CP v2

Category: Regionai

  • Pilkalnio g. 5 daugiabučio balsavimo raštu rezultatai: komisijos protokolas atskleidė, kaip skaičiuoti balsai

        

  • Prezidentūroje susitiks merai ir ministrai: Regionų forume – būstas, atsparumas ir investicijos

    Prezidentūroje vyks aštuntasis Regionų forumas, kurį iniciavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Renginys rengiamas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, o dėmesio centre atsidurs savivaldybių kasdieniai iššūkiai ir ilgalaikiai sprendimai.

    Forumas numatytas spalio 2 dieną ir bus padalytas į dvi dalis. Pirmojoje sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama municipalinio būsto plėtrai ir nacionaliniam atsparumui, o diskusijose dalyvaus ministerijų atstovai bei savivaldybių vadovai.

    Akcentai: būstas ir nacionalinis atsparumas

    Municipalinio būsto tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių daugelyje savivaldybių, nes būsto įperkamumą spaudžia augančios statybos sąnaudos, aukštos palūkanos ir ribota nuomos pasiūla. Savivaldybėms itin svarbu ne tik didinti būsto fondą, bet ir aiškiai susitarti dėl finansavimo modelių bei kriterijų, kam toks būstas pirmiausia turėtų būti prieinamas.

    Nacionalinio atsparumo klausimai forume siejami su civiline sauga ir pasirengimu krizėms, įskaitant ekstremaliąsias situacijas bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Savivaldybėms šioje srityje tenka praktinis vaidmuo, todėl dažniausiai keliami klausimai sukasi apie aiškesnį institucijų pasidalijimą atsakomybėmis ir stabilų finansavimą.

    Investicijos regionuose ir savivaldybių finansai

    Antroji forumo dalis bus skirta vietos ir nacionalinės valdžios bendradarbiavimui bei savivaldybių investicinėms galimybėms. Numatyta aptarti naują finansinę perspektyvą, regioninės politikos pokyčius ir tai, kaip savivaldybės gali greičiau įgyvendinti projektus, susijusius su paslaugų kokybe, infrastruktūra ir verslo aplinka.

    Diskusijos pavadinimas „Investicijos Lietuvos regionams: nuo vizijos prie sprendimų“ sufleruoja, kad siekiama pereiti nuo bendrų deklaracijų prie konkrečių susitarimų. Forumo pabaigoje planuojama pasirašyti Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumą dėl bendradarbiavimo didinant savivaldybių investicines galimybes.

    Transliacijos ir žiniasklaidos darbas

    Organizatoriai nurodo, kad abi renginio dalys bus tiesiogiai transliuojamos per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos „Facebook“ paskyrą. Pirmosios dalies metu filmavimo ir fotografavimo galimybės nenumatytos, tačiau per pertrauką planuojama suteikti progą pakalbinti forumo dalyvius.

    Antrojoje dalyje žiniasklaidos atstovams numatyta galimybė filmuoti ir fotografuoti, taip pat renginio pabaigoje fiksuoti memorandumo pasirašymą ir bendrą dalyvių nuotrauką. Tikimasi, kad forumas taps platforma, kur sprendimai dėl būsto, atsparumo ir investicijų bus derinami ne tik politiniame, bet ir praktiniame savivaldybių lygmenyje.

  • Valstybės kontrolė įspėja: senjorams užkirstas kelias mokytis – atotrūkis tik didėja

    Spalio 1 dieną minima Besimokančių senjorų diena primena, kad mokymasis neturi amžiaus ribų, tačiau praktikoje vyresnių žmonių galimybės mokytis Lietuvoje išlieka nelygios. Valstybės kontrolės auditas apie aktyvaus senėjimo skatinimą rodo, kad mokymosi paslaugos dažniau pasiekia aktyviausius, o dalis senjorų lieka už borto.

    Audito duomenimis, 2024 metais mokėsi 2,7 proc. 65–74 metų gyventojų, kai 25–64 metų grupėje šis rodiklis siekė 9,8 proc. Skirtumas rodo ne tik kartų atotrūkį, bet ir sistemines kliūtis, kurios riboja vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.

    „Mokymasis visą gyvenimą yra kur kas daugiau nei prasmingas laisvalaikis. Tai įrankis išlikti aktyviam, stiprinti savarankiškumą, o norintiems – ilgiau išlikti darbo rinkoje“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Audite pabrėžiama, kad mokymasis gali mažinti ir vienišumą, kuris, vertinant pateikiamus duomenis, paliečia reikšmingą dalį senjorų. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, jog vienišumo rizika per retai tampa aiškiai pamatuojamu prioritetu strateginiuose dokumentuose, nors ji tiesiogiai susijusi su vyresnio amžiaus žmonių psichologine gerove.

