CP v2

Category: Regionai

  • Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Artėjant Rugsėjo 1-ajai Varėnoje susitiko rajono mokyklų vadovai, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Rima Svirskienė ir meras Algis Kašėta. Susitikime aptarti pasirengimo naujiems mokslo metams darbai ir bendri tikslai, akcentuotas bendruomenės susitelkimas.

    R. Svirskienė susitikime pabrėžė, kad Varėnos rajono savivaldybė pagal švietimo pasiekimus šalyje pakilo į ketvirtą vietą. Pasak jos, tai signalas, jog kryptingas mokyklų ir savivaldybės darbas duoda apčiuopiamų rezultatų, o pasirinkta švietimo stiprinimo kryptis pasiteisina.

    „Tai jūsų ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – sakė meras A. Kašėta, dėkodamas mokyklų vadovams ir visai švietimo bendruomenei.

    Mero teigimu, aukšti rezultatai nėra vien tik skaičius reitinguose ar suvestinėse, nes jie remiasi kasdieniais sprendimais mokyklose. Jis ragino vadovus nepamiršti pašaukimo ir vidinių resursų, kurie padeda telkti mokytojų kolektyvus, kurti mokiniams saugią ir motyvuojančią aplinką.

    Susitikimo metu mokyklų vadovams perduotos pirmokams skirtos dovanėlės ir mero laiškai. Pabrėžta, kad Rugsėjo 1-oji kasmet reiškia naują startą, o šis laikotarpis svarbus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams bei tėvams.

    Kalbėta ir apie platesnį kontekstą, su kuriuo šiuo metu susiduria Lietuvos mokyklos: mokytojų trūkumo rizikas, didėjantį emocinės gerovės poreikį, mokinių pasiekimų atotrūkius ir būtinybę stiprinti pagalbos mokiniui sistemą. Savivaldybės vaidmuo čia tampa esminis, nes nuo jo priklauso, kaip greitai mokyklos gauna realią pagalbą ir resursus.

    Susitikimo pabaigoje švietimo bendruomenei palinkėta drąsos, susitelkimo ir prasmingų naujų mokslo metų. Akcentuota, kad pasiekimų tęstinumas priklausys nuo nuoseklaus darbo ir gebėjimo greitai reaguoti į kintančius mokinių poreikius.

  • Varėnos rajone sudarytas apleistų sklypų sąrašas: ką turi žinoti savininkai ir kokios pasekmės

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metų rugpjūčio 25 dieną patvirtino nenaudojamų ir apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą. Savivaldybė skelbia, kad į jį pateko sklypai įvairiose seniūnijose, kuriuose fiksuojami aplinkos tvarkymo pažeidimai.

    Dokumente nurodyta, kad dalis teritorijų nešienaujamos, apaugusios menkaverčiais krūmais ar savaiminiais medžiais. Kai kur taip pat konstatuota, kad sklypuose kaupiamos šiukšlės, laikomos aplinką galinčios teršti medžiagos arba formuojami sąvartynai.

    Kas laikoma apleistu sklypu

    Praktikoje apleistu sklypu dažniausiai laikomas toks, kuris ilgesnį laiką neprižiūrimas ir kelia riziką aplinkai ar kaimynystei. Tai gali būti peraugusi žolė, krūmynai, invazinių augalų plitimo židiniai, netvarkingai laikomos atliekos ar statybinės medžiagos.

    Tokios būklės sklypai ypač problemiški šiltuoju sezonu, kai didėja gaisrų rizika, o atliekos ir užžėlę plotai tampa kenkėjų bei graužikų veisimosi vietomis. Savivaldybės paprastai pabrėžia ir estetinį aspektą, nes neprižiūrimi sklypai blogina gyvenamosios aplinkos kokybę.

