CP v2

Category: Regionai

  • Vilnius ieško NVŠ programų vertinimo ekspertų: kas gali kandidatuoti ir koks atlygis siūlomas

    Vilniaus miesto savivaldybė atnaujina neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programų paraiškų vertinimo ekspertų grupę ir kviečia teikti kandidatūras. Savivaldybė pabrėžia siekį stiprinti kokybišką neformalųjį vaikų ir jaunimo ugdymą, todėl ieškoma įvairių sričių profesionalų, galinčių objektyviai įvertinti programas.

    Ekspertų darbas apmokamas viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka, o už vienos NVŠ programos vertinimą numatytas 15 eurų atlygis. Galutinis atsiskaitymas, kaip nurodoma kvietime, turėtų įvykti ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

    Kas gali tapti ekspertu?

    Kandidatai turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę nei 2 metų profesinės, mokslinės ar ekspertinio vertinimo patirties. Patirtis gali būti sukaupta keliose srityse, susijusiose su neformaliuoju švietimu, darbu su jaunimu, pilietiniu ugdymu, kūrybiškumo ir visuomeniškumo skatinimu.

    Taip pat reikalaujama būti susipažinus su NVŠ koncepcija ir atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Prieš pradedant darbą pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas, kuris aktualus vertinant paraiškose pateikiamą informaciją ir užtikrinant interesų apsaugą.

    Kam dalyvauti negalima?

    Ekspertais negali būti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nariai, taip pat Jaunimo reikalų tarybos prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nariai. Tarp apribojimų minimi ir Savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriui pavaldžių įstaigų bei jaunimo organizacijas administruojančių įstaigų nariai.

    Šie ribojimai taikomi siekiant išvengti interesų konflikto ir užtikrinti, kad NVŠ programų vertinimas būtų nepriklausomas. Savivaldybė praktikoje remiasi skaidrumo principais, kurie svarbūs tiek viešajame sektoriuje, tiek skirstant lėšas neformaliajam ugdymui.

    Numatomi vertinimo terminai

    NVŠ programų vertinimas planuojamas dviem etapais. Pirmasis etapas numatomas nuo 2026 metų birželio 10 dienos iki liepos 15 dienos, antrasis nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 15 dienos, nurodant, kad terminai yra preliminarūs.

    Norintys dalyvauti kviečiami pateikti patvirtinimą dėl dalyvavimo iki 2026 metų birželio 10 dienos imtinai. Savivaldybė informuos tik atrinktus kandidatus, todėl kandidatams rekomenduojama aiškiai pagrįsti savo patirtį ir kompetencijas NVŠ srityje.

    Patvirtinimą dėl dalyvavimo galima siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus vyresniajai specialistei Evelinai Petrovskajai, laiško temoje nurodant, kad kreipiamasi dėl neformalaus vaikų švietimo ekspertų darbo grupės.

  • Socialinė kortelė Vilniuje: kas gali gauti paramą ir kada 2026 metais bus pervedami pinigai

    Vilniuje pagal projektą „Materialinio nepritekliaus mažinimas Lietuvoje“ nepasiturintiems gyventojams skiriama parama socialine kortele. Ji suteikia galimybę patiems pasirinkti, kur ir kokias būtiniausias prekes įsigyti iš dalyvaujančių prekybos tinklų.

    Socialine kortele Vilniaus mieste galima atsiskaityti prekybos tinkluose „IKI“, „Rimi“, „Maxima“, „Lidl“, taip pat „Grūstė“ ir „Aibė“. Vienai šeimai išduodama viena kortelė, o apie atsiėmimo laiką ir vietą gyventojai informuojami trumpąja sms žinute.

    Kiek laiko galioja parama?

    Teisę į paramą gavusiems asmenims ji paprastai skiriama vieneriems metams, iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Jei pasikeičia pajamos ar materialinė padėtis, apie tai reikia pranešti ne vėliau kaip per vieną mėnesį, nes tai gali turėti įtakos teisei gauti paramą.

    Dėl kortelės atsiėmimo gyventojai kreipiasi į labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“. Kortelė skirta tam, kad žmogus galėtų planuoti pirkinius pagal realius poreikius, o ne gautų iš anksto sukomplektuotą krepšelį.

    Ką galima pirkti, o ko ne?

    Kortele galima įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių, pavyzdžiui, asmens higienos, buities, namų švaros priemonių, kūdikių prekių, drabužių ar avalynės. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, nes leidžia lanksčiau reaguoti į skirtingus namų ūkių poreikius.

