CP v2

Category: Regionai

  • Elektrėnų maudyklų vanduo patikrintas: pirmieji sezono tyrimai rodo, kur maudytis saugu

    Elektrėnų savivaldybėje paimti pirmieji šio maudymosi sezono maudyklų vandens mėginiai parodė, kad visose tikrintose vietose vanduo atitinka higienos normų reikalavimus. Savivaldybė skelbia, kad pagal gautus duomenis gyventojai ir svečiai šiuo metu gali drąsiai planuoti poilsį prie vandens.

    Mėginiai buvo paimti 2025 metų gegužės 26 dieną, o mikrobiologinius tyrimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius. Tokie tyrimai sezono pradžioje laikomi svarbia prevencine priemone, leidžiančia įvertinti, ar maudyklos nekelia padidintos užkrečiamųjų ligų rizikos.

    Tyrimų metu vertinti du pagrindiniai mikrobiologiniai rodikliai: žarninės lazdelės Escherichia coli ir žarniniai enterokokai. Šie indikatoriai padeda nustatyti galimą fekalinę taršą ir yra vieni svarbiausių vertinant, ar vanduo tinkamas maudytis.

    Pagal galiojančius reikalavimus Escherichia coli kiekis neturi viršyti 1 000 vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių enterokokų riba yra 100 vienetų 100 mililitrų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, nė vienoje tirtų maudyklų šie dydžiai nebuvo viršyti.

    Tikrintos maudyklos apėmė Elektrėnų marias, Vievio ežerą bei keletą kitų poilsio vietų, įskaitant Kareivonių tvenkinį ir Aujėdo, Nestrėvančio, Vaisiečio bei Monio ežerus. Rezultatai visose nurodytose vietose įvertinti kaip atitinkantys higienos normą.

    Elektrėnų savivaldybėje maudymosi sezonas oficialiai trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos. Visą šį laikotarpį bus tęsiama reguliari stebėsena, o naujausia informacija apie vandens būklę gyventojams paprastai skelbiama savivaldybės kanaluose ir informaciniuose stenduose prie maudyklų.

    Specialistai primena, kad net ir geriems tyrimų rezultatams esant aktualu stebėti aplinkos sąlygas: po smarkių liūčių ar staigių vandens lygio pokyčių taršos rizika gali didėti. Pastebėjus neįprastą vandens kvapą, spalvą, gausų dumblių sužydėjimą ar negyvas žuvis, rekomenduojama rinktis kitą maudymosi vietą ir apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Susitikimas Druskininkuose subūrė vadovus

    Druskininkuose surengtas Švietimo vadovų klubo susitikimas, į kurį atvyko mokyklų vadovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginio ašis – šiuolaikinė lyderystė mokykloje, bendruomenės telkimas ir praktiniai sprendimai, padedantys reaguoti į sparčiai kintančius ugdymo poreikius.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes mokykloms tenka derinti kelias kryptis vienu metu: atnaujintas ugdymo programas, mokinių pasiekimų atotrūkių mažinimą, įtraukties stiprinimą ir mokytojų trūkumo problemą. Vadovų gebėjimas susitarti dėl bendrų taisyklių ir palaikyti komandą tampa ne mažiau reikšmingas nei formali administravimo patirtis.

    Savivaldybės kryptys ir mokyklos patirtis

    Susitikimo metu Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pristatė savivaldybės švietimo kryptis, vykdomus pokyčius ir prioritetus, susijusius su ugdymo kokybe. Akcentuota, kad bendruomeniškumas ir mokyklos kultūra yra viena iš sąlygų, leidžiančių nuosekliai gerinti rezultatus ir mažinti įtampas kasdienėje veikloje.

    Savo patirtimi dalijosi Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos direktorė Jolita Petkevičienė, pristačiusi vadovavimo strategijas, kurios padeda išlaikyti aiškią kryptį net esant pokyčių nuovargiui. Aptarta, kaip planuojami sprendimai virsta realiais susitarimais mokytojų kambaryje ir klasėje, o ne lieka dokumentuose.

