Category: Sveikata ir grožis

  • Mokslininkai įvardijo 3 įpročius, kurie gali sumažinti demencijos riziką iki 25 proc.

    Naujesni didelės apimties tyrimų apibendrinimai rodo, kad dalies demencijos atvejų galima išvengti keičiant kasdienius įpročius. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią poveikį daro ne vienas stebuklingas sprendimas, o nuosekli kelių rizikos veiksnių kontrolė.

    Demencija yra bendras terminas, apimantis progresuojančius atminties, mąstymo ir kasdienio funkcionavimo sutrikimus. Dažniausia jos forma – Alzheimerio liga, tačiau nemaža dalis atvejų siejama ir su kraujagysliniais pažeidimais, pavyzdžiui, po insultų ar dėl ilgalaikių širdies ir kraujagyslių ligų.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas užmaršumas reiškia demenciją. Su amžiumi dažniau pasitaikantis epizodinis neatidumas ar žodžio „užstrigimas“ gali būti normalus reiškinys, o demencijai būdingesni ryškūs pokyčiai, kai žmogui darosi sunku atlikti įprastas užduotis ar orientuotis pažįstamoje aplinkoje.

    Fizinis aktyvumas ir mažiau sėdėjimo

    Vienas svarbiausių veiksnių – reguliarus judėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75–150 minučių intensyvaus krūvio, o tai siejama ir su geresne smegenų kraujotaka.

    Ne mažiau svarbu mažinti ilgo nepertraukiamo sėdėjimo laiką. Tyrimai rodo, kad dažnos trumpos pertraukos, kai atsistojama, paeina ar lengvai pajudama, gali padėti gerinti medžiagų apykaitos rodiklius ir kraujagyslių būklę, o tai ilgainiui svarbu ir smegenų sveikatai.

    Miegas ir smegenų apsauga

    Trečias dažnai akcentuojamas įprotis – kokybiškas miegas. Dauguma suaugusiųjų turėtų miegoti bent 7 valandas per parą, nes per miegą smegenys atlieka „valymo“ funkcijas, o nuolatinis miego trūkumas siejamas su prastesnėmis kognityvinėmis funkcijomis.

    Tuo pačiu specialistai primena, kad demencijos riziką lemia daug veiksnių, įskaitant kraujospūdį, cholesterolį, diabetą, rūkymą, alkoholį, klausos sutrikimus ir socialinę izoliaciją. Lancet komisijos vertinimu, reikšminga dalis demencijos atvejų pasaulyje teoriškai galėtų būti atidėta arba išvengta mažinant šiuos modifikuojamus rizikos veiksnius.

    „Demencijos prevencija prasideda ne senatvėje, o vidutiniame amžiuje, kai kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolė ir aktyvus gyvenimo būdas duoda didžiausią ilgalaikę naudą“, – pabrėžia ekspertai, vertinantys naujausias tarptautines rekomendacijas.

    Svarbu nepamiršti, kad atminties ar orientacijos sutrikimai, kurie kartojasi, stiprėja ar trukdo kasdienybei, yra priežastis kreiptis į šeimos gydytoją. Ankstyvas įvertinimas padeda atmesti grįžtamas priežastis, parinkti pagalbą ir, jei reikia, pradėti gydymą bei rizikos veiksnių korekciją.

    Šaltiniai:

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dementia

    – https://www.thelancet.com/commissions/dementia-prevention-intervention-care

    – https://www.who.int/publications/i/item/9789240015128

    – https://www.cdc.gov/physicalactivity/basics/adults/index.htm

    – https://www.sleepfoundation.org/how-sleep-works/how-much-sleep-do-we-really-need

  • Kas kasdien tyliai kenkia jūsų protui: 3 įpročiai, kurie mažina dėmesį ir atmintį

    Žmogaus intelektas nėra nekintama duotybė: smegenys visą gyvenimą išlieka plastiškos, o pažintines funkcijas veikia kasdieniai pasirinkimai. Mokslininkai pabrėžia, kad net aktyviai besimokantys žmonės gali turėti įpročių, kurie ilgainiui silpnina dėmesį, atmintį ir gebėjimą susikaupti.

    Viena dažniausiai minimų rizikų yra vadinamoji daugiatikslė veikla, kai vienu metu mėginama daryti kelis darbus. Tyrimai rodo, kad smegenys realiai neatlieka užduočių lygiagrečiai, o tik greitai persijungia, dėl to krenta darbo kokybė ir didėja klaidų tikimybė.

