CP v2

Category: Regionai

  • Vilniaus rajone vasara dar nesibaigia: kur šią savaitę išgirsti „Baccara“ ir „Biplan“?

    Vilniaus rajone vasara dar nesibaigia: kur šią savaitę išgirsti „Baccara“ ir „Biplan“?

    Vilniaus rajone rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia žada ypač intensyvų renginių kalendorių: nuo didelių koncertų ir bendruomenės fiestų iki sporto iššūkių bei tvarumo iniciatyvų. Savivaldybė ir vietos organizatoriai kviečia gyventojus bei svečius pasitikti rudenį ne namuose, o renginiuose skirtingose seniūnijose.

    Šių metų programoje ryškiausiai išsiskiria didesnės scenos Rudaminoje, Riešėje ir Nemenčinėje, kur suplanuoti vakarėliai ir koncertai su gerai žinomais atlikėjais. Greta jų vyks ir mažesnio formato renginiai, orientuoti į bendruomeniškumą, šeimas bei prasmingą laisvalaikį.

    „Kviečiame rajono gyventojus dalyvauti, susitikti, patirti naujų emocijų ir kartu linksmai atsisveikinti su vasara bei pasitikti darbų ir naujų pradžių kupiną rudenį“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Didieji koncertai ir fiestos

    Rugpjūčio 28 dieną Rudaminos parke vyks „Goodbye Summer Party 2026“, kuriame numatyti „Spirit of Smokie“, „Sisters on Wire“, „Ritmas Kitaip“, Gabrielės Zagarenko ir grupės „Multikultūra“ pasirodymai. Organizatoriai žada vakarą, skirtą vasaros pabaigai, o dalyvių srautai tradiciškai būna didesni, todėl verta atvykti anksčiau.

    Rugsėjo 4 dieną Riešės hipodrome rengiama Riešės fiesta, kurioje koncertuos „Sigrun“, „Dead Man’s Cross“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Biplan“. Pastaroji grupė šiemet mini 30 metų scenoje, todėl programoje tikėtinas didesnis dėmesys populiariausiems kūriniams.

    Rugsėjo 5 dieną Nemenčinės miško estradoje suplanuotas „Summer Fest 2026“, kuriame pasirodys „Baccara“, „Latvian Blues Boogie Band“ ir grupė „Išjunk šviesą“. Tokie renginiai Vilniaus rajone atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai koncertai vis dažniau keliami į miestelių erdves, siekiant pritraukti ne tik vietos publiką, bet ir svečius iš aplinkinių regionų.

    Sportas ir aktyvus laisvalaikis

    Rugpjūčio 29 dieną Nemenčinėje vyks nemokamas multisporto renginys „Lietuvos Challenge“. Organizatorių teigimu, laukiama apie 300 dalyvių, o programoje numatytos skirtingos rungtys, tokios kaip orientavimasis, važiavimas dviračiais, plaukimas baidarėmis ir kitos užduotys.

    Tokio tipo ištvermės ir komandinių iššūkių renginiai Lietuvoje išlieka populiarūs, nes leidžia suderinti sportą, pažintį su vietovėmis ir bendruomeninę patirtį. Žiūrovams tai proga ne tik palaikyti dalyvius, bet ir atrasti naujas aktyvaus laisvalaikio formas.

    Ramybė, bendruomenė ir tvarumas

    Rugsėjo 4 dieną Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vyks kamerinės muzikos koncertas „Muzika vidinei ramybei“, kuriame skambės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro programa. Šis koncertų ciklas tęsis ir kitose Vilniaus rajono vietose: rugsėjo 5 dieną Sudervės Švč. Trejybės bažnyčioje bei rugsėjo 6 dieną Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčioje.

    Rugsėjo 5 dieną Mickūnuose rengiama „Mickūnų fiesta“, orientuota į šeimas: žadama muzika, pramogos vaikams, maistas ir bendruomeniška atmosfera. Tą patį savaitgalį, rugsėjo 6 dieną, Vaidotuose vyks bagažinių turgus, kuriuo siekiama skatinti tvarų vartojimą ir suteikti daiktams antrą gyvenimą.

