Category: Regionai

  • Visoje šalyje kauks sirenos: štai kada tikrins perspėjimo sistemą ir ką turi padaryti gyventojai

    Visoje šalyje kauks sirenos: štai kada tikrins perspėjimo sistemą ir ką turi padaryti gyventojai

    2026 metais rugsėjo 29 dieną, antradienį, visoje Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas vyks valstybės lygio mobilizacinių pratybų metu.

    Pranešama, kad nuo 11 valandos 52 minučių šalyje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Kartu gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiami informaciniai pranešimai per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą.

    Kaip atskirti testą nuo pavojaus?

    Tokie patikrinimai organizuojami tam, kad būtų įvertinta, ar sirenos veikia techniškai tvarkingai, o pranešimai mobiliuoju ryšiu pasiekia žmones skirtinguose tinkluose ir vietovėse. Praktikoje tai leidžia identifikuoti zonas, kur garsinis signalas girdimas prasčiau, arba atvejus, kai dalis telefonų pranešimų negauna.

    Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir sekti oficialią informaciją, ypač jei sirenų garsas užkluptų darbo vietoje, mokykloje ar viešoje erdvėje. Testo metu svarbu atkreipti dėmesį, ar telefoną pasiekė perspėjimo žinutė ir ar ji buvo aiški.

    Kodėl prašoma gyventojų atsiliepimų?

    Po patikrinimo gyventojai kviečiami užpildyti trumpą apklausą, kuri padeda įvertinti pranešimų siuntimo efektyvumą ir realų pasiekiamumą. Tokie duomenys ypač reikšmingi tobulinant sistemą, nes vien techninė statistika ne visada parodo, kaip pranešimai pasiekia žmones skirtingomis sąlygomis.

    Specialistams svarbu sužinoti, ar pranešimas buvo gautas laiku, ar jis buvo suprantamas, taip pat ar gyventojas tuo metu buvo patalpose, automobilyje ar lauke. Remiantis gyventojų atsakymais galima tikslinti sprendimus, kad realios grėsmės atveju perspėjimas būtų kuo patikimesnis.

  • Visagine pasveikinti socialiniai darbuotojai: meras įteikė padėkas trims svarbiausiems skyriams

    Visagine pasveikinti socialiniai darbuotojai: meras įteikė padėkas trims svarbiausiems skyriams

    Rugsėjo 27 dieną Lietuvoje minima Socialinių darbuotojų diena. Šia proga Visagine socialinės srities darbuotojus pasveikino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir vicemerė Aleksandra Grigienė.

    Savivaldybė padėkos raštais įvertino Visagino socialinių paslaugų centro, Visagino šeimos ir vaiko gerovės centro bei Socialinės paramos skyriaus darbuotojus. Pasak savivaldybės atstovų, tai kasdien žmonėms itin svarbus darbas, kurio rezultatai ne visada matomi iš karto.

    Socialinis darbas dažnai prasideda nuo paprasto pokalbio, kuriam reikia laiko ir pasitikėjimo. Šalia to seka pagalba tvarkantis su krizėmis šeimoje, smurto artimoje aplinkoje ar priklausomybių pasekmėmis, taip pat palydėjimas ieškant sprendimų dėl būsto, pajamų ar paslaugų.

    Didelė socialinių darbuotojų atsakomybė tenka ir dirbant su vaikais bei šeimomis: vertinant pagalbos poreikį, koordinuojant paslaugas, užtikrinant vaiko saugumą ir emocinę gerovę. Nemažiau svarbi kasdienė pagalba vyresnio amžiaus ar negalią turintiems žmonėms, kad jie galėtų kuo ilgiau išlikti savarankiški.

    Sveikinimo proga akcentuota kantrybė, jautrumas ir profesionalumas, kurių reikalauja ši profesija. Socialiniams darbuotojams palinkėta, kad žinojimas apie jų darbo prasmę ir reikalingumą lydėtų ne tik minint profesinę dieną, bet ir kasdienėje rutinoje.

  • Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų istorinėje dalyje, Birutės gatvės atkarpoje nuo Malūno gatvės iki Vilniaus gatvės, 2026 metų rugpjūčio 10 dieną–rugsėjo 9 dieną atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ir žvalgymai. Jie vykdyti prieš tęsiant gatvės tvarkymo darbus, nes ankstesniais metais šioje teritorijoje buvo aptikta žmonių palaikų, o istoriniai šaltiniai rodė čia buvus kapines.

    Tyrimus pagal patvirtintą projektą atliko MB „Fosos“, leidimą išdavė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Archeologai pabrėžia, kad tokie darbai miestų istoriniuose centruose yra įprasta praktika, padedanti suderinti infrastruktūros atnaujinimą su paveldo apsauga.

    Ištirtas didelis plotas

    Detaliųjų tyrimų metu ištirtos šešios perkasos, kurių bendras plotas siekė 853 kvadratinius metrus. Papildomai žvalgymai atlikti 755 kvadratinių metrų plote link Vilniaus gatvės, taip pat peržiūrėta apie 200 kvadratinių metrų teritorija sandėliuoto grunto, iškasto anksčiau.

    Archeologai atidengė ir ištyrė 34 žmonių kapus, be to, aptiko pavienių kaulų iš anksčiau suardytų palaidojimų. Nustatyta, kad dalį kapų buvo apgadinę ankstesni žemės kasimo darbai ir inžinerinių tinklų įrengimas, tačiau kai kuriose vietose išliko aiškios palaidojimų grupės.

    Didžiausias kapų tankumas fiksuotas vienoje iš perkasų, kur palaidojimai išsidėstė eilėmis. Aptikta ir grupinių kapaviečių, o vienoje jų palaidojimai buvo išdėstyti keliais sluoksniais, kas rodo ilgiau naudotą ir intensyviai eksploatuotą kapinių dalį.

    Radinių chronologija ir laidojimo ypatumai

    Tyrimų metu rasta monetų, keramikos ir fajanso šukių, stiklinių dirbinių, aprangos detalių, sagų, karstų vinių, kryželių ir kitų smulkių buities bei laidojimo konteksto radinių. Tokie radiniai padeda tikslinti laikotarpį, kuriuo teritorija buvo naudojama, ir leidžia geriau suprasti vietos bendruomenės kasdienybę.

    Remiantis pirminėmis išvadomis, dalis kryželių datuojama XVIII amžiaus pabaiga–XIX amžiaus pirmąja puse, o kiti radiniai sietini su XIX amžiumi. Tyrėjų vertinimu, šioje kapinių dalyje galėjo būti laidojama nuo XVIII amžiaus antrosios pusės iki XIX amžiaus pirmosios pusės ar net XIX amžiaus vidurio.

    Archeologai taip pat fiksavo, kad dalis mirusiųjų palaidoti karstuose, kūnai guldyti aukštielninki. Orientacija įvairavo, o tai gali rodyti skirtingus laidojimo etapus, tradicijų kaitą arba skirtingus kapinių planavimo sprendinius skirtingu laikotarpiu.

    Kur baigėsi kapinės ir ką daryti toliau

    Vienas svarbiausių tyrimų tikslų buvo patikslinti istorinių kapinių ribas. Tyrėjai rėmėsi naujais lauko duomenimis, ankstesnių tyrimų medžiaga ir istorine kartografija, įskaitant 1889 metų Zarasų miesto planą.

    Pagal surinktą informaciją, kapinės tęsiasi į šiaurę ir šiaurės rytus nuo ištirtų perkasų ir apima teritorijas dabartinių Birutės gatvės ir Malūno gatvės sklypų zonoje. Archeologų vertinimu, tikslinga šią vietą įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių, kad ateityje būtų aiškiau taikomi apsaugos reikalavimai.

    Pažymoje nurodyta, kad perkasų vietose galima tęsti statybos ir grunto judinimo darbus be papildomų apribojimų. Tačiau atkarpoje nuo Birutės gatvės 4 iki Vilniaus ir Birutės gatvių sankryžos, kur žvalgymai atlikti iki 0,65 metro projektinio gylio, gilesniems darbams rekomenduojami papildomi archeologiniai žvalgymai.

