pastaraisiais metais įgauna naują reikšmę dėl dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių, didesnio dėmesio civilinei saugai ir augančių kibernetinių incidentų rizikų. Sutarta, kad keitimasis praktiniais sprendimais gali padėti greičiau pasirengti krizinėms situacijoms ir sumažinti jų žalą.

    Vizito metu Krotošyno delegacija lankėsi Maišiagaloje ir susitiko su kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos bendruomene bei seniūnijos kolektyvu. Susitikimuose aptartos kasdienės vietos problemos ir galimybės, kur bendradarbiavimas galėtų virsti konkrečiais projektais ar reguliariais mainais.

    Vilniaus rajono savivaldybė ir Krotošynas sutarė tęsti dialogą ir pereiti prie konkrečių pasiūlymų, kurie leistų partnerystę padaryti labiau matomą ir apčiuopiamą. Tikimasi, kad sutelkus dėmesį į kelias prioritetines sritis, bendri planai greičiau pasieks praktinio įgyvendinimo etapą.

  • Varėnos rajone prasideda kariuomenės pratybos: kas vyks Merkio upėje ir miškuose?

    Varėnos rajone prasideda kariuomenės pratybos: kas vyks Merkio upėje ir miškuose?

    Rugsėjo 14–20 dienomis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės karinės pratybos. Skirtingose vietovėse treniruosis Specialiųjų operacijų pajėgos, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulkas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

    Pratybų metu kariai vykdys taktines užduotis, treniruosis veikti komandomis ir reaguoti į įvairaus pobūdžio grėsmes. Gyventojai gali pastebėti intensyvesnį judėjimą keliuose, miškuose ir prie vandens telkinių.

    Kas vyks rugsėjo 14–18 dienomis?

    Rugsėjo 14 dieną nuo 9.00 valandos iki rugsėjo 18 dienos 16.45 valandos Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono kariai vykdys pratybas Varėnos rajone ir kitų savivaldybių teritorijose. Bus naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, valtys bei ginklai, tačiau imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika naudojami nebus.

    Organizatoriai nurodo, kad kariai judės pėsčiomis, taip pat ratinėmis karinėmis ir civilinėmis transporto priemonėmis. Transportas judės keliais, todėl vairuotojai raginami išlikti atidūs ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

    Darbai Merkio upėje prie Puvočių

    Rugsėjo 15–17 dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos Merkio upėje prie Puvočių vyks inžinerijos pulko nardymo darbų pratybos. Jos skirtos užterštos vietovės valymui nuo standartinių sprogmenų, o pratybose dalyvaus iki 8 karių be ginklų.

    Pirotechnika ir imitacinės priemonės šiose pratybose nebus naudojamos, o transporto priemonės judės tik keliais. Gyventojai ir poilsiautojai raginami laikytis saugaus atstumo ir vadovautis karių nurodymais, jei būtų laikinai ribojamas priėjimas prie konkrečios vietos.

    Savanorių pratybos miškuose

    Rugsėjo 18–20 dienomis Merkinės seniūnijoje ir jos teritorijoje esančiuose miškuose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 108 pėstininkų kuopos lauko taktikos pratybos. Jos taip pat bus vykdomos Alytaus rajono Raitininkų seniūnijoje.

    Šio etapo metu bus naudojamos imitacinės priemonės, o karių grupės judės pėsčiomis ir ratiniu transportu, kuris važiuos tik keliais. Kariuomenė pabrėžia, kad bus laikomasi priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, siekiant nepažeisti augmenijos ir nepalikti taršos.

    Tokios pratybos yra įprasta karių rengimo dalis, leidžianti realiomis sąlygomis tobulinti koordinavimą, ryšį ir operacinį pasirengimą. Gyventojams primenama nefotografuoti ir nefilmuoti karinės technikos ar karių veiksmų taip, kad būtų atskleidžiamos taktinės detalės, ir apie įtartinus radinius gamtoje nedelsiant pranešti tarnyboms.

  • Atskleis 2025 metų sveikatos tyrimą: kokie rodikliai lietuviams prastėja greičiausiai?

    Rugsėjo 17 dieną Valstybės duomenų agentūra Vilniuje rengia žiniasklaidos pusryčius, kuriuose pristatys 2025 metais atlikto gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatus. Renginyje žadama pateikti naujausius rodiklius apie gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros paslaugas ir veiksnius, darančius įtaką sveikatai.