    Rugsėjo 6 dieną Paberžės parke suplanuotas kasmetinis rudens koncertas „Su Marija sėjame meilę“, kuriame pasirodys įvairaus amžiaus atlikėjai ir kolektyvai, tarp jų Zbignev Sinkevič, Norberto Scardovi, jaunimo ansamblis „Randeo Anima“, ansamblis „Brzózka“, vokalinis ansamblis „Lada“ bei Paberžės gimnazijų moksleiviai. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas bendrystei ir tradicijų tęstinumui.

  • Ūkinė žemė taps namų kvartalu? Vilniuje svarstomas sklypo 0101/0159:0279 paskirties keitimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paviešino gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0159:0279, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskiriamas žemės ūkio paskirčiai, o jo naudojimo būdas įvardijamas kaip kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama sklypą priskirti kitai paskirčiai ir nustatyti naudojimo būdą kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Praktikoje tokie pakeitimai dažniausiai reiškia planuojamą individualių namų ar mažo intensyvumo gyvenamosios statybos plėtrą, tačiau galutiniai sprendimai priklauso nuo teritorijų planavimo ir taikomų reikalavimų.

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metų rugpjūčio 28 dienos iki 2026 metų rugsėjo 10 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pasiūlymai priimami raštu, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimo procedūra yra viena iš svarbiausių stadijų, leidžiančių įvertinti, kaip planuojamas sprendimas dera su aplinkinės teritorijos interesais, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros galimybėmis.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas savivaldybės kontaktinis telefono numeris. Viešinimo metu pateikti argumentuoti pasiūlymai vertinami pagal galiojančius teritorijų planavimo ir žemės naudojimo reikalavimus, o sprendimai priimami vadovaujantis nustatyta tvarka.

  • Vilnius Bernardinų sode ruošia karštas diskusijas: nuo Neries pakrančių iki integracijos

    Vilnius Bernardinų sode ruošia karštas diskusijas: nuo Neries pakrančių iki integracijos

    Bernardinų sodas taps diskusijų centru

    Rugpjūčio 28–29 dienomis Vilniaus Bernardinų sode vyksiantis diskusijų festivalis BŪTENT! antrus metus iš eilės suburs miestiečius atviriems pokalbiams. Šalia pagrindinio fontano įsikurs Vilniaus erdvė, kurioje bus aptariamos sostinės dabartį ir ateitį formuojančios temos.

    Organizatoriai žada dešimt diskusijų su skirtingų sričių ekspertais, savivaldybės atstovais ir bendruomenių lyderiais. Pagrindinis akcentas – galimybė ne tik klausytis, bet ir įsitraukti į dialogą apie konkrečius miesto sprendimus.

    „Geriausi sprendimai miestui gimsta tada, kai girdime skirtingas patirtis ir nuomones. Festivalis suteikia progą susitikti atviroje erdvėje, kur visi gali tapti pokalbio apie Vilniaus ateitį dalimi“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Ką žada penktadienis ir šeštadienis

    Penktadienio diskusijos bus orientuotos į ateities miestą ir jo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių poreikių. Numatyta kalbėti apie vaikams draugišką aplinką, jaunimo ir naktinio miesto santykį, taip pat apie dronų taikymą švietime ir viešojo transporto viziją.

    Šeštadienį dėmesys kryps į tapatybę, atsparumą ir bendruomeniškumą. Tarp temų – užsieniečių integracija, Neries pakrančių pokyčiai, miesto sporto ambicijos, pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, įtrauktis ir Vilniaus patrauklumas gyventojams bei svečiams.

    Ne tik diskusijos: veiklos ir praktiniai išbandymai

    Šalia pokalbių Vilniaus erdvėje vyks ir praktinės veiklos: kūrybinės dirbtuvės, žaidimai, užduotys apie darnų judumą. Taip pat bus kviečiama pasitikrinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir susipažinti su iniciatyvomis, susijusiomis su klimato neutralumu.

    Pastaraisiais metais miestams vis dažniau tenka spręsti klausimus, kurie tiesiogiai paliečia kasdienį gyvenimą: kaip suderinti žaliąsias erdves ir plėtrą, kaip užtikrinti patogų susisiekimą, kaip didinti saugumą ir įtrauktį. Tokie atviri forumai tampa viena iš priemonių, leidžiančių sujungti gyventojų lūkesčius, ekspertines žinias ir savivaldos sprendimų kryptį.