    Kokios pasekmės gresia savininkams

    Įtraukimas į apleistų sklypų sąrašą savininkui reiškia didesnę tikimybę sulaukti kontrolės veiksmų ir reikalavimų sutvarkyti teritoriją. Jeigu nustatyti pažeidimai nepašalinami, gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o kai kuriais atvejais savivaldybės taiko ir didesnius žemės mokesčio tarifus apleistai žemei.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad riziką didina ne tik nešienaujama žolė, bet ir atliekų kaupimas ar akivaizdžiai netvarkingos, aplinką teršiančios medžiagos. Tokiais atvejais klausimas gali peraugti į platesnį atliekų tvarkymo ir aplinkos apsaugos reikalavimų vertinimą.

    Ką daryti, jei sklypas pateko į sąrašą

    Savininkams rekomenduojama kuo greičiau įvertinti sklypo būklę ir imtis realių tvarkymo darbų: nušienauti, iškirsti menkaverčius krūmus, surinkti atliekas, pašalinti taršius objektus. Jei sklypas nuomojamas ar perduotas naudotis, verta raštu aiškiai apibrėžti priežiūros atsakomybę.

    Jeigu savininkas mano, kad sklypas į sąrašą pateko nepagrįstai, įprastai galima kreiptis į savivaldybę dėl informacijos patikslinimo, pateikti faktus apie priežiūrą ar atliktus darbus. Tokiais atvejais svarbiausia turėti įrodymus, pavyzdžiui, nuotraukas ar paslaugų atlikimą patvirtinančius dokumentus.

    Savivaldybė primena, kad tvarkingai prižiūrimos teritorijos mažina gaisrų ir taršos riziką, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę ir padeda išvengti papildomų išlaidų. Apleistų sklypų prevencija paprastai vertinama kaip viena efektyviausių priemonių mažinant nelegalių sąvartynų atsiradimą.

  • Nemokamas festivalis Kaune grįžta su trenksmu: „FORT-UNIJA 2026“ sujungs karybą ir kūrybą

    Nemokamas festivalis Kaune grįžta su trenksmu: „FORT-UNIJA 2026“ sujungs karybą ir kūrybą

    Paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 29–30 dieną, Kauno tvirtovės parke, IV-ajame forte, vyks istorijos festivalis „FORT-UNIJA 2026“. Organizatoriai žada programą, kurioje susitinka karinis paveldas, menas ir gyvos patirtys – nuo rekonstrukcijų iki šiuolaikinių instaliacijų.

    Renginys nemokamas, todėl tikimasi didelio lankytojų srauto ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. Pasak organizatorių, festivalis skirtas skirtingoms auditorijoms: šeimoms, istorijos entuziastams, kultūros renginių lankytojams ir tiems, kurie ieško prasmingo savaitgalio miesto žaliosiose erdvėse.

    Kauno fortai – atgimstantis paveldas

    Kauno tvirtovės fortai pastaraisiais metais vis dažniau įtraukiami į edukacines ir kultūrines programas, o festivalis tampa dar vienu būdu šį sudėtingą paveldą pristatyti gyvai. Tokie renginiai padeda geriau suprasti fortifikacijų reikšmę miesto istorijai ir skatina atsakingą, pagarbią pažintį su vieta.

    „FORT-UNIJA 2026“ programoje numatytos istorinės rekonstrukcijos, gyvoji muzika, edukacinės veiklos ir žemės meno instaliacijos. Organizatoriai pabrėžia, kad siekiama ne tik pramogos, bet ir turinio, kuris aiškiai paaiškina, kaip ir kodėl buvo kuriamos gynybinės struktūros bei kuo jos svarbios šiandien.

    Bendras projektas su Lenkija

    Festivalis yra Interreg VI-A Lietuva–Lenkija bendradarbiavimo per sieną programos finansuojamo projekto „Fort-Union“ dalis. Projekto tikslas – sukurti bendradarbiavimo tinklą ir bendrą prekės ženklą, telkiant fortifikacijas Lietuvos ir Lenkijos pasienio teritorijoje.