    Kodėl daugiatikslė veikla vargina?

    Stanfordo universiteto tyrėjai yra aprašę, kad intensyvus persijunginėjimas tarp užduočių siejamas su prastesniu dėmesio valdymu ir didesniu išsiblaškymu. Tokia rutina ilgainiui gali silpninti gebėjimą atrinkti svarbią informaciją ir išlaikyti koncentraciją, ypač kai kartu naudojami keli skaitmeniniai įrenginiai.

    Ne mažiau aptariamas veiksnys yra nuolatinis trumpų vaizdo įrašų srautas socialiniuose tinkluose. Greitas, nuolat besikeičiantis turinys skatina įprotį ieškoti momentinės stimuliacijos, o tai gali mažinti kantrybę ilgesniam skaitymui, gilesnei analizei ir nuosekliam darbui.

    Trumpas turinys ir dėmesio kaina

    Psichologijos ir neuromokslų literatūroje pabrėžiama, kad dažni dėmesio pertrūkiai ir įprotis nuolat tikrinti naują turinį apsunkina ilgalaikį susikaupimą. Ilgainiui tai gali atsiliepti darbinei atminčiai, mokymuisi ir gebėjimui apdoroti didesnės apimties informaciją.

    Trečias reikšmingas veiksnys – socialinė izoliacija ir gyvo bendravimo stoka. Tiesioginė komunikacija treniruoja emocijų atpažinimą, greitą reakciją, argumentavimą ir kalbos įgūdžius, o vien susirašinėjimas neperduoda neverbalinių signalų ir socialinio konteksto.

    Ką daryti, kad protas išliktų aštrus?

    Specialistai rekomenduoja intelektą stiprinti kompleksiškai: skaityti ilgesnius tekstus ir juos aptarti, mokytis naujų įgūdžių, spręsti logines užduotis, žaisti strateginius žaidimus. Taip pat naudinga kūrybinė veikla, pavyzdžiui muzika, nes ji aktyvina kelias smegenų sistemas vienu metu.

    Svarbu ir kasdienė higiena: aiškios darbo atkarpos be trukdžių, pranešimų ribojimas, pakankamas miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad gyvenimo būdo veiksniai yra reikšmingi pažintinių funkcijų ir demencijos rizikos kontekste, todėl mažos korekcijos gali turėti ilgalaikį efektą.

    „Smegenims reikia ne nuolatinio triukšmo, o kokybiško dėmesio, poilsio ir prasmingų iššūkių“, – pabrėžia kognityvinės sveikatos specialistai.

    Šaltiniai:

    – https://med.stanford.edu/news/all-news/2009/08/media-multitaskers-pay-mental-price-stanford-study-shows.html

    – https://www.apa.org/topics/social-media-internet/multitasking

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dementia

  • Mokslininkai įvardijo vaisių, kuris padeda užmigti greičiau: poveikis gali nustebinti

    Vis daugiau žmonių skundžiasi prastu miegu, o greitų sprendimų paieškos dažnai baigiasi papildais ar migdomaisiais. Vis dėlto daliai žmonių padėti gali paprastas vakaro įprotis, susijęs su mityba.

    Tyrimuose dažniau minimas kivi vaisius, kuris, suvalgytas prieš miegą, siejamas su greitesniu užmigimu ir geresne miego kokybe. Kai kuriais atvejais rekomenduojama porcija yra du kiviai, suvalgomi likus maždaug valandai iki miego.

    „Dalyviai užmigdavo 42 proc. greičiau ir miegodavo ilgiau. Vaisiuje esantys antioksidantai ir serotoninas gali prisidėti prie miego“, – teigiama apžvalgose, kuriose aptariami tyrimų rezultatai.

    Mokslininkai aiškina, kad kivi yra vienas iš produktų, kuriuose aptinkama serotonino ir antioksidantų. Serotoninas svarbus nuotaikai ir miego reguliacijai, o dalis jo organizme vėliau panaudojama melatonino sintezei, kuris padeda „įjungti“ naktinį režimą.

