CP v2

Category: Regionai

  • Pakruojo rajono renginiai birželio 1–7 dienomis: Kultūros naktis, edukacijos ir parodos visame krašte

    Pakruojo rajono renginiai birželio 1–7 dienomis: Kultūros naktis, edukacijos ir parodos visame krašte

    Birželio 1–7 dienomis Pakruojo rajone suplanuota gausi kultūros ir bendruomeninių veiklų programa: nuo edukacijų moksleiviams iki „Kultūros nakties“ renginių bei vasaros skaitymo iššūkio bibliotekose. Renginius organizuoja kultūros centrai, bibliotekų padaliniai ir muziejai, o dalis veiklų vyks atvirose miesto erdvėse.

    Visą vasarą, nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, visose rajono bibliotekose vyksta akcija „Vasara su knyga“. Tai visoje Lietuvoje organizuojamas skaitymo iššūkis, kviečiantis įvairaus amžiaus skaitytojus įtraukti daugiau knygų į kasdienybę ir atrasti naujus autorius.

    Birželio 1–2 dienos

    Birželio 1 dieną Linkuvos kultūros centre 9.00 valandą vyks edukacija pradinių klasių moksleiviams „Diena kultūros centre. Istorijų ratu“. Tą pačią dieną 10.00 valandą Žeimelio bibliotekos padalinyje planuojama iniciatyva „Tėčiai skaito vaikams“, po kurios vyks kūrybinė edukacija vaikams.

    Minint Gedulo ir vilties dieną, birželio 1 dieną 12.00 valandą numatytas tremtinių kapų lankymas Bardiškių ir Diržių kapinėse „Atmintis gyva“. Birželio 2 dieną 9.00 valandą Linkuvos kultūros centre moksleiviams bus pristatoma akvarelistų plenero paroda „Atspindžiai“ ir pasakojama apie dailininką Algirdą Lulkštą.

    Kultūros naktis Pakruojyje ir Linkuvoje

    Birželio 5 dieną Pakruojyje vyks „Kultūros naktis“, apjungianti skirtingas veiklas vaikams, šeimoms ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. 16.00 valandą Pakruojo kultūros centre numatytas filmas vaikams „Karalienės Korgis“, o vakare veiklos persikels į miesto erdves.

    18.00 valandą Pakruojo Vienybės aikštėje planuojama animatorių programa „Vaikų miestas“, o 19.00 valandą startuos naktinis kultūros žygis „Kultūros kompasas“ Pakruojo mieste. 20.00 valandą numatytas vakaro koncertas, taip pat vyks „Silent disco“ buvusio teismo kiemelyje, o Linkuvos kultūros centro Guostagalio skyriuje 19.00 valandą rengiama vokalinių ansamblių šventė „Birželio vakarai“.

    Parodos ir tradicinės šventės

    Birželio 6 dieną 13.00 valandą Balsių etnografinėje sodyboje vyks tradicinė armonikierių šventė „Stasiuka armoniok“. Tuo pačiu laikotarpiu rajone veiks daug parodų, skirtų istorinei atminčiai, vietos kūrėjams ir įvairioms sukaktims.

    Birželio 1–30 dienomis Bardiškių bibliotekos padalinyje pristatoma dokumentų paroda „Ištremtieji likimai“, o Guostagalio bibliotekos padalinyje veiks kraštietės Neringos Plauškienės paroda „Iš širdies – spalvomis“. Linkuvos kultūros centre visą mėnesį eksponuojama akvarelistų plenero „Atspindžiai“ paroda.

    Pakruojyje birželio 1–30 dienomis bibliotekos vaikų ir jaunimo erdvėje veiks dokumentų paroda vaikams „Mikės Pukuotuko pasaulis: 100 metų“, o Pakruojo kultūros centre iki birželio 26 dienos pristatoma paroda „Didžiosios istorijos paraštėse 1915“, skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms.