    Tačiau yra aiškių ribojimų: kortele negalima pirkti alkoholinių gėrimų, tabako, loterijos bilietų. Taip pat ja negalima apmokėti trečiųjų šalių paslaugų, pavyzdžiui, sąskaitų, ar įsigyti telefono papildymo kortelių.

    Kas gali gauti socialinę kortelę?

    Vilniaus miesto gyventojai gali pretenduoti į paramą, jei vidutinės mėnesinės pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 349,50 euro per mėnesį, kai 1 VRP siekia 233 eurus. Vertinant pajamas, atsižvelgiama į namų ūkio sudėtį ir gaunamų pajamų šaltinius.

    Išimtiniais atvejais parama gali būti skiriama ir tada, kai pajamos viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP, tai yra 582,50 euro per mėnesį, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus. Tokios situacijos dažniausiai siejamos su negalia, vienišu vaikų auginimu, daugiavaikėmis šeimomis ar staigiu finansinės padėties pablogėjimu dėl ligos ar kitų aplinkybių.

    Kai kuriais atvejais parama gali būti skiriama ir nevertinant pajamų, pavyzdžiui, po gaisro ar stichinės nelaimės, jei dėl jos kreipiamasi per nustatytą laiką. Taip pat numatytos sąlygos šeimoms, netekusioms maitintojo, kai kreipiamasi per ribotą mėnesių skaičių.

    Paramą gali gauti ir dalis užsieniečių, susijusių su prieglobsčio procedūromis Lietuvoje, kai taikomos teisės aktuose numatytos sąlygos. Kiekvienu atveju sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis ir dokumentus.

    „Socialinė kortelė leidžia žmonėms patiems pasirinkti, kas jiems svarbiausia, ir sumažina stigmos jausmą“, – teigiama programos įgyvendinimo aprašuose.

    Kaip pateikti prašymą ir kada pervedami pinigai?

    Prašymą dėl socialinės kortelės gyventojai gali pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą, kreipdamiesi į seniūnijų gyventojus aptarnaujančius socialinius darbuotojus sutartu laiku, pateikdami dokumentus nuotoliniu būdu su kvalifikuotu elektroniniu parašu arba atvykę į savivaldybės klientų aptarnavimo centrą.

    Dažniausiai prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie pajamas per pastaruosius 3 mėnesius iki kreipimosi, o pasikeitus aplinkybėms – ir papildomus teisę į paramą patvirtinančius dokumentus. Jei dalies informacijos neįmanoma gauti iš informacinių sistemų, dokumentus tenka pateikti pačiam pareiškėjui.

    2026 metais vienam asmeniui numatyta 25 eurų suma per ketvirtį, o lėšos į korteles pervedamos 4 kartus per metus. Preliminarūs pervedimų terminai: kovo 20 dieną, birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.

    Gyventojams svarbu nepamiršti, kad į kortelę pervestas lėšas būtina panaudoti iki kitų metų kovo 14 dienos. Nepanaudotos sumos vėliau anuliuojamos ir grąžinamos į bendrą projekto sąskaitą.

    Be socialinės kortelės, dalis vilniečių gali gauti ir maisto donacijų, surinktų iš prekybos vietų, gamintojų ar paramos akcijų. Nurodoma, kad vienam paramos gavėjui per ketvirtį skiriama ne mažiau kaip 5 kilogramai maisto donacijų, o jų kiekis gali priklausyti nuo šeimos narių skaičiaus.

  • Šumske paskelbti V konkursų „Trijų Tautų Marija“ rezultatai: apdovanojimai ir laureatų interviu

    Šumske paskelbti V konkursų „Trijų Tautų Marija“ rezultatai: apdovanojimai ir laureatų interviu

    Šumsko pagrindinėje mokykloje birželio 1 dieną įvyko V tarptautinių konkursų „Trijų Tautų Marija“ ir „Religinio kulto vietos Kresuose ir Lenkijoje“ rezultatų paskelbimo renginys. Jis surengtas tęsiant ilgametį Šumsko mokyklos bendradarbiavimą su 48-ąja Čenstakavos Armijos Krajovos pagrindine mokykla.

    Šių iniciatyvų tikslas – skatinti mokinių meninius gebėjimus ir stiprinti ryšį su bendru regiono kultūriniu bei religiniu paveldu. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie projektai padeda jaunimui atrasti kūrybos motyvaciją ir ugdo viešo pasirodymo, pasirengimo bei bendradarbiavimo įgūdžius.

