Category: Regionai

  • 1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    Vilniuje atidarytas atnaujintas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) daugiafunkcis sporto aikštynas, kuriuo naudosis ir Lietuvoje tarnaujančių Vokietijos karių vaikams skirta mokyklos bendruomenė. Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybė, o jo vertė siekia apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Naujoje erdvėje įrengtos krepšinio, futbolo, teniso, padelio, tinklinio bei treniruoklių zonos, taip pat modernus bėgimo takas. Tokia infrastruktūra leidžia planuoti tiek kasdienes kūno kultūros pamokas, tiek bendrus renginius, pritaikant veiklas skirtingiems vaikų poreikiams.

    Atidaryme dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas ir Vokietijos Federacinės gynybos ministerijos atstovai. Pasak renginio dalyvių, sporto aikštynas taps ne tik ugdymo, bet ir bendruomenių susitikimo vieta.

    „Šis aikštynas sukurtas galvojant apie visus čia sportuosiančius vaikus. Tai saugi, moderni erdvė, kuria dalinsis LASUC bei Vokiečių mokyklos moksleiviai“, – sakė Raminta Popovienė.

    „Turime užtikrinti, kad į Lietuvą atvykstančios karių šeimos čia galėtų kurti savo kasdienybę, o jų vaikai – augti kartu su Lietuvos vaikais. Investicija į tokią aplinką yra investicija į ilgalaikę mūsų šalių partnerystę ir saugumą“, – sakė Bronius Bieliauskas.

    „Dauguma atvykusių karių šeimų gyvena Vilniuje, todėl siekiame, kad mūsų miestas jiems būtų ne tik tarnybos vieta, bet ir antrieji namai“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Sporto aikštyno atnaujinimas siejamas su platesniu planu gerinti ugdymo sąlygas Vokietijos karių šeimoms Lietuvoje, ypač augant Vokietijos brigados dislokavimo mastui. Praktikoje tai reiškia ne tik karinės infrastruktūros, bet ir švietimo, neformaliojo ugdymo bei laisvalaikio erdvių plėtrą, kad šeimos galėtų sklandžiai integruotis.

    Vilniuje šalia LASUC moduliniuose pastatuose veikia Vokietijos karių vaikams skirta vokiečių mokykla „Deutsche Schule Vilnius“ bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Mokykloje mokslo metus pradėjo 95 mokiniai, dirba iš Vokietijos atvykę mokytojai, o ikimokyklines grupes lanko 57 vaikai, su kuriais dirba vokiškai kalbantys Lietuvos pedagogai.

    Valstybė finansuoja šių ugdymo sprendimų kūrimą ir veiklą: 2026 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatyta 2,2 mln. eurų švietimo infrastruktūrai Vilniuje ir Kaune. Vilniuje iki 2030 metų planuojama pastatyti atskirą mokyklą ir darželį, o prognozuojama, kad nuo 2027 metų sostinėje ugdomų Vokietijos karių vaikų skaičius gali išaugti iki 500.

    Kaune numatyta, kad Vokietijos karių vaikai bus ugdomi Aleksandro Stulginskio mokykloje, taip pat planuojama rekonstruoti buvusios mokyklos pastatą Verkių gatvėje iki 2028 metų rudens. Šie sprendimai rodo kryptį, kad švietimo infrastruktūra tampa viena svarbiausių ilgalaikio sąjungininkų buvimo Lietuvoje dalių.

  • Nauja „FIFA arena“ Domeikavoje: ką žada bendruomenei ir kodėl tokių aikštelių Lietuvoje daugės

    Kauno rajone, Domeikavoje, rugsėjo 15 dieną atidaryta antroji Lietuvoje „FIFA arena“ – dirbtinės dangos futbolo aikštelė, skirta vaikams, jaunimui ir visai vietos bendruomenei. Tikimasi, kad nauja erdvė padidins galimybes sportuoti šalia namų ir paskatins aktyvesnį laisvalaikį.

    Projektas įgyvendintas kartu su Kauno rajono savivaldybe, Lietuvos futbolo federacija ir FIFA. Tokie bendri projektai dažniausiai orientuoti į prieinamumą, kad infrastruktūra būtų pasiekiama ne tik sporto mokykloms, bet ir kiekvienam norinčiajam.