    Projekte akcentuojama kelių vietovių partnerystė, siekiant įveiklinti Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio paveldą, stiprinti visuomenės edukaciją ir didinti lankomumą. Tokie projektai Europos Sąjungos regioninės politikos kontekste dažnai laikomi efektyvia priemone, kai kultūra ir turizmas naudojami vietos ekonomikai bei bendruomenių ryšiams stiprinti.

    Ką svarbu žinoti atvykstantiems

    Organizatoriai primena, kad renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama, o vaizdo medžiaga gali būti naudojama viešinimui. Planuojantiems atvykti rekomenduojama iš anksto pasidomėti atvykimo ir parkavimo galimybėmis, nes didesnių srautų metu Kauno tvirtovės parko prieigose gali formuotis spūstys.

    Festivalio programa orientuota į patyriminį dalyvavimą, todėl dalis veiklų gali vykti skirtingose erdvėse vienu metu. Tai leidžia lankytojams pasirinkti norimą ritmą: vieni gali skirti laiką edukacijoms, kiti – muzikai ar rekonstrukcijoms, o dar kiti – ramiai apžiūrėti instaliacijas ir pačią forto architektūrą.

  • Vilkaviškio rajone dalijami LEADER pinigai: trys kvietimai verslui ir bendruomenėms

    Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė paskelbė naują kvietimų etapą teikti vietos projektus pagal 2023–2029 metų vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 5 dienos iki 2026 metų lapkričio 5 dienos 23.59 valandos.

    Šis kvietimas skirtas kaimo vietovių plėtrai ir LEADER priemonės galimybėms išnaudoti, kai sprendimai gimsta vietos lygmeniu, o finansavimas nukreipiamas į realius bendruomenių ir smulkiojo verslo poreikius. Praktikoje tai dažniausiai reiškia investicijas į paslaugas, darbo vietas, bendruomeninę infrastruktūrą ar veiklų įvairovę.

    Kokie kvietimai paskelbti?

    Paskelbtas kvietimas Nr. 16 pagal priemonę Žemės ūkio verslas. Juo siekiama skatinti ūkinę veiklą kaimo vietovėse, sudarant galimybes modernizuoti veiklas, kurti didesnę pridėtinę vertę ir stiprinti vietos tiekimo grandines.

    Taip pat paskelbtas kvietimas Nr. 17 pagal priemonę Bendruomeninio verslo kūrimas ir plėtra. Ši kryptis aktuali bendruomenėms, socialinėms iniciatyvoms ir partnerystėms, kurios planuoja teikti paslaugas vietos gyventojams ar kurti tvarius pajamų šaltinius.

    Trečiasis kvietimas Nr. 18 skirtas Bendruomeniškumo skatinimui. Tokie projektai paprastai apima veiklas, kurios stiprina socialinius ryšius, savanorystę, vietos tapatybę, taip pat investicijas, reikalingas bendruomenės veikloms organizuoti.

    Kur ir kaip teikti paraiškas?

    Vietos projektų paraiškos teikiamos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos tik elektroniniu būdu per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS. Paraiškas būtina pateikti naudojantis sistemos pranešimų funkcija ir prisijungiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Kitu būdu pateiktos paraiškos nebus priimamos, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto pasirūpinti prisijungimais ir dokumentų parengimu. Kvietimo dokumentacija skelbiama Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.

    Konsultacijos pareiškėjams

    Dėl kvietimų sąlygų ir projektų įgyvendinimo konsultacijas teikia Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės biuras J. Basanavičiaus a. 7, 33 kab., Vilkaviškyje. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis: pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8.00 iki 17.00 valandos, penktadienį nuo 8.00 iki 15.45 valandos.

    Pareiškėjams patariama dar prieš teikiant paraišką įsivertinti projekto idėjos tinkamumą konkrečiai priemonei, suplanuoti biudžetą ir terminus bei pasiruošti įrodymus, pagrindžiančius projekto naudą vietos bendruomenei. Tai padeda išvengti dažniausių klaidų, dėl kurių paraiškos atmetamos arba užtrunka vertinimas.

