CP v2

Category: Regionai

  • Panevėžys švęs 523-ąjį gimtadienį: trys dienos koncertų, eisenos ir šou Senvagėje

    Panevėžys rugsėjo 11–13 dienomis minės 523-iąjį miesto gimtadienį. Trijų dienų programa pasklis po miesto centrą, Senvagę, kultūros erdves ir kitas vietas, kur suplanuoti koncertai, spektakliai, sporto varžybos, edukacijos, mugė ir veiklos šeimoms.

    Šių metų šventės tema Panevėžys. KAIP MES! akcentuoja žmones, kurie kuria miesto kasdienybę ir istoriją. Organizatoriai žada, kad renginiuose bus vietos ir tradicijoms, ir šiuolaikiniams formatais paremtoms patirtims, įtraukiant bendruomenes, jaunimą, kūrėjus bei miesto svečius.

    „Miesto gimtadienis kasmet parodo, koks įvairus yra Panevėžys ir kiek daug skirtingų žmonių jį kuria. Kviečiu panevėžiečius ir miesto svečius atrasti tai, kas artima būtent jums, ir drauge švęsti miestą“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Penktadienis: startas ir jaunimo erdvės

    Šventė prasidės rugsėjo 11 dieną: miesto centre nusidrieks mugė, o Senvagė taps viena pagrindinių traukos vietų jaunimui. Čia numatytos kūrybinės ir poilsio zonos, taip pat technologijų erdvė, kurioje bus siūloma išbandyti virtualiosios realybės patirtis ir interaktyvias veiklas.

    Vakare Laisvės aikštėje numatyti koncertai, o vėliau planuojama aktyvi programa, jungianti muziką ir sportinį ritmą. Organizatoriai pabrėžia, kad penktadienis orientuotas į šventės atidarymo nuotaiką ir jaunatvišką miesto pulsą.

    Šeštadienis: didžioji eisena ir pagrindinė scena

    Rugsėjo 12 dieną laukia plačiausia programa: dieną vyks miesto vėliavos kėlimo ceremonija, edukacijos ir kultūriniai pasirodymai įvairiose erdvėse. Senvagėje planuojamos veiklos šeimoms, o miesto centre veiks bendruomenių ir organizacijų erdvės.

    Vienas svarbiausių akcentų – tradicinė miesto eisena, kuri prasidės 17 valandą ir suvienys bendruomenes, organizacijas, sporto klubus, meno kolektyvus bei šeimas. Po eisenos numatyti vakaro koncertai, o vėliau žadama speciali gimtadienio staigmena Senvagėje.

    Sekmadienis: sportas, šeimos ir aktyvus laikas

    Rugsėjo 13 dieną šventė tęsis ramesniu, bet aktyviu tempu: mieste bus daugiau sporto renginių, pasirodymų ir veiklų šeimoms. Lankytojai galės rinktis pramogas miesto centre, mugę, kultūrines erdves ir įvairias iniciatyvas Senvagėje.

    Programoje numatyti ir automobilių sporto renginiai, todėl dalyje gatvių planuojami laikini eismo ribojimai. Vairuotojai raginami keliones planuoti iš anksto ir sekti savivaldybės skelbiamą informaciją dėl konkrečių atkarpų bei laikų.

    Organizatoriai taip pat primena, kad po vakaro renginių rugsėjo 11 ir 12 dienomis iš miesto centro kursuos papildomi autobusai pagrindinėmis kryptimis. Kelionės jais bus nemokamos, kad po koncertų būtų patogiau saugiai grįžti namo.

    Šventės naujovė – audiovizualinis spektaklis ant vandens Atspindžiai, kuriame vandens ekrane derinami vaizdai, muzika, šviesos ir fontano judesys. Spektaklio seansai numatyti miesto gimtadienio išvakarėse ir šventės pabaigoje, o fontano šviesų pasirodymai veiks ir kitomis dienomis.

  • Statybos leidimų bumas rugpjūtį: Vilnius ir rajonas išsiveržė į priekį, skaičiai stebina

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), administruojanti informacinę sistemą „Infostatyba“, suskaičiavo, kiek statybą leidžiančių dokumentų šalyje patvirtinta 2026 metų rugpjūčio mėnesį. Duomenys rodo ryškų aktyvumą: per mėnesį patvirtinti 1 074 statybos leidimai.

