Category: Sveikata ir grožis

  • Mascarpone atrodo nekaltas, bet gydytojai įspėja: šis sūris greitai kelia kalorijas ir LDL

    Mascarpone atrodo nekaltas, bet gydytojai įspėja: šis sūris greitai kelia kalorijas ir LDL

    Mascarpone dažnai laikomas lengvu ir švelniu produktu, todėl jo į lėkštę neretai įdedama daugiau, nei planuota. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad būtent toks kremiškas sūris yra vienas kaloringiausių pieno produktų, o didesnės porcijos gali greitai padidinti dienos energijos kiekį.

    Mascarpone gaminamas iš grietinėlės, todėl jo sudėtyje dominuoja riebalai. Skirtingų gamintojų maistingumas skiriasi, bet dažnai 100 gramų mascarpone turi apie 400–450 kilokalorijų ir iki 40–45 gramų riebalų, iš kurių reikšminga dalis yra sočiosios riebalų rūgštys.

    Palyginimui, įprasta varškė net ir riebesnė paprastai turi gerokai mažiau energijos ir daugiau baltymų. Dėl to mascarpone savo „tankumu“ artimesnis sviestui nei liesesniems pieno produktams, tik skirtumas tas, kad sviesto paprastai nevalgome šaukštais, o mascarpone desertuose ar kremuose tai nutinka lengvai.

    Poveikis cholesteroliui ir širdžiai

    Dažnas sočiųjų riebalų perteklius mityboje siejamas su didesniu mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio LDL, lygiu kraujyje. Europos kardiologų ir mitybos gairėse pabrėžiama, kad sočiuosius riebalus vertėtų keisti nesočiaisiais, nes tai padeda mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Padidėjęs LDL ilgainiui skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi, o tai didina išeminės širdies ligos ir insulto tikimybę. Rizika didesnė, jei riebūs pieno produktai nuolat derinami su daug cukraus turinčiais desertais ir bendras kalorijų perteklius tampa kasdienybe.

    Kodėl tiramisu dažnai „apgauna“

    Mascarpone dažniausiai siejamas su tiramisu, kuris vizualiai atrodo lengvas desertas. Vis dėlto dėl riebalų iš mascarpone, cukraus ir sausainių ar biskvito toks desertas gali būti labai kaloringas, o 150 gramų porcija neretai priartėja prie 500 kilokalorijų.

    Problema ta, kad tokie desertai ne visuomet ilgai sotina, todėl lengva suvalgyti daugiau nei planuota. Be to, cukrus kartu su riebalais gali skatinti ryškesnius gliukozės svyravimus ir greitesnį norą užkandžiauti.

    Ar reikia mascarpone atsisakyti?

    Visiškai atsisakyti mascarpone nebūtina, jei jis valgomas retai ir mažomis porcijomis. Praktinis sprendimas yra mažinti kiekį recepte, pavyzdžiui, pradėti nuo to, kad pusę numatytos porcijos pakeistumėte liesesniu produktu.

    Kasdieniams patiekalams dažniau rekomenduojami baltymingesni ir mažiau riebūs pasirinkimai, tokie kaip varškė, „ricotta“ ar „skyr“ tipo jogurtas. Tokie produktai paprastai leidžia lengviau kontroliuoti kalorijas ir sočiųjų riebalų kiekį, kartu išlaikant kremišką tekstūrą.

    Jei aktualus kraujo lipidų rodiklių gerinimas, svarbu vertinti ne vieną produktą, o bendrą racioną: kiek sočiųjų riebalų, druskos ir pridėtinio cukraus suvartojama per savaitę. Daugeliu atvejų didžiausią efektą duoda nuoseklūs kasdieniai pasirinkimai, o ne vieno „blogo“ produkto eliminavimas.

    Kalbant apie kitus riebesnius sūrius, dažniau ribojami lydyti sūriai, pelėsiniai ir ilgai brandinti geltonieji sūriai bei rūkyti sūriai, nes jie dažnai turi daug sočiųjų riebalų ir druskos. Vis dėlto ir čia lemiamas veiksnys yra porcija ir dažnis, ypač jei žmogus turi padidėjusį LDL, aukštą kraujospūdį ar antsvorį.

    Šaltiniai:
    – https://www.who.int/publications/i/item/9789240073630
    – https://www.escardio.org/Guidelines/Clinical-Practice-Guidelines/CVD-prevention-in-clinical-practice
    – https://fdc.nal.usda.gov/fdc-app.html#/food-details/170859/nutrients

  • Monotoniškas valgiaraštis lieknina greičiau: tyrimai atskleidė, kam tai veikia geriausiai

    Monotoniškas valgiaraštis lieknina greičiau: tyrimai atskleidė, kam tai veikia geriausiai

    Moksle vis dažniau kalbama apie vadinamą monotonišką valgymą, kai kasdien kartojami panašūs patiekalai ir užkandžiai. Naujesni tyrimai rodo, kad toks struktūruotas, pasikartojantis valgiaraštis gali padėti greičiau mažinti kūno svorį nei labai įvairi mityba.

    Žurnale Health Psychology publikuotame tyrime pastebėta, kad dalyviai, kurių mityba buvo labiau pasikartojanti, per maždaug 12 savaičių vidutiniškai numetė apie 5,5–6 proc. kūno masės. Tuo metu tie, kurių racionas buvo įvairesnis, per tą patį laiką vidutiniškai sumažino svorį apie 4–4,5 proc., o skirtumai išryškėjo jau po kelių savaičių.

