CP v2

Category: Regionai

  • Kauno sprendimai pėsčiųjų perėjose duoda rezultatą: nereguliuojamose – nė vienos žūties

    Kaune pastaraisiais metais nuosekliai diegiamos eismo saugumo priemonės, skirtos mažinti nelaimių riziką pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė akcentuoja kryptinį perėjų apšvietimą, ryškesnį ženklinimą, atitvarus bei papildomus įspėjamuosius sprendimus, kurie turi skatinti vairuotojus laiku sumažinti greitį.

    Miesto pateikiami duomenys rodo išskirtinį rezultatą: nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų gruodžio Kaune, tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tuo pat metu fiksuojama ir bendra tendencija, kad sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius trejus metus iš eilės mažėja.

    „Rombai“ ir kitos priemonės

    Viena labiausiai pastebimų priemonių Kauno gatvėse – prieš pėsčiųjų perėjas ant važiuojamosios dalies žymimi rombo formos ženklai, vairuotojams primenantys apie artėjančią perėją. Šis ženklinimas Kaune pradėtas taikyti 2018 metais, o savivaldybė nurodo, kad per pirmuosius dvejus metus jis prisidėjo prie skaudžių nelaimių skaičiaus mažėjimo.

    Rombai įrengiami likus maždaug 30 ir 15 metrų iki perėjos. Idėja paprasta: jei automobilis pravažiuoja rombus nemažindamas greičio, pėsčiajam lengviau suprasti, kad transporto priemonė gali nespėti sustoti, todėl sprendimą žengti į perėją verta atidėti.

    „Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Be šio ženklinimo, mieste naudojami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjose diegiamas kryptinis apšvietimas, o sankryžose pritaikomi sprendimai, gerinantys matomumą ir pėsčiųjų judėjimo aiškumą. Kai kur įrengtos įstrižinės perėjos, leidžiančios pėstiesiems pereiti sankryžą viena faze, kai transporto srautams dega raudonas signalas.

    Kur daugiausia rizikos?

    Nors infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti nelaimių tikimybę, avaringumo statistikoje dažnai kartojasi tas pats veiksnys: pernelyg didelis greitis ir neatsargus vairavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir efektyviausios priemonės veikia tik tada, kai eismo dalyviai laikosi taisyklių ir reaguoja į ženklinimą.

    Kaunas taip pat taiko vadinamųjų juodųjų dėmių mažinimo principą, kai prioritetas teikiamas sankryžoms ir gatvių atkarpoms, kuriose per kelerius metus pasikartoja įskaitiniai eismo įvykiai. Tokiose vietose sprendimai paprastai būna kompleksiniai: nuo šviesoforų įrengimo iki eismo srautų perplanavimo.

    Eismo valdymas ir stebėsena

    Mieste eismas vis dažniau valdomas remiantis realiais srautų duomenimis: vaizdo stebėjimo kameros ir eismo valdymo centras padeda koreguoti šviesoforų ciklus bei greičiau reaguoti į spūstis ar incidentus. Praktikoje tai leidžia mažinti staigių manevrų ir konfliktinių situacijų tikimybę, ypač intensyvaus judėjimo zonose.

    Kauno savivaldybė teigia esanti pasirengusi dalintis patirtimi su kitais miestais, svarstančiais panašius sprendimus. Pasak miesto atstovų, tikslas išlieka aiškus: kad saugesnės pėsčiųjų perėjos būtų ne pavienės išimtys, o nuoseklus standartas visame mieste.

  • Produktyvumo dirbtuvės Alytuje: „Spiečius“ kviečia įmones rasti, kur kasdien prarandami resursai

    Kas įmonėje šiandien labiausiai eikvoja laiką, pinigus ir komandos energiją? Dažniausiai tai ne vienas didelis sprendimas, o kasdieniai procesai, kuriuose kaupiasi smulkūs nuostoliai: pasikartojantys derinimai, neaiškios atsakomybės, rankinis duomenų suvedimas ir sprendimų vilkinimas.