    Mokymosi krepšelis senjorams neprieinamas

    Vienas ryškiausių audito akcentų – vyresni nei 65 metų žmonės šiuo metu negali pasinaudoti valstybės skiriamu 500 eurų mokymosi krepšeliu individualių mokymosi paskyrų sistemoje „Kursuok“. Tai reiškia, kad daliai norinčiųjų mokytis tenka rinktis tik nemokamas iniciatyvas arba mokėti savo lėšomis.

    Valstybės kontrolės vertinimu, tai mažina sistemos teisingumą ir prieinamumą, nes finansinė kliūtis labiausiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius, socialiai pažeidžiamus ar atokesnėse vietovėse gyvenančius senjorus. Audite taip pat nurodoma, kad iš 15,3 tūkst. praėjusiais metais sudarytų mokymosi sutarčių 65 metų ir vyresni gyventojai į mokymus dažniausiai pateko tik susimokėję patys.

    Tarptautiniame kontekste situacija taip pat išsiskiria ne Lietuvos naudai. Valstybės kontrolė remiasi EBPO duomenimis, pagal kuriuos mokymuose dalyvauja mažiau nei 20 proc. 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 34 proc., o atotrūkis tarp jaunesnių ir vyresnių dalyvavimo mokymuose yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

    Kur gyveni, lemia ir galimybes

    Auditas išryškino ir teritorinę nelygybę: mokymosi prieinamumą stipriai lemia geografinė padėtis ir savivaldybių praktika. Vertinant pateiktus dokumentus, vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikių analizė savivaldybėse atliekama retai, o poreikiai sistemingai vertinami tik pavieniais atvejais.

    Svarbią nišą užpildo trečiojo amžiaus universitetai, tačiau jų pasiekiamumas skiriasi kartais. Skirtingose savivaldybėse jų veiklose dalyvauja nuo 0,1 iki 9,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių, o tai rodo, kad gyvenamoji vieta iš esmės gali nulemti, ar senjoras turės realių galimybių mokytis.

    Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad trečiojo amžiaus universitetuose dažniau siūlomos sveikatos, kultūros ir psichologinės gerovės veiklos, tačiau skaitmeninis ir finansinis raštingumas išlieka mažiau išplėtotos sritys. Tai ypač aktualu, kai vis daugiau viešųjų ir privačių paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, o gebėjimas jomis naudotis tampa kasdiene būtinybe.

    Finansavimo stabilumas – dar viena problema. Didelė dalis trečiojo amžiaus universitetų nurodo, kad dėl nepakankamo ilgalaikio finansavimo trūksta galimybių kviestis lektorius, užtikrinti patalpas ir įrangą, ypač kaimiškose vietovėse, todėl mokymų pasiūla ir kokybė priklauso nuo vietinių išteklių bei projektinių galimybių.

    Ką siūlo Valstybės kontrolė

    Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomendavo sudaryti palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į mokymosi veiklas. Tarp siūlomų sprendimų – panaikinti amžiaus ribojimus 65 metų ir vyresniems žmonėms gauti finansavimą per „Kursuok“ ir aiškiau prioritetizuoti aktyviam senėjimui pritaikytas mokymosi programas.

    Taip pat siūloma keisti trečiojo amžiaus universitetų ir kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų finansavimo modelį, daugiau orientuojantis į žmogų ir jo pasirinkimą, o ne vien į projektinį finansavimą. Kartu rekomenduota nuosekliau informuoti vyresnio amžiaus žmones apie mokymosi galimybes ir jų naudą kasdieniam savarankiškumui, emocinei būklei bei dalyvavimui darbo rinkoje.

    Ministerija savo pozicijoje nurodė, kad dalies rekomendacijų įgyvendinimas šiuo metu susiduria su papildomų asignavimų poreikiu. Taip pat pažymėta, jog ne dėl visų informavimo priemonių numatomi aiškiai pamatuojami rezultatai, todėl Valstybės kontrolė ragina sprendimus susieti su konkrečiais tikslais ir poveikio vertinimu.

  • Metė jachtą po 4 metų vandenyne: sugrįžo į Priekulę ir sukūrė platformą su 1 000 veiklų

    Ketverius metus jūrose ir vandenynuose gyvenę Vita ir Simas Gardauskai galiausiai pasirinko visai kitą kasdienybę: po kelionių sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Klaipėdos rajone, Priekulėje. Pora sako, kad sprendimas keisti kryptį brendo natūraliai, o grįžimas leido naujai pažvelgti į tai, ką Lietuva gali pasiūlyti.

