CP v2

Category: Regionai

  • Vilnius dalija kioskus: kas gaus geriausias vietas ir kiek teks mokėti už kv. m?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė konkursą įrengti ir penkerius metus eksploatuoti tipinio dizaino kioskus (paviljonus) keliose dešimtyse sostinės vietų. Dauguma jų numatytos prie viešojo transporto stotelių, turgaus teritorijų ir intensyvaus pėsčiųjų srauto gatvių.

    Konkursu siekiama, kad prekybos ar paslaugų vietos viešose erdvėse būtų vienodos estetikos, aiškiai reglamentuotos ir lengviau prižiūrimos. Savivaldybė pabrėžia, kad laimėtojai kioskus privalės įrengti ne vėliau kaip per vienus metus nuo leidimo gavimo.

    Kur bus leidžiama įrengti kioskus

    Konkursui pateiktos vietos išsidėsčiusios įvairiuose rajonuose, įskaitant Antakalnį, Fabijoniškes, Karoliniškes, Lazdynus, Šeškinę, Žirmūnus, Senamiestį ir Naująją Vilnią. Numatyta vieta ir Grigiškėse, Kovo 11-osios gatvėje.

    Dalis taškų pririšti prie konkrečių stotelių, pavyzdžiui, „Jovaro“, „Laisvės prospektas“, „Lazdynų seniūnija“, „Spaudos rūmai“, „Justiniškės“, „Jeruzalė“. Tokiose vietose kioskai paprastai orientuojami į greito aptarnavimo paslaugas, smulkią prekybą ar kasdienius keleivių poreikius.

    Kiek kainuos leidimas ir kaip bus vertinama

    Pagrindinis konkurso vertinimo kriterijus yra didžiausias dalyvio pasiūlytas vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m kiosko ploto per mėnesį. Pasiūlymas negali būti mažesnis nei nustatyti minimalūs tarifai pagal vietos kategoriją.

    Minimalūs dydžiai nurodyti taip: reprezentacinėse vietose 7,2 euro už 1 kv. m per mėnesį, kitose vietose 3,5 euro, o teritorijose, kurios prie miesto prijungtos nuo 1996 metų sausio 1 dienos, 1,7 euro. Galutinę kainą lems dalyvių konkurencija, todėl patraukliausiose vietose tarifas gali reikšmingai augti.

    Kokie įsipareigojimai laukia laimėtojų

    Konkurso laimėtojams bus suteikta teisė kioską eksploatuoti penkerius metus, tačiau kartu atsiras ir aiškus terminas įrengimui. Jei kioskas per vienus metus nebus pastatytas ir parengtas veiklai, savivaldybė gali vertinti tai kaip sąlygų nevykdymą.

    Norint dalyvauti, už kiekvieną pasirinktą vietą būtina pateikti dokumentus užklijuotame voke ir pervesti 600 eurų užstatą (depozitą), skirtą pasiūlymo galiojimui užtikrinti. Taip pat turi būti pateiktas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jei paraišką teikia įgaliotas asmuo.

    Dokumentai konkursui priimami iki 2026 metų spalio 20 dienos 15.45 valandos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje Konstitucijos prospekte. Tą pačią dieną 16 valandą numatytas vokų su pasiūlymais atplėšimas.

  • Vilniuje startuoja sklypo Pergalės g. 60 pertvarka: prijungs valstybinės žemės gabalą

    Kas planuojama Pergalės g. 60

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša pradedanti žemės sklypo Pergalės g. 60 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Sprendimas grindžiamas administracijos direktoriaus 2026 metų rugsėjo 4 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo startuoja procedūros pagal galiojančias taisykles.

    Projektu apimama apie 1 967 kv. m teritorija, kurioje yra 1 874 kv. m kitos paskirties sklypas ir apie 93 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Pagrindinis tikslas – šį įsiterpusį plotą prijungti prie besiribojančio sklypo.

    Kodėl prijungiamas įsiterpęs plotas

    Savivaldybė nurodo, kad laisvoje valstybinėje žemėje šiuo atveju neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo. Dėl to pasirenkamas sprendimas sujungti įsiterpusį plotą su gretimu sklypu, kad teritorija būtų valdoma ir tvarkoma aiškiomis ribomis.

    Tokie projektai paprastai inicijuojami tenkinant bendraturčių ar suinteresuotų asmenų prašymus, kai esama situacija neatitinka racionalaus žemės naudojimo principų. Praktikoje tai padeda išvengti nepatogių, atskirai nefunkcionuojančių valstybinės žemės „salelių“ ir palengvina vėlesnius sklypo tvarkymo darbus.

