CP v2

Category: Regionai

  • 2027-ieji artėja: savivaldybėms perduodama žemės reforma – NŽT įvardijo svarbiausias klaidas

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybėms bus perduota svarbi žemės reformos dalis – žemėtvarkos projektų organizavimas. Artėjant pokyčiui, Nacionalinė žemės tarnyba surengė savivaldybių atstovams praktinį seminarą apie tai, kaip planuoti darbus ir išvengti klaidų rengiant projektus.

    Seminare daugiausia dėmesio skirta ne teorijai, o visam procesui nuo starto iki įgyvendinimo: kaip priimami sprendimai, kaip parengiami sprendiniai, kaip jie viešinami ir derinami, kaip atliekama kontrolė bei užtikrinamas realus projektų įgyvendinimas vietovėje.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    Pagal numatomą tvarką savivaldybės tvirtins žemės reformos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir projektų parengimo terminus. Šiuos sprendimus priims savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės taip pat tvirtins su institucijomis suderintus ir NŽT patikrintus projektus.

    Keisis ir darbų pirkimo organizavimas. Jei iki šiol projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų konkursus organizuodavo NŽT, nuo 2027 metų tai Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka darys savivaldybių administracijos, todėl didesnė atsakomybė teks vietos lygmens planavimui ir kompetencijoms.

    Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos pradėti, bet dar nebaigti rengti ar nepatvirtinti projektai bus užbaigiami pagal iki tos dienos galiojusią tvarką. Projektas laikomas pradėtu, kai priimamas NŽT įsakymas dėl teritorijos patvirtinimo žemėtvarkos projektui rengti.

    Nuo sprendinių iki realių darbų

    NŽT atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms neužteks tik patvirtinti projektą dokumentuose. Ne mažiau svarbus etapas bus įgyvendinimas: sklypų ženklinimas vietovėje, kadastriniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas ir duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą.

    Ypač svarbus terminas siejamas su valstybinės žemės sklypų nuoma ar pardavimu: jei reikalingi veiksmai neatliekami per 6 mėnesius, asmenys gali netekti galimybės pirkti arba nuomotis žemės ūkio paskirties žemę. Dėl to savivaldybėms teks užtikrinti, kad procesai judėtų laiku ir būtų aiškiai prižiūrimi.

    Apimtys didelės, klaidos brangios

    NŽT duomenimis, Lietuvoje yra 1 290 kadastro vietovių, o skirtingose savivaldybėse jų skaičius svyruoja nuo 8 iki 37. Tai reiškia, kad kai kur žemėtvarkos projektų apimtis bus epizodinė, o kitur taps nuolatine didelės apimties administracine užduotimi.

    Vien 2025 metais NŽT patvirtino 1 041 žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti dar 459 projektai, o pradėtų rengti projektų skaičius siekė 820, todėl perdavimo laikotarpis sutaps su intensyviu darbų tempu.

    Seminare pabrėžta, kad sklandžiam perėjimui lemiami bus nuoseklus planavimas, terminų kontrolė, kokybiškas duomenų tvarkymas ir kasdienis bendradarbiavimas su projektų rengėjais, institucijomis bei pareiškėjais. NŽT akcentavo, kad savivaldybės turės aktyviai vykdyti užsakytų darbų kontrolę ir laiku atnaujinti laisvos žemės fondo duomenis.

    Pasak NŽT, tikslas iki 2027 metų yra ne tik formaliai perduoti funkciją, bet ir užtikrinti, kad savivaldybės startuotų pasirengusios praktiškai: suprastų projektų rengimo logiką, viešinimo ir derinimo reikalavimus bei gebėtų valdyti rangovus ir terminus.

  • 8 mlrd. žingsnių per mėnesį: #BEACTIVE pribloškė rezultatais, Kaunas aplenkė Vilnių

    Per rugsėjį Europos sporto savaitės #BEACTIVE žingsnių iššūkiuose Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 8 039 098 914 žingsnių. Tai beveik pusantro karto daugiau, nei buvo planuota iš anksto, o prie skirtingų iniciatyvų prisijungė 36 661 dalyvis.

    Iššūkius rugsėjo 1–30 dienomis koordinavo asociacija „Sportas visiems“, kvietusi gyventojus rinktis įvairius formatus. Dalyviai galėjo varžytis individualiai, atstovaudami miestams, mokykloms ir universitetams, organizacijoms arba prisijungti prie dviračių iššūkio.