    Kodėl kartojimas mažina apetitą?

    Vienas svarbiausių mechanizmų siejamas su pojūčiu, vadinamu specifiniu sotumu, kai tas pats skonis ir produktas ilgainiui teikia mažiau malonumo. Praktikoje tai reiškia, kad kartojant tuos pačius užkandžius ar patiekalus dažnai natūraliai suvalgoma mažiau, net jei maisto prieinamumas neribojamas.

    Kiti darbai rodo ir papildomą efektą: kai sumažinama pasirinkimų, ypač užkandžių kategorijoje, dalis žmonių nesąmoningai suvalgo mažiau energijos. University at Buffalo tyrėjai yra aprašę, kad ribojant įvairovę užkandžiuose paros energijos suvartojimas gali spontaniškai sumažėti apie 10–15 proc., nes ilgainiui mažėja noras užkandžiauti.

    Daug pasirinkimų skatina persivalgymą

    Valgymo elgsenos tyrimai taip pat sieja didelę skonių ir produktų įvairovę su didesniu suvartojamu maisto kiekiu. Analizėse apie maisto aplinką pabrėžiama, kad kuo daugiau skirtingų pasirinkimų, tuo stipresnė tendencija suvalgyti daugiau, nes norisi paragauti dar ir dar.

    Kai kuriuose vartotojų elgsenos darbuose nurodoma, kad didesnė įvairovė gali padidinti suvalgomo maisto kiekį maždaug 20–25 proc. lyginant su situacijomis, kai pasirinkimas sąmoningai apribotas. Dėl to įvairovė, nors ir naudinga maistinių medžiagų prasme, gali apsunkinti kalorijų kontrolę.

    Mažiau sprendimų, daugiau kontrolės

    Pasikartojanti mityba veikia ne vien per skonį, bet ir per kasdienius sprendimus. Kiekvieną dieną renkantis, ką valgyti pusryčiams, pietums ar užkandžiams, eikvojami dėmesio ir savikontrolės resursai, o tai psichologijoje siejama su sprendimų nuovargiu.

    Kuo žmogus labiau pavargęs, tuo dažniau renkasi greitesnius, patogesnius ir neretai kaloringesnius variantus. Struktūra, kai dalis patiekalų kartojasi, sumažina improvizacijų poreikį ir padeda išvengti vadinamųjų nematomų kalorijų, kurios atsiranda dėl padažų, užkandžiavimo ar didesnių porcijų.

    Dar viena nauda yra nuspėjamumas: lengviau išlaikyti panašų energijos kiekį diena po dienos. Tyrimuose pabrėžiama, kad net esant panašiam savaitės kalorijų vidurkiui, dideli paros svyravimai kai kuriems žmonėms apsunkina svorio mažinimo procesą.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia balansą: pasikartojimas neturėtų virsti ekstremalia monotonija mėnesių mėnesiais, ypač jei valgiaraštis sudarytas skurdžiai. Ilgainiui tai gali didinti kai kurių vitaminų, mineralų ar skaidulų trūkumo riziką, todėl vis dažniau rekomenduojamas pasikartojantis, bet rotuojamas principas, kai naudojami keli panašūs, iš anksto suplanuoti meniu variantai.

    Toks modelis dažniausiai geriausiai tinka žmonėms, kurie linkę impulsyviai užkandžiauti, pavargsta nuo planavimo ir nori paprastesnės rutinos. Tuo tarpu tiems, kuriems maistas yra svarbi kasdienio malonumo dalis ir kurie greitai pavargsta nuo tų pačių skonių, pasikartojantis valgiaraštis gali būti sunkiau išlaikomas ilgesnį laiką.

    Šaltiniai:

    – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23085682/

    – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11393299/

    – https://www.apa.org/pubs/journals/releases/bul1273325.pdf

    – https://digitalcommons.uri.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1022&context=nfs_facpubs

  • Valgykite tai kasdien ir žarnynas padėkos: 5 produktai, kurie stiprina imunitetą ir savijautą

    Valgykite tai kasdien ir žarnynas padėkos: 5 produktai, kurie stiprina imunitetą ir savijautą

    Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Tyrimai rodo, kad subalansuotas mikrobiomas siejamas su geresniu virškinimu, mažesniu uždegimu ir tvirtesniu organizmo atsaku į infekcijas.

    Žarnynas glaudžiai susijęs su imunine sistema, nes didelė dalis imuninės gynybos mechanizmų veikia būtent žarnyno gleivinėje. Dėl to kasdieniai mitybos pasirinkimai, ypač fermentuoti produktai, vis dažniau aptariami kaip paprastas būdas palaikyti atsparumą ir bendrą savijautą.

    Be to, mokslinėje literatūroje daugėja duomenų apie žarnyno ir odos bei žarnyno ir smegenų ašies ryšį. Kai mikrobiotos sudėtis išsibalansuoja, gali didėti virškinimo simptomų tikimybė, o kai kuriems žmonėms tai siejama ir su prastesne emocine savijauta.