    Šiemet konkursuose dalyvavo mokiniai iš įvairių trijų šalių mokyklų, pristatę dainavimo ir dailės darbus. Renginyje apsilankė 48-osios Čenstakavos Armijos Krajovos pagrindinės mokyklos direktorė Beata Strzelecka-Mach, kuri pasveikino dalyvius ir akcentavo tarptautinių mainų vertę mokyklų bendruomenėms.

    Iškilmės prasidėjo Šumsko pagrindinės mokyklos mokinių parengta menine programa, po kurios paskelbti konkurso rezultatai. Laureatams ir kitiems išskirtiems dalyviams buvo įteikti apdovanojimai, o mokytojams ir organizatoriams padėkota už nuoseklų darbą rengiant mokinius.

    Papildomu šventės akcentu tapo interviu su laureatais, kuriame mokiniai pasakojo apie įkvėpimo šaltinius ir pasirengimą konkursams. Organizatorių teigimu, įrašas bus transliuojamas Lenkijos radijo eteryje, taip suteikiant jauniesiems kūrėjams galimybę pristatyti savo patirtį platesnei auditorijai.

    Renginio pabaigoje bendruomenė padėkojo mokiniams, mokytojams ir tėvams už įsitraukimą bei paramą, o laureatams palinkėta neprarasti motyvacijos ir toliau ugdyti talentus. Organizatoriai tikisi, kad konkursai ir ateityje išliks svarbia tradicija, telkiančia jaunuolius ir stiprinančia bendras vertybes.

    Parengta pagal Šumsko pagrindinės mokyklos pateiktą informaciją.

  • Vilniaus rajono renovacija įgauna pagreitį: kokią paramą gali gauti daugiabučio gyventojai dabar?

    Vilniaus rajono renovacija įgauna pagreitį: kokią paramą gali gauti daugiabučio gyventojai dabar?

    Daugiabučių renovacija Vilniaus rajone vis dažniau pristatoma ne kaip kosmetinis remontas, o kaip investicija į mažesnes šildymo sąskaitas, komfortą ir būsto vertę. Savivaldybė pabrėžia, kad vien kompensacijos už šildymą problemos neišsprendžia, o ilgalaikį efektą duoda tik energinį efektyvumą didinantys sprendimai.

    Gegužės pabaigoje surengtame seminare savivaldybės, renovacijos programos ir energetikos ekspertai aptarė, kaip realiai pajudinti namo atnaujinimą ir kokios priemonės šiuo metu gyventojams palankiausios. Akcentuota, kad procesas tampa sklandesnis, kai kartu veikia gyventojai, administratorius, projektuotojai ir finansavimo institucijos.

    „Savivaldybė kasmet skiria kompensacijas už suvartotą šilumos energiją, tačiau tai tik laikina pagalba. Renovacija leidžia iš esmės sumažinti energijos sąnaudas, o kvartalinės renovacijos atveju galime finansuoti ir aplinkos sutvarkymą“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės atstovų, Vilniaus rajone iki šiol renovuoti 26 daugiabučiai, o įgyvendintų projektų rezultatai išsiskiria energijos sutaupymu. Nurodoma, kad vidutinis skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas siekia 70,3 proc., kai Lietuvos vidurkis sudaro 63 proc., tad skirtumas siekia 7,3 procentinio punkto.

    Svarbus argumentas gyventojams yra ir tai, kad savivaldybė finansuoja dalį parengiamųjų darbų. Pabrėžiama, kad Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kuri savo lėšomis pilnai apmoka investicijų planų ir energinio naudingumo sertifikatų parengimą, o pagal paskutinį kvietimą šia galimybe pasinaudojo 43 daugiabučiai.

    Gyventojams siūlomi keli atnaujinimo keliai, priklausomai nuo namo būklės ir norimo rezultato. Kompleksinė renovacija paprastai apima fasadą, stogą, šildymo sistemų pertvarką ir kitus sprendimus, o tikslas išlieka pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sutaupyti reikšmingą dalį energijos.

    Kartais gyventojai renkasi mažesnės apimties darbus, kai siekiama greitesnio efekto su mažesnėmis investicijomis. Tokiomis priemonėmis gali būti šilumos punkto atnaujinimas ar kiti inžineriniai sprendimai, kurie leidžia tiksliau reguliuoti šildymą ir mažinti nuostolius, ypač jei namo sistemos seniai modernizuotos.