    Kaip vyks procesas ir kur sekti eigą

    Visi su projektu susiję planavimo veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys sistemoje gali sekti paslaugų būsenos pasikeitimus bei gauti elektroninių paslaugų rezultatus.

    Skelbiama, kad šio projekto registracijos numeris sistemoje yra ZSFP-213343. Papildomą informaciją teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio specialistė Valerija Sabaliauskienė.

  • Varėna neteko šviesios kultūros lyderės: mirė ilgametė muzikos mokyklos direktorė

    2026 metų rugsėjo 5 dieną mirė ilgametė Varėnos muzikos mokyklos direktorė, pedagogė ir kultūros darbuotoja Nijolė Pavasarienė. Bendruomenė neteko žmogaus, kurio veikla dešimtmečiais formavo Varėnos muzikinį ir kultūrinį gyvenimą.

    Per daugiau kaip keturis dešimtmečius N. Pavasarienės profesinis kelias buvo glaudžiai susijęs su muzika, jaunaisiais atlikėjais ir ugdymu. Vadovaudama mokyklai ji rūpinosi ne tik kasdieniu darbu, bet ir ilgalaike kryptimi, telkė pedagogų komandą, skatino mokinių motyvaciją.

    Mokyklos virsmas ir kryptis

    Jos vadovavimo laikotarpiu mokykla tapo svarbia Varėnos kultūrinės tapatybės dalimi ir aktyviu miesto renginių partneriu. 2012 metais, N. Pavasarienei inicijavus sprendimą, įstaigai suteiktas Jadvygos Čiurlionytės vardas, pabrėžęs ryšį su Lietuvos muzikos tradicija.

    Pedagogės iniciatyvos skatino mokyklą būti atvira profesionaliam menui ir bendradarbiavimui su šalies muzikos bei meno institucijomis. Tai padėjo Varėnoje dažniau skambėti profesionaliai muzikai, o mokiniams suteikė daugiau progų pasirodyti koncertuose ir projektuose.

    Mokinių pasiekimai ir tęstinumas

    Ypatingą vietą N. Pavasarienės veikloje užėmė mokiniai ir jų tobulėjimas. Jos ugdytiniai ne kartą tapo „Dainų dainelės“ laureatais, o dalis vėliau pasirinko profesinį kelią muzikoje Lietuvoje ir užsienyje.

    Svarbiu palikimo ženklu tapo ir tai, kad kai kurie buvę mokiniai patys grįžo į švietimo ir kultūros lauką kaip mokytojai bei kolektyvų vadovai. Taip, per žmones ir perduodamą patirtį, jos darbas tęsėsi iš kartos į kartą.

    Įvertinimai ir bendruomenės atmintis

    N. Pavasarienė aktyviai dalyvavo organizuojant kultūros renginius, dainų šventes ir jų apžiūras, telkė bendruomenę bendram darbui. Jos iniciatyva įkurtas Varėnos kultūros centro moterų ansamblis „Rūta“, koncertavęs Lietuvoje ir užsienyje.

    2017 metais už ilgametį darbą Varėnos krašto kultūrai ji apdovanota Varėnos rajono savivaldybės kultūros premija ir Kultūros ir meno tarybos ženklu „Sidabrinė bitė“. Artimieji ir kolegos pabrėžia, kad tikrasis jos palikimas yra žmonės, kuriuos ji įkvėpė, subūrė ir išmokė mylėti muziką.

    „Kultūra kuriama ne vien scenoje, ji gimsta kasdienybėje, kai vaikui padedama atrasti pirmąsias natas“, – sakė ją prisimenantys kolegos.

    Varėnos bendruomenė atsisveikina su asmenybe, kurios darbai liks gyvi mokinių muzikoje, koncertų tradicijose ir miesto kultūriniame gyvenime. Jos atminimas siejamas su nuoširdžiu darbu, pagarba žmonėms ir ilgalaikiu rūpesčiu meniniu ugdymu.

  • Šventojoje po 100 metų – uosto proveržis: prie senojo molo dedamas kertinis akmuo

    Rugsėjo 11 dieną 11 valandą Šventojoje, paplūdimyje prie istorinio senojo molo, bus pažymėta naujo Šventosios uosto raidos etapo pradžia. Čia planuojama simboliškai padėti kertinį akmenį ir pristatyti artimiausius darbus, kurie žymi realią statybų pradžią jūroje.