    Jų kelionių geografija buvo plati: nuo Sicilijos ir kitų Viduržemio jūros pakrančių iki Atlanto vandenyno, pro Kanarų salas, Madeirą ir Portugaliją. Anot poros, gyvenimas laive reiškė ne tik romantiką, bet ir nuolatinę atsakomybę, planavimą bei sprendimus, kuriuos dažnai diktuodavo oras.

    Kelionės, kurios tapo gyvenimo mokykla

    Vita pasakoja, kad vienas įsimintiniausių etapų buvo Madeiros pasiekimas, kai teko plaukti prieš bangas ir vėją, o sąlygos nuolat keitėsi. Tokiose situacijose, pasak jos, labiausiai išryškėja, kiek daug lemia budrumas, pasirengimas ir gebėjimas susitarti tarpusavyje.

    „Vandenynas buvo geriausia gyvenimo mokykla: išmokau valdyti stresą, greitai priimti sprendimus ir pasitikėti savimi“, – sakė Vita.

    Sicilija porai įsiminė dėl autentiškumo ir vietinių bendravimo paprastumo, o Viduržemio jūros maršrutai atvėrė ir mažiau turistines pakrančių vietas. Pasak Gardauskų, kelionės išryškino ir tai, kad net toje pačioje šalyje už kelių šimtų kilometrų gali laukti visiškai kitoks klimatas, ritmas ir žmonių įpročiai.

    Kodėl pasirinkta Priekulė

    Po ilgų metų nuolatinio judėjimo atsirado poreikis turėti aiškų tašką, į kurį galima grįžti. Simas yra kilęs iš Klaipėdos, Vita iš Tauragės, o Priekulė jų pokalbiuose kartojosi ne kartą dar tada, kai pro ją tik pravažiuodavo.

    „Priekulę ne kartą pravažiuodavome ir vis sakydavome, kad jei pirktume Lietuvoje, tai čia“, – sakė Simas.

    Įdomu tai, kad būstą Priekulėje pora įsigijo jo gyvai nepamačiusi: sprendimas buvo priimtas nuotoliu, remiantis vaizdo medžiaga, kai jie dar gyveno Italijoje. Dabar, įsikūrę Klaipėdos rajone, Gardauskai svarsto ir apie nuosavus namus tame pačiame krašte.

    Nuo sugrįžimo iki platformos suaugusiesiems

    Grįžus į Lietuvą, prisitaikyti padėjo nauji projektai. Pora pasakoja, kad sugrįžimo laikotarpis žiemą emociškai nebuvo lengvas, todėl jie sąmoningai ieškojo veiklų po darbo, tačiau greitai pastebėjo, kad informacija apie suaugusiųjų užsiėmimus yra išskaidyta ir sunkiai randama.

    Taip gimė idėja sukurti platformą, skirtą laisvalaikiui po darbo ir suaugusiųjų būreliams. Kadangi Simas dirba informacinių technologijų srityje, idėja buvo greitai įgyvendinta, o šiandien platformoje, pasak kūrėjų, pateikiama daugiau nei 1 000 veiklų visoje Lietuvoje su aprašymais, navigacija ir žemėlapiu.

    „Veiklų yra daug, bet jas rasti nėra paprasta, nes jei nežinai tikslaus pavadinimo, socialiniuose tinkluose paieška dažnai nepadeda“, – sakė Vita ir Simas.

    Ką grįžimas leido įvertinti iš naujo

    Gardauskai teigia, kad gyvenimas skirtingose šalyse padėjo palyginti kasdienius dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkūs, bet stipriai veikia gyvenimo kokybę. Jie išskiria Lietuvoje gerai veikiančias skaitmenines paslaugas ir tai, kad daug administracinių reikalų galima susitvarkyti internetu.

    Pora taip pat pabrėžia aiškios kalbos, šeimos ir draugų artumo svarbą. Pasak jų, grįžtant svarbiausia išlikti lankstiems ir priimti, kad planai gali keistis, o krypties pakeitimas nebūtinai reiškia žingsnį atgal.

    Vita šiuo metu dirba eksperte tarptautiniame „Protect Baltic“ projekte Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, kurio tikslas yra prisidėti prie Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimo. Simas toliau vysto informacinių technologijų projektus, o laisvalaikį jie neretai planuoja pagal oro prognozes ir jūros sąlygas.