    Tyrimų dokumentacija dar rengiama, o rastiems palaikams numatyti antropologiniai tyrimai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje. Po tyrimų palaikai bus perlaidoti, o archeologiniai radiniai perduoti muziejui pagal nustatytą tvarką.

    Galutinė ataskaita visuomenei žadama pateikti vėliau, kai bus apibendrinti visi papildomų tyrimų rezultatai. Tikimasi, kad tai leis tiksliau įvertinti aptiktų palaidojimų chronologiją, kapinių struktūrą ir šios Zarasų miesto dalies istorinę reikšmę.

  • Visagine – kariuomenės pratybų aidas: institucijos tarėsi, kaip veiks krizės ir gynybos metu

    Visagine – kariuomenės pratybų aidas: institucijos tarėsi, kaip veiks krizės ir gynybos metu

    Visagino savivaldybėje surengtas institucijų sąveikos pasitarimas, į kurį susirinko Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ir Sausumos pajėgų štabo atstovai. Kartu dalyvavo savivaldybės vadovai, taip pat policijos, priešgaisrinės tarnybos, ligoninės ir kitų įstaigų specialistai.

    Pasitarime daugiausia dėmesio skirta tam, kaip skirtingos grandys veiktų kartu galimos krizės atveju ar prireikus užtikrinti valstybės ginkluotą gynybą. Aptarta, kaip praktiškai suderinti sprendimų priėmimą, informacijos apsikeitimą ir reagavimą, kad veiksmai būtų greiti ir aiškiai koordinuoti.

    Pratybų „Perkūno griausmas 2026“ dalis

    Susitikimas yra Lietuvos kariuomenės pratybų „Perkūno griausmas 2026“ dalis. Rugsėjo 22 dieną–spalio 1 dieną Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybių teritorijose vykstančioje treniruotėje integruojami kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių tarnybų, savivaldos ir civilinių institucijų veiksmai.

    Tokios pratybos ir pasirengimo pasitarimai orientuoti į realias situacijas, kai vien kariuomenės ar vien civilinių tarnybų pajėgumų nepakanka. Praktikoje ypač svarbu iš anksto susitarti dėl atsakomybės ribų, ryšio kanalų ir veiksmų sekos, kad krizinėmis minutėmis nebūtų gaištamas laikas.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Gyventojams tokie susitikimai dažniausiai pastebimi per išaugusį tarnybų aktyvumą regione, pratybų metu vykstantį judėjimą ar papildomas informavimo priemones. Savivaldybei tai kartu yra proga pasitikrinti pasirengimą civilinei saugai, įvertinti kritinių paslaugų tęstinumą ir bendradarbiavimo mechanizmus su pagalbos tarnybomis.

    Visagino savivaldybė primena, kad institucijų tarpusavio sąveika apima ne tik reagavimą į incidentus, bet ir prevenciją, informavimą bei gyventojų įtraukimą. Pratybų kontekste akcentuojama, jog aiškus koordinavimas ir vienoda informacija visoms grandims mažina riziką ir didina bendrą atsparumą.

    Karinės technikos paroda Visagine

    Spalio 1 dieną Visagine, Draugystės gatvėje 10, gyventojai kviečiami į karinės technikos ir ginkluotės parodą. Organizatoriai nurodo, kad tai bus galimybė iš arčiau susipažinti su Lietuvos kariuomenės naudojama technika ir ginkluote.

    Tokie renginiai paprastai skirti ne tik pristatyti kariuomenės pajėgumus, bet ir stiprinti visuomenės informuotumą apie gynybą bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Savivaldybė ragina sekti oficialią informaciją dėl renginio eigos ir galimų organizacinių pokyčių.

  • Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien visoje Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimas vyks per didžiausias mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2026“.

    Sirenų patikrinimas numatytas nuo 11.52 iki 11.55 valandos, o signalas truks 3 minutes. Gyventojai išgirs garsinį signalą „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Netrukus po sirenų, 11.55 valandą, informacija ir rekomendacijos bus skelbiamos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per regionines ir vietines radijo stotis. Gyventojai raginami įsijungti radiją arba televiziją ir vadovautis pateiktais nurodymais.