    Jogurtas ir kefyras

    Natūralus jogurtas yra vienas populiariausių fermentuotų produktų, gaminamas pieno fermentacijos būdu. Renkantis verta ieškoti aiškios nuorodos, kad produkte yra gyvų bakterijų kultūrų, nes ne visi gaminiai jų išlaiko.

    Kefyras dažnai išskiriamas dėl didesnės mikroorganizmų įvairovės, nes jame paprastai būna ir bakterijų, ir mielių. Reguliarus kefyro vartojimas kai kuriems žmonėms siejamas su geresne virškinamojo trakto savijauta ir mažesniais uždegimo žymenimis, nors poveikis priklauso nuo individualios būklės ir raciono.

    Kopūstų ir agurkų rauginti produktai

    Raugintos daržovės, pavyzdžiui, rauginti kopūstai ar agurkai, tradiciškai laikomos natūraliu pieno rūgšties bakterijų šaltiniu. Jos gali papildyti racioną ne tik mikroorganizmais, bet ir skaidulomis, kurios yra svarbios gerosioms žarnyno bakterijoms.

    Svarbi detalė yra apdorojimas: pasterizavimas dažnai sunaikina gyvas bakterijas. Todėl, jei tikslas yra probiotinis poveikis, paprastai labiau tinka neapdorotos, nepasterizuotos raugintos daržovės, laikomos šaltai.

    Kimči, miso ir tempeh

    Kimči yra fermentuotų daržovių patiekalas, kuriame gali būti įvairių pieno rūgšties bakterijų, o kartu gausu skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant kimči gali gerėti lipidų rodikliai ir mažėti uždegimo rizika, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis sveikatą.

    Miso ir tempeh dažniau pasirenkami augalinėje mityboje, nes yra fermentuoti sojų produktai ir gali padėti praturtinti racioną baltymais. Fermentacija taip pat gali pagerinti kai kurių maistinių medžiagų pasisavinimą, o miso neretai minimas ir kaip antioksidantų šaltinis.

    Nors universalių normų nėra, praktikoje dažnai rekomenduojama kasdien įtraukti 1–2 porcijas fermentuotų produktų, stebint individualią toleranciją. Jei yra imunitetą slopinančių ligų, po organų transplantacijos ar vartojami imunitetą slopinantys vaistai, dėl probiotikų ir fermentuotų produktų kiekio verta pasitarti su gydytoju.

    Taip pat svarbu nepamiršti, kad probiotikų poveikis stipresnis, kai racione netrūksta prebiotikų, tai yra skaidulų iš daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų. Vien fermentuoti produktai nepakeis bendros mitybos kokybės, tačiau gali būti paprastas kasdienis įprotis, padedantis palaikyti žarnyno ekosistemą.

    Šaltiniai:

    – https://www.who.int/publications/i/item/9241561810

    – https://www.nccih.nih.gov/health/probiotics-what-you-need-to-know

    – https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fmicb.2017.02087/full

    – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6682904/

    – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7763189/

  • Ne tik amžius kaltas: šlapimo nelaikymas paliečia milijonus – štai kaip susigrąžinti kontrolę

    Ne tik amžius kaltas: šlapimo nelaikymas paliečia milijonus – štai kaip susigrąžinti kontrolę

    Šlapimo nelaikymas, dar vadinamas šlapimo inkontinencija, yra nevalingas šlapimo nutekėjimas, kurio žmogus negali sukontroliuoti valia. Nors tema dažnai nutylima dėl gėdos ar įsitikinimo, kad tai neišvengiama senstant, mediciniškai tai laikoma gydytina būkle.

    Ši problema svarbi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai: ji gali skatinti vengti socialinių situacijų, riboti judėjimą, darbą ar sportą, o ilgainiui mažinti pasitikėjimą savimi. Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau galimybių suvaldyti simptomus konservatyviai, be invazinių priemonių.

    Kas dažniausiai susiduria?

    Šlapimo nelaikymas dažniau pasireiškia moterims, o riziką didina nėštumas, gimdymai, hormoniniai pokyčiai menopauzės laikotarpiu ir dalis ginekologinių operacijų. Vis dėlto ši būklė nėra vien moterų problema ir gali paliesti bet kurio amžiaus žmones.

    Vyrams šlapimo nelaikymas dažniau siejamas su prostatos problemomis ir jų gydymu, įskaitant chirurgines operacijas ar spindulinę terapiją. Vyresnėse amžiaus grupėse skirtumai tarp lyčių mažėja, nes didėja gretutinių ligų ir vaistų poveikio tikimybė.

    Trys dažniausi tipai

    Dažniausia forma yra įtampos šlapimo nelaikymas, kai šlapimas prateka didėjant pilvo spaudimui, pavyzdžiui, kosint, čiaudint, juokiantis ar sportuojant. Tai dažnai susiję su susilpnėjusiais dubens dugno raumenimis.

    Kitas tipas yra skubos šlapimo nelaikymas, kai staiga atsiranda labai stiprus noras šlapintis ir žmogus nespėja pasiekti tualeto. Šis tipas neretai siejamas su hiperaktyvia šlapimo pūsle ir gali pasireikšti dažnesniu šlapinimusi dieną ar naktį.

    Trečia dažna forma yra mišrus šlapimo nelaikymas, kai vienu metu pasireiškia ir įtampos, ir skubos simptomai. Tokiais atvejais gydymo planas parenkamas individualiai, įvertinus, kurie simptomai vyrauja.