  • Vilkaviškyje mokytojams nuskambėjo aiški žinia: nauji mokslo metai pareikalaus emocinės stiprybės

    Vilkaviškyje mokytojams nuskambėjo aiški žinia: nauji mokslo metai pareikalaus emocinės stiprybės

    Vilkaviškyje surengta konferencija „Būti mokytoju“ subūrė Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovus, pedagogus ir kitus bendruomenės narius, besiruošiančius naujiems mokslo metams. Renginys tapo ne tik pasveikinimu, bet ir praktinių įžvalgų erdve apie tai, ko mokytojams šiandien labiausiai reikia kasdienėje profesijoje.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė. Pedagogams linkėta įkvėpimo, tvirtumo ir pasitikėjimo, pabrėžiant, kad mokytojo darbas yra matomas ir reikalingas bendruomenei.

    „Mokytojo darbas – tai kur kas daugiau nei žinių perdavimas. Kasdien savo pavyzdžiu, žodžiais ir sprendimais mokytojai padeda jaunam žmogui augti, atrasti savo stiprybes ir pasirinkti gyvenimo kelią“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Šių metų programoje ryškia akcentu tapo mokytojo emocinis atsparumas ir savirūpa, nes didėjant ugdymo uždaviniams, auga ir psichologinis krūvis. Emocinio intelekto kompetencijų lavinimo trenerė, konsultantė ir lektorė Nomeda Marazienė pranešime apie vidinę ekologiją kvietė ieškoti būdų, kaip tausoti save rūpinantis kitais.

    Mentorystės tema konferencijoje skambėjo kaip viena svarbiausių priemonių, padedančių mažinti profesinę vienatvę ir palaikyti mokytojų augimą. Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Vaiva Stanionienė kalbėjo apie mentorystės reikšmę bei poreikį skirtinguose pedagogo karjeros etapuose, ypač pradedantiesiems.

    Dalis pranešimų buvo skirta lyderystei ir pasitikėjimu grįstiems sprendimams, kurie daro įtaką ne tik mokyklos mikroklimatui, bet ir mokinių pasiekimams. Kultūros vadybininkė, kūrybos praktikė, teatro režisierė ir edukatorė Vida Narveišytė kvietė pažvelgti į autentišką lyderystę kaip į kasdienį pasirinkimą kurti aiškias ribas, susitarimus ir bendradarbiavimą.

    Renginio nuotaiką praturtino muzikiniai pasirodymai ir improvizacijos trupės „IMPRO 241“ programa. Organizatoriai pažymėjo, kad tokie intarpai svarbūs ne vien kaip pramoga, bet ir kaip bendruomenės telkimo bei emocinės įtampos mažinimo elementas.

    Konferenciją „Būti mokytoju“ organizavo Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Renginio partneriais tapo Vilkaviškio kultūros centras, Vilkaviškio menų mokykla ir Vilkaviškio sporto centras.

  • Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios stiprios audros Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad smarkus vėjas ir liūtys reikšmingai paveikė žemės ūkį, o žalos mastas dar tikslinamas.

    Ekstremaliosios situacijos paskelbimą inicijavo Žemės ūkio ministerija, o būtinybę įvertino Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pažymi, kad audros padariniai peržengia atskirų savivaldybių ribas, todėl reikalingas koordinuotas reagavimas valstybės mastu.

    „Šiuo sprendimu siekiame užtikrinti, kad visi nuo audros nukentėję Lietuvos ūkininkai būtų vertinami vienodai, nepriklausomai nuo savivaldybės ar administracinių procedūrų. Valstybė turi veikti iš anksto, nelaukdama galutinių žalos skaičių, ir sudaryti sąlygas žmonėms koncentruotis į ūkių atkūrimą, o ne papildomą biurokratinę naštą“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Valstybės lygio ekstremali situacija leidžia greičiau ir vieningai rinkti informaciją apie nuostolius, suderinti veiksmus tarp institucijų ir savivaldybių bei spartinti sprendimų priėmimą. Tai taip pat suteikia daugiau aiškumo, kaip taikyti nenugalimos jėgos aplinkybes, kai dėl stichijos objektyviai neįmanoma laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

    Vyriausybė pabrėžia, kad toks statusas gali padėti mažinti administracinę naštą nukentėjusiems ūkiams ir sudaryti prielaidas taikyti lankstesnes priemones, kai dėl audros neįmanoma laikytis paramos programų reikalavimų. Praktikoje tai gali reikšti galimybę individualiai vertinti situacijas ir pagrįstais atvejais netaikyti sankcijų ar paramos mažinimo.