    Tokie tyrimai svarbūs ne tik politikos formuotojams ar sveikatos sektoriui, bet ir patiems gyventojams: jie parodo, kaip keičiasi savijauta, įpročiai ir paslaugų pasiekiamumas skirtingose amžiaus bei socialinėse grupėse. Remiantis šiais duomenimis paprastai vertinama, kuriose srityse didžiausia rizika ir kokių priemonių reikia prevencijai.

    Rodiklius pristatys Valstybės duomenų agentūros Gyventojų ir namų ūkių statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė. Tyrimo duomenis ir jų reikšmę sveikatos sistemai komentuos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus patarėja Žilvinė Našlėnė bei Valstybinės ligonių kasos Informacinių sistemų valdymo skyriaus patarėja ir duomenų analitikė Saulė Greičienė.

    Kas paprastai matuojama?

    Gyventojų sveikatos statistiniai tyrimai paprastai apima savarankiškai vertinamą sveikatą, lėtinių ligų paplitimą, sveikatos priežiūros paslaugų naudojimą ir kliūtis joms gauti. Taip pat vertinami sveikatą lemiantys veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, žalingi įpročiai, darbo ir gyvenimo sąlygos.

    Nors šiame pranešime konkrečios 2025 metų reikšmės dar nepateikiamos, tokio tipo duomenys dažnai išryškina netolygumus tarp skirtingų grupių. Pavyzdžiui, skiriasi prevencinių patikrų aktyvumas, profilaktinių programų pasiekiamumas ir gyventojų patiriama finansinė našta, kai dalį paslaugų ar priemonių tenka apmokėti patiems.

    Kaip duomenys pritaikomi praktikoje?

    Valstybės institucijoms šie rodikliai reikalingi planuojant prevencijos programas, vertinant paslaugų tinklą ir numatant finansavimo prioritetus. Sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms tokia statistika padeda matyti, kuriose srityse didžiausias poreikis, pavyzdžiui, psichikos sveikatos paslaugų, lėtinių ligų kontrolės ar sveikatos raštingumo stiprinimo.

    Gyventojams tokie pristatymai naudingi tuo, kad paaiškina, ką rodo skaičiai ir kaip jie susiję su kasdieniais pasirinkimais. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent nuoseklūs statistiniai matavimai leidžia atskirti trumpalaikius svyravimus nuo tendencijų ir įvertinti, ar taikomos priemonės duoda apčiuopiamą rezultatą.

    Renginys vyks Valstybės duomenų agentūros informacijos centre, pirmame aukšte, Gedimino prospekte 29, Vilniuje. Organizatoriai kviečia žiniasklaidos atstovus dalyvauti ir susipažinti su 2025 metais atlikto tyrimo išvadomis.

  • Kodėl už atliekas vienur mokame gerokai daugiau: 4 priežastys ir paprasti būdai sutaupyti

    Atliekų tvarkymo paslaugų kaina skirtinguose Lietuvos regionuose pastebimai nevienoda, o skirtumai gali siekti beveik trečdalį. Vis dėlto didesnė kaina savaime nereiškia prastesnio darbo ar iššvaistytų lėšų, nes ją formuoja visa sistema – nuo surinkimo iki galutinio sutvarkymo.

    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose regioninė atliekų tvarkymo kaina artėja prie 100 eurų už toną, o kituose yra reikšmingai mažesnė. Pavyzdžiui, minimi Panevėžio ir Alytaus regionai, o pigiausias – Klaipėdos regionas, kuriame kaina siekia kiek daugiau nei 60 eurų už toną.

    Pagrindinis kainų skirtumų paaiškinimas – skirtingos sąnaudos, kurios susidaro tvarkant atliekas iki galutinio rezultato. Į kainą įeina infrastruktūros išlaikymas, atliekų surinkimas, perrūšiavimas, transportas, apdorojimas, perdirbimas, energijos gavimas deginant ir tik mažiausios dalies šalinimas sąvartynuose.

    Kas labiausiai didina kainą?

    Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos atstovai pabrėžia, kad kainą labiausiai veikia galutinio sutvarkymo sąnaudos, taikomos technologijos, vežimo atstumai ir atliekų srautų pasiskirstymas. Kitaip tariant, lemia ne vienas sprendimas, o visa logistika ir techniniai pajėgumai regione.

