Category: Regionai

  • Nukentėjote nuo smurtinio nusikaltimo? Štai kada valstybė gali atlyginti žalą už kaltininką

    Nukentėję nuo smurtinių nusikaltimų žmonės Lietuvoje turi teisę siekti ne tik teisingumo baudžiamojoje byloje, bet ir žalos atlyginimo. Įstatymai numato galimybę atgauti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, o tam tikrais atvejais pagalbą gali suteikti ir valstybė.

    Praktikoje dažna problema ta, kad net ir teismui priteisus žalos atlyginimą, realiai jo iš kaltininko išieškoti nepavyksta. Būtent tokiose situacijose svarbu žinoti, kokios yra alternatyvos ir kur kreiptis, kad procesas neužsitęstų metų metus.

    Baudžiamajame procese nukentėjęs asmuo gali pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir arba neturtinės žalos atlyginimo. Tai leidžia teismo sprendimu įtvirtinti konkrečią priteisiamą sumą ir vėliau ją išieškoti įprasta tvarka.

    Jeigu teismas žalos atlyginimą priteisė, tačiau išieškojimas nepavyksta, tam tikromis sąlygomis galima kreiptis dėl kompensacijos iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo. Svarbu suprasti, kad kompensacija nėra skiriama automatiškai, kiekvienu atveju vertinama, ar tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos.

    Kur ir kaip teikti prašymą

    Dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo prašymai teikiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos ši tarnyba vykdo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojos funkcijas ir nagrinėja gyventojų prašymus.

    Prašymą galima pateikti keliais būdais: elektroniniu paštu, paštu arba atvykus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teritorinius padalinius. Konsultacijoms taip pat naudojamas telefono ryšys, o pagrindinė nurodoma vieta Vilniuje yra Mindaugo gatvė.

    Terminai, kurių geriau nelaukti

    Paprastai prašymas dėl kompensacijos turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista žala, įsiteisėjimo. Tai reiškia, kad svarbu sekti ne bylos pradžios, o būtent įsiteisėjusio sprendimo datą.

    Jeigu terminas praleidžiamas dėl svarbių priežasčių, gali būti sprendžiamas jo atnaujinimo klausimas įstatyme nustatyta tvarka. Vis dėlto institucijos ragina nelaukti termino pabaigos, nes kuo anksčiau pradedamas procesas, tuo aiškesnės galimybės gauti sprendimą ir reikalingą pagalbą.

    Ar įmanoma gauti kompensaciją avansu?

    Įstatymai numato, kad tam tikrais atvejais kompensacija gali būti skiriama avansu dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Tai aktualu situacijose, kai nukentėjusiajam skubiai reikalingos lėšos, pavyzdžiui, gydymo, reabilitacijos ar kitoms su nusikaltimo padariniais susijusioms išlaidoms.

    Kiekvienu atveju vertinama, ar yra teisinis pagrindas avansui ir ar pateikti duomenys leidžia pagrįsti būtinybę. Dėl to rekomenduojama kuo anksčiau rinkti dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas ir žalą, bei konsultuotis dėl prašymo turinio.

    Jeigu kyla abejonių, ar kompensacija priklauso, vis tiek verta kreiptis ir pasiteirauti. Nukentėjusiajam nereikia pačiam galutinai įvertinti, ar atitinka visas sąlygas, institucijos gali paaiškinti, kokie dokumentai reikalingi ir kokie tolesni žingsniai tinkamiausi konkrečioje situacijoje.

  • Ne tik pasivaikščiojimas: Zaraso ežero saloje – 15 stotelių žygis ir tvarūs prizai

    Ne tik pasivaikščiojimas: Zaraso ežero saloje – 15 stotelių žygis ir tvarūs prizai

    Zarasų rajono savivaldybė, minėdama Europos judumo savaitę, kviečia gyventojus ir miesto svečius į savarankišką patyriminį-pažintinį žygį Zaraso ežero Didžiojoje saloje. Maršrutas pritaikytas ramiam ėjimui, o svarbiausia jo dalis – 15 informacinių stotelių, kuriose galima sužinoti daugiau apie salos aplinką ir jos ekosistemą.

