Category: Regionai

  • Rudaminoje virė drama iki paskutinių minučių: šeimininkai išplėšė tašką prieš Šiaulių klubą

    Rudaminoje virė drama iki paskutinių minučių: šeimininkai išplėšė tašką prieš Šiaulių klubą

    Rudaminoje įvyko atkaklios žolės riedulio rungtynės, kuriose Vilniaus rajono sporto centro ir Nemenčinės sporto mokyklos jungtinė komanda iškovojo lygiąsias su Šiaulių HC „Šiauliai“. Dvikova baigėsi rezultatu 1:1, o abu klubai pasidalijo po tašką.

    Šeimininkai rungtynes pradėjo susikaupę ir drausmingai, daug dėmesio skirdami gynybai bei varžovų atakų stabdymui. Vis dėlto pirmieji pasižymėjo svečiai, kai 19 minutę po atakos šiauliečiai išsiveržė į priekį ir rezultatas tapo 0:1.

    Praleistas įvartis pakeitė rungtynių ritmą, o šeimininkai ėmė drąsiau ieškoti progų puolime ir dažniau spausti varžovus jų aikštės pusėje. Pastangos atsipirko 30 minutę, kai Danieliaus Pachalevo smūgis išlygino rezultatą ir tribūnose vėl grįžo intriga.

    Po pertraukos vyko permaininga kova, kurioje abi komandos kūrė pavojingas atakas ir turėjo realių galimybių persverti rezultatą savo naudai. Šeimininkams kelis kartus pritrūko tikslumo paskutinėje fazėje, o šiauliečiai dažnai laiku sutankindavo gynybą ir gesindavo pavojų.

    Rungtynių pabaigoje svečiai suaktyvino spaudimą ir surengė ryškesnį šturmą, tačiau šeimininkai išliko disciplinuoti, o vartininkas Džiugas Butkus keliose situacijose sužaidė užtikrintai. Galutinis teisėjo švilpukas užfiksavo lygiąsias 1:1.

    Žolės riedulyje taškų dalybos dažnai tampa svarbios ilgo sezono kontekste, nes turnyrinėje lentelėje kiekviena prarasta proga gali lemti pozicijų persiskirstymą pavasarį. Skelbiama, kad kitos čempionato rungtynės numatomos kitų metų pavasarį, kai komandos grįš į aikštes po pertraukos.

    „Abi komandos turėjo savo atkarpų, tačiau svarbiausia, kad atsilaikėme rungtynių pabaigoje ir išlaikėme tašką namuose“, – sakė rungtynių apžvalgą pateikęs treneris Vytautas Vilipas.

  • Žygis Nemenčinės miškuose atvėrė skaudžią istoriją: dalyviai sustojo prie Holokausto memorialo

    Žygis Nemenčinės miškuose atvėrė skaudžią istoriją: dalyviai sustojo prie Holokausto memorialo

    Spalio 24 dieną Nemenčinės apylinkėse surengtas šiaurietiškojo ėjimo žygis, subūręs dalyvius iš kelių Vilniaus rajono gyvenviečių. Renginys vyko kaip fizinį aktyvumą skatinančių iniciatyvų dalis, o veiklas rėmė Vilniaus rajono savivaldybė.

    Į žygį susirinko šiaurietiškojo ėjimo entuziastai iš Kabiškių, Buivydžių, Bezdonių ir Nemenčinės. Nuo biatlono šaudyklos jie patraukė miško takais Liepių kaimo kryptimi, pasirinkę vidutinio tempo maršrutą.

    Po maždaug valandos žygio dalyviai pasiekė Nemenčinės miške esantį Holokausto aukų memorialą. Sustojimo metu priminta 1941 metų rugsėjį įvykusi tragedija, kai per nacistinės okupacijos laikotarpį buvo nužudyta daugiau nei 400 žydų tautybės žmonių, tarp jų ir vaikai.

    Tokie sustojimai žygiuose vis dažniau tampa ne tik poilsio, bet ir prasmingo atminimo akimirka, padedančia vietos bendruomenėms geriau suprasti savo krašto istoriją. Vilniaus krašte Holokausto vietų atminimas siejamas su švietimu, pagarba aukoms ir atsakingu istorinių faktų įvardijimu.

