Category: Sveikata ir grožis

  • 7 kasdieniai įpročiai, kurie nepastebimai atima energiją: specialistai pataria, ką keisti

    Nuolatinis nuovargis ir vangumas ne visada reiškia ligą ar prastą miegą. Vis dažniau tai būna kasdieniai įpročiai, kurie iš pažiūros atrodo nekalti, tačiau ilgainiui sekina organizmą ir mažina darbingumą.

    Specialistai pabrėžia, kad energijos „nutekėjimą“ dažnai lemia ne vienas veiksnys, o kelių įpročių derinys. Dėl to verta įvertinti ne tik mitybą ar miego režimą, bet ir informacijos vartojimą, darbo stilių bei judėjimą dienos metu.

    Daugiaveika ir informacijos perteklius

    Įprotis vienu metu daryti kelis darbus dažnai sukuria produktyvumo iliuziją, tačiau smegenys eikvoja daugiau išteklių nuolat persijungdamos. Tyrimai rodo, kad tokia daugiaveika gali reikšmingai mažinti darbo kokybę ir našumą, o kartu greičiau išsekina dėmesį.

    Panašiai veikia ir nuolatinis naujienų ar socialinių tinklų tikrinimas be aiškaus tikslo. Per didelis informacijos srautas didina psichologinę įtampą, apsunkina susikaupimą ir kuria nuolatinio nuovargio foną, net jei fiziškai žmogus atrodo nepersitempęs.

    Jei prie to prisideda neaiškūs dienos prioritetai, energija išsiskaido dar labiau. Kai svarbiausios užduotys nenumatomos iš anksto, dalis jėgų atitenka smulkmenoms, o vakare sustiprėja jausmas, kad diena praėjo be rezultato.

    Sėdimas režimas ir gliukozės svyravimai

    Sėdimas gyvenimo būdas mažina kraujotakos aktyvumą ir bendrą budrumą, todėl atsiranda mieguistumas bei energijos trūkumas. Net trumpos pertraukos, kelių minučių pasivaikščiojimas ar lengva mankšta dienos eigoje gali padėti „perkrauti“ dėmesį ir savijautą.

    Ne mažiau svarbi ir mityba, ypač dažni greitųjų angliavandenių bei stipriai perdirbtų produktų pasirinkimai. Staigūs gliukozės šuoliai gali sukelti trumpalaikį energijos pakilimą, po kurio seka ryškus kritimas, todėl žmogus jaučiasi išsekęs ir vėl ieško greito užkandžio.

    Praktikoje tai dažnai pasireiškia vadinamuoju energijos sūpavimusi per dieną. Ilgainiui padeda stabilesni valgymo įpročiai, daugiau baltymų, skaidulų ir pakankamas skysčių kiekis, nes dehidratacija taip pat siejama su prastesne dėmesio kontrole.

    Negatyvumas ir atidėliojimas

    Psichologinę energiją ypač sekina nuolatinis negatyvus mąstymas, skundai ar griežta savikritika. Tokios mintys palaiko stresinį foną ir mažina motyvaciją imtis veiksmų, todėl net paprasti darbai ima atrodyti per sunkūs.

    Atidėliojimas veikia panašiai: užduotis nevykdoma, tačiau mintys apie ją nuolat grįžta ir kuria vidinį spaudimą. Dėl to energija eikvojama ne sprendimui, o įtampai, ir susiformuoja uždaras ratas, kai nuovargis tampa dar viena priežastimi nieko nepradėti.

    Jei nuovargis užsitęsia kelias savaites, atsiranda dusulys, krūtinės skausmai, ryškūs miego sutrikimai ar staigus darbingumo kritimas, verta pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali būti susiję ne tik su gyvenimo būdu, bet ir su sveikatos būklėmis, kurias svarbu įvertinti laiku.

    Šaltiniai:

    – https://www.apa.org/research/action/multitask

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity

    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/carbohydrates/

    – https://www.cdc.gov/sleep/about_sleep/how_much_sleep.html

  • 18-metė Mančesteryje susirgo plaučių vėžiu po 3 metų veipinimo: gydytojai liko apstulbę

    Mančesteryje užfiksuotas atvejis sukėlė didelį atgarsį socialiniuose tinkluose: 18 metų merginai diagnozuotas plaučių vėžys, o ji pati pasakoja, kad trejus metus reguliariai veipino. Mergina teigia pradėjusi vartoti elektronines cigaretes būdama 15-os ir dėl to dabar viešai perspėja bendraamžius.

    Pasak jos istoriją aprašiusių britų žiniasklaidos šaltinių, simptomai sustiprėjo 2025 metų pradžioje, kai atsirado nuolatinis kosulys ir pakitę skrepliai. Tokie požymiai, anot medikų rekomendacijų, yra signalas nedelsti ir kreiptis į gydytoją, ypač jei žmogus rūko ar naudoja nikotino produktus.

