CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Kas nutiko Tenerifėje?

    Ispanijos pareigūnas, dirbęs civilinėje gvardijoje, sekmadienį mirė Tenerifėje vykdytos operacijos metu, kai į Granadiljos de Abonos uostą atplaukė kruizinis laivas „MV Hondius“. Pranešama, kad 62 metų vyrą ištiko širdies smūgis, kai buvo užtikrinama tvarkinga keleivių išlaipinimo ir kontrolės procedūra.

    Operacija uoste vyko esant padidintai įtampai, nes laive buvo patvirtintas hantaviruso protrūkis. Dėl to buvo taikomi griežti sveikatos saugos protokolai, o pareigūnai ir medikai koordinavo keleivių srautus bei judėjimo ribojimus.

    „Norėčiau pareikšti užuojautą šeimai ir visai civilinei gvardijai“, – sakė Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García.

    Hantavirusas: kodėl reaguojama griežtai?

    Hantavirusas yra reta, bet potencialiai mirtina virusinė infekcija, kuri kai kuriais atvejais sukelia sunkias kvėpavimo ar inkstų pažaidas. Virusas dažniausiai siejamas su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimas paprastai įvyksta įkvėpus užterštų dalelių.

    Visuomenės sveikatos institucijos paprastai ypač jautriai vertina bet kokius užkrečiamųjų ligų incidentus kruiziniuose laivuose, nes uždara aplinka ir didelis žmonių judėjimas tarp šalių gali paspartinti infekcijų plitimą. Dėl šios priežasties taikomos izoliavimo, testavimo, kontaktų nustatymo ir kelionių kontrolės priemonės.

    Ką skelbia pareigūnai ir tarptautinės institucijos?

    Laivo atvykimas į Tenerifę tapo tarptautinio reagavimo dalimi, siekiant suvaldyti protrūkį, saugiai išlaipinti keleivius ir organizuoti jų grąžinimą į kilmės šalis. Pranešta, kad dalis įtariamų atvejų Ispanijoje vėliau nepasitvirtino, tačiau kitose valstybėse stebimi nauji patvirtinti užsikrėtimai.

    Pasaulio sveikatos organizacija ragino išlikti budriems, tačiau pabrėžė, kad situacija vertinama kaip lokalus protrūkis ir nėra prilyginama pandemijai. Medikai ir epidemiologai akcentuoja, kad svarbiausia yra tikslus atvejų patvirtinimas, greita izoliacija ir aiški komunikacija keleiviams bei visuomenei.

  • Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Ispanija ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad kruizinio laivo „Hondius“ keleivių evakuacija Tenerifėje, kilus hantaviruso protrūkiui, buvo sėkminga. Anot Madrido, sprendimas priimtas vadovaujantis tiek tarptautiniais įsipareigojimais, tiek humanitariniais motyvais.

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai gynė vyriausybės veiksmus po to, kai laivas buvo priverstas įplaukti į Granadiljos uostą Tenerifėje. Jis pabrėžė, kad taikytas protokolas turėjo užtikrinti ir evakuojamų žmonių, ir vietos gyventojų saugumą.

    PSO: didelio protrūkio požymių nėra

    PSO duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 susijusių atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o trys žmonės mirė. Organizacija pabrėžė, kad nuo gegužės 2 dienos, kai apie situaciją buvo pranešta PSO, naujų mirčių neužfiksuota.

    „Nėra nieko, kas rodytų, jog kils didelis protrūkis“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Vis dėlto PSO akcentuoja, kad situacija gali kisti dėl ilgesnio hantaviruso inkubacinio laikotarpio, todėl artimiausiomis savaitėmis gali išryškėti daugiau įtariamų ar patvirtintų atvejų. Dėl to svarbiausia priemone išlieka aktyvi sveikatos stebėsena ir greitas galimų atvejų izoliavimas.

