CP v2

Category: Regionai

  • Infliacija vėl šoktelėjo: išankstinis SVKI rodo 5,8 proc. metinį augimą 2026 metų rugpjūtį

    2026 metų rugpjūtį išankstinis metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekia 5,8 proc., skelbia oficialūs statistiniai duomenys. Tai reiškia, kad vartotojų kainų lygis, palyginti su 2025 metų rugpjūčiu, išlieka reikšmingai pakilęs.

    Tuo pat metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis rugpjūtį sudaro 4,3 proc. Šis rodiklis atspindi kainų pokyčius per ilgesnį laikotarpį ir paprastai kinta lėčiau nei metinė infliacija, todėl dažnai naudojamas vertinant bendrą infliacijos trajektoriją.

    Mėnesinis vartotojų kainų pokytis 2026 metų rugpjūtį, palyginti su liepa, pagal SVKI sudaro 0,1 proc. Nors mėnesinis augimas nedidelis, metinis tempas rodo, kad kainų spaudimas ekonomikoje išlieka, o gyventojų perkamoji galia gali būti veikiama ilgiau.

    SVKI yra Europos Sąjungoje taikomas harmonizuotas rodiklis, leidžiantis palyginti infliaciją tarp šalių vienoda metodika. Dėl to šis indeksas ypač svarbus vertinant kainų stabilumą euro zonoje ir stebint, kaip kinta vartojimo prekių bei paslaugų krepšelio kainos.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad infliacijos dinamiką dažniausiai lemia energijos ir maisto kainų svyravimai, paslaugų sektoriaus įkainiai bei darbo užmokesčio tendencijos. Kartu svarbi ir bazinė infliacija, kuri geriau parodo vidaus paklausos bei kainodaros inerciją, tačiau jos įverčiai paprastai pateikiami detalesnėse suvestinėse.

    Išankstiniai duomenys yra ankstyvas signalas rinkai ir gyventojams, tačiau vėliau gali būti patikslinami, kai surenkama daugiau informacijos. Galutiniai rodikliai dažniausiai leidžia tiksliau įvertinti, kurios prekių ir paslaugų grupės labiausiai prisidėjo prie bendro kainų augimo.

  • Nemokami traukiniai iš Kazlų Rūdos šventės: „LTG LINK“ skelbia du vėlyvus reisus

    Kazlų Rūdos miesto šventės dalyviams ir šiemet bus sudaryta galimybė po renginių patogiai grįžti namo traukiniu. Savivaldybės prašymu „LTG LINK“ suplanavo du specialius vėlyvus reisus į Kauną ir Marijampolę.

    Rugsėjo 5 dieną, šventei einant į pabaigą, traukinys į Kauną iš Kazlų Rūdos išvyks 23.30 valandą ir stos Jūrėje. Traukinys į Marijampolę pajudės 23.46 valandą.

    Kelionė šiais specialiais reisais šventės dalyviams nekainuos, nes bilietus apmoka Kazlų Rūdos savivaldybė. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama skatinti tvarų judėjimą, užtikrinti saugesnį grįžimą vėlai vakare ir mažinti automobilių srautą mieste.

    Nemokamus bilietus į specialius traukinius bus galima atsiimti Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centre Atgimimo gatvėje. Bilietai bus dalijami rugsėjo 5 dieną nuo 10 iki 19 valandos, o jų skaičius ribotas.

    Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes praktika rodo, kad po masinių renginių vietų grįžimui viešuoju transportu dažniausiai prireikia daugeliui. Toks sprendimas leidžia išvengti spūsčių, mažina parkavimo problemą ir padeda suplanuoti kelionę be papildomų rūpesčių.

    Kazlų Rūdos savivaldybė taip pat tikisi iki šventės išspręsti svarbiausias po audros kilusias problemas ir kviečia gyventojus bei svečius švęsti kartu. Dėl galimų programos ar logistikos pokyčių dalyviams rekomenduojama sekti oficialią savivaldybės ir „LTG LINK“ informaciją.