    Ne mažiau svarbus ir bendras mitybos fonas: kivi turi vitamino C, skaidulų bei kalio, o skaidulos gali padėti stabilizuoti sotumą ir virškinimą vakare. Tyrimai taip pat rodo, kad didesnis vaisių ir daržovių vartojimas siejamas su geresne savijauta, kuri netiesiogiai palankesnė miegui.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklinga priemonė, kuri pakeistų miego higieną. Norint tvaresnio efekto verta laikytis pastovaus miego grafiko, vakare mažinti ryškios šviesos ir ekranų laiką, riboti kofeiną po pietų ir nevalgyti labai sočiai prieš pat miegą.

    Jei nemiga tęsiasi kelias savaites, kartojasi dažni prabudimai ar juntamas ryškus dienos mieguistumas, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju. Miego sutrikimai kartais signalizuoja apie stresą, nerimo sutrikimus, kvėpavimo sutrikimus miego metu ar kitas sveikatos problemas.

    Šaltiniai:

    – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21669584/

    – https://www.sleepfoundation.org/nutrition/food-and-drink-promote-sleep

    – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK493841/

  • Vartojate vaistus nuo refliukso? Mokslininkai įspėja: jie gali sietis su stipriais galvos skausmais

    Nauji tyrimų duomenys rodo, kad daliai žmonių rūgštingumą mažinantys vaistai gali būti susiję su stipriais galvos skausmais ir migrenos tipo simptomais. Tyrėjai pabrėžia, kad kol kas nustatytas ryšys, o ne tiesioginė priežastis.

    Didžiausias dėmesys skiriamas protonų siurblio inhibitoriams, kurie dažnai vartojami rėmeniui, refliuksui ir gastroezofaginio refliukso ligai gydyti. Šiai grupei priskiriami omeprazolas ir ezomeprazolas, o jų nepageidaujamų reiškinių sąrašuose galvos skausmas minimas kaip vienas dažnesnių.

    Su galvos skausmais taip pat siejami H2 receptorių blokatoriai, pavyzdžiui, famotidinas ir cimetidinas, bei antacidiniai preparatai. Klinikiniuose aprašymuose galvos skausmas dažniau vertinamas kaip galimas šalutinis poveikis, ypač gydymo pradžioje arba vartojant didesnes dozes.

    „Tyrimas neįrodo, kad rūgštingumą mažinantys vaistai sukelia migreną, jis tik parodo ryšį“, – pabrėžia tyrėjai, vertinę didelės apimties sveikatos duomenis.

    Kita svarbi konteksto dalis yra pati liga: refliuksas ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai gali būti susiję su dažnesniais galvos skausmais. Kai kuriuose darbuose aptariamas galimas žarnyno ir smegenų ašies vaidmuo bei tai, kad lėtiniai uždegiminiai ar skausmo mechanizmai gali persidengti.

    Gydytojai primena, kad protonų siurblio inhibitoriai ir H2 blokatoriai yra veiksmingi ir dažnai būtini, tačiau juos svarbu vartoti tinkamai. Jei pradėjus gydymą atsiranda nauji, stiprėjantys ar neįprasti galvos skausmai, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu, o ne savarankiškai nutraukti gydymą.

    Taip pat akcentuojama, kad ilgalaikis protonų siurblio inhibitorių vartojimas turėtų būti periodiškai peržiūrimas, nes tarptautinėse gairėse aptariamos galimos rizikos ir poreikis vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Kai kuriose publikacijose nagrinėtos sąsajos su kognityviniais sutrikimais, tačiau mokslinė bendruomenė pabrėžia, kad įrodymai nėra vienareikšmiai, o priežastinis ryšys nėra patvirtintas.

    Rūgšties refliuksas pasireiškia, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę, dažniau po valgio ar atsigulus. Ilgainiui negydoma gastroezofaginio refliukso liga gali didinti komplikacijų riziką, todėl simptomų ignoruoti nereikėtų, ypač jei vargina rijimo sutrikimai, kraujavimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas.

    Šaltiniai:

    – https://www.nhs.uk/medicines/omeprazole/side-effects-of-omeprazole/

    – https://www.ema.europa.eu/en/documents/product-information/losec-epar-product-information_en.pdf

    – https://www.nhs.uk/medicines/famotidine/side-effects-of-famotidine/

    – https://www.gastrojournal.org/article/S0016-5085(21)03459-9/fulltext

  • Nefrologai perspėja: šis alkoholis greičiausiai alina inkstus – pasekmės gali būti klastingos

    Stiprieji alkoholiniai gėrimai dėl didelės etanolio koncentracijos inkstams paprastai kelia didžiausią trumpalaikę riziką, ypač kai vartojami gausiai ar vienu kartu. Specialistai pabrėžia, kad žalingas gali būti bet koks alkoholis, tačiau būtent didelės dozės dažniau baigiasi dehidratacija ir staigiais organizmo pusiausvyros sutrikimais.