    Alytaus „Spiečius“ kviečia į dviejų dalių tęstines verslo produktyvumo dirbtuves, kuriose dalyviai dirbs su savo įmonės procesais, duomenimis ir realiomis situacijomis. Mokymų esmė – ne teorija, o praktinis darbas, padedantis aiškiai pamatyti, kur dingsta pajėgumai ir kaip juos susigrąžinti.

    Kaip vyks darbas dirbtuvėse?

    Dirbtuvių metu dalyviai kartu su ekspertais analizuos veiklą, braižys vertės srauto žemėlapį ir ieškos didžiausių nuostolių vietų. Tai metodas, plačiai taikomas procesų tobulinime, kai vertinama, kurios veiklos kuria vertę klientui, o kurios tik užima laiką ir didina sąnaudas.

    Didžiausias rezultatas paprastai pasiekiamas tada, kai į procesus pažvelgiama „iš šalies“ ir remiamasi skaičiais, o ne nuojauta. Dirbtuvėse planuojama susidėlioti konkretų veiksmų planą pokyčiams, kad po renginio jis būtų pritaikomas kasdienėje veikloje, o ne liktų tik idėjų sąrašu.

    Kam tai aktualu labiausiai?

    Dirbtuvės skirtos įmonių vadovams, padalinių lyderiams ir žmonėms, kurie atsakingi už veiklos efektyvumą, procesus ar klientų aptarnavimą. Tokie praktiniai formatai ypač naudingi augančioms organizacijoms, kuriose procesai vystėsi organiškai ir pradeda „nebetilpti“ į didėjantį užsakymų, projektų ar komandos mastą.

    Renginį inicijuoja Inovacijų agentūra ir „Spiečius“, o įgyvendina „Nortus“, dirbanti su organizacijų procesų tobulinimu ir veiklos efektyvumo sprendimais. Dirbtuvės vyks Alytaus „Spiečiuje“, numatytos dvi dalys: pirmoji birželio 26 dieną, antroji liepos 14 dieną.

  • Po paskutinio skambučio Alytuje – brandos egzaminų maratonas: kada ir ką laikys abiturientai

    Po paskutinio skambučio šventės Alytuje 440 abiturientų šventinę nuotaiką greitai pakeitė susikaupimas – startavo intensyviausias brandos egzaminų laikotarpis. Netrukus po atsisveikinimo su mokykla dvyliktokai tęsė valstybinių brandos egzaminų sesiją ir laikė lietuvių kalbos bei literatūros egzamino II dalį.

    Šių metų egzaminų sesija Alytuje apima ne tik gimnazijų dvyliktokus, bet ir kitus kandidatus, tarp jų profesinio rengimo įstaigose besimokančius jaunuolius, buvusius mokinius bei eksternus. I dalies egzaminuose dalyvavo arba dar dalyvaus 577 kandidatai, o II dalies egzaminams registruota 590 kandidatų.

    Artimiausi egzaminai birželį

    Iškart po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino abiturientų laukia kiti pagrindiniai atsiskaitymai. Birželio 2 dieną jie laikys ekonomikos ir verslumo egzamino užduotis, o birželio 3 dieną rinksis istorijos arba geografijos egzaminą.

    Birželio 5 dieną numatytas matematikos egzaminas A ir B kursų kandidatams. Birželio 8 dieną abiturientai laikys biologijos, filosofijos arba inžinerinių technologijų egzaminą, priklausomai nuo pasirinkto dalyko.

    Užsienio kalbos ir sesijų pabaiga

    Birželio 9 dieną vyks užsienio kalbų egzaminai: vokiečių kalbos I dalis, prancūzų kalbos I dalis ir anglų kalbos egzaminas. Likusiomis birželio dienomis tvarkaraštis toliau išlieka įtemptas, o pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija baigsis birželio 19 dieną chemijos egzaminu.

    Pakartotinė sesija prasidės birželio 22 dieną užsienio (anglų) kalbos kalbėjimo II dalies egzaminu. Ji baigsis liepos 1 dieną, kai kandidatai laikys ekonomikos ir verslumo egzaminą.

    Ką svarbu žinoti kandidatams

    Brandos egzaminų laikotarpiu didžiausią reikšmę turi aiškus pasirengimo planas ir poilsio režimas, nes keli egzaminai vyksta iš eilės per trumpą laiką. Mokyklos ir savivaldybės paprastai primena kandidatams pasitikrinti tvarkaraštį, atvykimo laiką bei turimus dokumentus dar prieš egzaminų dieną.