    „Prasidėjo kosulys su rusvu skrepliavimu ir tarsi smulkiomis dalelėmis“, – taip savo būklę apibūdino mergina, kuria rėmėsi publikacijos autoriai.

    Pranešimuose teigiama, kad atlikus tyrimus gydytojai pabrėžė neįprastai sunkią jauno žmogaus kvėpavimo sistemos būklę. Vis dėlto specialistai paprastai akcentuoja, kad vienas atvejis pats savaime dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, o plaučių vėžį lemia rizikos veiksnių visuma, įskaitant rūkymą, pasyvų rūkymą, aplinkos taršą ir genetinius veiksnius.

    „Medikai buvo sukrėsti, nes tokie radiniai dažniau siejami su gerokai vyresniais ilgamečiais rūkaliais“, – skelbiama istoriją aprašiusiame pranešime.

    Ką sako sveikatos institucijos

    Pasaulio sveikatos organizacija nikotino produktus įvardija kaip priklausomybę sukeliančius, o jaunimui jie ypač pavojingi dėl besivystančių smegenų ir didesnės priklausomybės rizikos. Organizacija taip pat pabrėžia, kad elektroninių cigarečių aerozoliuose gali būti įvairių potencialiai kenksmingų medžiagų, o jų ilgalaikis poveikis dar tiriamas.

    Jungtinės Karalystės sveikatos tarnyba (NHS) pažymi, kad elektroninės cigaretės nėra nerizikingos, o nerūkantiesiems, ypač jauniems žmonėms, jų vartoti nerekomenduojama. Tuo pat metu institucijos atkreipia dėmesį, kad rūkantiems suaugusiesiems perėjimas prie veipinimo kai kuriais atvejais gali sumažinti žalą, tačiau tai nėra visiškai saugus pasirinkimas.

    Kodėl ši istorija svarbi tėvams ir mokykloms

    Šis atvejis vėl iškelia problemą, kad šiuolaikiniai nikotino gaminiai dažnai būna aromatizuoti, mažiau pastebimi ir lengviau slepiami nei tradicinės cigaretės. Dėl to tėvams ir pedagogams sunkiau laiku atpažinti vartojimo požymius, o paaugliai neretai klaidingai mano, kad veipinimas yra nekenksmingas įprotis.

    Sveikatos specialistai primena, kad užsitęsęs kosulys, dusulys, krūtinės skausmas ar kraujingos ar neįprastos išskyros yra simptomai, dėl kurių reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu įvertinti nikotino priklausomybės riziką ir, prireikus, ieškoti pagalbos metant vartojimą.

    Didėjant veipinimo paplitimui tarp nepilnamečių, vis dažniau diskutuojama apie aromatų ribojimus, griežtesnę prekybos kontrolę ir prevenciją mokyklose. Ekspertai pabrėžia, kad efektyviausios priemonės paprastai yra kompleksinės: švietimas, kontrolė ir lengvai prieinama pagalba priklausomybę turintiems jaunuoliams.

    Šaltiniai:

    – https://www.manchestereveningnews.co.uk/news/greater-manchester-news/i-through-600-puff-vape-33797489

    – https://www.who.int/news-room/questions-and-answers/item/tobacco-e-cigarettes

    – https://www.nhs.uk/live-well/quit-smoking/using-e-cigarettes-to-stop-smoking/

  • Gydytojai įspėja: šie kasdieniai įpročiai tyliai kenkia inkstams – ar darote juos ir jūs?

    Inkstai filtruoja kraują, pašalina apykaitos atliekas ir perteklinį skystį, padeda reguliuoti kraujospūdį bei svarbių mineralų pusiausvyrą. Sutrikus jų veiklai, ilgą laiką galima nejausti jokių aiškių simptomų, todėl lėtinė inkstų liga neretai nustatoma pavėluotai.

    Gydytojai pabrėžia, kad inkstams ypač kenkia keli pasikartojantys kasdieniai įpročiai. Dalis jų susiję su mityba, dalis su vaistų vartojimu ir gyvenimo būdu, o didžiausią riziką patiria žmonės, turintys padidėjusį kraujospūdį ar cukrinį diabetą.

    Per daug druskos ir netinkama mityba

    Vienas dažniausių veiksnių yra per didelis druskos kiekis. Per sūrus maistas gali didinti kraujospūdį, o ilgainiui tai siejama su greitesniu inkstų funkcijos blogėjimu.

    Gairėse suaugusiesiems rekomenduojama neviršyti 5 gramų druskos per dieną, tačiau didelė dalis druskos gaunama ne iš druskinės, o iš perdirbtų produktų. Tai ypač aktualu, kai mityboje dominuoja paruošti patiekalai, užkandžiai ir sūrūs mėsos gaminiai.