    Organizatorių skaičiavimu, pirminis tikslas siekė 5,6 mlrd. žingsnių, tačiau rezultatas buvo viršytas 44 proc. Kartu su dviračių iššūkiu dalyviai įveikė daugiau kaip 5,8 mln. kilometrų, o simbolinis palyginimas prilygintas 162 kelionėms aplink Žemę.

    Aktyviausi buvo mokiniai ir studentai

    Daugiausia dalyvių pritraukė mokyklų ir universitetų ėjimo iššūkis: jame dalyvavo 12 452 žmonės, subūrę 865 komandas. Šioje kategorijoje iš viso surinkta daugiau nei 2,23 mlrd. žingsnių.

    Pirmąją vietą užėmė Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazija, antrąją – Šiaulių „Romuvos“ gimnazija, trečiąją – Vilniaus universitetas. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie rezultatai rodo augantį bendruomenių įsitraukimą į fizinio aktyvumo iniciatyvas.

    Miestų iššūkyje šiemet ryškiausiai išsiskyrė Kaunas, nedidele persvara aplenkęs Vilnių. Kauno komanda surinko 257 486 031 žingsnį, Vilnius – 255 823 463, o trečioje vietoje liko Klaipėda su daugiau nei 137 mln. žingsnių.

    Nuo individualių rekordų iki organizacijų

    Individualiame ėjimo iššūkyje dalyvavo 8 442 žmonės, bendrai surinkę daugiau nei 2,22 mlrd. žingsnių. Daugiausia per mėnesį nuėjo Ramūnas Šerpatauskas – 2 318 857 žingsnius.

    Organizacijų ir bendruomenių kategorijoje varžėsi 5 971 žmogus ir 558 komandos, o bendras rezultatas viršijo 1,34 mlrd. žingsnių. Pirmąją vietą čia užėmė komanda „(Ne) Blondinės“, antrąją – Giraitės bendruomenė, trečiąją – PK „Vardan Šilalės krašto“.

    Prie iniciatyvos prisijungė ir dviračių mėgėjai: 1 097 dalyviai per mėnesį numynė 61 573 kilometrus. Tai 37 proc. daugiau nei pradinis 45 000 kilometrų tikslas, o daugiausia numynė Lukas Skikas – beveik 1 928 kilometrus.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios?

    Visuomenės sveikatos specialistai nuosekliai pabrėžia, kad reguliarus ėjimas ir kita fizinė veikla mažina širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei ankstyvo mirtingumo riziką. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose suaugusiesiems nurodoma siekti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, o vaikams ir paaugliams – vidutiniškai 60 minučių kasdien.

    Tokie iššūkiai ypač veikia per įprotį ir socialinį paskatinimą, nes dalyviai mato savo progresą ir lygina rezultatus komandoje. Praktikoje tai dažnai padeda žmonėms daugiau judėti kasdienėse situacijose: renkantis laiptus vietoj lifto, trumpas keliones įveikiant pėsčiomis ar planuojant aktyvias pertraukas.

    „Labiausiai džiugina tai, kiek daug žmonių įsitraukė ir kiek skirtingų bendruomenių pavyko suburti. Tokie rezultatai parodo, kad judėjimas gali tapti natūralia kasdienybės dalimi ir kartu suvienyti žmones“, – sakė asociacijos „Sportas visiems“ vykdomoji direktorė Germantė Bartkutė.

    Pasibaigus rugsėjo iššūkiams, dalyviai gavo skaitmeninius #BEACTIVE diplomus su asmeniniais rezultatais. Daugiausia žingsnių savo kategorijose surinkusios komandos lapkričio 12 dieną kviečiamos į apdovanojimų ceremoniją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.

    Europos sporto savaitė #BEACTIVE yra Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti žmones būti fiziškai aktyvius ir atrasti sau tinkamą judėjimo būdą. Nacionalinis koordinatorius Lietuvoje – asociacija „Sportas visiems“.

  • Šviesolaidis prie pat namų, bet interneto nėra: Gitanas Nausėda siūlo finansuoti paskutinę mylią

    Molėtų rajone maždaug pusė namų ūkių nuo šviesolaidžio linijos yra nutolę tik 50–500 metrų, tačiau realiai prie itin spartaus ryšio prijungta apie 15 proc. būstų. Tokius duomenis pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pabrėždama, kad problema slypi ne tik infrastruktūros trūkume, bet ir prijungimo kainoje bei procedūrose.