    Kodėl tai nutinka ir ką daryti?

    Riziką didina antsvoris, nes didesnis spaudimas pilvo srityje apkrauna dubens dugną ir šlapimo pūslę. Taip pat svarbūs lėtiniai vidurių užkietėjimai, nes nuolatinis stanginimasis ilgainiui silpnina kontrolės mechanizmus.

    Reikšmės turi ir medžiagų apykaitos ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, nes gali būti pažeidžiami nervai, dalyvaujantys šlapinimosi kontrolėje. Jei prisideda deginimas, skausmas, kraujas šlapime, karščiavimas ar staigiai pakitęs šlapinimosi pobūdis, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    Pirmas žingsnis dažniausiai yra šeimos gydytojo konsultacija, o prireikus pacientas nukreipiamas pas urologą, ginekologą ar geriatrijos specialistą. Diagnostika padeda atskirti tipą ir pasirinkti veiksmingiausią kelią, nes skirtingos formos gydomos nevienodai.

    Dažnai pradedama nuo gyvenimo būdo korekcijų ir dubens dugno raumenų treniravimo, o didesnę reikšmę vis plačiau įgyja specializuota uroginekologinė kineziterapija. Skubos šlapimo nelaikymo atvejais gali būti skiriami vaistai, o kai kuriais atvejais taikomos procedūros ar chirurginis gydymas.

    Dubens dugno pratimai dažnai vadinami Kėgelio pratimais, tačiau svarbiausia juos atlikti taisyklingai. Raumenis galima atpažinti trumpam pabandžius sustabdyti šlapimo srovę, bet tai turėtų būti tik orientacinis testas, o ne nuolatinis treniravimo būdas.

    Pratimų esmė yra valingai įtempti dubens dugno raumenis kelioms sekundėms ir visiškai atpalaiduoti, kvėpuojant ramiai ir neįtempiant sėdmenų, šlaunų ar pilvo. Pirmųjų pokyčių žmonės dažniausiai tikisi po kelių savaičių, tačiau rezultatą lemia reguliarumas ir tinkama technika, todėl prireikus verta pasikonsultuoti su kineziterapeutu.

    Kasdieniai įpročiai taip pat svarbūs: specialistai pataria nešlapintis iš anksto be poreikio, tačiau ir per ilgai neatidėlioti, vengti stanginimosi. Mityboje naudinga palaikyti normalų kūno svorį ir užtikrinti pakankamai skaidulų, kad būtų mažiau užkietėjimo.

    Jei simptomai vargina, rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į dirgiklius, kurie kai kuriems žmonėms sustiprina norą šlapintis, pavyzdžiui, kofeiną, alkoholį ar gazuotus gėrimus. Svarbiausia žinutė išlieka ta pati: šlapimo nelaikymas nėra gėdinga tema, o pagalba dažnai yra arčiau, nei atrodo.

    Šaltiniai:

    – https://pacjent.gov.pl/aktualnosc/co-warto-wiedziec-o-nietrzymaniu-moczu

    – https://pacjent.gov.pl/jak-zyc-z-choroba/nie-tylko-kobiecy-problem

  • Mokslininkai įspėja sėdinčius: 2 minučių judesio pertraukos per dieną gali pakeisti sveikatą

    Mokslininkai įspėja sėdinčius: 2 minučių judesio pertraukos per dieną gali pakeisti sveikatą

    Vadinamosios judesio užkandžių pertraukos yra labai trumpos, dažniausiai nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių trunkančios fizinio aktyvumo atkarpos, kartojamos kelis kartus per dieną. Mokslinėje literatūroje jos dažnai siejamos su intensyvia, pertraukiama kasdienio gyvenimo fizine veikla, kai judesys įterpiamas į įprastas užduotis.

    Tai nėra atskira treniruotė sporto klube ir nereikalauja specialaus pasiruošimo. Tokios pertraukos gali būti spartus lipimas laiptais, keli pritūpimai, trumpas dinaminis tempimas, greitas ėjimas iki parduotuvės ar aktyvesnis namų ruošos epizodas, kai trumpam pakyla pulsas.

    Kodėl 1–2 minutės svarbios?

    Tyrimai rodo, kad trumpi, bet intensyvesni judesio epizodai, kartojami dienos eigoje, gali pagerinti širdies ir kvėpavimo sistemos pajėgumą, ypač sėsliai gyvenantiems žmonėms. Vienas dažniausiai cituojamų pavyzdžių yra lipimo laiptais pertraukos, kurios, taikomos kelis kartus per dieną, per kelias savaites siejamos su geresniais fizinio pajėgumo rodikliais.

    Šių mikroaktyvumo pertraukų nauda siejama ne vien su papildomai sudegintomis kalorijomis. Esminis principas yra pertraukti ilgą sėdėjimą, kuris pats savaime laikomas nepriklausomu rizikos veiksniu medžiagų apykaitai ir širdies bei kraujagyslių sveikatai.

    Sėdėjimo kaina ir ką keičia pertraukos

    Ilgas nepertraukiamas sėdėjimas siejamas su prastesniu gliukozės reguliavimu, mažesniu raumenų aktyvumu ir didesniu nuovargiu dienos pabaigoje. Net jei žmogus kelis kartus per savaitę sportuoja, labai ilgos sėdėjimo atkarpos gali sumažinti dalį teigiamo poveikio, todėl mokslininkai vis dažniau pabrėžia būtent judesio paskirstymą per dieną.