    Inkstams gali būti sudėtinga dirbti ir tuomet, kai mityboje nuolat vyrauja itin dideli baltymų kiekiai, ypač jei inkstų funkcija jau susilpnėjusi. Tokiais atvejais papildomas krūvis gali spartinti būklės blogėjimą, todėl individualių rekomendacijų verta klausti gydytojo.

    Rūkymas, alkoholis ir skysčių trūkumas

    Rūkymas siejamas su kraujagyslių pažeidimu ir prastesne kraujotaka, o tai gali bloginti ir inkstų aprūpinimą krauju. Be to, rūkymas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o tai glaudžiai susiję ir su inkstų sveikata.

    Dideli alkoholio kiekiai gali skatinti dehidrataciją ir trikdyti elektrolitų pusiausvyrą. Jei skysčių vartojama per mažai, didėja tikimybė, kad šlapimas taps koncentruotas, o kai kuriems žmonėms tai gali prisidėti prie inkstų akmenų formavimosi.

    Tinkamas skysčių kiekis nėra vienodas visiems, nes priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros ir sveikatos būklės. Vis dėlto specialistai primena, kad nuolatinis troškulys, retas šlapinimasis ar tamsus šlapimas gali būti signalai, jog skysčių trūksta.

    Vaistai nuo skausmo ir kiti rizikingi deriniai

    Inkstams gali pakenkti ir kai kurie vaistai, ypač jei jie vartojami dažnai, didelėmis dozėmis ar be gydytojo priežiūros. Tarp dažniausiai minimų yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, nes jie gali mažinti inkstų kraujotaką ir didinti pažeidimo riziką.

    Rizika išauga, kai tokie vaistai vartojami kartu su dehidratacija, vyresniame amžiuje arba sergant lėtinėmis ligomis. Jei skausmas kartojasi ir vaistų reikia nuolat, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl saugesnės strategijos ir galimų alternatyvų.

    Prie inkstų pažeidimo dažnai prisideda ir ilgą laiką nekontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis bei padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Būtent šios dvi būklės tarptautiniu mastu įvardijamos tarp pagrindinių lėtinės inkstų ligos priežasčių, todėl profilaktika prasideda nuo reguliaraus rodiklių stebėjimo.

    Norint sumažinti riziką, specialistai rekomenduoja riboti druską ir itin perdirbtą maistą, palaikyti sveiką kūno svorį, būti fiziškai aktyviems ir nerūkyti. Taip pat svarbu vaistus vartoti tik pagal rekomendacijas ir neatidėlioti tyrimų, jei atsiranda tinimai, pakinta šlapinimosi įpročiai ar ilgai laikosi padidėjęs kraujospūdis.

    Šaltiniai:

    – https://www.who.int/publications/i/item/9789240004835

    – https://www.cdc.gov/kidney-disease/about/index.html

    – https://www.niddk.nih.gov/health-information/kidney-disease

    – https://www.nhs.uk/conditions/kidney-disease/

  • Neurologai įspėja: 5 kasdieniai įpročiai tyliai sendina smegenis – ar darote bent vieną?

    Neurologai vis dažniau atkreipia dėmesį į kasdienius įpročius, kurie nepastebimai silpnina smegenų veiklą ir gali spartinti kognityvinį senėjimą. Dažniausiai minimi veiksniai yra miego trūkumas, ilgas sėdėjimas, prasta mityba, nuolatinė daugiaveika prie ekranų ir negydomi klausos sutrikimai.

    Šie rizikos veiksniai nėra vien momentiniai nepatogumai. Ilgainiui jie siejami su prastesne atmintimi, dėmesio koncentracija, emociniu stabilumu ir didesne demencijos rizika, ypač vyresniame amžiuje.

    Miegas ir judėjimas: bazė smegenims

    Kokybiškas nakties miegas yra būtinas, kad smegenys galėtų efektyviai apdoroti dienos informaciją ir palaikyti nervų sistemos pusiausvyrą. Kai miegas trumpas ar fragmentuotas, dažniau juntamas vadinamasis proto rūkas, dirglumas, o mokymasis ir atminties įtvirtinimas tampa mažiau efektyvūs.

    Ne mažiau svarbus ir judėjimas. Ilgas sėdėjimas be pertraukų siejamas su prastesne kraujotaka, o tai gali mažinti smegenų aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.

    Tyrimai rodo, kad net trumpi aktyvumo intarpai per dieną gali būti naudingi pažinimo funkcijoms. Tai ypač aktualu dirbantiems sėdimą darbą, kai įprotis atsistoti ir pajudėti kas valandą tampa paprasta, bet reikšminga prevencijos priemone.