    Kiekviename punkte dalyviai ras QR kodus: juos nuskenavus telefonu pateikiama informacija ir trumpos užduotys. Taip žygis tampa ne vien fiziniu aktyvumu, bet ir pažintine patirtimi, skatinančia atidžiau pastebėti gamtą, įvertinti žmogaus poveikį aplinkai ir pasitikrinti žinias.

    Kaip vyks žygis saloje?

    Žygiui parengtas maršruto žemėlapis su pažymėtais punktais, todėl orientuotis turėtų būti paprasta ir pirmą kartą saloje apsilankiusiems žmonėms. Didžioji dalis stotelių įrengtos šalia takų, tad specialiai ieškoti nuošalesnių vietų ar klaidžioti nepažįstamais takeliais nereikės.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra varžybos dėl greičio, o kvietimas judėti tvariai ir prasmingai. Europos judumo savaitė kasmet ragina rinktis ėjimą pėsčiomis, dviratį ar viešąjį transportą, o tokie žygiai tampa patraukliu būdu įpročius keisti be papildomų išlaidų ir sudėtingo pasiruošimo.

    Prizai ir atminimo dovanos

    Paskelbta, kad trijų pirmųjų, įveikusių maršrutą ir nusifotografavusių prie ne mažiau nei aštuonių punktų, laukia tvarūs prizai. Atminimo dovanos numatytos ir kitiems dalyviams, kurie įvykdys tas pačias sąlygas.

    Prizus kviečiama atsiimti iki rugsėjo 23 dienos 17 valandos Zarasų rajono savivaldybėje, 227 kabinete. Papildoma informacija teikiama telefonu ir elektroniniu paštu, nurodytais savivaldybės pranešime.

    Ką verta pasiruošti?

    Į žygį patariama pasiimti vandens ir avėti patogią sportinę avalynę, o telefoną turėti įkrautą, kad būtų galima nuskenuoti QR kodus. Kadangi žygis savarankiškas, dalyviai gali pasirinkti jiems patogiausią laiką ir tempą.

    Organizatoriai kviečia Didžiojoje saloje ne tik pajudėti, bet ir sustiprinti ryšį su gamta, trumpam atsitraukiant nuo kasdienio tempo. Toks formatas ypač tinkamas šeimoms, pavieniams žygeiviams ar draugų kompanijoms, ieškančioms ramesnės, bet turiningos veiklos.

  • Visaginas ruošiasi svarbiems sprendimams: aiškūs komitetų posėdžių laikai rugsėjo 22–23 dienomis

    Visaginas ruošiasi svarbiems sprendimams: aiškūs komitetų posėdžių laikai rugsėjo 22–23 dienomis

    Visagino savivaldybė paskelbė 2026 metų rugsėjo 22–23 dienomis vyksiančių Savivaldybės tarybos komitetų posėdžių grafiką. Nurodoma, kad posėdžių organizavimo forma gali skirtis, nes dėl dalyvavimo nuotoliu ar atvykus į posėdžių salę sprendžia kiekvieno komiteto pirmininkas.

    Rugsėjo 22 dieną 9.00 valandą šaukiamas Biudžeto ir finansų komiteto posėdis. Po jo, 11.00 valandą, numatytas Kontrolės komiteto posėdis.

    Ta pačią dieną 13.00 valandą renkasi Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komitetas. Vėliau, 16.00 valandą, vyks Švietimo ir savivaldos komiteto posėdis.

    Rugsėjo 23 dieną 13.00 valandą šaukiamas Ekonomikos ir verslo komiteto posėdis. 15.00 valandą numatytas Kultūros ir sporto komiteto posėdis.

    Savivaldybė primena, kad komitetų posėdžiai yra svarbi tarybos darbo dalis, kurioje nagrinėjami sprendimų projektai ir teikiamos išvados prieš juos svarstant tarybos posėdyje. Gyventojams aktualiausi klausimai dažniausiai susiję su savivaldybės biudžeto planavimu, viešųjų paslaugų organizavimu, švietimo įstaigų tinklu, socialine parama, sveikatos paslaugų prieinamumu bei miesto infrastruktūros ir verslo aplinkos gerinimu.