    „Kauno rajone nuosekliai investuojame į sporto infrastruktūrą, tačiau svarbiausia yra ne patys objektai, o galimybės, kurias jie suteikia žmonėms“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    Naujoji aikštelė pritaikyta įvairaus amžiaus žaidėjams, todėl joje galės vykti treniruotės, vaikų ir jaunimo užsiėmimai, bendruomenės renginiai. Dirbtinė danga ir įrengta bazinė infrastruktūra leidžia aikštele naudotis didžiąją metų dalį, ypač pereinamaisiais sezonais.

    „Tikime, jog ši „FIFA arena“ atlieps regiono jaunimo poreikius, prisidės prie jų užimtumo ir taps svarbia gyventojų traukos vieta“, – pabrėžė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius.

    Pirmoji „FIFA arena“ Lietuvoje atidaryta 2026 metų balandį Riešėje, Vilniaus rajone, o Domeikavos projektas šią kryptį tęsia. Tarptautinė iniciatyva siekia futbolo infrastruktūrą priartinti prie bendruomenių, dažnai aikšteles įrengiant šalia mokyklų ar viešųjų erdvių, kad vaikai galėtų sportuoti po pamokų, o suaugusieji – po darbo.

    Atidarymo renginyje aikštelė buvo iškart išbandyta praktiškai: parodomosiose rungtynėse susitiko Kauno rajono futbolo akademijos merginų komanda ir Lietuvos moterų futbolo rinktinės žaidėjos. Organizatoriai tikisi, kad tokios viešos sporto erdvės padės auginti futbolo populiarumą, įtraukti daugiau mergaičių į sportą ir sustiprinti bendruomeniškumą.

    FIFA skelbia siekianti iki 2031 metų visame pasaulyje įrengti 1 000 „FIFA Arena“ tipo aikštelių. Tokios erdvės jau veikia įvairiose šalyse, įskaitant Prancūziją, Indoneziją, Sakartvelą ir JAV, o jų modelis grindžiamas paprasta idėja: trumpas atstumas iki aikštės dažnai tampa svarbiausiu veiksniu, ar vaikas ir šeima reguliariai renkasi sportą.

    Domeikavoje atidaryta aikštelė nuo šiol turėtų tapti kasdieniu traukos tašku ne tik futbolo treniruotėms, bet ir aktyviam laisvalaikiui. Savivaldybė ir partneriai akcentuoja, kad didžiausia tokios investicijos vertė atsiskleidžia tuomet, kai aikštė yra gyva kasdien, o ne tik per oficialius renginius.

  • Kaunas imasi triukšmo tramdymo: policijai perduoti du nauji „Yamaha“ motociklai

    Kauno miesto savivaldybė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui panaudos pagrindais perdavė du naujus „Yamaha“ motociklus. Sprendimui pritarė miesto taryba, atsižvelgdama į pareigūnų išsakytą poreikį sustiprinti patruliavimą šiltuoju metų laiku.

    Pastaraisiais mėnesiais mieste padaugėjus pranešimų apie transporto priemonių keliamą triukšmą ir pavojingą vairavimą, policijai reikalingos mobilesnės priemonės. Motociklai dažnai tampa pranašumu spūstyse ir tankiai užstatytose teritorijose, kur įprasti ekipažai ne visada gali greitai pasiekti pažeidėjus.

    Daugiau mobilumo gatvėse

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad naujos transporto priemonės su naujausia įranga bus maksimaliai išnaudotos patruliuojant. Pasak jo, procesą užtęsė viešųjų pirkimų procedūros, todėl motociklai pareigūnus pasiekė vėliau nei tikėtasi.

    „Kauniečių saugumas – bendras reikalas. Tai yra naujos transporto priemonės su visa naujausia įranga, kuri, tikime, bus maksimaliai išnaudota patruliuojant ir prižiūrint chuliganiškai vairuojančius“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Policijos atstovai pabrėžia, kad tokia technika leidžia operatyviau reaguoti į Kelių eismo taisyklių pažeidimus, efektyviau patruliuoti ir greičiau pasiekti įvykio vietą. Tai aktualu ne tik triukšmo prevencijai, bet ir situacijoms, kai svarbi kiekviena minutė.