    Egzaminų rezultatai ir jų reikšmė stojant į aukštąsias mokyklas išlieka vienas svarbiausių veiksnių abiturientams, planuojantiems studijas Lietuvoje. Dėl to birželio maratonas daugeliui tampa ne tik paskutiniu mokykliniu išbandymu, bet ir praktiniu žingsniu į tolesnį pasirinkimą po mokyklos.

  • Alytaus Sakalėlio pradinėje mokykloje pristatyta 10 projektinių darbų: nuo STEAM iki etnokultūros

    Alytaus Sakalėlio pradinėje mokykloje birželio 2 dieną bendruomenei pristatyta 10 ilgalaikių projektinių darbų, kuriuos parengė 2–4 klasių mokiniai. Tokia veikla leidžia vaikams ne tik apibendrinti per metus sukauptas žinias, bet ir parodyti, kaip geba jas pritaikyti praktikoje, tyrimuose ar kūrybiniuose sprendimuose.

    Ilgalaikiai projektai apėmė įvairias sritis: etnokultūrą, STEAM krypties inžinerines technologijas, gamtos mokslus, sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir kūrybiškumą. Mokiniai pristatė darbus apie augalų priežiūrą ir augimo sąlygas, taiklumo gerinimą per treniruotes, viešojo kalbėjimo baimės įveikimą, taip pat analizavo kasdienius pasirinkimus, pavyzdžiui, saldintų gėrimų poveikį.

    Projektiniai darbai buvo rengiami kaip integruotas ugdymas, kai vienoje temoje susijungia keli dalykai ir kompetencijos: informacijos paieška, duomenų stebėjimas, išvadų formulavimas, kūrybinis pateikimas. Mokytojai akcentuoja, kad tokia forma ypač stiprina kritinį mąstymą, savarankiškumą ir atsakomybę už galutinį rezultatą.

    Svarbi dalis buvo ir pats pristatymas: mokiniai mokėsi aiškiai dėstyti mintis, atsakyti į klausimus, argumentuoti sprendimus ir reflektuoti procesą. Viešojo kalbėjimo praktika, ypač pradiniame ugdyme, tampa reikšminga nuoseklaus įgūdžių auginimo dalimi, nes drąsa kalbėti viešai tiesiogiai susijusi su pasitikėjimu savimi ir gebėjimu bendradarbiauti.

    Mokinius projektinei veiklai rengė pradinių klasių mokytojos Veneta Baliukonienė, Irena Matulevičiūtė, Vilma Žilionienė, Gintarė Andriejauskienė ir Lijana Gudaitienė. Pasak mokyklos atstovų, projektų sėkmei didelę reikšmę turėjo ir bendradarbiavimas su tėvais bei visa mokyklos bendruomene, nes ilgalaikis darbas dažnai reikalauja nuoseklumo ir palaikymo ne tik pamokų metu.

    Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Tarasevičienė

  • Alytaus lengvaatlečiai U12 ir U14 čempionatuose: vicečempiono titulas ir vieta šalia prizininkų

    Birželio 3 dieną vykusiame Lietuvos vaikų U12 lengvosios atletikos čempionate Alytaus jaunieji sportininkai kovojo dėl aukščiausių vietų, o ryškiausiai pasirodė bėgimo trikovės dalyvė Adelija Valatkevičiūtė. Susumavus trijų rungčių rezultatus ji užėmė 4 vietą ir liko visai šalia apdovanojimų pakylos.

    Bėgimo trikovėje sportininkė 30 metrų distanciją įveikė per 5,33 sekundės, 150 metrų nubėgo per 23,27 sekundės, o 600 metrų distancijoje užfiksavo 2 min. 7,82 sek. laiką. Šie rezultatai lėmė stabilų bendrą įvertinimą ir parodė gerą greičio bei ištvermės balansą.