    Pranešimai į telefonus: kodėl gali negauti?

    Patikrinimo metu gyventojams į mobiliuosius telefonus taip pat bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų perdavimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    Tokie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie telefonai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Jei pranešimo negausite, tai nebūtinai reiškia ryšio sutrikimą, dažnai priežastis būna telefono nustatymai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojai turėtų nedelsdami įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti skelbiamą informaciją. Toliau rekomenduojama elgtis pagal pateiktas oficialias instrukcijas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad realios grėsmės ar ekstremaliosios situacijos metu gyventojai gali būti perspėjami ne tik sirenomis ir pranešimais į telefonus. Prireikus informavimas vykdomas ir per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais.

    Kiek sirenų Lietuvoje ir kas keisis?

    Departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos, kuriomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų. Tai reiškia, kad dalis gyventojų, ypač atokesnėse vietovėse, sirenų gali negirdėti arba jas girdėti silpnai.

    Planuojama įdiegti 275 naujas perspėjimo sirenas, o 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos perspėjimo sirenų valdymo sistemos. Siekiama, kad perspėjimas būtų greitesnis ir vienodai valdomas visoje šalyje.

    Skelbiama, kad 2029 metais, įgyvendinus investicinio projekto veiklas, gyventojams perspėti bus naudojamos 1 438 sirenos. Iš jų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas centralizuotai valdys 1 125, o sirenomis planuojama pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Pratybų „Vyčio skliautas 2026“ įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

  • Nemenčinėje lietus neišgąsdino: MTB „Iššūkio taurėje“ varžėsi net patys jauniausi

    Nemenčinėje lietus neišgąsdino: MTB „Iššūkio taurėje“ varžėsi net patys jauniausi

    Rugsėjo 26 dieną Nemenčinėje surengtos MTB dviračių varžybos „Iššūkio taurė“, kurias organizavo Nemenčinės sporto klubas „Nempolis“. Nors dieną lydėjo lietus ir drėgna trasa, prie starto linijos susirinko gausus būrys dalyvių, ypač jauniausių sportininkų.

    Organizatoriai dalyviams parinko skirtingo ilgio distancijas pagal amžiaus grupes. Varžybų trasose dviratininkai įveikė nuo 900 metrų iki 6 kilometrų, o rezultatai fiksuoti sekundžių tikslumu.

    Jauniausieji startavo 900 metrų

    9 metų ir jaunesni sportininkai varžėsi 900 metrų distancijoje. Tarp mergaičių nugalėjo Anastasija Semaško iš Bezdonių, finišavusi per 2 min. 12 sek., o tarp berniukų greičiausias buvo Teodoras Liaudanskas iš Nemenčinės, trasą įveikęs per 1 min. 58 sek.

    1800 metrų distancijoje greičiausiai pasirodė Sofija Poderytė, kurios rezultatas siekė 4 min. 38 sek. 2700 metrų nuotolyje pergalę iškovojo Nemenčinės atstovas Norbertas Lapkovskis, distanciją įveikęs per 6 min. 41 sek.

    Pergalės įvairiose amžiaus grupėse

    3000 metrų distancijoje nugalėjo Austėja Gasianceva iš Nemenčinės, finišavusi per 9 min. 35 sek. 4000 metrų nuotolyje tarp vaikinų greičiausias buvo Rafalas Bobanas iš Bezdonių, pasiekęs 10 min. 1 sek. rezultatą.

    Tarp merginų 4000 metrų distancijoje pirmą vietą užėmė Marija Domannikova, nuotolį įveikusi per 12 min. 3 sek. 5000 metrų distancijoje vaikinų grupėje geriausiai pasirodė Antoni Butkevič iš Buivydžių, finišavęs per 13 min. 1 sek.

    Ilgiausioje, 6000 metrų distancijoje triumfavo Dominikas Novickas iš Nemenčinės. Jis vos 0,1 sek. aplenkė Lukašą Mincevičių iš Buivydžių, o nugalėtojo laikas siekė 18 min. 1 sek.

