Category: Regionai

  • Visagino pedagogės grįžo iš Kauno: RIUKKPA konferencijoje nubrėžti nauji ikimokyklinio fizinio ugdymo prioritetai

    Visagino pedagogės grįžo iš Kauno: RIUKKPA konferencijoje nubrėžti nauji ikimokyklinio fizinio ugdymo prioritetai

    2026 metais spalio 23 dieną Kaune, Lietuvos krepšinio namuose, surengta Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Joje Visaginui atstovavo lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ direktorė Elena Čekienė ir pavaduotoja ugdymui Žana Vaitkuvienė-Zimina.

    Konferencijoje apžvelgti pastarųjų penkerių metų asociacijos veiklos rezultatai, pristatyta finansinė ataskaita ir aptarti narių lūkesčiai. Taip pat vyko diskusijos, kokių kompetencijų šiandien labiausiai reikia ikimokyklinio ugdymo įstaigų fizinio ugdymo specialistams.

    Akcentas – kokybiškas judėjimas darželyje

    Švietimo bendruomenėje vis plačiau pabrėžiama, kad ankstyvas vaikų judėjimo įgūdžių ugdymas svarbus ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei savijautai bei mokymosi pasirengimui. Dėl to asociacijos telkiami pedagogai dalijasi metodikomis, kaip kasdienį judėjimą integruoti į ugdymo veiklas, o ne palikti jį tik atskiroms valandėlėms.

    Konferencijos metu dalyviai buvo kviečiami įsitraukti į interaktyvią apklausą ir įvertinti asociacijos iniciatyvas. Surinktos įžvalgos turėtų padėti tiksliau planuoti profesinio tobulėjimo temas ir praktines veiklas regionuose.

    Išrinkta vadovybė naujai kadencijai

    Vienas svarbiausių konferencijos sprendimų buvo RIUKKPA prezidento ir valdybos rinkimai. Asociacijos prezidente naujai kadencijai perrinkta Audronė Vizbarienė, siejama su asociacijos kūrimu ir ilgalaike jos veikla.

    Konferenciją sveikinimo žodžiais pradėjo pati RIUKKPA prezidentė, taip pat dalyvius pasveikino Seimo narė profesorė Vilija Targamadzė. Vaizdo sveikinimą perdavė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

    Kodėl tai aktualu Visaginui

    Visaginui svarbu, kad miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovės aktyviai dalyvauja profesinėse organizacijose ir grįžta su atnaujintomis idėjomis. Tokie susitikimai paprastai tampa praktinių sprendimų šaltiniu, kaip darželiuose nuosekliai stiprinti vaikų fizinį aktyvumą ir gerinti ugdymo kokybę.

    RIUKKPA veikla, apimanti gerosios patirties sklaidą ir pedagogų interesų atstovavimą, išlieka svarbi ir didesniame švietimo politikos kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama vaikų sveikatai, judėjimo įpročiams ir ankstyvajai prevencijai.

  • Zarasų krašto legenda vėl dėmesio centre: kuo Lietuvai nusipelnė Arvydas Stanislovas Každailis

    Zarasų krašto legenda vėl dėmesio centre: kuo Lietuvai nusipelnė Arvydas Stanislovas Každailis

    Spalio 24 dieną leidinio „Savivaldybių žinios“ viršelyje pristatytas dailininkas ir heraldikos kūrėjas Arvydas Stanislovas Každailis. Šį kartą dėmesys sutelktas į jo apdovanojimą „Auksinės krivūlės riterio“ vardu ir ilgalaikius darbus, tapusius valstybės vizualinės tapatybės dalimi.

    Leidinyje primenama, kad A. S. Každailis yra sukūręs ir atkūręs daugybę Lietuvos miestų bei miestelių heraldikos simbolių. Tokie darbai paprastai reikalauja ne tik meninės raiškos, bet ir istorinių šaltinių analizės, heraldikos taisyklių išmanymo bei nuoseklaus derinimo su institucijomis.

    Heraldika Lietuvoje išlieka svarbi ne vien kaip tradicijos tąsa, bet ir kaip savivaldos identiteto priemonė. Pastaraisiais metais savivaldybės aktyviai siekia aiškesnės simbolikos, o patvirtinti herbai ir vėliavos naudojami reprezentacijoje, turizme, bendruomenių iniciatyvose ir oficialiuose dokumentuose.