  • Klaipėdos rajone baigiasi popierinės sąskaitos: „Klaipėdos vanduo“ įveda kliento kortelę

    Nuo šių metų lapkričio Klaipėdos rajono gyventojams nebeplanuojama siųsti popierinių sąskaitų už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Vietoje jų bus siūlomi skaitmeniniai sąskaitų gavimo būdai, o tiems, kurie internetu nesinaudoja, numatyta alternatyva.

    Pokytis bus įgyvendinamas palaipsniui. Spalio mėnesį klientai dar gaus popierines sąskaitas už rugsėjį suteiktas paslaugas, o kartu bus pristatyta ir kliento kortelė, kuri vėliau taps pagrindiniu atsiskaitymo įrankiu.

    Kliento kortelė leis patogiai atsiskaityti prekybos centrų kasose, „Perlo“ terminaluose ir Lietuvos pašto skyriuose. Taip pat ja bus galima deklaruoti vandens skaitiklių rodmenis, todėl įprasta tvarka tiems, kurie nenaudoja interneto, iš esmės išliks aiški ir paprasta.

    Gyventojai, kurie naudojasi internetu, sąskaitas galės gauti el. paštu arba per „Klaipėdos vanduo“ savitarnos sistemą. Joje galima peržiūrėti ir apmokėti sąskaitas, deklaruoti rodmenis, matyti mokėjimų istoriją bei sekti vandens suvartojimo statistiką.

    „Vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę, todėl natūraliai keičiasi ir sąskaitų pateikimo būdai. Norime, kad klientams būtų kuo patogiau, tačiau kartu užtikriname sprendimus ir tiems gyventojams, kurie nesinaudoja internetu. Būtent todėl kartu su elektroninėmis paslaugomis pristatome ir kliento kortelę“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ Klientų aptarnavimo departamento direktorė Dovilė Kozlovienė.

    Pasak bendrovės, klientai galės pasirinkti ir SMS pranešimus, kuriuose bus pateikiama informacija apie mokėtiną sumą. Tokiu būdu mėnesinė įmoka pasieks telefoną, o apmokėjimas išliks pasiekiamas be popierinių laiškų.

    Įmonė ragina gyventojus atnaujinti kontaktinius duomenis, kad pranešimai pasiektų laiku ir būtų išvengta nesusipratimų. Skaitmenizavimas vandentvarkos sektoriuje pastaraisiais metais spartėja visoje Lietuvoje, nes jis mažina administravimo kaštus, popieriaus sunaudojimą ir leidžia klientams greičiau pasitikrinti mokėjimus bei rodmenis.

  • Metro Vilniuje grįžta į darbotvarkę: T. Tomilinas kviečia diskutuoti, ką rinktis XXI amžiui

    Seimui svarstant Metropoliteno įstatymo pataisas, Seimo narys Tomas Tomilinas kviečia į viešą vasaros diskusiją apie metro Vilniuje ir platesnius sostinės judumo sprendimus. Renginys numatytas Bernardinų sode Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 28 dieną, 15.30 valandos.

    Diskusijoje ketina dalyvauti judumo tyrėja ir strategė dr. Kristina Gaučė, transporto inžinerijos ir miestų mobilumo ekspertas Dovydas Skrodenis, aviacijos entuziastas Simonas Bartkus, taip pat Seimo komitetų vadovai Jekaterina Rojaka ir Tomas Tomilinas. Organizatoriai teigia, kad pokalbis bus skirtas ne tik metro idėjai, bet ir skirtingų transporto rūšių derinimui.

    Pasak T. Tomilino, Vilniuje, augant gyventojų skaičiui ir plečiantis miestui į vakarus bei šiaurės vakarus, kelionės automobiliu tebėra dominuojantis pasirinkimas, o viešasis transportas daugeliui dar nėra patraukliausia alternatyva. Politikas akcentuoja poreikį trumpinti kelionių laiką, ypač tarp Pilaitės ir stoties, ir kelti paslaugos patikimumą.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau keliama ir infrastruktūros atsparumo tema: priedangos, evakuacijos maršrutai, transporto sistemos darbas ekstremaliomis sąlygomis. T. Tomilinas tvirtina, kad karo realybė regione skatina iš naujo įvertinti didžiųjų miestų infrastruktūros sprendimus, įskaitant ir galimą požeminį transportą.