    Didžiausiu papildomu paskatinimu savivaldybė įvardija kvartalinę renovaciją, kai atsinaujina keli gretimi namai. Tokiu atveju savivaldybė gali prisidėti ne tik prie projekto parengimo, bet ir prie kiemų, aplinkos bei požeminių inžinerinių tinklų sutvarkymo, todėl gyventojams lengviau matyti viso rajono, o ne vien laiptinės pokytį.

    Seminare daug dėmesio skirta ir pastatų senėjimo temai. Energetikos ekspertai priminė, kad nemaža dalis daugiabučių Lietuvoje yra perkopę pusės amžiaus ribą, o net ir ankstyvos nepriklausomybės laikotarpiu statyti namai artėja prie amžiaus, kai būtinas nuoseklus atnaujinimas.

    Akcentuota, kad delsti dažnai reiškia didesnę kainą vėliau, nes brangsta statybos darbai ir medžiagos, o paramos sąlygos laikui bėgant gali kisti. Dėl to gyventojams rekomenduojama pradėti nuo aiškaus žingsnio: užsisakyti investicijų planą, įsivertinti galimus energijos sutaupymus ir tuomet priimti sprendimą dėl projekto apimties.

    Praktinė renovacijos pusė dažnai atsiremia į gyventojų susitarimą. Pabrėžiama, kad sprendimų priėmimas daugiabutyje reikalauja aktyvios komunikacijos, aiškaus darbų plano ir atsakymų į dažniausius klausimus apie kainą, terminus bei laikinus nepatogumus.

    „Jau po pirmo šildymo sezono renovuotame name šildymo kaštai sumažėjo daugiau nei perpus. Renovacija yra mūsų gyvenimo kokybė, vaikų sveikata ir žmonių komfortas“, – sakė Vilniaus rajono vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Kalbant apie naujausias tendencijas, renovacijos projektuose vis dažniau svarstoma atsinaujinančios energetikos integracija, kuri padeda mažinti priklausomybę nuo šilumos kainų svyravimų. Praktikoje tai gali reikšti šilumos siurblių sprendimus, hibridines sistemas, šilumos kaupimą ar kitus technologinius pasirinkimus, kurie derinami su pastato apšiltinimu ir modernizuotomis šildymo sistemomis.

    Ekspertai pabrėžė, kad didžiausią efektą duoda ne viena priemonė, o suderintas sprendinių paketas: mažesni šilumos nuostoliai per atitvaras, tikslesnis šildymo valdymas ir, kur įmanoma, dalies energijos pasigaminimas vietoje. Tokie projektai ne tik mažina sąskaitas, bet ir prisideda prie mažesnių emisijų bei komfortiškesnio mikroklimato butuose.

    Gyventojams, kurie svarsto pradėti procesą, rekomenduojama įsivertinti namo techninę būklę ir pasirinkti kelią, atitinkantį realius poreikius: nuo skubių bendrojo naudojimo objektų remontų iki kompleksinės ar kvartalinės renovacijos. Savivaldybė ragina nedelsti ir aktyviai domėtis galiojančiomis paramos priemonėmis, nes būtent parengiamasis etapas dažnai tampa riba, kurią peržengus renovacija pradeda judėti greičiau.

  • Rudaminoje vyks „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“: 12 edukacijų ir vaišės šeimai

    Rudaminoje vyks „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“: 12 edukacijų ir vaišės šeimai

    Rudaminos turgavietė liepos 4 dieną nuo 10 iki 14 valandos taps vietos ūkių, skonių ir praktinių patirčių erdve. Čia pirmą kartą rengiamas Vilniaus rajono savivaldybės renginys „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“, į kurį kviečiami gyventojai ir svečiai.

    Renginio idėja paprasta: parodyti, kaip gimsta vietinė produkcija ir kuo šiandien gyvena šiuolaikiniai ūkiai. Organizatoriai žada, kad tai bus ne tik mugės tipo susitikimas, bet ir gyva pažintis su žemdirbystės tradicijomis bei naujovėmis.

    „Vilniaus rajonas visada garsėjo giliomis ūkininkavimo tradicijomis ir darbščiais žmonėmis, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti naują renginį, kuriame gali dalyvauti visi“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pasak renginio organizatorių, programa sudėliota taip, kad veiklų rastų skirtingo amžiaus lankytojai. Dalis užsiėmimų skirti degustacijoms ir kulinariniam paveldui, kiti orientuoti į praktinį dalyvavimą, kad žmonės galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti.