    RRT vertinimu, vadinamoji paskutinė mylia, paskutinė tinklo atkarpa iki konkretaus namo, daugeliui gyventojų tampa neįveikiama dėl kabelio tiesimo darbų, suderinimų ir finansinės naštos. Tarnyba siūlo sprendimą, kuris leistų greičiau panaudoti jau nutiestą infrastruktūrą ir mažinti skaitmeninę atskirtį regionuose.

    Valstybės parama paskutinei myliai

    Diskusijos dėl paramos mechanizmo buvo iškeltos renginyje projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ kontekste. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė akcentavo, kad vien faktas, jog šviesolaidis nutiestas netoli, dar nereiškia, kad gyventojai gali juo pasinaudoti be papildomos pagalbos.

    „Ar galime tikrai tikėtis, kad visi gyventojai be jokios paramos bus pajėgūs susitvarkyti leidimus ir susimokėti už tuos paskutinius kelis šimtus metrų?“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Valstybės įsitraukimą kaip neišvengiamą siūlo ir projekto globėjas, prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, komerciniams operatoriams kabelį tiesti iki pavienių ir atokesnių sodybų dažnai neapsimoka, todėl be viešosios paramos dalis gyventojų lieka už borto.

    „Šioje vietoje sunku išvengti valstybės įsikišimo. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų paskutinės mylios kabelius, o ten, kur šviesolaidinio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Gitanas Nausėda.

    RRT taip pat siūlo svarstyti galimybę prijungimus finansuoti panaudojant lėšas, gaunamas iš radijo dažnių aukcionų. Tokia praktika dalyje Europos šalių laikoma logiška, nes dažnių ištekliai yra riboti, o surinktos pajamos gali būti grąžinamos visuomenei per ryšio prieinamumo didinimą.

    Ne tik kabelis, bet ir leidimai

    Kita ryšių plėtros kliūtis yra administracinės procedūros, kurios, pasak diskusijos dalyvių, neretai trunka ilgiau nei patys statybos darbai. RRT nurodo, kad bazinei stočiai su bokštu pastatyti kai kuriais atvejais gali prireikti iki dvejų metų, o didelę laiko dalį suvalgo derinimai.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad planuoja su suinteresuotomis pusėmis peržiūrėti, kur stringa procesai. Jo teigimu, tokie terminai yra neproporcingi, ypač kai ryšys regionuose tampa būtina sąlyga darbui, švietimui ir verslui.

    „Dveji su puse metų procedūroms – tai yra tikrai nenormalu“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad ryšio infrastruktūros plėtra turi būti derinama su atsparumu ekstremalioms situacijoms. Jo teigimu, ryšio sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, nuo atsiskaitymų iki siuntų savitarnos terminalų veikimo.

    „Ryšys nėra vien tik žmogaus planšetė ar mobilusis telefonas. Ryšys – tai ir galimybė nusipirkti maisto produktų“, – sakė Juras Taminskas.

    Skaitmeninė atskirtis ir įgūdžiai

    RRT akcentuoja, kad skaitmeninė atskirtis nėra vien techninis klausimas, ji susijusi ir su žmonių gebėjimu naudotis paslaugomis. Tarnybos pateiktais duomenimis, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus turi tik apie ketvirtadalis 55–74 metų Lietuvos gyventojų, o tai riboja galimybes naudotis e. paslaugomis net ir esant ryšiui.

    „Turime dvi paskutines mylias: viena – nuo tinklo iki namų, kita – nuo technologijos iki žmogaus gebėjimo ja pasinaudoti“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviai pabrėžė bibliotekų ir vietos bendruomenių vaidmenį, kai reikia nuolatinės pagalbos žmonėms, kuriems neužtenka vienkartinių mokymų. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė siūlė svarstyti valstybės finansuojamą skaitmeninio konsultanto pareigybę bibliotekose.

    „O kodėl negali priimti tokio politinio sprendimo ir padaryti skaitmeninio konsultanto valstybės deleguotą apmokamą pareigybę? Tai būtų tikrai didelė paskata“, – sakė Danguolė Abazoriuvienė.

    RRT duomenimis, šiemet projekto skaitmeninio raštingumo pamokose dalyvavo 45 tūkst. senjorų, o skaitmeniniai ambasadoriai savarankiškai padėjo dar 11 tūkst. žmonių. Diskusijoje pabrėžta, kad ryšio prieinamumo didinimas ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas turi vykti lygiagrečiai, kitaip dalis visuomenės vis tiek liks nuošalyje.