    Maršrutas ir bendruomenės įsitraukimas

    Po apsilankymo memoriale žygeiviai miško takais per Kreivalaužių gyvenvietę grįžo į pradinį tašką. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai svarbūs ne tik fizinei formai, bet ir bendruomeniškumui, nes suveda skirtingų gyvenviečių žmones.

    Žygio pabaigoje dalyviams įteikti atminimo medaliai, kuriuos parengė Nemenčinės miesto sporto klubas „Nempolis“. Renginio organizatoriai tikisi, kad panašios išvykos ir toliau skatins reguliariai judėti bei domėtis savo krašto istorija.

  • Juodšiliuose – 340 bėgikų antplūdis: miško takai, upelis ir 21-ą kartą gyva tradicija

    Juodšiliuose – 340 bėgikų antplūdis: miško takai, upelis ir 21-ą kartą gyva tradicija

    Spalio 24 dieną Juodšiliai Vilniaus rajone tapo rudens bėgimo traukos centru – čia vykusi sporto šventė Juodšilių ruduo 2026 subūrė 340 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų. Į trasas stojo tiek patyrę bėgikai, tiek šeimos ir mėgėjai, atvykę dėl aktyvaus savaitgalio gamtoje.

    Renginys šiemet surengtas jau 21-ąjį kartą, todėl Juodšilių krosas daugeliui tapo ne vien startu kalendoriuje, bet ir tradicija. Organizatoriai pabrėžia, kad toks formatas išlaiko masiškumą, nes leidžia dalyvauti skirtingo amžiaus ir pasirengimo žmonėms.

    Trasoje dominavo miškas

    Dalyviams buvo pasiūlytos 600 metrų, 4 kilometrų ir 12 kilometrų distancijos, todėl kiekvienas galėjo pasirinkti pagal savo galimybes. Trumpiausias bėgimas labiau orientuotas į pradedančiuosius, o ilgesni nuotoliai tapo rimtu ištvermės testu.

    Pagrindinė trasa driekėsi miško takais, kurie sudarė apie 95 proc. dangos, o likusi dalis buvo žvyrkelis. Papildomu iššūkiu tapo nedidelis upelis, kurį bėgikams teko įveikti, todėl krosas išsiskyrė ne tik rezultatais, bet ir patirtimi.

    4 kilometrų distancijoje bėgikai įveikė vieną ratą, o 12 kilometrų dalyviai tą patį ratą kartojo tris kartus. Tokia struktūra reikalavo taktinio jėgų paskirstymo ir stabilaus tempo, ypač atvėsesnėmis rudens sąlygomis.

    Greičiausieji ir ištvermingiausieji

    4 kilometrų distancijoje tarp vyrų nugalėjo Simas Stasiukaitis, antras buvo Dovydas Rekašius, trečias – Gytis Andreikėnas. Tarp moterų pirmą vietą iškovojo Rūta Pupinytė, antrą – Julija Kliukauskaitė, trečią – Viktorija Bilotė.

    12 kilometrų distancijoje tarp vyrų pirmas finišavo Robert Antonovič, antras – Ignas Kazlauskas, trečias – Nerijus Vilutis. Tarp moterų nugalėjo Lina Alūzė, antra buvo Lina Buinauskienė, trečia – Katažyna Mažeikienė.

    Renginys, stiprinantis bendruomenę

    Sporto šventę organizavo asociacija „Sporto renginiai“ kartu su Vilniaus rajono savivaldybės Juodšilių seniūnija. Organizatorių teigimu, pagrindinis tikslas – skatinti fizinį aktyvumą, stiprinti bendruomeniškumą ir populiarinti bėgimą kaip prieinamą sporto šaką.

    „Juodšilių krosas turi savo tradiciją, savo žmones ir kasmet pritraukia naujų dalyvių. Tokie renginiai ne tik skatina daugiau judėti, bet ir suteikia progą susitikti, pabūti kartu, o galbūt kažkam net atrasti naują pomėgį“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kad regioniniai bėgimo renginiai tampa ne tik sporto varžybomis, bet ir vietos turizmo bei bendruomeninių iniciatyvų dalimi. Miško trasos, skirtingos distancijos ir šeimoms pritaikyti startai padeda pritraukti platesnę auditoriją ir auginti naujų bėgikų kartą.