  • Vilniuje – nauji sprendimai daugiabučiuose: paaiškėjo balsavimo raštu protokolų rezultatai

    Vilniaus daugiabučiuose fiksuojami gyventojų balsavimo raštu rezultatų suvestiniai dokumentai – balsų skaičiavimo protokolai. Šį kartą jie susiję su Saracėnų g. 8, Savanorių pr. 227, Filaretų g. 25, Aukų g. 5, Giedraičių g. 23, Giedraičių g. 23C, Liepkalnio g. 36 ir Statybininkų g. 7 namais.

    Balsavimo raštu protokolas – tai dokumentas, kuriame užfiksuojama, kiek butų ir kitų patalpų savininkų dalyvavo, kaip buvo balsuota ir ar priimti sprendimai atitinka teisės aktuose numatytą daugumą. Tokie protokolai paprastai rengiami, kai sprendžiami aktualūs klausimai dėl namo administravimo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ar lėšų kaupimo.

    Praktikoje balsavimas raštu dažnai pasirenkamas tuomet, kai nepavyksta surinkti kvorumo gyventojų susirinkime arba siekiama užtikrinti platesnį savininkų įsitraukimą. Savininkams tai leidžia apsispręsti patogiu metu, tačiau kartu kelia ir papildomų reikalavimų dėl tinkamo informavimo, biuletenių pateikimo ir rezultatų skaidrumo.

    Sprendimų teisėtumui svarbu, kad būtų aiškiai nustatyta, kas turi balsavimo teisę, kaip skaičiuojami balsai ir kokia dauguma būtina konkrečiam klausimui. Pavyzdžiui, skirtingoms temoms gali būti taikomi nevienodi balsų slenksčiai, todėl protokole nurodyti skaičiai tampa esminiu pagrindu vėlesniems veiksmams.

    Jei savininkams kyla abejonių dėl balsavimo procedūrų, jie paprastai turi teisę susipažinti su dokumentais, įskaitant biuletenius ir protokolo priedus, o taip pat teikti pastabas namo administratoriui ar bendrijai. Ginčai dėl procedūrų ar rezultatų dažniausiai sprendžiami vadovaujantis galiojančia daugiabučių valdymo tvarka ir civilinės teisės principais.

    Pastaraisiais metais daugiabučių valdyme ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti sprendimų skaidrumui ir dokumentų prieinamumui, nes nuo jų priklauso ir praktiniai klausimai: darbų pirkimai, rangovų pasirinkimas, kaupiamųjų lėšų dydis bei konkrečių remonto darbų pradžia. Dėl to balsavimo raštu protokolai tampa ne formalumu, o dokumentu, tiesiogiai lemiančiu namo ūkio sprendimus.

    Gyventojams rekomenduojama išsaugoti balsavimo biuletenių kopijas, atidžiai perskaityti sprendimų formuluotes ir pasitikrinti, ar protokole teisingai atspindėtas jų balsas. Tai ypač aktualu, kai sprendžiami didesnės apimties darbai, galintys turėti įtakos mėnesinėms įmokoms ar ilgalaikiams įsipareigojimams.

  • Vilnius stoja bėgikams: „Swedbank Vilniaus maratonas“ žada mažesnius ribojimus – kas keisis?

    Vilnius stoja bėgikams: „Swedbank Vilniaus maratonas“ žada mažesnius ribojimus – kas keisis?

    Rugsėjo 13 dieną Vilniuje vyks didžiausias šalies bėgimo renginys – „Swedbank Vilniaus maratonas“. Organizatoriai šiemet žada kompaktiškesnes trasas, todėl eismo ribojimai turėtų būti lokalūs ir trumpesni nei įprasta, o žiūrovams bus paprasčiau planuoti judėjimą mieste.

    Pagrindiniai ribojimai numatyti nuo 0 iki 20 valandos, kai eismas bus draudžiamas Šventaragio gatvės dalyje nuo Universiteto gatvės iki Tilto gatvės bei maratono trasų atkarpose. Miesto vairuotojams ir viešojo transporto keleiviams rekomenduojama iš anksto įvertinti galimus vėlavimus, ypač centrinėje miesto dalyje.

    Trasos sutelktos centre ir prie Neries

    Maratono ir pusmaratonio dalyviai startuos ir finišuos Katedros aikštės prieigose, o didžioji maršruto dalis drieksis per miesto centrą, Žvėryną ir Vingio parko teritoriją. Bėgikai judės pagrindinėmis miesto gatvėmis bei pėsčiųjų ir dviračių takais, įskaitant Neries pakrantes ir tiltus.