    Šis įvykis sutampa su reikšminga sukaktimi: praėjo šimtas metų nuo pirmųjų Šventosios uosto statybos darbų starto. 1925 metais balandžio 28 dieną uosto statyba buvo pradėta iškilmingai, tačiau per dešimtmečius projektas patyrė ne vieną sustojimą ir krypties pokyčius.

    Dabar, pasak projekto vykdytojų, pradedamas vienas svarbiausių atkūrimo etapų – pagrindinių hidrotechninių statinių jūroje statyba. Būtent nuo jų priklausys uosto apsauga nuo bangavimo, saugesnis įplaukimas ir galimybės toliau vystyti krantinę bei vidaus infrastruktūrą.

    Renginyje bus pristatyta, kaip numatoma keistis Šventajai ir kokia kryptimi bus kuriamas atkuriamas uostas. Organizatoriai žada, kad žiniasklaidos atstovai galės apžiūrėti vietą, kurioje startuoja naujas etapas, ir išgirsti miesto vadovų bei projekto įgyvendintojų komentarus.

    Šventosios uostui prognozuojamas platesnis vaidmuo nei vien simbolinis sugrįžimas į istoriją. Tikimasi, kad atkurtas uostas sustiprins regiono pramoginę laivybą, buriavimą, žvejybą ir turizmą, o kartu prisidės prie Lietuvos jūrinės kultūros ir sezoninio pajūrio ekonomikos gyvybingumo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas ne tik ceremonijai, bet ir atsakymams į praktinius klausimus apie būsimą uostą, darbų eigą bei reikšmę vietos bendruomenei. Simbolinė statybų pradžia numatoma rugsėjo 11 dieną 11 valandą Šventojoje, prie senojo molo.

  • Kodėl vis dar nelaukiame profilaktikos: Kauno rajonas imasi naujo būdo išgirsti gyventojus

    Profilaktinės sveikatos patikros padeda ligas nustatyti anksčiau ir sumažina sudėtingo gydymo riziką, tačiau realybėje daugelis žmonių vis dar kreipiasi tik atsiradus simptomams. Priežasčių spektras platus: nuo sudėtingo susisiekimo ir registracijos iki informacijos stokos, darbo grafiko ar baimės išgirsti nepalankią diagnozę.

    Šį rudenį Kauno rajone į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti kitaip nei įprastai, pasitelkiant piliečių asamblėjos formatą. Nuo rugsėjo vidurio 30 atsitiktine tvarka atrinktų gyventojų kartu su ekspertais diskutuos, ką savivaldybė galėtų keisti, kad profilaktika taptų lengviau pasiekiama skirtingoms žmonių grupėms.

    Profilaktika vis dar atsilieka

    Kauno rajono savivaldybė skaičiuoja, kad 2023–2025 metais profilaktinių apsilankymų dalis augo beveik 3 procentiniais punktais, tačiau bendras vaizdas išlieka panašus. Apie 86,45 proc. visų vizitų sudaro apsilankymai dėl ligos, o profilaktiniai siekia maždaug 13,5 proc.

    Tokie duomenys rodo, kad profilaktika visuomenėje dar nėra tapusi įprastu įpročiu, net jei prevencinės programos ir skiepijimas daugeliui yra prieinami. Praktikoje sprendimą atidėti patikrą dažnai lemia ne vien sveikatos sistemos pajėgumas, bet ir žmogaus kasdienybės logika: laiko trūkumas, prioritetai, nuovargis ir abejonės, ar apskritai verta.

    „Mums svarbu, kad gyventojai reguliariai rūpintųsi savo sveikata, profilaktiškai lankytųsi pas gydytojus, atliktų tyrimus, skiepytųsi ir naudotųsi kitomis sveikatos stiprinimo galimybėmis“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    Kodėl paslauga yra, bet nepasiekiama?

    Savivaldybė pabrėžia, kad vien statistika neatsako į klausimą, kodėl žmogus neateina laiku, nors paslauga formaliai egzistuoja. Kauno rajonas yra žiedinė savivaldybė, todėl gyventojų patirtys skiriasi: šalia Kauno sparčiai augančiose teritorijose problemos dažniau susijusios su laiku ir eilėmis, o atokesnėse vietovėse – su atstumu ir susisiekimu.

    Siekiant priartinti paslaugas prie gyventojų, savivaldybė šiais metais pradeda mobilios ambulatorijos veiklą, kuri vyks į atokesnes gyvenvietes. Taip pat akcentuojamos slaugos paslaugos namuose, kurios ypač aktualios vyresnio amžiaus ar judėjimo sunkumų turintiems žmonėms.