    „Kiekviena priemonė, kuri leidžia pareigūnams greičiau ir efektyviau pasiekti eismo dalyvius, yra investicija į saugesnes Kauno gatves“, – sakė Kauno apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius.

    Partnerystė tęsiasi ne pirmus metus

    Kauno savivaldybė su policija bendradarbiauja jau kelerius metus ir perduoda priemones, kurios padeda viešajai tvarkai bei eismo kontrolei. Anksčiau pareigūnai gavo šešis elektrinius paspirtukus su šalmais, taip pat triukšmo matavimo prietaisą ir bepilotį orlaivį su termovizorine kamera.

    Miesto atstovai nurodo, kad, atsižvelgiant į realius poreikius, kitais metais policijai planuojama perduoti daugiau triukšmo prevencijai skirtų priemonių. Tikimasi, kad papildomi ištekliai prisidės prie mažesnio pavojingo vairavimo masto ir ramesnės aplinkos gyventojams.

  • Pirmasis Lietuvoje: Lampėdžio ežere kyla 13 metrų teisėjų bokštelis tarptautinėms varžyboms

    Lampėdžio ežere Kaune statomas daugiau nei 13 metrų aukščio irklavimo trasos finišo bokštelis, kuris taps pagrindiniu teisėjų ir varžybų organizatorių darbo centru. Savivaldybė skelbia, kad tai bus pirmasis tokio tipo statinys Lietuvoje, projektuojamas pagal tarptautinių varžybų reikalavimus.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžia, kad miestas pastaraisiais metais kryptingai investuoja į sporto infrastruktūrą, įskaitant vandens sportą. Tikimasi, kad geresnės sąlygos pritrauks daugiau aukšto meistriškumo sportininkų ir leis Kaunui dažniau pretenduoti į didelių renginių organizavimą.

    Planuojama, kad trijų aukštų bokštelis sieks apie 13 metrų, o jo plotas sudarys maždaug 146 kvadratinius metrus. Statinys bus įrengtas pačiame vandens telkinyje, ties finišo linijos zona, kad teisėjai galėtų aiškiai matyti visus trasos takus ir tiksliai fiksuoti rezultatus.

    Konstrukciją laikys keturi masyvūs plieniniai poliai, užpildyti betonu, todėl bokštelis turi būti standus ir atsparus vėjui, bangavimui, ledo apkrovoms bei korozijai. Virš polių numatytas plieninis karkasas su standumo ryšiais, kuris leis įrengti atviras stebėjimo erdves skirtinguose aukščiuose.

    Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas teigia, kad finišo bokštelis bus centrinis varžybų valdymo taškas, iš kurio bus koordinuojama renginio eiga ir vertinami finišo rezultatai.

    „Kartu su visa Lampėdžių irklavimo trasa tai sudarys infrastruktūrą, atitinkančią tarptautinių irklavimo varžybų organizavimo reikalavimus“, – sakė Tadas Vasiliauskas.

    Tokie sprendimai tarptautinėje praktikoje yra įprasti: panašus teisėjų finišo bokštelis veikia ir Prancūzijoje, Paryžiaus Vaires-sur-Marne irklavimo bazėje, kuri naudojama aukščiausio lygio varžyboms. Būtent finišo zonos infrastruktūra dažnai tampa vienu svarbiausių kriterijų, vertinant trasos tinkamumą dideliems čempionatams.

    Lampėdžiuose veikianti sporto mokyklos „Bangpūtys“ bazė buvo atidaryta prieš šešerius metus, joje įrengta 2 kilometrų ilgio trasa ir administracinės patalpos. Savivaldybė taip pat nurodo, kad tvarkant teritoriją iš ežero dugno buvo ištraukta daugiau nei 11 tonų metalo laužo, o sportininkams sudarytos sąlygos treniruotis ir šaltuoju sezonu.