    Žeimelyje muziejuje „Žiemgala“ tęsiama paroda „100 metų radijui“, o Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ veikia prof. dr. Remigijaus Venckaus paroda „Tapybos formos“ iš ciklo Laisvė ir atsitiktinumas. Žvirblonių bibliotekos padalinyje birželio 1–30 dienomis eksponuojama Almutės Armonavičienės paroda „Molio kelionės“, kurios atidarymas numatytas birželio 16 dieną 14.00 valandą.

    Renginių laikai ir vietos gali keistis, todėl planuojant apsilankymą verta pasitikslinti informaciją konkrečiose kultūros įstaigose. Programa parengta pagal rajono kultūros įstaigų pateiktą informaciją.

  • Prezidentas įteikė 60 apdovanojimų: medalis „Už nuopelnus Lietuvai“ – žeimelietei Emilijai Bumblienei

    Prezidentas įteikė 60 apdovanojimų: medalis „Už nuopelnus Lietuvai“ – žeimelietei Emilijai Bumblienei

    Birželio 1 dieną prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingoje ceremonijoje įteikė 60 ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalių. Šiais apdovanojimais tradiciškai pagerbiami žmonės iš visos šalies už nuoseklų darbą, pilietiškumą ir reikšmingą indėlį į bendruomenę.

    Tarp apdovanotųjų – Žeimelyje gyvenanti Emilija Bumblienė, kuriai medalį pasiūlė Pakruojo rajono savivaldybė. Jos įvertinimas siejamas su ilgamečiu švietėjišku darbu ir aktyvia visuomenine veikla vietos bendruomenėje.

    Pedagogikos kelias ir šeima

    Jonas ir Emilija Bumbliai užaugino tris vaikus – sūnų ir dvi dukras. Šiandien šeima džiaugiasi šešiais vaikaičiais ir penkiais provaikaičiais, o pati E. Bumblienė yra augusi gausioje šeimoje su dviem broliais ir seserimi.

    Emilija Bumblienė baigė Vilniaus pedagoginį universitetą ir dirbo Pakruojo rajono Žeimelio vidurinėje mokykloje biologijos mokytoja. Už profesinius pasiekimus jai buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokytojos vardas.

    Veikla Žeimelio bendruomenėje

    Be darbo mokykloje, E. Bumblienė aktyviai prisideda prie Žeimelio viešųjų erdvių puoselėjimo: prižiūri sodybos aplinką, dalijasi savo išaugintais augalais ir patarimais želdinant miestelį. Bendruomenėje ji vertinama kaip žmogus, telkiantis kitus ir nuosekliai palaikantis vietos iniciatyvas.

    Ji taip pat dainuoja Žeimelio darželio-daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ mišriame ansamblyje. Emilija Bumblienė minima ir kaip Žeimelio tradicinės šventės Pražydo jurginai Žeimely pradininkė bei sumanytoja.

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais paprastai įvertinamas ne vien vienkartinis pasiekimas, o ilgalaikė, kasdienė veikla, kuri kuria apčiuopiamą naudą valstybei ar bendruomenei. Tokie apdovanojimai dažnai atkreipia dėmesį į regionuose dirbančius žmones, kurių darbai matomi pirmiausia artimiausioje aplinkoje, tačiau daro platesnį poveikį.

    Pakruojo rajono savivaldybės teigimu, šis įvertinimas yra svarbus ne tik pačiai E. Bumblienei, bet ir visam Žeimelio kraštui. Apdovanojimas, anot savivaldybės, primena, kad bendruomeniškumas, švietimas ir kultūrinės iniciatyvos išlieka kertinėmis stiprios visuomenės atramomis.

  • Palanga ruošiasi vasarai: viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai visą gegužę mokėsi

    Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnyba, artėjant 2026 metų vasaros sezonui, visą gegužę skyrė darbuotojų mokymams. Tarnyba teigia, kad pagrindinis tikslas – sustiprinti profesines kompetencijas ir praktinius įgūdžius, kurie reikalingi kasdienėje veikloje, užtikrinant viešąją tvarką kurorte.