    SSVA skaičiavimu, 96,46 proc. visų dokumentų buvo patvirtinti įstatymais nustatytais terminais, tai yra be vėlavimo. Tai reiškia, kad didžioji dalis procedūrų savivaldybėse vyko sklandžiai, o pareiškėjams nereikėjo laukti ilgiau, nei numatyta.

    Kur išduota daugiausia leidimų?

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų rugpjūtį patvirtinta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste patvirtinti 164 leidimai, Vilniaus rajone – 152.

    Sudėjus šiuos rezultatus matyti, kad sostinėje ir aplinkinėje savivaldybėje patvirtinta 29,42 proc. visų rugpjūčio mėnesio statybos leidimų Lietuvoje. Toks santykis išryškina, jog didžiausias statybų planavimo intensyvumas išlieka Vilniaus regione.

    Toliau rikiuojasi Klaipėdos rajonas, kuriame patvirtinti 96 leidimai, ir Kauno rajonas su 91 leidimu. Kauno miesto savivaldybė rugpjūtį patvirtino 90 statybą leidžiančių dokumentų, todėl Kauno regionas pagal apimtis išlieka labai arti lyderių grupės.

    Į daugiausiai leidimų išdavusių savivaldybių dešimtuką taip pat pateko Šiaulių rajonas su 37 dokumentais, Trakų rajonas su 25 ir Panevėžio miestas su 21. Alytaus rajonas ir Klaipėdos miestas patvirtino po 20 leidimų.

    Dešimtuką pagal apimtis užbaigia Marijampolės savivaldybė, Jonavos rajonas ir Širvintų rajonas, kuriose patvirtinta po 19 statybos leidimų. Šie skaičiai rodo, kad aktyvumas pasiskirstęs plačiai, tačiau didžiausia koncentracija išlieka didžiųjų miestų ir jų žiedinių savivaldybių teritorijose.

    Kodėl leidimų skaičius neparodo statybų masto?

    SSVA pabrėžia, kad statybos leidimų skaičius nėra tiesiogiai lygus statinių skaičiui. Vienu leidimu gali būti numatytas kelių objektų statymas ar infrastruktūros įrengimas, pavyzdžiui, kvartalo vidaus tinklai, parkavimo aikštelės ar keli pastatai viename projekte.

    Dėl šios priežasties realus fizinių statybų mastas, kai projektai pasieks įgyvendinimo etapą, gali būti didesnis, nei leidžia spręsti vien tik patvirtintų dokumentų skaičius. Praktikoje tai ypač aktualu kvartalų vystymui, kai viename projekte apjungiami kelių statinių ir komunikacijų sprendiniai.

    Terminai ir savivaldybių darbo kokybė

    Vertinant dešimtuką pagal išduotų leidimų apimtį, daugiau nei pusė jame esančių savivaldybių rugpjūtį nebuvo pavėlavusios nė vienos dienos. Tarp jų minimos Klaipėdos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Alytaus rajono ir Jonavos rajono savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto ir Marijampolės savivaldybės.

    Kitur, SSVA duomenimis, vėlavimų dalis pirmajame dešimtuke svyravo nuo 1,32 iki 12,09 proc. punktų. Šie skirtumai leidžia matyti, kad net ir didesnes apimtis turinčiose savivaldybėse procesų sparta gali būti nevienoda, o pareiškėjams svarbu įvertinti praktinį terminų laikymąsi konkrečioje vietovėje.

  • Kas vyksta regionuose: „Raseinių kredito unija“ po rekonstrukcijos atvėrė atnaujintas erdves

    „Raseinių kredito unija“ užbaigė 220 kv. m biuro Raseiniuose rekonstrukciją ir atnaujintose patalpose jau priima klientus. Nors kasdienės finansinės paslaugos vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę, kredito unija pabrėžia, kad gyvas bendravimas ir individualus aptarnavimas regione išlieka itin svarbūs.

    Atnaujinimu siekta išlaikyti finansinių paslaugų prieinamumą Kauno regiono gyventojams ir sukurti patogesnę aplinką, kurioje klientų apsilankymai būtų sklandesni. Tokie sprendimai ypač aktualūs dėl mažėjančio tradicinių bankų skyrių skaičiaus regionuose ir didėjančio poreikio turėti alternatyvą arčiau namų.

    „Mūsų prioritetas – kokybiškos ir gyventojams lengvai prieinamos finansinės paslaugos. Matome, kad mažėjant bankų skyrių skaičiui regionuose, gyventojai kredito uniją vis dažniau renkasi kaip pagrindinį finansų partnerį“, – sakė „Raseinių kredito unijos“ valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Birutė Žiūraitienė.

