CP v2

Category: Regionai

  • Moksleiviai prisipažino: prie ekranų praleidžia valandas, bet technologijų atsisakyti neketina

    Išmanusis telefonas daugeliui moksleivių tapo nuolatiniu palydovu, o laikas prie ekrano kasdien vis dažniau matuojamas valandomis. Nauja apklausa rodo, kad 61 proc. jaunuolių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu naudojasi bent 5 valandas per dieną, o 59 proc. socialiniuose tinkluose praleidžia 3 valandas ar daugiau.

    Du trečdaliai moksleivių pripažįsta, kad naršo per daug, tačiau kartu nenori technologijų atsisakyti, nes mato ir jų naudą. Tokia situacija kelia ne tik klausimą, kaip riboti ekranų laiką, bet ir kaip jį paversti prasmingu, ypač mokantis, bendraujant ir planuojant dieną.

    Kas atskleidė apklausa

    Bendrovės „Samsung“ iniciatyva 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktame tyrime dalyvavo 949 jaunuoliai nuo 14 iki 19 metų. Apklausą vykdė tyrimų bendrovė „Norstat“, o tyrėjai vertino tiek skaitmeninius įpročius, tiek požiūrį į technologijų įtaką kasdienybei.

    Skaičiai išsiskiria: 41 proc. moksleivių nurodė kasdien įrenginiais besinaudojantys 5–6 valandas, dar 20 proc. – 7 valandas ar ilgiau. 55 proc. prisipažino patyrę situacijų, kai norėjo nustoti naršyti, bet buvo sunku nuo telefono atsitraukti.

    Klausimas apie mėnesio „atsisakymą“ parodė, kad labiausiai traukiantys dalykai išlieka skaitmeniniai. 51 proc. teigė, kad sunkiausia būtų atsisakyti socialinių tinklų ir išmaniojo telefono, kai tuo metu gyvi susitikimai su draugais tarp sunkiausių pasirinkimų atsidūrė rečiau.

    Technologijos ne tik pramogoms

    Nors didelė dienos dalis praleidžiama socialiniuose tinkluose, nemažai moksleivių technologijas įvardija kaip realią pagalbą. Vertindami, kas labiausiai pagerina jų kasdienį gyvenimą, 48 proc. išskyrė dirbtinio intelekto įrankius, 47 proc. – bendravimo technologijas, 43 proc. – muzikos platformas, 23 proc. – mokomąsias programėles.

    39 proc. apklaustųjų mano, kad technologijos padeda ugdytis arba bent iš dalies padeda formuoti sveikesnius įpročius. Dažniausiai minėta nauda susijusi su mokymusi: 38 proc. teigė, kad įrenginiai ir programėlės padeda mokytis efektyviau, o dalis jaunuolių technologijas sieja ir su sportu bei mityba.

    „Tai rodo, kad svarbiau tampa ne tai, kiek laiko praleidžiame prie ekranų, bet kaip naudojamės technologijomis savo naudai“, – sakė programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

    Kas padėtų mažinti laiką socialiniuose tinkluose

    Paklausti, kas labiausiai motyvuotų mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, moksleiviai dažniausiai rinkosi alternatyvas, kurios „konkuruoja“ dėl dėmesio. 36 proc. nurodė naują pomėgį ar įgūdį, 31 proc. – daugiau sporto ar veiklų lauke, 26 proc. – daugiau laiko su šeima ar draugais.

    Apklausa rodo, kad daliai jaunuolių fizinis aktyvumas jau yra įprasta rutina: 33 proc. sportuoja 3–5 kartus per savaitę, 5 proc. – kasdien. Tuo pačiu išryškėja ir tvarumo tema: 37 proc. teigia apskritai nesinaudojantys tvarumui skirtomis technologijomis, o dažniausia kliūtis – žinių ir aiškių įpročių stoka.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekranų laiko problema retai išsisprendžia vien draudimais, nes moksleivių kasdienybėje telefonas atlieka ir mokymosi, ir bendravimo, ir planavimo funkcijas. Todėl vis dažniau akcentuojamas sąmoningas naudojimas: aiškūs dienos režimai, pranešimų valdymas, tikslingas DI įrankių taikymas mokymuisi bei kokybiškos veiklos be ekranų.