    Lygiagrečiai gerinama ir rekreacinė infrastruktūra: pietinėje Lampėdžio ežero dalyje atnaujinta paplūdimio teritorija, įrengti takai, persirengimo kabinos, lauko dušai, tualetai bei sprendimai, pritaikyti žmonėms su negalia. Tikimasi, kad sporto ir poilsio erdvių plėtra padės subalansuoti aktyvaus sporto, varžybų ir gyventojų laisvalaikio poreikius.

  • Varėnoje įteiks „Sidabrinės bitės“ apdovanojimus: pagerbs du dešimtmečius kraštą garsinusius kūrėjus

    Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje rugsėjo 20 dieną bus minimos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 151-osios gimimo metinės. Tradiciškai šios dienos proga bus pagerbti ir Varėnos rajono savivaldybės kultūros apdovanojimo „Sidabrinė bitė“ laureatai.

    Šiemet „Sidabrinė bitė“ skiriama dviem Varėnos kraštui reikšmingoms asmenybėms – menotyrininkei ir dailės pedagogėi Daliai Šemeškienei-Kleponytei bei dailininkui ir ilgamečiam dailės pedagogui Valdemarui Šemeškai. Savivaldybė pabrėžia, kad jų indėlis apima ne tik kūrybą, bet ir nuoseklų jaunųjų talentų ugdymą bei Varėnos vardo sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

    Apdovanojimas už kultūros sklaidą

    D. Šemeškienė-Kleponytė su Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykla siejama nuo 1996 metų, o nuo 2006 metų eina direktoriaus pavaduotojos pareigas. Jos veikloje susipina meninis ugdymas, kultūros projektų organizavimas, parodų kuravimas ir bendradarbiavimas su Lietuvos parodų institucijomis.

    Didelę jos darbo dalį sudaro pastangos, kad profesionalusis menas būtų pasiekiamas ir regionuose, o ne tik didžiuosiuose miestuose. Tokia kryptis atliepia pastarųjų metų kultūros politikos siekį mažinti kultūrinę atskirtį, kai daugiau renginių ir edukacijų keliami arčiau vietos bendruomenių.

    Nuo 2007 metų Varėnoje vykstantis tarptautinis projektas-konkursas-festivalis „Skambančios spalvos“ išsiskiria tuo, kad jungia dailę, muziką ir kultūros istoriją. Taip pat plėtoti ir kiti tarptautiniai meniniai projektai, o nuo 2017 metų D. Šemeškienė-Kleponytė vadovauja asociacijai „Toparturismo“.

    Keturi dešimtmečiai tapybos ir pedagogikos

    V. Šemeška daugiau kaip keturis dešimtmečius kuria kaip profesionalus tapytojas ir dalyvauja parodinėje veikloje Lietuvoje bei užsienyje. Kartu jis daug metų ugdė jaunuosius kūrėjus, o jo mokinių pasiekimai fiksuoti respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose.

    Menininko kūryboje dominuoja realistinė tapyba, o darbuose keliami žmogaus, istorijos, atminties ir visuomenės klausimai. Vienas ryškesnių kūrybinių ciklų „Lentynos“ buvo pristatytas Varėnoje, o vėliau eksponuotas ir Seime.

    Tarptautinis bendradarbiavimas išlieka svarbia jo veiklos dalimi: kartu su italų menininku Alessandro Rillo įgyvendintas projektas „Antitesi“, pristatytas Italijoje, Lietuvoje ir Vokietijoje. V. Šemeškos darbai eksponuoti įvairiose Europos šalyse, tačiau Varėna išlieka centrine jo kūrybinio gyvenimo erdve.

    Kodėl tokie įvertinimai svarbūs?

    D. Šemeškienę-Kleponytę ir V. Šemešką sieja ne tik šeimos ryšys, bet ir bendras darbas stiprinant Varėnos kultūrinį gyvenimą. Jų veikla apima parodas, edukacijas, tarptautinius mainus ir jaunųjų menininkų rengimą, kurie dažnai tampa pagrindiniu regionų kultūrinio gyvybingumo matu.

    „Sidabrinė bitė“ šiemet tampa ilgamečio darbo pripažinimu žmonėms, kurių profesinė patirtis ir kūryba daugelį metų augino Varėnos meno bendruomenę ir stiprino krašto kultūros matomumą.