    Kitas svarbus argumentas, anot jo, yra europinės geležinkelio vėžės plėtra ir Vilniaus įjungimas į platesnį tinklą. T. Tomilinas sieja miesto sprendimus su „Rail Baltica“ tęstinumu ir idėja, kad geležinkelis vis dažniau gali veikti ne vien kaip tarpmiestinė, bet ir kaip kasdienė miesto transporto priemonė, integruota į bendrą sistemą.

    Šiuolaikinėje miestų praktikoje vis rečiau diskutuojama tik apie vieną priemonę, pavyzdžiui, vien metro ar vien tramvajų. Dažniau akcentuojamas vientisas tinklas, kuriame derinami greitieji autobusai, tramvajai, troleibusai, priemiestiniai traukiniai, o atskirose atkarpose, kur to reikia, infrastruktūra gali būti įrengiama ir po žeme.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad diskusijos tikslas yra įvardyti, kokio masto ir kokios logikos transporto sprendimo Vilniui reikia XXI amžiuje. Tikimasi aptarti ne tik technines galimybes, bet ir tai, kaip tokie projektai planuojami, finansuojami bei derinami su miesto plėtra ir kasdieniais gyventojų kelionių įpročiais.

  • Senjorai rado būdą neiškristi iš gyvenimo: „Senjorų pasaulis“ jungia mokslą ir savanorystę

    Socialinės inovacijos ne visada prasideda nuo technologijų ar brangių projektų. Vis dažniau jos gimsta iš paprasto poreikio: kaip žmogui po aktyvaus profesinio gyvenimo išlikti reikalingam, išlaikyti ryšius ir prasmingai leisti laiką. Tokį modelį Lietuvoje nuosekliai kuria organizacija „Senjorų pasaulis“.

    Organizacija užsiima neformaliuoju vyresnio amžiaus žmonių švietimu ir bendruomenės telkimu. Kas mėnesį rengiamos atviros paskaitos tapo pradžia, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad daliai dalyvių reikia ne vien žinių, bet ir reguliaraus gyvo ryšio bei veiklos.

    Taip susiformavo „Senjorų pasaulio“ klubas, kurio nariai ne tik mokosi, bet ir savanoriauja. Jie įsitraukia į veiklas darželiuose, globos įstaigose, muziejuose, kultūros renginiuose, o veiklos kryptys dažniausiai gimsta įsiklausant į pačių senjorų poreikius.

    „Nuotolinės paskaitos yra atviros visiems, tačiau žmonėms prireikė daugiau bendruomenės ir prasmingo užimtumo, todėl ėmėme ieškoti vietų savanorystei“, – sakė „Senjorų pasaulio“ steigėja Vida Greičiuvienė.

    Viena matomiausių iniciatyvų – senjorų apsilankymai darželiuose, kur jie skaito pasakas vaikams. Iš pirmo žvilgsnio paprasta veikla padeda kurti ryšį tarp kartų, o kartu mažina vienišumo jausmą tiems, kurių artimieji gyvena toli ar kuriems trūksta kasdienio bendravimo.

    Kita kryptis – bendravimas su vyresnio amžiaus žmonėmis globos įstaigose. Savanoriai dalyvauja renginiuose, mini šventes, atveža knygų, skaito ar tiesiog skiria laiko pokalbiui, kuris dažnai tampa svarbiausia parama žmogui, stokojančiam dėmesio.

    „Mes nesame medikai, bet žmonėms dažnai labiausiai reikia paprasto pokalbio ir jausmo, kad jie nėra pamiršti“, – sakė V. Greičiuvienė.

    Organizacija pabrėžia lankstų savanorystės modelį: vieni renkasi nuolatinę veiklą, kiti prisideda epizodiškai, kai gali skirti kelias valandas. Toks principas leidžia įsitraukti daugiau žmonių, nes ne kiekvienas gali įsipareigoti konkrečiai savaitės dienai, tačiau daugelis gali rasti laiko tada, kai jiems patogu.

    Švietimo dalis taip pat išlieka esminė. Senjorams siūlomos užsienio kalbos, sveikos gyvensenos ir kultūros temos, o ypač svarbus informacinis raštingumas, padedantis naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, bendrauti su artimaisiais ir spręsti kasdienius klausimus neišeinant iš namų.