    42 dienų stebėsena ir izoliavimas

    PSO rekomenduoja 42 dienas griežtai stebėti asmenis, kurie galėjo turėti sąlytį su virusu, o prireikus tai daryti namuose arba karantino patalpose. Nurodoma, kad šis laikotarpis skaičiuojamas nuo gegužės 10 dienos.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė, kad kiekviena valstybė gali pritaikyti šias rekomendacijas pagal savo nacionalinį kontekstą. Tuo pat metu jis ragino bet kokius naujus įtariamus atvejus izoliuoti nedelsiant, kad būtų sumažinta tolesnio plitimo rizika.

    Vienas pacientas Ispanijoje stebimas ligoninėje

    Per spaudos konferenciją patvirtinta, kad vienas Ispanijos keleivis, kuriam testas iš pradžių rodė teigiamą rezultatą, tebėra izoliuotas Gómez Ulla centrinėje gynybos ligoninėje Madride. Sveikatos šaltinių teigimu, jam nuo gegužės 12 dienos ryto pasireiškė su liga suderinami simptomai.

    Skelbiama, kad paciento izoliacija išlieka, patalpa buvo dezinfekuota, o klinikinė būklė toliau atidžiai stebima. Ispanijos valdžia pabrėžia, kad svarbiausia išlieka nuosekli kontrolė, testavimas ir epidemiologinis sekimas, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata.

  • Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Kodėl hantavirusas kelia nerimą

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, kuriais žmogus dažniausiai užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Nerimą sustiprina tai, kad inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 8 savaičių, todėl užsikrėtimas ne visada iškart atpažįstamas.

    Dar viena priežastis – specifinio, plačiai patvirtinto antivirusinio gydymo ar vakcinos daugeliui hantavirusų formų šiuo metu nėra. Dėl to sveikatos priežiūros sistemos akcentuoja ankstyvą atpažinimą, simptomų valdymą ir, sunkiais atvejais, intensyviosios terapijos svarbą.

    Kas yra Andes virusas ir HCPS

    Vienas labiausiai aptariamų hantavirusų yra Andes virusas, siejamas su sunkia būkle – hantaviruso kardiopulmoniniu sindromu (HCPS). Tai liga, kuri gali greitai progresuoti į kvėpavimo nepakankamumą, o literatūroje minima, kad mirštamumas gali siekti iki 50 proc.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nors infekcija pavojinga, šiuo metu nėra įrodymų, jog ji galėtų peraugti į COVID-19 masto pandemiją. Vis dėlto dėmesys didėja, nes pastaraisiais metais daugiau kalbama ne tik apie ūmią infekcijos fazę, bet ir apie ilgalaikes pasekmes.

    Ar būna ilgasis hantavirusas?

    Po COVID-19 pandemijos mokslininkai dažniau vertina, kas vyksta pacientams pasveikus nuo ūmios infekcijos, ir ar gali išlikti ilgalaikiai simptomai. Šiame kontekste keliama hipotezė, kad daliai persirgusiųjų HCPS gali pasireikšti užsitęsęs sveikimo laikotarpis, primenantis ilgąjį COVID-19.

    Čilės Pontificia Universidad Católica de Chile mokslininkai stebėjo 21 HCPS išgyvenusį pacientą praėjus 3–6 mėnesiams po išrašymo iš ligoninės. Vertinta simptomų gausa, gyvenimo kokybė ir tai, ar pacientams buvo taikytos intensyvios priemonės, įskaitant ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (ECMO).

    Simptomai išlieka mėnesius

    Tyrimo rezultatai parodė, kad nė vienas iš stebėtų pacientų per 3–6 mėnesius nebuvo visiškai atgavęs buvusios savijautos. Visi 21 dalyvis nurodė bent vieną išliekantį simptomą, o daugiau nei 60 proc. teigė, kad iki galo nepasveiko.

    Vidutiniškai pacientai minėjo po 11–12 simptomų, o jų spektras buvo platus. Tai svarbus signalas, kad net ir išgyvenus pačią pavojingiausią ligos fazę, daliai žmonių reikalinga ilgesnė medicininė ir socialinė pagalba.