    Lyderystės iššūkiai: nuo motyvacijos iki kultūros

    Diskusijose daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokyklų vadovai gali motyvuoti komandas ir išlaikyti profesinį atsparumą, kai didėja administracinė našta ir lūkesčiai rezultatams. Dalyviai aptarė, kad vienkartinės priemonės dažniausiai neveikia, o ilgalaikį pokytį kuria nuoseklūs susitarimai, aiškūs prioritetai ir reguliarus grįžtamasis ryšys.

    Kalbėta ir apie mokyklos kultūros stiprinimą, kai mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai ir administracija veikia kaip viena komanda. Ši tema ypač aktuali įtraukiojo ugdymo kontekste, kai klasėse dažniau susitinka skirtingų poreikių ir patirčių mokiniai, o sprendimų reikia ieškoti greitai ir atsakingai.

    Kas inicijuoja klubą ir kokia jo misija

    Švietimo vadovų klubą inicijuoja organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ ir „Švietimas numeris vienas“. Klubo idėja – sukurti nuolatinę, gyvą erdvę mokyklų vadovams, kur galima tartis dėl sprendimų, dalintis patirtimi ir mokytis iš vadybos praktikų, taikomų ne tik švietime, bet ir kitose srityse.

    Klubinis formatas remiasi savitarpio parama ir praktiniu bendradarbiavimu, kai vadovai gali kartu analizuoti kylančias problemas ir ieškoti veikiančių modelių, pritaikomų skirtingose mokyklose. Druskininkuose vykęs susitikimas tapo dar vienu signalu, kad švietimo lyderystė Lietuvoje vis dažniau suprantama kaip komandinis darbas, o ne vieno žmogaus atsakomybė.

  • Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Neringoje įvyko kasmetinis kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių bei už viešąjį saugumą atsakingų institucijų susitikimas, skirtas pasirengti 2026 metų vasaros sezonui. Jame aptarta, kaip intensyviausiu turistiniu laikotarpiu bus užtikrinama viešoji tvarka ir gyventojų bei poilsiautojų saugumas.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų savivaldybių atstovai. Druskininkų savivaldybei atstovavo vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasitarimo dalyviai vertino praėjusio sezono pamokas ir situacijas, kurios dažniausiai kelia riziką kurortuose: dideli žmonių srautai renginiuose, eismo intensyvėjimas, incidentai prie vandens telkinių, taip pat gaisrų prevencijos ir greito reagavimo klausimai. Akcentuota, kad saugumo planavimas turi prasidėti dar iki sezono, kad tarnybų ir savivaldybių veiksmai būtų suderinti.

    „Druskininkai yra visus metus gyvas kurortas – čia nuolat vyksta renginiai, atvyksta poilsiautojai, vyksta aktyvus kultūrinis ir sporto gyvenimas. Todėl saugumo klausimai mums aktualūs ne tik vasaros sezono metu, bet ištisus metus“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasak jo, tokie susitikimai leidžia pasidalinti praktika ir iš anksto susitarti dėl konkrečių veiksmų, kai turistų srautai tampa didžiausi. Tai ypač svarbu kurortams, kuriuose vienu metu sutelkiama daug lankytojų, o viešosios tvarkos incidentai, eismo įvykiai ar nelaimės gamtoje reikalauja operatyvaus kelių institucijų darbo.

    Diskusijose daug dėmesio skirta prevencijai, kuri kurortuose dažnai duoda didžiausią efektą: matomam pareigūnų patruliavimui, saugaus eismo priemonėms, aiškesniam informavimui renginių metu ir rizikingose vietose. Taip pat aptartas tarpinstitucinis koordinavimas, kai į vieną planą suvedami policijos, ugniagesių gelbėtojų, sienos apsaugos ir savivaldybių veiksmai.

