Category: Sveikata ir grožis

Atšilus orams, Ukrainoje suaktyvėja erkės ir uodai. Jie kelia ne tik diskomfortą, bet ir realią grėsmę sveikatai. Dėl to vis daugiau žmonių atsisako agresyvių cheminių priemonių ir ieško saugesnių alternatyvų.

Specialistai primena, kad erkės gali pernešti pavojingas infekcijas, tarp jų Laimo ligą ir encefalitą. Net trumpas kontaktas su žole ar krūmais gali baigtis įkandimu. Uodai taip pat nėra vien tik nemalonus dirgiklis – tam tikromis sąlygomis jie gali platinti virusines infekcijas, ypač kintant klimatui.

Viena iš populiarių natūralių priemonių – paprastas naminis mišinys iš dviejų ingredientų, galintis veikti kaip natūralus barjeras nuo vabzdžių.

Pagrindinė šios priemonės sudedamoji dalis – gvazdikėliai. Juose esančios eterinės medžiagos skleidžia stiprų aromatą, kuris, teigiama, dezorientuoja vabzdžius, atbaido erkes ir mažina įkandimo riziką.

Paruošimui reikės:

• apie 20 gvazdikėlių pumpurėlių;
• 50 ml degtinės.

Mišinį rekomenduojama laikyti 10 dienų tamsioje vietoje. Per tą laiką jis įgauna intensyvų kvapą ir gali būti naudojamas kaip natūralus repelentas.

„Svarbu nenaudoti medicininio spirito, nes jis greitai išgaruoja ir sausina odą“, – pabrėžiama specialistų rekomendacijose.

Priemonės veiksmingumas priklauso ir nuo to, kaip ji naudojama. Patariama ją tepti ant vietų, kuriose aktyvesnė kraujotaka:

• riešų;
• kaklo;
• alkūnių linkių;
• vietų po keliais.

„Kūno šiluma sustiprina eterinių aliejų garavimą ir sukuria apsauginį aromatinį barjerą“, – teigiama rekomendacijose.

Jei gamtoje būnama su atviresniais drabužiais, papildomai siūloma apdoroti kulkšnis – būtent nuo ten erkės dažniausiai pradeda kilti aukštyn.

Atskirą dėmesį verta skirti ir drabužiams. Natūralūs audiniai geriau išlaiko kvapą, todėl jais patariama papildomai apipurkšti apatinę kelnių dalį ir kojines.

„Taip sukuriamas savotiškas barjeras, kurio erkės esą neperžengia“, – nurodoma rekomendacijose.

Taip pat patariama pasirūpinti ir aplinka aplink namus:

• reguliariai pjauti žolę;
• surinkti sausus lapus;
• vengti drėgnų, užpavėsintų vietų.

Ekspertų vertinimu, tokie veiksmai gali sumažinti erkių kiekį teritorijoje iki 90 proc.

Natūralių priemonių populiarumą aiškina keli motyvai: jos paprastai yra pigesnės, švelnesnės odai, neturi agresyvių cheminių medžiagų ir tinka reguliariam naudojimui.

Aktyviu erkių sezonu net paprasti sprendimai gali reikšmingai sumažinti rizikas sveikatai.

Dvi paprastos izometrinės pratybos gali padėti sumažinti padidėjusį kraujospūdį vos per 4 savaites. Tyrėjų duomenimis, kraujospūdžio sumažėjimas gali reikšmingai mažinti ir širdies bei kraujagyslių įvykių riziką – infarkto ir insulto tikimybė gali sumažėti iki 40 proc.

Ypač naudingais laikomi izometriniai pratimai – lenta ir pritūpimas prie sienos. Teigiama, kad jie gali būti naudingi ir jaučiant apatinės nugaros dalies skausmus.

Specialistai aiškina, kad po šių pratimų kraujospūdis gali pastebimai mažėti, o būtent sumažėjęs kraujospūdis siejamas su mažesne infarkto bei insulto rizika.

Izometrinių pratimų esmė – išlaikyti kūno padėtį nejudant, kai raumenys išlieka tos pačios apytikslės ilgio būsenos tam tikrą laiką. Tokiu būdu aktyvinami stabilizuojantys, gilesni raumenys.