    „Senjorų pasaulio“ bendruomenė veikia ne viename mieste: narių yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kitur. Toks išsiplėtimas rodo, kad panašaus formato veiklų poreikis yra platus, o vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas dažnai priklauso nuo to, ar jiems pasiūlomas aiškus, prieinamas kelias į bendruomenę.

    Socialinių inovacijų kryptis Lietuvoje stiprinama ir finansinėmis priemonėmis. Socialinių inovacijų kūrimui bei išbandymui numatyta beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, siekiant gerinti socialinių paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Tokios investicijos aktualios ne tik didelėms institucijoms, bet ir organizacijoms, kurios kasdien mato konkrečias problemas ir gali pasiūlyti praktiškus sprendimus. „Senjorų pasaulio“ pavyzdys rodo, kad pokytis neretai prasideda nuo paprastos idėjos ir nuoseklaus darbo su bendruomene.

    Socialinių inovacijų tema bus aptariama ir diskusijų festivalyje „Būtent“, kuriame Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Centrine projektų valdymo agentūra planuoja diskusijas apie idėjos gimimą, finansavimą, partnerystę ir poveikio vertinimą.

  • Gentvilas smogia Vilniaus valdybų „išvaikymui“: ragina Kasčiūną atsiriboti nuo precedento

    Seimo narys Simonas Gentvilas ragina TS-LKD pirmininką Lauryną Kasčiūną viešai įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą vienu metu atšaukti kelių savivaldybės įmonių valdybas. Parlamentaro teigimu, tai kuria pavojingą precedentą, kaip apeiti netinkančias taisykles.

    Vilniaus miesto savivaldybė yra paskelbusi, kad spalio 29 dieną bus atšauktos „Grindos“, Vilniaus viešojo transporto, „Miesto gijų“, „ID Vilnius“ ir Vilniaus vystymo kompanijos valdybos. Sprendimas siejamas su netrukus įsigaliosiančia tvarka, kuri plečia darbuotojų atstovavimą valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybose.

    Kas kelia daugiausia klausimų?

    S. Gentvilo vertinimu, pats ginčas dėl darbuotojų atstovų vietos valdybose gali turėti skirtingų nuomonių, tačiau reakcija neturėtų virsti masiniu valdybų paleidimu prieš pat naujo reguliavimo įsigaliojimą. Pasak politiko, toks žingsnis iš esmės silpnina depolitizavimo principą ir pasitikėjimą valdymo reforma.

    „Jeigu nepatinka Seimo priimtas įstatymas, negali prieš pat jo įsigaliojimą išvaikyti penkių įmonių valdybų ir suformuoti jas iš naujo ketveriems metams“, – sakė S. Gentvilas.

    Parlamentaras pabrėžia, kad savivaldybių įmonių valdymas yra jautri sritis, kurioje sprendimai turi būti prognozuojami ir grindžiami skaidrumo standartais. Staigūs valdybų pokyčiai, ypač kai jie sutampa su teisinio reguliavimo pasikeitimais, visuomenei gali atrodyti kaip bandymas „užbėgti už akių“ naujoms taisyklėms.

    Precedentas, kuris gali grįžti bumerangu

    S. Gentvilas teigia, kad problema tampa platesnė už vieną savivaldybę, nes panašia logika, anot jo, galėtų pasinaudoti ir kitos savivaldybės ar net Vyriausybė, jei norėtų greitai pakeisti nepatogias valdybas prieš svarbius reguliavimo pokyčius. Tokie pavyzdžiai ilgainiui didina politizavimo riziką ir mažina profesionalių valdybų stabilumą.

    Politikas taip pat akcentuoja, kad valstybės valdomų įmonių valdymo reformos Lietuvoje siejamos su siekiu stiprinti nepriklausomumą, kompetencijas ir atskaitomybę. Jei valdybos gali būti masiškai atšaukiamos vienu politiniu sprendimu, ši logika, pasak jo, praranda praktinę prasmę.