    Apklausa taip pat susieta su jaunimo programa „Solve for Tomorrow“, kurioje 9–12 klasių komandos kviečiamos spręsti realias problemas pasitelkiant technologijas. Šių metų kryptys orientuotos į fizinio aktyvumo skatinimą ir tvarumo iššūkius, o idėja paprasta: technologijas galima ne tik vartoti, bet ir kurti jų pagalba sprendimus.

  • Pieno ūkininkams – 30 mln. eurų avansas anksčiau: kiek gausite už karvę ir kas rizikuoja negauti

    Pieno ūkius šį rudenį pasieks anksčiau pradedamos mokėti avansinės susietosios pajamų paramos išmokos už pienines karves. Nuo rugsėjo 16 dienos daugiau kaip 11 000 gavėjų per pirmąsias mokėjimų dienas turėtų pasidalyti daugiau kaip 30 mln. eurų, tai sudaro apie 87 proc. planuojamos avansinės dalies.

    Šiemet avansai pradedami mokėti maždaug mėnesiu anksčiau nei pernai, todėl daliai ūkių tai gali tapti svarbia apyvartinių lėšų injekcija prieš sezoniškai didesnes išlaidas. Žemės ūkio sektoriuje tai ypač aktualu dėl pašarų ruošimo, energijos, darbo jėgos ir veterinarijos sąnaudų svyravimų.

    Keturi tarifai pagal bandos dydį

    2026 metais avansinės susietosios paramos už pienines karves dydžiai suskirstyti į keturias pakopas pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių. Už pirmąsias 10 karvių (imtinai) numatyta 156,20 euro už pieninę karvę.

    Už 11–50-ąją karvę (imtinai) nustatyta 200,90 euro išmoka, o už 51–150-ąją karvę (imtinai) – 223,20 euro. Nuo 151-osios karvės ir daugiau avansinė išmoka sieks 167,30 euro už pieninę karvę.

    Papildomos išmokos kooperatyvams ir tyrimams

    Numatytos ir dvi papildomos avansinės dalys, kurios gali padidinti galutinę išmoką konkrečiam laikytojui. Papildomi 22,50 euro už pieninę karvę bus mokami tais atvejais, kai laikytojas buvo pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys ir pieną pardavė tam kooperatyvui.

    Dar 7,50 euro už pieninę karvę bus skiriama laikytojams, kurių tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose. Tokios priemokos dažniausiai siejamos su skaidresne rinkos struktūra, geresniu derybiniu ūkių svoriu ir duomenimis grįstu bandų valdymu.

    Kada pinigai gali nepasiekti sąskaitos

    Avansinė išmokos dalis nebus mokama pareiškėjams, kurių patikrinimai dėl atitikties paramos teikimo reikalavimams dar nėra baigti. Praktikoje tai reiškia, kad išmokėjimo terminai gali nusikelti, jei nustatoma neatitikimų deklaracijose, registruose ar faktiniuose valdos duomenyse.

    Visai 2026 metų paramai už pienines karves numatyta 46,2 mln. eurų, o avansinei daliai – 34,5 mln. eurų. Avansinės išmokos gali būti mokamos iki lapkričio 30 dienos, o likusi paramos dalis planuojama nuo gruodžio 1 dienos.

    Paramos dydžiai ir mokėjimo tvarka nustatyti žemės ūkio ministro įsakymuose ir administravimo taisyklėse. Ūkiams, kurie planuoja pinigų srautus, svarbiausia įsivertinti, kuriai pakopai priskiriama banda, ar tenkinamos priemokų sąlygos ir ar nėra rizikų, dėl kurių mokėjimas galėtų vėluoti.

  • Tyrimas nustebino: alkoholio mažėja, bet narkotikų patirtį turi jau kas ketvirtas

    Naujausias reprezentatyvus 2026 metais atliktas tyrimas rodo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paveikslas Lietuvoje keičiasi nevienodai. Alkoholį vartojančių gyventojų dalis mažėja, tačiau daliai žmonių ryškėja nesaika, o narkotikų vartojimo patirtis auga sparčiai.

    Apklausoje dalyvavo 4 670 15–64 metų Lietuvos gyventojų, duomenys rinkti nuo sausio 21 dienos iki kovo 29 dienos. Tokia imtis leidžia gana tiksliai vertinti bendras šalies tendencijas ir atskirų amžiaus grupių skirtumus.

    Alkoholio mažiau, bet nesaika auga

    Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojo 74,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 57,5 proc. Abu rodikliai, palyginti su 2021 metais, sumažėjo, todėl bendras vartojimas traukiasi.