    Sportininkę čempionatui rengė treneriai Eimantas Sinkevičius ir Neimantė Andreikevičiūtė. U12 amžiaus grupėje būtent daugiakovės ir trikovės varžybos dažnai laikomos svarbia grandimi ugdant universalumą, todėl aukšta vieta tokio formato varžybose yra reikšmingas žingsnis tolesnėje sportinėje raidoje.

    Birželio 4 dieną Lietuvos vaikų U14 lengvosios atletikos čempionate Alytaus atstovai pasiekė dar vieną reikšmingą laimėjimą. Metimų dvikovėje Simas Dvareckas iškovojo 2 vietą ir tapo Lietuvos vicečempionu, o jo pasirodymas išsiskyrė stabilumu abiejose rungtyse.

    Metimų dvikovėje Simas rutulį nustūmė 10,22 metro, o kūjį numetė 23,06 metro. Šių dviejų rungčių suma atnešė sidabrinį apdovanojimą, o prie rezultato prisidėjo kryptingas darbas su treneriais Neimante Andreikevičiūte ir Eimantu Sinkevičiumi.

    Tame pačiame U14 čempionate sprinto dvikovėje (60 metrų ir 200 metrų rungtyse) Tauras Atmanavičius užėmė 5 vietą. 60 metrų jis įveikė per 8,35 sekundės, o 200 metrų distancijoje užfiksavo 29,16 sekundės rezultatą; sportininką treniruoja Osvaldas Vrubliauskas.

    Alytaus sportininkų pasiekimai U12 ir U14 čempionatuose rodo platų pasirengimo spektrą: nuo sprinte ir trikovėse reikalingo greičio bei koordinacijos iki metimuose svarbios jėgos, technikos ir ritmo. Tokie rezultatai nacionaliniu mastu paprastai tampa aiškiu atskaitos tašku planuojant vasaros sezono startus ir ateinančių metų pasirengimą.

    Sportininkams ir jų treneriams šie čempionatai yra ir įvertinimas, ir motyvacija, nes būtent vaikų amžiaus grupėse formuojami baziniai įgūdžiai, vėliau leidžiantys sėkmingai pereiti į aukštesnes jaunimo kategorijas. Alytaus atstovų užimtos vietos patvirtina, kad nuoseklus darbas duoda apčiuopiamų rezultatų šalies pirmenybėse.

  • Alytaus miesto savivaldybės kultūros premijos: kas šiemet pateko tarp kandidatų?

    Artėjant Alytaus miesto šventei, paaiškėjo kandidatai, pretenduojantys į Alytaus miesto savivaldybės kultūros premijas. Šis įvertinimas kasmet skiriamas už reikšmingą indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą, kūrybinę veiklą, kultūrinę edukaciją ir Alytaus vardo garsinimą Lietuvoje bei už jos ribų.

    Šiemet numatytos trys premijos, kiekviena po 2 500 eurų. Dvi premijos skiriamos už aktyvią pastarųjų dvejų kalendorinių metų kūrybinę ir (ar) meninio ugdymo veiklą, o viena premija – už ypač svarbią ilgametę kultūrinę ir aktyvią kūrybinę veiklą.

    Kandidatai už pastarųjų metų veiklą

    Tarp kandidatų už pastarųjų dvejų metų kūrybą ir kultūrinę veiklą – fotografas Faustas Augustinas, pastaruoju metu Alytuje pristatęs personalines ir grupines parodas. Jo darbai išsiskiria nuosekliu žmonių ir miesto aplinkos dokumentavimu, kuris ilgainiui tampa svarbia kultūrinės atminties dalimi.

    Į premiją taip pat pretenduoja kino teatro „Dainava“ direktorė Simona Butrimienė. Ji siūloma įvertinti už kino kultūros sklaidą, edukacinių veiklų plėtrą ir pastangas, kad kino teatras taptų ne tik filmų rodymo vieta, bet ir bendruomenės susitikimų, diskusijų bei festivalių erdve.

    Tarp siūlomų apdovanojimui – ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė. Vadovavimo laikotarpiu biblioteka išplėtė veiklas, sustiprino bendruomeniškumą ir pritraukė naujas auditorijas, ypač jaunimą, o pačiai vadovei anksčiau skirtas nacionalinis profesinis įvertinimas už vadybą ir iniciatyvas.