    Trumpesnių distancijų dalyviai taip pat startuos Katedros aikštėje: 10 kilometrų ir 5 kilometrų trasos suplanuotos taip, kad išliktų centrinėje miesto zonoje. Numatyti ir ėjimo maršrutai, o vaikų bėgimas vyks Gedimino prospekte atkarpoje nuo Odminių gatvės iki Vinco Kudirkos aikštės.

    Kada dalis gatvių bus atlaisvinta?

    Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet siekiama kuo greičiau grąžinti įprastą eismą ten, kur tai įmanoma nepažeidžiant saugumo reikalavimų. Pagal pateiktą planą Vingio parko prieigos ir didžioji dalis Žvėryno, išskyrus Upės, Vytauto ir A. Mickevičiaus gatves, transportui turėtų būti atlaisvintos nuo 15 valandos.

    Vilniaus centre ir Senamiestyje eismo ribojimai daugelyje vietų planuojami iki 19 valandos, išimtimi įvardijant Šventaragio gatvę. Šnipiškėse taip pat numatoma, kad ribojimai tęsis iki 19 valandos, todėl grįžtantiems iš miesto centro verta rinktis alternatyvius maršrutus.

    Ko tikėtis gyventojams ir svečiams?

    Tokio masto renginiuose svarbiausia tema išlieka saugumas: trasos vietose paprastai dirba policija, savanoriai ir medikai, o eismas reguliuojamas pagal realų dalyvių judėjimą. Praktikoje tai reiškia, kad ribojimų trukmė skirtingose vietose gali skirtis, todėl aktualiausia informacija dažniausiai pateikiama renginio dieną.

    Apie viešojo transporto maršrutų ir tvarkaraščių pokyčius organizatoriai skelbia atskirai, kai suderinami galutiniai sprendimai su miesto tarnybomis. Planuojantiems keliones per centrą patariama sekti oficialius pranešimus ir iš anksto numatyti papildomą laiką.

  • Vilniuje keičiamas adresas: Subačiaus gatvėje butui suteiks naują numerį – ką svarbu žinoti?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, kad Rasų seniūnijos teritorijoje esančiam butui pastate Subačiaus gatvėje bus suteiktas naujas adresas. Nurodoma, kad būstui pastate, kurio unikalus numeris 1098-7028-8016, bus priskirtas adresas Subačiaus g. 115B-24C.

    Sprendimas priimamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2011 metais sausio 25 dieną patvirtinta numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarka. Tokiais atvejais savivaldybės administracija ir seniūnija gali tikslinti adresus, kai reikia aiškesnės apskaitos ir vienareikšmės objekto identifikacijos.

    Praktikoje adreso suteikimas ar patikslinimas dažniausiai aktualus registruojant nuosavybę, sudarant sandorius, deklaruojant gyvenamąją vietą, taip pat užtikrinant sklandų pašto siuntų ir kurjerių pristatymą. Aiškus adreso formatas svarbus ir skubiosios pagalbos tarnyboms, nes padeda tiksliau nustatyti iškvietimo vietą.

    Gyventojams, kurių būsto adresas keičiamas ar tikslinamas, paprastai tenka atnaujinti dalį duomenų, kurie naudojami kasdienėje veikloje. Tai gali apimti kontaktinius adresus sutartyse su paslaugų teikėjais, korespondencijos gavimą, taip pat dokumentų ar paskyrų duomenis, kai reikalingas tikslus adreso sutapimas.

    Jeigu kyla klausimų, kaip pasikeitęs adresas atsispindės registruose ir kada duomenys bus atnaujinti, gyventojams rekomenduojama kreiptis į Rasų seniūniją ar Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Įprastai adresų pokyčiai fiksuojami oficialiose informacinėse sistemose, kad naujas numeris būtų naudojamas vienodai visose institucijose ir paslaugų grandinėse.

  • Valakupiuose užvirs pjūklai: invaziniai uosialapiai klevai šluojami iš beveik 8 hektarų

    Vilniaus miesto savivaldybė Valakupių miškuose planuoja pašalinti invazinius uosialapius klevus 7,9 hektaro plote. Darbai numatyti Valakupių girininkijos teritorijoje keliuose miško kvartaluose, kur ši rūšis jau yra susiformavusi židiniais.