    Kurortų atstovai pabrėžė, kad 2026 metų vasarai svarbi ne tik reagavimo parengtis, bet ir nuoseklus darbas su vietos bendruomene bei verslais, kurie sezono metu tiesiogiai prisideda prie tvarkos ir saugios aplinkos. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų leis efektyviau paskirstyti pajėgas ir sumažinti incidentų riziką piko savaitgaliais.

  • „Mainukas“ Alytaus regione: kur palikti dar tinkamus daiktus ir ką galima pasiimti nemokamai

    Alytaus regiono atliekų rūšiavimo centruose veikiantis „Mainukas“ – tai erdvė, kur dar tinkami naudoti daiktai perduodami pakartotiniam naudojimui, o ne keliauja į atliekų srautą. Idėja paprasta: kuo daugiau daiktų lieka apyvartoje, tuo mažiau jų tampa atliekomis, kurioms reikia papildomų tvarkymo pajėgumų.

    Tokios iniciatyvos tiesiogiai siejasi su ES žiedinės ekonomikos kryptimi, kuri prioritetą teikia atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir tik po to – perdirbimui. Praktikoje tai reiškia, kad veikiantis daiktas turi didesnę vertę nei jo žaliavos, todėl skatinama dalintis, taisyti ir naudoti ilgiau.

    Kaip veikia „Mainukas“?

    Gyventojai į „Mainuką“ gali atnešti daiktus, kurie vis dar tinkami naudoti, o kiti lankytojai gali juos pasiimti nemokamai. Taip sudaromos sąlygos greitai ir patogiai rasti antrą gyvenimą smulkiai buitinei technikai, namų apyvokos daiktams ar stambesniems pirkiniams, kurie vienam žmogui tapo nebereikalingi.

    Nemokamai pasiimti galima ribotą kiekį: 1 elektronikos daiktą, 3 stambius daiktus ir 5 smulkius daiktus. Parduodamų daiktų kiekis neribojamas, tačiau konkreti tvarka gali priklausyti nuo centro vidaus taisyklių ir tuo metu esančios pasiūlos.

    Ką būtina žinoti prieš imant?

    „Mainuke“ daiktai nerezervuojami, todėl juos reikia pasiimti iš karto. Taip pat svarbu suprasti, kad daiktų veikimas nėra tikrinamas, jie nedezinfekuojami, o už kokybę neatsakoma, tad sprendimą verta priimti įvertinus realią daikto būklę.

    Gyventojai raginami elgtis atsakingai: atnešti tik tai, kas iš tiesų dar gali būti naudojama, ir pasiimti tik tiek, kiek planuojama pritaikyti. Tokie mainų taškai gali padėti ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti perteklinį vartojimą bei atliekų susidarymą kasdienybėje.

  • Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose pradėjo veikti naujas dienos užimtumo centras žmonėms su negalia. Socialinių paslaugų centre įrengtos modernios, šviesios ir lankytojų poreikiams pritaikytos patalpos, skirtos kūrybai, bendravimui ir kasdienių įgūdžių ugdymui.

    Centro atidaryme simbolinę juostelę perkirpo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovė Rūta Vasiliauskienė. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės vadovai, Socialinės paramos skyriaus atstovai, socialinių įstaigų darbuotojai ir bendruomenės nariai.

    „Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šio centro atsiradimo, kurie rūpinasi, kad jame būtų įdomių užsiėmimų, įtraukiančių veiklų, ir linkiu, kad tai būtų jauki, šilta vieta, kur norisi ateiti, būti, bendrauti“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dienos užimtumo centrai yra viena svarbiausių bendruomeninių paslaugų formų: jie padeda mažinti socialinę atskirtį, stiprina savarankiškumą, o šeimos nariams suteikia daugiau galimybių derinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais. Druskininkų savivaldybėje, kaip nurodyta atidarymo metu, šiuo metu veikia trys asmenų su negalia dienos užimtumo centrai ir penki vaikų dienos užimtumo centrai.