    Premijos siekia Alytaus miesto teatro aktorė, režisierė ir dramaturgė Andra Kavaliauskaitė, kurios veikla apima ne tik spektaklių kūrimą Alytuje, bet ir darbą tarptautiniame kontekste. Per pastaruosius dvejus metus teatre pristatyti keli jos darbai, o kūryba plečiasi ir į literatūros lauką – numatytas naujos knygos pasirodymas.

    Kandidatų sąraše – VšĮ Alytaus kultūros centro direktorė Jurgita Kričenaitė, siejama su naujų miesto tradicijų ir renginių plėtra. Tarp ryškiausių iniciatyvų minimi džiazo festivalio „Alytus Jazz“ vystymas, senjorams skirtų renginių stiprinimas ir Kultūros forumo organizavimas, telkiantis regiono kultūros bendruomenę.

    Taip pat siūloma apdovanoti Alytaus jaunimo centro mokytoją ekspertę Raimondą Remeikienę, kurios vadovaujami mokiniai pasiekia aukštų rezultatų konkursuose, o veikla apima ir koncertus, edukacijas bei metodinį darbą. Kandidatų gretose – ir Gintaras Šiurkus, inicijavęs novelės konkursą „Laimės žiburys 2025“, sulaukusį didelio kūrėjų aktyvumo ir paskatinusį naują leidybinį projektą.

    Į premiją pretenduoja Alytaus muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Rūta Vaičaitienė, išskiriama už akordeoninės muzikos ugdymą ir mokinių motyvavimą siekti aukštų profesinių tikslų. Tarp kandidatų – ir Alytaus miesto teatro aktorius Vincas Vaičiulis, siūlomas už edukacijas vaikams ir jaunimui bei programas, stiprinančias emocinį intelektą ir kultūrinį įsitraukimą.

    Įvertinimo siekia ir VšĮ VOLIA HUB, pastaraisiais metais Alytuje išplėtojusi ukrainietiškos kultūros sklaidos iniciatyvas. Organizacija siejama su Vyšyvankos dienos renginiu, kuris, organizatorių teigimu, išaugo į didelį bendruomeninį susitikimą, o taip pat su dešimtimis kultūrinių ir edukacinių veiklų regione.

    Ilgametės veiklos įvertinimo kandidatai

    Ilgametės ir ypač svarbios kultūrinės veiklos kategorijoje minimos kelios ryškios asmenybės. Tarp jų – poetė, prozininkė ir kraštotyrininkė Scholastika Kavaliauskienė, per kūrybinį kelią išleidusi 24 knygas ir nuosekliai prisidedanti prie Alytaus literatūrinio gyvenimo.

    Šioje kategorijoje taip pat siūloma Loreta Petravičienė, siejama su ilgamete Loretos galerijos veikla, parodomis ir kultūrinėmis iniciatyvomis. Kandidatų sąraše – ir Kęstutis Ptakauskas, laikomas vienu bonsų meno Lietuvoje pradininkų, Alytuje įkūręs Bonsų muziejų ir Ryto Rasos sodą bei prisidėjęs prie tarptautinių renginių organizavimo.

    Ilgametės veiklos premijai teikiamas ir menininkas bei pedagogas Arvydas Švirmickas, kurio darbai siejami su tradicinių amatų puoselėjimu, meniniu ugdymu ir bendruomenių telkimu. Jo veikloje akcentuojamas socialinės įtraukties stiprinimas ir kultūros prieinamumo didinimas per edukacinius projektus.

    Kada paaiškės laureatai?

    Kultūros premijų laureatai planuojami paskelbti Alytaus miesto šventės „Žalio krašto – žalia ir širdis“ iškilmingo atidarymo metu birželio 12 dieną, 19 valandą, Alytaus Dainų slėnio didžiojoje scenoje. Sprendimą, kam atiteks trys premijos, priims Alytaus miesto savivaldybės kandidatų į kultūros premiją atrankos komisija.

    Šiemet buvo gauta 16 kandidatų anketų, po administracinio vertinimo svarstymui perduota 14. Komisijos sprendimas įprastai grindžiamas kandidato darbų reikšme miesto kultūrai, pasiekimų tęstinumu ir poveikiu bendruomenei.