    Pasak jos, klientų lūkesčiai finansų sektoriuje nuolat auga, todėl atnaujintos erdvės atspindi ilgalaikį įsipareigojimą bendruomenei. Kredito unija tikisi, kad šiuolaikiškesnė aplinka bus patogi ir kasdieniam aptarnavimui, ir komandos darbui.

    Interjero koncepcija kurta remiantis „Kreda“ grupės kryptimi ir siekiu stiprinti ilgalaikį ryšį su klientu. Projekto autorius, studijos „Panto studio“ įkūrėjas ir interjero dizaineris Tomas Paninas teigia, kad sąmoningai atsisakyta formalaus, šalto biuro įvaizdžio.

    „Manome, kad aplinka, kurioje susitinka žmonės, daro didelę įtaką pasitikėjimo kūrimui, todėl siekėme sukurti jaukesnę, namus primenančią erdvę“, – sakė T. Paninas.

    Jo teigimu, interjere pasirinktos natūralios medžiagos ir žemiškos spalvos, o akcentai integruoti subtiliai. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją finansų paslaugų sektoriuje, kai fizinės erdvės vis dažniau kuriamos ne kaip formalūs aptarnavimo langeliai, o kaip konsultacijų ir santykio su klientu vieta.

    Po rekonstrukcijos trijų aukštų pastate buvo perplanuotos funkcinės zonos: įrengtos erdvės individualiam klientų aptarnavimui ir 20 modernių darbo vietų. Buvusiose archyvo patalpose įkurtas konferencijų kambarys bei darbuotojų virtuvėlė su poilsio zona.

    Projekto valdytojo, mažosios bendrijos „Interela“ vadovo Kęstučio Gudaičio teigimu, svarbus tikslas buvo darbus suplanuoti taip, kad kredito unijos veikla kuo greičiau grįžtų į įprastą ritmą. Pasak jo, didelis dėmesys skirtas skirtingų sričių darbų koordinavimui ir sprendimų kokybei.

    Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo keli partneriai: MB „Interela“ („TavoDeco“) vykdė ir inžinerinių sistemų darbus, apdailą atliko „Intus projektai“, baldus gamino MB „Kemida“. Taip pat prisidėjo „Finger Print“, o šildymo bei vėdinimo sprendimus įgyvendino „Eko2Šiluma“.

    2026 metų pirmojo pusmečio duomenimis, „Raseinių kredito unija“ yra viena didžiausių „Kreda“ grupėje ir pagal turtą sudaro 15,6 proc., pagal paskolas – 16 proc., o pagal indėlius – 10,5 proc. viso grupės portfelio. Kredito unijos veiklos teritorija apima dešimt Kauno regiono savivaldybių – nuo Raseinių, Jonavos ir Kėdainių iki Kaišiadorių, Prienų rajonų ir Kauno miesto.

  • Vilniaus naktys sprogo: vienas bilietas, keturi klubai ir eilės iki ryto – kas vyko viduje

    Rugsėjo 5 dienos naktį Vilniuje pirmą kartą surengtos Vilniaus naktys sutraukė minias: keturi renginyje dalyvavę klubai didžiąją laiko dalį dirbo maksimaliu pajėgumu. Iniciatyva, kurią koordinavo Vilniaus naktinis biuras, tapo Vilniaus dienų programos dalimi ir vienai nakčiai sujungė skirtingas miesto erdves.

    Renginyje dalyvavo „Anna Mesha. Butas“, „Cornercafé“, „Elastica“ ir „Gallery 1986“. Vienas 10 eurų kainavęs bilietas suteikė teisę judėti tarp visų keturių vietų, todėl lankytojai galėjo susidaryti savo maršrutą pagal atlikėjus, nuotaiką ar norą atrasti naują klubą.

    Programos ašimi tapo Lietuvos elektroninės muzikos scena: per naktį pasirodė 19 vietos atlikėjų ir prodiuserių. Skirtingi klubai kuravo savitas kryptis, tad viena iniciatyva apėmė kelias scenos nišas ir leido patirti platesnį Vilniaus naktinio gyvenimo pjūvį.

    Piko metu prie kai kurių vietų susidarė eilės, o srautai buvo reguliuojami pagal saugumo ir talpos reikalavimus. Organizatoriai akcentavo, kad dalis lankytojų kantriai laukė, kiti keitė planus ir rinkosi mažiau užpildytas erdves, o vėliau naktį judėjimas tarp klubų tapo sklandesnis.

