Category: Regionai

  • Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine surengtas susitikimas, kuriame pristatyti naujos kartos išmanieji mokymosi padėjėjai ir jų taikymo galimybės ugdymo procese. Renginys vyko rugsėjo 29 dieną Visagino savivaldybės mažojoje salėje.

    Technologijas pristatė asociacijos „Robotiada“ iniciatorius Saulius Vasiliauskas. Susitikime dalyvavo Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos specialistai, taip pat Visagino švietimo pagalbos tarnybos bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovai.

    Dalyviai neapsiribojo teorija ir įrangą išbandė praktiškai: mokėsi valdyti mokymosi padėjėjus, atliko užduotis ir aptarė, kokiose veiklose toks sprendimas duotų daugiausia naudos. Daug dėmesio skirta tam, kaip priemones pritaikyti kasdienėse pamokose ir užsiėmimuose, o ne pavienėse demonstracijose.

    Kuriose pamokose tai praverčia?

    Pasak renginio dalyvių, išmanieji mokymosi padėjėjai gali būti naudojami kaip papildomas įrankis, padedantis kurti įtraukesnį ir vaikams patrauklesnį ugdymą. Ypač ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje, kai mokymasis dažnai prasideda nuo smalsumo ir noro išbandyti.

    Tokios priemonės dažniausiai siejamos su ankstyvu skaitmeniniu raštingumu, loginiu mąstymu ir problemų sprendimu, taip pat su kūrybiškumo ugdymu. Praktikoje tai gali reikšti užduotis, kuriose vaikai mokosi planuoti veiksmų seką, pastebėti klaidas ir taisyti sprendimus, o mokytojai turi galimybę diferencijuoti veiklas pagal gebėjimus.

    Technologijos kaip priemonė, ne tikslas

    Susitikime akcentuota, kad technologijų integravimas į ugdymą turi būti prasmingas ir paremtas aiškiais ugdymo tikslais. Aptarta ir tai, kad sėkmingam diegimui paprastai reikia ne tik įrangos, bet ir mokytojų pasirengimo, metodinės medžiagos bei susitarimų dėl naudojimo pamokose.

    „Technologijos nėra tikslas savaime – svarbiausia, kaip jas panaudojame tam, kad mokymasis vaikui būtų įdomus, prasmingas ir skatinantis atrasti“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Renginio metu taip pat aptartos galimos ilgalaikės kryptys, kaip išmaniuosius sprendimus integruoti į ugdymo įstaigų veiklą. Tarp svarbiausių akcentų įvardyta, kad vaikams augant tokios priemonės gali tapti nuoseklaus STEAM ugdymo dalimi, apjungiančia technologijas, kūrybą ir praktinį problemų sprendimą.

  • Generatorius per audrą gali kainuoti gyvybę: ugniagesiai įspėja dėl lemtingų klaidų

    Generatorius per audrą gali kainuoti gyvybę: ugniagesiai įspėja dėl lemtingų klaidų

    Elektros tiekimo sutrikimai Lietuvoje dažniau fiksuojami per audras, šlapią sniegą ar karščio bangas, kai apkraunamas tinklas. Tokiais atvejais žmonės vis dažniau pasitelkia elektros generatorius, tačiau ugniagesiai primena, kad neteisingas jų naudojimas gali baigtis gaisru arba apsinuodijimu smalkėmis.

    Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pabrėžia, kad didžiausios rizikos kyla dėl generatoriaus darbo uždarose ar prastai vėdinamose patalpose ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl žmogus pavojų gali pajusti per vėlai.

    Kur ir kaip statyti generatorių?

    Generatorių saugiausia naudoti tik lauke, pastatant jį taip, kad išmetamosios dujos nepatektų į patalpas per langus, duris ar vėdinimo angas. Vien atidarytas langas ar pravertos garažo durys nelaikomos saugiu sprendimu, nes smalkės gali kauptis net ir tada, kai atrodo, jog yra skersvėjis.

    Svarbu parinkti ir tinkamą atstumą nuo degių paviršių, nes dirbdamas generatorius stipriai įkaista. Šalia jo neturėtų būti laikoma popieriaus, tekstilės, malkų, kuro talpų ar kitų lengvai užsiliepsnojančių daiktų.