  • Varėnoje – teatras apie tai, kas lieka nepasakyta: festivalis žada premjeras ir jautrias temas

    Varėnoje – teatras apie tai, kas lieka nepasakyta: festivalis žada premjeras ir jautrias temas

    Varėnoje rudeniui artėjant startuos 17-asis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis, šiemet kviečiantis kalbėti apie tai, kas santykiuose dažniausiai nutylima. Organizatoriai akcentuoja, kad daugelis programos spektaklių ieškos atsakymo į klausimą, kas vyksta tarp mūsų, kai emocijos ir nuoskaudos lieka už žodžių ribų.

    Festivalis vyks nuo rugsėjo 30 dieną iki spalio 29 dieną ir per mėnesį pristatys 17 skirtingų scenos istorijų. Programoje numatyti įvairių žanrų darbai nuo komedijų ir dramų iki monospektaklių, taip pat kūriniai šeimai, o reikšminga dalis skiriama vaikams ir jaunimui.

    Rugsėjo 30 dieną Varėnos kultūros centre festivalis prasidės apdovanojimų ceremonija, kurioje bus pagerbtas Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso nugalėtojas. Šį konkursą skelbia Kultūros ministerija, o atidarymo vakarą žiūrovams numatytas nemokamas praėjusių metų laureato darbas – teatro „Utopia“ ir Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Chapel B“.

    Festivalio kulminacija numatyta spalio 29 dieną, kai vyks laureatų apdovanojimai ir paaiškės komisijos bei žiūrovų išrinkti geriausi spektakliai. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinimas čia svarbus ne tik kaip konkurencija, bet ir kaip proga pastebėti aktualiausias šiuolaikinio teatro temas bei menines kryptis.

    Šių metų programoje ryškiai matoma kryptis į tarpasmeninius ryšius ir skirtingų patirčių susidūrimą. Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Kai kurios erelių rūšys“ žiūrovams siūlys skirtingų kartų dialogą, o Nacionalinio Kauno dramos teatro ir teatro „Mens Publica“ monospektaklis „Mergaitės ir berniukai“ taip pat koncentruosis į žmogaus santykį su savimi ir aplinka.

    Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Mažasis Ejolfas“ kalbės apie skausmą, kaltę ir prasmės paieškas, primindamas, kad šeimos tragedijos dažnai atveria pačius sudėtingiausius pasirinkimus. Tokios temos šiandienos teatre vis dažniau jungiamos su psichologiniu tikslumu ir siekiu kalbėti atpažįstamai, be moralizavimo.

    Festivalis žada dėmesį ir socialiai jautriems klausimams, tarp jų – neuroįvairovės temai. Teatro „Atviras ratas“ spektaklis „Spektras“, sukurtas pagal knygą „Autizmas – dalis manęs“, kvies permąstyti stereotipus ir kalbėti apie priėmimą, o ne apie skirtumų baimę.

    Šių metų festivalyje numatytos trys premjeros, kurias pristatys Juozo Miltinio dramos teatras, Alytaus miesto teatras ir Vilniaus teatras „Lėlė“. Greta premjerų į Varėną atvyks ir publikos jau pamėgti darbai, tarp jų Valstybinio Šiaulių dramos teatro dramedija „Šok, Edita, šok“ ir komiškesnio tono spektakliai, skirti lengvesniam, bet ne paviršutiniškam žvilgsniui į kasdienybę.

    Reikšminga programos dalis skiriama jaunajai auditorijai, nes festivaliai vis dažniau siekia auginti žiūrovą nuo pirmųjų patirčių teatre. Numatyti penki spektakliai vaikams ir paaugliams, taip pat dirbtuvės bei naujovė „Festivalio diena mokykloje“, kuri orientuota į gyvą susitikimą su scenos menu.

    Rugsėjo 30 dieną pasirinkta neatsitiktinai – tai režisierės Dalios Tamulevičiūtės gimtadienis. Jos indėlis į Lietuvos teatrą siejamas ir su ryškiais spektakliais, ir su pedagogine veikla, o festivalyje akcentuojamas ryšys tarp mokytojo ir mokinio, praeities ir dabarties, aktoriaus ir žiūrovo.