    Ekranai, daugiaveika ir mityba

    Specialistai įspėja ir dėl nuolatinio perjunginėjimo tarp užduočių bei įrenginių. Kai žmogus vienu metu tikrina pranešimus, dirba ir vartoja turinį ekrane, smegenys priverstos nuolat persiorientuoti, todėl didėja nuovargis ir krenta gebėjimas susikaupti ilgesniam, gilesniam mąstymui.

    Neurokognityvinei sveikatai svarbi ir mityba. Racionas, kuriame daug itin perdirbtų produktų bei saldintų gėrimų, siejamas su uždegiminiais procesais ir oksidaciniu stresu, o tai ilgainiui gali neigiamai veikti smegenų ląsteles.

    Praktikoje tai dažnai reiškia ne vien atskirus pasirinkimus, o bendrą kasdienės mitybos modelį. Kuo dažniau racione dominuoja mažai skaidulų, daug druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų turintys produktai, tuo sudėtingiau palaikyti stabilų energijos lygį ir dėmesį.

    Klausa ir protinė veikla

    Dar vienas dažnai nuvertinamas veiksnys yra klausa. Negydomi klausos sutrikimai gali didinti kognityvinę apkrovą, nes smegenys daugiau resursų skiria garsui suprasti ir kompensuoti trūkstamą informaciją, o tai ilgainiui gali atsiliepti atminčiai ir dėmesiui.

    Prevencijai specialistai rekomenduoja susitvarkyti miego režimą, reguliariai judėti ir sąmoningai mažinti laiką prie ekranų, ypač prieš miegą. Taip pat siūloma palaikyti smegenų neuroplastiškumą mokantis naujų įgūdžių, pavyzdžiui, užsienio kalbų, ir laiku spręsti klausos problemas.

    „Kokybiškas miegas, judėjimas, subalansuota mityba ir mažesnė daugiaveika yra paprasti, bet ilgalaikėje perspektyvoje labai svarbūs smegenų sveikatos veiksniai“, – pažymi sveikatos specialistai.

    Šaltiniai:

    – https://www.eatingwell.com/article/what-neurologists-do-for-brain-health/

    – https://www.cdc.gov/hearingloss/what-you-can-do.html

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dementia

  • Prostatos bėdos be vaistų: gydytojai įvardijo pokyčius, kurie vyrams duoda greičiausią efektą

    Prostatos sveikata tiesiogiai susijusi su šlapinimosi funkcija, lytine sveikata ir bendra savijauta. Nors daliai vyrų prireikia vaistų ar kitokio gydymo, daugelį kasdienių simptomų galima sumažinti koreguojant gyvenimo būdą ir įpročius.

    Medikai pabrėžia, kad dažniausios problemos yra gerybinė prostatos hiperplazija ir prostatos uždegimas, o rizika didėja su amžiumi. Taip pat svarbūs veiksniai yra antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, miego stoka ir ilgalaikis stresas.

    Mityba, kuri padeda prostatai

    Kasdienėje mityboje verta didinti daržovių ir vaisių kiekį, nes juose gausu skaidulų ir antioksidantų. Pomidoruose esantis likopenas siejamas su uždegiminių procesų mažinimu, todėl pomidorų patiekalai dažnai įvardijami kaip palankus pasirinkimas.

    Naudingas ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinių vartojimas, pavyzdžiui, riebios žuvies, linų sėmenų ar graikinių riešutų. Tokie riebalai siejami su mažesne lėtinio uždegimo rizika, kuri gali turėti įtakos ir urogenitalinei sistemai.

    Praktikoje padeda ir daugiau pilno grūdo produktų, nes jie prisideda prie geresnės medžiagų apykaitos bei svorio kontrolės. Kai kuriems vyrams palankūs gali būti sojų produktai, kuriuose esančios izoflavonų medžiagos siejamos su hormonų pusiausvyra ir mažesne gerybinės prostatos hiperplazijos rizika.

    Judėjimas ir svoris daro didelį skirtumą

    Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką dubens srityje ir padeda kontroliuoti kūno masę. Dažniausiai rekomenduojami paprasti, lengvai pritaikomi pasirinkimai, tokie kaip vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu.

    Jėgos pratimai taip pat svarbūs, nes prisideda prie raumenų masės palaikymo ir bendro organizmo tonuso. Vyrams, kuriems aktualus stresas ir įtampa, gali padėti joga ar tempimo pratimai, nes jie gerina mobilumą ir mažina įtampą.

    Kūno svoris yra vienas svarbiausių prognozuojamų veiksnių: nutukimas siejamas su didesne apatinių šlapimo takų simptomų ir prostatos problemų tikimybe. Todėl net ir nedidelis, bet tvarus svorio mažėjimas kai kuriems vyrams duoda apčiuopiamą palengvėjimą.