    Didžiausias dėmesys šįkart buvo skirtas viešojo administravimo principams ir administracinei teisenai. Mokymus vedė teisėsaugos institucijų ir tarptautinės viešosios teisės specialistė, ilgametė Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnė bei lektorė Rasa Bekėžienė.

    Mokymų metu aptarti teisės taikymo klausimai, administracinių procedūrų logika ir praktinės situacijos, su kuriomis tarnybos darbuotojai susiduria dirbdami viešosiose erdvėse. Tokios temos ypač aktualios prieš sezoną, kai išauga žmonių srautai, o sprendimus dažnai tenka priimti greitai ir aiškiai dokumentuojant veiksmus.

    Be teisinių mokymų, vyko pirmosios medicininės pagalbos mokymai, kuriuos vedė Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Agnė Leonavičiūtė. Tarnyba pabrėžia, kad kurorte dažniau pasitaiko situacijų, kai pirmieji į įvykio vietą atvykstantys darbuotojai turi mokėti suteikti pradinę pagalbą iki atvykstant medikams.

    Taip pat surengti darbuotojų saugos ir saugumo mokymai su praktiniais užsiėmimais, kuriuos vedė darbo saugos ir sveikatos specialistas Tomas Ruikis, UAB „Tutum opus“ vadovas. Jų metu atnaujintos žinios apie saugų darbo organizavimą, veiksmus ekstremalių situacijų metu ir atsakomybę už saugios darbo aplinkos užtikrinimą.

    Tarnybos vertinimu, tokie mokymai prieš vasarą padeda vienodinti praktiką, mažinti klaidų riziką ir gerinti paslaugų kokybę gyventojams bei poilsiautojams. Kurortui ruošiantis didžiausiam metų intensyvumui, sustiprintos darbuotojų kompetencijos turėtų prisidėti prie sklandesnio viešosios tvarkos užtikrinimo Palangos mieste.

  • Merų klubo susitikimas Palangoje: Kurhauze pristatyti kurorto projektai ir Šventosios uosto planai

    Gegužės 29 dieną Palangoje surengtas Lietuvos merų klubo susitikimas, kurio metu savivaldybių vadovai aptarė aktualius savivaldos klausimus ir regionams svarbius iššūkius. Susitikimas vyko Kurhauze, kur Palangos miesto vadovai pristatė pastarųjų metų pokyčius ir artimiausius darbus.

    Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kartu su vicemeru Rimantu Antanu Mikalkėnu svečiams pristatė įgyvendinamus ir planuojamus infrastruktūros, švietimo, kultūros bei viešųjų erdvių projektus. Pasak organizatorių, šie sprendimai siejami su nuosekliu kurorto augimu ir gyvenimo kokybės gerinimu.

    Kas keičia kurortą?

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybės planuoja viešąsias investicijas ir derina jas su kasdieniais gyventojų poreikiais bei sezoniškumu. Kurortams tai ypač aktualu, nes piko metu išauga transporto srautai, apkrova paslaugoms ir viešosioms erdvėms.

    Merų klubo nariai teigė teigiamai vertinantys Palangoje vykstančius pokyčius ir pabrėžė, kad kurortas per kelerius pastaruosius metus pastebimai modernėjo. Anot dalyvių, akivaizdžiausiai matomi pokyčiai siejami su atnaujintomis viešosiomis erdvėmis ir kryptingu miesto vystymu.

    Vizitas Šventosios uoste

    Po susitikimo Kurhauze merų klubo nariai apsilankė Šventosios jūrų uoste. Ten jie susitiko su uosto direktoriumi Mindaugu Skritulsku ir aptarė uosto veiklą bei tolesnius planus.

    Tokie vizitai savivaldybių vadovams leidžia palyginti skirtingų miestų praktikas, įvertinti infrastruktūros sprendimus ir ieškoti pritaikomų modelių savo savivaldybėse. Merai akcentavo, kad reguliarūs susitikimai padeda dalintis patirtimi ir greičiau rasti sprendimus regionams svarbiausiais klausimais.