  • Ministras patvirtino naujas kultūros centrų taisykles: kas keisis bendruomenėms ir paslaugoms?

    Kultūros ministras Lukas Alsys patvirtino Kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijas, kurios apibrėžia bendrą kryptį savivaldybių kultūros centrams visoje Lietuvoje. Dokumentu siekiama stiprinti jų vaidmenį regionuose, didinti paslaugų kokybę, prieinamumą ir įtrauktį skirtingoms visuomenės grupėms.

    Rekomendacijos numato, kad kultūros centrai turi veikti kaip atviros, bendruomenę telkiančios erdvės, derinančios tradicijas su šiuolaikinėmis technologijomis. Jose pabrėžiama, kad tai nėra griežtas standartas, o lankstesnis įrankis, padedantis planuoti veiklą ir nusistatyti prioritetus pagal vietos poreikius.

    Kokia misija keliama centrams

    Dokumente kultūros centrų misija įvardijama kaip kokybiškų kultūros paslaugų kūrimas ir teikimas, atliepiant kultūrinius, edukacinius, pažintinius ir socialinius gyventojų poreikius. Taip pat akcentuojamas tikslas stiprinti regiono kultūrinį tapatumą ir mažinti kultūrinę atskirtį, prisidedant prie gyvenimo kokybės.

    Vizijoje kultūros centrai matomi kaip socialiai atsakingos įstaigos, ugdančios pilietiškumą ir kūrybiškumą. Kartu iš jų tikimasi aktyvesnio dialogo su vietos žmonėmis, kad kultūros pasiūla atspindėtų realius bendruomenės lūkesčius, o ne vien tradicinį renginių kalendorių.

    Daugiau skaitmeninio turinio ir tradicijų apsauga

    Rekomendacijose pabrėžiamas balansas tarp istorinės atminties ir šiuolaikiškų veiklos formų. Akcentuojama etninės kultūros, nematerialaus paveldo ir dainų švenčių tradicijos puoselėjimo svarba, kartu skatinant inovacijas ir skaitmeninio turinio sklaidą.

    Tarp numatytų krypčių įvardijamas kultūros turinio viešinimas nacionalinėje platformoje „eKultūra“, siekiant didesnio pasiekiamumo ir patogesnės prieigos gyventojams. Taip pat raginama stiprinti mėgėjų ir profesionaliojo meno sinergiją, kad vietos kolektyvų veikla būtų papildoma aukštesnės meninės vertės programomis.

    Dėmesys prieinamumui, partnerystėms ir specialistams

    Dokumente daug dėmesio skiriama paslaugų prieinamumui, ypač socialiai jautrioms grupėms, taip pat kultūrinei edukacijai. Kultūros centrams rekomenduojama aktyviau įsitraukti į Kultūros paso veiklas ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, kad auditorijos būtų plečiamos nuosekliai, o ne vien per pavienius renginius.

    Rekomendacijose akcentuojama, kad kokybiškoms paslaugoms būtina tinklaveika, todėl raginama stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybių ir valstybinėmis įstaigomis, mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei individualiais kūrėjais. Taip pat išskiriamas kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir profesionalų pritraukimas į regionus kaip vienas svarbiausių ilgalaikių uždavinių.

    Ministerija tikisi, kad nuoseklus rekomendacijų taikymas padės stiprinti kultūros centrų tvarumą ir jų indėlį į vietos bendruomenių gerovę. Nors dokumentas nėra finansavimo sprendimas, jis gali tapti pagrindu savivaldybėms planuojant prioritetus, vertinant paslaugų kokybę ir formuojant kultūros paslaugų tinklą.

    Kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijos paskelbtos Teisės aktų registre.

  • Varėnos rajone įvyko tylus lūžis: naujas autobuso grafikas keičia darbą ir kasdienybę

    Varėnos rajone įvyko tylus lūžis: naujas autobuso grafikas keičia darbą ir kasdienybę

    Varėnos rajone įgyvendinama Užimtumo didinimo programa vis dažniau sprendžia ne vien darbo paieškos klausimus, bet ir praktines kliūtis, kurios realiai užkerta kelią žmonėms įsidarbinti. Viena didžiausių problemų kaimiškose vietovėse išlieka susisiekimas, ypač ten, kur viešasis transportas kursuoja retai arba visai nevažiuoja.