    Degalai, laidai ir techninė būklė

    Degalus į generatorių reikėtų pilti tik išjungus įrenginį ir jam atvėsus. Kuras, patekęs ant įkaitusių detalių, gali užsidegti, todėl ypač pavojinga pildyti skubant, rūkant ar esant kitam atviros ugnies šaltiniui.

    Ne mažiau svarbi ir elektros dalis: turi būti naudojami tik tvarkingi, nepažeisti laidai, kištukai ir jungtys. Jei numatyta gamintojo instrukcijoje, generatorius turi būti tinkamai įžemintas, o pastebėjus pažeidimus ar nuotėkį įrenginį būtina išjungti ir nenaudoti, kol gedimas nepašalintas.

    Apsinuodijimas smalkėmis: ką būtina žinoti?

    Ugniagesiai primena, kad smalkės ypač pavojingos tuo, jog neturi nei kvapo, nei spalvos. Pirmieji simptomai dažnai būna galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, pykinimas, o vėliau gali sutrikti orientacija ir žmogus gali nebesugebėti pats išeiti į gryną orą.

    Pajutus tokius požymius būtina nedelsiant nutraukti generatoriaus naudojimą, išeiti į lauką ir kviesti pagalbą telefonu 112. Specialistai taip pat ragina nepalikti veikiančio generatoriaus be priežiūros ir iš anksto pasirūpinti, kad netoliese būtų tinkamas gesintuvas.

    Saugiai naudojamas generatorius yra patikima pagalba nutrūkus elektros tiekimui, tačiau taisyklių ignoravimas riziką paverčia kasdiene realybe. Laikymasis gamintojo instrukcijų ir pagrindinių priešgaisrinės saugos reikalavimų padeda apsaugoti žmones, namus ir turtą.

  • Visagine skelbia šildymo startą: aiški data 2026–2027 sezonui ir ką tai reiškia įstaigoms

    Visagine skelbia šildymo startą: aiški data 2026–2027 sezonui ir ką tai reiškia įstaigoms

    Visagino savivaldybė pranešė, kad mero 2026 metais pasirašytu potvarkiu nustatyta 2026–2027 metų šildymo sezono pradžia savivaldybės įstaigoms. Pagal dokumentą, šildymas įstaigose turi būti pradedamas nuo 2026 metų spalio 1 dienos.

    Tokie sprendimai paprastai aktualiausi mokykloms, darželiams, gydymo, socialinių paslaugų ir kitoms savivaldybės valdomoms įstaigoms. Pradžios data leidžia iš anksto planuoti pastatų ūkio darbus, šilumos punktų parengtį ir atsakingų darbuotojų budėjimus.

    Kada šildymas įjungiamas anksčiau?

    Nors nustatoma bendra sezono pradžios data, praktikoje šildymas gali būti pradedamas ir anksčiau, jei dėl orų atšalimo patalpose nebeužtikrinamas tinkamas mikroklimatas. Sprendimai dėl ankstinimo dažniausiai siejami su pastatų paskirtimi ir jautriomis grupėmis, pavyzdžiui, vaikais ar pacientais.

    Šildymo sezono valdymas pastaraisiais metais vis dažniau siejamas su energijos taupymu ir efektyvumu. Įstaigos paprastai siekia tiksliau reguliuoti temperatūras, derinti šildymo režimus prie realaus užimtumo ir mažinti šilumos nuostolius, kad sąskaitos neaugtų be būtinybės.

    Ką verta žinoti gyventojams?

    Svarbu atskirti savivaldybės įstaigas nuo daugiabučių namų: šis sprendimas tiesiogiai taikomas būtent savivaldybei pavaldžioms įstaigoms. Daugiabučiuose šildymo įjungimo terminai paprastai priklauso nuo atskirų sprendimų ir nustatytų taisyklių, o praktikoje juos dažnai lemia faktinės oro sąlygos.

    Artėjant sezonui įstaigoms įprastai rekomenduojama įsivertinti vidaus sistemų būklę, atlikti reikalingus patikrinimus ir užtikrinti, kad šilumos punktai būtų tinkamai sureguliuoti. Tai padeda išvengti nesklandumų sezono pradžioje ir sumažina avarijų riziką.

  • Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Liepos ir rugsėjo mėnesiais Valčiūnų kaime, VšĮ „SIGNUM INTER“ patalpose, vyko kultūros projektas „Iš kartos į kartą“, sutraukęs skirtingo amžiaus dalyvius iš aplinkinių vietovių. Į bendras veiklas įsitraukė vaikai, jaunimas ir suaugusieji, o renginių ašimi tapo bendrystė ir kūryba.

    Projekto organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo stiprinti kaimų bendruomenių tarpusavio ryšius ir palaikyti kultūrinį gyvybingumą. Tokios iniciatyvos ypač svarbios mažesnėse gyvenvietėse, kur kultūrinės veiklos dažnai tampa vienu iš būdų išlaikyti aktyvų vietos gyvenimą.

    Edukacijos vaikams ir jaunimui

    Mažiausieji dalyviai įsitraukė į kūrybinę edukaciją „Kuriame savo svajonių šalį“, kurioje piešė ir lipdė pasitelkdami plastiliną, modeliną, akvarelę, akrilinius dažus, guašą ir kitas priemones. Vaikai ant popieriaus ir kartono kūrė savo įsivaizduojamą idealų pasaulį, o veikla skatino vaizduotę ir saviraišką.

    Tuo pat metu jaunimas rinkosi į užsiėmimą „Mano filmo istorijos pradžia ir scenarijaus rašymo pradžiamokslis“. Jie mokėsi kurti personažus, dėlioti pirmuosius siužeto akcentus ir ieškoti būdų, kaip idėjas paversti įtraukiančia kino istorija.

    Tradicijos ir tapatybė suaugusiesiems

    Suaugusieji dalyviai išbandė tradicinę amatų kryptį edukacijoje „Piname tautines juostas“. Praktinė veikla virto ir jaukiu susitikimu, kuriame netrūko pokalbių, o kruopštumas ir kantrybė leido sukurti autentiškus, lietuvišką tapatybę atspindinčius darbus.

    Organizatorių teigimu, projektas nebuvo vienkartinis renginys, o nuoseklios iniciatyvos dalis. „Iš kartos į kartą“ planuojama tęsti ir kitais metais, siekiant, kad bendruomenės susitikimai taptų reguliaria tradicija.

    Projekto įgyvendinimui prisidėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, skyrusi 1 000 eurų. Organizatoriai dėkoja partneriams ir dalyviams, pabrėždami, kad bendros kultūrinės veiklos padeda išlaikyti ryšius tarp kartų ir kuria stipresnį vietos bendruomenės pagrindą.

  • Vilniaus rajono žvyrkeliai po liūčių permirkę: kodėl greideris gali tik pabloginti situaciją

    Vilniaus rajono žvyrkeliai po liūčių permirkę: kodėl greideris gali tik pabloginti situaciją

    Po pastaruoju metu iškritusių gausių kritulių dalis Vilniaus rajono žvyrkelių yra stipriai permirkę, o kai kuriose atkarpose įmirkęs ir pats kelio pagrindas. Tai reiškia, kad danga praranda tvirtumą, o eismas, ypač intensyvesnis, dar labiau didina provėžų ir pažliugusių ruožų riziką.

    Specialistai pabrėžia, kad tokioje būklėje žvyrkelio priežiūra tampa jautri net ir įprastiems darbams. Kai kelio konstrukcija per šlapia, bet koks papildomas mechaninis poveikis gali ne sutvarkyti, o išjudinti susilpnėjusį sluoksnį ir pagreitinti dangos irimą.

    Kodėl greideriavimas ne visada padeda?

    Vilniaus rajono savivaldybės atstovai aiškina, kad per minkštą ir šlapią pagrindą važiuojanti sunkiasvorė technika gali deformuoti dangą. Tokiais atvejais greiderio peilis ir ratų apkrova išmala paviršių, suformuoja gilesnes provėžas, o vėliau jose kaupiasi vanduo, todėl kelias džiūsta dar lėčiau.

    Be to, per anksti suformuotas profilis dažnai neišlaiko apkrovų, o po kelių dienų ar net valandų situacija gali tapti prastesnė nei prieš darbus. Dėl to žvyrkelių greideriavimas ir profiliavimas paprastai planuojamas tada, kai kelias yra pakankamai pradžiūvęs ir galima pasiekti ilgalaikį rezultatą.

    Kaip organizuojami darbai po liūčių?