    Naujasis centras įrengtas daugiau kaip 100 kvadratinių metrų ploto erdvėse. Jose numatyti siuvimo, siuvinėjimo, tekstilės dekoravimo, makramė ir kiti kūrybiniai užsiėmimai, taip pat įrengta virtuvėlė, kuri leis lavinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Pasak „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovės Rūtos Vasiliauskienės, didesnės ir geriau pritaikytos patalpos leis aktyviau telkti bendruomenę ir pasiūlyti daugiau veiklų, kurios padeda įsitraukti į socialinį gyvenimą. Anot jos, per kelerius metus Druskininkuose pavyko suburti palaikančią bendruomenę, o savivaldybės ir partnerių įsitraukimas sudaro sąlygas paslaugoms augti.

    Centro lankytojai tikisi, kad nauja erdvė spręs iki šiol jaustą ankštumo problemą ir leis daugiau dėmesio skirti kūrybai. „Anksčiau, kai vienoje erdvėje būdavome keli su vežimėliais, labai jausdavosi vietos trūkumas. Dabar, kai matau naujas patalpas, man net širdžiai gera“, – sakė centro lankytoja Emilija.

    Druskininkų savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokios paslaugos visoje Lietuvoje juda bendruomeniškumo kryptimi: prioritetas teikiamas aplinkai, kurioje žmogus gali mokytis, kurti, bendrauti ir gauti reikalingą pagalbą kuo arčiau namų. Savivaldybė taip pat skelbia planus šių metų pabaigoje Viečiūnuose atidaryti senjorų dienos užimtumo centrą.

  • Birštonas imasi darnaus judumo projekto: per Nemuną planuojamas 309 metrų tiltas ir takų jungtys

    Birštono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą „Darnaus judumo infrastruktūros diegimas Birštono mieste“, kurio tikslas – sujungti trūkstamas pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpas ir užtikrinti patogų, nenutrūkstamą judėjimą mieste.

    Pasak savivaldybės, pokyčiai svarbūs tiek Birštono gyventojams, tiek kurorto svečiams: tikimasi patogesnių maršrutų tarp miesto dalių, didesnio saugumo ir mažesnio transporto poveikio aplinkai.

    Pagrindinis akcentas – tiltas per Nemuną

    Viena didžiausių projekto dalių – pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nemuną statyba Birštone. Jis būtų įrengtas tarp A. S. Zenkevičiaus krantinės ir Turistų gatvės.

    Numatoma, kad projektuojamo tilto ilgis sieks apie 309 metrus. Savivaldybė tikisi, kad tiltas taps svarbia jungtimi kasdieniams maršrutams ir turizmui, ypač šiltuoju sezonu, kai kurorte išauga pėsčiųjų ir dviratininkų srautai.

    Numatytos ir naujos takų jungtys

    Projektu taip pat planuojama įrengti dviračių ir pėsčiųjų tako jungtį nuo viaduko per A16 magistralinį kelią iki Lakštingalų tako. Šios jungties ilgis turėtų siekti apie 350 metrų.

    Tokios trūkstamos jungtys, savivaldybių praktikoje, dažnai yra kritinės: jos leidžia išvengti pavojingų atkarpų, kai pėstieji ar dviratininkai priversti dalintis kelkraščiu su automobilių srautu, ir sukuria logiškesnį maršrutų tinklą.

    Kaina ir finansavimas

    Bendra projekto vertė siekia 10 414 653,28 eurų. Iš jų 7 565 129,65 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 2 849 523,63 eurų – Birštono savivaldybės biudžeto lėšos.

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir prisideda prie Darnaus judumo Birštono mieste plano įgyvendinimo.

    „Šiuo projektu siekiame užtikrinti nepertraukiamą darnaus judumo infrastruktūrą, įrengiant trūkstamas pėsčiųjų ir dviračių takų jungtis“, – teigiama Birštono savivaldybės pranešime.

  • Biržų rajono savivaldybė patvirtino 2025 metų ataskaitų rinkinį: kas jame svarbiausia?

    Biržų rajono savivaldybė patvirtino 2025 metų ataskaitų rinkinį: kas jame svarbiausia?

