CP v2

Category: Regionai

  • Folkloro ansamblis „Lankupa“ švenčia 20-metį: kaip per du dešimtmečius išaugo Vilkaviškio scena

    Folkloro ansamblis „Lankupa“ švenčia 20-metį: kaip per du dešimtmečius išaugo Vilkaviškio scena

    Jubiliejus Vilkaviškio kultūros centre

    Vilkaviškio kultūros centre šeštadienį nuaidėjo folkloro ansamblio „Lankupa“ 20 metų kūrybinės veiklos jubiliejus. Renginyje skambėjo liaudies dainos, sukosi šokiai, o kolektyvą sveikino žiūrovai ir krašto atstovai.

    Per du dešimtmečius ansamblis tapo ryškia Vilkaviškio kultūrinio gyvenimo dalimi, o jo koncertai dažnai siejami su Suvalkijos tradicijų puoselėjimu. Kolektyvą subūrė bendras noras saugoti folklorą ir nuosekliai jį pristatyti platesnei auditorijai.

    Kelias nuo vietos renginių iki gastrolų

    „Lankupa“ per veiklos metus formavo dainų ir šokių repertuarą, rėmėsi autentiško folkloro skambesiu ir suvalkietiška tarme. Tokia kryptis padėjo ansambliui išlaikyti atpažįstamą stilių ir sustiprinti ryšį su gimtojo krašto tradicijomis.

    Kolektyvas aktyviai dalyvauja etninės kultūros renginiuose, koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų, taip prisidėdamas prie regiono kultūros sklaidos. Jubiliejiniame koncerte žiūrovai buvo pakviesti prisiminti ryškiausius ansamblio kūrybinio kelio momentus.

    Sveikinimai ir padėka už tradicijų puoselėjimą

    Jubiliejaus proga ansamblį ir vadovę Daivą Ambrasaitę pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka bei Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas. Jie dėkojo už ilgametį atsidavimą ir indėlį saugant krašto kultūros tradicijas.

    „Dvidešimt metų trunkantis folkloro ansamblio „Lankupa“ kelias liudija ne tik meilę liaudies muzikai, bet ir didžiulį atsidavimą mūsų krašto kultūrai. Jūsų veikla padeda išsaugoti tai, kas brangiausia – mūsų tradicijas, papročius ir suvalkietiškos dainos skambesį“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Šventės metu meras ansamblį ir jo vadovę apdovanojo Mero padėkos raštu už 20 metų kūrybinę ir koncertinę veiklą bei suvalkietiškos dainos populiarinimą. Pasak organizatorių, šis įvertinimas atspindi nuoseklų kolektyvo darbą ir jo reikšmę bendruomenei.

    „Lankupa“ ir šiandien išlieka gyva tradicijų puoselėtoja, jungianti skirtingų kartų žmones ir perduodanti kultūrinį paveldą ateičiai. Jubiliejus tapo ne tik švente, bet ir priminimu, kad regioninė kultūra stiprėja tada, kai ją kasdien kuria ir saugo patys bendruomenės nariai.

  • Vilkaviškyje į kilimą žengė šešių šalių jaunimas: ką parodė XV „Vilkaviškis Cup 2026“ turnyras

    Vilkaviškyje į kilimą žengė šešių šalių jaunimas: ką parodė XV „Vilkaviškis Cup 2026“ turnyras

    Vilkaviškio sporto centre surengtas XV tarptautinis laisvųjų imtynių turnyras „Vilkaviškis Cup 2026“. Į tradicines varžybas atvyko jaunieji sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos, Vokietijos, Lenkijos ir Ukrainos.

    Varžybos tęsėsi visą dieną, o ant imtynių kilimo netrūko atkaklių ir emocingų dvikovų. Jaunieji imtynininkai demonstravo ne tik techniką ir ištvermę, bet ir psichologinį tvirtumą, kuris tokio amžiaus sporte dažnai tampa lemiamu faktoriumi.