    Uosialapis klevas Lietuvoje laikomas nevietine invazine medžių rūšimi, todėl jo plitimą privaloma kontroliuoti. Tokios priemonės siejamos su vietinių ekosistemų apsauga ir biologinės įvairovės išsaugojimu, nes invaziniai augalai gali greitai pakeisti natūralias bendrijas.

    Kodėl uosialapis klevas kelia grėsmę?

    Šis klevas ypač sparčiai plinta vandens telkinių pakrantėse, upių slėniuose ir drėgnesnėse vietose, kur sėklos lengvai išnešiojamos didesniais atstumais. Įsitvirtinęs jis sudaro tankius sąžalynus, kurie užstoja šviesą ir nustelbia vietines augalų rūšis.

    Ilgainiui dėl to prastėja buveinių būklė, kinta miško paklotės augalija, mažėja vietinėms rūšims tinkamų atsinaujinimo plotų. Tokie pokyčiai gali turėti grandininį poveikį ir vabzdžiams, paukščiams bei kitoms rūšims, priklausomoms nuo vietinės augalijos.

    Kodėl vieno karto neužtenka?

    Specialistai pabrėžia, kad invazinių rūšių naikinimas nėra vienkartinė akcija, o ilgalaikis procesas. Pašalinus medžius, teritorijoje gali greitai pasirodyti atžalos, o sėklos dirvožemyje ar gretimuose plotuose sudaro prielaidas atsinaujinimui.

    Dėl to po šalinimo darbų paprastai taikoma stebėsena ir pakartotinės priemonės, kad židiniai neatsikurtų. Miestuose ir jų prieigose tai ypač svarbu, nes želdynai ir pakraščiai neretai tampa invazinių rūšių plitimo starto taškais į natūralias teritorijas.

  • Vilniuje prieš rugsėjį – darbų finišas: štai gatvės, kuriose eismas netrukus keisis

    Vilniuje prieš rugsėjį – darbų finišas: štai gatvės, kuriose eismas netrukus keisis

    Vilniuje artėjant naujiems mokslo metams tęsiami intensyvūs gatvių ir susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad dalį objektų planuojama užbaigti dar iki rugsėjo pradžios, kad rudenį mieste būtų mažiau trikdžių.

    Pasak miesto atstovų, rudens pradžioje eismo srautai sostinėje tradiciškai padidėja, todėl rangovų pajėgos sutelktos pagrindinėse arterijose. Kartu primenama, kad dalis projektų apima ne tik asfaltą, bet ir nuotekų tinklus bei kitą infrastruktūrą, tad kai kurių darbų pabaigos teks palaukti.

    „Rudens pradžia Vilniuje tradiciškai reiškia didesnius transporto srautus, todėl siekiame dalį darbų užbaigti kuo greičiau“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Savivaldybės duomenimis, šiemet jau baigta apie 20 km gatvių remonto darbų. Tarp sutvarkytų ruožų minimos Subačiaus, Žaliųjų Ežerų, Kirtimų, M. K. Paco gatvės, Abiejų Tautų Respublikos plentas ir dalis Laisvės prospekto.

    Darbus rangovai tęsia maždaug 14 km gatvių atkarpų, o technika vis dar matoma Švitrigailos, P. Lukšio, A. Goštauto gatvėse, Kalvarijų gatvės ruože nuo Ozo gatvės iki K. Ulvydo gatvės, taip pat S. Konarskio, Jogailos, Džiaugsmo ir kitur.

    Iki rugsėjo pradžios važiuojamosios dalies įrengimo darbus planuojama pabaigti Geležinio Vilko, Kalvarijų, P. Lukšio, Kareivių, Šilo, Bieliūnų, S. Batoro, A. Goštauto, L. Sapiegos, Lentvario gatvėse, taip pat Laisvės prospekte. Didesnės apimties projektai tęsiami ir kitose centrinėse gatvėse, kur darbai apima rekonstrukciją bei inžinerinių tinklų atnaujinimą.

    Tikslinama eismo sistema

    Mieste kartu atnaujinami šviesoforai, diegiami eismo jutikliai ir kiti sprendimai, kurie leidžia geriau valdyti srautus piko metu. Savivaldybė nurodo, kad eismo intensyvumas rudens pradžioje gali išaugti apie 9–20 proc., todėl eismo organizavimas derinamas prie sezono pokyčių.