    Vis dėlto fiksuojama ir kita kryptis: daugėja tų, kurie vienu kartu išgeria didelius kiekius. Šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų bent kartą per savaitę vartoja 11,2 proc. 15–64 metų gyventojų, kai 2021 metais tokių buvo 7,1 proc.

    „Vertinant situaciją būtina atsižvelgti ne tik į vartojimo paplitimą, bet ir į vartojimo įpročius“, – teigiama tyrimo pristatyme.

    Tyrėjai taip pat nurodo, kad alkoholio vartojimo pradžios amžiaus mediana 2026 metais siekė 18 metų ir nuo 2004 metų iš esmės nekinta. Tai signalizuoja, kad prevencijos priemonės turi būti orientuotos ne tik į vartojimo mažinimą, bet ir į rizikingo elgesio mažinimą.

    Narkotikų patirtis šoktelėjo

    Ryškiausias pokytis matomas narkotikų srityje: 24,2 proc. 15–64 metų gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2021 metais tokių buvo 14,1 proc., todėl augimas per penkerius metus yra reikšmingas.

    Per pastaruosius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 2,6 proc. gyventojų. Nors šie rodikliai, palyginti su 2021 metais, didėjo mažiau nei vartojimo per gyvenimą paplitimas, tendencija išlieka į viršų.

    Duomenys rodo ir ryškų lyčių skirtumą: bent kartą gyvenime narkotikus vartoję nurodė 35,6 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų. Tokie skirtumai svarbūs planuojant tikslines prevencijos ir ankstyvosios intervencijos priemones.

    Nikotino produktai keičia rūkymo įpročius

    Tabako gaminių paplitimas išlieka didelis: 73,3 proc. gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję tabako gaminių, 49,3 proc. tai darė per pastaruosius 12 mėnesių, o 44,5 proc. – per pastarąsias 30 dienų. Tačiau struktūra kinta, nes vis daugiau vartojimo persikelia į naujus nikotino gaminius.

    Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra vartoję 31,3 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 14,7 proc. Jauniausioje suaugusiųjų grupėje pokytis ypač ryškus: tarp 15–34 metų gyventojų per pastarąsias 30 dienų elektronines cigaretes vartojo 28,3 proc., kai 35–64 metų grupėje – 7,4 proc.

    Kaitinamojo tabako gaminius bent kartą gyvenime yra vartoję 23,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 9,1 proc. Tarp 15–34 metų gyventojų pastarasis rodiklis siekia 14,2 proc., todėl specialistai šią grupę vertina kaip didžiausios rizikos dėl priklausomybės formavimosi ir ilgalaikių įpročių įsitvirtinimo.

    Tyrime taip pat akcentuojama, kad rinkoje daugėja naujų psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant sintetinius kanabinoidus ir sintetinius katinonus. Pasak specialistų, dalis tokių medžiagų gali būti platinamos internetu, o didžiausia rizika kyla dėl neaiškios sudėties ir koncentracijos, kas didina apsinuodijimo bei perdozavimo tikimybę.

    Apibendrindami tyrėjai pabrėžia, kad vien bendro vartojimo mažėjimo nepakanka vertinant realią situaciją. Duomenys rodo poreikį derinti prevenciją, ankstyvąją pagalbą ir žalos mažinimą, atsižvelgiant į amžiaus grupes, vartojimo formas ir sparčiai besikeičiančią produktų pasiūlą.

  • Tyrimai Vilkaviškio rajone atnešė gerų žinių: Paežerių ir Vištyčio ežeruose maudytis galima

    Tyrimai Vilkaviškio rajone atnešė gerų žinių: Paežerių ir Vištyčio ežeruose maudytis galima

    Vilkaviškio rajono savivaldybė skelbia, kad rajone prižiūrimos dvi oficialios maudyklos, kurių vandens kokybė sezono metu tikrinama reguliariai. Stebėsena padeda laiku pastebėti galimą taršą ir įvertinti, ar vanduo atitinka visuomenės sveikatos reikalavimus.

    Rugsėjo 10 dieną buvo paimti mėginiai Paežerių ir Vištyčio ežeruose. Tyrimų rezultatai parodė, kad žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų rodikliai neviršija leistinų normų, todėl gyventojams ir svečiams maudytis šiuose telkiniuose galima.