    Be to, ekstremali situacija sustiprina Lietuvos argumentus kreipiantis dėl papildomos Europos Sąjungos pagalbos žemės ūkiui, kai stichiniai reiškiniai padaro didelio masto žalą. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami ekstremalūs orų reiškiniai, todėl valstybės siekia greitesnių mechanizmų nuostoliams įvertinti ir paramai mobilizuoti.

    Valstybės operacijų vadovu paskirtas Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Jis koordinuos institucijų veiksmus, kad žalos vertinimas ir pagalbos priemonių derinimas vyktų vieningu principu visoje paveiktoje teritorijoje.

  • Salake šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: kam būtina atvykti ir kodėl tai svarbu?

    Salake šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: kam būtina atvykti ir kodėl tai svarbu?

    2026 metų rugsėjo 7 dieną 17.15 valandą Salake šaukiama išplėstinė Salako seniūnijos seniūnaičių sueiga. Susitikimas vyks Salako seniūnijos administracinio pastato salėje, Laisvoji a. 1, Salako miestelyje.

    Į sueigą kviečiami visi Salako seniūnijos seniūnaičiai, taip pat bendruomeninių organizacijų atstovai, kurie yra deleguoti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia sueigos sudėtis leidžia aptarti ne tik kasdienius seniūnijos klausimus, bet ir platesnius bendruomenės prioritetus.

    Seniūnaičių sueigos paprastai skirtos vietos problemoms įvardyti ir sprendimams derinti: nuo viešųjų erdvių tvarkymo, kelių priežiūros ar apšvietimo iki socialinių iniciatyvų, bendruomeninių renginių ir gyventojų įtraukimo. Išplėstinis formatas ypač aktualus tada, kai siekiama, kad sprendimuose dalyvautų kuo daugiau bendruomenės balsų.

    Gyventojams ir organizacijoms tai taip pat yra proga iškelti aktualiausius klausimus per savo seniūnaičius ar deleguotus atstovus, o seniūnijai – aiškiau įsivertinti, kokie darbai svarbiausi artimiausiam laikotarpiui. Tokiuose susitikimuose dažnai formuojamas bendras sutarimas, kas pirmiausia turi atsirasti darbų planuose ir biudžeto prioritetuose.

    Pranešimą pasirašė Zarasų seniūnijos seniūnė, laikinai atliekanti Salako seniūnijos seniūno funkcijas, Aurelija Vaitonienė. Ji pažymi, kad dalyvavimas kviečiamiesiems svarbus siekiant sklandaus atstovavimo ir savalaikio bendruomenės sprendimų priėmimo.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: štai kada ir ką svarbu žinoti tėvams

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: štai kada ir ką svarbu žinoti tėvams

    Socialinės atsakomybės iniciatyva „Apsaugok mane“ ir šiemet rugsėjį vėl suteiks nemokamą draudimo apsaugą visiems Lietuvos moksleiviams, kai jie dalyvauja eisme. Programą jau daug metų vykdo bendrovė „Lietuvos draudimas“, o Zarasų rajono savivaldybė kviečia šeimas papildomai skirti laiko saugaus elgesio kelyje įgūdžiams.

    Mokslo metų pradžioje eismas miestuose ir miesteliuose suintensyvėja, o vaikai dažniau juda savarankiškai: pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais. Būtent rugsėjis statistiškai laikomas laikotarpiu, kai po vasaros pasikeitęs režimas sukuria daugiau rizikų, todėl prevencija ir aiškios taisyklės tampa ypač svarbios.