  • Palanga griežtina tvarką vasarai: J. Basanavičiaus gatvėje nuo birželio 1 dienos – draudimas riedėti

    Palangoje vasaros sezonui įsigalioja eismo ribojimai populiariausiose pėsčiųjų zonose: nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos J. Basanavičiaus gatvėje draudžiamas dviračių, velomobilių ir elektrinių paspirtukų eismas. Tokiu laikotarpiu kurorte ženkliai išauga pėsčiųjų srautai, todėl savivaldybė akcentuoja saugumo prioritetą.

    Tokie ribojimai taikomi siekiant sumažinti konfliktines situacijas, kai siauresnėse atkarpose ir prie kavinių terasų susimaišo pėstieji bei riedantys eismo dalyviai. Didžiausia rizika kyla ten, kur žmonės juda lėtai, dažnai sustoja, o matomumą riboja stendai, lauko prekyba ar tankiai išsidėsčiusios poilsio erdvės.

    Kur draudimai galioja nuolat

    Mieste nurodoma, kad analogiškas ribojimas galioja visus metus ant Palangos jūros tilto ir Birutės parke. Šiose vietose pėsčiųjų judėjimas yra intensyvus ne tik vasarą, o infrastruktūra nėra pritaikyta saugiam mišriam eismui, todėl siekiama išvengti incidentų.

    Gyventojai ir kurorto svečiai, keliaujantys dviračiais, elektriniais paspirtukais ar velomobiliais, raginami rinktis dviračių takus. Į ribojamo eismo zonas patenkant ar norint pasiekti objektus pačioje teritorijoje, rekomenduojama važiuoti šalutinėmis gatvėmis arba nulipti nuo transporto priemonės ir ją vestis šalia.

    Ką verta žinoti planuojantiems maršrutą

    Prasidėjus sezonui, maršrutą verta susiplanuoti iš anksto, ypač piko valandomis, kai judėjimas miesto centre lėtėja. Praktikoje tai reiškia, kad patogiausia palikti paspirtuką ar dviratį už draudžiamos zonos ribų ir likusį atstumą įveikti pėsčiomis, taip išvengiant ir spūsčių, ir galimų pažeidimų.

    Tokie ribojimai pastaraisiais metais tampa įprasta kurortų praktika, nes mikrojudumo priemonių skaičius auga greičiau nei pėsčiųjų erdvėms pritaikyta infrastruktūra. Savivaldybės sprendimai dažniausiai orientuoti į aiškų srautų atskyrimą: riedėjimas nukreipiamas į dviračių takus, o pagrindinės promenados paliekamos pėstiesiems.

  • Palangos savivaldybė skelbia specialistų priėmimus Šventojoje birželio 1–5 dienomis: sritys ir laikas

    Palangos savivaldybė praneša, kad birželio 1–5 dienomis Šventojoje gyventojus priims savivaldybės administracijos specialistai. Konsultacijos vyks Palangos miesto savivaldybės administracijos patalpose Šventojoje, Šventosios g. 14.

    Gyventojai raginami iš anksto įsivertinti, su kokiu klausimu kreipiasi, kad priėmimo metu būtų galima greičiau suteikti reikalingą informaciją ir priimti prašymus. Atvykstant būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

    Kas konsultuos ir kokiais klausimais

    Birželio 1 dieną gyventojus konsultuos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Zokienė. Bus teikiama pirminė teisinė pagalba, įskaitant teisinę informaciją, konsultacijas ir dokumentų institucijoms rengimą, išskyrus procesinius dokumentus.

    Taip pat bus konsultuojama dėl ginčų sprendimo ne teismo tvarka, taikaus susitarimo galimybių ir taikos sutarties parengimo. Savivaldybė pažymi, kad tokio pobūdžio konsultacijos padeda gyventojams greičiau susiorientuoti, kokių veiksmų imtis ir kur kreiptis toliau.

    Birželio 3 dieną priėmimus vykdys Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Petrauskienė bei vyriausioji specialistė Jolita Antanavičė. Gyventojai bus konsultuojami teritorijų planavimo klausimais, įskaitant žemės paskirties ir naudojimo būdo keitimą bei detaliųjų planų rengimą.