    „Tai gyva ir skani pamoka po atviru dangumi visai šeimai. Norime, kad mūsų vaikai ne tik matytų uogas ar sūrį prekybos centrų lentynose, bet ir patys suprastų, iš kur jie atkeliauja“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Danuta Narbut.

    Skoniai, amatai ir vietos ūkiai

    Renginyje numatyta 12 nemokamų edukacijų, kurios apima tris kryptis: paragauti, patirti ir pažinti. Lankytojai galės susipažinti su ožkų pieno sūriais, stebėti šakočio kepimo procesą, paragauti totorių virtuvės gaminių ir medžiotojų gaminamo žvėrienos troškinio.

    Norintiems daugiau praktikos žadamos veiklos, kuriose bus galima dekoruoti meduolius, susipažinti su bitininkyste ir iš natūralaus vaško nusilieti žvakę. Taip pat planuojama pažintis su vaistinėmis žolelėmis ir vietoje verdama žolynų arbata.

    Pažintinėje dalyje bus pristatomi ir šiuolaikinio ūkio pavyzdžiai: vynuogynai, egzotiniai grybai, modernizuotas bulvių auginimas, uogų ir grūdų ūkiai. Numatyta ir edukacija apie vaismedžių priežiūrą, o Valstybinių miškų urėdija pakvies į užsiėmimą apie miško auginimo ciklą.

    Technikos ekspozicija ir programa

    Renginio metu planuojama technikos ekspozicija, kurioje lankytojai galės apžiūrėti žemės ūkio, miško, sodo ir vejos priežiūrai skirtą įrangą. Organizatoriai skelbia, kad bus pristatoma ir laisvalaikiui bei aktyviam poilsiui skirta technika.

    Taip pat dalyvaus asociacija Kurianti visuomenė, kuri žada įvairias užimtumo veiklas ir konsultacijas gyventojams. Šventinę nuotaiką palaikys kultūrinė programa su vietos kolektyvų pasirodymais.

    Kada ir kur vyks renginys?

    „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“ vyks liepos 4 dieną nuo 10 iki 14 valandos. Vieta: Rudaminos turgavietė, Gamyklos g. 16, Rudamina.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas renginyje ir visose edukacijose yra nemokamas. Atvykstantiems patariama planuoti laiką taip, kad užtektų ir degustacijoms, ir praktinėms veikloms.

  • EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    Birželio 5 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų delegacija, rengianti naują ekonominę apžvalgą Lietuvai. Savivaldybė vizitą išnaudojo pristatyti savo viešojo valdymo praktiką ir įgyvendinamus projektus.

    Savivaldybėje susirinkusius mero vardu pasveikino vicemeras Algis Vaitkevičius, pabrėžęs, kad tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti pasiekimus, bet ir konstruktyviai įsivertinti tobulintinas sritis. Pasak jo, EBPO dėmesys yra galimybė parodyti, kaip savivaldos lygmeniu sprendžiami praktiniai gyventojams svarbūs klausimai.

    Susitikime savivaldybės administracijoje aptarti viešojo administravimo procesai, viešieji pirkimai, investicijų pritraukimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos. Tokios temos EBPO apžvalgose paprastai siejamos su šalies konkurencingumu, paslaugų kokybe ir viešųjų finansų tvarumu, todėl savivaldybių patirtis čia tampa reikšminga bendrame Lietuvos vertinime.

    „EBPO vizitas Vilniaus rajone yra reikšmingas įvertinimas mūsų savivaldybės darbui. Tai proga parodyti, kad esame aktyvūs viešojo sektoriaus sprendimų kūrėjai, gebantys įgyvendinti projektus, spręsti iššūkius ir diegti pažangius sprendimus“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Nemenčinėje pristatyti konkretūs pavyzdžiai

    Po susitikimo delegacija, lydima mero patarėjos Vidos Montvydaite, vyko į Nemenčinę, kur susipažino su keliais savivaldybėje įgyvendintais ir vykdomais projektais. Tokia praktika leidžia ekspertams įvertinti ne tik planus, bet ir realų paslaugų organizavimą vietoje.

    Svečiai apsilankė Nemenčinės poliklinikoje ir jos padaliniuose, tarp jų Medicininės reabilitacijos centre bei Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Įstaigos vadovas Rimgaudas Vincevičius pristatė paslaugų spektrą ir veiklos organizavimą, taip pat aptarti finansiniai aspektai, susiję su veiklos finansavimu ir darbuotojų darbo užmokesčio formavimo principais.