    Nuovargis, nemiga, nerimas ir kiti sutrikimai

    Dažniausiai minėti nusiskundimai buvo nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, atminties problemos, košmarai, jutimų pokyčiai, o kai kuriems – plaukų slinkimas. Sunkesnių atvejų grupėje dažniau pasitaikė motorikos sutrikimų ar širdies permušimų pojūtis.

    Svarbu tai, kad ilgalaikių simptomų patyrė ir tie pacientai, kuriems neprireikė ECMO. Tai leidžia svarstyti, kad užsitęsęs sveikimas gali būti susijęs ne vien su intensyviosios terapijos pasekmėmis, bet ir su pačios infekcijos poveikiu organizmui.

    Grįžimas į darbą užtrunka

    Pacientų pasakojimuose atsispindėjo ir praktiniai sunkumai: daliai žmonių prireikė kelių mėnesių, kad galėtų sugrįžti į darbą ar mokslus. Beveik 1 iš 5 nurodė, kad praėjus pusmečiui vis dar nebuvo sugrįžęs į įprastas veiklas.

    Net ir grįžus, dalis respondentų teigė dirbantys prasčiau nei iki ligos. Tyrime taip pat aprašyta stigma – kai kuriems teko susidurti su baime dėl tariamo užkrečiamumo, siejamo su graužikais plintančia infekcija.

    Ką siūlo ekspertai

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo apibendrinimus riboja maža imtis, todėl išvadas reikėtų patvirtinti platesniais stebėjimais. Vis dėlto gauti duomenys rodo aiškią kryptį: po ūmios fazės išgyvenimo gali prireikti struktūruotos, daugiadalykės reabilitacijos ir ilgalaikės stebėsenos.

    Praktikoje tai reikštų ne tik kvėpavimo ir fizinio pajėgumo atstatymą, bet ir miego, nerimo, kognityvinių nusiskundimų bei socialinės integracijos sprendimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į savarankiško gydymosi riziką, kai žmonės, bandydami suvaldyti simptomus, dažniau vartoja nuskausminamuosius ar migdomuosius.

  • Ušuajos atliekynas siejamas su hantaviruso protrūkiu kruiziniame laive: regionas kaltinimus atmeta

    Ušuajos atliekynas siejamas su hantaviruso protrūkiu kruiziniame laive: regionas kaltinimus atmeta

    Įtarimai dėl protrūkio ištakų

    Argentinos pietuose esantis Ušuajos miesto pakraštyje esantis atliekynas atsidūrė tyrimo centre, aiškinantis hantaviruso protrūkį kruiziniame laive MV Hondius. Nacionalinės sveikatos institucijos neatmeta, kad būtent ten galėjo užsikrėsti olandų pora, laikoma galimos užsikrėtimo grandinės pradžia.

    Pasak tyrėjų, pora įtariamo kontakto su virusu galėjo turėti paukščių stebėjimo išvykos metu. Tokiose vietovėse žmonės kartais susiduria su graužikų paliktomis išskyromis, kurios kai kurių hantavirusų atveju yra pagrindinis užsikrėtimo kelias.

    „Manau, kad susiduriame su šios krypties šmeižto kampanija“, – sakė provincijos epidemiologijos direktorius Juanas Facundo Petrina.

    Vietos valdžia tvirtina apie tokius įtarimus sužinojusi iš žiniasklaidos, o ne iš oficialių pranešimų. Ji pabrėžia, kad Ušuajos regionas pastaraisiais metais nebuvo siejamas su hantaviruso atvejais, ir nuogąstauja dėl galimo smūgio turizmui.

    Kuo pavojinga Andų atmaina?

    Tyrimą komplikuoja tai, kad nustatyta Andų atmaina yra išskirtinė: tai viena iš žinomų hantaviruso atmainų, kuri gali plisti nuo žmogaus žmogui. Dėl to, specialistų vertinimu, infekcija laive galėjo išplisti plačiau nei vien tarp pirminių kontaktų.