    Biržų rajono savivaldybės taryba 38-ajame posėdyje patvirtino 2025 metų metinių ataskaitų rinkinį. Dokumentas apibendrina savivaldybės metų veiklos rezultatus, įgyvendintus sprendimus ir pagrindines kryptis, kuriomis planuojama judėti toliau.

    Savivaldybė pabrėžia, kad ataskaitų rinkinys skirtas gyventojams ir bendruomenei aiškiai parodyti, kaip buvo vykdomi tarybos sprendimai ir administracijos darbai. Tokie rinkiniai paprastai apima paslaugų kokybės, infrastruktūros, socialinių paslaugų, švietimo ir kitų sričių rodiklius, taip pat planus ateinantiems laikotarpiams.

    Pristatydamas 2025 metų veiklos rezultatus, Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius akcentavo ilgalaikę kryptį, susijusią su rekreacijos ir sveikatinimo paslaugų plėtra bei tvarumo siekiais.

    „Komandinis darbas Savivaldybėje šiandien leidžia mums kryptingai judėti į priekį ir pasiekti norimų rezultatų. Mūsų vizija yra aiški ir ambicinga – Biržų rajono savivaldybė turi tapti rekreacijos, relaksacijos ir reabilitacijos paslaugų lydere Šiaurės Lietuvoje, tvariu, atviru ir žaliu galimybių kraštu“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Viešajame sektoriuje metinės ataskaitos tampa vis svarbesnės ir dėl skaidrumo: gyventojai jose ieško atsakymų, kaip panaudojami biudžeto asignavimai, kokie projektai davė apčiuopiamą naudą ir kur dar reikia pokyčių. Savivaldybėms tai taip pat yra būdas įvardyti prioritetus, pagrįsti investicijų poreikius ir aiškiau komunikuoti pažangą.

    Biržų rajono savivaldybė nurodo, kad 2025 metų ataskaitų rinkinys yra parengtas kaip vienas dokumentų paketas, kad gyventojams būtų patogiau susipažinti su svarbiausia informacija vienoje vietoje. Tikimasi, kad rinkinys padės bendruomenei geriau suprasti savivaldybės veiklos rezultatus ir planuojamus darbus.

  • Alytaus „Mainukas“ rūšiavimo centruose: kaip atiduoti daiktus ir ką nemokamai pasiimti

    Alytaus regiono rūšiavimo centruose veikia „Mainukas“ – daiktų dalijimosi erdvė, kur dar tinkami naudoti daiktai gali rasti naujus šeimininkus. Iniciatyvos tikslas – mažinti atliekų kiekį ir skatinti pakartotinį naudojimą, kad tvarkingi daiktai nepatektų į šiukšlių srautą.

    Gyventojai į „Mainuką“ gali atnešti daiktus, kurie vis dar tinkami naudoti, o kiti – nemokamai pasiimti tai, ko jiems reikia. Toks apsikeitimo modelis padeda ne tik sumažinti išmetamų daiktų kiekį, bet ir sutaupyti, ypač kai prireikia buityje dažnai naudojamų, tačiau nebūtinai naujų daiktų.

    Nemokamai pasiimti galima ribotą kiekį: vieną elektronikos daiktą, tris stambius daiktus ir penkis smulkius daiktus. Tuo metu atnešamų daiktų kiekis nėra ribojamas – svarbiausia, kad jie būtų tokios būklės, kuri leistų jais realiai naudotis.

    „Mainuke“ galioja ir aiškios taisyklės: daiktai nerezervuojami, todėl radus tinkamą daiktą jį reikia pasiimti iš karto. Taip pat nurodoma, kad daiktų veikimas nėra tikrinamas, jie nedezinfekuojami, o už jų kokybę neatsakoma, todėl prieš parsinešant verta apžiūrėti, įvertinti būklę ir galimą pritaikymą.