    Didelę reikšmę turi infrastruktūros išdėstymas: kai atliekas tenka dažnai perkelti per perkrovimo stotis ir vežti toliau iki apdorojimo įrenginių, brangsta ir transportas, ir pati perkrova. Kainą didina ir tai, kad platesnėje, rečiau apgyvendintoje teritorijoje tą pačią sistemą reikia aptarnauti didesniais maršrutais bei papildomais pajėgumais.

    Svarbus veiksnys yra gyventojų skaičius, tankis ir susidarančių atliekų kiekis, nes nuo to priklauso, kaip sistemos išlaikymo kaštai pasidalija vienam gyventojui ar vienai tonai. Jei atliekų srautas mažesnis, o infrastruktūrą vis tiek reikia išlaikyti, vieneto kaina dažniausiai auga.

    Kodėl skiriasi atskirų atliekų kainos?

    Skirtumai dar ryškesni, kai lyginamos konkrečių atliekų frakcijų tvarkymo kainos, ypač mišrių komunalinių ir biologinių atliekų. VERT skelbtuose pavyzdžiuose matyti, kad biologinių atliekų tvarkymas vienur gali kainuoti kelis kartus brangiau nei kitur.

    Atliekų tvarkymo centrų atstovai akcentuoja, kad brangiausias ir ilguoju laikotarpiu neefektyviausias kelias yra šalinimas sąvartyne, todėl prioritetas teikiamas rūšiavimui, perdirbimui ir atliekų panaudojimui energijai gauti. Tačiau ir pats rūšiavimas kainuoja, nes reikalauja įrangos, darbuotojų, kokybės kontrolės ir papildomų procesų.

    Kainų skirtumus gali lemti ir tai, kur nukreipiamos po apdorojimo likusios perdirbti netinkamos atliekos. Kai kur svarbus vaidmuo tenka kogeneracinėms jėgainėms ir sutartinėms sąlygoms, o skirtinga kainodara bei veiklos modeliai gali reikšmingai paveikti galutinę kainą regionui.

    Ką gali padaryti gyventojai?

    Galutinė suma sąskaitose priklauso ne tik nuo regioninės kainos, bet ir nuo to, kaip savivaldybė organizuoja paslaugą: išvežimo dažnio, maršrutų, konteinerių aptarnavimo, administravimo sąnaudų ir papildomų paslaugų. Pavyzdžiui, didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu taip pat įskaičiuojamas į bendras sistemos sąnaudas.

    Gyventojų įpročiai tiesiogiai veikia sistemos efektyvumą, todėl gali turėti įtakos ir kainai: kuo tiksliau rūšiuojama, tuo mažiau laiko ir resursų reikia perrūšiavimui, mažiau teršiamos antrinės žaliavos, o apdorojimas vyksta greičiau. Didelių gabaritų atliekas svarbu vežti į surinkimo aikšteles, o ne bandyti jų „sutalpinti“ į mišrių atliekų konteinerius.

    Atskira tema yra pakuotės: jų tvarkymas finansuojamas atskiru mechanizmu, todėl itin svarbu, kad pakuotės nepatektų į mišrių atliekų srautą, o pakuočių konteineriai nebūtų užteršiami netinkamomis atliekomis. Švaresnis pakuočių srautas reiškia mažesnes sistemos sąnaudas ir daugiau kokybiškų žaliavų grąžinimui į gamybą, kas ilgainiui padeda stabilizuoti kaštus.

    „Kuo toliau atliekas reikia vežti iki tvarkymo įrenginių ar kuo dažniau pasitelkiamos perkrovimo stotys, tuo didesnės transportavimo ir perkrovimo sąnaudos“, – sakė Laurynas Virbickas.

    „Rūšiavimas yra ne tik aplinkosauginis, bet ir ekonominis uždavinys“, – sakė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

  • Trakai sulauks „SEB banko“ naujovės: skyrius dirbs kintančiu laiku – ką tai keičia klientams

    Rugsėjo pabaigoje Trakuose pradės veikti „SEB banko“ kintančio darbo laiko skyrius. Jis įsikurs Trakų autobusų stotyje, kad gyventojams būtų paprasčiau atvykti ir gyvai gauti konsultaciją.