    Trumpi judesio intarpai patrauklūs tuo, kad psichologiškai jie atrodo lengviau įgyvendinami nei ilga treniruotė. Dėl to didėja tikimybė, kad žmogus išlaikys įprotį, o didžiausią naudą, kaip rodo apžvalginiai darbai, dažnai gauna mažiausiai fiziškai aktyvūs asmenys.

    Kaip tai pritaikyti kasdien

    Praktiškai efektyviausia yra susikurti paprastą taisyklę: kas maždaug valandą atsistoti ir 1–2 minutes pajudėti. Biure tai gali būti keli energingesni ėjimo ratai koridoriumi ar lipimas laiptais, o dirbant iš namų, trumpa aktyvi buities užduotis, kuri priverčia kūną dirbti intensyviau.

    Svarbu, kad judesys būtų pakankamai energingas, jog trumpam padažnėtų kvėpavimas ir pulsas, bet kartu išliktų saugus. Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių problemų ar ilgą laiką nesportavusiems, prieš didesnio intensyvumo epizodus verta pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

    Judėjimo pertraukų idėja nekeičia klasikinių rekomendacijų sportuoti, tačiau siūlo realistišką kelią tiems, kurie daug sėdi ir neturi galimybių dažnai treniruotis. Esminė žinutė paprasta: judesys neturi būti atskiras projektas kalendoriuje, jis gali tapti natūralia dienos dalimi, kuri ilgainiui duoda apčiuopiamą naudą.

    Šaltiniai:

    – https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC12732512/

    – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30649897/

    – https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11624330/

    – https://academic.oup.com/eurheartj/article/45/6/458/7343176

  • 7 sveiki produktai, kurie slapta stabdo lieknėjimą: dietologai įspėja dėl porcijų

    Net ir sveikais laikomi produktai kartais nepastebimai apsunkina lieknėjimą. Priežastis dažniausiai nėra jų „kenksmingumas“, o didelis kaloringumas, energinis tankis ir tai, kad juos lengva suvalgyti didesniais kiekiais, nei planuota.

    Specialistai pabrėžia, kad lieknėjant svarbiausia išlieka bendras per dieną gaunamų kalorijų balansas, o sveikas maistas nėra išimtis. Dėl to neretai rekomenduojama sąmoningai sekti porcijas, ypač tada, kai produktas sotus, riebus ar valgomas kaip užkandis.

    Kur slypi didžiausia rizika

    Vienas dažniausių „nepastebimų“ pasirinkimų yra riešutų, džiovintų vaisių ir sėklų mišiniai. Jie turi skaidulų ir mikroelementų, tačiau yra itin kaloringi, o saldinti priedai dar labiau padidina energinę vertę.

    Avokadas dažnai įvardijamas kaip palankus širdžiai ir virškinimui produktas, bet vienas vidutinio dydžio vaisius gali turėti apie 300 kilokalorijų. Lieknėjant saugiau jį derinti su baltymų šaltiniais ir rinktis mažesnę porciją.

    Riešutų sviestai vertinami dėl baltymų, nesočiųjų riebalų ir magnio, tačiau jie lengvai perdozuojami valgant šaukšteliu tiesiai iš indelio. Maistingumo požiūriu protingiau juos tepti plonu sluoksniu ir derinti su vaisiais ar pilno grūdo produktais.

    Glotnučiai gali atrodyti kaip lengvas pasirinkimas, tačiau pridedant riebių pieno produktų, riešutų sviesto, saldiklių ar didelius kiekius vaisių, gėrimas greitai priartėja prie deserto kaloringumo. Be to, skystas maistas dažnai sotina trumpiau nei toks pats kiekis kramtomo maisto.

    Ką verta prisiminti kasdien

    Džiovinti vaisiai turi panašių maistinių medžiagų kaip švieži, bet yra koncentruoti, todėl porcijos dydis tampa kritinis. Praktikoje keli saujelėje telpantys gabalėliai gali prilygti keliems šviežiems vaisiams.

    Alyvuogių aliejus siejamas su palankesne širdies ir kraujagyslių rizika, tačiau jis išlieka riebalas, todėl net keli papildomi šaukštai per dieną greitai padidina bendrą kalorijų kiekį. Gaminant dažnai naudinga aliejų pamatuoti, o ne pilti „iš akies“.

    Avižinė košė yra geras skaidulų šaltinis, bet vien tik avižos ne visada suteikia ilgalaikį sotumą. Jei trūksta baltymų ar riebalų, vėliau gali kilti noras didinti porciją ar dažniau užkandžiauti.

    Dietologai ragina šių produktų neišbraukti, o labiau atkreipti dėmesį į kiekį ir derinius. Paprasta taisyklė dažnai padeda: energijos turtingus produktus sieti su baltymais ir skaidulomis, o porcijas planuoti iš anksto.

    „Net ir sveikas maistas lieknėjant reikalauja porcijų kontrolės, nes energijos tankūs produktai lengvai viršija dienos normą“, – teigiama mitybos specialistų įžvalgose.

    Praktikoje tai reiškia, kad užkandžius verta išsisverti ar įsidėti į mažą indelį, o ne valgyti tiesiai iš pakuotės. Taip pat naudinga stebėti, ar po valgio sotumas išlieka, nes būtent jis dažnai lemia spontanišką persivalgymą vakare.