  • Jaunimo darbuotojo dienos proga meras susitiko su Akmenės rajono jaunimo centrų komandomis

    Jaunimo darbuotojo dienos proga meras susitiko su Akmenės rajono jaunimo centrų komandomis

    Seimas 2024 metais gegužės 14 dieną įteisino kaip Jaunimo darbuotojo dieną ir įtraukė ją į atmintinų dienų sąrašą. Šia proga Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas pakvietė savivaldybėje dirbančius jaunimo darbuotojus į susitikimą, kuriame padėkojo už jų darbą ir aptarė aktualijas.

    Susitikime dalyvavo labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis“ atvirojo jaunimo centro „NewStone“ jaunimo darbuotojai Daiva Klusienė ir Domantas Jocas. Taip pat prisijungė Akmenės jaunimo centro „IVIDU“ jaunimo darbuotoja Viktorija Žurauskaitė ir centro direktorius Alis Valinčius.

    Kartu su meru pokalbyje dalyvavo jo patarėjas Domantas Mančius bei savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Rūta Brazlauskaitė. Prie kavos puodelio kalbėta apie atvirųjų jaunimo centrų kasdienybę, jaunuolių poreikius ir artimiausius planus, kuriuos komandos kuria kartu su jaunimu.

    Jaunimo darbuotojų veikla dažnai apima neformalų ugdymą, individualų konsultavimą, saugios erdvės kūrimą ir pagalbą jauniems žmonėms sprendžiant mokymosi, emocinės sveikatos ar užimtumo klausimus. Savivaldybėse veikiančių atvirųjų jaunimo centrų tikslas paprastai yra pasiekti ir tuos jaunuolius, kurie rečiau įsitraukia į būrelius ar formalias programas.

    Susitikimo metu pabrėžta, kad savivaldybės ir atvirųjų jaunimo centrų bendradarbiavimas išlieka svarbus, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą ir tęstinumą. Tikimasi, kad dialogas tarp savivaldybės ir jaunimo darbuotojų ir toliau stiprės, o iniciatyvos bus planuojamos taip, kad kuo tiksliau atlieptų vietos jaunimo realius poreikius.

  • Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Marijampolės savivaldybėje“ II etapo finansavimo sutartį. Artimiausiais metais planuojama modernizuoti aštuonias priedangas, kad jos geriau atitiktų šiandienos saugumo ir prieinamumo reikalavimus.

    Projekto vertė siekia 320 tūkst. eurų, o finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad darbai orientuoti į priedangų parengtį realioms ekstremalioms situacijoms, kai svarbios ne tik patalpos, bet ir jų inžinerinė būklė.

    Šiuo metu Marijampolės savivaldybėje registruotos 86 priedangos, kuriose prireikus galėtų pasislėpti daugiau kaip 26 tūkst. gyventojų. Tai sudaro apie pusę savivaldybės gyventojų, tačiau didelė dalis priedangų įrengtos seniai ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų.

    Pasak savivaldybės, net 86 proc. priedangų priskiriamos žemiausiam atsparumo lygiui, o žmonėms su judėjimo negalia pritaikytų priedangų dalis išlieka nedidelė. Dėl to modernizavimas akcentuoja tiek saugos priemones, tiek praktinį patogumą kasdienėms bendruomenės grupėms.

    Įgyvendinant projektą, priedangose bus įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos, dūmų detektoriai ir numatyti elektros generatoriai. Taip pat planuojama langus apsaugoti sertifikuota apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti sužalojimų riziką sprogimo bangos ar stiklo dužimo atveju.

    Prieinamumui gerinti bus įsigyti vikšriniai laiptų kopikliai, skirti žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų. Dalį biudžeto sudarys ir infrastruktūros atnaujinimas, įskaitant grindų įrengimą bei kitus būtinus darbus, kad priedangos būtų tinkamai parengtos naudojimui.

    Svarbi modernizavimo kryptis susijusi su tuo, kad dalis priedangų yra švietimo ir kultūros įstaigose. Tai reiškia, kad investicijos stiprina ne tik gyventojų saugumą, bet ir šių įstaigų veiklos tęstinumą krizės metu, kai reikalingos aiškios, saugios ir techniškai patikimos erdvės.