    Planuojantiems stebėti posėdžius ar juose dalyvauti rekomenduojama iš anksto pasitikrinti konkretaus komiteto sprendimą dėl posėdžio formato ir darbotvarkę. Darbotvarkės paprastai skelbiamos savivaldybės informavimo kanaluose prieš posėdžius, kad bendruomenė galėtų susipažinti su svarstomais klausimais.

  • Nacionalinis judumo iššūkis 2026 grįžta: ką prarandate, jei nepažingsniuosite už Zarasus?

    Nacionalinis judumo iššūkis 2026 grįžta: ką prarandate, jei nepažingsniuosite už Zarasus?

    Nacionalinis judumo iššūkis 2026 metais kviečia gyventojus daugiau judėti ir rinkti žingsnius savo pasirinktai komandai. Zarasų krašto žmonės raginami jungtis prie Miestų iššūkio ir kasdienius pasivaikščiojimus paversti taškais Zarasams.

    Organizatoriai skelbia, kad praėjusiais metais iššūkyje dalyvavo 172 000 žmonių, kurie kartu sukaupė apie 50 mlrd. žingsnių. Vidutinis dalyvių aktyvumas siekė 57 minutes per dieną, o tai atitinka dažniausiai rekomenduojamą suaugusiųjų fizinio aktyvumo kryptį, kai svarbu judėti reguliariai ir sukaupti bent kelias dešimtis aktyvių minučių kasdien.

    Kodėl verta prisijungti?

    Reguliarus ėjimas yra vienas paprasčiausių būdų didinti ištvermę ir stiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą, o papildomas kasdienis aktyvumas dažnai siejamas ir su geresne emocine savijauta. Vis dažniau akcentuojama, kad svarbiausia ne vienkartinės intensyvios treniruotės, o pastovus judėjimas, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami.

    Iššūkio formatas remiasi komandiniu principu, todėl net ir trumpi pasivaikščiojimai prisideda prie bendro rezultato. Dėl to iniciatyva ypač patogi šeimoms, bendradarbiams ar bendruomenėms, kurioms svarbu turėti aiškų tikslą ir motyvaciją.

    Kaip skaičiuojami žingsniai?

    Norint dalyvauti, reikia įsidiegti programėlę „Walk15“, prisijungti prie Nacionalinio judumo iššūkio ir pasirinkti Miestų iššūkį bei Zarasus. Tuomet žingsniai fiksuojami telefone, o rezultatai sumuojami komandos įskaitoje.

    Šiemet dalyviai gali rinktis iš kelių krypčių, tarp kurių yra miestų, miestelių, bendruomenių, pasaulio lietuvių, mokyklų, aukštųjų mokyklų, viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų bei dviračių kategorijos. Tai leidžia prisijungti ne tik pagal gyvenamąją vietą, bet ir pagal bendruomenę ar organizaciją.

    Datos ir apdovanojimai

    Iššūkis vyksta nuo rugsėjo 16 dienos iki lapkričio 16 dienos. Organizatoriai skelbia, kad trys aktyviausios kiekvienos kategorijos komandos bei viena komanda, išlaikiusi didžiausią žingsnių vidurkį, bus apdovanotos Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

    „Kviečiame vienytis ir žingsniuoti už Zarasus: kiekvienas žingsnis svarbus ir mūsų sveikatai, ir miestui“, – teigiama Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pateiktoje informacijoje.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas grįžta spalį: kas gali dalyvauti ir kodėl verta išbandyti

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas grįžta spalį: kas gali dalyvauti ir kodėl verta išbandyti

    Spalį Lietuvoje vyks Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas, kviesiantis moksleivius, studentus, pedagogus ir visus besidominčius gamtos apsauga pasitikrinti žinias. Iniciatyvą nuo 2011 metais organizuoja VšĮ „Žaliosios politikos institutas“, o renginys kasmet siekia didinti visuomenės aplinkosauginį raštingumą.

    Šiemet egzaminas numatytas 2026 metais spalio 23 dieną ir vyks nuotoliniu būdu specialioje internetinėje platformoje. Dalyviai atsakinės į klausimus apie klimato kaitą, taršos mažinimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką, biologinę įvairovę ir tvaresnius vartojimo įpročius.