    Raginimas Kasčiūnui pasakyti aiškiai

    S. Gentvilas ragina L. Kasčiūną aiškiai atsakyti, ar toks Vilniaus miesto savivaldybės pasirenkamas įmonių valdymo kelias atitinka TS-LKD deklaruojamas vertybes ir požiūrį į viešojo sektoriaus skaidrumą. Jo teigimu, partijos vadovybės tyla vėliau apsunkintų kritiką kitoms politinėms jėgoms, kurios galėtų pasinaudoti tuo pačiu modeliu.

    „Laurynas Kasčiūnas turėtų atsiriboti nuo tokios Vilniaus konservatorių antivadybos. Jeigu partijos vadovybė tylės, kitą kartą bus labai sunku kritikuoti kitus politikus už tą patį“, – sakė S. Gentvilas.

    Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu sprendimą aiškina būtinybe užtikrinti sklandų perėjimą prie atnaujintos valdymo tvarkos. Vis dėlto viešajame sektoriuje tokie sprendimai paprastai vertinami ir per gerosios valdysenos prizmę, kur itin svarbūs skaidrumas, procedūrų nuoseklumas ir interesų konfliktų prevencija.

  • Varėna vėl ieško geriausio grybautojo: 23-iasis čempionatas startuos Žiūrų kaime

    Rugsėjo viduryje Varėna dar kartą taps Lietuvos grybavimo sostine: mieste ir apylinkėse vyks tarptautinė Grybų šventė, kasmet sutraukianti dešimtis tūkstančių lankytojų. Šių metų šventės tema – Miško pasaka, žadanti daugiau ne tik pramogų, bet ir gyvą Dzūkijos tradicijų patirtį.

    Ryškiausias ryto akcentas – 23-iasis Lietuvos grybavimo čempionatas, kurio startas bus duotas Žiūrų kaime, prie Ūlos upės, pušynų apsuptyje. Komandų registracija vietoje prasidės 6.30 valandą, o į mišką dalyviai išvyks 8 valandą.

    Pagrindinis čempionato trofėjus – Varėnos rajono savivaldybės mero įsteigtas prizas Grybautojas. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinamas ne vien laimikio svoris: svarbi pagarba gamtai, atsakingas elgesys miške ir bendruomeniškumas.

    Komandos į čempionatą registruojamos iki rugsėjo 9 dienos. Organizatoriai primena, kad grybavimo sezono metu aktualu laikytis miško taisyklių, nešiukšlinti, neardyti paklotės, o radus retas ar saugomas rūšis jų nerinkti.

    „Miškas dzūkui visada buvo daugiau nei pragyvenimo šaltinis – tai ir namai, ir pasakojimų vieta. Šiemet paslaptinga girios dvasia persikels į Varėnos miestą“, – sakė Varėnos kultūros centro direktorė Jurgita Keršienė.

    Šventinė programa Varėnoje įsibėgės nuo 10 valandos: pagrindinėse miesto gatvėse veiks didžioji mugė, o Vasario 16-osios gatvėje iki 14 valandos bus įrengta Žinių ir pramogų alėja su edukacijomis ir interaktyviomis veiklomis vaikams bei suaugusiesiems.

    Legendų ir padavimų parke seniūnijų kiemeliai varžysis, kaip kūrybiškiausiai atskleisti temą Seku, seku miško pasakų. Čia pat vyks ir kulinarinis akcentas: 13 valandą planuojama paskelbti, kam pavyko išvirti skaniausią grybienę.

    Programoje numatyta grybų paroda ir susitikimai su mikologais iš Lietuvos bei Latvijos, taip pat fotografijos konkurso darbų ekspozicija. Kino salėje planuojami 3D filmo Grybai: gyvybės tinklas seansai, o parodų erdvėse bus pristatomi grybų iliustracijų darbai.

    Vakarinėje dalyje skambės koncertai: nuo ankstyvos dienos pasirodys vietos kolektyvai ir folkloro festivalio Griežynė dalyviai, taip pat svečiai iš Ukrainos – kolektyvas „Kalyna“. Vėliau scenoje laukiami Petunija, „Sisters On Wire“, „Žemaitukai“, o koncertą užbaigs Jovani.

    Tarptautinė Grybų šventė Varėnoje vyks rugsėjo 12 dieną, o Lietuvos grybavimo čempionato startas bus duotas Žiūrų kaime. Organizatoriai ragina atvykti iš anksto, įsivertinti oro sąlygas ir pasirūpinti saugumu miške.