    Tokie mikrobiologiniai tyrimai laikomi vienu svarbiausių kriterijų vertinant maudyklų saugumą, nes jie padeda nustatyti fekalinės taršos požymius. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką susirgti žarnyno infekcijomis, ypač vaikams ir jautresnės sveikatos žmonėms.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien laboratorinių rodiklių neužtenka, jei gamtoje matomi akivaizdūs vandens kokybės pokyčiai. Jei vanduo atrodo neįprastai drumstas, pastebimas vandens žydėjimas, pakitusi spalva ar nemalonus kvapas, dėl maudynių verta apsispręsti atsargiau.

    Gyventojams rekomenduojama nesimaudyti po stiprių liūčių, kai į vandens telkinius gali būti nuplauta daugiau teršalų nuo pakrančių ir laukų. Taip pat patariama vengti nuryti vandens, po maudynių nusiprausti švariu vandeniu, o pastebėjus neįprastus reiškinius apie tai informuoti atsakingas institucijas.

  • 200 karių pratybos prie Vilniaus: šūviai su imitacija ir pirotechnika – kur ir kada vyks

    200 karių pratybos prie Vilniaus: šūviai su imitacija ir pirotechnika – kur ir kada vyks

    Rugsėjo 19–20 dieną ir spalio 3–4 dieną Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės pratybos. Jose bus treniruojamasi vykdyti šalies gynybos ir taikos meto užduotis.

    Pratybų veiksmai planuojami Marijampolio seniūnijoje, Migūnų, Rakonių ir Vilkiškių teritorijose, taip pat Jašiūnų, Turgelių ir Merkinės apylinkėse. Gyventojai raginami išlikti ramūs ir atkreipti dėmesį į laikinus judėjimo ar įprastos veiklos pasikeitimus.

    Skelbiama, kad pratybose dalyvaus apie 200 karių savanorių. Pratybų metu bus naudojami ginklai su imitaciniais šaudmenimis ir pirotechninės priemonės, todėl kai kuriose vietovėse gali būti girdimi šūvių garsai.

    Pratybos vyks tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu. Tai reiškia, kad karių judėjimas, taktiniai epizodai ir imitaciniai veiksmai gali būti fiksuojami ir vakarais ar naktį, priklausomai nuo užduočių scenarijaus.

    Kariuomenė pabrėžia, kad tokio pobūdžio mokymai yra reguliari parengtį stiprinanti veikla, leidžianti savanoriams veikti realistiškomis sąlygomis ir koordinuotai vykdyti užduotis vietovėje. Informacija parengta pagal Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės pateiktus duomenis.

  • Meras Erlandas Galaguz atskleidė, kas laukia Sedulinos alėjos: atsakė į aštriausius klausimus

    Meras Erlandas Galaguz atskleidė, kas laukia Sedulinos alėjos: atsakė į aštriausius klausimus

    Visagino meras Erlandas Galaguz viešai atsakė į gyventojų pateiktus klausimus apie kasdienius miesto reikalus ir planuojamus darbus. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie atsakymai padeda greičiau išsigryninti problemas ir priimti sprendimus, kurie labiausiai paliečia bendruomenę.

    Tarp dažniausiai gyventojų keliamų temų buvo tarybos narių kontaktų prieinamumas ir aiškesnė komunikacija su savivaldybe. Tokiais atvejais ypač svarbu, kad žmonės žinotų, kur kreiptis, o atsakymai būtų pateikiami ne tik formaliai, bet ir suprantamai.

    Gyventojai taip pat domėjosi atliekų išvežimo kompensavimo galimybėmis ir tvarka. Praktikoje tokios kompensacijos dažniausiai priklauso nuo savivaldybės patvirtintų kriterijų, todėl gyventojams aktualiausia iš anksto žinoti, kam ji taikoma, kokie dokumentai reikalingi ir per kiek laiko priimamas sprendimas.

    Nauja sporto aikštelė ir suoliukai

    Dar viena aptarta kryptis buvo naujos sporto aikštelės įrengimas bei viešųjų erdvių priežiūra, įskaitant suoliukų būklę. Tokie projektai paprastai planuojami etapais: nuo poreikio įvertinimo ir techninių sprendinių parinkimo iki finansavimo ir rangos darbų, todėl gyventojams svarbu matyti aiškų grafiką.

    Suoliukų ir kitos mažosios infrastruktūros priežiūra dažniausiai siejama su periodine apžiūra ir operatyviu remontu, kad viešosios erdvės išliktų saugios ir patogios. Savivaldybė tokius darbus paprastai derina su teritorijų tvarkymo sezoniškumu.