    „Svarbiausia neprisirišti prie to, ką kažkada sugalvojai, nes viskas keičiasi, o kartais reikia drąsiai pripažinti, kad planą metas koreguoti“, – sakė Vita ir Simas.

  • „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ kviečia nemokamai mokytis emocinio atsparumo: datos ir tema svarbi visiems

    Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ spalį skelbia emocinio atsparumo stiprinimo mėnesiu ir kviečia gyventojus į nemokamas edukacijas. Organizacija teigia, kad gebėjimas susitvarkyti su stresu ir įtampa tampa neatsiejama pasirengimo krizėms dalimi.

    Užsiėmimuose bus aptariama, kaip atpažinti emocijų poveikį kūnui, mintims ir elgesiui, kodėl skirtingi žmonės į stresą reaguoja nevienodai ir kaip susikurti asmeninius nusiraminimo bei savipagalbos įgūdžius. Taip pat bus kalbama apie tai, ko nedaryti teikiant emocinę pagalbą šalia esančiam žmogui, kad geri norai netaptų papildomu spaudimu.

    „Mūsų kūno reakcija, jaučiant įtampą ar stresą, gali būti labai skirtinga: vieni mobilizuojamės veikti, kitų kūnas sustingsta. Vis dėlto svarbu pažinti save ir turėti įrankių, kurie padeda emociškai sunkioje situacijoje“, – sakė „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė.

    Organizacija pabrėžia, kad pirmoji psichologinė pagalba nėra psichoterapija ar ilgalaikė konsultacija, o pradinė parama žmogui, patiriančiam stiprų stresą ar krizę. Jos tikslas yra padėti stabilizuotis, grąžinti saugumo ir aiškumo jausmą bei, esant poreikiui, nukreipti profesionalios pagalbos.

    „Mokymų tikslas nėra iš žmogaus padaryti psichikos sveikatos specialistą. Tikslas yra suteikti aiškumo, ką daryti, kai kitam žmogui sunku, ir kaip elgtis taip, kad jis jaustųsi išgirstas“, – sakė „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ mokymų trenerė Naomi Koc.

    Dalį turinio sudarys praktika, skirta savijautos stebėjimui ir streso valdymui: kaip atpažinti savo reakcijas į įtampą, kokie trumpi nusiraminimo metodai gali padėti čia ir dabar, ir kaip laiku pastebėti emocinį nuovargį. Atskirai bus aptariami miego sunkumai, dažnai lydintys įtampą, ir kasdieniai įpročiai, kurie gali prisidėti prie geresnės miego kokybės.

    „Emocinis atsparumas nereiškia, kad žmogus nepatiria nerimo ar nuovargio. Tai gebėjimas pastebėti, kas vyksta, ir laiku pasirūpinti savimi. To galima mokytis, kaip ir kitų pirmosios pagalbos įgūdžių“, – sakė N. Koc.

    Nemokamos nuotolinės edukacijos vyks spalio 8 dieną, spalio 15 dieną ir spalio 22 dieną, pradžia 18 valandą. Organizacija nurodo, kad dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

    „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ primena, kad Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, Lietuvoje įkurta 1919 metais, o pasaulyje veikianti kartu su Raudonojo Pusmėnulio judėjimu. Pagrindinė misija yra padėti ekstremaliose situacijose ir krizėse, taip pat remti pažeidžiamiausius žmones.

  • Kauno Aleksote išdygo netikėtas meno ansamblis: šešios skulptūros keičia Liepų alėją

    Kauno Aleksote, Liepų alėjoje, lankytojus pasitinka naujas meno akcentas po atviru dangumi. Čia įrengtas skulptoriaus Gintario Juozo Česiūno šešių kūrinių ansamblis, tapęs naujausiu programos „Kauno akcentai“ projektu.

    Skulptūros išdėstytos palei pagrindinį alėjos taką, todėl einant jos atsiveria viena po kitos. Ansamblį sudaro kūriniai „Pynė“, „Dialogas“, „Paukštė“, „Langai“, „Lašas“ ir „Skrydis“.

    Vienas motyvas jungia visus kūrinius

    Autorius pabrėžia, kad skulptūrose persipina žmogaus, gamtos ir judėjimo temos, o skirtingos formos sukuria vientisą pasakojimą. Nuo dviejų figūrų dialogo iki paukščio ar skrydžio interpretacijų, alėjoje kuriama nuosekli meninė patirtis.