  • Žasliuose prasideda kelio remontas: „Via Lietuva“ atnaujins pagrindinę gatvę už 445 tūkst. eurų

    Valstybės valdoma įmonė „Via Lietuva“ pradeda valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1809 Kaišiadorys–Žasliai ruožo paprastąjį remontą Žaslių miestelyje. Atnaujinamas ruožas driekiasi nuo 6,08 iki 7,214 kilometro ir sutampa su Kaišiadorių gatve.

    Tvarkomas 1,134 kilometro ilgio kelio ruožas prasideda ties įvažiavimu į miestelį ir tęsiasi per visą gatvę iki sankryžos su Vilniaus gatve, keliu Nr. 143. Šie keliai gyvenvietėse dažnai tampa pagrindinėmis vietos gatvėmis, todėl jų būklė tiesiogiai veikia kasdienį gyventojų mobilumą ir saugumą.

    „Skyrėme investicijas miestų ir miestelių valstybinės reikšmės keliams, kurie gyventojams yra pagrindinės gatvės. Popieriuje tai gali atrodyti kaip itin nedideli kelių ruožai, tačiau žmonėms tai yra kasdienis kelias į darbą, mokyklą, gydymo įstaigas ar pas artimuosius“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Darbus pagal pasirašytą sutartį atliks bendrovė „Kauno tiltai“, o sutarties vertė siekia 445 tūkst. eurų su PVM. Skelbiama, kad projektas yra platesnio plano dalis, kuriuo iki šių metų pabaigos numatyta atnaujinti suplanuotus ruožus 39 savivaldybėse.

    „Valstybinės reikšmės keliai, einantys gyvenvietes ir tampantys miestelių gatvėmis, reikalauja ypatingo dėmesio. Juose susikerta tranzitinis transportas ir vietos gyventojų judėjimas, todėl infrastruktūros kokybė čia tiesiogiai lemia žmonių saugumą“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Pagal rangovo parengtą paprastojo remonto aprašą, fiziniai kelio atnaujinimo darbai turėtų prasidėti rugsėjo pradžioje. Projekto metu numatyta atnaujinti susidėvėjusią asfalto dangą, pašalinti provėžas ir įtrūkimus, sutvarkyti kelkraščius bei atnaujinti horizontalųjį ženklinimą.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad gyvenvietėse esančių valstybinės reikšmės kelių atnaujinimas paprastai apima ir eismo saugumo sprendinius, kurie svarbūs intensyvesniam judėjimui. Tokie darbai dažniausiai skirti ne tik komfortui, bet ir aiškesniam eismo organizavimui, ypač ten, kur vietinis judėjimas susilieja su tranzitu.

    „Via Lietuva“ yra valstybės valdoma įmonė, atsakinga už valstybinės reikšmės kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių.

  • Panevėžio rajone kyla 60 metrų ryšio bokštas: žada spartų internetą šimtams namų ūkių

    Rugpjūčio 28 dieną Bučiuose, Panevėžio rajone, planuojamas naujo ryšio bokšto statymo renginys. Bokštas bus apie 60 metrų aukščio ir numatytas kaip neutralios infrastruktūros objektas, kuriame savo antenas galės įrengti keli ryšio operatoriai.

    Skaičiuojama, kad naujojo bokšto aprėpties teritorijoje itin spartaus ryšio prieiga bus sudaryta daugiau kaip 380 namų ūkių ir apie 30 įmonių. Tokie objektai ypač svarbūs ten, kur dėl mažesnio gyventojų tankio komercinė ryšio plėtra vyksta lėčiau.

    Bokštas statomas įgyvendinant projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, kuriuo kaimiškose ir nutolusiose vietovėse numatyta pastatyti 63 naujus ryšio bokštus. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas mobiliojo ryšio ir interneto paslaugoms ten, kur rinkos sąlygomis tokia infrastruktūra dažnai neatsiperka.

    Pagal projekto planą, įgyvendinus visus darbus galimybė naudotis itin sparčiu ryšiu turėtų būti sudaryta 14 909 namų ūkiams ir 1 348 įmonėms. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes nuotoliniam darbui ir mokymuisi, patikimesnį ryšį verslui bei modernesnes paslaugas, kurioms reikia stabilaus interneto.