    Festivalį organizuoja Varėnos kultūros centras, o renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė. Bilietus į spektaklius žiūrovai gali įsigyti bilietų platinimo platformose ir Varėnos kultūros centro kasoje.

  • Startuoja „Pagalba arčiau“: specialistai ragina neatidėlioti ir pasitikrinti, kur kreiptis pagalbos

    Priklausomybių ligų specialistų asociacijos iniciatyva „Pagalba arčiau“ siekia priminti, kad pagalba dėl alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių yra pasiekiama, o kreiptis galima nelaukiant krizės. Organizatoriai pabrėžia, kad ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda išvengti sunkesnių pasekmių žmogui ir jo artimiesiems.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad priklausomybės dažnai prasideda nepastebimai, o pirmieji signalai gali būti miego sutrikimai, darbingumo kritimas, konfliktai šeimoje, impulsų kontrolės problemos ir didėjantis poreikis vartoti. Didelė dalis žmonių pagalbos nesikreipia dėl gėdos jausmo ar baimės būti pasmerktiems, todėl iniciatyvos tikslas yra mažinti stigmas ir skatinti rinktis gydymą.

    „Kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, tai sprendimas pasirūpinti savo sveikata ir saugumu“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    Pasak priklausomybių gydymo praktikos, vienas efektyviausių žingsnių yra aiškus pagalbos kelias: nuo šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos centro iki specializuotų priklausomybės ligų paslaugų. Į pagalbą įeina konsultacijos, detoksikacija, medikamentinis gydymas, psichoterapija ir ilgalaikė atkryčio prevencija, o svarbią dalį sudaro ir artimųjų įtraukimas.

    Iniciatyvos „Pagalba arčiau“ komunikacijoje taip pat akcentuojama, kad priklausomybės neretai susijusios su gretutiniais psichikos sveikatos sunkumais, tokiais kaip nerimas ar depresija, todėl reikalingas kompleksinis įvertinimas. Specialistai ragina neapsiriboti vien valios pastangomis ir kreiptis į profesionalus, kurie parenka gydymo planą pagal individualią situaciją.

    Organizatoriai primena, kad skubios pagalbos reikia, jei žmogus praranda sąmonę, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, įtariamas perdozavimas ar kyla savižalos rizika. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, o vėliau pasirūpinti tęstine pagalba ir gydymo tęstinumu.

  • Vilkaviškio sportininkai nustebino Jonavoje: sidabras ir šuolis į geriausiųjų penkioliktuką

    Jonavoje rugsėjo 12 dieną įvykęs Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalinis etapas Vilkaviškio rajono savivaldybei tapo vienu sėkmingiausių pastarųjų metų startų. Į finalą susirinko gausus rajono sportininkų būrys, rungęsis tiek komandinėse, tiek individualiose varžybose.

    Finalinėse kovose dalyviai varžėsi 3 prieš 3 krepšinio, paplūdimio ir parko tinklinio, smiginio, stalo teniso, šachmatų, šaškių bei kitose rungtyse. Programą tradiciškai papildė ir seniūnų trikovė, kurioje svarbus ne tik fizinis pasirengimas, bet ir tikslumas bei ištvermė.

    Ryškiausias Vilkaviškio rajono sportininkų pasiekimas šiame finale – du sidabro medaliai. Antrąsias vietas iškovojo vyrų tinklinio ir smiginio komandos, o šie rezultatai tapo nuoseklaus pasirengimo ir komandinio susitelkimo įrodymu.

    Galutinėje žaidynių suvestinėje pagal savivaldybių rezultatus Vilkaviškio rajono savivaldybė užėmė 15-ąją vietą. Pagal seniūnijų įskaitą Vilkaviškio seniūnija pasiekė 7-ąją vietą, o tai rodo stabilų aktyvumą ir konkurencingumą nacionaliniu mastu.

    Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės laikomos vienu didžiausių mėgėjų sporto renginių šalyje, skatinančiu bendruomeniškumą ir fizinį aktyvumą įvairaus amžiaus žmonėms. Dėl plataus rungčių pasirinkimo čia atsiveria galimybės suburti skirtingų gebėjimų komandas ir stiprinti sporto tradicijas savivaldybėse.