    Tokį kelių erdvių formatą naktinės kultūros miestuose galima sutikti ir Europoje, kur elektroninė muzika dažnai pasklinda po skirtingas vietas vienu metu. Vilniuje šis modelis išbandytas lokaliai, o didelis lankytojų skaičius parodė, kad auditorijai aktualu ne tik vienas koncertas ar vakarėlis, bet ir galimybė per vieną naktį pamatyti kelias scenas.

    „Praėjusį savaitgalį vykusios Vilniaus naktys parodė šio formato galimybes: keturi klubai veikė kaip vienas organizmas, o žmonės galėjo laisvai rinktis maršrutą pagal muziką ir nuotaiką“, – sakė „Gallery 1986“ programos vadovas Paulius Austrevičius.

    Visose vietose galiojo bendros renginio taisyklės: neįleisti stipriai apsvaigusių ar agresyviai besielgiančių asmenų, priminti apie pagarbą kitų riboms ir atsakingą elgesį. Klubuose buvo pateikta papildoma prevencinė informacija, dalyti ausų kištukai ir gėrimų apsaugos priemonės, skirtos mažinti nepageidaujamų situacijų riziką.

    „Norime, kad Vilniaus naktinė kultūra būtų labiau matoma, kad žmonės atrastų, kas vyksta jų mieste, ir vertintų vietos kūrėjus“, – sakė Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė.

    Vilniaus naktyse pasirodė Angelou, Valdagger, Y2KATI, Under Black Helmet, Patricia Kokett, Très Sticky ir kiti vietos scenos vardai. Organizatoriai leidžia suprasti, kad sėkmingas startas gali atverti kelią formatui sugrįžti, o klubų bendradarbiavimas tapo vienu ryškiausių šios nakties akcentų.

  • „Vilniaus vandenys“ atskleidė, kas slepiasi už čiaupo: kampanija ir 1 mln. eurų sutaupymai

    Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pristatė naują integruotos komunikacijos kampaniją „Vilniuje tai normalu“. Ja siekiama paprastai paaiškinti gyventojams ir miesto svečiams, kiek nematomo darbo slypi už kasdienio veiksmo atsukus čiaupą.

    Kampanijos žinutė remiasi idėja, kad aukštas vandens paslaugų standartas ilgainiui tampa nepastebima norma. Pasak bendrovės, Vilniuje geriamas vanduo, infrastruktūros priežiūra ir nuotekų tvarkymas yra kasdienė rutina, nors daugelyje pasaulio miestų tokia kokybė vis dar laikoma prabanga.

    „Mūsų tikslas – kad aukšta vandens paslaugų kokybė gyventojams būtų savaime suprantama, tačiau už šio paprastumo slypi sudėtinga infrastruktūra, technologijos ir atsakingas specialistų darbas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Paulė Pupinytė-Bružienė.

    Bendrovė pabrėžia, kad paslaugos teikiamos ne tik Vilniaus mieste, bet ir Vilniaus, Švenčionių bei Šalčininkų rajonuose. Iš viso „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis aptarnauja daugiau nei 600 tūkst. gyventojų.

    Kampanijoje akcentuojami ir konkretūs procesai, kurių kasdienybėje nematome. Pavyzdžiui, bendrovė skelbia, kad nuotekas išvalo iki 12 mikronų dydžio dalelių, o valymo efektyvumą padeda didinti dirbtinis intelektas, leidžiantis per metus sutaupyti apie 1 000 000 eurų.

    Kita kryptis, kurią „Vilniaus vandenys“ sieja su miesto atsparumu ir tvarumu, yra energijos gamyba iš nuotekų dumblo. Bendrovės duomenimis, taip pagaminama apie 26,4 proc. įmonei reikalingos elektros, o tai mažina priklausomybę nuo išorinių energijos kainų svyravimų.

    Pristatydama kampaniją įmonė priminė ir investicijų mastą. Per pastaruosius 5 metus į infrastruktūros plėtrą ir paslaugų kokybės gerinimą investuota apie 208 mln. eurų, o tai, pasak bendrovės, leidžia nuosekliai atnaujinti tinklus, mažinti avarijų riziką ir užtikrinti paslaugų patikimumą augančiam miestui.