    Turnyrą stebėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Lietuvos laisvųjų imtynių čempionas ir daugkartinis prizininkas Valdas Kiveris bei kiti svečiai. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tarptautinis dalyvių ratas kasmet didina varžybų sportinę vertę.

    „Penkioliktą kartą organizuojamas turnyras rodo, kad laisvosios imtynės Vilkaviškyje turi tvirtas tradicijas. Džiugu matyti jaunus žmones, kuriuos vienija sportas, atkaklumas ir noras tobulėti“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Per penkiolika metų „Vilkaviškis Cup“ išaugo į vieną labiausiai atpažįstamų jaunųjų imtynininkų turnyrų regione. Tokie renginiai sportininkams suteikia galimybę kaupti varžybinę patirtį, priprasti prie skirtingų varžovų stilių ir mokytis taktikos, kuri vėliau praverčia nacionaliniuose čempionatuose.

    Ne mažiau svarbi ir turnyro bendruomeninė reikšmė: tarptautinės varžybos į Vilkaviškį pritraukia sporto klubus, trenerius ir šeimas, o jaunimui tampa proga užmegzti ryšius už sporto salės ribų. Organizatoriai tikisi, kad renginys ir toliau išliks vieta, kur augančios kartos sportininkai pasitikrina savo lygį ir parsiveža motyvacijos naujam sezonui.

  • Vilniaus saugomose teritorijose suskaičiavo 81 paukščių rūšį: kurios dažniausios ir kur jų ieškoti

    Vilniaus saugomose teritorijose suskaičiavo 81 paukščių rūšį: kurios dažniausios ir kur jų ieškoti

    Lietuvos ornitologų draugija šiais metais atliko stebėseną keliose urbanizuotose Vilniaus vietose ir fiksavo net 81 paukščių rūšį. Rezultatai rodo, kad net tankiai apstatytame, fragmentuotame mieste išlieka svarbios buveinės, kuriose paukščiai randa maisto ir perėjimo vietų.

    Tyrime pabrėžiama, kad didžiausią miesto paukščių dalį sudaro miškų ir želdynų rūšys. Prie to prisideda parkai, upių slėniai, šlaitai ir brandesni medynai, o ypač teritorijos, kuriose išlaikoma natūralesnė augalija ir mažiau trikdoma perėjimo metu.

    Dažniausiai fiksuoti Vilniaus paukščiai

    Tarp dažniausiai užfiksuotų rūšių išsiskyrė pilkoji varna, didžioji zylė ir karklažvirblis. Taip pat dažnai registruoti juodasis čiurlys, paprastasis varnėnas, naminis žvirblis ir uolinis karvelis.

    Į dažniausiai matomų dešimtuką pateko ir dūminė bei paprastoji raudonuodegė, taip pat paprastasis kikilis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šios rūšys gerai prisitaikiusios prie žmogaus kaimynystės ir įvairių miesto želdynų.

    Kur mieste jų pamatyti daugiau?

    Pavilnių regioniniame parke, keliaujant palei Vilnios upę, dažniau pastebimos su vandens telkiniais susijusios rūšys, taip pat miško paukščiai. Čia tikėtina išvysti antis ir kirus, o tarp medžių ir pakrančių šlaitų dažniau girdimi geniai bei kiti želdynams būdingi paukščiai.

    Kalvų šlaituose ir miškingesnėse vietose dažniau sutinkamos zylės, bukučiai, kėkštai, šarkos ir sniegenos. Tuo metu miškuose daugiau šansų išgirsti pečialindas bei pamatyti įvairių rūšių genius, ypač ten, kur paliekama daugiau drevėtų ar senesnių medžių.

    Verkių regioniniame parke įrengtas paukščių stebėjimo takas, padedantis lengviau planuoti maršrutą ir pasirinkti tinkamas vietas stebėjimui. Tokiose teritorijose ypač pasiteisina ramus, lėtas ėjimas ir sustojimai klausytis, nes daugelį rūšių pirmiausia išduoda balsai.