    Kasdieniai įpročiai, kurių dažnai nepaisoma

    Alkoholis ir kofeinas daliai vyrų sustiprina dažną šlapinimąsi, ypač vakare, todėl verta stebėti individualią reakciją ir riboti vartojimą. Skysčių režimas taip pat svarbus: naudinga daugiau gerti dieną, bet vengti gausaus skysčių kiekio prieš miegą.

    Miegas veikia hormonų pusiausvyrą ir atsistatymą, todėl nuolatinis miego trūkumas gali pabloginti bendrą savijautą ir sustiprinti dirglumą ar įtampą. Streso valdymas per kvėpavimo praktikas, meditaciją ar reguliarias pertraukas gali netiesiogiai padėti, nes mažesnis kortizolio lygis siejamas su palankesne uždegimo kontrole.

    Galiausiai, svarbu mažinti ilgą sėdėjimą: nuolatinė sėdima padėtis gali bloginti kraujotaką dubens srityje. Jei darbas sėdimas, verta daryti trumpas pertraukas, keisti padėtį ir daugiau judėti dienos metu.

    „Jei atsiranda šlapinimosi sutrikimų, skausmas, karščiavimas ar kraujas šlapime, nereikėtų savarankiškai gydytis, o kreiptis į gydytoją“, – pabrėžia urologai.

    Profilaktiniai patikrinimai išlieka svarbūs net ir be ryškių simptomų, ypač vyresniame amžiuje ar esant šeiminei rizikai. Gydytojas, įvertinęs simptomus ir tyrimus, gali pasiūlyti saugiausią kelią: nuo gyvenimo būdo korekcijų iki medikamentinio ar kitokio gydymo.

    Šaltiniai:

    – https://uroweb.org/guidelines/management-of-non-neurogenic-male-luts

    – https://www.cdc.gov/healthyweight/index.html

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity

    – https://ods.od.nih.gov/factsheets/Omega3FattyAcids-HealthProfessional/

  • Mokslininkai įspėja: vos 20 min. ėjimo per dieną gali reikšmingai sumažinti kelių vėžių riziką

    Nauji didelės apimties moksliniai duomenys rodo, kad net trumpos kasdienės pėsčiųjų išvykos gali būti susijusios su mažesne kai kurių onkologinių ligų rizika. Tyrėjai pabrėžia, jog pradėti galima nuo paprasto tikslo – apie 20 minučių ėjimo per dieną.

    Tyrimas, kuriuo remiantis pateikiamos išvados, apėmė daugiau nei 755 000 žmonių ir truko apie dešimt metų. Toks stebėjimo mastas leidžia patikimiau įvertinti ryšį tarp fizinio aktyvumo ir ilgalaikės sveikatos rodiklių, nors tai nėra tiesioginis priežasties ir pasekmės įrodymas.

    Kokia vėžio rizika mažėja?

    Duomenys rodo, kad didesnis įprastinis fizinis aktyvumas siejamas su mažesne kai kurių vėžio formų rizika. Pavyzdžiui, kepenų vėžio rizika, priklausomai nuo aktyvumo lygio, buvo mažesnė maždaug iki 18 proc. tiek vyrams, tiek moterims.

    Moterims taip pat stebėtas ryšys su krūties vėžio rizika: apie 2,5 valandos aktyvumo per savaitę siejosi su maždaug 6 proc. mažesne rizika, o apie 5 valandos per savaitę – iki 10 proc. mažesne rizika.

    Inkstų vėžio atveju skirtinguose aktyvumo lygiuose fiksuotas rizikos mažėjimas maždaug 11–18 proc. Vyrams pastebėta, kad žarnyno vėžio rizika gali būti mažesnė apie 14 proc., o moterims gimdos vėžio rizika – apie 18 proc.

    Kodėl padeda paprastas ėjimas?

    Specialistai aiškina, kad reguliari vidutinio intensyvumo veikla veikia keliais mechanizmais. Judėjimas padeda palaikyti sveikesnę kūno masę, gerina medžiagų apykaitą ir mažina lėtinio uždegimo požymius, kurie siejami su įvairiomis ligomis.

    Be to, fizinis aktyvumas gali palankiai veikti hormonų balansą ir imuninės sistemos veiklą. Šie veiksniai laikomi svarbiais bendrai sveikatai ir gali prisidėti prie mažesnės kai kurių vėžio formų rizikos.

    Kiek judėti, kad būtų naudos?

    Tyrėjai pabrėžia, kad nebūtina imtis intensyvaus sporto ar sudėtingų programų. Paprastos, reguliarios, vidutiniu tempu atliekamos pėsčiųjų išvykos daugeliui žmonių yra realiausia ir lengviausiai įgyvendinama pradžia.