    „Tvarkingi dokumentai ir gražios ataskaitų lentelės dar nereiškia realaus pokyčio. Gyventojų ir NVO patirtis į sprendimų priėmimą atneša tikrovės patikrą“, – sakė Nacionalinės NVO koalicijos Strateginių programų ir advokacijos vadovė Gaja Šavelė.

    Pasak pašnekovų, praktinės kliūtys dažnai persipina su psichologiniais barjerais: baime, nepasitikėjimu, ankstesne neigiama patirtimi, taip pat nežinojimu, kokios nemokamos paslaugos priklauso. Dėl to vien informacinės kampanijos ne visada suveikia, jei žmogui neaišku, kaip greitai ir patogiai tą informaciją paversti konkrečiu veiksmu.

    Piliečių asamblėja ieškos sprendimų

    Piliečių asamblėjos formatas remiasi idėja, kad sprendimai tampa tvirtesni, kai į procesą įtraukiami ne tik specialistai, bet ir patys gyventojai, atstovaujantys skirtingas grupes. Atrinkti dalyviai išklausys ekspertų įžvalgas, vertins argumentus, diskutuos tarpusavyje ir galiausiai suformuluos prioritetines rekomendacijas savivaldybei.

    „Svarbu ne tik paklausti žmonių nuomonės, bet ir sudaryti sąlygas jiems patiems dalyvauti kuriant sprendimus“, – sakė Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Eglė Jokužytė.

    Savivaldybė tikina, kad piliečių asamblėjos rezultatai nebus vien formalus dokumentas. Gyventojų parengti ir balsavimu patvirtinti pasiūlymai bus pristatyti savivaldybės vadovams ir tarybai, o jų įgyvendinimas vertinamas pagal kompetencijas, finansines galimybes ir praktinį poveikį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad profilaktikos skatinimas vis dažniau siejamas ne vien su kvietimais tikrintis, bet ir su paslaugos patogumu: paprastesne registracija, aiškesne informacija, lankstesniu laiku, išvykstamomis paslaugomis ir didesniu pasitikėjimu sistema. Kauno rajono iniciatyva rodo siekį spręsti būtent šiuos kasdienius barjerus, kurių vien skaičiai neatskleidžia.

  • Būstas Lietuvoje virsta prabanga? Ekspertai įvardijo didžiausias bėdas ir sprendimus

    Diskusijų festivalyje „Būtent“ būsto prieinamumo tema išryškino seniai bręstančią įtampą: daliai gyventojų nuosavas būstas didmiesčiuose tolsta, o regionuose problemą dažnai lemia ne kaina, o prasta pastatų būklė. Aplinkos viceministrė Asta Rokickienė, Lietuvos banko atstovė Nijolė Valinskytė, urbanistas Martynas Marozas ir NT brokeris Mantas Mikočiūnas aptarė, kam įpirkti sunkiausia ir kokių priemonių reikia.

    Lietuva išlieka viena labiausiai būstą nuosavybėje turinčių šalių Europoje: maždaug 90 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste. Tai reiškia, kad nuoma dažnai suvokiama kaip laikinas sprendimas, tačiau būtent ši nuostata, pasak dalyvių, didina spaudimą pirkimo rinkai, kai kainos kyla sparčiau nei dalies pirkėjų galimybės.

    Aplinkos ministerijos vertinimu, būsto prieinamumo problemos skiriasi pagal savivaldybes, todėl vieno universalaus recepto nėra. Didmiesčiuose iššūkį didina ribota pasiūla patogiausiose vietose ir auganti investuotojų dalis sandoriuose, o mažesniuose miestuose ir miesteliuose gyventojai dažniau susiduria su energetiškai neefektyviais, senstančiais pastatais.

    Kam būstą įpirkti sunkiausia?

    Diskusijoje pabrėžta vadinamoji tarpinių pajamų grupė: žmonės uždirba per daug, kad gautų socialinį būstą ar kitas tikslines paramas, bet per mažai, kad sukauptų pradiniam įnašui ir atlaikytų mėnesines įmokas. Tokiais atvejais šeimos dažnai stumiamos į atokesnius rajonus, kur būstas pigesnis, bet infrastruktūra ir paslaugų pasiekiamumas prastesni.