    Seniūnijų darbuotojai nuolat stebi žvyrkelių būklę savo teritorijose ir vertina, kuriose atkarpose darbai jau gali būti atliekami kokybiškai. Pirmiausia tvarkomi tie ruožai, kuriuose pagrindas yra tvirtesnis, o drėgmės perteklius jau sumažėjęs.

    Gyventojų prašoma kantrybės ir supratingumo, nes palankesnės oro ir kelio sąlygos yra būtinos tam, kad priežiūros darbai ne taptų laikinu paviršiaus perstumdymu, o realiai pagerintų privažiavimą. Savivaldybė primena, kad skubotas technikos siuntimas į pažliugusį kelią dažnai reiškia papildomą žalą ir didesnius vėlesnius remonto poreikius.

    Ką verta žinoti vairuotojams?

    Permirkusiuose žvyrkeliuose didesnė tikimybė užklimpti, pažeisti automobilio dugną ar padangas, todėl rekomenduojama rinktis mažesnį greitį ir vengti staigių manevrų. Ypač atsargiai reikėtų važiuoti tose vietose, kur susiformavusios gilios provėžos ar telkšo vanduo.

    Jei kelio būklė staiga pablogėjo ar tapo sunkiai pravažiuojama, gyventojams verta informuoti savo seniūniją, kad situacija būtų įvertinta ir, esant galimybei, įtraukta į artimiausius priežiūros darbus.

  • Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Nuo spalio 1 dienos keturiose UAB „VAATC“ administruojamose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse šeštadieniais bus pratęstas darbo laikas iki 18 valandos. Šis sprendimas įgyvendinamas kaip pilotinis projektas, kuriuo siekiama patogiau aptarnauti gyventojus ir mažinti atvejus, kai stambios atliekos paliekamos šalia konteinerių.

    Ilgesnis darbo laikas bus taikomas dviejose aikštelėse Vilniuje, vienoje Vilniaus rajone ir vienoje Lentvaryje. Pilotui pasirinktos šios vietos: Pilaitės prospektas 50 ir Liepkalnio gatvė 113B Vilniuje, Sudervės gatvė 122 Grikienių kaime Vilniaus rajone, taip pat Trakų gatvė 1A Lentvaryje.

    Pasak projekto rengėjų, bandomuoju laikotarpiu bus stebima, ar pratęstas darbo laikas iš tiesų padeda gyventojams patogiau planuoti atliekų pridavimą. Taip pat bus vertinama, kaip keičiasi atvežamų atliekų srautai, piko valandos ir ar sprendimas sumažina netvarkingo atliekų palikimo problemą.

    Didelių gabaritų surinkimo aikštelės skirtos atliekoms, kurios netelpa į įprastus konteinerius, todėl gyventojams jos tampa svarbiu sprendimu tvarkantis po remonto, keičiant baldus ar buitinę įrangą. Specialistai primena, kad netinkamai paliktos stambios atliekos ne tik darko aplinką, bet ir apsunkina atliekų tvarkymo logistiką, o kai kuriais atvejais gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Įvertinus pilotinio projekto rezultatus, bus sprendžiama, ar tokį darbo laiką verta taikyti nuolat ir ar jį plėsti į daugiau aikštelių. Gyventojams rekomenduojama prieš vykstant pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo taisykles ir darbo laiką, nes skirtingoms atliekų rūšims gali būti taikomi papildomi reikalavimai.

  • Penktokų iš Rudaminos vizitas nustebino: bibliotekoje atrado veiklų, apie kurias negalvojo

    Penktokų iš Rudaminos vizitas nustebino: bibliotekoje atrado veiklų, apie kurias negalvojo

    Rugsėjo 28–30 dienomis Vilniaus rajono savivaldybės centrinėje bibliotekoje apsilankė Rudaminos „Ryto“ gimnazijos penktų klasių mokiniai. Per edukacinį vizitą jie susipažino su bibliotekos erdvėmis, knygų pasauliu ir paslaugomis, kurios aktualios ne tik skaitytojams, bet ir visai bendruomenei.

    Mokiniams buvo pristatyta, kaip bibliotekoje sugrupuotos ir išdėstytos knygos, kuo skiriasi grožinė ir informacinė literatūra, kaip rasti norimą leidinį kataloge ir lentynose. Vaikai taip pat sužinojo, kaip įsigyti skaitytojo pažymėjimą, kokių taisyklių laikomasi bibliotekoje ir kodėl jos padeda užtikrinti, kad knygos bei erdvės būtų patogios visiems.