    Šaltiniai:

    – https://www.verywellhealth.com/healthy-foods-that-can-sabotage-weight-loss-8620186

    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/healthy-drinks/smoothies/

    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/what-should-you-eat/fats-and-cholesterol/types-of-fat/

  • Gydytojai įvardijo 5 būdus sustiprinti plaučius be vaistų: dauguma jų nedaro kasdien

    Plaučiai kasdien aprūpina organizmą deguonimi ir padeda pašalinti anglies dioksidą, todėl net nedidelis jų funkcijos suprastėjimas dažnai greitai pajuntamas kaip dusulys, nuovargis ar sumažėjusi ištvermė. Specialistai pabrėžia, kad plaučių sveikatą galima reikšmingai pagerinti be vaistų, jei nuosekliai keičiamas gyvenimo būdas.

    Vienas svarbiausių veiksnių – subalansuota mityba, palaikanti priešuždegiminius procesus. Plaučių audiniams ypač svarbūs antioksidantai, kurių gausu uogose, citrusiniuose vaisiuose ir žalialapėse daržovėse, o prieskoniai, tokie kaip ciberžolė ir imbieras, siejami su uždegimą slopinančiomis savybėmis.

    Pakankamas skysčių kiekis taip pat tiesiogiai prisideda prie kvėpavimo takų savijautos. Gera hidratacija padeda gleivėms išlikti skystesnėms, todėl organizmui lengviau natūraliai išvalyti kvėpavimo takus ir sumažinti dirginimą.

    Judėjimas didina plaučių pajėgumą

    Reguliarus fizinis aktyvumas treniruoja kvėpavimo sistemą ir didina ištvermę, nes raumenys efektyviau naudoja deguonį. Aerobiniai krūviai, pavyzdžiui, spartesnis ėjimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, dažniausiai laikomi saugiu ir universaliu pasirinkimu daugumai žmonių.

    Ne mažiau svarbu mažinti sėdėjimo laiką, nes nejudrumas siejamas su prastesne kvėpavimo mechanika ir mažesniu krūtinės ląstos judrumu. Paprasti įpročiai, tokie kaip dažnesnis atsistojimas ar trumpi pasivaikščiojimai dienos metu, ilgainiui gali duoti apčiuopiamą efektą.

    Kvėpavimo pratimai ir oro kokybė

    American Lung Association rekomenduoja kvėpavimo technikas, kurios padeda geriau valdyti oro srautą ir mažinti dusulį. Dažniausiai minimi pratimai yra kvėpavimas per sučiauptas lūpas ir diafragminis kvėpavimas, kurie gali būti naudingi tiek profilaktiškai, tiek sergant lėtinėmis kvėpavimo ligomis.

    „Kvėpavimas per sučiauptas lūpas padeda sulėtinti kvėpavimą ir palengvina oro pasišalinimą iš plaučių“, – teigiama American Lung Association rekomendacijose.

    Kasdienę plaučių būklę stipriai veikia ir oro kokybė, ypač smulkiosios kietosios dalelės bei tabako dūmai. Specialistai pataria vengti rūkymo ir pasyvaus rūkymo, dažniau vėdinti patalpas, o prireikus naudoti oro valytuvus ir sekti oro taršos rodiklius.

    Dar vienas dažnai nuvertinamas dalykas – laikysena. Taisyklinga laikysena suteikia daugiau erdvės krūtinės ląstai, todėl kvėpavimas gali tapti gilesnis ir efektyvesnis, ypač dirbant sėdimą darbą.

    Svarbu prisiminti, kad užsitęsęs dusulys, krūtinės skausmas, švokštimas ar ilgai nepraeinantis kosulys nėra savipagalbos tema. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją, nes ankstyvas ištyrimas padeda laiku nustatyti astmą, LOPL ar kitas būkles.

    Šaltiniai:
    – https://www.lung.org/lung-health-diseases/wellness/breathing-exercises
    – https://www.cdc.gov/copd/index.html
    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/ambient-(outdoor)-air-pollution

  • Kardiologai įspėja: šis raudonas gėrimas gali mažinti MTL cholesterolį ir spaudimą

    Granatų sultys dažnai pristatomos kaip natūrali priemonė širdžiai, tačiau svarbiausia suprasti, ką iš tiesų rodo moksliniai tyrimai. Duomenys leidžia manyti, kad reguliariai vartojamos granatų sultys gali prisidėti prie geresnių kai kurių širdies ir kraujagyslių rodiklių.

    Pagrindinis granatų sulčių privalumas siejamas su dideliu polifenolių ir kitų antioksidantų kiekiu. Šios medžiagos padeda mažinti oksidacinį stresą, kuris laikomas vienu iš veiksnių, susijusių su aterosklerozės vystymusi.

    Kas vyksta arterijose?

    Aterosklerozė yra procesas, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi apnašos, o tai ilgainiui siaurina arterijas ir riboja kraujo tėkmę. Dėl to didėja miokardo infarkto ir insulto rizika, ypač jei kartu yra padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, rūkymas ar aukštas MTL cholesterolis.