    „Mokslo metų pradžioje eismas gatvėse ir keliuose tampa intensyvesnis, todėl ypač svarbu vaikams dar kartą priminti pagrindines saugaus elgesio taisykles“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės vicemeras Romas Dobrovolskis.

    Draudimo apsauga galios automatiškai, tėvams ar globėjams nereikės pildyti paraiškų ar sudaryti sutarčių. Nurodoma, kad draudimas apims laikotarpį nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos ir bus taikomas nelaimingiems atsitikimams eisme.

    Pagal iniciatyvos sąlygas, dovanojama draudimo suma siekia iki 5 000 eurų, o išmokos dydis priklausys nuo traumos pobūdžio ir patirtų sužalojimų. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad išmoka gali būti mokama nepriklausomai nuo to, kas pripažįstamas eismo įvykio kaltininku.

    „Rugsėjį visiems šalies moksleiviams visą parą galioja draudimo apsauga nuo nelaimių dalyvaujant eisme“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė Dinara Žiaubrė.

    Jeigu moksleivis patektų į eismo įvykį, tėvams ar globėjams rekomenduojama pirmiausia pranešti policijai, o vėliau registruoti žalą „Lietuvos draudime“ arba kreiptis telefonu 1828. Specialistai primena, kad kuo tiksliau užfiksuotos įvykio aplinkybės, tuo sklandesnis būna žalos administravimas.

    Kartu su draudimo apsauga tęsiamos ir švietėjiškos veiklos: antrus metus iš eilės „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriai ves saugaus eismo pamokas pradinukams. Skelbiama, kad pamokos vyks rugsėjo ir spalio mėnesiais užsiregistravusiose mokyklose, o jų turinys paremtas edukacine medžiaga apie saugų elgesį kelyje.

    Praėjusį rudenį buvo surengta 640 pamokų, kuriose dalyvavo 14 000 moksleivių įvairiose šalies mokyklose. Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad tokios pamokos ypač aktualios augant mikrojudumo priemonių populiarumui, kai vaikai į mokyklas vyksta ne tik pėsčiomis, bet ir rieda paspirtukais ar važiuoja dviračiais.

    „Apsaugok mane“ Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų ir išlieka viena ilgiausiai tęsiamų socialinės atsakomybės iniciatyvų, orientuotų į vaikų saugumą keliuose. Organizatoriai ragina šeimas mokslo metų pradžioje atnaujinti kasdienius maršrutus, sutarti dėl saugiausių perėjų ir priminti, kad matomumas bei dėmesingumas kelyje dažnai lemia daugiau nei skubėjimas.

  • Konferencijoje nuskambėjo nerami žinia: perdegantys mokytojai tyli, savivaldybės ieško išeičių

    Konferencijoje nuskambėjo nerami žinia: perdegantys mokytojai tyli, savivaldybės ieško išeičių

    Rugpjūčio 25 dieną savivaldybės vadovai ir švietimo bendruomenės atstovai dalyvavo tradicinėje prieš Mokslo ir žinių dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengtoje konferencijoje „Pagarba mokytojui – pasitikėjimas mokykla“.

    Renginyje daug dėmesio skirta pasitikėjimo mokykla stiprinimui, pagarbos mokytojui kultūrai ir saugios, mokymuisi palankios ugdymo aplinkos kūrimui. Šios temos aktualios visoms savivaldybėms, nes nuo jų priklauso tiek mokytojų motyvacija, tiek mokinių pasiekimai.

    Viena ryškiausių konferencijos žinučių susijusi su mokytojų emocine sveikata. Neuropsichologė dr. Ramunė Dirvanskienė atkreipė dėmesį į perdegimo rizikas ir pabrėžė, kad dalis pedagogų, net pajutę simptomus, nesikreipia pagalbos.