    Naujasis skyrius dirbs iš anksto nustatytomis dienomis, todėl klientams bus svarbu pasitikrinti grafiką ir, jei reikia, rezervuoti vizitą internetu. Toks modelis skirtas vietovėms, kur nuolatinio banko skyriaus nėra, bet išlieka poreikis gyvam aptarnavimui.

    „Atidarydami kintančio darbo laiko skyrių Trakų autobusų stotyje siekiame, kad gyventojams banko konsultacijos būtų lengviau pasiekiamos“, – sakė „SEB banko“ valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

    Skyriuje bus konsultuojama kasdienės bankininkystės klausimais, padedama naudotis interneto banku ir kitomis skaitmeninėmis paslaugomis. Taip pat klientai galės gauti praktinių patarimų, kaip atpažinti finansinius sukčius ir saugiai tvarkyti asmeninius finansus.

    „SEB bankas“ kintančio darbo laiko skyrių tinklą pradėjo plėsti 2024 metais. Banko duomenimis, iniciatyva jau pasiekė 14 savivaldybių, o kartu su nuolat veikiančiais skyriais aptarnavimo vietų tinklas išaugo iki 30 vietų 26 miestuose.

    Bankas pabrėžia, kad nors vis daugiau paslaugų klientai išsprendžia nuotoliu, daliai žmonių vis dar svarbus tiesioginis kontaktas. Gyvos konsultacijos dažniausiai praverčia sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, tvarkant paveldėjimo, įgaliojimų, sąskaitų paslaugų ar skaitmeninių prisijungimų klausimus.

    Tikslias Trakų skyriaus darbo dienas ir laiką gyventojai galės rasti „SEB banko“ interneto svetainėje. Ten pat bus galima pasirinkti konsultacijos temą ir iš anksto užsiregistruoti vizitui.

  • 72 mln. eurų savivaldybių pastatams: kas gaus iki 50 proc. paramą ir kokios sąlygos

    Aplinkos ministerija rengia dar vieną kvietimą savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui. Skelbiama, kad kvietimą planuojama paskelbti šių metų rudenį, o jam numatoma 72 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.

    Pagal derinimui teikiamą priemonę „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas IV“ savivaldybėms būtų kompensuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Parama skirta sprendimams, kurie didina energinį efektyvumą ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    „Viešieji pastatai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl jų atnaujinimas turi būti ne atidėliojamas, o nuosekliai tęsiamas“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Projektai būtų atrenkami konkurso būdu pagal specialiuosius atrankos kriterijus. Finansavimui tinkami pastatai turėtų būti įtraukti į šildomų arba vėsinamų pastatų sąrašą, priklausyti savivaldybių lygmens viešiesiems subjektams arba būti jų naudojami, o naudingasis plotas turėtų viršyti 250 kvadratinių metrų.

    Paraiškas galėtų teikti savivaldybių administravimo subjektai, kai viešasis pastatas valdomas nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise. Taip pat numatyta, kad pareiškėjas turi valdyti bent 50 proc. pastato bendro ploto arba būti įgaliotas tai daryti.

    Planuojama, kad atnaujinamas pastatas iki darbų būtų ne aukštesnės nei C energinio naudingumo klasės, o po modernizacijos turėtų pasiekti ne žemesnę nei B klasę. Be to, pastate reikėtų sumažinti pirminės energijos suvartojimą ne mažiau kaip 30 proc.

    Ministerija pabrėžia, kad tokios investicijos dažniausiai tiesiogiai mažina savivaldybių išlaikymo kaštus, nes ilgainiui krenta šildymo ir vėdinimo sąnaudos. Praktikoje didžiausią efektą duoda kompleksinės priemonės, kai derinamas pastato apšiltinimas, langų ir durų keitimas, šildymo sistemos modernizavimas, automatizuotas valdymas ir, kur tikslinga, atsinaujinančių išteklių sprendimai.

    Pastabas ir pasiūlymus dėl finansavimo sąlygų aprašo galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki rugsėjo 29 dienos. Aplinkos projektų valdymo agentūra anksčiau šią vasarą jau buvo paskelbusi papildomą 40 mln. eurų kvietimą iš Modernizavimo fondo, nes dėl didelio savivaldybių aktyvumo greitai išseko anksčiau numatytos lėšos.