    Taip pat bus teikiamos konsultacijos architektūros ir statybos temomis, susijusiomis su pastatų statyba, architektūriniais sprendiniais ir užstatymo reglamentais. Tokie klausimai dažniausiai aktualūs planuojantiems naujas statybas, rekonstrukciją ar sklypo panaudojimo pokyčius.

    Birželio 4 dieną gyventojus priims Socialinės rūpybos skyriaus vyresnioji specialistė Valerija Otsus. Bus teikiamos konsultacijos ir priimami prašymai dėl piniginės socialinės paramos, įskaitant būsto šildymo išlaidų kompensacijas ir socialinės pašalpos skyrimą.

    Taip pat bus nagrinėjami klausimai dėl daugiabučių namų atnaujinimo, kai siekiama įvertinti teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą. Gyventojai galės kreiptis ir dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą lengvatų, paramos mirties atveju bei paramos pagal Materialinio nepritekliaus mažinimo programą.

    Birželio 5 dieną konsultuos Aplinkos apsaugos ir žemėtvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Algimantas Gedvilas. Gyventojai galės kreiptis valstybinės žemės klausimais, susijusiais su prisijungimu, nuoma, valstybinės žemės užėmimu, teise statyti ir mokesčiais už užstatymą valstybinėje žemėje.

    Taip pat bus konsultuojama želdinių ir atliekų tvarkymo temomis, kurios aktualios tiek individualių sklypų savininkams, tiek bendrijoms ar įstaigoms. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais neretai prireikia papildomų dokumentų, todėl verta pasiruošti iš anksto.

    Be to, nuo antradienio iki ketvirtadienio gyventojus konsultuos Ūkio ir turto skyriaus patarėjas Alvidas Bacius. Bus teikiamos konsultacijos vietinės reikšmės kelių ir infrastruktūros, teritorijų priežiūros, aplinkos, melioracijos ir kitais ūkio klausimais.

    Priėmimo laikas ir registracija

    Priėmimai vyksta pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.30 iki 16.30 valandos, penktadieniais nuo 8.30 iki 15.15 valandos. Pietų pertrauka numatyta nuo 12 iki 12.45 valandos.

    Dėl išankstinės registracijos gyventojai kviečiami skambinti telefonais 0 460 48705, 0 460 48716 arba 0 460 41406. Savivaldybė primena, kad išankstinė registracija padeda sutrumpinti laukimo laiką ir užtikrinti sklandesnį aptarnavimą.

  • Birželio 2 dieną virš oro uosto suks ratus orlaivis: tikrins tūpimo-kilimo tako žiburius

    Birželio 2 dieną nuo 17 valandos iki 18 valandos prie oro uosto bus pastebimas ratus sukantis orlaivis. Skrydis susijęs ne su pratybomis ar ypatingu įvykiu, o su planine aerodromo įrangos patikra.

    Per šį laiką bus vykdomi tūpimo-kilimo tako žiburių apskraidymai, kurių metu iš oro vertinama, ar šviesų sistema veikia tiksliai ir tolygiai. Tokie patikrinimai yra įprasta aviacijos saugos dalis, padedanti užtikrinti tinkamą tako matomumą įvairiomis oro sąlygomis.

    Apskraidymų užsakovas yra AB Lietuvos oro uostai. Darbus vykdys kompanija „Flight Precision LTD“, kuri specializuojasi aviacijos infrastruktūros skrydiniuose patikrinimuose.

    Skrydžiui numatytas orlaivis Beechcraft Kingair 300. Gyventojai gali girdėti dažnesnį variklių garsą ir matyti, kad lėktuvas kartoja panašias trajektorijas, tačiau tai yra suplanuoto patikrinimo dalis.

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kuriomis siekiama, kad parama būtų skiriama taikliau ir pasiektų pažeidžiamiausius gyventojus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą turėtų pajusti apie 15 000 asmenų.