„Šie stacionarūs pratimai, tokie kaip lenta ar pritūpimas prie sienos, itin efektyviai stiprina giliuosius, sunkiau pasiekiamus liemens ir nugaros raumenis, taip pat gali mažinti traumų riziką“, – rašo leidinys „Express“.

Atliekant lentą rekomenduojama išlaikyti padėtį 30 sekundžių, tuomet ilsėtis 2 minutes ir šią seką pakartoti 4 kartus.

Pritūpimą prie sienos siūloma atlikti taip: atsistoti nugara į sieną ir pamažu leistis žemyn iki patogios padėties, ją išlaikant 30 sekundžių. Po to pailsėti 2 minutes ir vėl pakartoti – iš viso 4 kartus.

Taip pat pažymima, kad lenta gali gerokai intensyviau apkrauti liemens raumenis nei, pavyzdžiui, atsilenkimai ar įstrižiniai atsilenkimai. Manoma, kad šis pratimas suteikia labiau trimatę aktyvaciją – nuo klubų iki pečių juostos – o ne vien izoliuotai dirbina pilvo presą.

Miego kokybė priklauso ne tik nuo to, kiek valandų ilsimės ar ar nesinaudojame ekranais prieš miegą. Svarbi ir kūno padėtis. Tyrimai rodo, kad tai, ant kurio šono miegame, gali turėti įtakos virškinimui, kvėpavimui ir net odos būklei. Mokslininkai paaiškino, kurios miego pozos gali būti naudingesnės ir kam į tai verta atkreipti ypatingą dėmesį.

Nuotrauka: „Freepik“

Gydytojai teigia, kad miegas ant kairiojo šono gali būti palankesnis virškinimo sistemai. Tai siejama su žmogaus anatomija: skrandis yra kairėje pilvo ertmės pusėje. Miegant ant kairiojo šono, skrandžio turinys dėl gravitacijos labiau išlieka skrandyje, todėl sumažėja tikimybė, kad rūgštis pateks į stemplę.

Dėl šios priežasties tokia padėtis dažnai rekomenduojama žmonėms, kurie kenčia nuo rėmens. Rėmuo atsiranda tuomet, kai skrandžio rūgštis grįžta į stemplę ir sukelia deginimo pojūtį. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien pakeisti miego pozą nepakanka: organizmui reikėtų skirti laiko suvirškinti maistą prieš atsigulant ilsėtis.

Nors miegas ant kairiojo šono gali padėti virškinimui, miegas ant dešiniojo šono, kaip rodo moksliniai duomenys, kai kuriais atvejais gali būti palankesnis kvėpavimui. Tyrimai atskleidžia, kad tokia poza gali sumažinti miego apnėjos simptomus – būklę, kai miegant kvėpavimas trumpam sustoja.

2011 m. atliktame tyrime nustatyta, kad miegas ant dešiniojo šono gali sumažinti kvėpavimo sutrikimų dažnį žmonėms, kuriems diagnozuota vidutinė ar sunki miego apnėja. Vėlesniuose darbuose taip pat pastebėta, kad žmonės, turintys širdies nepakankamumą, instinktyviai dažniau renkasi būtent dešinįjį šoną. Manoma, kad tai gali būti natūralus mechanizmas, padedantis organizmui palengvinti širdies darbą.

Miegojimas ant pilvo ar ant nugaros taip pat turi trūkumų. Miegas veidu žemyn gali didinti akispūdį, o tai siejama su regėjimo problemų, įskaitant glaukomą, rizika. Be to, pagalvės spaudimas veidui gali prisidėti prie vadinamųjų „miego raukšlių“ susidarymo.

Miegas ant nugaros, palyginti su miegu ant pilvo, odai gali būti mažiau žalingas, tačiau dažniau apsunkina kvėpavimą ir gali skatinti knarkimą. Todėl specialistai pataria miego pozą rinktis atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę. Vidutiniškai žmonės per naktį kūno padėtį pakeičia iki 20 kartų, tad vienos idealios pozos, tinkančios visiems, nėra.