    Inkstai filtruoja kraują, reguliuoja skysčių kiekį ir padeda palaikyti elektrolitų balansą, todėl alkoholis tiesiogiai paliečia kelias gyvybiškai svarbias funkcijas. Pavojus didėja, jei žmogus serga hipertenzija, diabetu, turi antsvorio ar jau nustatytą lėtinę inkstų ligą.

    Kas vyksta išgėrus?

    Alkoholis slopina vazopresiną, hormoną, kuris padeda organizmui sulaikyti vandenį, todėl šlapimo išsiskiria daugiau ir greičiau netenkama skysčių. Dėl to tirštėja kraujas, sunkėja termoreguliacija, o inkstams tenka dirbti intensyviau, kad stabilizuotų vidinę terpę.

    Dehidratacija dažnai eina kartu su elektrolitų svyravimais, ypač natriu ir kaliu, o tai gali sukelti silpnumą, širdies ritmo sutrikimus ar staigius kraujospūdžio pokyčius. Reguliarus alkoholio vartojimas taip pat siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, kuris yra viena pagrindinių lėtinės inkstų ligos priežasčių.

    Kuris alkoholis laikomas rizikingiausiu?

    Didžiausia rizika dažniausiai siejama su stipriaisiais gėrimais, tokiais kaip degtinė, viskis ar kiti didelės alkoholio koncentracijos gėrimai, nes jie leidžia greitai suvartoti didelį etanolio kiekį. Tokiais atvejais dažniau pasireiškia stiprus skysčių netekimas ir ūmūs organizmo reguliacijos sutrikimai.

    Alus dėl diuretinio poveikio taip pat gali skatinti skysčių ir mineralų praradimą, ypač jei geriamas dažnai ir didesniais kiekiais. Vynas įprastai laikomas mažiau žalingu, jei jo vartojama saikingai, tačiau reguliarus perteklius ilgainiui didina bendrą riziką inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Kada būtina sunerimti?

    Po alkoholio vartojimo atsiradęs neįprastas troškulys, ryškiai patamsėjęs šlapimas, tinimai, skausmas juosmens srityje, dusulys ar staigiai pakilęs kraujospūdis gali būti signalai, kad organizmas sunkiai kompensuoja skysčių ir elektrolitų pokyčius. Jei simptomai kartojasi ar stiprėja, vertėtų kreiptis į gydytoją ir įvertinti inkstų funkciją.

    Gydytojai taip pat primena, kad alkoholis gali apsunkinti kitų ligų eigą, ypač kepenų, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, o tai netiesiogiai didina ir inkstų pažeidimo tikimybę. Rizika didėja, kai alkoholis derinamas su mažai vandens, sūriu maistu, miego trūkumu ar tam tikrais vaistais.

    Norint sumažinti žalą, svarbiausia yra saikingumas, pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus kraujospūdžio bei laboratorinių rodiklių stebėjimas, jei yra rizikos veiksnių. Patikimiausia prevencija inkstams vis dėlto išlieka alkoholio ribojimas arba atsisakymas, ypač jei jau yra nustatytas inkstų funkcijos sutrikimas.

    „Alkoholis didina šlapimo išsiskyrimą ir gali sutrikdyti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą, todėl inkstams tenka papildoma apkrova“, – nurodoma medicinos šaltiniuose, aiškinančiuose alkoholio poveikį inkstų funkcijai.

    Šaltiniai:

    – https://www.cdc.gov/alcohol/about-alcohol-use/other-health-effects.html

    – https://www.kidney.org/kidney-topics/alcohol-and-your-kidneys

    – https://www.nhs.uk/live-well/alcohol-advice/the-risks-of-drinking-too-much/

  • Mėgstate nusnūsti dieną? Mokslininkai įspėja: tai gali didinti vyresnių žmonių mirtingumą

    Dienos miegas daugeliui atrodo nekaltas įprotis, tačiau nauji ilgalaikio stebėjimo duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje jis gali būti svarbus sveikatos signalas. Tyrėjai pabrėžia, kad svarbu ne tik tai, ar žmogus snaudžia, bet ir kaip dažnai, kiek laiko ir kuriuo paros metu.

    Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai, analizuodami beveik dviejų dešimtmečių trukmės stebėjimą, nustatė ryšį tarp ilgesnio ir dažnesnio dienos miego bei didesnės mirtingumo rizikos vyresniems žmonėms. Didžiausia rizika siejama su snaudimu ryte.

    „Ilgesnis, dažnesnis ir ankstyvas dienos miegas buvo susijęs su didesniu mirtingumu. Kiekviena papildoma dienos miego valanda atitiko maždaug 13 proc. didesnę riziką, o kiekvienas papildomas nusnūdimas per dieną – apie 7 proc. didesnę riziką“, – teigiama tyrėjų pateiktame apibendrinime.

    Pasak tyrimo autoriaus, gydytojo Chenlu Gao, perteklinis miegas vyresniame amžiuje gali būti susijęs su neurodegeneraciniais procesais, širdies ir kraujagyslių ligomis bei bendra didesne sergamumo našta. Tyrėjai akcentuoja, kad dienos miegas pats savaime nebūtinai yra žalingas, tačiau gali atspindėti organizmo bandymą kompensuoti kitas problemas.

    Ankstesni tyrimai rodo, kad dieną snaudžia reikšminga dalis vyresnio amžiaus žmonių, o vertinimai įvairuoja maždaug nuo 20 proc. iki 60 proc. Kai kuriais atvejais trumpas poilsis gali pagerinti budrumą ir savijautą, ypač jei nakties miegas buvo prastesnis.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad dažnas ir ilgas dienos miegas neretai siejamas su nediagnozuotomis būklėmis: miego apnėja, depresija, lėtiniais skausmais, širdies nepakankamumu, metaboliniais sutrikimais ar vaistų sukeliamu mieguistumu. Taip pat minima cirkadinio ritmo, vadinamojo biologinio laikrodžio, disbalanso tikimybė.

    Ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį, jei dienos mieguistumas atsirado staiga, pradėjo kartotis kasdien, o snaudimas persikėlė į rytą ar pailgėjo iki kelių valandų. Tokiais atvejais verta pasitarti su šeimos gydytoju ir aptarti galimus tyrimus, įskaitant miego kokybės įvertinimą.

    Taip pat primenama, kad ryškų nuolatinį mieguistumą gali lemti prasta nakties miego higiena, per mažas fizinis aktyvumas ir nereguliarus dienos režimas. Praktikoje dažnai padeda aiškus miego grafikas, daugiau šviesos pirmoje dienos pusėje ir trumpas, ribotos trukmės pogulis ankstyvą popietę, jei jis apskritai reikalingas.

    Šaltiniai:

    – https://sleep.hms.harvard.edu/education-training/public-education/sleep-and-health-education-program/sleep-health-education-13

    – https://www.nia.nih.gov/health/sleep/sleep-and-aging

    – https://www.cdc.gov/sleep/about_sleep/index.html

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą kavos poveikį: keičia žarnyną ir gali mažinti depresijos riziką

    Mokslininkai vis dažniau kalba apie netikėtą kavos poveikį, kuris siejamas ne tik su energija ryte. Naujesni tyrimai rodo, kad kava gali būti susijusi su geresne nuotaika, dėmesiu ir net mažesne kai kurių ligų rizika.

    Svarbu tai, kad nauda pastebima ne vien geriant kavą su kofeinu. Tyrimuose minimas ir kavos be kofeino poveikis, kuris leidžia manyti, kad svarbūs yra ir kiti kavos junginiai, o ne vien kofeinas.

    Kas vyksta žarnyne?

    Viena iš ryškiausių krypčių – kavos ryšys su žarnyno mikrobiomu. Moksliniai darbai rodo, kad kava gali keisti žarnyne gyvenančių bakterijų sudėtį, o tai siejama su uždegimo procesais, medžiagų apykaita ir net psichikos sveikata.

    Kitaip tariant, poveikis nuotaikai ar stresui gali būti ne vien trumpalaikis kofeino sužadinimas. Dalis pokyčių gali būti susiję su ilgiau trunkančiais mikrobiomo ir žarnyno barjero funkcijos pokyčiais.

    Ką rodo dideli tyrimai?