    Lietuvos banko duomenimis, būsto įperkamumui kritiškai svarbus kainų ir pajamų santykis, o pastaraisiais metais kainų dinamika buvo gerokai spartesnė už atlyginimų augimą. Nors ciklai rinkoje keičiasi ir augimas ilgainiui linkęs lėtėti, trumpuoju laikotarpiu atotrūkis sukuria didžiausią įtampą būtent pirmą būstą perkančioms šeimoms ir vienišiems pirkėjams.

    Vilniuje, kaip aptarta renginyje, reikšmingą rinkos dalį sudaro investiciniai pirkimai, o tai mažina pasirinkimą tiems, kurie būsto ieško gyvenimui. Tokiose rinkose ypač jautriai juntamas pasiūlos trūkumas, kai į pardavimą patenka daugiau mažesnio ploto objektų, o šeimoms reikalingi 3–4 kambarių butai tampa sunkiau prieinami.

    Nuoma dar neįgauna pagreičio

    Kaip akcentavo A. Rokickienė, ilgalaikė nuoma galėtų būti reali alternatyva nuosavybei, tačiau Lietuvoje ji vis dar neįsitvirtina. Viena priežasčių yra menkas stabilumo jausmas: nuomininkai baiminasi netikėtų kainos pokyčių ar sutarties nutraukimo, o nuomotojai neretai vengia ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Lietuvoje nėra tokios kultūros, kad žmonės norėtų nuomotis, o ne pirkti nuosavą būstą“, – sakė A. Rokickienė.

    Diskusijoje minėta, kad rinkos skaidrumą galėtų didinti dažnesnis nuomos sutarčių registravimas ir aiškesnės taisyklės, kurios mažintų ginčų skaičių. Taip pat svarstyta apie mokestines paskatas tiems, kurie nuomą vykdo oficialiai, nes tai didintų saugumą abiem pusėms ir gerintų statistikos kokybę.

    Seni daugiabučiai ir renovacijos potencialas

    Regionuose būsto klausimas dažnai persikelia į kokybės plotmę: nemaža dalis gyvenamojo fondo statyta 1960–1990 metais ir šiandien reikalauja rimtų investicijų. Pasak A. Rokickienės, prastos būklės yra dešimtys tūkstančių daugiabučių ir šimtai tūkstančių vienbučių bei dvibučių namų, o gyventojų pajamos mažesnės, todėl atnaujinimas stringa.

    M. Marozas atkreipė dėmesį, kad šeimos finansinės galimybės neretai susiduria su pasiūlos realybe, kai tinkamo ploto naujos statybos būstų pasirinkimas ribotas. Dėl to didesnio ploto būstą dažniau tenka rinktis antrinėje rinkoje, ypač sovietmečio mikrorajonuose.

    Urbanisto teigimu, šie rajonai turi ir stiprybių: daugiau žalumos, susiformavusi socialinė infrastruktūra, didesni atstumai tarp pastatų. Kompleksinė modernizacija, apimanti renovaciją, viešąsias erdves, automobilių stovėjimo sprendimus ir pritaikymą žmonėms su negalia, galėtų tapti vienu realiausių būdų greičiau padidinti kokybiško būsto pasiūlą.

    Statybų proceso pusėje taip pat numatyti pokyčiai. Nuo 2027 metų sausio mėnesio turėtų įsigalioti naujas statybos techninis reglamentas „Pastatai“, kuris sujungia iki tol galiojusias atskiras taisykles į vieną aiškesnę sistemą, taip mažinant perteklines procedūras ir palengvinant reikalavimų taikymą.

    Aplinkos ministerija taip pat planuoja tarpinstitucinį darbą, kuris įvertintų būsto prieinamumo didinimo pasiūlymus ir jų įgyvendinimą. Siekiama iki metų pabaigos susitarti dėl pagrindinių krypčių, o Nacionalinės būsto prieinamumo didinimo darbotvarkės projektą numatoma parengti 2027 metų pirmą ketvirtį.

  • „Vilniaus dienos“ parodė netikėtą efektą: vilniečių savijauta šoktelėjo iki 72,2 balo

    Miesto šventės ne tik užpildo gatves renginiais, bet ir apčiuopiamai keičia žmonių savijautą. Per šių metų Vilniaus dienas gyventojai ir svečiai buvo kviečiami atlikti „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso testą, o rezultatai nustebino.

    Šventinio savaitgalio metu Vilniuje fiksuotas Nacionalinis savijautos indeksas siekė 72,2 balo iš 100. Palyginimui, bendras Lietuvos rodiklis šiuo metu yra 64,1 balo, o ankstesniame reprezentatyviame tyrime Vilniaus miesto vidurkis siekė 64,0 balo.