    Publikacijoje taip pat išskiriamas kūrėjo ryšys su Zarasų kraštu, kur vasaras jis leidžia Senadvario sodyboje. Čia A. S. Každailis su žmona, dailininke Regina Irena Každailiene, puoselėja ne tik kūrybinę aplinką, bet ir kultūrinę atmintį, siejamą su šiame krašte gimusio poeto Fausto Kiršos vardu.

    Pasakojime akcentuojama, kad A. S. Každailio darbų vertė matuojama ne vien apdovanojimais, bet ir kasdien matomu rezultatu viešojoje erdvėje. Lietuvos heraldikos tradicijoje jo indėlis siejamas su pastangomis išlaikyti istorinį tikslumą ir kartu sukurti aiškiai atpažįstamą, šiandienos žmogui suprantamą simbolių kalbą.

  • Palikai padangas miške? Bauda gali siekti 6 000 eurų, o žala gamtai – ilgalaikė

    Palikai padangas miške? Bauda gali siekti 6 000 eurų, o žala gamtai – ilgalaikė

    Artėjant sezonui, kai vairuotojai keičia vasarines padangas į žiemines, miškininkai primena ir kitą pareigą – nebetinkamas naudoti padangas sutvarkyti teisėtai. Valstybinių miškų urėdija (VMU) fiksuoja, kad padangų keitimo laikotarpiais miškuose jų atsiranda tonomis, o tvarkymas kainuoja laiką ir lėšas.

    VMU duomenimis, 2025 metais miškininkai surinko daugiau kaip 160 tonų miškuose paliktų padangų. 2024 metais jų surinkta daugiau nei 192 tonos, o 2023 metais – daugiau nei 212 tonų, tad bendra tendencija lyg ir gerėja, tačiau problema išlieka.

    Miškuose pasitaiko ir vadinamųjų karštųjų taškų, kai vienoje vietoje randami ypač dideli kiekiai atliekų. Pavyzdžiui, 2025 metais spalį VMU Kuršėnų regioninio padalinio Gruzdžių girininkijoje surinkta per penkias tonas padangų, beveik dvigubai daugiau nei per visus 2024 metus šioje girininkijoje.

    Ilgai yranti tarša ir gaisrų rizika

    Padangos yra ilgaamžės atliekos, todėl miške jos ne tik darko kraštovaizdį, bet ir ilgainiui teršia aplinką. Irimo metu į dirvožemį ir gruntinius vandenis gali patekti teršalai, įskaitant sunkiuosius metalus ir naftos produktų likučius.

    Ypač pavojinga, kai padangos užsidega: tokie gaisrai sunkiai gesinami, o degant susidaro tiršti dūmai ir kenksmingi degimo produktai. Užterštas gesinimo vanduo bei nuosėdos gali patekti į dirvožemį ir vandens telkinius, o pasekmės išlieka ilgai.

    Miškininkai pabrėžia, kad kuo daugiau atliekų paliekama miške, tuo daugiau resursų tenka nukreipti jų surinkimui, o ne miškų priežiūrai ar poilsiaviečių tvarkymui. Surinkimas apima ne tik fizinį darbą, bet ir išvežimą bei perdavimą teisėtiems atliekų tvarkytojams, o didesniems kiekiams kartais reikia specialios technikos.

    Kur priduoti senas padangas?

    Patogiausias būdas – padangas palikti ten, kur jos keičiamos: autoservisas privalo nemokamai priimti tiek susidėvėjusių padangų, kiek jų pakeičia. Tai reiškia, kad keičiant keturias padangas, tiek pat senų paprastai galima palikti iškart vietoje.

    Nemokamas priėmimas taikomas ir prekybos vietose, tačiau čia galioja sąlygos dėl kiekio bei įsigijimo fakto: pardavėjas turi priimti tos pačios rūšies padangų atliekas, kurios neviršija iš jo perkamų, arba pirktų ne seniau kaip prieš vienus metus. Jei padangos atiduodamos ne pirkimo metu, gali tekti įrodyti pirkimo laiką.

    Dar viena alternatyva – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose gyventojams nemokamai priimamas savivaldybės nustatytas padangų kiekis. Prieš vykstant verta pasitikrinti konkrečios aikštelės taisykles, darbo laiką ir priimamus kiekius, kad kelionė nebūtų veltui.