    Nuo 2020 metų programos dalyviams Varėnos rajone teikiama pavėžėjimo paslauga padeda pasiekti gydymo įstaigas, specialistų konsultacijas, darbo pokalbius ir darbo vietas. Prireikus, atvejo vadybininkas kartu su Užimtumo tarnybos specialistu tarpininkauja su darbdaviais, derina susitikimus ir padeda žmogui išlaikyti motyvaciją grįžti į darbo rinką.

    Praktika rodo, kad būtent transporto trūkumas daliai kaimų gyventojų tampa lemiamu barjeru: žmogus gali norėti dirbti, tačiau neturi kaip nuvykti į darbą, mokymus ar vizitus pas gydytojus. Varėnos rajone tai ypač išryškėjo Kaniavos seniūnijoje, kur reguliaraus susisiekimo stoka ilgą laiką ribojo gyventojų galimybes planuoti dieną ir derinti darbus mieste.

    Iki 2026 metų vidurio maršrutas Varėna–Rakai–Varėna buvo organizuotas taip, kad autobusas važiuodavo vos kelis kartus per savaitę, o tvarkaraštis neatitiko dirbančiųjų ritmo. Gyventojai į Varėną atvykdavo apie 8 valandą, tačiau atgal galėdavo išvykti tik apie 14 valandą, todėl tapdavo sudėtinga dalyvauti konsultacijose, darbo pokalbiuose ar dirbti įprastą darbo dieną.

    Situacija pradėjo keistis 2026 metais, kai sprendimų imtasi ieškoti kartu su Kaniavos seniūnija, vietos bendruomene ir gyventojais. Buvo renkami gyventojų parašai, o vasaros mėnesiais bendruomenei sudaryta galimybė nemokamai naudotis viešuoju transportu maršrutu Varėna–Panočiai–Dubičiai–Rakai.

    Nuo 2026 metų liepos 1 dienos bandomuoju laikotarpiu autobusas į Varėną atvyksta 7.45 valandą, o atgal išvyksta 17.30 valandą. Toks grafikas iš esmės keičia kasdienę logistiką: žmonės gali nuvykti į darbą, po darbo spėti į įstaigas, dalyvauti paskirtose konsultacijose ir tą pačią dieną grįžti namo.

    Šis pavyzdys rodo, kad užimtumo politika regionuose tiesiogiai priklauso ir nuo bazinių paslaugų prieinamumo. Kai susisiekimas tampa patikimesnis, atsiranda reali galimybė žmogui ne tik susirasti darbą, bet ir jį išlaikyti, planuoti pajamas bei mažinti priklausomybę nuo socialinės paramos.

    Varėnos rajono patirtis taip pat pabrėžia bendradarbiavimo svarbą: pokyčiai greičiau įvyksta tuomet, kai į problemą žiūrima plačiau nei vien per įdarbinimo prizmę. Sprendžiant konkrečias kliūtis, tokias kaip transportas, darbo rinka tampa pasiekiama didesnei daliai gyventojų, o bendruomenė įgyja daugiau galimybių aktyviau dalyvauti vietos gyvenime.

  • Vilkaviškis dėlioja 2027–2033 metų planą: ką keis takai, sveikata ir DI savivaldybėje?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rugsėjo pirmąją savaitę įvyko antrasis tematinių darbo grupių susitikimų etapas, rengiant 2027–2033 metų strateginį plėtros planą. Jei pirmojo etapo metu daugiausia kalbėta apie rajono viziją ir kryptis, šįkart dėmesys sutelktas į konkrečius darbus, priemones ir projektus.

    Susitikimuose dirbo penkios tematinės grupės, kuriose kartu su savivaldybės administracija dalyvavo įstaigų atstovai, seniūnai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir jaunimas. Toks formatas leido surinkti skirtingas patirtis ir poreikius, o siūlymus sieti su realiomis kasdienėmis problemomis.

    Diskusijų pradžioje dalyviams priminti keli galimi rajono vizijos iki 2033 metų variantai ir palyginta su šiuo metu galiojančia 2019–2027 metų strateginio planavimo vizija. Tarp dažniausiai kartotų akcentų išryškėjo Suvalkijos identitetas, svetingumas, inovatyvumas, žiedinė ekonomika ir pasienio padėtis, taip pat noras kurti vietą, į kurią norisi grįžti.