    Apdovanojimai ir projekto parama

    Varžybų prizininkai apdovanoti taurėmis, o patys jauniausi dalyviai gavo atminimo medalius. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie startai padeda auginti dviračių sporto bendruomenę ir sudaryti galimybes vaikams varžytis saugioje, pagal amžių pritaikytoje aplinkoje.

    Taurės nugalėtojams finansuotos sporto klubo „Nempolis“ įgyvendinant projektą, skirtą Vilniaus rajono sporto klubų rėmimui iš Vilniaus rajono savivaldybės lėšų. Renginio informacija ir nuotraukomis pasidalijo Marijan Kačanovski, Vilniaus rajono sporto centro direktorius.

  • Nemenčinėje rengia nuotolinę seniūnaičių sueigą: aptars kelių darbus ir kitus klausimus

    Nemenčinėje rengia nuotolinę seniūnaičių sueigą: aptars kelių darbus ir kitus klausimus

    Nemenčinės seniūnija pranešė, kad 2026 metais spalio 2 dieną 15 valandą vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga. Posėdis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, prisijungiant per „Microsoft“ platformą „Teams“.

    Seniūnijoje teigiama, kad išplėstinės sueigos formatas leidžia patogiau suderinti dalyvių darbotvarkes ir užtikrinti platesnį įsitraukimą. Toks nuotolinis posėdžių organizavimas pastaraisiais metais tapo įprasta praktika daugelyje savivaldybių.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas susijęs su kelių pagerinimo darbais ir jų planavimu. Tokiose sueigose įprastai aptariama esama kelių būklė, prioritetai pagal gyventojų poreikius ir galimi sprendimai dėl remonto ar priežiūros.

    Taip pat numatyta svarstyti kitus aktualius klausimus, kuriuos siūlys sueigos dalyviai. Seniūnija ragina seniūnaičius iš anksto įsivertinti bendruomenėse kylančias problemas ir jas pristatyti posėdyje.

    Sueiga yra viena svarbiausių seniūnijos ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo formų, padedanti perduoti gyventojų lūkesčius savivaldybei. Nors posėdis vyks nuotoliu, gyventojams aktualius klausimus įprastai galima perduoti per savo seniūnaitį ar seniūniją.

  • Rukainių gimnazistai Torunėje atskleidė Koperniko paslaptis: įspūdžiai nustebino visus

    Rukainių gimnazistai Torunėje atskleidė Koperniko paslaptis: įspūdžiai nustebino visus

    Vilniaus rajono Rukainių gimnazijos mokiniai vis aktyviau įsitraukia į edukacines veiklas už mokyklos ribų, o ypač didelio dėmesio sulaukia išvykos į Lenkiją. Tokios kelionės leidžia gyvai patirti istoriją, sustiprinti kultūrinį akiratį ir pamatyti, kaip mokslas bei paveldas susijungia vienoje vietoje.

    Šį kartą, įgyvendinant projektą „Didieji lenkai“, 40 dalyvių grupė vyko į Torunę. Miestas laikomas viena svarbiausių vietų, susijusių su astronomu Mikalojumi Koperniku, o jo istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

    UNESCO senamiestis ir legendos

    Pažintis su Torune prasidėjo ekskursija po gotikinį senamiestį ir Naujamiesčio dalį, kurioje gausu viduramžių architektūros. Mokiniai apžiūrėjo Koperniko paminklą, taip pat aplankė Senąją rotušę, kuri laikoma vienu ryškiausių miesto simbolių.

    Maršrute svarbi vieta teko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai ir Šv. Jono Krikštytojo bei Šv. Jono Evangelisto katedrai bazilikai. Būtent šioje katedroje, kaip nurodoma istoriniuose šaltiniuose, buvo pakrikštytas Mikalojus Kopernikas.

    Katedros bokšte saugomas „Tuba Dei“ varpas, dažnai pristatomas kaip vienas seniausių ir didžiausių viduramžių varpų Lenkijoje. Mokiniai turėjo progą išgirsti jo istoriją ir sužinoti, kodėl šis varpas laikomas svarbia regiono paveldo dalimi.