    „Synthesis Consulting Group“ strategas Marius Mozūraitis teigė, kad kampanijos kūrybinė įžvalga gimė iš paradokso, kai patikimai veikiantis aukštas standartas tampa beveik nematomas. Pasak jo, būtent vanduo yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip kasdien naudojamės sudėtingomis sistemomis apie jas negalvodami.

    Kampaniją „Vilniuje tai normalu“ „Vilniaus vandenys“ įgyvendina kartu su „Synthesis Consulting Group“, „Dentsu Lithuania“ ir „Headline“. Bendrovė tikisi, kad komunikacija padės aiškiau suprasti, kodėl vandens ūkis reikalauja nuolatinės priežiūros, investicijų ir technologinių sprendimų.

  • Tik 5 dienos paraiškoms: jaunoms šeimoms Radviliškyje – dviguba parama pirmajam būstui

    Nuo rugsėjo 14 dienos jaunos šeimos galės teikti prašymus valstybės finansinei paskatai pirmajam būstui regionuose įsigyti. Radviliškio rajone planuojančios kurtis šeimos gali tikėtis didesnės bendros naudos, nes papildomai prie valstybės subsidijos prisideda ir Radviliškio rajono savivaldybė.

    Paraiškų langas bus trumpas: prašymai priimami nuo rugsėjo 14 dienos 9 valandos iki rugsėjo 18 dienos 12 valandos. Šiam kvietimui valstybė numato apie 6 000 000 eurų.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą reikia teikti savivaldybei, kurios teritorijoje planuojama pirkti pirmąjį būstą. Tai galima padaryti atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant registruotu laišku arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Jei prašymas teikiamas ne elektroniniu būdu, svarbus registravimo laikas, kai savivaldybė prašymą įkelia į sistemą. Dėl didelio aktyvumo tokiais kvietimais gyventojai paprastai raginami dokumentus pasiruošti iš anksto, kad nepritrūktų laiko taisymams.

    Kiek siekia valstybės subsidija?

    Valstybės subsidijos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje: be vaikų arba su vienu vaiku skiriama 10 proc., su dviem vaikais – 12,5 proc., su trimis ir daugiau vaikų – 15 proc. Subsidija skaičiuojama nuo būsto kredito dalies, tačiau nustatyta didžiausia kredito suma, nuo kurios skaičiuojama parama, yra 87 000 eurų.

    Taikomas ir turto vertės „lubų“ kriterijus: perkamo būsto vertė negali viršyti 120 000 eurų. Vertinama tiek turto vertintojo nustatyta vertė, tiek pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina.

    Kas laikoma jauna šeima?

    Paramos prasme jauna šeima laikomi sutuoktiniai arba registruotą partnerystę sudariusi pora, taip pat vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar mama, kai amžius neviršija 36 metų. Dažniausiai taikoma taisyklė, kad šeima negali turėti nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, tačiau numatytos išimtys.

    Išimtys galioja, kai turimo būsto naudingasis plotas vienam šeimos nariui neviršija 14 kvadratinių metrų arba būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. Taip pat būtina deklaruoti turtą, nors šeimos pajamos ir turto vertė šios priemonės atveju nėra vertinamos.

    „Nuosavas būstas jaunai šeimai dažnai yra vienas didžiausių pirmųjų finansinių iššūkių. Norime, kad jauni žmonės, kurie savo ateitį mato Radviliškio rajone, žinotų, jog priimdami tokį svarbų sprendimą jie gali sulaukti ne tik valstybės, bet ir mūsų savivaldybės pagalbos“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.

    Ką papildomai siūlo Radviliškio rajonas?

    Radviliškio rajono savivaldybės taryba šių metų vasarį priėmė sprendimą papildomai remti jaunas šeimas, kurios perka pirmąjį būstą rajone ir naudojasi valstybės subsidija. Savivaldybės parama taip pat skaičiuojama nuo būsto kredito sumos ir priklauso nuo vaikų skaičiaus.

    Vaikų neauginančiai arba vieną vaiką auginančiai jaunai šeimai savivaldybė gali kompensuoti 7 proc., dviem vaikais – 9 proc., trims ir daugiau vaikų – 11 proc. Tokia papildoma priemonė savivaldybėje pristatoma kaip būdas mažinti pradinę finansinę naštą ir didinti regiono patrauklumą jaunoms šeimoms.

    „Priimdami sprendimą dėl savivaldybės paramos siekėme labai paprasto dalyko – kad jaunai šeimai pasirinkti Radviliškio rajoną būtų lengviau. Vieniems ši pagalba padės sukaupti trūkstamą sumą, kitiems sumažins finansinę naštą“, – sakė K. Račkauskis.