    Edukacija su ornitologu Verkiuose

    Birželio 6 dieną 10 valandą Verkių dvaro sodybos teritorijoje planuojama gamtinė edukacija su ornitologu Gediminu Petkumi. Renginio metu dalyviai kviečiami sužinoti, kokios rūšys tuo metu aktyviausios, kaip atpažinti paukščius pagal giesmes ir kokios miesto gamtos vietos svarbiausios biologinei įvairovei.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija. Taip pat primenama, kad stebint paukščius svarbu laikytis atstumo ir netrikdyti perinčių rūšių, ypač jautriu pavasario ir vasaros pradžios laikotarpiu.

    Nuotraukų autorė – gamtos fotografė Irena Ševcova.

  • „Vilnius Spring Festival“ finalas Nacionalinėje dailės galerijoje: „Ringmasters“ paliko ryškiausią pavasario akcentą

    „Vilnius Spring Festival“ finalas Nacionalinėje dailės galerijoje: „Ringmasters“ paliko ryškiausią pavasario akcentą

    Nacionalinėje dailės galerijoje ketvirtadienio vakarą nuskambėjo baigiamasis „Vilnius Spring Festival“ koncertas, vainikavęs visą gegužę vykusią programą. Festivalį uždarė pasaulinio lygio švedų vokalinis kvartetas „Ringmasters“, į Vilnių atvežęs jubiliejinio turo programą 20 metų gerų vibracijų.

    Keturių balsų harmonija, išgrynintas skambesys ir sceninė energija tapo emociniu finalo tašku, kurį klausytojai sutiko itin šiltai. Koncerto atmosfera labiau priminė gyvą susitikimą nei formalią salės ceremoniją, o ryšys tarp atlikėjų ir publikos jautėsi nuo pirmų kūrinių.

    Scenoje pasirodė kvarteto nariai Jakobas Stenbergas, Rasmusas Kirgströmas, Victoras Nilssonas ir Didier Linderis. Programa buvo sudėliota kaip muzikinė kelionė per barbershop tradiciją, populiariosios muzikos klasikus ir šiuolaikines aranžuotes, skambėjo ir „The Beatles“ bei Elvio Presley repertuaro interpretacijos.

    Šis žanras, gimęs kaip bendruomeninio dainavimo kultūra, šiandien vis dažniau pristatomas didžiosiose scenose, o „Ringmasters“ laikomi viena ryškiausių šiuolaikinių barbershop mokyklos grupių. Kvarteto stiprybė slypi ne tik techniniame tikslume, bet ir gebėjime sudėtingą vokalinę struktūrą paversti lengvai klausytojui suprantama emocija.

    Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad „Vilnius Spring Festival“ siekia būti ne vien koncertų ciklas, o vientisa patirtis, jungianti skirtingas muzikines kalbas ir auditorijas. Šiemet festivalis buvo orientuotas į Šiaurės šalių muzikos tradicijas ir jų šiuolaikines interpretacijas, programoje derinant tarptautinius vardus ir Lietuvoje kuriamas iniciatyvas.

    „Labai džiaugiamės tuo, kaip šiemet užaugo festivalis – tiek programos prasme, tiek publikos dėmesiu. Norėjosi, kad šių metų „Vilnius Spring Festival“ būtų atviras skirtingoms muzikinėms patirtims, o kartu išlaikytų labai aukštą meninę kokybę“, – sakė festivalio vadovas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro direktorius Nerijus Masevičius.

    Pasak organizatorių, planuojama ir toliau stiprinti tarptautinę programos kryptį, išlaikant aiškią meninę atranką bei Vilniuje kuriant erdvę muzikai, kuri sujungia skirtingas kartas. Po finalinio koncerto likusi nuotaika leido suprasti, kodėl festivalis vis dažniau įvardijamas kaip viena ryškiausių sezono pavasarinių muzikinių patirčių.

  • Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajono savivaldybė ruošiasi sparčiau plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą: iki 2030 metų numatoma įrengti 47 naujas viešai prieinamas įkrovimo prieigas. Tikimasi, kad tai pagerins įkrovimo pasiekiamumą skirtingose gyvenvietėse ir sumažins kasdienio susisiekimo poveikį aplinkai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad augant elektromobilių skaičiui didėja ir praktinis poreikis įkrovimo taškus turėti arčiau įprastų maršrutų. Todėl planuojama, kad prieigos atsiras prie viešųjų įstaigų ir traukos taškų, kur gyventojai lankosi reguliariai.

    „Siekiame, kad elektromobilių įkrovimo prieigos būtų kuo arčiau gyventojų kasdienių maršrutų – prie seniūnijų, mokyklų, gydymo įstaigų, prekybos centrų ar lankomų viešųjų erdvių. Tai leis patogiau naudotis elektromobiliais ir prisidės prie švaresnės aplinkos“, – sakė Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.

    Šiuo metu Savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo būtų tvirtinamas viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų planas iki 2030 metų. Dokumente prioritetas teikiamas vietoms, kur įkrovimas būtų lengvai pasiekiamas ir atlieptų didžiausius mobilumo poreikius.

    Didžiausia planuojamų įkrovimo prieigų koncentracija numatyta Nemėžio seniūnijoje, kur planuojamos 5 prieigos. Nemenčinės miesto, Pagirių ir Rudaminos seniūnijose planuojama po 4 prieigas, o kitose seniūnijose tinklas būtų plečiamas taip, kad prieigos būtų išdėstytos tolygiau ir pasiektų daugiau gyvenviečių.

    Projektą planuojama įgyvendinti pasitelkiant Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas. Savivaldybė akcentuoja, kad investicijos į įkrovimo tinklą yra viena iš priemonių, padedančių sudaryti patogesnes sąlygas vairuotojams ir skatinti transporto sektoriaus taršos mažinimą.

  • Vilniaus rajono delegacija Lenkijoje: su Vengoževo apskritimi aptarė naujus švietimo ir kultūros projektus

    Vilniaus rajono delegacija Lenkijoje: su Vengoževo apskritimi aptarė naujus švietimo ir kultūros projektus

    Gegužės 26–28 dienomis Vilniaus rajono savivaldybės delegacija lankėsi Vengoževo apskrityje Lenkijoje, kur dalyvavo Vietos savivaldos dienos minėjimo renginiuose. Susitikimuose su apskrities ir savivaldybės vadovais daug dėmesio skirta tolesniam bendradarbiavimui ir bendrų iniciatyvų planavimui.

    Šventiniai renginiai subūrė savivaldos, švietimo, kultūros, vietos bendruomenių ir įvairių institucijų atstovus. Vizito programoje vyko ir panelinė diskusija apie vietos savivaldos vaidmenį augant regionų konkurencijai, demografiniams pokyčiams bei viešųjų paslaugų prieinamumo iššūkiams.

    Diskusijoje pristatytos rajono iniciatyvos

    Diskusijoje vicemerė Edita Tamošiūnaitė pristatė Vilniaus rajone taikomas priemones švietimo, kultūros ir sporto srityse. Tarp paminėtų pavyzdžių buvo stipendijų programa prioritetinių specialybių studentams, gerai besimokančių mokinių skatinimo sprendimai ir Vilniaus rajono gyventojo kortelės iniciatyva.

    „Džiaugiamės, kad daugiau nei du dešimtmečius trunkantis bendradarbiavimas su Vengoževo apskritimi yra ne tik tęsiamas, bet ir įgauna naują pagreitį. Matome daug bendrų galimybių, kurios stiprins mūsų bendruomenių ryšius ir kurs pridėtinę vertę abiejų regionų gyventojams“, – sakė vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Jaunimo užimtumo ir jaunimui skirtų priemonių temą diskusijoje papildė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus vedėjas Ernest Stelmach. Anot savivaldybės atstovų, tai viena sričių, kurioje lengviausia rasti bendrų formatų mainams, stovykloms ar bendriems renginiams.