    Ne mažiau svarbus tapo ir socialinės gerovės aspektas: saugumas, bendruomeniškumas, orios senatvės užtikrinimas ir paslaugų prieinamumas. Šie siūlymai bus apibendrinti ir taps pagrindu galutinei vizijos formuluotei, kuri bus tikslinama vėlesniuose plano rengimo etapuose.

    Nuo idėjų prie konkrečių projektų

    Praktinėje dalyje grupės perėjo prie konkrečių priemonių, kurios galėtų duoti apčiuopiamą rezultatą per artimiausią planavimo laikotarpį. Tarp siūlytų darbų minėtas apleistų pastatų sutvarkymas ir pritaikymas, infrastruktūros atnaujinimas bei didesnis dėmesys civilinei saugai.

    Modernizavimo kryptyje daug dėmesio skirta šilumos ūkio atnaujinimui ir perėjimui prie atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat vandentiekio, nuotekų ir apšvietimo tinklų gerinimui. Greta to išskirta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, kuri daugelyje savivaldybių tampa vienu svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių.

    Sveikatos ir socialinių paslaugų srityje aptarti siūlymai atnaujinti medicininę įrangą, stiprinti ambulatorines paslaugas, plėsti psichikos sveikatos ir sveikos gyvensenos programas. Taip pat svarstyta socialinio būsto plėtra ir paslaugos, kurios mažintų atskirtį bei palengvintų vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę.

    Švietimas, sportas ir jaunimo išlaikymas

    Švietimo ir bendruomenės kryptis siekta sieti su įtrauktimi ir modernizacija, įskaitant ugdymo įstaigų pritaikymą vaikams su negalia. Kartu aptarta sporto infrastruktūros plėtra, kuri dažnai tampa priemone didinti vaikų užimtumą ir mažinti emigracijos nuotaikas šeimose.

    Diskusijose taip pat skambėjo idėjos dėl sporto klasių ir futbolo akademijos, kultūros centrų ir bibliotekų atnaujinimo. Jaunimo linijoje akcentuotos savanorystės, užimtumo ir įdarbinimo programos, kurios realiai prisideda prie talentų išlaikymo regione.

    Verslas, turizmas ir skaitmeninės paslaugos

    Ekonomikos ir inovacijų kryptyje pasiūlyta svarstyti pasienio verslo parko idėją, paramos paketą smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybių studiją. Turizmo temoje aptartos idėjos, susijusios su Paežerių ežero pritaikymu ir konferencinio bei gastronominio turizmo stiprinimu.

    Valdymo modernizavimo dalyje daug dėmesio skirta paslaugų skaitmeninimui ir patogesniam gyventojų aptarnavimui. Tarp siūlymų minėtas vieno langelio principo stiprinimas ir DI asistento diegimas savivaldybės svetainėje, siekiant greitesnių atsakymų į gyventojų klausimus ir mažesnės administracinės naštos.

    Savivaldybė nurodo, kad surinkti pasiūlymai ir patikslintos kryptys bus apibendrintos ir integruotos į tolesnius 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimo etapus. Galutiniai sprendimai priklausys nuo suderinamumo su teisės aktų reikalavimais, finansavimo galimybėmis ir bendruomenės poreikių prioritizavimo.

  • Sirenų kauksmas ir SMS visoje Lietuvoje: rugsėjo 29 dieną tikrins perspėjimo sistemą

    Sirenų kauksmas ir SMS visoje Lietuvoje: rugsėjo 29 dieną tikrins perspėjimo sistemą

    2026 metais rugsėjo 29 dieną 11.52 valandą Lietuvoje vyks perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo metu visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos civilinės saugos sirenos, o gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiami perspėjimo pranešimai.

    Pranešimų siuntimas prasidės tuo pačiu metu, kai startuos sirenų įjungimas, tai yra 11.52 valandą. Patikrinimas apims ir Zarasų rajoną, tačiau sirenos bus girdimos ir kituose miestuose bei gyvenvietėse.

    Tokie patikrinimai organizuojami tam, kad būtų įvertintas techninis pasirengimas informuoti gyventojus nelaimių, ekstremaliųjų situacijų ar karinių grėsmių atvejais. Praktika rodo, kad svarbu užtikrinti ne tik sirenų veikimą, bet ir tai, kad pranešimai laiku pasiektų kuo didesnę dalį gyventojų.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti telefonų nustatymus, kad įrenginys priimtų perspėjimo žinutes. Ši paslauga yra nemokama, tačiau kai kuriuose telefonuose gali reikėti įjungti pranešimų gavimą atskiruose nustatymuose.