    Didesnius kiekius galima perduoti teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams, tačiau ši paslauga gali būti mokama. Specialistai pataria įsitikinti, kad paslaugos teikėjas turi leidimus, nes priešingu atveju rizika, kad atliekos atsidurs pamiškėje, išlieka, o atsakomybės klausimai gali komplikuotis.

    Kokios baudos gresia teršėjams?

    Už padangų išmetimą į aplinką numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už kiekvieną išmestą padangą gresia nuo 200 iki 500 eurų bauda, o bendra baudos suma negali viršyti 6 000 eurų.

    Be baudos, gali būti pareikalauta atlyginti ir aplinkai padarytą žalą, todėl galutinė suma neretai viršija tai, kiek kainuotų teisėtas atliekų perdavimas. VMU akcentuoja, kad neteisėtas atsikratymas padangomis dažniausiai tampa brangiausiu įmanomu sprendimu.

    Gyventojai, miške pastebėję išmestas padangas ar kitas atliekas, raginami kuo tiksliau užfiksuoti vietą ir aplinkybes bei pranešti atsakingoms tarnyboms. Jei pastebimi pažeidėjai, rekomenduojama skambinti 112, o jei saugu, užsirašyti automobilio valstybinį numerį ir kitą identifikuojančią informaciją.

  • „Žaliasis taškas“ kviečia į nemokamas nuotolines edukacijas: lapkritį laukia svarbi tema

    „Žaliasis taškas“ kviečia į nemokamas nuotolines edukacijas: lapkritį laukia svarbi tema

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ lapkritį kviečia į nemokamą nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Organizatoriai teigia, kad užsiėmimai skirti padėti žmonėms paprastai pritaikyti aplinkosaugos principus kasdienybėje.

    Lapkritis dažnai tampa intensyviu pasiruošimo šventėms laikotarpiu, kai išauga pirkimų, pakuočių ir mišrių atliekų kiekiai. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad tvarūs sprendimai prasideda nuo mažų įpročių: planavimo, pakartotinio panaudojimo ir taisyklingo rūšiavimo.

    „Norime parodyti, kad gyventi draugiškiau aplinkai galima be sudėtingų taisyklių, o svarbiausia pradžia yra aiškus supratimas, kaip elgtis su atliekomis kasdien“, – sakė programos organizatoriai.

    Edukacijų turinys orientuotas į praktinius klausimus, su kuriais susiduria šeimos, mokyklos ir bendruomenės. Pavyzdžiui, pakuočių rūšiavimas išlieka viena painiausių temų, nes skirtingos medžiagos ir jų deriniai reikalauja dėmesio, o netinkamai išrūšiuotos atliekos gali užteršti perdirbimui tinkamus srautus.

    Programoje numatytos nuotolinės paskaitos apie teisingą rūšiavimą ir kūrybinės dirbtuvės, kuriose siūloma iš turimų medžiagų pasigaminti šventinių dekoracijų. Organizatoriai pabrėžia, kad toks požiūris padeda mažinti vartojimą ir atliekų kiekį, o kartu ugdo vaikų ir suaugusiųjų įprotį daiktams suteikti antrą gyvenimą.

    Numatoma, kad dalis užsiėmimų bus pritaikyta priešmokyklinio amžiaus vaikams ir 1–4 klasių mokiniams, kiti skirti vyresniems mokiniams bei suaugusiesiems. Visos edukacijos vyks nuotoliniu būdu, o registruojantis rekomenduojama pasirinkti savo auditorijai tinkamiausią laiką ir atidžiai nurodyti kontaktus.

    Papildomą informaciją apie „Žaliasis raštingumas“ ciklą organizatoriai skelbia savo komunikacijos kanaluose, taip pat suteikia galimybę užduoti klausimus el. paštu ir telefonu. Dalyvavimas nemokamas.

  • Miškuose išmestos padangos atsieis brangiau nei manėte: žala gamtai ir baudos iki 6 000 eurų

    Miškuose išmestos padangos atsieis brangiau nei manėte: žala gamtai ir baudos iki 6 000 eurų

    Artėjant laikui, kai vairuotojai masiškai keičia vasarines padangas į žiemines, Valstybinių miškų urėdija primena ir kitą pareigą: nebetinkamos naudoti padangos negali atsidurti miške. Miškininkai kasmet randa ir išveža dešimtis ar net šimtus tonų tokių atliekų, o jų surinkimas kainuoja laiką ir pinigus.

    Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, 2025 metais miškininkai surinko daugiau kaip 160 tonų miškuose paliktų padangų. 2024 metais jų surinkta daugiau nei 192 tonos, o 2023 metais – daugiau nei 212 tonų, tad nors kiekiai mažėja, problema vis dar išlieka aktuali.

    Didžiausi atliekų kiekiai dažnai randami keičiantis sezonams, kai dalis žmonių bando atsikratyti senomis padangomis nelegaliai. Pasitaiko ir išskirtinių atvejų, kai vienoje vietoje aptinkama kelios tonos, o tai rodo, kad teršimas neretai būna tyčinis ir sistemingas.

    Kokia žala padaroma miškui

    Padangos yra ilgaamžės atliekos, todėl paliktos gamtoje ilgai neirsta, darko kraštovaizdį ir tampa nuolatiniu taršos šaltiniu. Joms dėvintis ir yrant, į aplinką gali patekti teršalai, kurie ilgainiui blogina dirvožemio būklę ir gali pasiekti gruntinius vandenis.

    Ypač didelė rizika kyla, jei padangos užsidega: tokie gaisrai sunkiai gesinami, o dūmai ir degimo produktai pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai. Be to, gesinimo metu užterštas vanduo gali pasklisti į dirvožemį ir vandens telkinius.

    Kur legalai priduoti senas padangas

    Patogiausias kelias yra padangų keitimas autoservise, nes servisas privalo nemokamai priimti tiek susidėvėjusių padangų, kiek jų pakeičia. Tai leidžia vairuotojui iš karto atsakingai sutvarkyti atliekas ir išvengti bet kokių papildomų rūpesčių.

    Padangų prekybos vietose taip pat taikoma priėmimo tvarka: pardavėjas privalo nemokamai priimti tos pačios rūšies padangų atliekas, kurios neviršija iš jo perkamų arba ne seniau kaip prieš vienus metus pirktų padangų skaičiaus. Jei padangos grąžinamos ne pirkimo metu, gali prireikti įrodyti pirkimo laiką.

    Dar viena galimybė yra didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose iš gyventojų nemokamai priimamas savivaldybės nustatytas padangų kiekis. Prieš vykstant verta pasitikslinti konkrečias priėmimo sąlygas ir darbo laiką, nes ribojimai skiriasi.

    Baudos teršėjams ir ką daryti radus atliekas

    Už padangų išmetimą į aplinką numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už kiekvieną išmestą padangą gresia nuo 200 iki 500 eurų bauda, o bendra bauda gali siekti iki 6 000 eurų, be to, gali būti pareikalauta atlyginti aplinkai padarytą žalą.

    Valstybinių miškų urėdija ragina apie miške rastas padangas ar kitas atliekas pranešti atsakingoms institucijoms, pateikiant kuo tikslesnę vietą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Pastebėjus teršėjus veiksmo metu, rekomenduojama skambinti 112, o jei saugu, užfiksuoti automobilio valstybinius numerius ir aplinkybes.

  • Portugalai atvyko į Valčiūnus: AJC „Ateik ir Tu“ parodė, kaip pritraukia jaunimą

    Portugalai atvyko į Valčiūnus: AJC „Ateik ir Tu“ parodė, kaip pritraukia jaunimą

    Spalio 21 dieną Valčiūnų kaime veikiantis atviras jaunimo centras „Ateik ir Tu“ sulaukė svečių iš Portugalijos savivaldybių ir jaunimo organizacijų. Vizitas įvyko po to, kai apie delegacijos norą atvykti pranešė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Svečiai atvyko susipažinti su tuo, kaip vietoje kuriamos galimybės jauniems žmonėms ir kaip atrodo kasdienis praktinis darbas su jaunimu. Tokie apsikeitimai patirtimi dažnai tampa pagrindu tarptautinėms partnerystėms ir bendriems projektams, ypač jaunimo srityje.

    Kaip veikia centras Valčiūnuose

    VšĮ „SIGNUM INTER“ vadovė Daiva Norinkevičiūtė pristatė organizacijos veiklos pradžią, centro raidos kelią ir šiandienines veiklas. Pagrindinis akcentas buvo saugi ir priimanti erdvė, kurioje jaunuoliai gali leisti laiką, gauti palaikymą ir stiprinti socialinius įgūdžius.