    „Visas skulptūras jungia viena esminė detalė – skylės. Nuo seno akmenys su skylėmis buvo laikomi ypatingais gamtos sukurtais ženklais, saugančiais žmogų. Yra tikima, kad radus tokį akmenį, jis atneš laimę, tad šia kompozicija savotiškai visiems linkiu atrasti laimės“, – sakė Gintaris Juozas Česiūnas.

    Kas yra „Kauno akcentai“?

    „Kauno akcentai“ – iniciatyva, skirta šiuolaikiniam menui ir dizaino objektams miesto viešosiose erdvėse, kai idėjos siūlomos kartu numatant konkrečią įgyvendinimo vietą. Programoje gali atsirasti ne tik skulptūros, bet ir mažosios architektūros sprendimai ar kiti meniniai projektai.

    „Programa „Kauno akcentai“ suteikia galimybę menininkų idėjoms tapti miesto dalimi. Jų kūriniai papildo viešąsias erdves ir suteikia joms savitumo. Kuo daugiau kokybiško meno turime mieste, tuo įdomesnis ir įvairesnis tampa pats Kaunas“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ne tik kaip estetinė miesto puošmena, bet ir kaip priemonė atgaivinti kasdienius maršrutus, skatinti pėsčiųjų judėjimą bei stiprinti rajonų tapatybę. Liepų alėjoje įkurdintas ansamblis papildo viešųjų erdvių meno žemėlapį ir kviečia sustoti ne tik praeinant, bet ir sąmoningai patiriant aplinką.

  • Renovuotas daugiabutis Telšiuose gali griūti: gyventojai prašo 500 000 eurų pamatams

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio Birutės g. 22 bendrija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skubios pagalbos dėl avarinės pastato būklės. Pasak bendrijos, pamatų ir grunto stabilizavimui būtinas bent 500 000 eurų finansavimas, o delsimas esą didina griūties riziką.

    Bendrija prašo sukurti teisinį ir finansinį mechanizmą, kuris leistų taikyti tiesioginį avansinį avarinio finansavimo modelį. Gyventojai tikina, kad įprasti paramos ar kompensavimo keliai užtrunka per ilgai, o pastato būklė reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

    Avarinė būklė siejama su renovacija

    Gyventojų teigimu, laikančiųjų konstrukcijų ir pamatų problemos išryškėjo po valstybės remtos modernizacijos darbų. Bendrija nurodo, kad avarinę situaciją lėmė netinkami sprendimai įrengiant geoterminę šildymo sistemą, kai gręžiniai galėjo pažeisti gruntą.

    Šiuo metu bendrija savo teises gina teisme: pateiktas civilinis ieškinys generaliniam rangovui UAB „Rainių statyba“. Bendrija siekia įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir aplaidumo, o atsakomybė turi tekti darbų vykdytojams ir kitiems proceso dalyviams.

    Keliami klausimai dėl leidimų

    Bendrija taip pat kelia klausimus dėl projektavimo ir leidimų, susijusių su geoterminiais gręžiniais. Gyventojai tvirtina, kad renovacijos dokumentuose turėjo būti aiškiai įvertintos darbų rizikos, o sprendimai privalėjo atitikti reikalavimus, taikomus darbams žemės gelmėse.

    Kaip teigiama kreipimesi, savivaldybė, išduodama statybos leidimą modernizacijai, turėjo įsitikinti, ar visi rangovai ir projektuotojai turi reikalingas teises bei kompetencijas. Dėl to bendrija prašo ne tik finansinės pagalbos, bet ir aiškesnio institucijų vaidmens sprendžiant avarinių renovacijos pasekmių klausimus.

    Gyventojai sako nepajėgiantys sumokėti

    Gyventojai nurodo, kad deformacijų ir pažeidimų sutvarkymo kaina, pagal jų turimus skaičiavimus, yra apie 1,5 karto didesnė nei pirminė renovacijos kaina. Dėl to, pasak bendrijos, tokių sumų padengimas iš gyventojų lėšų yra praktiškai neįmanomas.

    Bendrija akcentuoja ir socialinį aspektą: vidutinis namo savininkų amžius siekia apie 62 metus, o reikšminga dalis gyventojų yra pensinio amžiaus. Bendrijos teigimu, jie neturi finansinių galimybių iš anksto apmokėti avarinių darbų ir tik po to tikėtis išieškojimo teisme.

    „Prašome skubiai rasti teisinį ir finansinį sprendimą avansiniam finansavimui, nes delsimas gali baigtis tragedija“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms gyventojai kelia klausimą, kaip praktikoje turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai po valstybės remtų modernizacijos darbų atsiranda avarinė grėsmė. Bendrija tikisi, kad bus rastas modelis, leidžiantis užtikrinti gyventojų saugumą nelaukiant ilgų teisminių procesų pabaigos.