    Vizito metu bibliotekininkė priminė, kad šiandien biblioteka daugeliui lankytojų yra ne vien knygų skolinimosi vieta. Vis dažniau ji veikia kaip edukacijų, kūrybinių dirbtuvių ir skaitymo skatinimo renginių erdvė, kur vaikai mokosi ieškoti patikimos informacijos ir atsirinkti šaltinius, ypač kai turinys internete plinta itin greitai.

    Susitikimo pabaigoje penktokai aktyviai įsitraukė į pokalbį, uždavė klausimų ir domėjosi, kokios veiklos bibliotekoje vyksta skirtingoms amžiaus grupėms. Aptarta, kaip dažniau atrasti laiko skaitymui ir nuo ko pradėti, jei knyga dar neatrodo įtraukianti.

    Vizitą vainikavo kūrybinė edukacija „Meškiukai-antistresiukai“. Mokiniai iš kojinių, grūdų, flomasterių ir gumyčių gamino savo sukurtus meškiukus, rinkosi spalvas, veido išraiškas ir suteikė kiekvienam darbui savitą charakterį.

    Bibliotekos atstovai tikisi, kad apsilankymas paskatins vaikus sugrįžti ir savarankiškai, atrasti jiems įdomias knygas bei veiklas. Tokie vizitai dažnai tampa pirmuoju žingsniu formuojant ilgalaikį skaitymo įprotį ir drąsą užsukti į biblioteką ne tik dėl privalomos literatūros, bet ir dėl smalsumo.

    Inf. ir nuotr. Vilniaus rajono savivaldybės centrinė biblioteka

  • Mokiniai Vilniaus rajone nusprendė patys: mokykloje atsirado nauja erdvė laisvalaikiui ir pamokoms

    Mokiniai Vilniaus rajone nusprendė patys: mokykloje atsirado nauja erdvė laisvalaikiui ir pamokoms

    Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje įgyvendinta mokinių idėja, finansuota per Vilniaus rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą. Šiemet daugiausia palaikymo sulaukė 8 klasės projektas, skirtas vyresniųjų klasių koridoriaus erdvei atnaujinti.

    Projekto esmė paprasta: mokiniai patys pasiūlė, ko labiausiai trūksta kasdienybėje, o vėliau bendruomenė išsirinko, kuri idėja vertingiausia. Tokiu būdu sprendimai priimami arčiau realių poreikių, o mokiniai įgyja praktinės patirties planuojant pokyčius.

    Mokymuisi ir poilsiui viena erdvė

    Atnaujintoje erdvėje mokiniai per pertraukas ir po pamokų gali patogiau ruoštis pamokoms, atlikti namų darbus ar dirbti su projektais. Ji pritaikyta ir laisvalaikiui, todėl atsirado daugiau galimybių žaisti stalo žaidimus ar tiesiog ramiau pailsėti.

    Mokykloje pabrėžiama, kad tokia vieta ypač aktuali tiems, kurie po pamokų laukia autobuso ir nori laiką praleisti prasmingai. Tai padeda mažinti atsitiktinį blaškymąsi koridoriuose ir skatina saugesnę, ramesnę aplinką.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Dalyvaujamasis biudžetas švietimo įstaigose tampa vis populiaresne priemone stiprinti mokinių įsitraukimą ir atsakomybę už bendrą erdvę. Tokios iniciatyvos ugdo finansinį raštingumą, komandinį darbą ir gebėjimą argumentuotai pristatyti savo idėjas.

    Projektą finansavo Vilniaus rajono savivaldybė, o mokykla tikisi, kad mokinių siūlomi sprendimai ir ateityje padės kryptingai gerinti ugdymo aplinką. Bendruomenė kviečiama ir toliau teikti idėjas, kurios kurtų patogesnę kasdienę mokyklos rutiną.

  • VMI gavo 7 773,50 eurų be savininko: skelbia terminą atsiliepti ir įspėja dėl pasekmių

    Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kviečia atsiliepti asmenis, kurie galėtų pagrįsti nuosavybės ar kitas turtines teises į pinigus, kurių savininkas ikiteisminio tyrimo metu taip ir nebuvo nustatytas. VMI nurodo, kad kalbama apie 7 773,50 eurų sumą.