    Planuojami darbai Sedulinos alėjoje

    Daug dėmesio sulaukė automobilių stovėjimo aikštelės ir teritorijos Sedulinos alėjoje planai. Tokiuose projektuose įprastai vertinami eismo srautai, pėsčiųjų saugumas, apšvietimas, želdynai ir vietų poreikis, o sprendiniai derinami su bendruomenės lūkesčiais.

    Gyventojams primenama, kad klausimus merui galima teikti elektroniniu paštu meras@visaginas.lt. Savivaldybė ragina gyventojus formuluoti konkrečius klausimus ir, jei įmanoma, pateikti situaciją pagrindžiančią informaciją, kad atsakymai būtų tikslesni ir greičiau pritaikomi praktikoje.

  • „Grigeo Tissue“ gavo signalą iš agentūros: vilniečiai kviečiami vertinti leidimo pakeitimą

    Aplinkos apsaugos agentūra pranešė gavusi patikslintą UAB „Grigeo Tissue“ paraišką pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, susijusį su veikla Vilniaus g. 10, Vilniuje. TIPK leidimai taikomi pramonės įrenginiams, kurių veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, todėl jų pakeitimai vertinami viešai.

    Pagal agentūros skelbimą, su paraiškos medžiaga galima susipažinti iš anksto susitarus Aplinkos apsaugos agentūroje Vilniuje. Gyventojai ir suinteresuotos organizacijos taip pat gali teikti pastabas raštu per 15 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos, nurodydami savo kontaktinius duomenis.

    TIPK sistema remiasi ES pramoninių išmetamųjų teršalų reguliavimu ir geriausių prieinamų gamybos būdų principu. Praktikoje tai reiškia, kad leidimuose nustatomos sąlygos taršai į orą ir vandenį, atliekų tvarkymui, triukšmui, kvapams, avarijų prevencijai ir savikontrolei, o keičiantis technologijoms ar procesams įmonės paraiškas turi tikslinti.

    Viešas susipažinimas su paraiškomis ir galimybė teikti pastabas yra viena svarbiausių aplinkosauginių procedūrų dalių. Agentūra sprendimą priima įvertinusi pateiktus duomenis ir gautas pastabas, tačiau komercine paslaptimi pripažinta informacija viešinimui neteikiama.

    Agentūra nurodė, kad konsultavimosi su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis šiuo atveju nebuvo. Tokios konsultacijos paprastai reikalingos tada, kai planuojama veikla ar tarša gali turėti tarpvalstybinį poveikį.

  • Zarasų rajonas pagaliau atsikvėpė: „ESO“ pranešė, kad audros išdarkytas tinklas sutvarkytas

    Zarasų rajonas pagaliau atsikvėpė: „ESO“ pranešė, kad audros išdarkytas tinklas sutvarkytas

    „ESO“ pranešė, kad Zarasų rajono savivaldybėje pašalinti visi elektros tiekimo sutrikimai, kuriuos sukėlė rugpjūčio 22 dieną praūžusi audra. Bendrovė nurodo, jog po kelių savaičių trukusių remonto darbų elektros tiekimas gyventojams ir verslui yra atkurtas visoje teritorijoje.

    Pasak „ESO“, audros metu dalyje rajono buvo apgadintos oro linijos, atramos ir kita infrastruktūra, todėl gedimų šalinimas užtruko ilgiau nei įprastai. Tokiais atvejais darbų trukmę lemia pažeidimų mastas, privažiavimo sąlygos ir būtinybė užtikrinti saugą, ypač tvarkant nulaužtų medžių užverstus ruožus.

    „Dėkojame gyventojams už kantrybę ir visiems, kurie prisidėjo prie audros padarinių šalinimo bei pagalbos žmonėms“, – teigiama „ESO“ pranešime.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad po didelių audrų gali pasitaikyti pavienių naujų gedimų, kurie išryškėja vėliau, pavyzdžiui, dėl papildomai lūžtančių šakų ar pažeistų jungčių. Gyventojai, pastebėję naują sutrikimą, raginami apie jį pranešti, kad ekipažai galėtų operatyviai sureaguoti.

    Apie elektros tiekimo sutrikimus galima pranešti „ESO“ nemokamu telefonu 1852 arba užregistruoti gedimą bendrovės savitarnos sistemoje. „ESO“ primena, kad nutrūkus tiekimui svarbu laikytis saugumo reikalavimų: nesiartinti prie nutrauktų laidų ir apie pavojų nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas.