    Pakeitimai apima socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimo sąlygas, turto vertinimą bei papildomą paramą įsidarbinus. Taip pat daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik padėtų išgyventi, bet ir palengvintų grįžimą į darbo rinką.

    Turto vertinimas: didesnės santaupos nebeatims teisės į paramą

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su piniginių lėšų normatyvu, kuris naudojamas vertinant, ar žmogus ar šeima nepraranda teisės į piniginę socialinę paramą. Normatyvas padidintas 2 kartus, todėl didesnės santaupos rečiau taps priežastimi netekti socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

    Ministerija pateikia pavyzdį, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 eurų iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia didesnę toleranciją vadinamajai finansinei pagalvei, kuri ypač svarbi netikėtoms išlaidoms ar laikiniems pajamų svyravimams.

    Didesnės paskatos įsidarbinti ir paprastesnės sąlygos dirbantiems

    Siekiant, kad socialinės pašalpos gavėjams būtų lengviau pereiti į darbo rinką, ilgiau mokama papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus. Nuo šiol 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydis bus mokamas 6 mėnesius vietoj 3.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Be to, išplečiamas žmonių ratas, galintis pretenduoti į šią papildomą išmoką, įtraukiant ir tuos, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusius mažus vaikus ar prižiūrėjusius asmenis su negalia.

    Dar vienas svarbus palengvinimas taikomas dirbantiems ne visu darbo laiku: atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kuri anksčiau buvo siejama su teise į paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir situacijas, kai dirbantis žmogus praranda paramą vien dėl formalių darbo laiko kriterijų.

    Palankesnės taisyklės vieniems tėvams ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms

    Šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina vaikus vienas, numatytas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol socialinė pašalpa dažniau būdavo skiriama tik vaikui, o kompensacijos tokiais atvejais ne visada priklausydavo.

    Per minėtą laikotarpį tėvai turės imtis veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Šis reikalavimas siejamas su ilgalaikiu šeimos pajamų stabilumu, kad parama nekartotų situacijos, kai vaiko išlaikymo klausimas lieka neišspręstas.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms numatyta dar viena svarbi korekcija: į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat tam tikrais atvejais ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei šis statusas pirmą kartą nustatytas iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Aktyvesnis įtraukimas į užimtumo programas

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiausia turės siūlyti dalyvauti savivaldybės užimtumo didinimo programoje arba nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomuose užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai bus galima pasitelkti tik tuos darbingo amžiaus asmenis, kurie atsisakė siūlomų programų, jose nedalyvauja ir nėra aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Ši nuostata taikoma nedirbantiems, nesimokantiems ir socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės gaunantiems asmenims.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu keičiame požiūrį į socialinę paramą: ji turi ne tik padėti įveikti sunkumus, bet ir stiprinti žmonių galimybes sugrįžti į darbo rinką“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad dalis pokyčių skirta sumažinti atotrūkį tarp paramos gavimo ir darbo pajamų, kad įsidarbinimas netaptų finansiškai rizikingas. Kartu siekiama, kad turto vertinimas realiau atspindėtų žmonių situaciją, o teisė į paramą nebūtų prarandama vien dėl santaupų, skirtų baziniam saugumui.

  • Kaišiadorių rajone startuoja melioracijos griovių rekonstrukcija: darbai truks iki 2027 metų rudens

    Kaišiadorių rajone startuoja melioracijos griovių rekonstrukcija: darbai truks iki 2027 metų rudens

    Kaišiadorių rajone pradedami melioracijos griovių ir juose esančių statinių rekonstrukcijos darbai, skirti prastos būklės infrastruktūrai atnaujinti. Savivaldybė informuoja, kad rangos darbai apims kelias seniūnijas ir daugelį gyvenviečių, todėl dalyje teritorijų gyventojai gali susidurti su laikinais nepatogumais.