  • Jaunimui tvariau gyventi trukdo ne kainos: apklausa atskleidė didžiausią kliūtį

    Daugkartinė gertuvė, daiktai iš antrų rankų ar kelionė dviračiu vietoje automobilio daliai Lietuvos moksleivių jau tapo kasdienybe. Tačiau nauja apklausa rodo, kad didžiausias barjeras tvaresniems pasirinkimams dažniausiai yra ne kaina, o žinių ir aiškumo stoka.

    Bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktame tyrime 42 proc. 14–19 metų moksleivių nurodė, kad per mažai išmano apie tvaresnius sprendimus. Dar 19 proc. pasigenda lengvai prieinamų tvarių alternatyvų, 17 proc. jas laiko nepatogiomis, o 9 proc. kaip kliūtį įvardijo kainą.

    Apklausa rodo, kad tvarūs įpročiai dažniau siejami su paprastais, kasdieniais veiksmais: pusė jaunuolių naudoja daugkartinę gertuvę ar puodelį. Trečdalis (33 proc.) rūšiuoja atliekas ir perka naudotus daiktus, o 29 proc. vietoje važiavimo automobiliu renkasi dviratį arba ėjimą pėsčiomis.

    Technologijų bendrovės „Oxylabs“ tvarumo vadovė ir programos „Solve for Tomorrow“ mentorė Urtė Karklienė atkreipia dėmesį, kad jaunimui dažnai trūksta ne bendro informacijos kiekio, o gebėjimo jį susieti su savo įpročiais. Pasak jos, žmonėms sudėtinga suprasti, kuris kasdienis pokytis turi didžiausią realų poveikį.

    „Daug kalbame apie klimato kaitą ir tvarumo svarbą, bet sunkiausia didelį ir sudėtingą reiškinį paversti kasdieniais, suprantamais pasirinkimais. Mums trūksta ne informacijos, o gebėjimo ją paversti aiškiais veiksmais“, – sakė U. Karklienė.

    Kaip tvarumą paversti įpročiu

    Pasak specialistės, norint gyventi tvariau nebūtina vienu metu keisti viso gyvenimo būdo. Praktinis kelias dažniausiai prasideda nuo sričių, kuriose sprendimus darome kasdien: judėjimo, mitybos, pirkinių, energijos vartojimo ir maisto atliekų mažinimo.

    U. Karklienė pabrėžia, kad reikšmingiausi pokyčiai dažnai būna tie, kurie kartojasi nuolat ir apima didesnę gyvenimo dalį. Reguliarus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, mažesnis maisto švaistymas ar ilgesnis jau turimų daiktų naudojimas per metus gali turėti didesnį efektą nei pavienis sprendimas.

    Vienas iš būdų įtvirtinti pokytį – pasirinkti asmeninį iššūkį, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nepirkti naujų daiktų, išskyrus būtiniausius. Tokie eksperimentai, anot jos, padeda sustoti prieš perkant ir įvertinti, ar daikto tikrai reikia, ar galima pasiskolinti, pataisyti arba įsigyti naudotą.

    „Tvarūs įpročiai niekuo nesiskiria nuo kitų: verta pradėti nuo vieno pokyčio ir tik jam tapus automatiniu imtis kito. Taip tvaresni sprendimai ilgainiui tampa ne papildoma užduotimi, o įprastu pasirinkimu“, – sakė U. Karklienė.

    Technologijos ir DI: nuo įpročių iki poveikio

    Apklausa taip pat rodo, kad technologijos jaunimui gali būti praktinė pagalba: 38 proc. naudojasi viešojo transporto programėlėmis, 31 proc. naudotų daiktų pardavimo programėlėmis, o 11 proc. pasitelkia išmaniąsias energijos taupymo priemones namuose. Vis dėlto 37 proc. nurodė tvarumui skirtų technologijų nenaudojantys.

    Specialistės teigimu, skaitmeniniai įrankiai vis dažniau padeda ne tik atlikti veiksmą, bet ir suprasti jo kainą aplinkai. Tam pasitarnauja anglies pėdsako ar ekologinio poveikio skaičiuoklės, kurios leidžia palyginti skirtingus scenarijus, pavyzdžiui, kiek pasikeistų poveikis dažniau renkantis dviratį ar sumažinus mėsos vartojimą.

    Tokius skaičiavimus gali palengvinti ir DI sprendimai, kai jie naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, energijos vartojimo analizei ar kelionių planavimui. Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pati technologija, o žmogaus sprendimas ir nuoseklumas, o rezultatus lemia įpročių pokyčių mastas ir trukmė.