    Nemažai emocijų sukėlė ir Pasviręs bokštas, kadaise buvęs miesto gynybinės sistemos elementu. Pasak vietinės legendos, tik doras žmogus gali atsiremti į bokšto sieną ir išlaikyti pusiausvyrą, todėl mokiniai noriai išbandė šį iššūkį.

    Meduoliai, mokslas ir kosmosas

    Kelionėje netrūko ir praktinių patirčių, kurios padėjo geriau suprasti miesto tradicijas. Gyvajame Torunės meduolių muziejuje mokiniai išklausė pasakojimą apie meduolių kepimo istoriją, prieskonių reikšmę ir amatų tradicijų tęstinumą, o vėliau patys pasigamino po meduolį.

    Edukacijos metu pristatyta ir žodžio „piernik“ kilmė, siejama su senuoju lenkų kalbos žodžiu, reiškiančiu pipirinį ar aštrų skonį. Tokios detalės mokiniams leido suprasti, kaip kalba, kulinarija ir prekybos istorija persipina tarpusavyje.

    Grupė taip pat aplankė Koperniko namą ir dalyvavo astronomijos užsiėmime Torunės planetariume. Interaktyvus formatas padėjo lengviau įsivaizduoti dangaus kūnų judėjimą, o patirtis planetariume tapo tiltu tarp istorinio miesto pasakojimų ir šiuolaikinio mokslo.

    Interaktyvūs eksperimentai ir pilietiškumo pamoka

    Kita stotelė buvo mokslo ir pažinimo centras „Žinių malūnas“, kuriame mokiniai tyrinėjo interaktyvius fizikos, biologijos, astronomijos ir muzikos eksponatus. Praktiniai bandymai ir užduotys paskatino ne tik smalsumą, bet ir padėjo pritaikyti žinias per patirtį.

    Mokiniai eksperimentavo su vandeniu, aiškinosi sukamąjį judėjimą ir jo pasekmes, taip pat tyrinėjo, kaip žmogaus organizmas priima ir perduoda garsą. Tokios erdvės atspindi platesnę tendenciją, kai muziejai ir mokslo centrai vis dažniau kuria patyrimines ekspozicijas, skatinančias mokytis veikiant.

    Svarbia kelionės dalimi tapo apsilankymas Kujavijos-Pamario vaivadijos maršalkos įstaigoje Torunėje. Čia mokiniai susipažino su regiono specifika, vietos valdžios funkcijomis ir savivaldos darbo principais, o susitikimas virto praktiška pilietiškumo pamoka.

    Organizatorių teigimu, ši išvyka neapsiribojo vien pažintinėmis veiklomis. Bendra kelionė sustiprino tarpusavio ryšius, skatino komandinį bendravimą ir paliko daug įspūdžių, kurie, tikimasi, paskatins mokinius drąsiau rinktis mokslo bei kultūros pažinimo kelią.

    Projektas įgyvendintas Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje finansavimo dėka.

    Informaciją parengė Vilniaus rajono Rukainių gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Alicija Karpovič.

  • Vilniaus rajono auklėtiniai sprogo Rakverėje: medaliai, titulas po 24 metų ir istorinis finalas

    Vilniaus rajono auklėtiniai sprogo Rakverėje: medaliai, titulas po 24 metų ir istorinis finalas

    Rugsėjo 24–27 dienomis Rakverėje, Estijoje, surengtame Šiaurės Europos šalių stalo teniso čempionate Lietuvos rinktinėje varžėsi trys Vilniaus rajono sporto centro auklėtiniai. Lietuvai atstovavo Marija Mikalauskytė, Ervinas Uzialo ir Ignas Šišanovas, o komandai vadovavo vyriausiasis treneris Artūras Orlovas.

    Turnyre dalyvavo aštuonių šalių komandos: Suomijos, Islandijos, Grenlandijos, Danijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Tokios sudėties čempionatas laikomas vienu svarbiausių regiono startų, leidžiančiu įvertinti rinktinių pajėgumą prieš didesnius Europos ciklo turnyrus.