    Delegacija ypač domėjosi, kaip centrui pavyksta pritraukti jaunuolius ir išlaikyti jų įsitraukimą. Aptartos praktikos, padedančios skatinti saviraišką, atsakomybę ir kasdienius įgūdžius, kurie jaunam žmogui svarbūs tiek mokykloje, tiek darbo aplinkoje.

    Gyvas pokalbis su jaunuoliais

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo tiesioginis bendravimas su centro lankytojais. Svečiai galėjo išgirsti jaunuolių patirtis ir suprasti, kokią reikšmę jiems turi vieta, kurioje galima jaustis išgirstam ir priimtam.

    Vizito metu taip pat pristatytas mobilusis darbas su jaunimu Parudaminio, Kalviškių ir Valčiūnų apylinkėse. Toks modelis leidžia pasiekti jaunuolius ten, kur jie gyvena ir leidžia laiką, ir suteikti veiklų bei pagalbos net atokesnėse vietovėse.

    Ką gali atverti šis vizitas

    Centro atstovai pabrėžė, kad tokios viešnagės yra ne tik proga parodyti vietoje sukurtą veiklos modelį, bet ir galimybė auginti tarptautinį bendradarbiavimą. Svečiai teigiamai įvertino centro lankstumą ir gebėjimą kurti atvirą ryšį su jaunais žmonėmis.

    Po susitikimo išreikšta viltis, kad užmegzti kontaktai virs bendromis iniciatyvomis ateityje. Už delegacijos lydėjimą padėkota Jaunimo reikalų agentūros darbuotojoms Giedrei Valčiukaitei, Monikai Paulauskaitei ir Justinai Garbauskaitei–Jakimovskai.

    Informacija parengta pagal VšĮ „SIGNUM INTER“ pateiktą medžiagą.

  • Vilniaus rajonas ieško metų herojų: apdovanojimams siūlomi žmonės ir organizacijos

    Vilniaus rajonas ieško metų herojų: apdovanojimams siūlomi žmonės ir organizacijos

    Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo kandidatūrų teikimą kasmetiniams metų apdovanojimams už nuopelnus Vilniaus kraštui ir jo žmonėms. Gyventojai, bendruomenės ir organizacijos kviečiami pasiūlyti tuos, kurių darbai per pastaruosius metus sukūrė apčiuopiamą naudą rajonui.

    Apdovanojimų tradicija savivaldybėje pradėta 2024 metais, o iniciatyvos tikslas – pastebėti ne tik plačiai žinomus lyderius, bet ir tyliai dirbančius žmones, kurių indėlis keičia kasdienį gyvenimą. Kandidatūros priimamos iki 2026 metų lapkričio 16 dienos imtinai.

    „Norime, kad kiekvienas prasmingas indėlis sulauktų pelnyto įvertinimo. Kviečiu bendruomenę siūlyti kandidatūras ir pasidalinti įkvepiančiomis istorijomis“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Apdovanojimais siekiama įvertinti asmenis, įstaigas ir organizacijas, kurios savo pasiekimais garsino Vilniaus rajoną Lietuvoje ir už jos ribų. Dėmesys skiriamas ne vien rezultatams, bet ir iniciatyvoms, kurios prisideda prie ilgalaikių pokyčių.

    „Ši iniciatyva įrodo, kad turime kuo didžiuotis nuo kultūros ir švietimo iki sveikatos priežiūros bei verslo. Kartu pastebėkime ir padėkokime tiems, kurie suteikia rajonui gyvumo“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Kas gali būti nominuojamas?

    Į apdovanojimus gali pretenduoti fiziniai ir juridiniai asmenys: Vilniaus rajono gyventojai, čia veikiančios įstaigos, organizacijos ar pavieniai žmonės. Svarbu, kad jų veikla būtų susijusi su rajonu ir turėtų aiškiai įvardijamą naudą jo žmonėms.

    Kandidatūros gali būti teikiamos už pasiekimus kultūros, meno, inovacijų, savivaldos, verslo, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, aplinkos apsaugos, turizmo, labdaros, sporto ir kitose srityse. Taip pat numatyta galimybė skirti apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus.

    Kaip vyks atranka ir kiek bus laureatų?