    Nacionalinis savijautos indeksas vertina savijautą plačiau nei vien fizinės sveikatos būklę. Rodiklį sudaro trys sritys: fizinė sveikata, emocinė savijauta ir laimės pojūtis, todėl jis leidžia geriau pamatyti, kur žmonės jaučiasi stiprūs, o kur labiausiai reikėtų pagalbos ar pokyčių.

    „Dažnai žmogus pats sau sako, kad viskas gerai, tiesiog daug darbų, mažai miego ar įtemptas laikotarpis. Tačiau tokie dalykai ir sudaro bendrą savijautos paveikslą“, – sakė Kristina Gumauskienė, „Eurovaistinės“ rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė.

    Vilniaus dienų metu pagerėjimas matėsi visose trijose srityse, kurios formuoja bendrą indeksą. Fizinės sveikatos įvertis siekė 72,2 balo, emocinės savijautos – 72,6 balo, o laimės – 71,9 balo, ir visi šie skaičiai viršijo šalies vidurkius.

    Ankstesni reprezentatyvūs duomenys rodo, kad vilniečių emocinė gerovė paprastai laikosi arti Lietuvos vidurkio, tačiau sostinė turi savitų įtampos šaltinių. Vilniuje dažniau minimas stresas dėl darbo ar mokslų, taip pat dažnesnis nerimas dėl ateities ir pasaulio įvykių, kuris siekia 36 proc., kai bendras vidurkis yra 29 proc.

    Ekspertų praktikoje tokie pokyčiai per renginius dažnai aiškinami keliais veiksniais: daugiau judėjimo, buvimas lauke, socialinis ryšys ir prasmingas laisvalaikis gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti įtampą. Vis dėlto ilgalaikei savijautai svarbiausi išlieka miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinė parama ir streso valdymo įgūdžiai.

    „Vilniaus dienų“ rezultatai parodė kitą miesto pusę: kai žmonės susitinka, dalyvauja kultūriniame gyvenime ir skiria laiko sau, savijauta gali pakilti aukščiau kasdienio vidurkio“, – sakė K. Gumauskienė.

    Nacionalinio savijautos indekso iniciatyva pristatoma ne vien sostinėje: ji keliauja per skirtingas Lietuvos šventes ir viešas erdves, kviesdama žmones stabtelėti ir įsivertinti savijautą čia ir dabar. Projekto idėja paprasta: apie savijautą kalbėti prevenciškai, dar iki tol, kol kūnas ar emocijos ima siųsti aiškius pavojaus signalus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie matavimai nėra diagnozė, tačiau jie padeda atpažinti kryptį, kur verta skirti daugiau dėmesio. Jei žmogus pastebi nuosekliai prastėjančią nuotaiką, miego sutrikimus ar nuolatinį nerimą, rekomenduojama neapsiriboti testais ir pasitarti su sveikatos specialistais.

  • Psichologė įspėja: kai savivaldybėje per daug vienybės, miestui tai gali kainuoti brangiai

    Psichologė Dovilė Bubnienė kelia nepatogų, bet savivaldai ypač svarbų klausimą: ar miesto sprendimai iš tiesų gerėja, kai taryboje vyrauja beveik vieninga dauguma. Jos teigimu, politika nėra vien mandatų matematika ar programų pažadai, nes kasdienėje praktikoje ji reiškia žmonių elgesį grupėse, santykį su galia ir gebėjimą atlaikyti kritiką.

    Autorė pabrėžia, kad savivaldybės taryba veikia kaip organizacija, turinti savo vidinę kultūrą. Ilgainiui vienos politinės jėgos dominavimas gali sukurti aplinką, kurioje nesutikti tampa psichologiškai rizikinga, o skirtingos nuomonės pradedamos suvokti kaip nelojalumas.

    Kas nutinka, kai nesaugu nesutikti?

    Psichologiškai saugi organizacija nėra ta, kurioje visi pritaria. Ji yra tokia, kur žmogus gali pasakyti, kad mato riziką, kad siūlomas sprendimas neveiks, ar kad verta stabtelėti ir persvarstyti, nebijodamas prarasti vietos grupėje ar įtakos.

    Pasak autorės, konformizmas dažniausiai prasideda tyliai: abejonės nutylimos, alternatyvos nebeiškeliamos, o problemos paliekamos kitiems, nes susidaro įspūdis, kad dauguma vis tiek nusprendė. Iš išorės tai gali atrodyti kaip pavyzdinė vienybė, tačiau ji nebūtinai reiškia geresnę sprendimų kokybę.