    Kokie įsipareigojimai taikomi gavus paramą?

    Gavus valstybės subsidiją, per šešis mėnesius nuo būsto įsigijimo visi šeimos nariai turi jame deklaruoti gyvenamąją vietą. Deklaracija turi būti išlaikyta ne trumpiau kaip penkerius metus nuo nuosavybės įgijimo dienos.

    Jeigu per pirmuosius penkerius metus būstas būtų perleistas kitam asmeniui, subsidiją tektų grąžinti, nors teisės aktuose numatytos tam tikros išimtys. Šeimoms rekomenduojama iš anksto pasitikrinti atitiktį reikalavimams ir susirinkti dokumentus dar iki kvietimo pradžios.

  • Kaunas ruošia 16,3 mln. eurų ekstremalaus sporto centrą: ministerijai prašys pusės sumos

    Kauno savivaldybė sieks gauti dalinį valstybės finansavimą planuojamam Ekstremalaus sporto centrui Aleksote. Neeiliniame tarybos posėdyje pritarta paraiškos teikimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o statybų startas numatomas dar šį rudenį.

    Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis teigia, kad projektas atitinka ministerijos kvietimo sąlygas ir gali surinkti daug vertinimo balų. Savivaldybė tikisi, kad valstybės parama galėtų padengti apie pusę visos projekto vertės.

    „Mūsų projektas puikiai atitinka kvietime nustatytas sąlygas. Yra tikimybė, kad dalinis finansavimas padengtų pusę projekto sumos“, – sakė Tadas Metelionis.

    Didžiausias kompleksas Baltijos šalyse

    Planuojama, kad centras bus maždaug 4 000 kvadratinių metrų ploto ir, savivaldybės vertinimu, taps didžiausiu tokio tipo objektu Baltijos šalyse. Jis būtų pritaikytas tiek pradedantiesiems, tiek profesionaliems sportininkams ir varžyboms.

    Projekte numatyta infrastruktūra riedlenčių sportui, BMX ir kitiems dviračiams, triukiniams paspirtukams bei kitoms ratukinėms priemonėms. Taip pat planuojama erdvė parkūrui, lauko kopimo sienelė ir bėgimo su kliūtimis zonos.

    Lauko zonos ir susisiekimas

    Lauko teritorijoje ketinama įrengti dengtas ir atviras, viešai prieinamas sporto erdves, taip pat gatvės stiliaus zonas su dubens formos elementu. Plane numatytos ir asfalto dangos pump track trasos bei atskira zona pradedantiesiems.

    Sklype S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje taip pat planuojama sutvarkyti prieigas lankytojams, įrengti dviračių stovus, automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, želdinius ir būtinus inžinerinius tinklus. Savivaldybė akcentuoja, kad tai svarbu ne tik sporto funkcijai, bet ir patogiam objekto pasiekiamumui kasdien.

    Kiek kainuos ir kas mokės?

    Bendra projekto vertė šiuo metu vertinama 16,33 mln. eurų. Jei ministerija skirtų dalinį finansavimą, Kaunas tikisi apie 8 mln. eurų paramos, o likusi suma būtų dengiama iš savivaldybės biudžeto.

    Projektas siejamas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto infrastruktūros plėtros kryptimis 2022–2030 metų laikotarpiu. Savivaldybė tikisi, kad valstybės indėlis leistų greičiau įgyvendinti objektą, kurio poreikį didina augantis urbanistinių sporto šakų populiarumas.

  • Duobėtas kelias iki sklypo varo iš proto: paaiškėjo, kas privalo jį tvarkyti ir kada

    Duobėtas, nevalomas ar po liūčių neišvažiuojamas kelias iki žemės sklypo daugeliui tampa kasdieniu galvos skausmu. Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad kelio priežiūra savaime nėra jos funkcija, todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti kelio teisinį statusą ir kam jis priklauso.

    Praktikoje dažniausiai pasitaiko trys situacijos: kelias yra valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės arba privažiavimas vyksta servitutu per kito asmens žemę. Nuo šių aplinkybių priklauso, į ką kreiptis dėl duobių taisymo, greideriavimo, žvyravimo ar žiemos priežiūros.

    Valstybinės reikšmės keliai

    Magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai priskiriami valstybinės reikšmės keliams. Už jų priežiūrą ir organizavimą atsakinga akcinė bendrovė „Via Lietuva“, todėl būtent ji laikoma pagrindiniu kelio valdytoju.

    Svarbu suprasti, kad vien tai, jog valstybinės reikšmės kelias yra konkrečios savivaldybės teritorijoje, nereiškia, kad jį tvarkyti privalo savivaldybė. Dėl kelio dangos būklės, kelkraščių, ženklinimo ar žiemos priežiūros klausimų dažniausiai reikia kreiptis į kelio valdytoją.

    Vietinės reikšmės keliai ir gatvės

    Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės skirti vietiniam susisiekimui ir paprastai jungia gyvenvietes, rekreacijos objektus ar rajoninius kelius. Jų priežiūra, remontas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija.

    Jeigu nustatoma, kad kelias yra vietinės reikšmės, dėl duobių, dangos greideriavimo, sniego valymo ar kitų problemų reikėtų kreiptis į atitinkamą savivaldybę. Tai aktualu ir tuomet, kai kelias realiai naudojamas gyventojų, tačiau nėra valstybinės reikšmės kelias.

    Vietinės reikšmės kelių grupei priskiriami ir vidaus keliai, naudojami konkrečių fizinių ar juridinių asmenų reikmėms. Tokiais atvejais priežiūros klausimus sprendžia savininkas arba bendraturčiai pagal tarpusavio susitarimus ir naudojimosi tvarką.

    Servitutinis privažiavimas ir valstybinė žemė

    Į sklypą kartais patenkama per kitam asmeniui priklausančią žemę, naudojantis kelio servitutu. Civilinis kodeksas numato, kad kai servitutui tinkamai naudoti būtina remontuoti ar išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tai paprastai turi atlikti servituto turėtojas, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

    Jeigu tuo pačiu keliu naudojasi ir žemės savininkas, pareiga jį prižiūrėti gali tekti abiem pusėms proporcingai pagal naudojimąsi, nebent nustatyta kita tvarka. Tokiose situacijose dažnai prireikia aiškaus rašytinio susitarimo, kad vėliau nekiltų ginčų dėl išlaidų.

    Pasitaiko ir atvejų, kai privažiavimas faktiškai egzistuoja laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau atskiras žemės sklypas keliui nėra suformuotas. Vien tai, kad kelias eina per valstybinę žemę, automatiškai nereiškia, kad valstybė privalo jį tvarkyti.

    Jeigu gyventojas nori tokį privažiavimą tvarkyti ar įteisinti, pirmiausia reikia nustatyti, kas yra konkrečios valstybinės žemės patikėtinis. Darbams valstybinėje žemėje paprastai būtinas patikėtinio sutikimas, o kai patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą.

  • Kaunas ruošia viešojo transporto revoliuciją: 6 terminalai keis maršrutus ir persėdimus

    Kaunas ruošiasi vienai didžiausių pastarųjų metų viešojo transporto permainų – planuojama pertvarkyti maršrutų tinklą, atsisakant dalies dubliavimų ir kuriant aiškesnę sistemą su persėdimo terminalais. Savivaldybė tikisi, kad tai leistų padidinti reisų dažnumą, sutrumpinti kelionės laiką ir pagerinti patikimumą.

    Per pastarąjį dešimtmetį miestas atnaujino autobusų ir troleibusų parką, diegė technologinius sprendimus, o nuolatiniams keleiviams mėnesinių bilietų kaina ilgą laiką išliko nepakitusi. Vis dėlto, pasak miesto atstovų, dabartinis maršrutų modelis per laiką išsiplėtė į daugybę atšakų, o dalis jų kertasi ar dubliuoja vieni kitus.

    Terminalai ir aiškesnis maršrutų stuburas

    Kauno savivaldybė siūlo skirtinguose mikrorajonuose įrengti persėdimo punktus – terminalus, kuriuose susitiktų skirtingų krypčių maršrutai. Idėja paprasta: iš miesto pakraščių atvykę keleiviai terminale persėstų į dažnai kursuojančias pagrindines linijas, kurios per tankiausiai apgyvendintas teritorijas veiktų kaip miesto viešojo transporto stuburas.

    „Žvelgdami į priekį, imamės pertvarkyti ir viešojo transporto maršrutų tinklą. Pokyčiai užtikrintų dar patogesnes keliones ir padidintų teikiamos paslaugos pasiekiamumą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Transporto specialistai akcentuoja, kad augančiuose miestuose kelionė be persėdimų ne visada reiškia greičiausią ar patikimiausią sprendimą. Pertvarkos esmė būtų tokia, kad keleiviui svarbiausia taptų ne konkretus maršruto numeris, o garantija, kad terminale kitas reisas atvyks po kelių minučių.