    Parengta pagal asociacijos „Sporto renginiai“ pateiktą informaciją.

  • Vilniaus rajone užveržiami ribojimai sunkiasvoriams: kur ir kada keliai taps nepravažiuojami

    Vilniaus rajone užveržiami ribojimai sunkiasvoriams: kur ir kada keliai taps nepravažiuojami

    Vilniaus rajono savivaldybė nuo 2026 metų spalio 26 dienos iki 2027 metų sausio 1 dienos planuoja laikinai riboti sunkiasvorio transporto eismą dalyje vietinės reikšmės kelių ir gatvių ruožų. Sprendimas siejamas su padidėjusia drėgme, temperatūrų svyravimais ir šaltuoju sezonu, kai kelio pagrindas susilpnėja ir tampa jautresnis apkrovoms.

    Tokiais laikotarpiais intensyvus sunkiasvorių transporto judėjimas gali greičiau ardyti dangą, formuoti provėžas, išlaužyti kelkraščius bei pagreitinti kelio konstrukcijos irimą. Savivaldybė nurodo, kad ribojimais siekiama sumažinti žalą ir išvengti situacijų, kai kelių remontas tampa neišvengiamas dar nepasibaigus sezonui.

    Kaip bus ribojamas eismas?

    Ribojamuose ruožuose numatoma įrengti kelio ženklus Nr. 315 Ribota ašies apkrova, kurie apibrėš 3,5 tonos didžiausią leidžiamą vienos ašies apkrovą. Vairuotojai raginami vadovautis būtent kelio ženklinimu, nes ribojimai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios atkarpos.

    Lengvųjų automobilių eismas paprastai išliks galimas, jei papildomi ženklai nenustatys kitaip, tačiau sunkiasvorėms transporto priemonėms gali tekti rinktis apylankas. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai bus taikomi ten, kur dėl meteorologinių sąlygų ir dangos būklės pažeidimų rizika yra didžiausia.

    Kas keisis vežėjams ir rangovams?

    Vežėjams, statybų rangovams, miško ruošos ir medienos išvežimo darbus vykdantiems asmenims rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir logistiką. Praktikoje tokie ribojimai dažniausiai sukelia papildomų kaštų dėl ilgesnių kelių, ilgesnio pristatymo laiko ir didesnio degalų sunaudojimo, todėl planavimas tampa kritiškai svarbus.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žiemos laikotarpiu ribojimai gali būti peržiūrimi. Esant įšalui ir sutvirtėjus kelio konstrukcijai, dalis apribojimų gali būti koreguojama arba panaikinama, o atšilus ir vėl padidėjus drėgmei, ribojimai gali būti grąžinami.

    Kur bus skelbiama informacija?

    Informacija apie konkrečius kelių ir gatvių ruožus, kuriems taikomi apribojimai, turėtų būti skelbiama Vilniaus rajono savivaldybės kanaluose ir seniūnijų informavimo priemonėse. Gyventojams ir vairuotojams patariama sekti atnaujinimus, nes ribojimų geografija gali kisti atsižvelgiant į faktinę kelių būklę.

    Pastebėjus galimus kelių dangos pažeidimus, gyventojai raginami informaciją perduoti atsakingoms institucijoms, kad problema būtų fiksuojama ir būtų galima operatyviau spręsti dėl eismo organizavimo ar remonto darbų. Savivaldybė akcentuoja, kad prevencija šiuo laikotarpiu dažnai yra pigesnė ir efektyvesnė nei vėliau atliekami avariniai tvarkymo darbai.

  • Panevėžio bitininkai nustebino: po sėkmės internete atidarė parduotuvę „Bičių alchemija“

    Nors Lietuvoje ir visoje Europoje pirkėjai vis dažniau renkasi apsipirkimą internetu, Panevėžio krašto bitininkas Vaidas Arbutavičius su šeima pasirinko priešingą kryptį. Rugsėjo pradžioje Panevėžyje jie atidarė fizinę parduotuvę „Bičių alchemija“, kurioje siūlo savo bityno produkciją ir konsultacijas.