    Partnerystė tęsiasi nuo 2005 metų

    Vilniaus rajono savivaldybę ir Vengoževo apskritį sieja partnerystė, pradėta 2005 metais kovo 18 dieną pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Savivaldybė nurodo, kad ryšio tęstinumą papildomai patvirtino 2025 metais gruodžio 13 dieną pasirašytas ketinimų protokolas dėl sutarties atnaujinimo.

    Vizitas įvardijamas kaip dar viena proga derinti konkrečias bendradarbiavimo kryptis ir keistis praktika viešųjų paslaugų organizavimo bei bendruomenių įtraukimo srityse. Taip pat pranešta, kad tęsiant švietimo partnerystę, spalio mėnesį planuojama Vilniaus rajono švietimo įstaigų vadovų išvyka į konferenciją Vengoževe.

  • Kačerginės „Žibutės“ atnaujinimas pajudėjo: savivaldybė pradeda nuosavybės procedūras

    Kačerginėje veikiantis LSMU Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikos Vaikų reabilitacijos skyrius „Žibutė“ žengia į svarbų atnaujinimo etapą. Kauno rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimams, kurie leidžia pradėti nekilnojamojo turto nuosavybės klausimų sureguliavimo procedūras.

    Šios procedūros reikalingos tam, kad būtų sudarytos aiškios teisinės ir administracinės prielaidos sklandžiai pereiti prie rangos darbų etapo. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai susiję su objektu Kačerginėje, Juozo Zikaro gatvėje 14.

    Projektą Kauno rajono savivaldybė įgyvendina kartu su LSMU Kauno ligonine, o institucijų bendradarbiavimą įtvirtina pasirašyta sutartis. Tikimasi, kad atnaujinus kompleksą bus sukurta šiuolaikinius sveikatos priežiūros standartus atitinkanti reabilitacijos aplinka tiek pacientams, tiek personalui.

    Kas numatyta „Žibutės“ komplekse?

    Skelbiama, kad planuojama ne tik renovuoti esamus pastatus, bet ir sujungti juos į vientisą kompleksą, pritaikytą šiuolaikinei ambulatorinei ir stacionarinei reabilitacijai. Po atnaujinimo čia ketinama teikti paslaugas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

    Numatoma plėsti sveikatinimo infrastruktūrą, įrengti kineziterapijos erdves, taip pat hidroterapijai ir kitoms procedūroms pritaikytas patalpas. Tarp planuojamų objektų minimas ir 25 metrų baseinas, kurį ketinama pritaikyti sveikatinimui, vaikų mokymui plaukti ir sporto veikloms.

    Projektiniuose sprendiniuose akcentuojama Kačerginės aplinka: planuojama išlaikyti pušyną ir kurortinį vietovės charakterį, o architektūroje derinti šiuolaikiškumą su gamtai draugiškais sprendimais. Skelbiama, kad komplekso plotas turėtų siekti apie 9 236 kvadratinius metrus.

    Akcentas ir bendruomenei, ir saugumui

    Be medicininių paslaugų, planuojama sukurti erdves bendruomenės sveikatinimui ir edukacijai, informacijos centrą bei patogesnę infrastruktūrą atvykstantiems. Tokie sprendimai dažnai taikomi modernizuojant gydymo ir reabilitacijos įstaigas, kai siekiama, kad objektas tarnautų plačiau nei vien pacientų srautams.

    Taip pat numatoma įrengti požeminę priedangą civilinės saugos poreikiams, o teritorijoje suplanuoti automobilių stovėjimo vietas. Savivaldybė pabrėžia, kad nuosavybės klausimų sureguliavimas yra būtina sąlyga, kad rangos darbai galėtų vykti be teisinės rizikos ir papildomų vėlavimų.