    Vilkaviškio rajono savivaldybė padėkojo sportininkams, treneriams, komandų vadovams ir seniūnijų atstovams už skirtą laiką bei pastangas. Tikimasi, kad iškovoti medaliai ir aukštos pozicijos įkvėps dar aktyvesnį pasirengimą ateities varžyboms.

  • Šienavimas kiemuose startuoja: savivaldybė įspėja vairuotojus ir tikslina grafiką

    Šienavimas kiemuose startuoja: savivaldybė įspėja vairuotojus ir tikslina grafiką

    Visagino savivaldybė paskelbė atnaujintą daugiabučių namų kiemų ir žaliųjų zonų šienavimo grafiką. Darbai vykdomi nuolat, tačiau jų eiga priklauso nuo oro sąlygų ir technikos darbo galimybių.

    Savivaldybė atkreipia vairuotojų dėmesį, kad nurodytomis dienomis automobilių nevertėtų palikti prie pat žaliųjų zonų. Taip siekiama išvengti galimų pažeidimų, kuriuos gali sukelti nuo žoliapjovių pakelti akmenukai ar žolių nuopjovos.

    Šienavimas, kaip pabrėžiama pranešime, vykdomas pagal grafiką tik esant palankioms sąlygoms. Lietingu oru darbai gali vėluoti, būti nukeliami arba vykti kitu laiku nei numatyta, todėl gyventojų prašoma supratingumo.

    Tvarkingai prižiūrimos žaliosios erdvės svarbios ne tik estetikai, bet ir kasdieniam patogumui. Reguliarus šienavimas mažina žiedadulkių ir piktžolių plitimą, gerina matomumą kiemuose bei šaligatvių prieigose, o taip pat padeda išvengti erkių ir kitų kenkėjų gausėjimo aukštoje žolėje.

    Už šių darbų koordinavimą atsakingas Visagino savivaldybės administracijos Aplinkos tvarkymo skyrius. Gyventojai raginami sekti oficialiai skelbiamą grafiką ir, jei įmanoma, laikinai patraukti automobilius, kad darbai vyktų sklandžiai ir saugiai.

  • Visa Lietuva vėl šoks vienu metu: kur ir kada prisijungti prie iniciatyvos „Visa Lietuva šoka“

    Visa Lietuva vėl šoks vienu metu: kur ir kada prisijungti prie iniciatyvos „Visa Lietuva šoka“

    Rugsėjo 18 dieną 18.00 valandą visoje šalyje vėl vyks iniciatyva „Visa Lietuva šoka“ – atviri šokių vakarai aikštėse, skveruose ir kitose viešose erdvėse. Renginys organizuojamas jau dvyliktą kartą ir kviečia prisijungti visus, nepriklausomai nuo amžiaus ar šokio patirties.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šis renginys skirtas ne pasirodymams scenoje, o bendram šokiui: atėjusieji mokosi žingsnelių vietoje, o šokiai parenkami taip, kad įsitraukti būtų paprasta ir tiems, kurie dalyvauja pirmą kartą. Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau tampa bendruomeniškumo forma, kai kultūra perkeliama į kasdienes erdves ir prieinama be bilietų.

    „Ateikite po vieną, su šeima, draugais ar visu kolektyvu – čia žingsnelius atras kiekvienas“, – sako iniciatyvos rengėjai.

    Šokių vakarai tradiciškai pristato etnografinių regionų savitumą ir lietuviškų šokių įvairovę, todėl dalyviai ne tik smagiai praleidžia laiką, bet ir susipažįsta su gyvąja tradicija. Etninės kultūros renginiai šiandien vis dažniau orientuojami į patirtį, o ne į žiūrovą, todėl bendras šokis tampa natūraliu būdu įtraukti skirtingas kartas.

    Konkrečioje vietovėje renginys numatytas VKC „Sedulina“ amfiteatre, Vilties g. 5. Organizatoriai nurodo, kad dalyvavimas nemokamas, o specialaus pasirengimo nereikia – pakanka ateiti ir prisijungti prie bendro šokio.