    Šeima iki šiol daugiausia prekiavo internetu, tačiau teigia matanti aiškią gyvo kontakto vertę. Parduotuvėje pirkėjai gali ne tik įsigyti medaus ir kitų bičių produktų, bet ir gauti atsakymus apie kilmę, sudėtį, vartojimą bei laikymo sąlygas.

    Nuo vaikystės susidomėjimo iki ūkio

    V. Arbutavičiaus kelias į bitininkystę prasidėjo dar vaikystėje, kai jį labiau traukė aviliai nei suaugusiųjų pokalbiai. Sulaukęs trylikos jis pats ieškojo žmonių, galinčių pasidalyti praktinėmis žiniomis, o vienu pirmųjų mokytojų tapo bitininkas Jonas Starkevičius.

    Iš kelių avilių ilgainiui išaugo šeimos ūkis „Vaido bitynas“, įsikūręs Akmenių kaime, Panevėžio rajone. Šiandien bitynas apima beveik 300 bičių šeimų, o veikloje dalyvauja ir kiti šeimos nariai.

    Kodėl aviliai keliauja per sezoną

    Šeima dalį bičių šeimų laiko skirtingose vietovėse, o sezono metu avilius perveža arčiau žydinčių medingųjų augalų. Taip siekiama išgauti skirtingų savybių medų, kai bitės daugiau nektaro renka, pavyzdžiui, iš aviečių, grikių ar kmynų.

    Bitininkai pabrėžia, kad net ir nuvežus avilius prie konkretaus lauko norimos rūšies medaus derlius nėra garantuotas. Rezultatą lemia oro sąlygos, augalų žydėjimo intensyvumas ir tai, kiek nektaro augalai išskiria konkrečiu laikotarpiu.

    Be medaus, bityne renkami ir kiti produktai: žiedadulkės, pikis, bičių pienelis, ruošiama bičių duonelė, gaunamas vaškas. Tokia įvairovė leidžia pirkėjams rinktis pagal poreikius, o bitininkams mažina priklausomybę nuo vieno sezono derliaus.

    Ką reiškia NKP sertifikatas

    „Vaido bityno“ medus sertifikuotas pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą NKP. Tai reiškia, kad gamyba atitinka papildomus reikalavimus, o atitiktis tikrinama nustatyta tvarka, todėl pirkėjui tai yra daugiau nei vien gamintojo pažadas.

    Bitininkai atkreipia dėmesį, kad sertifikavimas taikomas konkretiems produktams, o ne visai ūkio produkcijai automatiškai. Todėl perkant verta pasitikrinti, kuriems gaminiams NKP ženklinimas taikomas ir ką jis apima.

    Panevėžyje duris atvėrusi „Bičių alchemija“ papildo šeimos internetinę prekybą ir, pasak kūrėjų, turi aiškų tikslą: sudaryti galimybę pirkėjui kalbėtis tiesiogiai su gamintoju. V. Arbutavičius nuo 2019 metais vadovauja Panevėžio bitininkų draugijai, vienijančiai daugiau kaip 160 narių, todėl sukauptą patirtį jis ketina perkelti ir į konsultacijas parduotuvėje.

    „Kad ir kaip patogu ir greita šiandien viską atsisiųsti internetu, gyvo kontakto ir žmogiško ryšio dar niekas nenukonkuravo“, – sakė parduotuvės įkūrėjai.

  • 408 tūkst. eurų regionams: 29 „Spiečių“ įmonės gaus postūmį skaitmenizacijai ir inovacijoms

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija 29 smulkioms ir vidutinėms įmonėms Lietuvos regionuose paskirstė 408 tūkst. eurų subsidijų. Parama skirta įmonėms, veikiančioms aktyvaus verslo erdvėse „Spiečiuose“, kad jos greičiau diegtų skaitmeninius sprendimus ir inovacijas.