    Informaciją apie patikrinimą pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracijos patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Aušra Dilienė. Papildoma informacija ir telefonų nustatymo žingsniai skelbiami civilinės saugos informavimo svetainėje lt72.

  • „Via Lietuva“ skelbia naujienas A6 kelyje: kada atidarys viaduką ir kas laukia toliau?

    „Via Lietuva“ skelbia naujienas A6 kelyje: kada atidarys viaduką ir kas laukia toliau?

    Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ pateikė naujausią informaciją apie darbus magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Artimiausiu metu numatoma atverti po rekonstrukcijos tvarkomą viaduką, o lygiagrečiai pradedami projektavimo darbai kitiems svarbiems objektams šiame maršrute.

    Kelias A6 yra vienas pagrindinių susisiekimo koridorių rytų Lietuvoje, jungiantis Kauną su Utenos ir Zarasų kryptimis bei užtikrinantis tranzitą link Latvijos. Dėl intensyvaus eismo ir sezoniškai išaugstančių srautų šio kelio būklė turi tiesioginę įtaką kelionių laikui ir eismo saugai.

    Viaduką žada atidaryti spalį

    „Via Lietuva“ nurodo, kad viaduko, esančio 180,031 kilometre, rekonstravimo darbai buvo atnaujinti rugsėjo 17 dieną. Rangovas planuoja viaduką eismui atidaryti spalio 23 dieną, o visus rekonstravimo darbus užbaigti iki metų pabaigos.

    Atidarius viaduką, bus tvarkoma darbų metu įrengta apylanka. Tai reiškia, kad vairuotojai turėtų sulaukti ne tik grįžtančio įprasto eismo organizavimo, bet ir saugesnės bei patogesnės kelio schemos šiame ruože.

    Projektuojamas tilto rekonstravimas

    Tuo pat metu rengiamas ir tilto per prataką tarp ežerų, esančio 180,15 kilometre, rekonstravimo projektas. „Via Lietuva“ skelbia, kad projektavimo darbai pradėti 2026 metais liepos mėnesį, taip pat įsigytos projekto vykdymo priežiūros paslaugos.

    Jeigu projektavimas ir kitos reikalingos procedūros vyks sklandžiai, tilto rekonstravimo rangos darbų pradžia planuojama 2027 metų pabaigoje. Iki tol vairuotojai turėtų sekti eismo ribojimų informaciją ir laikinas schemas, jeigu jos bus taikomos dėl tyrimų ar parengiamųjų darbų.

    Beveik 13 kilometrų ruožui ruošiamas kapitalinis remontas

    „Via Lietuva“ taip pat yra sudariusi sutartį dėl A6 kelio ruožo nuo 150,072 iki 162,832 kilometro kapitalinio remonto projekto parengimo. Į beveik 13 kilometrų ilgio projektuojamą atkarpą patenka ir Daugailių–Degučių ruožas.

    Projektą planuojama parengti iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos. Jei procedūros neužsitęs, kapitalinio remonto darbai galėtų prasidėti 2027 metų pabaigoje, o tai ateityje turėtų pagerinti kelio dangos būklę, sumažinti rizikas bei užtikrinti sklandesnį eismą.

    „Via Lietuva“ primena, kad planuojami darbai paprastai vykdomi etapais, todėl realūs eismo ribojimai priklauso nuo rangos grafikų, oro sąlygų ir viešųjų pirkimų procedūrų. Vairuotojams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti aktualią informaciją apie ribojimus ir galimus apvažiavimus.

  • Visagine ieško „Auksinio gaidelio“ vadovo: siūlo priedus, kompensacijas ir aiškius reikalavimus

    Visagine ieško „Auksinio gaidelio“ vadovo: siūlo priedus, kompensacijas ir aiškius reikalavimus

    Visagino savivaldybė paskelbė konkursą Visagino lopšelio-darželio „Auksinis gaidelis“ (Vaikystės pedagogikos centro) direktoriaus pareigoms. Nurodoma, kad pareigybės koeficientų intervalas siekia nuo 2,3363 iki 2,4797.

    Skelbime pažymima, jog ši pareigybė įtraukta į Visagino savivaldybės administracijos 2026 metais trūkstamų specialistų sąrašą. Tai reiškia, kad naujajam vadovui gali būti taikomos papildomos pritraukimo priemonės, siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą ir stabilumą.