    „Perdegimas dažnai prasideda nepastebimai, o laiku nesuteikta pagalba lemia ilgalaikį nuovargį, motyvacijos praradimą ir sunkumus kasdieniame darbe“, – sakė dr. Ramunė Dirvanskienė.

    Konferencijoje taip pat aptarta, kaip mokyklose stiprinti komandinį darbą ir vadovavimą. Lyderystės ir organizacinės elgsenos ekspertė dr. Alisa Miniotaitė pabrėžė vadovo vaidmenį kuriant aiškias taisykles, pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą ir tvarią organizacijos kultūrą.

    Technologijų temoje akcentuota, kad dirbtinis intelektas gali sumažinti administracinę naštą ir padėti gerinti ugdymo kokybę, jei diegiamas atsakingai ir laikantis duomenų apsaugos. DI sprendimų ekspertas dr. Linas Eriksonas pateikė praktinių pavyzdžių, kaip tokie įrankiai gali palengvinti kasdienius mokyklos procesus.

    Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius pristatė naujausią apžvalginį leidinį „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose. Mokytojai. 2026“ ir aptarė savivaldybėms svarbius rodiklius: mokytojų kvalifikaciją, darbo krūvius, pareigybių pasiskirstymą ir etatų dydžius. Tokie duomenys savivaldybėms padeda tiksliau planuoti personalo poreikį ir priemones mokytojų pritraukimui bei išlaikymui.

  • Zarasai pasiruošė rugsėjui: 81 pirmokui – kraiteliai, kurie sutaupys tėvams ir laiko, ir pinigų

    Zarasai pasiruošė rugsėjui: 81 pirmokui – kraiteliai, kurie sutaupys tėvams ir laiko, ir pinigų

    Artėjant 2026–2027 mokslo metų pradžiai Zarasų rajono savivaldybė paruošė 81 mokyklinių priemonių kraitelį vaikams, kurie rugsėjį pirmą kartą sės į pirmos klasės suolą. Savivaldybė tikina, kad tai praktinė pagalba šeimoms ir būdas užtikrinti, kad startas mokykloje būtų sklandesnis.

    Šiemet 81 pirmokas pasiskirstys per tris ugdymo įstaigas: Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje jų bus 61, Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje – 18, o Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyriuje – 2. Visiems numatytas vienodas priemonių rinkinys, pritaikytas kasdieniams pirmos klasės poreikiams.

    Kas sudėta į pirmoko kraitelį

    Kraitelyje – priemonės rašymui ir skaičiavimui: HB pieštukas, spalvoti pieštukai ir flomasteriai, trintukas, dvigubas drožtukas su konteineriu, liniuotė, plunksnakotis bei mėlyno rašalo kapsulės. Taip pat įdėti sąsiuviniai linijomis ir langeliais bei A5 formato sąsiuvinių aplankalų rinkinys.

    Kūrybinėms veikloms numatyti akvarelė, teptukai ir A4 formato piešimo albumas, o darbeliams – dvipusis spalvotas popierius, spalvotas kartonas, pieštukiniai ir PVA klijai bei vaikiškos žirklės. Prie rinkinio pridedamas ir šviesą atspindintis pakabukas, svarbus vaiko matomumui kelyje tamsiuoju paros metu.

    Kodėl tokia pagalba svarbi

    Pirmoko kraitelis gali sumažinti dalį išlaidų, kurios šeimoms tenka vasaros pabaigoje, kai vienu metu reikia įsigyti daug skirtingų priemonių. Ne mažiau svarbu ir tai, kad vienodas rinkinys padeda išvengti situacijų, kai klasėje dalis vaikų mokslo metų pradžioje neturi būtiniausių priemonių.

    Priemonės sudėtos į kartoninį lagaminėlį, papuoštą savivaldybę reprezentuojančiu dizainu, tad kraitelis tampa ir simboline dovana pirmokui. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas – palengvinti pirmąsias savaites mokykloje ir paskatinti vaikus drąsiai įsitraukti į mokymąsi bei kūrybą.