    Hantavirusai dažniausiai plinta įkvėpus ore pakilusių dalelių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių. Rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose vietose, taip pat tvarkant teritorijas, kur galėjo būti graužikų.

    Kelionės maršrutas ir dvi mirtys

    Skelbiama, kad turistai į Argentiną atvyko 2025 metų lapkričio 27 dieną ir kelis mėnesius keliavo automobiliu po šalį. Jie taip pat lankėsi Čilėje ir Urugvajuje, o kovo pabaigoje grįžo į Argentiną.

    Balandžio 1 dieną pora iš Ušuajos išplaukė kruiziniu laivu. Netrukus 70 metų vyrui pasireiškė simptomai, o balandžio 11 dieną jis mirė; 69 metų moteris mirė Pietų Afrikoje bandydama grįžti į Europą.

    Argentina: augantis mirtingumas ir tarptautinis tyrimas

    Argentinos institucijos skelbia, kad pastaruoju metu šalyje fiksuojamas didesnis hantaviruso mirtingumas: jei 2019–2024 metais jis siekė apie 17 proc., per pastaruosius metus, kaip nurodoma, viršijo 33 proc. Tokia dinamika didina spaudimą greičiau nustatyti židinius ir užkirsti kelią plitimui.

    Tuo pat metu pažymima, kad Ugnies Žemės provincijoje atvejai buvo itin reti: vietos pareigūnai nurodo, kad paskutinis užfiksuotas atvejis siekia 1996 metus. Hipotezei dėl atliekyno patikrinti į teritoriją vyks specialistų komandos, planuojančios gaudyti graužikus ir ieškoti viruso pėdsakų.

    Argentina taip pat įjungė tarptautinio bendradarbiavimo kanalus ir ketina perduoti nustatytos atmainos genetinę medžiagą laboratorijoms Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Tikslas – patikslinti aptikimo ir diagnostikos protokolus, ypač atsižvelgiant į galimą plitimą tarp žmonių.

    Ši situacija išryškino ir geopolitinį sveikatos politikos foną: šalyje pabrėžiama, kad tarptautinis keitimasis duomenimis gali vykti ir per regionines struktūras, tokias kaip Panamerikos sveikatos organizacija. Protrūkio valdymui svarbiausia išlieka operatyvus kontaktų atsekimas, laboratoriniai tyrimai ir aiškios rekomendacijos keliautojams.

  • Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos minėjimas Ramaloje

    Okupuotame Vakarų Krante ir Gazos Ruože palestiniečiai susirinko paminėti Nakbos 78-ųjų metinių. Nakba palestiniečių istorijoje siejama su 1948 metais, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti namus, žemę ir tapo pabėgėliais.

    Ramaloje, kur įsikūrusi Palestinos savivalda, šimtai žmonių miesto centre dalyvavo minėjime, o mečetėse nuskambėjo simbolinė 78 sekundžių sirena. Šis gestas buvo skirtas pabrėžti metinių skaičių ir kolektyvinės atminties tęstinumą.

    Iš velionio palestiniečių lyderio Yassero Arafato kapo iki Manaros aikštės pajudėjo masinė eisena. Gatvėse plazdėjo Palestinos vėliavos, skambėjo būgnai, žygiuojančius lydėjo skautų orkestrų muzika ir dūdmaišiai.

    Minėjimo metu dalis dalyvių nešė didžiulį raktą, kuris simbolizuoja teisę sugrįžti į prarastus namus. Taip pat buvo keliami plakatai, raginantys nepamiršti išvarymo istorijos ir reikalaujantys politinio bei teisinio sprendimo pabėgėlių klausimu.

    Teisės sugrįžti akcentas

    Dalis susirinkusiųjų pabrėžė, kad Nakba, jų vertinimu, išlieka neužgijusi žaizda, nes pasekmės jaučiamos ir šiandien tiek okupuotose teritorijose, tiek pabėgėlių stovyklose už regiono ribų. Ši tema ypač aktuali milijonams palestiniečių diasporoje, kurių šeimų istorijos perduodamos iš kartos į kartą.