    Pateiktas kandidatūras vertins apdovanojimų komitetas, kurį sudaro 11 narių – įvairių sričių profesionalai ir visuomenininkai. Galutinį sprendimą, gavusi komiteto teikimą, tvirtins Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

    Per metus planuojama įteikti ne daugiau kaip 10 apdovanojimų. Laureatus iškilmingos ceremonijos metu apdovanos Vilniaus rajono savivaldybės meras.

    Ką svarbu pateikti kandidatūroje?

    Teikiant kandidatūrą prašoma aiškiai pristatyti kandidatą ir aprašyti jo nuopelnus per besibaigiančius 2026 metus Vilniaus rajonui bei jo žmonėms. Kuo konkretesni faktai, rezultatai ir poveikis bendruomenei, tuo lengviau komisijai įvertinti kandidatūros svarbą.

    Pasiteirauti dėl teikimo galima Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriuje.

  • Vilniaus rajono mokyklos sulaukė 6,2 mln. eurų: kas pasikeitė ir ko dar trūksta?

    Vilniaus rajono mokyklos sulaukė 6,2 mln. eurų: kas pasikeitė ir ko dar trūksta?

    Vilniaus rajone baigtas projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ etapas, kuriam skirta daugiau kaip 6,2 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Savivaldybės duomenimis, užbaigtos visos 91 plane numatytos veiklos, o didžiausia investicijų dalis nukeliavo į mokymo priemones ir įrangą.

    Projektu siekta mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sudaryti kokybiškesnes ugdymosi sąlygas, stiprinant lyderystę, įtraukųjį, kultūrinį ir STEAM ugdymą. Veiklose dalyvavo Nemenčinės Gedimino, Rudaminos Ferdinando Ruščico, Avižienių ir Pagirių gimnazijos, o dalis sprendimų pritaikyta ir platesnei rajono mokyklų bendruomenei.

    Kur nukeliavo pinigai

    Pagal biudžeto įgyvendinimo suvestinę faktiškai panaudota 6 208 904,21 euro, tai sudaro 99,98 proc. planuotos sumos. Daugiausia lėšų skirta įrangai ir mokymo priemonėms, mažesnė dalis teko infrastruktūrai, ugdymo veikloms, darbuotojų kompetencijoms ir transporto priemonei.

    Atnaujinimai apėmė laboratorijas, pagalbos mokiniui kabinetus, bendruomenės ir kūrybos erdves, taip pat sprendimus, leidžiančius daugiau mokytis per patirtį. Savivaldybė akcentuoja, kad ilgalaikė investicijų grąža priklausys nuo to, kaip nuosekliai šios priemonės bus naudojamos kasdienėse pamokose ir mokyklų bendrose veiklose.

    Rezultatai: nuo STEAM iki pasiekimų

    Projekto metu įgyvendinta 50 ugdymo veiklų ir užsiėmimų, apėmusių robotiką, inžineriją, STREAM projektus, konferencijas, lyderystės iniciatyvas ir mokinių savivaldos tinklaveiką. Taip pat dėmesys skirtas audiovizualinių medijų raštingumui, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei tėvų įtraukimui.

    Stebėsenos rodikliai fiksavo, kad STEAM veiklų surengta daugiau nei planuota, o neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis pasiekė 75,45 proc. Savivaldybės analizėje pažymima, kad tai yra artima šalies vidurkiui ir rodo pakankamai platų mokinių įsitraukimą.

    Vienas ryškiausių akcentų susijęs su matematikos rezultatais: per analizuotą laikotarpį pagrindinį lygį pasiekusių mokinių dalis, vertinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, reikšmingai augo ir laikotarpio pabaigoje siekė apie 71 proc. Savivaldybė nurodo, kad lietuvių kalbos patikrinimo tikslas taip pat pasiektas, tačiau atskirų mokyklų rezultatai išliko nevienodi.

    Ką dar būtina stiprinti

    Vienu didžiausių tęstinio darbo iššūkių įvardijama įtrauktis ir pagalbos mokiniui prieinamumas. Savivaldybės analizėje fiksuota, kad švietimo pagalbos specialistų rodiklis, tenkantis 100 mokinių, augo, tačiau išliko kiek mažesnis už šalies vidurkį.