    Ilgainiui tokia kultūra siaurina požiūrių spektrą ir mažina sprendimų atsparumą. Kuo sudėtingesni klausimai sprendžiami, tuo labiau reikia žmonių, kurie mato kitaip nei dauguma, nes būtent alternatyvūs argumentai leidžia laiku pastebėti klaidas ir rizikas.

    Kolektyvinė atsakomybė gali ištirpti

    Kita įvardijama rizika yra atsakomybės išsisklaidymas. Kai sprendimai priimami grupėje, lengviau pasislėpti už formuluotės, kad taip nusprendė visi, todėl asmeninės atsakomybės jausmas silpnėja, o kritinės savikontrolės lieka mažiau.

    Psichologės teigimu, klysta kiekviena valdžia, tačiau problema prasideda tada, kai klaidą pripažinti tampa sunkiau nei ją tęsti. Vieningai priimto sprendimo korekcija psichologiškai brangesnė, nes reiškia pripažinimą, kad suklydo ne pavienis žmogus, o visa grupė.

    „Brandi institucija geba pasakyti: tai neveikia, suklydome, keiskime“, – sakė Dovilė Bubnienė.

    Kai valdžia gyvena savo informaciniame burbule

    Autorė atkreipia dėmesį ir į informacinio užsidarymo pavojų. Ilgai stabiliai veikiant tai pačiai daugumai, didėja tikimybė, kad sprendimų priėmėjai dažniausiai bendrauja su tais pačiais žmonėmis, remiasi tais pačiais argumentais ir pamažu nutolsta nuo gyventojų patirties.

    Toks nutolimas ne visada reiškia aroganciją, bet jis gali lemti klaidingas prielaidas apie realius bendruomenės poreikius. Todėl viešosioms institucijoms būtini įvairūs balsai, įskaitant bendruomenes, ekspertus, nevyriausybines organizacijas, kritikus ir opoziciją.

    Psichologės vertinimu, konfliktas organizacijoje ne visada yra blogis. Destruktyvūs konfliktai griauna, tačiau konstruktyvus nesutarimas padeda tikrinti idėjas ir laiku pastebėti silpnąsias vietas, o visiškas sutarimas kartais signalizuoja ne brandą, o savicenzūrą.

    Artėjant savivaldos rinkimų ciklui autorė kviečia rinkėjus vertinti ne vien projektų skaičių ar įgyvendintus darbus, bet ir sprendimų priėmimo kultūrą. Jos manymu, institucijos brandą rodo ne sprendimų priėmimo greitis, o tai, kiek joje saugu būti žmogumi, kuris mąsto kitaip ir gali ištarti: pagalvokime dar kartą.

  • Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną šalį nusiaubusios audros didina gyventojams mokamų kompensacijų ribas už tiesioginius nuostolius, patirtus dėl užsitęsusio elektros tiekimo atkūrimo. Maksimali išmoka priklausys nuo to, kiek laiko konkrečiame objekte nebuvo elektros ir kada tiekimas buvo atnaujintas.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, gali būti kompensuojama iki 220 eurų, per 7–13 parų – iki 440 eurų, o užtrukus 14 ir daugiau parų – iki 660 eurų. ESO pabrėžia, kad tai yra kompensacija už realias, dokumentais pagrįstas išlaidas, patirtas būtent dėl ilgo sutrikimo.

    Kada ir už ką mokama?

    ESO nurodo, kad kompensacija skirta padengti tiesioginius nuostolius, tokius kaip sugedęs maistas, generatoriaus įsigijimo ar nuomos kaštai, kuras, taip pat būtinos laikino apgyvendinimo išlaidos. Svarbu, kad prašyme būtų aiškiai nurodyta, kokie nuostoliai patirti, ir pridėti juos pagrindžiantys dokumentai.

    Pagal bendrovės anksčiau skelbtas gaires, gyventojai dažniausiai prašo atlyginti sugedusio maisto išlaidas, taip pat kompensuoti generatorių nuomą ar pirkimą ir kuro sąnaudas. Jeigu dalis išlaidų paaiškėjo jau pateikus prašymą, galima teikti papildomą prašymą dėl naujai nustatytų nuostolių.

    ESO skaičiuoja, kad yra gavusi daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose bendra prašoma suma siekia apie 664 000 eurų. Pirmosios išmokos, anot bendrovės, turėtų pasiekti gyventojus artimiausiomis dienomis, o prašymai vertinami eilės tvarka.