    Kada ir kur numatomi pirmieji terminalai

    Šiuo metu ryškiausias viešojo transporto mazgas Kaune veikia prie Kauno pilies, tačiau, savivaldybės vertinimu, pilnavertei sistemai reikėtų bent 6 tokių vietų. Pirmieji terminalai planuojami Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o reikalinga infrastruktūra, kaip teigiama, galėtų atsirasti jau kitais metais.

    Vėlesniu etapu terminalai būtų numatyti Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje. Planuojama, kad terminalai tarnautų ne tik keleivių persėdimams, bet ir vairuotojų poilsiui bei efektyvesniam transporto priemonių darbo organizavimui.

    „Keleiviui svarbu, ar maršrutas kursuoja pakankamai dažnai, ar jis patikimas, ar kelionė nėra per ilga, ar persėdimas aiškus ir patogus. Augančiuose miestuose toks principas ne visuomet leidžia sukurti greičiausią ir patogiausią sistemą“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Ką rodo dabartinio tinklo skaičiai

    Savivaldybė nurodo, kad 2017–2024 metais autobusų maršrutų skaičius išaugo nuo 38 iki 48, o autobusų tinklo ilgis padidėjo beveik ketvirtadaliu. Tačiau kartu per kelerius metus sumažėjo pagrindinių maršrutų darbo dienų reisų skaičius, todėl, miesto vertinimu, kiekybinė plėtra ne visada virto dažnesniu susisiekimu.

    Šiuo metu Kaune veikia 69 viešojo transporto maršrutai, nemaža jų dalis važiuoja per miesto centrą. Dėl to kai kuriose centrinėse stotelėse sustoja apie 20 ar net daugiau skirtingų maršrutų, o tai didina apkrovas ir apsunkina stabilų tvarkaraščių laikymąsi.

    Planuojama, kad įrengus terminalus ir perbraižius maršrutus, miestas galėtų racionaliau naudoti transporto priemonių ridą ir vairuotojų darbo laiką. Sutaupyti resursai būtų nukreipiami ten, kur keleivių srautai didžiausi, o mažesnio poreikio atkarpos būtų aptarnaujamos lanksčiau.

    Siūlymas įtvirtintas rengiamame Darnaus judumo plano atnaujinime, o galutinį sprendimą priims Kauno miesto taryba. Savivaldybė pabrėžia, kad pertvarka būtų laipsniška, o pokyčių tikslas – padaryti viešąjį transportą realia alternatyva automobiliui.

  • Varėnos rajonas šią savaitę nustebins: renginių tiek, kad sunku išsirinkti

    Varėnos rajonas šią savaitę kviečia gyventojus ir svečius į renginių maratoną – nuo paskaitų ir parodų iki didesnių bendruomeninių švenčių. Savivaldybė ragina planuotis laiką ir nepraleisti progų patirti Dzūkijos kultūrą iš arčiau.

    Programoje numatomi koncertai, susitikimai su kūrėjais, edukacijos bei pasivaikščiojimai ir žygiai, skirti įvairaus amžiaus žmonėms. Dalis veiklų orientuota į šeimas, todėl siūloma rinktis renginius, kuriuose galima dalyvauti kartu su vaikais.

    Šią savaitę Varėnoje ir kitose rajono vietovėse taip pat pristatomos meno ir fotografijos parodos, o kultūros erdvėse planuojami vakarai, kuriuose svarbiausia tampa pokalbis, gyvas turinys ir bendrystė. Organizatoriai pabrėžia, kad vietų kai kuriuose užsiėmimuose gali būti ribotai, todėl verta pasidomėti iš anksto.

    Artėjant didesnėms tradicinėms rajono šventėms, renginių kalendorius pildomas ir platesnėmis programomis, skirtomis vietos amatams, dzūkiškai kulinarijai ir muzikai. Tokie renginiai kasmet pritraukia ne tik vietinius, bet ir atvykstančius iš kitų Lietuvos regionų.

    Planuojantiems vykti į renginius rekomenduojama pasitikrinti tikslias vietas ir laikus oficialiuose Varėnos rajono informacijos kanaluose bei atsižvelgti į galimus programos pasikeitimus. Organizatoriai taip pat ragina atvykti anksčiau, jei numatomas didesnis dalyvių srautas.