    Jei pavyksta palaipsniui didinti aktyvumą iki kelių valandų per savaitę, nauda gali būti dar didesnė. Tai ypač aktualu šiuolaikiniame gyvenime, kai daugelis daug laiko praleidžia sėdėdami, o bendras kasdienis judėjimas sumažėjęs.

    Svarbu prisiminti, kad fizinis aktyvumas nėra vienintelė vėžio prevencijos priemonė ir nepakeičia gydytojų rekomendacijų ar patikrų. Vis dėlto kasdienis ėjimas yra paprastas įprotis, kuris gali reikšmingai prisidėti prie geresnės savijautos ir ilgalaikės sveikatos.

    „Nebūtina sportuoti iki išsekimo: nuoseklus, kasdienis judėjimas, net ir trumpas, yra prasmingas žingsnis sveikatos link“, – akcentuoja specialistai.

    Šaltiniai:

    – https://www.cancer.org/cancer/risk-prevention/diet-physical-activity/physical-activity-and-cancer.html

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity

    – https://www.cdc.gov/physicalactivity/basics/index.htm

  • Kardiologas įspėja: 6 vakaro įpročiai po 18 valandos gali smogti širdžiai

    Ką darote po 18 valandos, gali turėti didesnę įtaką širdžiai, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kardiologas Francesko Lo Monakas, dirbantis Londone, atkreipia dėmesį į kelis vakaro įpročius, kurie ilgainiui gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio, prastesnio miego ir didesnės kraujagyslių apkrovos.

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje, todėl kasdieniai pasirinkimai, ypač susiję su miegu, stresu ir mityba, tampa svarbia prevencijos dalimi. Vakare organizmas natūraliai ruošiasi poilsiui, o netinkami dirgikliai gali sutrikdyti šį procesą.

    Vakarą pradeda burna ir ekranai

    Pasak gydytojo, vakare verta atsargiai rinktis stiprius burnos skalavimo skysčius. Kai kurios priemonės gali sumažinti burnos bakterijų, kurios padeda organizmui gaminti azoto oksidą, kiekį, o ši medžiaga svarbi kraujagyslių elastingumui ir jų gebėjimui atsipalaiduoti.

    Dar viena dažna vakaro klaida yra ryški mėlyna šviesa iš ekranų ir apšvietimo. Ji gali slopinti melatonino gamybą, o melatoninas svarbus ne tik užmigimui, bet ir kaip antioksidacinę apsaugą kraujagyslėms palaikantis hormonas.

    Treniruotės, papildai ir kvėpavimo pratimai

    Kardiologas išskiria intensyvius statinius pratimus, tokius kaip lenta, pritūpimas prie sienos ar kabėjimas. Tokia apkrova gali laikinai reikšmingai padidinti arterinį kraujospūdį, o po įtemptos dienos tai gali būti ypač nepalanku, todėl vakare siūloma rinktis lengvesnį judėjimą.

    Specialistas taip pat ragina atsargiai vertinti raminamuosius papildus ir gėrimus, įskaitant žaliąją arbatą. Jo teigimu, tokios medžiagos kaip L-teaninas gali veikti nervų sistemą ir streso reakciją, o netinkamas vartojimo laikas ar dozė kai kuriems žmonėms gali išbalansuoti širdies ritmą.

    Kalbėdamas apie populiarius atsipalaidavimo metodus, gydytojas perspėja dėl neteisingai atliekamų kvėpavimo pratimų, ypač ilgo ar kartotinio kvėpavimo sulaikymo. Nors kvėpavimo pratimai gali padėti nurimti, agresyvios technikos gali sukelti nepageidaujamų reakcijų jautresniems žmonėms.

    Maistas vėlai vakare didina apkrovą

    Dar vienas svarbus punktas yra vėlyvas valgymas. Gydytojas rekomenduoja nevalgyti likus maždaug trims valandoms iki miego, nes tai gali sumažinti naktinę širdies apkrovą, padėti geriau kontroliuoti kraujospūdį ir sumažinti kraujagyslių sienelių patiriamą stresą.

    „Vakaro rutina turi tiesioginį ryšį su miego kokybe, o miegas yra vienas svarbiausių širdies sveikatos ramsčių“, – sakė kardiologas Francesko Lo Monakas.

    Gydytojai primena, kad jeigu vargina krūtinės skausmas, dusulys, neįprastas širdies plakimas, alpimas ar staigus silpnumas, nereikėtų laukti, kol simptomai praeis. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus, nes ankstyvas įvertinimas gali užkirsti kelią komplikacijoms.