    Delegacija taip pat lankėsi bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“, kur įmonės vadovas Leonard Pavliun pristatė teikiamas paslaugas ir jų finansinius aspektus. Vizito metu aptarti vykdomi atsinaujinančios energijos projektai bei įmonės planai, kurie savivaldybėms dažnai tampa svarbia priemone mažinant sąnaudas ir didinant energetinį savarankiškumą.

    Nemenčinės Gedimino gimnazijoje svečiai susipažino su ugdymo aplinka ir tvarumo iniciatyvomis. Savivaldybė pabrėžė, kad mokykloje naudojamas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas, siekiant tvaresnio mokinių pavėžėjimo.

    Kuo svarbus EBPO vizitas?

    EBPO rengiamos ekonominės apžvalgos yra vienas iš tarptautinių vertinimų, kuriuose nagrinėjami valstybės viešosios politikos sprendimai, produktyvumas, investicijų aplinka ir viešojo sektoriaus efektyvumas. Savivaldybių praktika tokiose diskusijose svarbi todėl, kad būtent vietos lygmeniu gyventojai dažniausiai tiesiogiai patiria viešųjų paslaugų kokybę.

    Pasak savivaldybės, vizitas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi, įvardinti iššūkius ir pristatyti sprendimus, kurie jau veikia praktikoje. Tikimasi, kad tokie susitikimai padeda geriau įvertinti, kokių priemonių Lietuvai reikia stiprinant savivaldą, gerinant viešąjį administravimą ir didinant investicinį patrauklumą.

  • Didžiojoje Riešėje atidarytas Dienos užimtumo centras: 32 vietos žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje atidarytas Dienos užimtumo centras: 32 vietos žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje duris atvėrė naujas Paberžės socialinės globos namų Dienos užimtumo centras ir socialinės dirbtuvės, skirtos asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia. Čia sudarytos sąlygos 32 žmonėms kryptingai ugdyti socialinius, darbinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius.

    Naujasis centras įsikūrė Alyvų gatvėje ir veiks kaip bendruomenėje teikiama paslauga, orientuota į kasdienį užimtumą bei įtrauktį. Tokie sprendimai siejami su deinstitucionalizacijos kryptimi, kai daugiau paslaugų perkeliama iš didelių įstaigų į gyvenamąją aplinką.

    Atidaryme Vilniaus rajono savivaldybės vadovybės vardu kalbėjęs vicemeras Algis Vaitkevičius pabrėžė, kad bendruomeninių paslaugų tinklas rajone toliau plečiamas. Pasak jo, suplanuota statyti dar tris grupinio gyvenimo namus, kurie turėtų sustiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienybės.

    „Matome aiškius rezultatus, tačiau tai yra tęstinis procesas – planuojame pastatyti dar tris grupinio gyvenimo namus Vilniaus rajone, kurie dar labiau sustiprins bendruomeninių paslaugų tinklą“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Vicemerė Edita Tamošiūnaitė akcentavo, kad tokie projektai priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo komandos kasdienio darbo su paslaugų gavėjais. Ji dėkojo darbuotojams už profesionalumą, empatiją ir kantrybę, reikalingą dirbant su žmonėmis, patiriančiais kompleksinių sunkumų.

    „Darbas su paslaugų gavėjais reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir ypatingos empatijos bei kantrybės“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Maždaug 212 kvadratinių metrų ploto moderniame pastate įrengtos erdvės kasdienėms veikloms, individualiems ir grupiniams užsiėmimams. Centras aprūpintas baldais, įranga ir darbo priemonėmis, kad paslaugos būtų teikiamos saugiai ir kokybiškai.

    Numatyta, kad lankytojai galės užsiimti vaistažolių, prieskoninių žolelių, gėlių ir vaismedžių auginimu. Socialinėse dirbtuvėse planuojamos veiklos, orientuotos į praktinius įgūdžius ir darbo rutinos formavimą, pavyzdžiui, džiovintų žolelių pakavimą, gėlių puokščių komponavimą, verbų pynimą bei suvenyrų gamybą.