Praleistas dantų valymas vakare gali turėti pasekmių ne tik burnos ertmei, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Specialistai įspėja, kad dėl prastesnės burnos higienos gali didėti uždegiminių procesų rizika, o tai gali neigiamai paveikti širdies veiklą.

Vakarinis dantų valymas ypač svarbus dėl to, kas vyksta burnoje miegant. Naktį sumažėja seilių išsiskyrimas, todėl apnašos ir bakterijos ilgiau išlieka ant dantų ir dantenų.

Ilgainiui tai gali stiprinti dantenų uždegimą, kuris siejamas su kraujagyslių uždegimu ir didesne širdies ligų rizika.

Odontologas Sandipas Saharas teigia, kad prasta burnos higiena yra susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Pasak jo, tokį ryšį gali lemti uždegimas ir bakterijų patekimas iš burnos į kraujotaką – jos gali sukelti uždegimą kraujagyslėse ir kitose kūno vietose.

Valant dantis prieš miegą pašalinamos per dieną susikaupusios apnašos ir bakterijos, todėl mažėja tiek dantenų problemų, tiek širdies ligų rizika. Jei apnašos ir maisto likučiai ant dantų bei dantenų lieka per naktį, bakterijos turi daugiau laiko daugintis ir dirginti dantenų audinius.

Rytinis dantų valymas taip pat svarbus burnos sveikatai, tačiau jis ne visada gali visiškai kompensuoti praleistą vakarinį valymą. Ryte valant dantis pagerėja burnos kvapas ir pašalinamos per naktį susiformavusios apnašos, tačiau tai neapsaugo dantų ir dantenų per ilgas miego valandas, kai seilių išsiskiria mažiau.

Norint padėti palaikyti tiek burnos, tiek širdies sveikatą, rekomenduojama:

Valykite dantis šepetėliu ir naudokite dantų siūlą prieš miegą.

Stebėkite burnos higieną ir atkreipkite dėmesį į su dantenomis susijusius simptomus.

Sumažinkite pridėtinio cukraus vartojimą, ypač venkite saldžių gėrimų vėlai vakare. Pridėtinis cukrus maitina burnoje esančias bakterijas, o saldūs gėrimai gali neigiamai veikti širdies sveikatą.

Rinkitės daugiau skaidulų ir vitamino C turinčius produktus, taip pat ribokite druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį.

Naktinis prakaitavimas dažniausiai nesukelia didelio nerimo, ypač šiltuoju metų laiku. Tačiau jei jis kartojasi nuolat, tai gali būti rimtų sveikatos sutrikimų ženklas – nuo užkrečiamųjų ligų iki onkologinių susirgimų.

Sveikatos problemos. Iliustracinė nuotrauka

Gydytojas Jamesas Williamsas perspėja, kad vyresni nei 40 metų žmonės, dažnai patiriantys naktinį prakaitavimą, gali sirgti rimta ir užkrečiama infekcija. Pasak jo, šis simptomas gali signalizuoti apie tuberkuliozės vystymąsi – bakterinę infekciją, kuri dažniausiai pažeidžia plaučius.

Medikai primena, kad tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar net kvėpuoja. Dėl to infekcija lengvai perduodama artimo kontakto metu. Be to, tuberkuliozė išlieka viena mirtiniausių infekcinių ligų pasaulyje.

Dažniausiai minimi tuberkuliozės simptomai:

ilgai trunkantis kosulys,

krūtinės skausmas,

karščiavimas,

nuovargis,

naktinis prakaitavimas.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad žmogus, nesigydantis tuberkuliozės, per metus gali užkrėsti nuo 10 iki 15 kitų žmonių.

Gydytojai pabrėžia, jog naktinis prakaitavimas gali būti susijęs ne tik su tuberkulioze. Jis taip pat gali rodyti kitus organizmo pokyčius ar sveikatos problemas, pavyzdžiui:

menopauzę,

tam tikrų vaistų vartojimą,

infekcijas, tokias kaip ŽIV,

endokrininius sutrikimus,

kai kurias vėžio formas.

Taip pat nurodoma, kad dalis žmonių teigė naktinį prakaitavimą patyrę dėl hipertiroidizmo, o kai kuriais atvejais šis simptomas buvo siejamas ir su limfoma.