    Darbai vyks Kruonio, Nemaitonių ir Žaslių seniūnijose, Sevelionių, Kovaičių, Kazokų, Skarbiškių, Basonių, Dūdiškių, Rokiškių I, Žostautų, Girgždų, Neveliškių, Guronių, Pajautiškių ir Talpūnų kaimų teritorijose. Tokie projektai paprastai apima ne tik griovių profilio atstatymą, bet ir vandens pralaidų, rinktuvų bei kitų melioracijos statinių sutvarkymą.

    Rekonstrukcija vykdoma pagal MB „Melprojekta“ parengtą techninį projektą „Kaišiadorių rajono savivaldybės dalies blogos būklės melioracijos griovių ir juose esančių statinių rekonstrukcija“ (Nr. 26/845-TDP-MS). Tiksli darbų apimtis ir sprendiniai numatyti projekte, kuriuo vadovaujasi rangovas ir darbų priežiūrą vykdančios institucijos.

    Kada vyks darbai?

    Nurodoma, kad darbų pradžia numatyta 2026 metų birželio 15 dieną. Planuojama darbų pabaiga – 2027 metų rugsėjo 30 dieną, tad rekonstrukcija truks daugiau nei metus ir apims bent vieną pilną šiltąjį sezoną.

    Praktikoje melioracijos darbų tempą dažnai lemia oro sąlygos ir gruntų drėgnumas, nes dalis darbų atliekama atvirose trasose ir sunkiosios technikos privažiavimuose. Gyventojams ir žemės naudotojams tokiais atvejais svarbiausia laiku sužinoti apie planuojamus pravažiavimų ribojimus ar darbus prie sklypų ribų.

    Kas vykdys rangą?

    Darbus vykdys „Žiuko įmonė“, registruota Vilniaus g. 103, Molėtuose. Už darbų vykdymą atsakingo asmens telefono numeris nurodomas 370 679 14 001.

    Melioracijos infrastruktūros rekonstrukcija paprastai siejama su keliais tikslais: sumažinti užmirkimų riziką, užtikrinti tolygesnį vandens nuvedimą nuo dirbamų plotų ir apsaugoti kelius bei sodybas nuo perteklinio paviršinio vandens. Atnaujinta sistema taip pat gali prisidėti prie stabilesnių ūkininkavimo sąlygų, kai kritulių režimas tampa vis labiau nepastovus.

  • Rumšiškėse – profesionalaus meno sezonas: „Scenos vėjai“ grįžta, o „Tėkmėje“ kviečia į marias

    Rumšiškėse – profesionalaus meno sezonas: „Scenos vėjai“ grįžta, o „Tėkmėje“ kviečia į marias

    Du projektai ir vienas tikslas

    Rumšiškės šiemet vėl įsijungs į profesionalaus meno ritmą: miestelyje startuoja du kryptingi projektai – „Scenos vėjai“ ir „Tėkmėje“. Abu sumanymai siekia tą patį tikslą: kad teatras, šokis ir muzika būtų pasiekiami ne tik didmiesčiuose, bet ir ten, kur kasdien gyvena žiūrovas.

    Projektai bendrai finansuojami Lietuvos kultūros tarybos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės. Tokia schema – viena dažniausių kultūros sklaidos regionuose praktikų: valstybės parama padeda užtikrinti programos kokybę, o savivaldybės indėlis leidžia ją pritaikyti konkrečiai bendruomenei.

    „Šie projektai rodo, kad kryptingas kultūros puoselėjimas regionuose turi ilgalaikį poveikį – jis stiprina vietos identitetą ir kuria gyvą, aktyvią bendruomenę“, – sakė Rumšiškių kultūros centro direktorė Modesta Kalinauskienė.

    „Scenos vėjai“: teatras arčiau namų

    Septintą sezoną skaičiuojantys „Scenos vėjai“ šiemet plečia geografiją: profesionalaus teatro programa suplanuota ne tik Rumšiškėse, bet ir Pravieniškėse bei Dovainonyse. Tai svarbus pokytis regionams, kur kultūros pasiūla dažnai priklauso nuo vienkartinių gastrolių, o ne nuo nuoseklios programos.