    „Sieksime, kad ši vieta taptų moderniu reabilitacijos ir sveikatinimo centru, kuriame žmogus jaustųsi laukiamas ir galėtų gauti aukščiausios kokybės paslaugas“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    „Kačerginės „Žibutė“ ir toliau išliks LSMU Kauno ligoninės dalimi. Po atnaujinimo čia ir toliau bus teikiamos tiek vaikų, tiek suaugusiųjų reabilitacijos paslaugos moderniose, šiuolaikinius standartus atitinkančiose erdvėse“, – sakė LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

  • Alytuje startavo pirmasis savitarnos sandėliukų centras: kas juo naudosis ir kiek tai kainuoja?

    Alytuje atsirado naujas formatas

    Alytuje duris atvėrė savitarnos sandėliukų centras „Daiktams.lt“ – pirmasis tokio tipo objektas mieste ir visame regione. Paslauga, gerai žinoma Vakarų Europoje bei didžiausiuose Lietuvos miestuose, į Dzūkijos sostinę ateina kaip praktiškas sprendimas tiek gyventojams, tiek smulkiam verslui.

    Savitarnos sandėliukai (angl. self-storage) leidžia laikinai ar ilgesniam laikui išsinuomoti skirtingo dydžio patalpas daiktams laikyti. Šio modelio populiarumą dažniausiai augina kompaktiškesni būstai, aktyvesnis persikraustymas, sezoniškumas ir noras namuose palikti daugiau erdvės kasdieniam gyvenimui.

    Saugumas ir prieiga visą parą

    „Daiktams.lt“ centras įsikūrė Naujojoje gatvėje. Pasak bendrovės atstovų, klientams siūloma individuali patekimo kontrolė ir nuolatinis vaizdo stebėjimas, kad daiktai būtų laikomi saugiai, o prieiga būtų patogi bet kuriuo paros metu.

    Tokio tipo centruose dažniausiai laikomi sezoniniai daiktai, sporto inventorius, dviračiai, padangos, darbo įrankiai ar persikraustymo metu laikinai sukrautas turtas. Verslui tai gali būti vieta prekių likučiams, įrangai, reklaminei medžiagai ar archyvams, kai nereikia didelio sandėlio ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Alytus mums nėra svetimas miestas, todėl norėjosi, kad šis sprendimas būtų prieinamas ir čia“, – sakė investicinės bendrovės atstovė Martyna Čobotaitė.

    Kam tai aktualiausia ir ką tai keičia?

    Paslaugos teikėjai tikisi, kad Alytuje didžiausias poreikis bus ne tik dėl vietos stokos, bet ir dėl patogumo. Nors daugelis gyventojų turi rūsius ar garažus, jie neretai būna nepritaikyti tvarkingam ir saugiam laikymui, o dalis jų jau seniai perpildyti.

    Didmiesčiuose savitarnos sandėliukai dažnai tampa alternatyva tradiciniams rūsio sandėliukams, ypač kai aktualus saugumas, drėgmės kontrolė ir patogus privažiavimas. Regionuose ši paslauga dar tik įgauna žinomumą, todėl pirmasis etapas dažnai būna susijęs su įpročio formavimu ir supratimu, kada toks sprendimas iš tiesų padeda sutaupyti laiko bei vietos namuose.

    Kainos šiame pranešime neįvardijamos, tačiau rinkoje įprasta, kad nuomos kaina priklauso nuo sandėliuko dydžio, nuomos trukmės ir konkrečių sąlygų. Dažniausiai klientai renkasi mažesnį plotą trumpesniam laikotarpiui, o poreikiui pasikeitus jį didina arba mažina.

  • Alytuje startuoliams ir smulkiam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali pretenduoti?

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas daliniam projekto, skirto verslo idėjai įgyvendinti, finansavimui. Priemonė orientuota į naujai veiklą pradėjusius smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, kurie veiklą vykdo Alytaus mieste.

    Konkurso laimėtojams numatyta kompensavimo būdu skiriama parama iki 8 000 eurų. Finansavimas gali sudaryti iki 80 proc. tinkamų išlaidų, o pridėtinės vertės mokestis nekompensuojamas, jei pareiškėjas yra PVM mokėtojas.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Pareiškėjas laikomas tinkamu, jei atitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat būtina, kad įmonės ar filialo registracijos vieta būtų Alytaus mieste, o fizinio asmens atveju – kad Alytuje būtų deklaruota gyvenamoji vieta.