    „Ši diena primena mums nacionalinę tragediją, o teisė sugrįžti turi būti grąžinta teisėtiems jos savininkams“, – sakė Abdel Kareem Abu Arqoub.

    „Teisė sugrįžti yra šventa ir jai netaikomas senaties terminas“, – sakė Jihad Dar Ali.

    Teisės sugrįžti klausimas dažnai siejamas su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 metais priimta rezoliucija 194, kurioje kalbama apie galimybę pabėgėliams grįžti „kaip įmanoma greičiau“ ir kompensacijas tiems, kurie negrįžta arba patyrė žalą. Vis dėlto rezoliucijos įgyvendinimas iki šiol išlieka ginčų objektu ir nėra pasiektas praktinis susitarimas.

    Istorinis kontekstas nuo 1917 metų

    Nakbos ištakos dažnai aiškinamos platesniame istoriniame kontekste, kuris prasideda dar 1917 metais paskelbta Balfouro deklaracija. Joje Jungtinės Karalystės vyriausybė išreiškė paramą žydų nacionalinių namų sukūrimui Palestinoje, o vėliau teritorija atsidūrė britų mandato sistemoje.

    1947 metais Jungtinės Tautos pasiūlė Palestinos padalijimo planą į dvi valstybes. Planas regione sulaukė skirtingų reakcijų, o 1948 metų gegužę, pasibaigus britų mandatui ir paskelbus Izraelio valstybės įkūrimą, prasidėjo karas, kurį lydėjo plataus masto gyventojų pasitraukimas ir priverstinis išvarymas.

    Istorikų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, per 1948 metų įvykius namus paliko arba buvo priversti palikti apie 750 000 palestiniečių. Šiandien Nakbos minėjimai kasmet rengiami ne tik Vakarų Krante ir Gazos Ruože, bet ir šalyse, kur gyvena didelės palestiniečių bendruomenės.

    Šių metų minėjimuose Ramaloje pagrindinis akcentas buvo politinė ir moralinė žinia: palestiniečiai siekia, kad jų istorinis pasakojimas būtų pripažintas, o teisės sugrįžti klausimas liktų tarptautinėje darbotvarkėje.

  • Japonijoje pradėti vaisto, galinčio paskatinti naujų dantų augimą, bandymai: kada tai taptų realybe?

    Japonijoje mokslininkai pradėjo klinikinius bandymus su vaistu, kuris teoriškai galėtų paskatinti žmogaus organizmą užauginti naują dantį vietoje prarasto. Idėja skamba kaip alternatyva implantams, tačiau kol kas tai ankstyvas kelias, kuriame pirmiausia tikrinamas saugumas.

    Klinikinė programa siejama su Kioto universiteto ligoninės tyrėjais, o pati kryptis remiasi ankstesniais bandymais su gyvūnais. Tyrėjai aiškinasi, ar galima „pažadinti“ dantų užuomazgas, kurios įprastai nebeaktyvios po nuolatinių dantų susiformavimo.

    Pagrindinis taikinys yra baltymas USAG-1, kuris siejamas su dantų vystymosi slopinimu. Strategija paprasta savo logika: jeigu šio baltymo veiklą pavyktų nuslopinti, organizme galėtų suaktyvėti mechanizmai, leidžiantys formuotis naujam dančiui.

    Pirmoje bandymų fazėje dalyvauja 30 sveikų 30–64 metų vyrų, kuriems trūksta bent vieno danties. Šiame etape svarbiausia įvertinti vaisto saugumą ir parinkti dozę, nes nuo to priklausys, ar bus galima pereiti prie platesnių, veiksmingumą vertinančių tyrimų.

    Jei pradinis etapas būtų sėkmingas, vėlesniuose bandymuose planuojama daugiau dėmesio skirti vaikams, turintiems įgimtą dantų nebuvimą. Kalbama apie 2–7 metų amžiaus pacientus, kuriems diagnozuojama anodontija, kai dantys neišdygsta dėl įgimtų vystymosi sutrikimų.