    Kandidatui gali būti skiriama metinė piniginė išmoka, taip pat kompensuojamos būsto nuomos ar kelionės į ir iš darbo vietos išlaidos. Be to, numatomos galimybės daliniam studijų ar persikvalifikavimo finansavimui, jei tai susiję su pareigomis ir kompetencijų stiprinimu.

    Ką turi atitikti kandidatas

    Pretendentas turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją. Taip pat gali būti pripažįstama užsienyje įgyta kvalifikacija, jei ji teisės aktų nustatyta tvarka laikoma lygiaverte.

    Skelbime nurodoma, kad kandidatas turi atitikti bent vieną iš kelių alternatyvių reikalavimų, susijusių su pedagogo kvalifikacija ar švietimo vadybos, ugdymo mokslų, verslo vadybos arba viešojo administravimo išsilavinimu. Tam tikrais atvejais reikalinga ir profesinės veiklos patirtis bei lyderystės mokymui ir mokymuisi kompetencijų įvertinimas.

    Taip pat keliami reikalavimai vadovavimo kompetencijoms ir patirčiai: būtina turėti bent 1 metų nepertraukiamo vadovavimo ne mažesnei kaip 5 suaugusių asmenų grupei patirtį arba bent 1 metų švietimo organizavimo ir arba priežiūros patirtį viešojo administravimo institucijoje ar švietimo pagalbos įstaigoje.

    Kandidatas turi mokėti lietuvių kalbą, o užsienio kalbos mokėjimas turi būti ne žemesnis kaip B1 lygiu, pasirenkant bent vieną iš Europos Sąjungos darbo kalbų: anglų, prancūzų arba vokiečių. Taip pat reikalaujama nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Švietimo įstatyme.

    Kokius dokumentus pateikti

    Pretendentai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas bei gyvenimo aprašymą, parengtą Europass CV formatu lietuvių kalba. Taip pat prašoma pateikti vadovavimo švietimo įstaigai gaires su siūlymais dėl įstaigos tikslų, prioritetų ir jų įgyvendinimo būdų.

    Skelbime nurodyta, kad būtina pateikti ir vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo ataskaitą arba jam prilygintą vertinimą, o joje esantis balų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 8 balai. Papildomai prašoma darbo stažą bei užsienio kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų kopijų, o rekomendacijos gali būti teikiamos kandidatų pasirinkimu.

    Dokumentai priimami iki 2026 metais lapkričio 25 dienos. Konkurso paskelbimo data nurodyta 2026 metais rugsėjo 30 dieną, o pretendentų atranka planuojama 2026 metais gruodžio 10 dieną.

    Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais telefonais, o skelbime taip pat pabrėžiama, kad Visagino savivaldybė taiko lygių galimybių politiką ir siekia užtikrinti vienodas sąlygas visiems kandidatams.

  • Bumblauskas Zarasuose kels aštrų klausimą: kas iš tiesų yra Europa ir kur joje Lietuva?

    Bumblauskas Zarasuose kels aštrų klausimą: kas iš tiesų yra Europa ir kur joje Lietuva?

    Spalio 1 dieną 16 valandą Zarasuose vyks vieša Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko paskaita apie Lietuvos vietą Europoje. Renginys organizuojamas Zarasų kupolėje, Salos gatvėje.

    Paskaitos tema suformuluota kaip klausimas, kviečiantis žvelgti plačiau nei kasdienės politinės naujienos. Bus aptariama, kaip istorijoje kito Europos samprata ir kokiais argumentais Lietuva savo tapatybę siejo su Vakarų politine ir kultūrine erdve.

    Tema ypač aktuali artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Tokiais laikotarpiais į viešą diskusiją dažniau grįžta klausimai apie tai, ką reiškia atstovauti visai ES ir kaip nacionaliniai interesai derinami su bendrais Europos sprendimais.

    Paskaitoje tikėtina bus paliestos ir šiandienos dilemos, su kuriomis susiduria Europa: saugumo architektūra, demokratijos atsparumas, migracijos ir ekonomikos konkurencingumo iššūkiai. Šie procesai lemia ir tai, kaip valstybės, tarp jų ir Lietuva, apibrėžia savo vaidmenį bendroje erdvėje.

    Renginys atviras visiems besidomintiems istorija, politika ir Europos raidos klausimais. Organizatoriai kviečia atvykti gyvai ir diskusiją tęsti po paskaitos, įtraukiant vietos bendruomenę ir svečius.