    Organizatoriai kviečia „Mainuku“ naudotis atsakingai: atnešti tik tai, kas dar gali būti praversti kitiems, ir pasiimti tik tai, kam tikrai bus suteiktas antras šansas. Praktika rodo, kad tokios dalijimosi vietos prisideda prie žiedinės ekonomikos – kai daiktai naudojami ilgiau, mažėja poreikis pirkti naujus, o kartu ir atliekų bei išteklių švaistymas.

    Tekstas parengtas pagal Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pateiktą informaciją.

  • Biržų vicemeras įteikė mero dovaną Violetai Valintėlienei: įvertintas ilgametis darbas švietime

    Biržų vicemeras įteikė mero dovaną Violetai Valintėlienei: įvertintas ilgametis darbas švietime

    Biržų savivaldybėje pagerbta Biržų lopšelio-darželio „Genys“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Valintėlienė. Jai perduota mero dovana ir padėkota už ilgametį darbą švietimo sistemoje bei nuoseklų indėlį į ugdymo kokybės stiprinimą.

    Dovaną ir padėką pedagogei įteikė savivaldybės vicemeras Steponas Staškevičius, kartu dalyvavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šis įvertinimas skirtas ne tik už kasdienį darbą, bet ir už atsakingą vadybinę veiklą.

    Pasak savivaldybės, V. Valintėlienės veikla siejama su profesionaliu ugdymo proceso organizavimu, bendruomenės telkimu ir pedagogų komandos stiprinimu. Tokie sprendimai ypač svarbūs ikimokykliniame ugdyme, kur ugdymo kokybę lemia ir nuoseklus darbas su vaikais, ir gerai veikianti įstaigos komanda.

    Švietimo įstaigoms visoje Lietuvoje susiduriant su pedagogų trūkumu ir didėjančiais ugdymo kokybės lūkesčiais, savivaldybės dėmesys ilgametę patirtį turintiems specialistams tampa ir praktine motyvavimo priemone. Tokie įvertinimai dažnai prisideda prie darbuotojų išlaikymo, skatina profesinį pasididžiavimą ir siunčia aiškią žinutę bendruomenei apie ugdymo svarbą.

    Biržų savivaldybė pažymėjo, kad V. Valintėlienės darbas yra reikšmingas tiek pačiai ugdymo įstaigai, tiek platesnei švietimo bendruomenei. Dėkojant akcentuota, jog nuoseklus profesionalumas ir atsakomybė ilgainiui kuria tvaresnius pokyčius, o jų rezultatus mato vaikai, tėvai ir pedagogai.

  • Birštone gegužės 29 dieną – Kaimynų diena: kurortinis aprangos kodas ir 180 metų sukakties akcentai

    Birštone gegužės 29 dieną vyks Kaimynų dienos šventė, kuri šiame kurorte rengiama jau septintą kartą. Organizatoriai kviečia gyventojus ir svečius susitikti, pabendrauti ir jaukiai praleisti vakarą bendruomeniškoje atmosferoje.

    Šių metų renginys išsiskirs tuo, kad jis bus siejamas su Birštono kurorto 180 metų sukaktimi. Sukaktis primena kurorto raidos ištakas, kurios tradiciškai siejamos su 1846 metais, kai buvo atrasti mineraliniai šaltiniai, vėliau nulėmę vietovės gydymo ir poilsio kryptį.

    Šventės metu siūloma ne tik susiburti kaimynystės ratui, bet ir prisiminti, kaip Birštonas iš gydymo vietos pamažu tapo kurortu su aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tokie renginiai pastaraisiais metais vis dažniau tampa proga vietos bendruomenėms stiprinti ryšius ir įtraukti atvykstančius kurorto svečius.

    Organizatoriai taip pat skelbia aprangos kodą – kurortinis. Dalyvius kviečiama kūrybiškai pasipuošti, įsijausti į šventinę nuotaiką ir kartu patirti Birštono kurorto istorijos dvasią.

    Renginio programa ir detalės skelbiamos Birštono turizmo informacijos kanaluose. Šventę pristato Birštono savivaldybė.