    Tyrimų kryptį viešai sieja ir Osaka vykdomi darbai, kuriems vadovauja gydytojas Katsu Takahashi, dirbantis Medicinos tyrimų institute prie Kitano ligoninės. Ankstesniuose eksperimentuose su pelėmis ir šeškais USAG-1 blokavimas buvo susietas su naujų dantų susiformavimu, o šie duomenys ir tapo pagrindu pereiti prie žmonių tyrimų.

    Odontologijoje tai būtų vienas didžiausių lūžių per dešimtmečius, nes šiuo metu trūkstami dantys dažniausiai atkuriami implantais, tiltais arba išimamais protezais. Vis dėlto naujo danties „atauginimas“ reikštų ne tik estetiką, bet ir potencialiai natūralesnį kramtymo apkrovų pasiskirstymą bei ilgalaikę burnos sveikatos naudą.

    Tačiau net ir sėkmingi ankstyvieji bandymai nereiškia, kad vaistas greitai pasieks klinikas. Tyrėjai mini orientacinį tikslą apie 2030 metus, bet tai priklausys nuo kelių klinikinių fazių rezultatų, ilgalaikio saugumo duomenų ir reguliacinių institucijų vertinimo.

  • Miegate 8 valandas, bet vis tiek pavargstate? Mokslininkai išskyrė svarbiausią sveiko miego veiksnį

    Įprasta manyti, kad darbo dienomis prarastą miegą galima kompensuoti ilgesniu poilsiu savaitgalį. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad vien valandų skaičius ne visada paaiškina, kodėl net išmiegojus 8 valandas ryte vis tiek jaučiamės be jėgų.

    Mokslininkai vis dažniau pabrėžia miego reguliarumą, tai yra nuoseklų ėjimo miegoti ir kėlimosi laiką. Kitaip tariant, svarbu ne tik kiek miegate, bet ir ar jūsų pabudimo laikas kiekvieną dieną išlieka panašus.

    Organizmo paros ritmą stipriai veikia šviesa, ypač ryte. Pabudus ir gavus ryškios dienos šviesos signalą, smegenys tikslina vidinį laikrodį, kuris reguliuoja budrumą, kūno temperatūrą, hormonų veiklą ir apetitą.

    Jei savaitgalį keliatės 2 valandomis vėliau nei darbo dienomis, kūnui tenka persiderinti. Dėl to pirmadienį dažnam atsiranda savijauta, panaši į lengvą laiko juostų pasikeitimą, net jei niekur nekeliaujama.

    Tyrimuose šis reiškinys dažnai vadinamas socialiniu džetlagu. Tai skirtumas tarp biologinio ritmo ir grafiko, kurį diktuoja darbas ar mokslai, o jis išryškėja, kai savaitgaliais leidžiame sau ilgai miegoti.

    Dideli stebėjimo tyrimai sieja nereguliarų miegą su prastesniais psichikos sveikatos rodikliais, didesniu polinkiu į nerimo ir depresijos simptomus. Svarbu tai, kad toks ryšys aptinkamas net tada, kai bendra miego trukmė vidutiniškai būna pakankama.

    Apžvalginiai darbai, kuriuose sujungiami dešimčių tyrimų rezultatai, rodo tą pačią kryptį: kuo labiau „šokinėja“ miego grafikas, tuo dažniau matomi nepalankūs fizinės sveikatos rodikliai. Tarp jų minimi didesnis kūno masės indeksas, prastesnė gliukozės kontrolė, aukštesnis kraujospūdis ir didesnė širdies bei kraujagyslių įvykių tikimybė.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie ryšiai nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį, tačiau tendencija kartojasi daugelyje tyrimų. Nereguliarus miegas taip pat dažnai eina kartu su vėlyvais valgiais, mažesniu fiziniu aktyvumu ryte ar dažnesniu alkoholio vartojimu netinkamu metu.