    Dideli apžvalginiai tyrimai ir metaanalizės rodo, kad lengvas ar vidutinis kavos vartojimas statistiškai siejamas su mažesniu bendru mirtingumu ir mažesne širdies bei kraujagyslių įvykių rizika. Taip pat aptariamos sąsajos su mažesne insulto rizika.

    Kava dažnai minima ir kaip gėrimas, susijęs su mažesne 2 tipo diabeto rizika. Tyrimuose taip pat aptariamos galimos sąsajos su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika, įskaitant suriebėjimą ir progresuojančius pažeidimus.

    „Metaanalizės rodo, kad kavos vartojimas lengvais ir vidutiniais kiekiais siejamas su mažesniu mirtingumu nuo visų priežasčių ir mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – skelbiama mokslinėse apžvalgose.

    Kofeinas ar polifenoliai?

    Tyrimuose pabrėžiama, kad kava su kofeinu ir be jo gali veikti skirtingai. Kofeinas labiau siejamas su budrumu, dėmesiu ir reakcijos greičiu, tačiau jautresniems žmonėms gali didinti nerimą ar trikdyti miegą.

    Tuo metu kava be kofeino leidžia geriau įvertinti kitų kavos junginių, pavyzdžiui, polifenolių, vaidmenį. Manoma, kad būtent šios medžiagos gali prisidėti prie antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio, kuris svarbus ilgalaikei sveikatai.

    Specialistai pabrėžia ir praktinę pusę: kavos nauda priklauso nuo kiekio, individualaus jautrumo, gretutinių ligų ir paros laiko. Ypač svarbu stebėti, ar kava neblogina miego, nes miego trūkumas gali panaikinti dalį galimos naudos.

    Šaltiniai:

    – https://www.bmj.com/content/359/bmj.j5024

    – https://www.nature.com/articles/s41591-024-02921-4

    – https://www.nature.com/articles/s41564-021-00971-8

  • Senatvė pasivys anksčiau nei manote: 3 žalingi įpročiai, kurie sendina organizmą

    Specialistai išskiria kasdienius įpročius, kurie gali paspartinti organizmo senėjimą ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Tarp jų minimi lėtinis stresas, nejudrus gyvenimo būdas, miego trūkumas ir nesubalansuota mityba – veiksniai, kurie ilgainiui sekinančiai veikia širdį ir kraujotakos sistemą.

    Pirmoje vietoje – rūkymas ir elektroninių cigarečių vartojimas. Kardiologas, medicinos mokslų daktaras Jeremy London teigia, kad šie įpročiai yra vieni greičiausių būdų paspartinti organizmo senėjimą. Pasak jo, toksinės medžiagos stiprina oksidacinį stresą ir gali pažeisti DNR.

    Oksidacinis stresas reiškia, kad ląstelės patiria daugiau žalos. Laikui bėgant tai gali paveikti gyvybiškai svarbius organus ir bendrą sveikatos būklę.

    Antroje vietoje – nejudrus gyvenimo būdas. Gydytojo teigimu, reguliarus judėjimas padeda ilgiau išlaikyti fizinį aktyvumą vyresniame amžiuje ir mažina trapumo riziką. Tuo metu sėslumas, ypač ilgalaikis, su amžiumi gali turėti vis daugiau neigiamų pasekmių.

    Pažymima, kad mažėja organizmo gebėjimas efektyviai pristatyti maistines medžiagas, o mitochondrijų (ląstelių energijos gamybos) funkcija pradeda silpti. Abu šie procesai gali prisidėti prie greitesnio senėjimo.

    Trečioje vietoje – lėtinio streso ignoravimas. Nekontroliuojamas stresas veikia ne tik nuotaiką, bet ir gali turėti ilgalaikį poveikį organizmui ląsteliniame lygmenyje, todėl streso valdymas yra svarbi širdies ir bendros sveikatos priežiūros dalis.

    Nuolatinis ir nevaldomas stresas gali spartinti senėjimą: jis didina uždegiminius procesus, keičia DNR reguliaciją ir trumpina telomerus – apsaugines chromosomų „kepurėles“, siejamas su senėjimo procesais.

  • Maža sėkla – didelis efektas: kas iš tiesų gelbsti širdį ir moterų sveikatą?

    Moliūgų sėklos, kurias daugelis vis dar nuvertina, gali tapti tikru supermaistu organizmui – ypač širdžiai ir moterų sveikatai.