    Kol vyksta darbai, vairuotojams rekomenduojama piko valandomis rinktis alternatyvius maršrutus ir, jei įmanoma, vengti Švitrigailos, Žirmūnų, Ozo ir Ukmergės, Gariūnų, Džiaugsmo, Trakų ir Vokiečių, T. Narbuto, V. Kudirkos ir Rinktinės gatvių.

    Viešasis transportas dažnės

    Siekiant sumažinti spūstis ir pasiūlyti alternatyvą automobiliams, nuo rugsėjo pradžios sostinės maršrutuose numatomas didesnis viešojo transporto intensyvumas. Skelbiama, kad į gatves išriedės 633 autobusai ir troleibusai, o dalyje maršrutų reisai dažnės.

    Gyventojams primenama prieš keliones pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius ir planuoti išvykimo laiką su atsarga, ypač ryto ir vakaro piko metu. Savivaldybė taip pat ragina atkreipti dėmesį į laikinus eismo ribojimus bei kelio ženklus šalia darbų zonų.

  • Vilniaus kiemų krepšinis sprogsta: „Minuso“ superfinale – 21 seniūnijos lyderis

    Finalas prie Baltojo tilto

    Visą vasarą Vilniaus kiemuose vykęs projektas „Minusas grįžta į kiemus“ artėja prie kulminacijos: rugsėjo 6 dieną 10 valandą Baltojo tilto sporto aikštyne vyks didysis „Minuso“ superfinalas. Dėl miesto čempiono titulo varžysis 21 žaidėjas – po stipriausią atstovą iš kiekvienos Vilniaus seniūnijos.

    Finale numatyti keli kovų etapai, po kurių paaiškės du stipriausi dalyviai. Jie lemiamoje dvikovoje išsiaiškins, kas šiemet pelno Vilniaus „Minuso“ čempiono vardą.

    Žinomi veidai ir teisėjų komanda

    Renginį ves Paulius Ambrazevičius, o kovas prižiūrės kelių sričių atstovai iš krepšinio ir pramogų pasaulio. Teisėjų gretose – krepšinio turinio kūrėjas Gytis Blaževičius, buvusi krepšininkė ir televizijos laidų vedėja Dalia Belickaitė bei krepšininkas Edvinas Šeškus.

    Prie komandos prisijungs ir Simonas Litvinavičius iš Vilniaus miesto krepšinio teisėjų sąjungos, taip pat jaunosios kartos atstovai iš Sostinės krepšinio mokyklos. Tarp jų – U16 auklėtinis Rapolas Klišauskas, šiemet su Lietuvos U16 rinktine dalyvavęs Europos čempionate, ir SKM atstovas Arnas Adomavičius.

    Projektas subūrė šimtus vilniečių

    Organizatoriai skelbia, kad į turnyrą užsiregistravo daugiau nei 600 dalyvių, o rungtynės vyko 122 krepšinio aikštelėse visame mieste. Didžiausio aktyvumo sulaukė Verkių, Žirmūnų ir Šnipiškių aikštelės, kuriose varžybos pritraukė daugiausia norinčiųjų.

    Projektą inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė, „Active Vilnius“ ir „BasketNews“. Pagrindinė idėja – sugrąžinti žaidėjus į rajonų aikšteles, skatinti judėjimą ir per daugeliui nuo vaikystės pažįstamą „Minuso“ formatą telkti kaimynus bei bendruomenes.

    „Šią vasarą „Minusas“ subūrė skirtingas kartas – jauniausiems dalyviams buvo vos 8-eri, vyriausiam – 60 metų. Tai parodė, kad kiemo krepšinis vis dar geba telkti kaimynus ir bendruomenes“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Superfinalas vyks festivalio „Vilniaus dienos“ metu, kaip sporto festivalio programos dalis. Žiūrovai kviečiami atvykti su šeimomis ir draugais, palaikyti savo seniūnijos atstovą ir stebėti finalinių kovų atomazgą.

    Intrigos netrūks ir dėl prizo: pagrindinis projekto partneris „Novaturas“ turnyro nugalėtojui dovanos kelionę dviem į Egiptą. Organizatoriai tikisi, kad superfinalas taps ne tik sporto varžybomis, bet ir dar vienu postūmiu kiemų krepšiniui išlikti gyvai miesto tradicijai.