    Šis objektas yra projekto Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia plėtra Vilniaus rajone dalis. Projekto tikslas – tvariai pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų apgyvendinimo ir užimtumo paslaugų, stiprinant žmonių savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    Vilniaus rajone jau veikia du grupinio gyvenimo namai Didžiojoje Riešėje ir Pikeliškėse, o naujai atidarytas Dienos užimtumo centras papildo šių paslaugų grandį. Savivaldybė tikisi, kad tokia infrastruktūra padės šeimoms lengviau derinti kasdienius įsipareigojimus, o paslaugų gavėjams suteiks daugiau stabilumo, prasmingo užimtumo ir socialinių ryšių.

  • Vilkijos PSPC slaugytoja Beatričė Pareigienė sulaukė pacientų padėkos projekte Ačiū medikams 2026

    Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytoja Beatričė Pareigienė sulaukė ryškaus pacientų ir jų artimųjų įvertinimo naujienų portalo „Lrytas“ projekte Ačiū medikams 2026. Šioje iniciatyvoje žmonės kviečiami viešai padėkoti sveikatos priežiūros specialistams už profesionalumą, rūpestį ir kasdienį darbą.

    Pacientų paliktose padėkose slaugytojai dažniausiai akcentuojamas dėmesingumas, kantrybė ir aiškus bendravimas, ypač tada, kai žmogui reikia ne tik medicininės pagalbos, bet ir žmogiško palaikymo. Tokie atsiliepimai sveikatos sistemoje tampa svarbiu pasitikėjimo ženklu, nes slaugytojai neretai yra pirmasis kontaktas, nuo kurio priklauso paciento patirtis ir ramybė.

    Šis pripažinimas svarbus ne vien asmeniškai, bet ir visai Vilkijos PSPC komandai, nes atspindi bendrą paslaugų kokybę ir pacientų patiriamą saugumo jausmą. Pirminėje sveikatos priežiūroje, kur daug dėmesio skiriama lėtinių ligų stebėsenai, prevencijai ir pacientų edukacijai, slaugytojo vaidmuo dažnai tampa esminiu grandies stabilumui.

    Projektai, kuriuose žmonės gali viešai išreikšti padėką medikams, prisideda prie pozityvesnio sveikatos priežiūros įvaizdžio ir primena, kad kasdieniai, dažnai nepastebimi darbai turi realų poveikį pacientų savijautai. Vilkijos PSPC bendruomenė džiaugiasi, kad pacientų pasitikėjimas ir pagarba atiteko jų kolegei.

    Beatričės Pareigienės pavyzdys rodo, kad profesionalumas slaugoje matuojamas ne tik atliktomis procedūromis, bet ir gebėjimu išgirsti, paaiškinti ir lydėti pacientą per sudėtingas situacijas. Tokia padėka tampa vienu aiškiausių ženklų, jog pastangos yra pastebimos.

  • Kauno rajono moksleiviai išvyko į „Buzelis Cup“: beveik 270 dalyvių su vėliavomis ir simbolika

    Penktadienio rytą prie Kauno rajono savivaldybės susibūrė moksleiviai ir mokytojai, pasirengę vykti į Vilniuje vykstantį tarptautinį renginį „Buzelis Cup“. Į vieną didžiausių Baltijos šalyse moksleivių krepšinio švenčių išvyko beveik 270 Kauno rajono mokinių ir 27 juos lydintys mokytojai iš 18 ugdymo įstaigų.

    Prieš kelionę jauniesiems dalyviams įteikti marškinėliai su užrašu Kauno rajonas – Lietuvos krepšinio sostinė 2026, o mokyklų bendruomenėms perduotos savivaldybės vėliavos. Moksleivius į renginį išlydėjo Kauno rajono savivaldybės vadovai, linkėję drąsos ir sportinio ryžto.

    „Krepšinio žvaigždės užauga ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nedideliuose miesteliuose, kaimuose. Tą puikiai įrodo Kauno rajono vardą garsinę krepšininkai, kurių kelias prasidėjo ten, kur šiandien savo svajonių siekiate jūs“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad 2026 metais Kauno rajonui suteiktas Lietuvos krepšinio sostinės vardas įprasminamas visus metus vykstančiomis iniciatyvomis. Vienas tikslų – stiprinti krepšinio bendruomenę, sudaryti daugiau galimybių vaikams ir paaugliams įsitraukti į sportą bei patirti varžybinę atmosferą.

    Dalyvavimas „Buzelis Cup“ įvardijamas kaip viena programos veiklų, leidžianti šimtams moksleivių pamatyti krepšinio renginį iš arčiau ir pasisemti motyvacijos. Savivaldybė taip pat praneša, kad vasarą planuojamas nemokamų stovyklų ciklas „Vasara su oranžiniu kamuoliu“, taip pat turnyrai, treniruotės ir susitikimai su žinomais krepšininkais.