    Lėšos bus naudojamos verslo procesų skaitmenizavimui ir optimizavimui: nuo gamybos ar paslaugų teikimo valdymo iki klientų aptarnavimo ir vidinių administracinių procesų. Ministerijos teigimu, tokios investicijos padeda įmonėms didinti našumą, mažinti sąnaudas ir greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

    „Verslo konkurencingumą stiprina gebėjimas pasitelkti technologijas, optimizuoti procesus ir greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Todėl ne tik plečiame „Spiečių“ tinklą, bet ir sudarome galimybę juose veikiantiems verslams diegti inovacijas, skaitmenizuoti veiklą ir augti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Finansavimas numatytas įmonėms, kurios yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis su „Spiečiumi“. Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 tokių erdvių, o iki metų pabaigos jų skaičius turėtų išaugti iki 20.

    Pastaruoju metu „Spiečiai“ atidaryti Šakiuose, Anykščiuose, Šalčininkuose ir Mažeikiuose, o artimiausiu metu planuojama atidaryti ir Lazdijuose. Ministerija pabrėžia, kad verslumo infrastruktūros plėtra regionuose siejama su tvaresniu ekonominiu augimu ir naujų darbo vietų kūrimu ne vien didmiesčiuose.

    Kiekvienam subsidijos gavėjui gali būti skirta iki 15 tūkst. eurų. Šios lėšos gali būti investuojamos į skaitmeninimo priemones ir paslaugas, kurios padeda efektyviau valdyti užsakymus, atsargas, gamybą, pardavimus, klientų santykius, taip pat diegti tarptautinius kokybės vadybos standartus ir gerinti veiklos organizavimą.

    Subsidijos skirtos pagal priemonę „Vykdyti verslumo ir įmonių augimo skatinimo priemones“. Priemonę įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra.

  • Pamoka valstybinės žemės užgrobėjams Kaune: už tvorą ir tujas – sąskaita, bylos ir protokolai

    Kauno Vičiūnų mikrorajone, Kruonio gatvėje, individualaus namo savininkams nelegaliai aptvėrus valstybinę žemę, savivaldybė ėmėsi veiksmų ir, remiantis teismo įsakymu, išieškojo iš jų išlaidas už teisėtai atliktą demontavimą. Anot savivaldybės, tvora ribojo patekimą į valstybinę teritoriją, o įspėjimai ir raginimai situacijos ilgą laiką nepakeitė.

    Teisinis ginčas dėl tvoros prasidėjo dar pernai, kai savininkams buvo siunčiami pranešimai apie galimą pažeidimą ir pareigą pašalinti neteisėtus įrenginius. Savivaldybės teigimu, nesulaukus reakcijos 2025 metais pavasarį organizuotas nelegalios tvoros pašalinimas ir teritorijos sutvarkymas.

    Darbus atliko bendrovės „Kauno švara“ specialistai: buvo demontuota tvora, pašalinta neteisėtai pasodinta tujų gyvatvorė, o išlaidos už demontavimą ir atliekų išgabenimą įtrauktos į sąmatą. Savininkai savivaldybės veiksmus skundė, tačiau civilinėse bylose, kaip nurodoma, buvo patvirtintas atliktų darbų teisėtumas, o dalis ieškinių vėliau atsiimta.

    Šiuo atveju istorija nesibaigė vien tvora. Savivaldybė pranešė, kad dėl netinkamo nuotekų tvarkymo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o faktinė informacija perduota Aplinkos apsaugos departamentui dėl galimo aplinkos teršimo.

    Pagal pateiktą informaciją, nuotekos vamzdžiu buvo leidžiamos į gruntą netoli Nemuno vandenvietės, o fekalijoms skirta talpa nebuvo sandari. Taip pat fiksuota, kad šuliniai buvo įrengti valstybinėje žemėje gatvės ribose, o po patikrinimo, kaip teigiama, pašalinta apie 10 kubinių metrų nuotekų.

    Kauno savivaldybė pabrėžia, kad sugriežtinti patikrinimai dėl savavališkai valstybinėje žemėje įrengtų statinių vykdomi nuosekliai, o gyventojai raginami prieš statant tvoras, įrengiant nuovažas ar kitus objektus aiškiai įsivertinti sklypo ribas. Praktikoje būtent ribų neatitikimai ir bandymai užsitverti papildomą plotą dažniausiai ir tampa konfliktų su institucijomis priežastimi.