    Galutinėje rodiklių suvestinėje nurodoma, kad švietimo pagalbą gavusių mokinių dalis nepasiekė planuotos reikšmės, o integruotai ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių dalis taip pat liko mažesnė nei tikėtasi. Tai reiškia, kad vien infrastruktūros ir mokymų neužtenka, reikalinga nuosekli ankstyva poreikių diagnostika, mokytojų ir specialistų bendradarbiavimas bei reguliarus pagalbos veiksmingumo vertinimas.

    Savivaldybė taip pat sieja tolesnius darbus su kryptingu gabių mokinių ugdymu, lietuvių kalbos gebėjimų stiprinimu ir STEAM erdvių įveiklinimu pamokose. Tęstinumui svarbios ir tinklaveikos iniciatyvos, kad įsigyta įranga bei sukurtos erdvės būtų prieinamos kuo platesniam mokinių ratui, o pažanga būtų matuojama ne vien projekto pabaigoje, bet kasmet.

    „Didžiausia vertė yra žmonės ir bendras mokyklų bendruomenių darbas, nes tik taip investicijos virsta kasdieniais pokyčiais klasėje“, – sakė projekto koordinatorė Janina Klimaševska.

  • Vilniaus rajone – šiaurietiška pamoka jaunimui: kas iš tiesų keičia galimybes?

    Vilniaus rajone – šiaurietiška pamoka jaunimui: kas iš tiesų keičia galimybes?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko tarptautinė konferencija „Inovatyvus žvilgsnis į darbą su jaunimu“, subūrusi jaunimo darbuotojus, jaunuolius ir institucijų atstovus. Renginyje daug dėmesio skirta realiems jaunų žmonių poreikiams ir tam, kaip savivaldybės gali didinti jų įsitraukimą.

    Diskusijose akcentuota, kad jaunimo politika vis dažniau vertinama ne vien kaip laisvalaikio užimtumas, bet ir kaip ilgalaikė investicija į švietimą, emocinę gerovę bei darbo rinkos perspektyvas. Tokį požiūrį stiprina ir Europos mastu įsitvirtinanti kryptis daugiau dėmesio skirti paslaugų prieinamumui regionuose.

    Konferenciją atidaręs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius pabrėžė bendradarbiavimo svarbą ir poreikį girdėti jaunus žmones priimant sprendimus. Anot jo, tarptautiniai mainai padeda į regionus atnešti praktiškus metodus, kurie greičiau duoda apčiuopiamą rezultatą.

    „Svarbu išgirsti jaunus žmones, nes jų balsas, poreikiai ir įsitraukimas yra būtini kuriant jaunimui palankią aplinką Vilniaus rajone“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Patirtimis dalijosi pranešėjai iš Lietuvos, Suomijos ir Švedijos. Vilniaus rajono situaciją ir vietines praktikas pristatė savivaldybės atstovas Ernest Stelmach, o VšĮ Vilniaus socialinis klubas aptarė metodus, padedančius pasiekti mažiau įsitraukiančius jaunuolius.

    Tarptautinė renginio dalis buvo skirta tam, kas veikia šiaurietiškuose modeliuose: ankstyvas ryšys su jaunu žmogumi, nuoseklus individualus palydėjimas ir aiškūs bendruomeniniai tikslai. Suomijos organizacijos „Icehearts“ atstovas Mikko Salasuo akcentavo prevencijos logiką, kai pastovi pagalba ir struktūra mažina vėlesnių socialinių problemų riziką.

    Švedijos organizacijos „Fryshuset“ atstovas Danial Arshad vedė praktinį užsiėmimą apie istorijų pasakojimą kaip priemonę telkti bendruomenes ir stiprinti jauno žmogaus savivertę. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kad pasitikėjimą kuriantys metodai dažnai tampa tiltu į švietimą, savanorystę ar pirmąją darbo patirtį.

    Konferencija surengta įgyvendinant Šiaurės ministrų tarybos finansuojamą projektą „Empowering Youth Work in Regional Communities: Nordic–Baltic Cooperation and Knowledge Exchange“. Projekto tikslas – stiprinti darbo su jaunimu kokybę regionuose ir užtikrinti, kad mažesnėse gyvenvietėse jaunuoliai turėtų daugiau realių galimybių.

    Projektą įgyvendina partneriai iš Lietuvos, Suomijos ir Švedijos: VšĮ Vilniaus socialinis klubas, „Icehearts“ ir „Fryshuset“, kartu su Vilniaus rajono savivaldybe. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio tipo bendradarbiavimas leidžia greičiau pritaikyti veiksmingas praktikas vietoje ir geriau atliepti skirtingų jaunimo grupių poreikius.