    Ką parodė apklausa

    Tyrimą bendrovės „Samsung“ užsakymu 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausė 949 14–19 metų jaunuolius, iš jų 320 Lietuvoje.

    Tyrime analizuoti jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą ir tvarumą. Rezultatai rodo, kad tvarumo tema jaunimui svarbi, tačiau sprendimams dažnai pritrūksta aiškumo, konkrečių pavyzdžių ir suprantamo ryšio su kasdieniais veiksmais.

  • Energija brangsta, bet išeitis yra: iki 70 mln. eurų tvarioms investicijoms su EIF garantija

    Augančios degalų ir šilumos kainos verčia tiek gyventojus, tiek verslą iš naujo skaičiuoti išlaidas ir ieškoti sprendimų, kurie leistų sumažinti priklausomybę nuo brangių energijos išteklių. Energetikos rinkoje kainas toliau veikia importuojamo kuro svyravimai, tinklų paslaugų kaštai ir sezoniškumas, todėl investicijos į efektyvumą daugeliui tampa ne prabanga, o finansine būtinybe.

    Didėjant sąnaudoms, vis dažniau renkamasi atsinaujinančios energetikos projektus, pastatų modernizavimą ar mažiau taršų transportą. Tokie sprendimai paprastai reikalauja pradinių investicijų, tačiau gali stabilizuoti mėnesines išlaidas ilgesniam laikui ir sumažinti kainų šokų riziką šildymo ar transporto sezono piko metu.

    Taupyti skatina ne tik aplinkosauga

    Lietuvos energetikos agentūros užsakymu 2026 metais atlikta gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausa rodo, kad energiją bent kartais taupo 92 proc. respondentų. Pagrindinė motyvacija išlieka finansinė: 88 proc. apklaustųjų nurodo, kad energiją taupo siekdami sumažinti išlaidas.

    Praktikoje tai reiškia didesnį susidomėjimą sprendimais, kurie leidžia pagaminti dalį energijos patiems, efektyviau ją naudoti arba mažinti nuostolius. Rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija derinti kelias priemones iš karto, pavyzdžiui, saulės elektrinę su energijos kaupikliu ir šilumos siurbliu, kad būtų lengviau išnaudoti pagamintą elektrą ir sumažinti tinklo elektros poreikį.

    Kokia parama ir kam ji skirta?

    Finansavimui tvariems projektams gali būti pasitelkiamas „Kreda“ grupės kredito unijų finansavimas su Europos investicijų fondo „InvestEU“ garantija. Pagal su fondu pasirašytą susitarimą naujiems investiciniams projektams iš viso numatyta iki 70 mln. eurų.

    Gyventojams kredito unijose vienam projektui gali būti suteikiamas iki 50 000 eurų finansavimas, skirtas saulės elektrinėms, šilumos siurbliams, energijos kaupikliams, individualaus namo renovacijai ar elektromobiliui įsigyti. Verslui galimybių spektras platesnis ir apima tiek energijos gamybą, tiek vartojimo mažinimą, pavyzdžiui, gamybos elektrifikavimą, pastatų modernizavimą, šilumos atgavimo sprendimus ar energiją taupančios įrangos diegimą.

    „Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą šiandien turi labai konkretų ekonominį pagrindą, nes jos gali sumažinti kasdienes namų ūkių ir įmonių išlaidas. Siekiame, kad tokios galimybės būtų prieinamos ne tik didelėms bendrovėms, bet ir mažesniam verslui bei regionų gyventojams“, – sakė Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis.

    Kaip veikia EIF garantija?

    Europos investicijų fondo garantija veikia kaip paskolos užtikrinimo priemonė, kuri gali padėti padengti dalį trūkstamo užstato. Tai aktualu tais atvejais, kai projektas ekonomiškai pagrįstas, tačiau paskolos gavėjas neturi pakankamai įkeičiamo turto arba nori jo neįšaldyti ilgam laikui.

    Finansavimas su garantija gali būti prieinamas fiziniams asmenims, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų. Garantijos dalis priklauso nuo projekto ir registracijos vietos: fiziniams asmenims gali būti taikoma 30–80 proc. garantija, Vilniuje ir Vilniaus regione veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms – 30–70 proc., o regionuose veikiančioms įmonėms – iki 80 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą dėl investicijų verta įvertinti ne tik įrangos kainą, bet ir visą projekto ekonomiką: prognozuojamą energijos suvartojimą, pastato šilumines savybes, atsiperkamumo laiką bei galimas priežiūros sąnaudas. Dėl to praktikoje vis dažniau pradedama nuo energijos vartojimo audito arba bent jau detalesnio suvartojimo profilio įvertinimo, ypač verslo objektuose.