    Kaip pavyzdį savivaldybė pateikia ir Ąžuolyne atlaisvintą teritoriją ties Vydūno alėja, kur patekimą ribojo nelegaliai įrengta spygliuota tvora. Savivaldybės teigimu, sutvarkius plotą buvo imtasi želdinimo, o per metus Kaune taip pat pašalintos tvoros Perlojos ir Vaidoto gatvėse bei demontuotas sandėliukas Kruonio gatvėje.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad savavališkai valstybinėje žemėje ar kelio juostoje įrengti objektai gali būti šalinami teisės aktų nustatyta tvarka, o išlaidos dažnai priskiriamos pažeidėjams. Todėl prieš atliekant darbus rekomenduojama pasitikrinti sklypo planus, kadastrinius duomenis ir, kilus abejonių, kreiptis konsultacijos į savivaldybę ar matininkus.

  • Vilniečiai Italijoje parodė, kodėl miestas sako ne: šios detalės atstumia tūkstančius žmonių

    Tarptautiniame miestų ateities festivalyje „Utopian Hours“ Turine spalio viduryje nuskambėjo klausimas, aktualus ir Lietuvai: kam iš tiesų pritaikytos mūsų gatvės, viešasis transportas ir viešosios erdvės. Vilniuje veikianti VšĮ „Menas ir inovacijos“ čia vedė dirbtuves „The City Says No“, skirtas miestų prieinamumui žmonėms, patiriantiems skirtingų sunkumų.

    Dirbtuvėse akcentuota, kad prieinamumas nėra vien pandusai ar liftai. Kasdienę patirtį dažnai formuoja ir sensoriniai, kognityviniai bei socialiniai veiksniai: triukšmas, apšvietimas, paini navigacija, informacijos perteklius ar neaiškiai sužymėtos perėjos.

    Dešimtmetį minintis festivalis

    „Utopian Hours“ laikomas vienu ryškesnių Europos renginių, suburiančių architektus, miesto planuotojus, savivaldybių atstovus ir bendruomenes. Šiemet festivalis minėjo 10 metų sukaktį, o Turine vykusioje dalyje dalyvavo šimtai dalyvių iš Italijos ir kitų Europos miestų.

    Renginio programa rėmėsi praktiniu požiūriu: ne tik klausytis pranešimų, bet ir tikrinti idėjas realiose miesto erdvėse. Būtent šiame kontekste Vilniaus organizacija pakvietė dalyvius išbandyti metodiką, padedančią greitai atpažinti, kur miestas tampa neprieinamas.

    Tas pats miestas, skirtingos kliūtys

    Dirbtuvių metu dalyviai tyrinėjo Turino Aurora ir Barriera rajonus mažomis grupėmis, „įsikūnydami“ į skirtingas situacijas patiriančius personažus. Pavyzdžiui, žmogui, judančiam vežimėliu, kliūtimi tampa bordiūras ar laiptai be rampos, o silpnaregiui pavojų kelia prastai skaitomi ženklai ir neaiškiai pažymėtos perėjos.

    Neuroįvairiems žmonėms, taip pat turintiems autizmo spektro sutrikimą ar ADHD, tas pats maršrutas gali būti sunkiai įveikiamas dėl triukšmo, mirgėjimo, intensyvaus apšvietimo ar nenuspėjamos aplinkos. Dirbtuvėse pabrėžta, kad tokie barjerai dažnai nematomi planuojant infrastruktūrą, tačiau jie tiesiogiai lemia žmogaus sprendimą išeiti iš namų ar likti uždarame rate.

    Analizuojant maršrutus, prieinamumas vertintas keliais lygmenimis: fiziniu, sensoriniu, kognityviniu, socialiniu ir organizaciniu. Dalyviai fiksavo ne tik problemas, bet ir geruosius sprendimus, kuriuos būtų galima pritaikyti kitur.

    Ką verta perkelti į Lietuvą?

    VšĮ „Menas ir inovacijos“ teigimu, Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad didmiesčiai jau yra pakankamai patogūs visiems, tačiau praktika rodo ką kita. Organizacijos įkūrėja Eglė Naureckytė akcentuoja, kad planuojant viešąsias erdves dažnai neišgirstamas pažeidžiamiausių grupių balsas, o sprendimai kuriami neatsižvelgiant į realius kasdienius maršrutus.