    Tokios temos aktualios ne tik dėl augančių ekstremalių orų reiškinių, bet ir dėl ES klimato tikslų, numatančių reikšmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą iki 2030 metų bei klimato neutralumą iki 2050 metų. Praktiniai sprendimai kasdienybėje, nuo energijos taupymo iki rūšiavimo, tampa vis svarbesni tiek namų ūkiams, tiek organizacijoms.

    Organizatoriai skelbia keturias dalyvių kategorijas: pradedantieji, smalsuoliai, tyrinėtojai ir ekspertai. Tokia struktūra leidžia pritaikyti klausimų sudėtingumą skirtingoms amžiaus grupėms ir patirties lygiui, kad dalyvauti būtų prasminga ir mokiniams, ir specialistams.

    Po egzamino dalyviai elektroniniu paštu gaus ne tik savo rezultatą, bet ir teisingus atsakymus bei paaiškinimus, kurie padeda mokytis iš klaidų. Geriausiai pasirodžiusiems numatomi diplomai ir prizai, kuriuos paprastai steigia partneriai ir prie iniciatyvos prisijungiančios savivaldybės.

    „Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas – tai ne tik žinių patikrinimas, bet ir galimybė ugdyti atsakingą, aplinkai draugišką visuomenę“, – sakė VšĮ „Žaliosios politikos instituto“ direktorius Remigijus Lapinskas.

    Aplinkosauginis švietimas pastaraisiais metais vis dažniau siejamas su praktiniais įgūdžiais: kaip atpažinti žaliąjį smegenų plovimą, įvertinti produkto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą ar suprasti, kuo skiriasi atliekų prevencija nuo paprasto rūšiavimo. Organizatoriai pabrėžia, kad net trumpas žinių testas gali tapti paskata pasidomėti patikimais šaltiniais ir priimti labiau pagrįstus sprendimus kasdien.

  • Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymo sezono tvarka: kada gyventojai galės spręsti patys?

    Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymo sezono tvarka: kada gyventojai galės spręsti patys?

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, nustatantys vienodesnę šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką visoje Lietuvoje. Pokyčiais siekiama aiškesnio reguliavimo ir daugiau sprendimų galios perduoti daugiabučių gyventojams.

    Naujoji bendra šildymo sezono trukmė numatoma nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Vis dėlto ši „kalendorinė“ riba nebus absoliuti, nes tvarka palieka galimybę šildymą pradėti anksčiau ar baigti vėliau pagal faktines oro sąlygas.

    Jeigu tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių šilumos, šildymo sezonas galės prasidėti anksčiau. Atvirkščiai, šildymas galės būti baigtas, kai tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra bus aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos.

    Kas realiai įjungs ir išjungs šildymą?

    Kaip ir iki šiol, šilumos tiekėjas užtikrins šilumos tiekimą iki pastatų įvadų, o sprendimai pastato viduje priklausys nuo namo šildymo sistemos valdymo. Praktikoje šildymą daugiabučiuose įjungia arba išjungia šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, veikdamas pagal nustatytą tvarką ar gyventojų priimtą sprendimą.

    Svarbus pokytis gyventojams tas, kad daugiau reikšmės turės namo techninė būklė ir šilumos punkto tipas. Būtent nuo to priklausys, ar konkretaus daugiabučio gyventojai galės lanksčiau nuspręsti dėl šildymo pradžios ir pabaigos.

    Modernizuotas šilumos punktas suteiks daugiau laisvės

    Daugiabučiuose, kuriuose įrengtas modernizuotas, automatizuotas šilumos punktas, gyventojai galės patys nuspręsti, kada pradėti arba baigti savo namo šildymo sezoną. Tam reikės butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos, tai yra 50 proc. plius 1 balsas.

    Jeigu toks sprendimas bus priimtas, šildymas galės būti pradėtas ar baigtas kitu laiku nei bendrai nustatytas laikotarpis. Jeigu gyventojai atskiro sprendimo nepriims, šildymas bus organizuojamas pagal visoje šalyje galiojančią tvarką.

    Kada spręs savivaldybė?

    Daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktas nėra modernizuotas, šildymo sezono pradžios ir pabaigos datą ir toliau nustatys savivaldybė. Savivaldybių sprendimai taip pat bus taikomi ugdymo, gydymo ir kitoms visuomeninėms įstaigoms, kur svarbus paslaugų tęstinumas ir vidaus mikroklimato reikalavimai.