  • Verslas siunčia aiškią žinią Vilniaus rajonui: šie sprendimai gali atrakinti investicijas

    Verslas siunčia aiškią žinią Vilniaus rajonui: šie sprendimai gali atrakinti investicijas

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius spalio 27 dieną susitiko su verslo atstovais strateginei diskusijai apie rajono plėtrą ir investicijų pritraukimą. Susitikimas vyko verslo pusryčių formatu, o pagrindinis dėmesys buvo skirtas tam, ką savivaldybė gali padaryti greičiau ir tiksliau, kad verslui būtų paprasčiau augti.

    Diskusijoje dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Investors Forum, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai, taip pat skirtingų sektorių įmonių vadovai. Prie pokalbio prisijungė ir finansų viceministrė Rūta Carik, pabrėžusi viešojo ir privataus sektorių dialogo svarbą planuojant investicijas.

    „Norime, kad Vilniaus rajono augimas kurtų naudą ir gyventojams, ir verslui, o savivaldybė geriau suprastų, ko trūksta investuotojams“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Verslo bendruomenė teigiamai įvertino pastaruoju metu matomus pokyčius savivaldybėje ir nurodė, kad rajonas turi realų ekonominį potencialą. Kartu aiškiai išskirta sritis, kuri dažniausiai nulemia investuotojų sprendimą: administracinių procesų greitis, procedūrų aiškumas ir sprendimų priėmimo terminų prognozuojamumas.

    Pasak susitikimo dalyvių, efektyvesnė leidimų, derinimų ir kitų procedūrų eiga yra vienas praktiškiausių būdų didinti konkurencingumą kovoje dėl investicijų. Lietuvos ir Europos investuotojai vis dažniau renkasi vietas, kuriose projektų įgyvendinimo kelias yra trumpesnis, o taisyklės stabilios ir lengvai suprantamos.

    Kur rajonas mato didžiausią rezervą

    Susitikime pristatyta Vilniaus rajono ekonominės plėtros kryptis, orientuota į investicinių teritorijų vystymą ir infrastruktūros gerinimą. Taip pat aptartos galimybės svarstyti laisvosios ekonominės zonos bei aukštųjų technologijų parko kūrimą, atsižvelgiant į rinkos poreikius ir realų teritorijų parengtumą.

    Meras akcentavo, kad geografinis artumas sostinei yra stiprus pranašumas, tačiau jis savaime neužtikrina investicijų. Rajone ekonominė veikla pasiskirsčiusi netolygiai, todėl vienose vietovėse svarbiausias klausimas yra parengtų sklypų pasiūla, kitur daugiau problemų kelia susisiekimas ar pramonės ir gyvenamosios aplinkos suderinimas.

    „Esame šalia sostinės darbo rinkos ir vartotojų, tačiau geografinis artumas negarantuoja investicijų, jei verslui trūksta parengtų teritorijų ir aiškių procedūrų“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Ko tikisi verslas ir gyventojai

    Verslo atstovai pabrėžė, kad investicijų pritraukimas turi eiti kartu su kokybiškų darbo vietų kūrimu ir viešųjų paslaugų plėtra. Praktikoje tai reiškia ne tik naujas gamybos ar logistikos vietas, bet ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklas, kurioms reikalingi talentai, patikimas susisiekimas ir aiški ilgalaikė savivaldybės kryptis.

    Savivaldybė nurodė ketinanti į verslo pasiūlymus atsižvelgti planuojant tolesnius sprendimus, o dialogą tęsti reguliariai. Tikslas įvardijamas ambicingai: Vilniaus rajonas turėtų tapti ne vien sostinės plėtros erdve, bet ir savarankišku ekonominės vertės kūrimo centru.

    „Mūsų ambicija, kad rajonas būtų savarankiškas ekonominės vertės kūrimo centras, o ne tik sostinės plėtros teritorija“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Susitikime išsakytos įžvalgos bus vertinamos planuojant konkrečias priemones, susijusias su investicinės aplinkos gerinimu, projektų įgyvendinimo greičiu ir viešojo bei privataus sektoriaus partnerystėmis. Savivaldybė tikisi, kad aiškesnės taisyklės ir greitesni procesai taps pagrindu ilgalaikėms investicijoms ir tvariam rajono augimui.