    Birželio 10 dieną Dovainonių salėje „Taško“ teatras rodys interaktyvų spektaklį vaikams „Trys paršiukai“. Kūrėjai žada įtraukti mažuosius į pasakojimo eigą, o suaugusiesiems siūloma atskira klausymosi patirtis per ausines.

    Rugsėjo 18 dieną, minint Europos archeologijos dienas, Rumšiškių kultūros centro fojė erdvėje pasirodys Šeiko šokio teatras su šokio spektakliu „Onos“. Programos akcentas – istorijos apie moterų likimus, perteikiamos judesiu ir vizualumu.

    Lapkričio 21 dieną Rumšiškių kultūros centre numatytas Klaipėdos jaunimo teatro patyriminis muzikinis spektaklis „Danse Macabre“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai kūrinys apie laikinumą ir žmogaus pasirinkimus, kuriame svarbus ne tik siužetas, bet ir žiūrovo patirtis.

    Šalia spektaklių planuojama ir edukacija 1–6 klasių mokiniams „Kai atgyja Čiurlionio paveikslai“. Tokios veiklos dažnai laikomos vienu efektyviausių būdų auginti būsimą auditoriją, nes vaikai susipažįsta su scenos menų principais per praktinį veiksmą.

    Gruodžio 4 dieną Pravieniškių salėje Klaipėdos jaunimo teatras pristatys H. K. Anderseno pasaką „Dvylika iš pašto karietos“. Žadama šiuolaikiška interpretacija, padedanti klasikinį tekstą perskaityti per šiandienos visuomenės įvairovės patirtis.

    „Tėkmėje“: bendruomenės kūryba marių fone

    Projektas „Tėkmėje“ į Rumšiškes sugrįžta antrą kartą ir šiemet kviečia gilintis į Kauno marių temą. Tai ne vien koncertas, o procesas, jungiantis vietos istoriją, atmintį ir dabarties menines formas, kai profesionalūs kūrėjai dirba kartu su bendruomene.

    Projekto ašis – Rumšiškių tapatybė, susiejama su trimis kryptimis: krašto poetų balsais, užlietų senųjų Rumšiškių istorija ir gyvąja liaudies dainų tradicija. Toks meninis modelis dažnai pasirenkamas tada, kai siekiama ne tik parodyti kūrinį, bet ir įprasminti konkrečią vietą.

    Birželį planuojamos šokio dirbtuvės, kurias ves choreografai Stefanija Nosovaitė ir Jokūbas Nosovas. Jų kuriamas pasirodymas bus įkvėptas Rumšiškių perkėlimo istorijos, kuri iki šiol išlieka svarbia vietos kolektyvinės atminties dalimi.

    Muzikinėje projekto dalyje numatyta bendradarbystė su atlikėja Gabriele Vilkickytė ir grupe „Sutartronica“. Organizatoriai skelbia, kad programoje turėtų susipinti liaudies dainos, šiuolaikinė muzika ir Rumšiškių krašto poetų tekstai.

    Didysis „Tėkmėje“ finalas suplanuotas rugsėjo 5 dieną Rumšiškių įlankoje. Ant pontoninės scenos pasirodys ir profesionalūs atlikėjai, ir vietos bendruomenės dalyviai, o žiūrovams numatyta galimybė reginį stebėti nuo Lietuvos etnografijos muziejaus pakrantės ar iš laivų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad visų projektų renginiai bus nemokami. Regionams tai svarbus faktorius: nemokamas įėjimas mažina barjerus pirmą kartą ateinantiems žiūrovams ir leidžia kultūrai tapti kasdiene, o ne išimtine patirtimi.

    Rumšiškėse planuojama programa išlaiko aiškią kryptį: žiūrovui siūloma ne tik atvykti į spektaklį ar koncertą, bet ir, ypač „Tėkmėje“ atveju, tapti kūrybinio proceso dalimi. Tokia forma stiprina bendruomeniškumą ir padeda vietos istorijai skambėti gyvai, šiuolaikiškai ir įtraukiai.