  • Savižudybių mažiau, bet kančia niekur nedingo: ko trūksta po krizės ir kodėl vyrai vis dar rizikoje?

    Lietuvoje savižudybių skaičius per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad mažėja ir žmonių kančia. Specialistai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne tik suvaldyti ūmią krizę, bet ir užtikrinti, kad žmogus po jos neliktų vienas.

    Vilniaus miesto savižudybių prevencijos koordinatorė Goda Nausėdaitė sako, kad dažniausiai žmogus, atsidūręs savižudybės rizikoje, į sistemą patenka per skubią pagalbą ar ligoninę. Tačiau tikroji rizika išlieka ir vėliau, kai tenka grįžti į tą pačią kasdienybę, kurioje problemos dažnai būna neišspręstos.

    Skaičiai gerėja, bet rizika išlieka

    Higienos instituto duomenys rodo, kad nuo laikotarpio, kai Lietuvoje 100 000 gyventojų tekdavo daugiau nei 40 savižudybių, rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus. Vis dėlto pagal Eurostato duomenis Lietuva pastaraisiais metais išlieka tarp pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal savižudybių rodiklį.

    Tuo pačiu fiksuojama ir kita tendencija: registruojamų mėginimų nusižudyti skaičius gali augti net tada, kai savižudybių mažėja. Pasak specialistų, tai nebūtinai bloga žinia, nes augimą iš dalies gali lemti mažėjanti stigma, geresnis rizikos ženklų atpažinimas ir tikslesnis atvejų registravimas.

    „Mažėjantis savižudybių skaičius yra svarbus pokytis, tačiau jis savaime nereiškia, kad mažėja žmonių kančia“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Didžiausia spraga po ūmios krizės

    Pasak koordinatorės, pažeidžiamiausias laikotarpis dažnai būna jau po hospitalizacijos, kai žmogus išleidžiamas namo. Būtent tada išlieka didesnė pakartotinių bandymų rizika, o pagalbos tęstinumas tampa kritiškai svarbus.

    Vilniuje taikomas reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmas numato, kad po pirminio rizikos įvertinimo turi būti sudaromas savisaugos planas, o informacija apie suteiktą pagalbą perduodama psichikos sveikatos centrui. Ten žmogų gali perimti atvejo vadybininkas, kuris padeda užsiregistruoti pas specialistus ir seka, ar pagalba realiai pasiekė žmogų.

    „Pagalba žmogui neturi baigtis išėjus pro įstaigos duris. Pagalbos tęstinumu turi būti pasirūpinta dar prieš žmogų išrašant“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kodėl sunkiausia pasiekti vyrus?

    Higienos instituto duomenimis, 2024 metais iš 566 nusižudžiusių žmonių 461 buvo vyrai, tai sudaro apie keturis penktadalius visų atvejų. Specialistai šią situaciją sieja su vadinamuoju lyčių paradoksu: moterys dažniau praneša apie mintis ar mėginimus nusižudyti, o vyrai dažniau miršta dėl savižudybės.

    Pasak koordinatorės, dalis vyrų nuo vaikystės mokomi neparodyti silpnumo ir sunkumus spręsti vieni. Dėl to emociniai sunkumai gali reikštis ne atviru kalbėjimu, o pykčiu, užsidarymu, persidirbimu ar žalingais įpročiais, o aplinkiniai dažnai mato tik pasikeitusį elgesį, bet ne jo priežastį.

    „Kartais svarbu nelaukti, kol žmogus pats pasakys turintis minčių nusiudyti, bet tiesiai paklausti apie savižudybę. Tai sunku ir artimiesiems, ir specialistams, tačiau toks klausimas gali išgelbėti gyvybę“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kur kreiptis pagalbos dabar

    Pagalbos galima kreiptis į Vilties liniją telefonu 116 123, o į Jaunimo liniją telefonu 8 800 28 888, abi linijos veikia visą parą. Vaikų linijos numeris yra 116 111, Pagalbos moterims linijos numeris yra 8 800 66 366.

    Jeigu grėsmė yra ūmi ir reikia skubios pagalbos, būtina skambinti telefonu 112. Specialistai pabrėžia, kad net ir vienas pokalbis gali tapti lūžio tašku, o kreiptis pagalbos verta dar iki tol, kol situacija atrodo nebepakeliama.