    „Esame linkę manyti, kad Vilnius ir kiti Lietuvos miestai jau yra pritaikyti įvairiems poreikiams. Deja, planuojant miestų erdves dažnai neįtraukiamos pažeidžiamiausios visuomenės grupės“, – sakė Eglė Naureckytė.

    Pasak organizacijos, dalis pokyčių gali būti įgyvendinama be didelių investicijų, jei sprendimai remiami naudotojų patirtimi: aiškesne navigacija, nuoseklesniu pėsčiųjų ir dviratininkų srautų suvaldymu, ramesnėmis erdvėmis, geresniu informacijos pateikimu stotelėse ir įstaigose. Grįžusi iš Turino komanda planuoja susitikimus su politikos formuotojais ir jaunimu, o festivalyje išbandytas praktikas ketina taikyti Vilniaus ir kitų miestų rajonuose.

    Dirbtuvių rezultatai Turine buvo paversti praktiniais pasiūlymais vietos savivaldai ir miesto kūrėjams, o įžvalgos bus apibendrintos vizualiniame žemėlapyje ir trumpoje ataskaitoje. Organizacija pabrėžia, kad toks formatas padeda greitai pamatyti ne vieną atskirą problemą, o visą grandinę, kuri galiausiai išstumia žmogų iš viešojo gyvenimo.

    VšĮ „Menas ir inovacijos“ įkurta Vilniuje 2022 metais, dirba neformaliojo ugdymo, pilietinio aktyvumo, lyčių lygybės, skaitmeninės transformacijos ir ekologinio švietimo srityse. Prieinamumo tema dirbtuvėse Turine siejosi ir su „Erasmus+“ projektu URB.ABLE, orientuotu į įtraukesnių miestų kūrimą kartu su jaunais žmonėmis ir su jais dirbančiais specialistais.

  • Gargždų centro pokyčiai įsibėgėja: pasirašyta sutartis dėl Turgaus gatvės projekto

    Gargžduose žengtas dar vienas konkretus žingsnis atnaujinant miesto centrą: pasirašyta sutartis dėl Turgaus gatvės kapitalinio remonto projektavimo. Savivaldybė pabrėžia, kad šis darbas bus derinamas su naujojo turgaus statyba ir bendru centrinės dalies sutvarkymo planu.

    Projektavimo paslaugas teiks mažoji bendrija „Susisiekimo komunikacijų sprendimai“, o sutarties vertė siekia 47 190 eurų su PVM. Už šią sumą numatyta atlikti reikalingus tyrimus, parengti projektinius pasiūlymus ir techninį darbo projektą, taip pat užtikrinti projekto įgyvendinimo priežiūrą statybų metu.

    „Norime, kad Gargždų centras keistųsi nuosekliai, todėl į kiekvieną projektą žiūrime kaip į bendros vizijos dalį“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Jo teigimu, naujas turgus, aikštė, atnaujinta Turgaus gatvė ir aplinkinės erdvės turi būti planuojamos kaip viena sistema, orientuota į žmonių patogumą. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas yra ne vien sutvarkyti dangas, bet ir sukurti gyvą, patrauklų centrą kasdieniams apsipirkimams, susitikimams bei miesto renginiams.

    Ką planuojama keisti gatvėje

    Rengiant Turgaus gatvės kapitalinio remonto projektą bus ieškoma sprendinių, kaip infrastruktūrą pritaikyti skirtingiems eismo dalyviams. Numatyta atnaujinti važiuojamosios dalies dangą, nuovažas, taip pat peržiūrėti pėsčiųjų ir dviračių takų sprendinius.

    Projektuojant bus vertinamos ir automobilių stovėjimo galimybės, eismo organizavimo saugumas, o infrastruktūra planuojama taip, kad būtų patogi žmonėms su negalia. Praktikoje tai reiškia dėmesį patogiems nuolydžiams, perėjų sprendiniams, matomumui ir aiškiai logikai, kad centro erdvė taptų lengvai naudojama visiems.