    Renginyje ketina dalyvauti susisiekimo ministras Juras Taminskas, VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ direktorius Gytis Liaugminas, Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, rangos darbus atliekančios UAB „Connecto“ atstovas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovas.

    Renginio pradžia numatyta 10 valandą, trukmė – apie 1 valandą. Vieta – Bučiai, Panevėžio rajonas.

  • Vienas žemėlapis mokytojams ir mokiniams: kaip „Edoris“ žada sujungti švietimo galimybes

    Lietuvoje edukacinių galimybių netrūksta, tačiau dažnai jos išsibarsčiusios po skirtingus kanalus: vieni kvietimai pasirodo socialiniuose tinkluose, kiti – įstaigų naujienlaiškiuose ar atskirose svetainėse. Dėl to mokytojams, mokiniams ir mokyklų vadovams tenka skirti daug laiko ne pačioms veikloms, o jų paieškai.

    Būtent šią problemą siekia spręsti edukacinių galimybių platforma „Edoris“, kuri vienoje vietoje kaupia švietimo bendruomenei skirtą informaciją. Platformoje jau skelbiama daugiau nei 170 renginių, o organizacijų kataloge – per 300 švietimo lauko dalyvių.

    Kur dingsta geros iniciatyvos?

    Vertingos iniciatyvos dažnai nepasiekia tikslinės auditorijos vien todėl, kad informacija apie jas pasklinda fragmentiškai. Net ir kokybiški mokymai ar konkursai praranda prasmę, jei apie juos sužinoma per vėlai arba apskritai nesužinoma.

    „Internetas išsprendė informacijos trūkumo problemą, bet sukūrė kitą – kaip iš tokios gausos atsirinkti tai, kas aktualu“, – sako platformos kūrėjai Deimantė Daugintytė ir Vladislav Fedin.

    Šis iššūkis aktualus skirtingoms grupėms: pedagogams, ieškantiems kvalifikacijos tobulinimo, mokiniams, besidomintiems olimpiadomis ar stovyklomis, ir mokyklų administracijoms, planuojančioms komandos ugdymą. Tuo pat metu organizatoriams svarbu, kad jų veiklos būtų pastebėtos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

    Ką siūlo „Edoris“?

    „Edoris“ veikia kaip bendra erdvė dviem pusėms: tiems, kurie edukacinių galimybių ieško, ir tiems, kurie jas kuria. Organizacijos gali pristatyti savo veiklą, skelbti renginius ir pasiekti labiau apibrėžtą auditoriją, o vartotojai vienoje vietoje randa jiems aktualius pasiūlymus.

    Platformos kūrėjų teigimu, svarbus tikslas – sumažinti nelygybę tarp skirtingo dydžio organizacijų. Nacionalinės institucijos dažnai turi didesnius komunikacijos resursus, o mažesnėms organizacijoms sunkiau konkuruoti dėl dėmesio, net jei jų iniciatyvos yra itin kokybiškos.

    Pastaraisiais metais švietime vis daugiau dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui, karjeros kompetencijoms ir mokymuisi visą gyvenimą, todėl centralizuotas galimybių „žemėlapis“ gali tapti praktišku įrankiu kasdieniams sprendimams. Kuo greičiau informacija pasiekia adresatą, tuo didesnė tikimybė, kad mokymai virs naujomis praktikomis klasėje, o konkursai ar projektai – realia mokinio patirtimi.

    Ar Lietuvai reikia vieno žemėlapio?

    Idėja turėti vieną švietimo galimybių „žemėlapį“ atsiremia į paprastą poreikį: sutaupyti laiko ir sumažinti informacinį triukšmą. Vietoje naršymo po dešimtis kanalų, vartotojui patogiau turėti vieną paieškos ir atrankos vietą.

    Ilgainiui tokios platformos vertė priklausys nuo dviejų dalykų: ar ją reguliariai pildys organizacijos ir ar vartotojai matys aiškią naudą kasdienėje rutinoje. Jei šios sąlygos bus išpildytos, centralizuotas edukacinių galimybių katalogas gali tapti reikšminga švietimo ekosistemos dalimi.