    Šaltiniai:
    – https://www.mirror.co.uk
    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cardiovascular-diseases-(cvds)
    – https://www.escardio.org/Health-Professionals/Communities/Preventive-Cardiology

  • Kas nutinka kasdien valgant česnaką: specialistai įvardijo poveikį širdžiai ir žarnynui

    Česnakas daugelio virtuvėje laikomas tik prieskoniu, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus jo vartojimas gali turėti apčiuopiamos naudos sveikatai. Specialistai pabrėžia, kad daugiausia dėmesio sulaukia česnako sieros junginiai, ypač alicinas, susidarantis smulkinant skiltelę.

    Vienas dažniausiai minimų poveikių siejamas su uždegimu ir oksidaciniu stresu. Lėtinis, ilgai trunkantis uždegimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių onkologinių susirgimų bei sąnarių pažeidimų rizika, todėl mitybos pasirinkimai, padedantys mažinti uždegiminius procesus, laikomi svarbia prevencijos dalimi.

    Praktinis niuansas, apie kurį kalba dietologai, yra paruošimo būdas. Smulkintas ar sutraiškytas česnakas, paliktas kelioms minutėms prieš kaitinimą, turi daugiau laiko suformuoti aliciną, nes suaktyvėja jį padedantys susidaryti fermentiniai procesai.

    Ne mažiau svarbi tema yra žarnyno mikrobiota. Česnake yra prebiotinių medžiagų, kurios padeda maitinti naudingas bakterijas, o geras mikrobiotos balansas siejamas su sklandesniu virškinimu ir geresne bendra medžiagų apykaita.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į galimą naudą širdies ir kraujagyslių sistemai. Tyrimų apžvalgos rodo, kad česnako papildai ar didesnis česnako kiekis racione kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su nedideliu kraujospūdžio sumažėjimu bei palankesniais lipidų rodikliais, nors poveikio dydis skiriasi.

    Kalbant apie smegenų sveikatą, česnakas minimas dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, nes būtent oksidacinis stresas ir uždegimas siejami su prastesnėmis kognityvinėmis funkcijomis vyresniame amžiuje. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas produktas nepakeičia viso gyvenimo būdo: svarbiausia išlieka subalansuota mityba, judėjimas ir rizikos veiksnių kontrolė.

    Kasdien vartojant česnaką verta prisiminti ir atsargumo priemones. Dideli kiekiai gali dirginti skrandį, o česnako papildai ar koncentruoti ekstraktai gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, kraują skystinančiais preparatais, todėl dėl nuolatinio papildų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Šaltiniai:

    – https://www.nccih.nih.gov/health/garlic

    – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33138736/

    – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32507446/

  • 3 produktai, padedantys mesti svorį be dietų: ekspertai paaiškino, kas veikia iš tiesų

    Pavasarį daugelis ieško būdų palengvinti mitybą ir sumažinti svorį be griežtų dietų. Specialistai pabrėžia, kad realiausiai veikia ne stebuklingi sprendimai, o kasdieniai produktai, didinantys sotumą ir padedantys lengviau suvaldyti bendrą kalorijų kiekį.

    Dažniausiai minimi trys pasirinkimai – ankštiniai, graikiškas jogurtas ir uogos. Juos sieja keli principai: daugiau baltymų ir skaidulų, didesnis maisto tūris ir mažesnė tikimybė greitai vėl išalkti, todėl sumažėja spontaniškas užkandžiavimas.

    Ankštiniai: sotumas ilgesniam laikui

    Pupos, lęšiai ir avinžirniai vertinami dėl skaidulų, augalinių baltymų ir sudėtinių angliavandenių. Toks derinys gali lėtinti virškinimą, padėti išlaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje ir ilgiau išsaugoti sotumo jausmą.

    Praktiškai ankštiniai patogūs ir dėl kainos bei laikymo: jie ilgai negenda, lengvai pritaikomi sriuboms, troškiniams ar salotoms. Tyrimai rodo, kad ankštinių įtraukimas į mitybą siejamas su geresne kūno masės kontrole, ypač kai jie pakeičia kaloringesnius produktus.

    Graikiškas jogurtas: daugiau baltymų, mažiau alkio

    Graikiškas jogurtas dažnai laikomas vienu paprasčiausių būdų padidinti baltymų kiekį racione. Didesnis baltymų kiekis siejamas su geresniu sotumu, todėl mažėja tikimybė persivalgyti per kitus valgymus.

    Jis ypač naudingas pusryčiams ar užkandžiui, kai derinamas su skaidulų turinčiais produktais, pavyzdžiui, vaisiais, uogomis ar pilno grūdo dribsniais. Renkantis verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir cukraus kiekį, nes skirtingi produktai gali smarkiai skirtis.