  • Ministro kova su sofos ūkininkais kelia audrą: ar nauji reikalavimai pasieks sodus?

    Viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie pirmuosius Žemės ūkio ministerijos svarstomus pokyčius, dalis sodininkų bendruomenių sako pasigendančios aiškumo, ar griežtėjanti kontrolė ir administraciniai reikalavimai nebus nukreipti į pačius smulkiausius žemės naudotojus. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija tvirtina, kad diskusijose apie žemės ūkį ši grupė dažnai lieka paraštėse.

    Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 220 000 mėgėjų sodo sklypų, esančių žemės ūkio paskirties teritorijose. Tai reiškia, kad sodininkams tiesiogiai svarbūs sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, aplinkosaugos reikalavimų, infrastruktūros ir regionų plėtros.

    Sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos: tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis derliaus suvartojama šeimose, dalis perduodama artimiesiems, o dalis realizuojama vietoje, todėl tai prisideda prie vietos maisto grandinės, nors statistikoje ne visada matoma.

    Infrastruktūra, kuri lieka ant žmonių pečių

    Asociacija pabrėžia, kad mėgėjų sodų sklypų savininkai paprastai negali pretenduoti į tiesiogines žemės ūkio išmokas ar daugelį investicinių priemonių, skirtų profesionaliems ūkiams. Pasak sodininkų atstovų, klausimas nėra apie subsidijas už kiekvieną lysvę, o apie tai, kodėl nėra taiklesnių priemonių bendrajai infrastruktūrai.

    Daugelyje sodų teritorijų dešimtmečiais kaupėsi kelių būklės, vandentvarkos, melioracijos, lietaus nuvedimo, elektros tinklų ir nuotekų tvarkymo problemos. Bendruomenės dažnai jas sprendžia savo lėšomis, nors šios teritorijos yra regionų gyvenamosios struktūros dalis ir jose realiai gyvena žmonės.

    Asociacijos vertinimu, dabartinė paramos sistema yra labiau pritaikyta stambesniems ūkio subjektams, o smulkūs žemės naudotojai lieka už daugelio instrumentų ribų. Dėl to, pasak sodininkų, diskusijoje apie kaimo plėtrai skiriamas lėšas reikėtų kalbėti ir apie infrastruktūrą ten, kur žmonės kasdien prižiūri žemę.

    Įstrigę tarp savivaldybių ir ministerijos

    Sodininkų bendrijos sako susiduriančios su instituciniu vakuumu: savivaldybėse neretai argumentuojama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl sprendimai turėtų ateiti iš Žemės ūkio ministerijos. Tačiau, anot bendrijų atstovų, pačioje ministerijoje sodininkų balsas ne visada girdimas.

    „Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą“, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

    Kas slypi už kovos su sofos ūkininkais?

    Ministrui viešojoje diskusijoje kalbant apie kovą su vadinamaisiais sofos ūkininkais, sodininkai pripažįsta į tai žiūrintys jautriai. Jų teigimu, jei akcentas bus dedamas į papildomus patikrinimus ir formalius reikalavimus mažiausiems, natūraliai kyla klausimas, ar sodininkų bendruomenės netaps lengviausiu taikiniu.

    „Pagal tokį apibūdinimą beveik visi galėtume būti pavadinti sofos ūkininkais, nors realiai prižiūrime žemę ir auginame maistą. Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, kyla klausimas, kas laukia 220 000 sodų sklypų savininkų“, – sakė J. Ravinis.

    Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į atstovavimo problemą: žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia derinami su didžiosiomis sektoriaus organizacijomis. Tuo metu sodininkai, nors jų sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir juos tiesiogiai veikia reguliavimas, į konsultacijas įtraukiami ne visada.

    2026 metų rugpjūčio 24 dieną asociacija pranešė oficialiai besikreipusi į Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio ir kaimo politiką. Tarp siūlymų minimas dalyvavimas strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos formatuose ir finansavimo priemonių pritaikymas bendrajai sodų infrastruktūrai.

    „Mes neprašome privilegijų. Prašome elementaraus dalyko, kad daugiau kaip 220 000 sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai“, – sakė J. Ravinis.