    Numatoma atnaujinti apšvietimą, suplanuoti mažosios architektūros elementus ir apželdinimą. Vertinant esamus želdinius bus numatomos jų apsaugos priemonės, o prioritetas, kiek įmanoma, teikiamas sprendiniams, leidžiantiems išsaugoti vertingus medžius.

    Taip pat planuojama projektuoti paviršinių nuotekų tinklus, kad lietaus vanduo nuo gatvės ir kitų kietųjų dangų būtų surenkamas tvarkingai. Toks sprendimas svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl ilgesnio dangų tarnavimo bei mažesnės užliejimo rizikos intensyvių liūčių metu.

    Derinama su naujuoju turgumi

    Turgaus gatvės projektavimas tiesiogiai siejamas su vienu svarbiausių miesto centro atnaujinimo darbų – naujojo turgaus ir aikštės įrengimu. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai turės būti suderinti tarpusavyje, ypač planuojant privažiavimus, pėsčiųjų srautus, automobilių stovėjimą ir inžinerinę infrastruktūrą.

    Naujojo turgaus ir aikštės architektūrinį konkursą laimėjo architektų studija „Bauland“, kurios komanda jau pristatė konkursinę viziją vietos bendruomenei ir suinteresuotoms grupėms. Šiuo metu rengiant projektinius sprendinius detalizuojami būsimo pastato, prekybos erdvių ir aplinkos sutvarkymo sprendimai.

    Pagal pristatytą kryptį siekiama po vienu stogu sujungti vidaus ir lauko prekybos zonas, sudarant sąlygas veiklai ištisus metus. Savivaldybė taip pat mini, kad ateityje šioje erdvėje galėtų vykti mugės, bendruomenės renginiai bei kitos iniciatyvos, stiprinančios centro gyvybingumą.

    Pažymima, kad lygiagretus gatvės ir turgaus projektavimas leidžia iš anksto išspręsti svarbiausius praktinius klausimus. Tai turėtų sumažinti riziką, kad vėliau tektų brangiai koreguoti jau įgyvendintus sprendinius, ir padėti užtikrinti, jog visa teritorija veiktų kaip vientisa, patogi miesto centro erdvė.

  • Kaunas pradėjo „Kauno sporto apdovanojimų 2026“ medžioklę: laikas siūlyti geriausius

    Kaunas jubiliejinį, dešimtąjį kartą kviečia miestiečius teikti kandidatus „Kauno sporto apdovanojimams 2026“. Pasiūlymų laukiama iki lapkričio 6 dienos, o geriausieji bus pagerbti iškilmingoje ceremonijoje.

    Ši iniciatyva Kaune vyksta nuo 2016 metais puoselėjamos tradicijos, kuria siekiama kasmet įvertinti ryškiausius sporto pasiekimus. Savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimai suburia sportininkus, trenerius, klubus ir sirgalius, o kartu skatina miesto sporto bendruomenės matomumą.

    Kandidatus galima siūlyti devyniose nominacijose: Metų sporto renginys, Metų jaunasis sportininkas iki 18 metų, Metų jaunoji sportininkė iki 18 metų, Metų sportininkas su negalia, Metų sportininkas, Metų sportininkė, Metų vyrų komanda, Metų moterų komanda ir Metų treneris.

    Teikiant kandidatūrą prašoma nurodyti sportininko ar trenerio vardą, pavardę arba komandos pavadinimą, pridėti kokybišką nuotrauką ir trumpą pristatymą. Jame turi atsispindėti svarbiausi 2026 metų pasiekimai, rezultatai ir darbai, kurie pagrįstų kandidatūrą.

    Laureatai bus renkami bendru balsavimu, sumuojant gyventojų balsus ir specialiai sudarytos komisijos vertinimą. Internetinis balsavimas vyks savivaldybės svetainėje, o nugalėtojai bus paskelbti šventiniame renginyje Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže.

    Apdovanojimų metu geriausiems sporto atstovams tradiciškai įteikiamos statulėlės, o daliai laureatų numatytos ir piniginės premijos. Kaunas skelbia, kad septyniems atletams planuojamos 3 000 eurų premijos, o dar viena, atskira nominacija už viso gyvenimo nuopelnus sportui bus skirta komisijos sprendimu.