    Tyrimuose pabrėžiama, kad granatuose esantys antioksidantai gali slopinti MTL cholesterolio oksidaciją. Oksiduotas MTL laikomas ypač nepalankiu, nes siejamas su intensyvesniu uždegimu ir apnašų formavimusi kraujagyslėse.

    Ką rodo tyrimai apie kraujospūdį?

    Klinikinių tyrimų apžvalgos rodo, kad granatų sultys kai kuriems žmonėms gali sumažinti sistolinį kraujospūdį, nors efektas dažniausiai būna nedidelis ir nevienodas. Rezultatai priklauso nuo žmogaus būklės, vartojamo kiekio, trukmės ir bendro gyvenimo būdo.

    „Didžiausias poveikis buvo stebimas po maždaug 12 mėnesių reguliaraus vartojimo, kai sistolinis kraujospūdis sumažėjo, o vėliau reikšmingai nebekito“, – taip tyrimų išvadas apibendrina apžvalgose cituojami autoriai.

    Nauda yra, bet tai ne vaistas

    Specialistai pabrėžia, kad nė vienas produktas „nepravalys“ arterijų akimirksniu, o pažadai apie greitą kraujagyslių išvalymą dažniausiai yra perdėti. Granatų sultys gali būti naudinga mitybos dalis, tačiau jos nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų ir neatstoja įrodymais grįstų prevencijos priemonių.

    Taip pat svarbu įvertinti sudėtį: sultyse gali būti daug natūralių cukrų, todėl žmonėms, turintiems antsvorį, prediabetą ar cukrinį diabetą, kiekį verta derinti su gydytoju ar dietologu. Geriausi rezultatai siejami su bendra strategija: mažiau druskos, daugiau daržovių ir skaidulų, reguliari fizinė veikla, nerūkymas ir pakankamas miegas.

    „Granatuose esantys antioksidantai, tokie kaip taninai, flavonoidai ir antocianinai, padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio“, – pažymi apžvalgų autoriai, kartu akcentuodami, kad šie poveikiai nebūtinai reiškia tiesioginę ligų prevenciją kiekvienam žmogui.

    Jei vartojate vaistus kraujospūdžiui ar lipidams mažinti, prieš ilgalaikį didesnių sulčių kiekių vartojimą verta pasitarti su gydytoju. Ypač tai актуалу, jei turite širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių arba jau gydotės dėl hipertenzijos.

    Šaltiniai:

    – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25799805/

    – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25901052/

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cardiovascular-diseases-(cvds)

    – https://www.nhs.uk/conditions/high-cholesterol/

  • Mirtino vėžio ženklas pėdų naguose: specialistė įvardijo, kada nedelsti ir kreiptis

    Šaltuoju metų laiku pėdos dažnai būna paslėptos po kojinėmis ir avalyne, todėl pokyčiai naguose ar pirštuose lieka nepastebėti. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad nagų išvaizda kartais gali išduoti ne tik vietines problemas, bet ir rimtesnius organizmo sutrikimus.

    Farmacininkė Sheena Bagga britų žiniasklaidai akcentavo požymius, kurių nereikėtų ignoruoti. Dalis jų siejami su grybelinėmis infekcijomis ar traumomis, tačiau retesniais atvejais gali būti susiję ir su odos vėžiu po nagu.

    Juosta naguose: kada tai pavojinga?

    Tamsios rudos ar juodos išilginės juostos nago plokštelėje mediciniškai vadinamos melanonychija. Dažniausiai tai būna nepiktybinės priežastys, pavyzdžiui, pigmentacijos ypatumai, mikrotraumos, kai kurie vaistai ar uždegiminės būklės, tačiau gydytojai pabrėžia, kad šis požymis turi būti įvertintas, jei jis atsirado naujai arba keičiasi.

    Ypatingą dėmesį verta atkreipti, jei juosta platėja, tamsėja, tampa nelygi, o pigmentas ima plisti į odą aplink nagą. Tokiais atvejais rekomenduojama neatidėlioti ir kreiptis į dermatologą, nes tai gali būti vienas iš poodinės arba požnaginės melanomos požymių.

    „Jei ant nago atsiranda nauja tamsi juosta arba ji ima sparčiai keistis, geriausia ją įvertinti gydytojui, o ne laukti, kol praeis savaime“, – sakė Sheena Bagga.

    Kiti nagų ir pirštų pokyčiai

    Geltoni pėdų nagai dažnai siejami su grybelinėmis infekcijomis, tačiau gali būti susiję ir su kitomis būklėmis, įskaitant nagų psoriazę. Pastaruoju atveju nagai gali atrodyti duobėti, sluoksniuotis arba atsiskirti nuo nago guolio.

    Balti nagai neretai atsiranda po traumos, pavyzdžiui, susimušus pirštą. Vis dėlto kartais jie gali būti siejami su mitybos nepakankamumu, įskaitant baltymų, cinko ar geležies stoką, o grybelis nagus gali padaryti ne tik baltus, bet ir trapius, byrėti linkusius.

    Melsvas nagų atspalvis, ypač jei kartu kojos pirštai neįprastai šąla, gali rodyti kraujotakos sutrikimus. Viena iš galimų priežasčių yra Reino fenomenas, kai dėl kraujagyslių spazmų galūnės laikinai prasčiau aprūpinamos krauju.