    Gydytojai pabrėžia, kad net nedidelis šio produkto kiekis gali teigiamai veikti kelias svarbias organizmo sistemas vienu metu.

    Moliūgų sėklose gausu geležies, kurios moterų organizmui neretai pritrūksta. Viena sauja gali suteikti apie 5 proc. rekomenduojamos paros normos.

    Be to, jose yra fitoestrogenų – natūralių medžiagų, kurios gali palengvinti menopauzės simptomus, pagerinti miego kokybę ir stabilizuoti emocinę savijautą.

    Sėklose taip pat netrūksta cinko ir vitamino E. Šie komponentai skatina kraujotaką galvos odoje ir aktyvina plaukų folikulus, todėl moliūgų sėklos bei jų aliejus dažnai įvardijami kaip natūrali priemonė nuo plaukų slinkimo.

    Moliūgų sėklose esanti aminorūgštis argininas skatina azoto oksido susidarymą. Ši medžiaga padeda plėsti kraujagysles ir gerina kraujotaką, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Taip pat pabrėžiama, kad sėklose esantys vitaminai ir mikroelementai gali mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Moliūgų sėklose aptinkami steroliai ir tirpiosios skaidulos padeda mažinti vadinamojo „blogojo“ cholesterolio kiekį: jos gali slopinti jo įsisavinimą žarnyne ir skatinti pašalinimą iš organizmo, taip mažinant kraujagyslių pažeidimų riziką.

    Didžiausią naudą moliūgų sėklos suteikia tuomet, kai vartojamos reguliariai, tačiau saikingai. Dažniausiai pakanka nedidelės saujos per dieną, kad būtų palaikoma širdies veikla, hormonų pusiausvyra ir bendra savijauta.

  • Mokslininkai atskleidė kavos paslaptį: štai kiek puodelių per dieną geriausia psichikai

    Moksliniai duomenys rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali teigiamai veikti psichinę sveikatą, ypač vyrų. Tuo metu pernelyg didelis šio gėrimo kiekis, kaip ir visiškas jo atsisakymas, tokios naudos nesuteikia ir emocinei būsenai gali būti mažiau palankus.

    Tyrimo rezultatus, apie kuriuos skelbia „Euronews“, mokslininkai grindė analize, atlikta naudojant britų biobanką „UK Biobank“. Jame sukaupti duomenys apie daugiau kaip 460 tūkst. 40–69 metų amžiaus dalyvių. Tyrimo tikslas buvo įvertinti, kaip kasdienis kavos vartojimas siejasi su įvairių psichikos sutrikimų rizika.

    Nustatyta, kad geriausi rodikliai fiksuojami žmonėms, kurie per dieną išgeria maždaug 2–3 puodelius kavos. Būtent toks kiekis siejamas su potencialiai mažesne nuotaikos sutrikimų ir kitų psichikos būklių rizika. Tuo tarpu tie, kurie kavos beveik nevartojo arba išgerdavo daugiau nei 5 puodelius per dieną, panašių privalumų neparodė, o kai kuriais atvejais jų rizikos rodikliai buvo didesni.

    Tyrėjai taip pat pabrėžė, kad ryšys tarp kavos ir psichinės sveikatos labiau išryškėjo vyrams nei moterims. Tai gali reikšti, kad organizmas skirtingai reaguoja į biologiškai aktyvias kavos medžiagas.

    Kavoje yra daugiau nei tūkstantis skirtingų junginių, tarp jų – kofeinas, polifenoliai, melanoidinai ir diterpenai. Manoma, kad būtent šie komponentai gali daryti įtaką smegenų ir nervų sistemos veiklai.

    Atskirai tyrime atkreiptas dėmesys į priešuždegimines kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, kofeino ir chlorogeninės rūgšties, savybes. Jos gali prisidėti prie uždegiminių procesų mažėjimo organizme, o tai galėtų būti vienas iš veiksnių, siejamų su mažesne psichikos sutrikimų rizika.

    Be to, mokslininkai pažymi, kad kofeinas gali turėti neuroprotekcinį poveikį per poveikį adenozino receptoriams. Teigiama, jog A1R receptoriaus aktyvacija siejama su antidepresiniu poveikiu, o A2AR blokavimas gali padėti mažinti neigiamas streso pasekmes nervų sistemai.