  • Atvirų durų diena Mastaičiuose: kaip Lietuvos policijos mokykla ruošia būsimus pareigūnus

    Mastaičiuose surengtoje Lietuvos policijos mokyklos Atvirų durų dienoje lankytojai galėjo iš arti pamatyti, kaip rengiami būsimi policijos pareigūnai, kokios jų mokymosi sąlygos ir kokios karjeros kryptys atsiveria baigus mokyklą. Renginyje dalyvavo ne tik besidomintys profesija moksleiviai ir jų artimieji, bet ir policijos bendruomenės partneriai.

    Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos policijos mokyklos vadovai, Policijos departamento bei Kauno rajono savivaldybės atstovai. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno vardu sveikinimo žodį tarė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Jankauskienė, pabrėžusi, kad pareigūno darbas yra atsakingas pasirinkimas ir svarbi visuomeninė misija.

    „Policijos pareigūno profesija yra ne tik darbas, bet ir tarnystė visuomenei, kuri reikalauja tvirtų vertybių, pasirengimo ir nuolatinio tobulėjimo“, – sakė Jolanta Jankauskienė.

    Viena ryškiausių programos dalių tapo policijos kinologų pasirodymas, leidęs pamatyti šunų ir pareigūnų komandinį darbą realioms situacijoms artimomis sąlygomis. Lankytojai taip pat stebėjo kursantų rikiuotę bei profesinės taktikos demonstracijas, kurios atskleidė, kiek disciplinos, ištvermės ir praktinių įgūdžių reikalauja tarnyba.

    Renginio metu pristatytas skirtingų policijos padalinių darbas ir kasdienės užduotys, kurias pareigūnai sprendžia patruliuodami, reaguodami į iškvietimus ar tirdami nusikaltimus. Norintieji galėjo praktiškai išbandyti veiklas, susijusias su kriminalistika ir pareigūnų taktiniu pasirengimu, kad geriau suprastų, ką reiškia darbas realioje situacijoje.

    Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos policijos mokyklos bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2014 metais, kai mokykla įsikūrė Mastaičiuose. Šiuo metu pagal Policininko modulinę profesinio mokymo programą mokosi 140 kursantų, o laida studijas turėtų baigti liepos 17 dieną.

    Mokykla pabrėžia, kad mokymo turinys nuolat atnaujinamas, reaguojant į šiuolaikinius viešojo saugumo iššūkius. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama situacijoms, kuriose pareigūnams reikia ne tik teisinių žinių, bet ir gebėjimo tinkamai komunikuoti, suvaldyti konfliktą bei priimti sprendimus didelės įtampos sąlygomis.

    Kas keičiasi pareigūnų rengime

    Šiais metais kursantams pradėti taikyti kompleksiniai mokymai smurto artimoje aplinkoje tematika, kai teorija derinama su bendravimo, psichologinio pasirengimo ir taktinių veiksmų pratybomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją Europoje, kai pareigūnų parengime vis svarbesnės tampa deeskalacijos ir krizinių situacijų valdymo kompetencijos.

    Praktinės užduotys rengiamos taip, kad kursantai mokytųsi veikti pagal aiškias procedūras, tačiau kartu gebėtų vertinti situacijos rizikas ir žmonių saugumą. Mokyklos bendruomenė akcentuoja, kad pareigūno profesijoje svarbus ne vien fizinis pasirengimas, bet ir atsparumas stresui bei gebėjimas dirbti komandoje.

    Tarptautiškumas ir karjeros galimybės

    Lietuvos policijos mokykla taip pat akcentuoja tarptautiškumą: kursantai gali dalyvauti „Erasmus+“ mobilumo programose ir semtis patirties kitose Europos šalyse. Tokios stažuotės padeda susipažinti su kitų valstybių policijos darbo metodais ir pritaikyti gerąją praktiką Lietuvoje.

    Renginyje kalbėta ir apie karjeros kelią policijoje, kai po bazinio parengimo atsiveria galimybės specializuotis skirtingose srityse, priklausomai nuo poreikių ir asmeninių gebėjimų. Savivaldybės ir mokyklos partnerystė tęsiama per bendras iniciatyvas, kurios stiprina bendruomeniškumą ir prisideda prie saugesnės aplinkos kūrimo.