Nors padėtis fronte išlieka itin įtempta, Ukrainos gynybos pajėgos, pasak kariškių, sėkmingai atsilaiko prieš skaitine persvara pasižyminčias priešo pajėgas. Kaip „Fabrika novyn“ eteryje teigė 429-osios atskirosios bepiločių sistemų brigados „Achilles“ vadas Jurijus Fedorenka, Rusijos Federacija vargu ar sugebės pasiekti visišką Donecko srities kontrolę per savo planuojamus terminus.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Pasak jo, norėdama išeiti į Donecko srities administracines ribas, Rusija turėtų patirti katastrofiškus nuostolius – netekti dar mažiausiai milijono karių.

„Tai, ką jie žada – neva per kelis mėnesius užbaigs puolimą – iš tiesų yra nerealu. Greičiau tai psichologinis žaidimas vidaus auditorijai Rusijoje, savotiškas „morfinas visuomenei“, – sakė J. Fedorenka.

Anot jo, dabartinė situacija tokius planus praktiškai paverčia neįmanomais.

Be to, kariškis pabrėžė, kad Rusijos reikalavimai, jog Ukraina pasitrauktų iš Donecko srities, nėra skirti konfliktui užbaigti – tai, jo vertinimu, labiau demonstracija Jungtinėms Valstijoms.

„Tai savotiškas žaidimas prieš Trumpą: esą, žiūrėkite, mes pasiruošę, bet Ukraina atsisako. Iš tiesų tikrasis Rusijos tikslas – sunaikinti Ukrainą kaip valstybę“, – aiškino J. Fedorenka.

Jis pridūrė, kad bet kokios kompromisinės nuolaidos dėl atskirų sričių, tokių kaip Donecko ar Zaporižios, agresoriaus nesustabdytų.

„Jei sutiksime su Donecko srities ribomis, tai ne pabaiga. Rusija tiesiog tęs puolimą kituose regionuose – Zaporižios, Chersono, Luhansko. Jie siekia maksimaliai išplėsti okupaciją ir sunaikinti Ukrainos valstybingumą“, – pabrėžė brigados vadas.

Taip pat primenama, kad naujas Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktas tyrimas parodė, jog keičiasi ukrainiečių požiūris į įvairias etnines grupes. Tyrimo duomenimis, ukrainiečiai prasčiau vertina lenkus, o požiūris į Ukrainoje gyvenančius etninius rusus šiek tiek pagerėjo.

Kepenys yra vienas svarbiausių organų, atsakingas už organizmo detoksikaciją. Jos kasdien neutralizuoja kenksmingas medžiagas, dalyvauja riebalų apykaitoje ir kaupia vitaminus. Todėl gera kepenų veikla dažnai siejama su bendra savijauta. Norint pagerinti šio organo būklę, gali padėti natūralūs įpročiai ir subalansuota mityba.

Kepenų sutrikimai. Iliustracinė nuotrauka

Kepenys nuolat patiria apkrovą dėl perdirbto maisto, alkoholio, vartojamų vaistų ir užterštos aplinkos. Kai organas pervargsta, gali pasireikšti nuovargis, virškinimo sutrikimai, pablogėti odos būklė. Tyrimai rodo, kad kepenų palaikymas natūraliais metodais gali prisidėti prie riebalinės kepenų ligos rizikos mažinimo ir geresnės bendros organizmo būklės.

Specialistai pataria kepenų veiklai palankiai koreguoti racioną ir dažniau rinktis šiuos produktus:

Žaliosios daržovės (špinatai, brokoliai, rukola) – jose esantis chlorofilas gali padėti organizmui šalinti toksinus.

Česnakai ir svogūnai – aktyvina kepenų fermentus, kurie prisideda prie detoksikacijos procesų.

Citrusiniai vaisiai – gausūs vitamino C, kuris skatina fermentų, dalyvaujančių valymo procesuose, gamybą.

Burokėliai – gali gerinti kraujotaką ir palaikyti kepenų ląstelių atsinaujinimą.

Riešutai ir sėklos – aprūpina organizmą naudingaisiais riebalais bei antioksidantais.

Kepenų būklei gali padėti ir tam tikri gėrimai:

Žalioji arbata – joje esantys katechinai siejami su kepenų funkcijos palaikymu.

Vanduo su citrina – gali skatinti tulžies išsiskyrimą ir gerinti virškinimą.

Kiaulpienių šaknys ir margainis – tradiciškai naudojami kepenų veiklai palaikyti, taip pat siejami su ląstelių atsikūrimo procesais.

Norint išsaugoti gerą kepenų būklę, verta peržiūrėti ir, jei reikia, koreguoti gyvenimo būdą:

Reguliarus fizinis aktyvumas gerina medžiagų apykaitą ir padeda mažinti svorį, taip sumažindamas apkrovą kepenims.

Alkoholio ir rūkymo atsisakymas reikšmingai mažina toksinio pažeidimo riziką.

Pakankamas miegas padeda organizmui atsigauti ir palaiko hormonų balansą.

Protarpinis badavimas kai kuriais atvejais gali prisidėti prie kepenų ląstelių regeneracijos ir riebalų kiekio organe mažėjimo.

Vis dėlto, jei pasireiškia tokie simptomai kaip gelta, stiprus nuovargis ar skausmas dešinėje pašonėje, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė apie įpročius, kurie kenkia kepenims.

Kasdieniai mitybos įpročiai gali arba padėti ilgiau išlikti sveikiems, arba nepastebimai trumpinti gyvenimą. Medikai pabrėžia, kad būtent mityba tiesiogiai veikia širdies būklę, cholesterolio lygį, kraujospūdį ir net rimtų ligų riziką.

Specialistai aiškina, jog mityba daro įtaką keliems kritiškai svarbiems rodikliams: arteriniam kraujospūdžiui, cukraus kiekiui kraujyje, uždegiminiams procesams ir kūno masei. Todėl net nedideli, bet nuoseklūs pokyčiai racione gali turėti ilgalaikį efektą.

Dietologas Šonas Mendesas atkreipia dėmesį, kad sveikatos pagrindas – ne staigūs ir radikalūs ribojimai, o palaipsniui įtvirtinami kasdieniai sprendimai. Organizmas, pasak jo, labiausiai „atsako“ į pastovumą, o ne trumpalaikes dietas.

Medikai pirmiausia rekomenduoja įvertinti kalorijų balansą ir fizinį aktyvumą. Perteklinis svoris reikšmingai didina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei miego sutrikimų riziką.

Ne mažiau svarbus ir kasdienis meniu. Gydytojai pataria didinti daržovių ir vaisių kiekį, nes jie padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio lygį ir kontroliuoti kraujospūdį. Taip pat siūloma baltą duoną ir rafinuotus grūdus keisti pilno grūdo produktais – juose daugiau skaidulų, kurios siejamos su palankesne širdies veikla.

Specialistai ragina peržiūrėti ir baltymų šaltinius: pirmenybę teikti augaliniams produktams, žuviai bei jūros gėrybėms. Tuo metu raudona mėsa ir perdirbti mėsos gaminiai siejami su didesne priešlaikinės mirties rizika.

Dar vienas kritiškai svarbus veiksnys – cukrus ir druska. Gydytoja Elis Lichtenštein pabrėžia, kad per didelis natrio kiekis didina kraujospūdį, o tai gali baigtis infarktu ar insultu. Pridėtinis cukrus savo ruožtu siejamas su nutukimu ir diabeto vystymusi.

Medikai apibendrina: sveika širdis dažniausiai nėra vienos dietos rezultatas – tai kasdienių įpročių pasekmė. Būtent jie lemia, kiek ilgas ir kokybiškas bus gyvenimas.

Fizinis aktyvumas laikomas vienu veiksmingiausių būdų stiprinti psichikos sveikatą, nes jis tiesiogiai veikia smegenų veiklą ir mažina streso lygį.

Kaip skelbia „Der Spiegel“, remdamasis mentalinio treniravimo specialistu Stefanu Westbroku, judant smegenys tarsi pakeičia veikimo režimą: aktyvumas mažiau koncentruojasi prefrontalinėje žievėje, kuri atsakinga už analizę ir nerimastingas mintis, ir persikelia į motorines sritis. Dėl to lengviau sumažinti įkyrius išgyvenimus ir psichologinę įtampą.

Fiziniai pratimai taip pat veikia hormonų sistemą. Organizmas pradeda efektyviau reguliuoti kortizolio – streso hormono – lygį. Per didelis kortizolio kiekis gali sietis su miego sutrikimais, virškinimo problemomis ir širdies bei kraujagyslių sistemos negalavimais.

Smegenų lygmenyje suaktyvėja neuromediatorių veikla. Endokanabinoidai siejami su ramybės pojūčiu, dopaminas didina motyvaciją, serotoninas stabilizuoja emocinę būseną, o endorfinai mažina skausmą ir įtampą. Būtent šių poveikių derinys ir paaiškina, kodėl po treniruotės žmonės dažnai pasijunta geriau.

Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti miegą, koncentraciją ir atmintį. Dėl geresnės kraujotakos smegenys gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, o tai teigiamai veikia pažintines funkcijas.

Tyrimai rodo, kad sportas gali mažinti demencijos riziką, taip pat padėti palengvinti depresijos ir nerimo simptomus.

Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – ne pasirinkta sporto rūšis, o reguliarumas ir komfortas. Net trumpas kasdienis judėjimas gali duoti apčiuopiamą rezultatą.

Pavyzdžiui, Karališkojo koledžo Londone tyrimas parodė, kad 15 minučių aktyvaus judėjimo per dieną nuotaiką gali pagerinti labiau nei savaitė poilsio.

Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja fiziniam aktyvumui skirti bent 150 minučių per savaitę.

Genetika turi didelę įtaką žmogaus sveikatai. Nors gyvenimo būdas, mityba ir fizinis aktyvumas taip pat keičia ligų riziką, kai kurie sutrikimai dažniau pasireiškia tiems, kurių artimieji jau yra su jais susidūrę. Gydytoja Claire Grainger iš „Superdrug Online Doctor“ įvardijo tris dažnas ligas, kurioms gali būti būdingas paveldimumas.

Viena dažniausių ligų, turinčių paveldimą komponentą, yra 2 tipo cukrinis diabetas. Pasak gydytojos, genetika gali reikšmingai padidinti tikimybę šiai ligai išsivystyti.

Vis dėlto paveldimumas nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs. Didelę reikšmę turi gyvenimo būdo veiksniai, ypač mityba, kūno svoris ir fizinio aktyvumo lygis.

Medikai žmonėms, kurių šeimoje yra buvę diabeto atvejų, pataria reguliariai tikrintis sveikatą ir atkreipti dėmesį į galimus simptomus: nuolatinį troškulį, nuovargį ar dažną šlapinimąsi. Ankstyvas ligos nustatymas gerokai padidina gydymo veiksmingumą.

Kita liga, kuriai būdingas ryškus genetinis komponentas, yra astma. Ji veikia kvėpavimo takus ir gali sukelti kosulį, švokštimą, dusulį bei spaudimo jausmą krūtinėje.

Tyrimai rodo, kad astmos rizika didėja, jei vienas ar abu tėvai serga šia liga. Genetinis polinkis taip pat gali pasireikšti ir kitomis alerginėmis būklėmis.

Tokiais atvejais ypač svarbūs ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas gydymo planas.

Daugelis žmonių aknę laiko tik paauglystės problema, tačiau ji gali išlikti ir suaugus. Pasak gydytojos, paveldimumas taip pat prisideda prie šios būklės išsivystymo.

Genetika gali turėti įtakos odos riebalų išsiskyrimui, odos reakcijai į bakterijas ir uždegiminiams procesams. Jei vienas ar abu tėvai turėjo ilgai trunkančią arba sunkią aknę, tikimybė, kad su panašia problema susidurs ir vaikai, taip pat didėja.

Gydytoja pabrėžia, kad net ir turint genetinį polinkį į tam tikras ligas, tai nereiškia neišvengiamos jų raidos. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, sveikas gyvenimo būdas ir laiku pradėtas gydymas gali reikšmingai sumažinti riziką.