    Priedangos skirtos trumpalaikei apsaugai, kai paskelbiamas civilinės saugos signalas Oro pavojus ar kyla kitos grėsmės. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai didina bendruomenės atsparumą ir mažina riziką gyvybei bei sveikatai situacijose, kai sprendimus tenka priimti per minutes.

    Projekto veiklos pradėtos 2026 metais gegužės 18 dieną, o visus darbus planuojama užbaigti iki 2027 metais lapkričio 18 dienos. Savivaldybė žada informuoti gyventojus apie modernizuojamų priedangų sąrašą ir darbų eigą, kai bus patvirtinti konkretūs rangos sprendimai.

  • Kur keliauja žolė, piktžolės ir šakos po tvarkymo: atsakingi būdai sutvarkyti žaliąsias atliekas

    Kur keliauja žolė, piktžolės ir šakos po tvarkymo: atsakingi būdai sutvarkyti žaliąsias atliekas

    Šiltuoju metų laiku sode ir kieme greitai susikaupia žaliosios atliekos: nupjauta žolė, nuravėtos piktžolės, nužydėjusios gėlės, nukritę lapai ar po genėjimo likusios šakos. Jas tvarkyti svarbu ne tik dėl tvarkos, bet ir dėl kvapų, kenkėjų bei aplinkosaugos reikalavimų.

    Nors daliai gyventojų atrodo patogu žaliąsias atliekas mesti į mišrių atliekų konteinerį ar palikti pakraščiuose, tai blogina rūšiavimą ir didina atliekų tvarkymo sąnaudas. Be to, paliktos krūvose atliekos gali pradėti pūti, skleisti nemalonų kvapą ir tapti graužikų ar vabzdžių židiniu.

    Daugelyje savivaldybių galioja teritorijų priežiūros taisyklės, įpareigojančios prižiūrėti sklypus ir neleisti jiems apželti piktžolėmis. Praktikoje tai reiškia reguliarius šienavimo ir tvarkymo darbus, o kartu ir pareigą pasirūpinti, kad susidariusios žaliosios atliekos būtų sutvarkytos tinkamai.

    Kompostavimas: paprasčiausia išeitis

    Aplinkai palankiausias sprendimas yra kompostavimas, kai žaliosios atliekos paverčiamos kompostu ir vėliau panaudojamos dirvai gerinti. Tam tinka komposto dėžė, konteineris ar paprasta atvira komposto vieta sode, svarbiausia užtikrinti oro patekimą ir saikingą drėgmę.

    Į kompostą paprastai galima dėti nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakas, nužydėjusias gėles, daržovių ir vaisių likučius, kavos tirščius bei arbatos likučius. Piktžoles verta kompostuoti tik tada, kai jos neturi subrendusių sėklų, o invazinių augalų ar itin agresyviai plintančių rūšių likučių geriau nemaišyti su kompostu, kad jų neplatintumėte vėliau tręšdami.

    Kur vežti, jei komposto nėra?

    Jei kompostuoti nėra galimybių, žaliąsias atliekas saugiausia pristatyti į savivaldybės atliekų priėmimo aikšteles ar žaliųjų atliekų kompostavimo vietas. Dažnai prašoma šakas susmulkinti ir atvežti nedideliais kiekiais, kad atliekas būtų paprasčiau tvarkyti ir neapkrauti aikštelių.

    Planuojant vežti atliekas verta iš anksto pasitikrinti konkrečios savivaldybės tvarką: kokios atliekos priimamos, ar taikomi kiekio ribojimai, kokios darbo valandos. Tai padeda išvengti situacijų, kai dalis atliekų nepriimama dėl netinkamo paruošimo ar maišymo su kitomis atliekomis.

    Išvežimo paslauga: kai norisi patogiau

    Dar vienas sprendimas yra žaliųjų atliekų išvežimo paslauga, kai atliekos surenkamos pagal grafiką iš specialaus konteinerio. Tokiu atveju ypač svarbu į konteinerį mesti tik tas atliekas, kurios priskiriamos žaliosioms, nes priemaišos apsunkina perdirbimą ir gali lemti, kad turinys bus priskirtas mišrioms atliekoms.