    Svarbi sąlyga – verslas Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti plėtojamas ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Tai reiškia, kad priemonė pirmiausia skirta ankstyvos stadijos įmonėms ir pradedantiesiems, kuriems dažniausiai sudėtingiausia padengti pradines investicijas.

    Kompensavimo principas ir terminai

    Parama skiriama kompensavimo principu, todėl pareiškėjams aktualu iš anksto įsivertinti pinigų srautus ir tai, kada realiai bus patirtos išlaidos. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 15 dienos 13.00 valandos. Prieš teikiant dokumentus rekomenduojama atidžiai susipažinti su konkurso reikalavimais ir atrankos kriterijais, nes nuo jų priklausys paraiškos vertinimas.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo tvarkos gyventojai ir įmonės gali kreiptis į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Verslo skyrių. Savivaldybė skelbia, kad papildomą informaciją teikia Verslo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Adomavičiūtė.

  • Alytaus „Volungės“ progimnazija: Erasmus+ išvykos į keturias šalis ir pamokos, kurios keičia mokinius

    2025–2026 mokslo metais Alytaus „Volungės“ progimnazijos bendruomenė išplėtė tarptautines veiklas Erasmus+ programoje: 22 mokiniai su lydinčiais mokytojais vyko į mobilumus Ispanijoje, Turkijoje, Italijoje ir Slovėnijoje. Tokios patirtys tampa vis svarbesne ugdymo dalimi, nes leidžia mokytis ne vien klasėje, o realiose, daugiakultūrėse situacijose.

    Mokiniams mobilumas dažnai reiškia pirmą rimtesnę kelionę, kurioje reikia planuoti laiką, prisiimti atsakomybę ir prisitaikyti prie kitos šalies kasdienybės. Praktinis užsienio kalbos vartojimas, darbas tarptautinėse grupėse ir bendravimas su bendraamžiais padeda stiprinti pasitikėjimą savimi bei mokymosi motyvaciją.

    Įgytos patirtys siejamos ir su kompetencijomis, kurias šiandien akcentuoja Europos švietimo kryptys: kritiniu mąstymu, kūrybiškumu, komunikacija bei gebėjimu spręsti problemas. Mokyklose, priimančiose svečius, mobilumo veiklos paprastai derinamos su projektinėmis užduotimis, kultūriniu pažinimu ir bendromis teminėmis veiklomis, kurios sukuria apčiuopiamą rezultatą.

    Ne mažiau svarbi dalis – mokytojų profesinis augimas. Šiais mokslo metais 12 progimnazijos mokytojų kvalifikaciją tobulino tarptautiniuose kursuose, o 6 dalyvavo darbo stebėjimo vizituose užsienio mokyklose, kur galėjo palyginti ugdymo organizavimą, mokinių įtraukties sprendimus ir praktinius metodus pamokose.

    Dažniausiai tokios stažuotės siejamos su įtraukiojo ugdymo, skaitmeninių įgūdžių ir STEAM kryptimis, kurios vis dažniau tampa kasdienio mokyklos darbo dalimi. Sukauptos idėjos pritaikomos grįžus: mokytojai dalijasi patirtimi metodiniuose susitikimuose ir išbando naujus metodus pamokose, kad nauda pasiektų platesnę bendruomenę.

    Erasmus+ veiklos Alytaus „Volungės“ progimnazijoje stiprina nuostatą, kad šiuolaikinis ugdymas yra atviras pasauliui ir paremtas patirtiniu mokymusi. Tarptautinės išvykos plečia akiratį, ugdo savarankiškumą ir leidžia mokiniams suprasti, jog mokymasis vyksta ne tik per vadovėlius, bet ir per susitikimus, kultūrų pažinimą bei bendrą darbą.

    Giedrė Mažeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui