Category: Sveikata ir grožis

Daugelis žmonių kasdien vartoja vitaminą D nė neįtardami, kad rezultatui didelę įtaką gali turėti viena paprasta detalė. Svarbiausia čia ne dozė, o vartojimo būdas – ypač tai, ar vitaminas geriamas nevalgius.

Žurnale Nutrients pažymima, kad vitaminas D yra riebaluose tirpus ir vandenyje tirpsta prastai. Todėl, norint geresnio įsisavinimo, jį rekomenduojama vartoti kartu su riebesniu maistu, pavyzdžiui, avokadais, alyvuogių aliejumi, kiaušiniais, jogurtu ar riešutais.

Kai kurių vitamino D preparatų įsisavinimui riebus maistas gali būti ypač svarbus. Tuo tarpu aliejaus pagrindu pagamintų papildų įsisavinimas gali mažiau priklausyti nuo to, ar vitaminas vartojamas su maistu, nes riebalai jau būna pačiame papilde.

Vis dėlto vitamino D vartojimas be maisto kai kuriems žmonėms gali sukelti skrandžio diskomfortą, ypač pykinimą.

Dažniausiai rekomenduojama vitaminą D vartoti ryte, ypač jei pusryčiai yra sočiausias dienos valgymas.

Vitaminą D galima vartoti ir vakare, tačiau jis gali slopinti melatonino poveikį ir daryti įtaką miego kokybei. Jei turite sunkumų užmiegant ar vargina nemiga, geriau vitaminą D rinktis ryte arba dienos pradžioje.

Taip pat galima vartoti padalytą dozę: pusę išgerti su pusryčiais, o likusią dalį – su pietumis ar vakariene. Svarbiausia – laikytis pastovumo.

Produktai, su kuriais vitaminą D patogu derinti dėl geresnio įsisavinimo:

Kiaušiniai – ypač trynys, nes jame yra naudingų riebalų, kurie gali padėti organizmui geriau įsisavinti vitaminą D. Kiaušinius galima derinti su alyvuogių aliejumi ar avokadu.

Riešutai ir sėklos – moliūgų sėklos, čia sėklos, migdolai ar anakardžiai turi riebalų ir magnio, kurie siejami su geresniu vitamino D pasisavinimu.

Jogurtas – tai ne tik riebalų šaltinis, bet ir produktas, kuriame gali būti vitamino K ir magnio, svarbių kalcio apykaitai.

Alyvuogių aliejus ir avokadas – suteikia organizmui naudingų riebalų, galinčių padėti efektyviau įsisavinti vitaminą D.

Neįprastas skausmas dešiniajame petyje gali būti ankstyvas rimtos ligos – kepenų vėžio – signalas. Gydytojai onkologai įspėja, kad toks diskomfortas neretai pasireiškia periodiškai ir būna lokalizuotas tik peties sąnaryje, neplisdamas per visą ranką, todėl jo ignoruoti pavojinga.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Daugelis žmonių tokį skausmą klaidingai priskiria nuovargiui po fizinio krūvio, raumenų patempimui ar netaisyklingai laikysenai. Vis dėlto, pasak onkologo Irži Kubeso, ankstyvose stadijose kepenų vėžio simptomai gali būti beveik nepastebimi, todėl pacientai jų dažnai neįvertina.

„Kepenų vėžys gali sukelti vadinamąjį atspindėtą skausmą, kai diskomfortas jaučiamas petyje, o ne pilvo srityje. Taip nutinka dėl to, kad kepenys yra netoli nervų, kurie veda į peties sąnarį. Dirginami nervų galūnėlių signalai kepenų srityje gali „atsiduoti“ kitose kūno vietose“, – aiškina gydytojas.

Remiantis labdaros organizacijų „British Liver Trust“ ir „Liver Cancer UK“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje kasmet diagnozuojama apie 6000 naujų kepenų vėžio atvejų. Pabrėžiama, kad mirtingumas nuo šios ligos didėja sparčiau nei nuo daugelio kitų dažnų onkologinių susirgimų. Be to, tik apie 30 proc. atvejų nustatomi ankstyvose stadijose, todėl gydymas neretai būna sudėtingesnis.

Prie dažniausių simptomų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, priskiriami odos ir akių baltymų pageltimas (gelta), apetito sumažėjimas, staigus svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, dažnos infekcijos, sukietėjimai dešinėje pilvo pusėje, skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, skausmas dešiniajame petyje, virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas ir užsitęsęs pykinimas.

Medikai pabrėžia, kad bet kokių nerimą keliančių simptomų atsiradimas yra priežastis pasitarti su šeimos gydytoju. Ypač svarbu kreiptis į specialistus, jei simptomai nepraeina arba stiprėja ilgiau nei dvi savaites. Nors šie požymiai ne visuomet reiškia kepenų vėžį, laiku atlikti tyrimai padidina ankstyvo nustatymo ir sėkmingo gydymo tikimybę.

Taip pat primenama, kad ilgalaikis sėdėjimas gali neigiamai veikti ne tik fizinę sveikatą, bet ir smegenų veiklą. Tyrimai rodo, jog svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ką žmogus veikia sėdėdamas.

Pasaulyje plinta nauja Covid atmaina – medikai įspėja, kad ji gali neproporcingai stipriai paveikti vaikus. BA.3.2 variantas priskiriamas Omicron šeimai ir vadinamas „Cikada“, nes, kaip teigiama, ilgą laiką gali išlikti „ramybės“ būsenoje ir nepasireikšti.

COVID-19. Iliustracinė nuotrauka

Mokslininkai nurodo, kad ši atmaina gali lengviau apeiti esamą imuninę apsaugą, nes jos spygliniame baltyme yra apie 75 mutacijas. Būtent šį baltymą virusas naudoja, kad patektų į žmogaus ląsteles.

Taip pat teigiama, kad „Cikada“ gali plisti greičiau nei kiti variantai, todėl didėja naujos bangos rizika. Nurodoma, jog po „ramybės“ laikotarpio ši atmaina aptikta 23 šalyse ir toliau plinta JAV teritorijoje.

Pasak mokslininkų, naujos atmainos simptomai panašūs į kitų pastaruoju metu fiksuotų variantų ir gali apimti:

gerklės skausmą,

kosulį,

nosies užgulimą,

nuovargį,

galvos skausmą,

karščiavimą.

Vis dėlto JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, daliai žmonių ši atmaina taip pat sukėlė virškinamojo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, pykinimą arba viduriavimą.

Taip pat primenama, kad ankstyvose stadijose kai kurias vėžio formas nustatyti sudėtinga, nes liga ilgai gali nepasireikšti būdingais simptomais. Kartais organizme atsiranda netikėtų pokyčių, kurių žmonės nesusieja su onkologine liga ir nesikreipia į gydytojus, taip prarasdami brangų laiką.

Radiacinis onkologas ir Prahos Protonų terapijos centro medicinos direktorius dr. Irži Kubes įvardijo netikėtą ankstyvą kepenų vėžio simptomą – neįprastą skausmą dešiniajame petyje. Pasak jo, diskomfortas gali kartotis, tačiau dažniausiai juntamas tik petyje, o ranka lieka nepaveikta.

Rėmuo – dažnas negalavimas, kai nemalonus deginimo pojūtis atsiranda dėl to, kad skrandžio rūgštis patenka į stemplę. Nors rėmuo gali būti epizodinis, dažnai pasikartojantis simptomas neretai signalizuoja rimtesnes problemas, pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso ligą (GERL).

Sveikatos specialistai pataria koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą, kad rėmuo vargintų rečiau. Tačiau jei jis kartojasi dažnai ir pasireiškia kartu su kitais simptomais, vertėtų kreiptis į gydytoją.

Rėmuo dažniausiai pasireiškia deginančiu skausmu krūtinėje, kuris neretai sustiprėja po valgio arba pasilenkus. Pagrindine priežastimi laikomas susilpnėjęs apatinis stemplės raukas – „vožtuvas“, kuris įprastai sulaiko rūgštį skrandyje. Kai jis veikia nepakankamai efektyviai, rūgštis kyla į stemplę ir dirgina gleivinę.

Rėmenį gali išprovokuoti šie veiksniai:

riebus ar aštrus maistas, šokoladas, citrusiniai vaisiai, kava ir alkoholis;

persivalgymas ir vėlyvos vakarienės;

antsvoris, sukeliantis papildomą spaudimą skrandžiui;

rūkymas, silpninantis stemplės rauko veiklą;

nėštumas, kai didėja spaudimas pilvo ertmėje.

Specialistai rekomenduoja kelis paprastus gyvenimo būdo pokyčius:

valgyti mažesnėmis porcijomis – taip sumažinama skrandžio apkrova ir refliukso rizika;

atsisakyti provokuojančių produktų, tokių kaip aštrūs prieskoniai, gazuoti gėrimai, svogūnai, pomidorai, šokoladas ir mėta;

negulti iškart po valgio – paskutinis valgymas turėtų būti likus 2–3 valandoms iki miego;

šiek tiek pakelti lovos galvūgalį – miegas su nežymiai pakelta galva gali sumažinti naktinį refliuksą;

mažinti svorį – net nedidelis svorio sumažėjimas gali reikšmingai sumažinti rėmens riziką;

atsisakyti rūkymo ir alkoholio – tai gali pagerinti stemplės rauko veiklą.

Jei gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti nereceptines priemones, pavyzdžiui, antacidinius preparatus, H2 receptorių blokatorius arba protonų siurblio inhibitorius. Svarbu prisiminti, kad ilgalaikis vaistų vartojimas nepasitarus su specialistu gali sukelti šalutinių poveikių, todėl dažnas rėmuo turėtų būti įvertintas profesionaliai.

Jeigu rėmuo pasireiškia dažniau nei du kartus per savaitę, jį lydi krūtinės skausmas ar pasunkėjęs kvėpavimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokie požymiai gali rodyti ne tik GERL, bet ir širdies ligas.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie įpročius, kurie gali kenkti širdžiai.

Po pandemijos pasaulį užliejo „antibakterinės švaros“ banga. Geliai, servetėlės, purškalai – viskas, kas žada sunaikinti 99,9 proc. bakterijų, daugeliui tapo kasdienybe. Tačiau mokslininkai vis dažniau įspėja, kad per dažnas tokių priemonių naudojimas gali turėti pavojingų pasekmių žmonių sveikatai.

Apie tai, remdamiesi tyrimais ir Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų reguliuotojų pozicija, rašo įvairūs tarptautiniai mokslo ir medicinos leidiniai. Ekspertai pabrėžia: problema gerokai gilesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Remiantis tyrimų duomenimis, antibiotikams atsparios infekcijos jau dabar kasmet nusineša daugiau kaip milijoną gyvybių visame pasaulyje, o šis skaičius sparčiai auga. Prognozės dar niūresnės: iki 2050 metų antibiotikų rezistentiškumas gali tapti viena pagrindinių mirties priežasčių, prilygstanti onkologinėms ligoms.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis šios problemos formuojasi ne tik ligoninėse, bet ir mūsų namuose.

Daugelio antibakterinių priemonių sudėtyje yra biocidų – medžiagų, naikinančių mikroorganizmus. Tarp dažniausiai minimų junginių – triklozanas, benzalkonio chloridas, chloroksilenolis.

Panaudotos priemonės per nuotekas patenka į aplinką ir sudaro sąlygas išlikti atspariausioms bakterijoms. Jos ne tik išgyvena – jos prisitaiko ir gali įgyti atsparumą net medicinoje naudojamiems antibiotikams. Tai reiškia, kad ateityje infekcijų gydymas gali tapti gerokai sudėtingesnis.

Tyrimai rodo, kad bakterijos, susidūrusios su mažomis biocidų koncentracijomis, gali išvystyti apsaugos mechanizmus, kurie kartu mažina jų jautrumą antibiotikams.

Kitas esminis klausimas – ar tokios priemonės iš tiesų būtinos ir efektyvios buityje. Mokslininkų ir institucijų vertinimai čia gana aiškūs: Pasaulio sveikatos organizacija, taip pat JAV reguliuotojas FDA nurodo, kad kasdieniam naudojimui įprastas muilas ir vanduo yra ne mažiau veiksmingi nei antibakteriniai analogai.

Be to, 2016 metais FDA uždraudė kai kurių populiarių antiseptinių komponentų naudojimą buitinėse priemonėse, nes nebuvo įrodyta jų papildoma nauda.

Ekspertai pabrėžia ir rinkodaros įtaką: teiginys „sunaikina 99,9 proc. bakterijų“ sukuria saugumo iliuziją. Praktikoje tai reiškia, kad 0,1 proc. bakterijų išgyvena, o būtent jos gali tapti atsparesnės. Taip, pasak specialistų, mes patys atrenkame stipriausias bakterijų atmainas, kurias vėliau sunaikinti vis sunkiau.

Dėl to rekomenduojama riboti antibakterinių priemonių naudojimą kasdienybėje ir jas taikyti tik tada, kai to iš tiesų reikia, pavyzdžiui, medicininėje aplinkoje.

Įprastai buityje pakanka:

– plauti rankas įprastu muilu;
– reguliariai tvarkytis nenaudojant agresyvios chemijos;
– nepiktnaudžiauti paviršių dezinfekavimu.

Specialistai primena, kad švara nereiškia sterilumo – o tai sveikatai yra principinis skirtumas.

Antibiotikams atsparios infekcijos jau vadinamos „tyliąja pandemija“. Jei situacija nesikeis, net paprastos infekcijos ateityje gali vėl tapti mirtinai pavojingos.

Galiausiai, antibakterinių priemonių problema yra ne vien apie švarą, o apie pusiausvyrą: kartais siekis viską sterilizuoti gali sukurti didesnę grėsmę nei patys mikrobai.

Kiaušiniai – vienas maistingiausių ir universaliausių maisto produktų. Juose gausu aukštos kokybės baltymų, vitaminų ir mineralų, be to, jie sotūs ir lengvai paruošiami. Vienas kiaušinis turi įvairių naudingų medžiagų, padedančių palaikyti raumenų audinį, nervų sistemą, regėjimą ir imunitetą, skelbia „WP abcZdrowie“.

Nors dažnai manoma, kad pagrindinis baltymų šaltinis yra kiaušinio baltymas, trynys taip pat turi nemažai šio makroelemento. Be to, jame yra riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E, kai kurių B grupės vitaminų, fosfolipidų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų, svarbių medžiagų apykaitai ir bendrai organizmo energijai.

„Naudingiausio kiaušinio pasirinkimas priklauso ne tik nuo jo dydžio ar kilmės, bet ir nuo paruošimo būdo. Ilgas kepimas ar virimas gali sumažinti trynio maistinę vertę, nes jis yra jautresnis aukštai temperatūrai nei baltymas“, – aiškina ekspertai.

Pasak specialistų, optimaliausia kiaušinį paruošti taip, kad baltymas būtų visiškai sutvirtėjęs, o trynys liktų pusiau skystas. Taip pasiekiamas geriausias balansas tarp saugumo ir maistinių medžiagų išsaugojimo. Taip pat primenama, kad žaliame baltyme esantis avidinas gali trukdyti įsisavinti biotiną, o kaitinimas jį neutralizuoja. Tuo tarpu trynys, per ilgai termiškai apdorojamas, gali prarasti dalį naudingųjų savybių.

Kalbant apie trynyje esantį cholesterolį, pažymima, kad daugumai sveikų žmonių jis savaime nereiškia automatiškai padidėsiančio cholesterolio kiekio kraujyje. Dažniau problema kyla ne dėl pačių kiaušinių, o dėl priedų: šoninės, riebių sūrių, didelio kiekio sviesto ar majonezo. Kiaušiniai gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis, ypač jei derinami su daržovėmis, pilno grūdo duona, avokadu ar žalumynais – tuomet vienu metu gaunama baltymų, riebalų, skaidulų ir antioksidantų.

Norint išgauti idealią konsistenciją, kiaušinius rekomenduojama dėti į šaltą vandenį, užvirinti ir virti 3–4 minutes, tuomet atvėsinti šaltame vandenyje. Taip baltymas tampa standus, o trynys – kremiškas. Rekomenduojamas kiekis – 1–2 kiaušiniai per dieną, priklausomai nuo amžiaus, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės.

Taip pat primenama, kad kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų: nuo kraujo valymo iki medžiagų apykaitos reguliavimo. Norint išlaikyti jų sveikatą, nebūtina išleisti daug pinigų brangiems papildams ar vadinamiesiems superproduktams – vis dažniau pabrėžiama paprastų ir prieinamų maisto produktų reikšmė, galinti pastebimai prisidėti prie geresnės kepenų veiklos.

Aukštas arterinis kraujospūdis gali išprovokuoti įvairias ligas ir pabloginti bendrą savijautą. Net įprasti kasdieniai veiksmai, esant staigiems kraujospūdžio šuoliams, gali reikšmingai pabloginti būklę. Portalas „Komentarai“ primena, ko reikėtų vengti, kai kraujospūdis pakilęs.

Aukštas kraujospūdis. Iliustracinė nuotrauka

Fiziniai krūviai. Kraujospūdžiui šoktelėjus kategoriškai nerekomenduojama užsiimti intensyvia fizine veikla. Nors kartais manoma, kad sportas padeda „pravarinti“ kraują, iš tiesų toks krūvis gali smarkiai apkrauti širdies raumenį ir pažeisti smulkiuosius kapiliarus. Jėgos pratimai, sunkių daiktų kilnojimas ar net greitas bėgimas sukuria didžiulę įtampą, kurios kraujagyslės gali neatlaikyti.

Saunos ir karštos vonios. Griežtai nerekomenduojama lankytis saunoje, pirtyje ar maudytis karštoje vonioje. Aukšta temperatūra plečia paviršines kraujagysles, tačiau kartu pagreitina širdies ritmą. Toks disbalansas gali būti pavojingas ir sukelti alpimą ar hipertenzinę krizę.

Maistas ir gėrimai. Hipertenzijos priepuolio metu reikėtų laikytis griežtesnių apribojimų. Venkite sūraus maisto – natris greitai sulaiko skysčius organizme, didina cirkuliuojančio kraujo tūrį ir papildomai spaudžia arterijų sieneles, o tokį poveikį kartais sunku sumažinti net vaistais. Taip pat nerekomenduojama vartoti alkoholio ir gėrimų, kuriuose daug kofeino. Alkoholis iš pradžių gali išplėsti kraujagysles, bet vėliau sukelia ilgalaikį spazmą, taip dar labiau paaštrindamas problemą. Kofeinas tiesiogiai stimuliuoja nervų sistemą ir didina kraujagyslių tonusą, todėl esant aukštam kraujospūdžiui tai tampa reikšmingu rizikos veiksniu.

Vaistai. Vienas pavojingiausių sprendimų – savarankiškai ir staiga mažinti kraujospūdį stipriais vaistais, nepasitarus su gydytoju. Per greitas rodiklių kritimas gali sukelti smegenų hipoksiją ir sutrikdyti inkstų kraujotaką. Taip pat nereikėtų ignoruoti tokių simptomų kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas ar regėjimo pablogėjimas, tikintis, kad būklė „praeis savaime“.

Darbas. Nerekomenduojama tęsti darbo prie kompiuterio ar imtis veiklų, reikalaujančių didelės koncentracijos ir emocinės įtampos. Tokiu metu organizmui labiausiai reikia ramybės – patariama būti pusiau sėdimoje padėtyje, kad širdis galėtų dirbti tausojančiu režimu.

Primename: portalas „Komentarai“ anksčiau rašė ir apie tai, ko nereikėtų daryti esant aukštai kūno temperatūrai.

Žinoma gydytoja infektologė Olga Golubovska atkreipė dėmesį į pavojingą tendenciją – vaisto „Ozempic“ (semagliutido) vartojimą ne pagal paskirtį. Pasak jos, kol Ukrainoje šis preparatas socialiniuose tinkluose pristatomas kaip greitas būdas atsikratyti antsvorio, JAV gamintojas „Novo Nordisk“ ir kitos farmacijos bendrovės jau susiduria su masiniais pacientų ieškiniais.

Ieškiniuose bendrovėms metami kaltinimai esą buvo nutylėta informacija apie galimas kritines pasekmes sveikatai. Tarp minimų komplikacijų – žarnyno nepraeinamumas, sunkūs pankreatito atvejai, inkstų pažeidimai ir gastroparezė, dėl kurios kai kuriems pacientams tenka pereiti prie maitinimo per zondą. Ypač didelį nerimą, pasak gydytojos, kelia regėjimo praradimo rizika.

„Nearterinė priekinė išeminė optinė neuropatija, kuri pasireiškia staigiu regėjimo netekimu arba aklumu (rizika padidėja beveik 10 kartų)“, – vardydama fiksuotus nepageidaujamus poveikius pabrėžė O. Golubovska.

Ji taip pat nurodė, kad tarp galimų šalutinių reiškinių minimi trombozės atvejai ir tulžies pūslės uždegimai.

Gydytojos teigimu, užsienyje teisminių ginčų skaičius auga geometrine progresija. Vis dėlto Ukrainos socialinių tinklų erdvėje preparatas ir toliau populiarinamas kaip paprastas būdas mažinti svorį, nepaisant medicininių rizikų.

„Pas mus „Ozempic“ tapo virusiniu lieknėjimui. Ar tikrai taip reikia lieknėti, žmonės geri?“ – emocingai apibendrino gydytoja, leisdama suprasti, kad siekiamas estetinis efektas gali būti visiškai neproporcingas grėsmei sveikatai ir gyvybei.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė apie tarptautinės mokslininkų komandos atliktą klinikinį tyrimą, kurio rezultatai verčia suabejoti paplitusiais įsitikinimais apie atsisakymo saldumynų naudą. Tyrime, kurį atliko Vageningeno universiteto Nyderlanduose ir Bornmuto universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai, nustatyta, kad vien saldaus skonio ribojimas savaime nesuteikia laukiamo metabolinio efekto ir nekeičia žmogaus mitybos elgsenos.

Pakilus kūno temperatūrai svarbu vengti veiksmų, kurie gali pabloginti savijautą. Kai kurie įpročiai, atrodantys naudingi, iš tiesų didina komplikacijų riziką ir gali sulėtinti sveikimą.

Temperatūra. Iliustracinė nuotrauka

Per stiprus užsiklojimas – dažnas žmogus bando „išprakaituoti“ karščiavimą, rengiasi keliais drabužių sluoksniais ar užsikloja storomis antklodėmis. Taip kūnas gali perkaisti, nes šiluma neišsisklaido, o temperatūra dar labiau kyla. Rekomenduojama rinktis lengvus, natūralaus audinio drabužius, kad oda galėtų kvėpuoti.

Šaltos vonios ar dušas – gali atrodyti logiška staigiai atvėsinti kūną, tačiau didelis temperatūrų skirtumas gali sukelti kraujagyslių spazmą, o kai kuriais atvejais ir šoką. Tai ypač pavojinga širdies ir kraujagyslių sistemai bei gali apsunkinti ligos eigą. Vietoje to geriau rinktis vėsius kompresus arba apsitrynimą kambario temperatūros vandeniu.

Fizinis krūvis – karščiuojant organizmas daug energijos skiria kovai su infekcija. Intensyvus judėjimas, treniruotės ar aktyvus darbas dar labiau alina, gali didinti komplikacijų riziką ir išprovokuoti dar aukštesnę temperatūrą. Šiuo laikotarpiu svarbiausia poilsis ir ramybė.

Per mažas skysčių vartojimas – pakilus temperatūrai dehidratacija vystosi greitai, nes prakaituojant netenkama daug skysčių. Nepakankamai geriant gali stiprėti silpnumas, galvos skausmas ir blogėti bendra savijauta. Patariama gerti vandenį mažomis porcijomis, vengti alkoholio ir itin saldžių gėrimų.

Savarankiškas vaistų vartojimas – neteisingas karščiavimą mažinančių vaistų dozavimas arba kelių preparatų derinimas nepasitarus su gydytoju gali būti pavojingas. Ypač atsargiai reikėtų vartoti paracetamolį ir ibuprofeną: per didelės dozės gali pakenkti kepenims ar skrandžiui. Gydytojai pabrėžia, kad būtina laikytis vartojimo instrukcijų ir vengti savigydos.

Alkoholio vartojimas – kai kurie klaidingai mano, kad alkoholis padeda „sušilti“ ar net „nugalėti infekciją“. Iš tiesų jis apkrauna kepenis ir skatina skysčių netekimą, todėl savijauta tik blogėja. Karščiuojant alkoholis yra griežtai nerekomenduojamas.

Anksčiau portalas „Komentarai“ rašė apie tris požymius, galinčius signalizuoti apie mirtinų ligų vystymąsi.

Knarkimas dažnai laikomas nepavojingu įpročiu, tačiau jis gali būti rimto sutrikimo signalas.

Miegas. Iliustracinė nuotrauka

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – tai būklė, kai miego metu kvėpavimo takai trumpam ir pakartotinai užsiveria, todėl sutrinka kvėpavimas.

Viena patikimiausių OMA užuominų – garsus, nuolatinis knarkimas.

Kitas dažnas požymis – dusimo, oro trūkumo ar staigaus knarkteldėjimo garsai. Kai kvėpavimo takai visiškai užsikemša, organizmas staigiai prabunda, kad atnaujintų kvėpavimą, ir tai neretai palydi dusimo ar šnypštimo garsai.

Rytais pasireiškiantys galvos skausmai, kurie praeina per valandą ar dvi, gali reikšti, kad naktį sumažėjo deguonies kiekis. Kai kvėpavimas miego metu nuolat nutrūksta, kraujyje gali kauptis anglies dioksidas, o tai skatina smegenų kraujagyslių išsiplėtimą.

Dar vienas dažnas simptomas – stiprus dienos nuovargis. Miego apnėja trukdo pasiekti gilesnes, organizmą atkuriančias miego fazes, todėl net po aštuonių valandų miego žmogus gali jaustis tarsi beveik nepailsėjęs.

Žmonės, kuriems apnėja nediagnozuota, taip pat neretai pastebi nuotaikų svyravimus ar padidėjusį dirglumą – skundžiasi prislėgta nuotaika ir dažnesniais pykčio protrūkiais.

Gali atsirasti ir dėmesio bei koncentracijos sunkumų, nes gilaus miego metu smegenys įtvirtina prisiminimus ir apdoroja informaciją, o būtent šias stadijas apnėja nuolat pertraukia.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad miego apnėja siejama ir su padidėjusiu kraujospūdžiu. Kiekvieną kartą, kai kvėpavimas sustoja, organizmas sureaguoja streso hormonų šuoliu, kuris laikinai pakelia kraujospūdį. Ilgainiui tai gali prisidėti prie hipertenzijos išsivystymo.

Tyrėjai miego apnėją sieja su didesne širdies ligų, insulto, 2 tipo diabeto ir medžiagų apykaitos sutrikimų rizika.

„Kvėpavimo sutrikimai ir periodiškai sumažėjantis deguonies kiekis kraujyje, būdingi miego apnėjai, ilgainiui sukuria nuolatinę apkrovą širdies ir kraujagyslių sistemai“, – rašoma leidinyje „Mirror“.

Ekspertai pabrėžia, kad miego apnėja daugeliu atvejų sėkmingai gydoma, todėl pajutus minėtus požymius verta kreiptis į gydytoją ir išsitirti.