    Tvarkant žaliąsias atliekas verta laikytis paprastos taisyklės: kuo švaresnė ir geriau atskirta organika, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs kompostu, o ne papildomomis sąnaudomis. Atsakingas rūšiavimas pradeda veikti nuo kiemo vartų ir tiesiogiai prisideda prie švaresnės aplinkos.

  • Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolės savivaldybėje ketvirtus metus tęsiama nuosekli Sosnovskio barščio kontrolės programa duoda apčiuopiamų rezultatų: daugelyje židinių sąžalynai akivaizdžiai menksta, o kai kur pavyksta sustabdyti tolesnį invazinio augalo plitimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie pokyčiai neatsiranda per vieną sezoną, todėl svarbiausia yra ilgalaikis ir nuoseklus darbas.

    Šių metų darbų eigą ir priemonių efektyvumą vietoje vertino savivaldybės atstovai kartu su seniūnijų ir administracijos specialistais. Apžiūrų metu fiksuota, kad teritorijose, kuriose naikinimas vykdomas ne pirmus metus, Sosnovskio barštis atsitraukia, o pavieniai augalai tampa lengviau suvaldomi.

    Plotai mažėja, bet židiniai išlieka

    Savivaldybės pateikiami skaičiai rodo aiškią kryptį: 2024 metais Sosnovskio barštis Marijampolės savivaldybėje buvo naikinamas 102,29 hektaro plote, o 2025 metais darbai vykdyti 91,6 hektaro teritorijoje. Šiemet darbai planuojami ir atliekami Mokolų, Patašinės, Sasnavos, Liudvinavo ir Igliaukos seniūnijose, o didžiausi plotai išlieka Mokolų ir Patašinės seniūnijose.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad mažėjantis naikinimo plotas nebūtinai reiškia, jog problema išnyko visur vienodai. Praktikoje didžiausias iššūkis yra pakartotinis atžėlimas ir sėklų bankas dirvožemyje, todėl kai kuriose vietose prireikia kelių sezonų iš eilės, kol židinys iš tiesų nusilpsta.

    Kodėl svarbus nuoseklumas?

    Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis pabrėžė, kad kova su Sosnovskio barščiu yra maratonas, o ne vienkartinė akcija.

    „Programą pradėjome prieš keletą metų ir šiandien jau matome aiškų rezultatą. Reikia suprasti, kad tai augalas, kurio nepanaikinsi per vienus metus – tam reikia daug laiko, nuoseklumo ir kantrybės“, – sakė Artūras Visockis.

    Pasak savivaldybės, efektyviausios priemonės išlieka nuolatinis mechaninis pjovimas, šaknų pažeidimas bei kitos kompleksinės priemonės, o profesionalus naikinimas specialiomis cheminėmis priemonėmis taikomas atsakingai ir pagal reikalavimus. Taip pat akcentuojama, kad rezultatai greičiausiai pasiekiami tada, kai veiksmai koordinuojami keliuose gretimuose sklypuose, o ne vykdomi fragmentiškai.

    Grėsmė sveikatai ir atsakomybė savininkams

    Sosnovskio barštis laikomas pavojingu ne tik dėl poveikio biologinei įvairovei, bet ir dėl rizikos žmonių sveikatai. Ant odos patekusios augalo sultys, veikiamos saulės spindulių, gali sukelti stiprius nudegimus, todėl savivaldybė ragina augalo neliesti ir naikinimo darbus atlikti saugiai.

    Savivaldybė taip pat primena, kad neprižiūrėti, invaziniais augalais apaugę sklypai pažeidžia teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles, todėl gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Anot savivaldybės, gyventojų ir ūkininkų įsitraukimas yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių sumažinti naujų židinių atsiradimą.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad Sosnovskio barščio plitimo stabdymas yra bendras darbas, nuo kurio priklauso ir kraštovaizdžio išsaugojimas, ir gyventojų saugumas. Kuo nuosekliau bus prižiūrimi sklypai ir kuo anksčiau bus reaguojama į naujai pastebėtus augalus, tuo lengviau bus išlaikyti pasiektą pažangą.