    Pinigai VMI buvo perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2025 metų rugpjūčio 28 dieną priimtu nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje. Kaip skelbiama, tyrimo metu nenustačius pinigų savininko, suma perduota VMI kaip institucijai, administruojančiai tokio pobūdžio turtą.

    VMI pažymi, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.58 straipsniu, turtas, kurio savininkas nežinomas, gali būti apskaitomas ir administruojamas, kol atsiranda asmuo, galintis pagrįsti savo teises. 2025 metų gruodžio 4 dieną VMI perėmė 7 773,50 eurų į apskaitą turto perdavimo–priėmimo aktu.

    Gyventojai ar kiti asmenys, manantys turintys turtinių teisių į šiuos pinigus, raginami kreiptis į VMI per 6 mėnesius nuo kvietimo paskelbimo dienos. VMI atkreipia dėmesį, kad kreipiantis neužtenka žodinio paaiškinimo, būtina pateikti dokumentus ar kitus įrodymus, pagrindžiančius teisių atsiradimą.

    Tokie kvietimai dažniausiai skelbiami tuomet, kai ikiteisminio tyrimo metu randamas ar paimamas turtas, tačiau nėra duomenų, kam jis priklauso, o teisėtas savininkas pats nesikreipia. Praktikoje tai gali būti grynieji pinigai, įvairūs daiktai ar kitas turtas, dėl kurio nuosavybės kyla neaiškumų.

    VMI primena, kad praleidus nustatytą terminą, vėliau įrodyti teises į turtą gali būti sudėtingiau, todėl raginama nedelsti. Institucija taip pat pabrėžia, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančią informaciją.

  • Nacionalinis stadionas keičia etapą: jau spalį pradės dengti stogą, aiškėja metų darbų planas

    Nacionalinis stadionas keičia etapą: jau spalį pradės dengti stogą, aiškėja metų darbų planas

    Vilniaus nacionalinio stadiono statybvietėje darbai persikelia į kitą etapą: po pagrindinių konstrukcijų montavimo vis daugiau dėmesio skiriama vidinėms erdvėms ir aplinkinei infrastruktūrai. Pagal projekto grafiką, spalį planuojama pradėti stadiono stogo dengimo darbus.

    Šiuo metu objekte vyksta patalpų įrengimo darbai ir pradedami montuoti inžineriniai tinklai. Tai viena svarbiausių stadijos dalių, nes nuo inžinerinių sistemų parengties priklauso tolesni apdailos ir įrangos montavimo terminai.

    Iki metų pabaigos numatoma užbaigti treniruočių aikščių pagrindų įrengimą. Jei oro sąlygos leis, planuojama įrengti ir kelių bei pėsčiųjų takų pagrindus, kad būtų galima nuosekliai pereiti prie dangų klojimo ir teritorijos sutvarkymo.

    Pagrindinių konstrukcijų montavimas stadione baigtas liepą ir, kaip nurodoma projekto eigoje, tai padaryta anksčiau nei buvo planuota pirminiame grafike. Per devynis mėnesius sumontuota daugiau kaip 5 000 gelžbetoninių konstrukcijų, iš jų 1 766 tribūnų elementai, taip pat įrengtos pagrindinės laikančiosios ir atitvarinės konstrukcijos.

    Statybų rinkoje stogo dengimo pradžia paprastai laikoma vienu aiškiausių signalų, kad objektas artėja prie uždaros konstrukcijos stadijos. Užbaigus stogo ir atitvarų darbus, didėja galimybės nenutraukiant tempo vykdyti vidaus įrengimą ir geriau kontroliuoti darbų kokybę, nes mažėja priklausomybė nuo kritulių ir temperatūrų svyravimų.

    Tolesnė projekto eiga, kaip įprasta tokiems didelės apimties viešosios infrastruktūros objektams, bus glaudžiai susijusi su techninių sprendinių suderinimu, inžinerinių sistemų testavimu ir etapiniu teritorijos pritaikymu srautams. Artimiausi mėnesiai turėtų būti lemiami vertinant, ar pavyks išlaikyti suplanuotą tempą pereinant nuo konstrukcijų prie pilnos funkcinės parengties darbų.