    Uogos: saldumas su skaidulomis

    Uogos išsiskiria tuo, kad suteikia saldumo ir apimties, bet kartu turi skaidulų. Dėl to jos gali padėti lengviau sumažinti desertų ar kitų saldumynų kiekį, o užkandžiai tampa sotesni.

    Mokslinėje literatūroje uogos dažnai minimos kaip palankus pasirinkimas svorio kontrolei, nes jose palyginti mažai energinės vertės, o skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems. Jas patogu įmaišyti į košes, jogurtą ar trinti į kokteilius.

    Nors šie produktai gali palengvinti svorio mažinimą, rezultatas vis tiek priklauso nuo bendro energijos balanso, miego, fizinio aktyvumo ir nuoseklumo. Jei svoris nekinta ilgą laiką arba vargina sveikatos problemos, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Šaltiniai:

    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/legumes-pulses/

    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/protein/

    – https://www.mdpi.com/2072-6643

  • Nauja COVID-19 atmaina Cicada pasiekė Ukrainą: ką žinoti apie BA.3.2 ir ar gresia karantinas?

    Ukrainoje pirmą kartą laboratorijoje patvirtintas naujas Omikron linijos COVID-19 subvariantas BA.3.2, tarptautinėje erdvėje siejamas su pavadinimu „Cicada“. Jį nustatė visuomenės sveikatos specialistai, atlikę viruso genomo sekoskaitą, kuri leidžia tiksliai identifikuoti mutacijas.

    BA.3.2 pasaulyje pirmą kartą užfiksuotas 2024 metais Pietų Afrikoje. Vėliau jis aptiktas mažiausiai keliose dešimtyse šalių, o jo plitimas buvo banguotas: aktyvumo periodus keitė santykinė ramybė, dėl ko ir prigijo pavadinimas „Cicada“.

    Ukrainos specialistai pabrėžia, kad šio subvarianto simptomai iš esmės išlieka tipiški COVID-19: karščiavimas, kosulys, sloga, galvos skausmas ir nuovargis. Kai kuriais atvejais vis dar gali pasireikšti uoslės ar skonio sutrikimai, nors jų dažnis pastaraisiais metais kito priklausomai nuo dominuojančių atmainų.

    „Šiuo metu nėra duomenų, kad BA.3.2 sukeltų didesnę riziką ar lemtų staigų sunkios eigos atvejų šuolį, tačiau naujos mutacijos reiškia, kad būtina tęsti stebėseną“, – sakė Ukrainos visuomenės sveikatos pareigūnai.

    Pasaulinė praktika rodo, kad nauji SARS-CoV-2 variantai vertinami pagal plitimo greitį, gebėjimą apeiti imunitetą ir ligos sunkumą. Tarptautinės institucijos pažymi, kad BA.3.2 šiuo metu nėra laikomas išskirtinai pavojingu, tačiau išlieka epidemiologinės stebėsenos lauke, nes virusas nuolat kinta.

    Ukrainoje veikiantis stebėsenos modelis remiasi kelių pakopų tyrimais: pirmiausia mėginiai tiriami PGR metodu regioninėse laboratorijose, o dalis patvirtintų atvejų perduodama genomo sekoskaitai. Toks metodas leidžia laiku pastebėti naujų linijų atsiradimą ir įvertinti jų dalį bendrame susirgimų fone.

    Medikai primena, kad vakcinacija ir revakcinacija išlieka pagrindinė apsauga nuo sunkios ligos eigos, hospitalizacijos ir mirties, ypač vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems lėtinių ligų. Daugelyje šalių naudojamos atnaujintos vakcinų formulės, pritaikytos Omikron linijoms, o pakartotinės dozės dažniausiai rekomenduojamos kas 6–12 mėnesių rizikos grupėms.

    Nors viešojoje erdvėje pasirodė spekuliacijų apie galimą karantino grąžinimą, vieno subvarianto nustatymas savaime tokių sprendimų nereiškia. Sprendimai dėl ribojimų paprastai grindžiami ne vien genetiniais radiniais, o realia sveikatos sistemos apkrova, sunkių atvejų dinamika ir plitimo mastu.

    Specialistai ragina gyventojus išlikti budrius, ypač jei priklauso rizikos grupėms, ir vadovautis gydytojų rekomendacijomis susirgus. Sergant kvėpavimo takų infekcijos simptomais svarbu vengti kontakto su pažeidžiamais asmenimis, o prireikus atlikti testą ir stebėti būklę.

    Šaltiniai:

    – https://www.who.int/publications/m/item/weekly-epidemiological-update-on-covid-19

    – https://www.ecdc.europa.eu/en/covid-19/variants-concern

    – https://phc.org.ua/kontrol-zakhvoryuvan/infekciyni-zakhvoryuvannya/covid-19