    Patinę kojos pirštai gali atsirasti dėl ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, netinkamos avalynės, dehidratacijos, per sūraus maisto ar antsvorio. Tačiau užsitęsęs patinimas kartais siejamas su limfinės sistemos problemomis, kraujotakos sutrikimais ar podagra, todėl simptomui nepraeinant verta pasitarti su gydytoju.

    Niežėjimas tarp pirštų ir balti, pleiskanojantys ploteliai dažnai būdingi pėdų grybeliui. Tokiu atveju svarbu laiku gydyti, prižiūrėti higieną, sausinti tarpupirščius ir dezinfekuoti avalynę, nes infekcija lengvai atsinaujina ir gali plisti į nagus.

    Nagų formos pakitimai taip pat gali būti signalas: įdubę, šaukšto formos nagai kartais siejami su geležies stoka ar mažakraujyste. Jei kartu vargina nuovargis, dusulys, širdies plakimas ar išblyškusi oda, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti geležies atsargas.

    Kada kreiptis į gydytoją?

    Specialistai pabrėžia, kad vienas požymis dar nereiškia sunkios ligos, tačiau svarbu stebėti pokyčių dinamiką. Ypač verta pasitikrinti, jei atsiranda nauja tamsi juosta, ji didėja, kraujuoja, skauda, atsiranda žaizdelė, nagas ima deformuotis arba pigmentacija plinta į odą aplink nagą.

    Taip pat rekomenduojama kreiptis, jei nagų ir pėdų pakitimai nepraeina per kelias savaites, kartojasi arba juos lydi bendri simptomai, tokie kaip karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, ryškus nuovargis ar nuolatiniai tinimai. Ankstyvas įvertinimas paprastai leidžia greičiau nustatyti priežastį ir pradėti tinkamą gydymą.

    Šaltiniai:

    – https://www.nhs.uk/conditions/melanoma-skin-cancer/

    – https://www.aad.org/public/diseases/skin-cancer/types/common/melanoma/signs-symptoms

    – https://www.nhs.uk/conditions/athletes-foot/

    – https://www.nhs.uk/conditions/raynauds/

  • Meksikietę vadino storiausia paaugle: po operacijos ir pokyčių ji neteko 100 kilogramų

    14-os metų meksikietė Dayana Camacho socialiniuose tinkluose buvo pravardžiuojama storiausia paaugle pasaulyje. Tuo metu jos svoris siekė 195 kilogramus, o kasdienybė virto nuolatiniu išbandymu: buvo sunku judėti ir net kvėpuoti.

    Gydytojai šeimai aiškino, kad esant tokiam nutukimui didėja rimtų komplikacijų rizika, o be skubių pokyčių situacija gali tapti kritinė. Motina kreipėsi į nutukimo gydymo specialistus, o gydymo planas apėmė tiek gyvenimo būdo keitimą, tiek galimą chirurginę pagalbą.

    Pokyčiai prasidėjo dar prieš operaciją

    Medikai rekomendavo skrandžio apylankos operaciją, tačiau iki jos paauglei reikėjo savarankiškai sumažinti svorį. Tai dažna praktika bariatrinėje chirurgijoje, nes išankstinis svorio mažinimas gali padėti sumažinti operacijos rizikas ir pagerinti pooperacinį atsigavimą.

    Dayana kardinaliai peržiūrėjo mitybą: atsisakė greitojo maisto, saldumynų ir saldintų gazuotų gėrimų. Ji laikėsi struktūruoto režimo, valgė kelis kartus per dieną mažesnėmis porcijomis ir rinkosi lengvesnius užkandžius.

    Lygiagrečiai didėjo ir fizinis aktyvumas. Pradžioje tai buvo trumpos kasdienės išvykos pasivaikščioti, o vėliau judėjimas tapo įprasta dienotvarkės dalimi, padėjusia palaipsniui gerinti ištvermę.

    Po bariatrinės operacijos rezultatas nustebino

    Po operacijos, kaip skelbiama istorijoje, skrandžio tūris buvo sumažintas iki maždaug 50 kubinių centimetrų. Tokios procedūros tikslas yra padėti žmogui greičiau pajusti sotumą ir lengviau laikytis gydytojų sudaryto mitybos plano.

    Per metus, teigiama, Dayana neteko 100 kilogramų. Kartu su svorio pokyčiu sumažėjo ir anksčiau varginusios problemos, susijusios su kvėpavimu bei judėjimu.

    Ką pabrėžia specialistai

    Gydytojai primena, kad bariatrinė chirurgija nėra greitas sprendimas be pastangų, o kompleksinio gydymo dalis. Ilgalaikiam rezultatui būtinas nuoseklus mitybos planas, fizinis aktyvumas, psichologinė pagalba ir reguliarus stebėjimas, taip pat vitaminų bei mikroelementų kontrolė.

    Pastaraisiais metais nutukimo gydyme vis daugiau dėmesio skiriama individualiems sprendimams, kai derinami gyvenimo būdo pokyčiai, medikamentinis gydymas ir, esant indikacijoms, chirurginės priemonės. Ekspertai pabrėžia, kad saugiausias kelias yra gydytojų priežiūra ir realistiški, laipsniški tikslai.

    Šaltiniai:
    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/obesity-and-overweight
    – https://www.nhs.uk/conditions/weight-loss-surgery/
    – https://www.niddk.nih.gov/health-information/weight-management/bariatric-surgery