    Ką svarbu žinoti teikiant prašymą?

    ESO akcentuoja, kad gyventojams, kurie prašymus jau pateikė, iš naujo kreiptis nereikia: didesnės ribos bus taikomos visiems gautiems prašymams. Tuo pačiu primenama, kad prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas.

    Jei nėra pirkimo kvitų ar kitų finansinių dokumentų, ESO prašo pateikti alternatyvius įrodymus, kurie pagrįstų nuostolių faktą ir apimtį. Praktikoje tai gali būti sugadinto turinio nuotraukos, įrenginių gedimo fiksavimas ar kiti aiškiai identifikuojami įrodymai.

    Dvi skirtingos kompensacijos

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad kompensacija už tiesioginius nuostolius mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji išmoka skiriama automatiškai visiems klientams, kuriems elektra buvo atkurta vėliau nei per 72 valandas, todėl dėl jos atskirai kreiptis nereikia.

    ESO pabrėžia, kad abi išmokos nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes skaičiuojamos skirtingu pagrindu. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti ir automatinę kompensaciją už termino viršijimą, ir atskirai įvertintą kompensaciją už patirtas tiesiogines išlaidas.

    Rugpjūčio 22 dieną audra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, buvo stipriausia pagal nuo 1970 metų turimus vėjo duomenis. ESO skelbė, kad piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų, o tinklo pažeidimų skaičius siekė apie 11 000.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vasaros audrų žalą elektros tinklams dažnai sustiprina pilnai sužėlę medžiai, o po ilgesnio ramesnio laikotarpio netikėtai stiprus vėjas lemia daugiau lūžtančių šakų ir virtusių medžių. Dėl to didėja ir rizika ilgesniems atjungimams atokesnėse vietovėse, kur gedimų šalinimas užtrunka ilgiau.

  • Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros didina kompensacijų ribas gyventojams, patyrusiems tiesioginių nuostolių dėl užsitęsusio elektros tiekimo atstatymo. Bendrovė pabrėžia, kad didžiausia galima išmoka priklausys nuo to, kiek laiko po audros buvo atkurta elektra.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, gyventojai gali prašyti kompensuoti dalį patirtų išlaidų. Maksimalios sumos siekia iki 220 eurų, kai tiekimo atkūrimas truko nuo 3 iki 6 parų, iki 440 eurų, kai truko nuo 7 iki 13 parų, ir iki 660 eurų, kai elektra nebuvo atkurta 14 ir daugiau parų.

    ESO nurodo, kad ši kompensacija skirta tiesioginiams nuostoliams, kuriuos sukelia ilgas elektros tiekimo sutrikimas, pavyzdžiui, sugedusiam maistui, generatoriaus įsigijimui ar nuomai, kurui ir būtinoms laikino apgyvendinimo išlaidoms. Gyventojams primenama, kad reikėtų išsaugoti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali būti prašoma vertinant pateiktą prašymą.

    Tiesioginių nuostolių kompensacija bus mokama atskirai nuo kitos išmokos, kuri skiriama už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji kompensacija, kaip nurodo ESO, bus apskaičiuojama automatiškai visiems klientams, kuriems tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, todėl papildomai kreiptis dėl jos nereikia.

    ESO akcentuoja, kad abi išmokos tarpusavyje nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes taikomos skirtingais pagrindais. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti automatinę kompensaciją už termino viršijimą ir atskirai pateikti prašymą dėl realiai patirtų tiesioginių nuostolių.

    Įmonė taip pat informuoja, kad gyventojai prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo gali teikti nuo rugsėjo 1 dienos. Tie, kurie prašymus jau pateikė anksčiau, iš naujo kreiptis neturi, nes naujos kompensacijų ribos bus pritaikytos visiems prašymams.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, dažniausiai kompensuojamos išlaidos susijusios su sugedusiu maistu, laikinu apgyvendinimu, generatorių nuoma ar įsigijimu bei kuro sąnaudomis. Konkrečios kompensuojamos sumos ir jų ribos priklausys nuo prašymo aplinkybių, pateiktų įrodymų ir taikomų maksimalių dydžių.

    ESO teigia jau sulaukęs daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose prašoma atlyginti apie 664 000 eurų nuostolių. Bendrovė nurodo, kad pirmosios kompensacijos gyventojus turėtų pasiekti artimiausiu metu.