    Artėjant šildymo sezonui gyventojams rekomenduojama pasitikslinti, koks šilumos punktas įrengtas jų name ir ar yra techninės galimybės lanksčiau reguliuoti šildymą. Šią informaciją paprastai suteikia namo administratorius, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad automatizuoti šilumos punktai ir pastatų balansavimas dažniausiai padeda tiksliau palaikyti komforto temperatūrą ir mažinti šilumos švaistymą pereinamaisiais sezonais. Todėl praktinis naujos tvarkos efektas daugeliui namų bus tiesiogiai susijęs su modernizacijos lygiu ir gyventojų gebėjimu susitarti dėl bendrų sprendimų.

  • Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis ir kaip padeda specialistai

    Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis ir kaip padeda specialistai

    Atvira savaitė su specialistais

    Rugsėjo 21 dieną Lietuvoje minima Priklausomybių konsultanto diena, o šia proga Priklausomybės ligų specialistų asociacijos nariai inicijuoja atvirą savaitę „Pagalba arčiau“.

    Rugsėjo 21–26 dienomis gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis individualiomis priklausomybių konsultanto konsultacijomis. Jos skirtos tiek patiriantiems sunkumų, tiek ieškantiems aiškesnio kelio, kur ir kokios pagalbos galima gauti.

    Kokiais atvejais verta kreiptis?

    Konsultacijos orientuotos į žmones, susiduriančius su alkoholio vartojimo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimo problemomis. Taip pat jos aktualios tiems, kurie pastebi rizikingą elgesį, bet dar nėra tikri, ar tai jau priklausomybė.

    Pagalba skirta ir artimiesiems, kuriuos neramina šeimos nario ar draugo vartojimas, nuotaikų svyravimai, finansinės ar santykių problemos. Praktikoje dažnai būtent artimieji pirmieji ieško informacijos, kaip kalbėtis ir kaip paskatinti kreiptis pagalbos.

    Kaip vyksta konsultacijos?

    Patyrę konsultantai konsultuos telefonu, nuotoliu, el. paštu ir gyvai, priklausomai nuo žmogaus situacijos bei galimybių. Tokia forma leidžia pagalbą pasiekti ir mažesnių miestų gyventojams, ir tiems, kuriems svarbus anonimiškumas.

    Konsultacijų metu paprastai įvertinama situacija, aptariami vartojimo ar lošimo rizikos ženklai, motyvacija keisti elgesį ir realūs pirmieji žingsniai. Žmogui taip pat paaiškinama, kokios paslaugos gali būti reikalingos toliau, pavyzdžiui, gydytojo psichiatro konsultacija, psichologinė pagalba ar ilgalaikės programos.

    „Pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, tai sprendimas pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais“, – sako priklausomybių srityje dirbantys konsultantai.

    Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau pradedama ieškoti pagalbos, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemos progresavimą ir sumažinti pasekmes sveikatai, santykiams bei finansams. Net viena konsultacija gali padėti susidėlioti planą, kaip elgtis toliau ir kur kreiptis dėl tęstinės pagalbos.

  • Smalvuose masažų projektas pritraukė 3 kartus daugiau žmonių: ką tai sako apie stresą regione

    Smalvuose masažų projektas pritraukė 3 kartus daugiau žmonių: ką tai sako apie stresą regione

    Smalvų bendruomenė šiais metais įgyvendino Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Balansas: kūno ir psichikos stiprinimas per masažą“. Jo tikslas buvo paprastas, bet aktualus: sudaryti sąlygas vietos gyventojams lengviau pasirūpinti fizine ir emocine savijauta neišvykstant iš savo gyvenamosios vietos.

    Projekto metu bendruomenės nariai galėjo pasinaudoti termomasažine lova, kuri padeda atpalaiduoti raumenis ir mažinti įtampą. Praktikoje tai virto ne tik poilsio procedūra, bet ir konkrečiu paskatinimu skirti laiko reguliariam savijautos gerinimui.

    Per du projekto įgyvendinimo mėnesius paslaugomis pasinaudojo 150 žmonių, nors planuota buvo 50 dalyvių. Toks rezultatas rodo, kad net ir nedidelėse vietovėse, kur paslaugų pasirinkimas įprastai mažesnis, sveikatinimo iniciatyvos gali sulaukti itin didelio poreikio.