  • Kybartuose – sporto šventė su prasme: krepšinio aikštelė pavadinta Juozo Iešmantavičiaus vardu

    Kybartuose – sporto šventė su prasme: krepšinio aikštelė pavadinta Juozo Iešmantavičiaus vardu

    Kybartų miesto stadione surengta sporto šventė subūrė įvairaus amžiaus sportininkus, miesto gyventojus ir svečius. Renginys tapo ne tik varžybų diena, bet ir proga įprasminti bendruomenės atmintį bei padėkoti kraštui nusipelniusiems žmonėms.

    Šventinę programą pradėjo orkestro „Kybartai“ ir šokėjų pasirodymai, po kurių vyko svečių sveikinimai. Tarp jų kalbėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, pabrėžęs tradicijų tęstinumą ir renginio svarbą miestui.

    „Džiugu, kad šis turnyras Kybartuose gyvuoja jau daugelį metų ir tapo gražia tradicija. Juozas Iešmantavičius buvo žmogus, kuriam rūpėjo Kybartai ir jų žmonės, todėl labai svarbu, kad jo darbai ir atminimas nebūtų pamiršti“, – sakė A. Neiberka.

    Vienu pagrindinių šventės akcentų tapo Vilkaviškio rajono garbės piliečio Juozo Iešmantavičiaus atminimo įamžinimas. Kybartų miesto stadiono krepšinio aikštelei suteiktas jo vardas, o ta proga iškilmingai atidengta atminimo lenta.

    Po oficialiosios dalies prasidėjo sportinės rungtys, kurios šventei suteikė varžybinės įtampos ir bendruomeniškumo. Krepšinio aikštelėje vyko 3 x 3 turnyras Juozo Iešmantavičiaus taurei laimėti, taip pat surengtos smagios senjorų rungtys.

    Nuo ryto stadione vyko ir vaikų futbolo turnyras, skirtas Vytautui Miknevičiui atminti. Organizatorių teigimu, tokie renginiai padeda jauniesiems sportininkams patirti varžybų atmosferą, o tėvams ir treneriams suteikia progą susitikti ir pasidalyti patirtimi.

    Juozo Iešmantavičiaus atminimas pagerbtas ir jo amžinojo poilsio vietoje, kur padėtos gėlės. Šventės pabaigoje geriausiai pasirodžiusios komandos apdovanotos, o dalyviai ir žiūrovai vaišinti šventine koše bei arbata.

  • Vilkaviškyje Mero taurės regata: vėjas nelepino, bet intrigos vandenyje netrūko

    Vilkaviškyje surengta buriavimo regata, kurioje sportininkai varžėsi dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės mero taurės. Renginys subūrė buriavimo entuziastus ir žiūrovus, o plaukimai vyko permainingomis sąlygomis.

    Nors šį kartą vėjas buriuotojams nebuvo palankus, trasoje netrūko kovos dėl kiekvienos pozicijos. Esant silpnesniam vėjui ypač svarbūs tampa tikslūs manevrai, starto taktika ir gebėjimas išnaudoti menkiausius vėjo pasikeitimus.

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Jis akcentavo, kad regata jau tapo tradiciniu renginiu, stiprinančiu vietos buriavimo bendruomenę ir skatinančiu jaunimą įsitraukti į šį sportą.

    „Džiugu, kad ši regata jau tapo gražia tradicija ir kasmet suburia buriavimo sportą mėgstančius žmones. Ypač svarbu, kad į šį sportą įsitraukia ir jaunimas – taip auginama nauja buriuotojų karta“, – sakė A. Neiberka.

    Pasibaigus plaukimams surengta apdovanojimų ceremonija, kurioje geriausiai pasirodę sportininkai įvertinti taurėmis ir atminimo medaliais. Nugalėtojus apdovanojo meras A. Neiberka kartu su Vilkaviškio buriuotojų klubo „Škvalas“ prezidentu Eimučiu Inkrata.

    Buriavimo varžybose rezultatus dažnai lemia ne tik sportininkų fizinis pasirengimas, bet ir sprendimų greitis, komandos darbas bei gebėjimas prisitaikyti prie sąlygų. Organizatoriai tikisi, kad regata ir toliau kasmet pritrauks vis daugiau dalyvių, o buriavimas Vilkaviškyje išliks auganti sporto šaka.