    Finalas, kurio laukta dešimtmečius

    Didžiausią laimėjimą pasiekė Lietuvos moterų rinktinė, po 24 metų pertraukos vėl tapusi Šiaurės Europos čempione. Lemiamame susitikime lietuvės rezultatu 3:2 įveikė Norvegijos ekipą, o tokia atomazga pabrėžė, kad regiono lyderių skirtumai vis mažėja.

    Komandinėse varžybose aukso medalį kartu su rinktine iškovojo ir Vilniaus rajono sporto centro atstovė Marija Mikalauskytė. Tokios pergalės paprastai tampa stipriu postūmiu jaunoms sportininkėms, nes komandinėse rungtyse ypač svarbus stabilumas ir psichologinis atsparumas.

    Dvejetai atnešė auksą ir bronzą

    Asmeninėse rungtyse ryškiausiai sužibėjo Ignas Šišanovas. Mišrių dvejetų varžybose jis kartu su Lukrecija Juchnaite iškovojo aukso medalį, o vyrų dvejetuose, žaisdamas poroje su Islandijos atstovu, pelnė bronzą.

    Bendroje įskaitoje Lietuvos rinktinė iš čempionato parsivežė penkis medalių komplektus, iš kurių tris iškovojo Vilniaus rajono sporto centro sportininkai. Tokie rezultatai rodo, kad regioninės sporto mokyklos ir centrai išlieka svarbiu rinktinių rezervu, o tarptautinė patirtis ankstyvame amžiuje dažnai lemia spartesnį meistriškumo augimą.

    Vilniaus rajono sporto centro bendruomenė sportininkams ir treneriui linki tęsti darbą tuo pačiu tempu, nes pastarųjų metų tendencija stalo tenise aiški: kuo daugiau tarptautinių startų ir kuo platesnė partnerystė dvejetuose, tuo greičiau ateina stabilūs rezultatai.

  • Neris prie Vingio parko netikėtai pažaliavo: paaiškino, kas vyksta per pratybas „Vyčio skliautas“

    Neris prie Vingio parko netikėtai pažaliavo: paaiškino, kas vyksta per pratybas „Vyčio skliautas“

    Vilniuje, ties pėsčiųjų tiltu, jungiančiu Žvėryną su Vingio parku, gyventojai gali pastebėti Neryje pasirodžiusį žalią vandenį. Tarnybos pabrėžia, kad tai nėra tarša ar nuotekų išleidimas į upę.

    Neįprasta spalva siejama su planinėmis pratybomis „Vyčio skliautas“, kurių scenarijuje numatytas termofikacinio vandens patekimo imitavimas. Dėl to gyventojų prašoma nepanikuoti ir dėl vien šio vaizdo papildomai neskambinti atsakingoms tarnyboms.

    Kas nudažo vandenį žaliai?

    Pratybų metu vanduo nudažomas fluoresceinu – aplinkai draugiška, plačiai naudojama žymėjimo medžiaga. Nors pati medžiaga gali atrodyti oranžinės spalvos, vandenyje ji suteikia ryškų žalsvą atspalvį.

    Fluoresceinas naudojamas srautams ir nuotėkiams atsekti, todėl jis pasitelkiamas ne tik energetikos ar inžinerinių tinklų testavimui, bet ir įvairiems demonstraciniams bandymams. Patekęs į tekantį vandenį, jis gana greitai praskiedžiamas ir išsisklaido.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Atsakingos institucijos nurodo, kad šiuo atveju matomas žalias vanduo nėra laikomas pavojingu reiškiniu sveikatai ar aplinkai. Pratybų tikslas – patikrinti reagavimo veiksmus, informavimo grandinę ir pasirengimą valdyti galimus incidentus.

    Vis dėlto gyventojams primenama, kad pastebėjus kitus aiškius taršos požymius, pavyzdžiui, aitrų kvapą, naftos produktų plėvelę, gaištančias žuvis ar į vandenį tekančias neaiškias nuotekas, apie tai būtina pranešti atsakingoms tarnyboms įprasta tvarka.