    Bendruomenė pabrėžia, kad gyventojams svarbi buvo galimybė gauti paslaugą vietoje, nepatiriant papildomų kelionės išlaidų ir laiko sąnaudų. Dalyviai išskyrė, kad procedūros padėjo sumažinti įtampą, geriau pailsėti ir bent trumpam atsitraukti nuo kasdienio tempo.

    Šis pavyzdys atliepia ir platesnes visuomenės sveikatos tendencijas: augant kalbėjimui apie psichikos sveikatą, vis dažniau ieškoma prieinamų, kasdienybėje pritaikomų būdų įtampai mažinti. Savivaldybių remiami bendruomeniniai projektai neretai tampa vienu iš greičiausių kelių pasiekti žmones, kuriems sveikatinimo paslaugos kitu atveju būtų sunkiau prieinamos.

    Smalvų bendruomenė dėkoja Zarasų rajono savivaldybei už finansinę paramą ir galimybę įgyvendinti iniciatyvą. Organizatorių teigimu, didelis dalyvių skaičius tapo aiškiu signalu, kad panašios priemonės ateityje galėtų būti tęsiamos ir plečiamos.

  • Patyrėte smurtinį nusikaltimą? Štai kada valstybė gali kompensuoti žalą ir ką daryti

    Patyrėte smurtinį nusikaltimą? Štai kada valstybė gali kompensuoti žalą ir ką daryti

    Patyrus smurtinį nusikaltimą, nukentėjęs asmuo turi teisę siekti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Praktikoje tai dažniausiai daroma baudžiamojo proceso metu pareiškiant civilinį ieškinį, kad žalos klausimas būtų sprendžiamas kartu su byla.

    Teismui priteisus žalą, atsakingas asmuo privalo ją atlyginti. Vis dėlto jei priteistos sumos realiai nepavyksta išieškoti, tam tikrais atvejais gali padėti valstybė, kompensuodama žalą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo.

    Kaip veikia valstybės kompensacija?

    Valstybės kompensacija nėra automatinė: kiekvienas prašymas vertinamas individualiai, tikrinant, ar atitinkamos įstatyme numatytos sąlygos. Paprastai svarbiausia, kad žala būtų priteista teismo sprendimu ir būtų pagrindas konstatuoti, jog išieškojimas iš kaltininko yra neįmanomas arba itin apsunkintas.

    Kompensavimas iš fondo paprastai suprantamas kaip pagalbos mechanizmas, kai nukentėjusysis nelieka vienas prieš formaliai laimėtą, bet realiai neįvykdomą sprendimą. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai nusikaltimą padaręs asmuo neturi turto, pajamų arba jų nepakanka, o nukentėjusiajam tenka gydymo, reabilitacijos ar kitos būtinos išlaidos.

    Kur kreiptis ir kaip pateikti prašymą?

    Dėl kompensacijos reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos ši tarnyba vykdo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos administravimo funkcijas ir nagrinėja prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo.

    Prašymai gali būti teikiami elektroniniu paštu, paštu arba atvykus į teritorinius padalinius. Taip pat galima konsultuotis telefonu +370 690 02 233 arba kreiptis adresu Mindaugo g. 12, Vilnius.

    Terminai ir galimybė gauti avansą

    Paprastai prašymas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista žala, įsiteisėjimo. Jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jo atnaujinimas sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

    Kai kuriais atvejais kompensacija gali būti skiriama dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją avansu, jei tenkinamos nustatytos sąlygos, o nukentėjusiajam būtina skubi finansinė pagalba, pavyzdžiui, gydymui ar kitoms su nusikaltimu susijusioms išlaidoms padengti.

    Jei kyla abejonių, ar priklauso kompensacija, rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau ir pasikonsultuoti. Nukentėjusiajam nereikia pačiam galutinai nuspręsti, ar visos sąlygos įvykdytos, nes konkrečią situaciją įvertina kompetentinga institucija ir nurodo, kokių dokumentų bei veiksmų gali prireikti.

    Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

  • Nemenčinėje veteranų biatlono taurė: latvių dominavimas ir „Nempolio“ prizinės vietos

    Nemenčinėje veteranų biatlono taurė: latvių dominavimas ir „Nempolio“ prizinės vietos

    Rugsėjo 12 dieną ir rugsėjo 13 dieną Nemenčinėje surengtos Baltijos šalių veteranų biatlono taurės varžybos subūrė sportininkus iš Lietuvos ir Latvijos. Startuose dalyvavo atstovai iš Talsių, Rygos, Ignalinos, Vilniaus, Kauno ir Nemenčinės, o dalis prizinių vietų liko ir šeimininkams.

    Pirmąją varžybų dieną dalyviai rungėsi 7,5 ir 10 kilometrų distancijose, kurias įveikė dviračiais. Trasose sportininkai atliko keturis šaudymo etapus, po du kartus gulint ir stovint, o už kiekvieną nepataikytą šūvį buvo skiriamos laiko baudos.

    Varžybas pradėjo moterys 7,5 kilometro rungtyje, vėliau startavo vyrai 10 kilometrų lenktynėse. Moterų įskaitoje pirmąją vietą iškovojo latvė Annija Pušnakova, distanciją įveikusi per 41 minutę 39 sekundes.

    Vyrų V-1 kategorijoje nugalėjo latvis Anrijs Pušnakovs, 10 kilometrų trasoje užfiksavęs 53 minučių rezultatą. Jo šaudymo protokole užfiksuota 10 klaidų, tačiau bendras laikas leido aplenkti varžovus.

    M-3 kategorijoje pirmąją vietą iškovojo latvis Andis Apse, finišavęs per 45 minutes 38 sekundes ir padaręs 7 klaidas šaudykloje. Trečiąją vietą šioje grupėje pelnė sporto klubo „Nempolis“ atstovas Laimis Raudeliūnas, 10 kilometrų distanciją įveikęs per 48 minutes 57 sekundes.

    M-4 kategorijoje pergalę pasiekė vilnietis Arūnas Daugirdas, užfiksavęs 50 minučių 32 sekundžių laiką. Šis rezultatas tapo vienu ryškesnių Lietuvos sportininkų pasirodymų pirmosios dienos programoje.

    Antra diena: sprintas riedslidėmis

    Antrąją varžybų dieną sportininkai persikėlė į riedslidžių sprintą, kuriame šaudymas vyko tiek gulint, tiek stovint. Skirtingai nei pirmąją dieną, už klaidas reikėjo sukti baudos ratus, kurių ilgis siekė 75 arba 150 metrų.

    Moterų kategorijoje vėl nugalėjo Annija Pušnakova, 4,5 kilometro distanciją įveikusi per 22 minutes 54 sekundes, nors šaudykloje suklydo 5 kartus. Toks stabilumas per dvi dienas dažnai tampa lemiamu veiksniu daugiadienėse taurės varžybose.

    M-1 kategorijoje pirmąją vietą iškovojo latvis Rainer Upenieks, 6 kilometrus įveikęs per 21 minutę 12 sekundžių ir padaręs 3 klaidas. M-2 kategorijoje nugalėjo vilnietis Rokas Suslavičius, 6 kilometrus įveikęs per 20 minučių 41 sekundę, taip pat suklydęs 3 kartus.

    M-3 kategorijoje pergalę šventė sporto klubo „Nempolis“ atstovas Martynas Krulis, distanciją įveikęs per 21 minutę ir šaudykloje padaręs 2 klaidas. M-4 grupėje laimėjo latvis Gatis Neimanis, o M-5 grupėje pirmąją vietą iškovojo latvis Janis Neimanis.

    Medaliai ir savivaldybės parama

    Varžybų prizininkams įteikti medaliai ir prizai, o organizatoriai pabrėžė, kad jie buvo įsigyti iš Vilniaus rajono savivaldybės sporto klubams skirtų lėšų. Tarp remiamų klubų minimas ir varžybų organizatorius, Nemenčinės miesto sporto klubas „Nempolis“.

    Biatlono veteranų varžybos Baltijos šalyse pastaraisiais metais išsiskiria platesne rungčių įvairove, kai tradicinį bėgimą ar slidinėjimą papildo dviračiai ir riedslidės. Toks formatas leidžia renginius organizuoti ir ne žiemos sąlygomis, kartu išlaikant biatlonui būdingą šaudymo bei baudos mechaniką.