    Jei norisi „atsigriebti“ po trumpos nakties, tyrėjai dažniau siūlo sprendimą per ankstesnį atsigulimą, o ne vėlesnį kėlimąsi. Net 1 valandos poslinkis savaitgalį paprastai laikomas švelnesniu, o 2 valandų ir didesni nukrypimai siejami su ryškesniais paros ritmo sutrikdymo požymiais.

    Taip pat rekomenduojama per pirmą valandą po pabudimo gauti natūralios dienos šviesos, nes tai sustiprina „ryto inkarą“ ir padeda stabilizuoti cirkadinį ritmą. Tokiu atveju net ir neidealiai išmiegotos pavienės naktys organizmui kainuoja mažiau.

    Daug metų populiariausia taisyklė skambėjo paprastai: miegoti 7–9 valandas. Šiandien vis dažniau akcentuojama, kad prie trukmės reikia pridėti antrą kriterijų: panašų miego ir pabudimo laiką kasdien.

    Dėl to gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai vis dažniau klausia ne tik apie tai, kiek žmogus miega, bet ir kaip smarkiai skiriasi jo grafikas darbo dienomis ir savaitgaliais. Tai gali būti vienas paprasčiausių, bet kartu ir veiksmingiausių pokyčių, siekiant mažesnio nuovargio dieną.

  • 7 vaistai, kurių nereikėtų užsigerti arbata: vaistininkė paaiškina, kuo tai gali baigtis

    Arbata daugeliui atrodo saugus kasdienis gėrimas, tačiau ji gali keisti kai kurių vaistų poveikį. Tam tikros arbatos medžiagos, pavyzdžiui, taninai ar augaliniai junginiai, gali mažinti vaistų įsisavinimą arba didinti nepageidaujamų reakcijų riziką.

    Vaistininkai primena, kad sąveikos dažniausiai priklauso nuo arbatos rūšies, kiekio ir vartojamo vaisto. Ypač atsargiems verta būti žmonėms, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus, geležies papildus ar reguliariai geria stiprias žolelių arbatas.

    Arbatos su tam tikrais augaliniais ekstraktais gali sustiprinti kraujavimo riziką, jei vartojami vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą. Dažniausiai minimas pavyzdys yra acetilsalicilo rūgštis, kuri pati gali didinti kraujavimo tikimybę, ypač virškinamajame trakte.

    Problema gali paaštrėti, jei kartu geriamos arbatos ar papildai, turintys ginkmedžio, imbiero ar panašių veikliųjų medžiagų. Dėl to rekomenduojama vaistus užgerti vandeniu, o dėl žolelių arbatų vartojimo reguliarumo pasitarti su vaistininku.

    Juodojoje ir žaliojoje arbatoje esantys taninai gali sumažinti geležies įsisavinimą, nes su ja sudaro sunkiau pasisavinamus junginius. Tai aktualu žmonėms, kuriems skirti geležies papildai, taip pat nėštumo metu ar esant mažakraujystės rizikai.

    Specialistai dažnai pataria geležies preparatus vartoti atskirai nuo arbatos, paliekant bent valandos tarpą prieš ar po. Panašiai atsargiai vertinama ir gausi žaliosios arbatos vartojimo praktika, nes kai kurie jos junginiai gali būti siejami su mažesniu folatų pasisavinimu.

    Kai kurios žolelių arbatos gali keisti paracetamolio veikimą: vienais atvejais greitinti jo pasišalinimą iš organizmo, kitais atvejais didinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Dėl to, vartojant vaistus nuo skausmo ar karščiavimo, saugiausia juos užsigerti vandeniu.

    Taip pat aprašomos sąveikos tarp tam tikrų žolelių ekstraktų ir omeprazolo, kuris vartojamas esant refliuksui ar rėmeniui. Jei kartu vartojami augaliniai preparatai, ypač turintys ginkmedžio, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes gali didėti kraujavimo rizika.

    Kai kurios žolelės gali mažinti hormoninių kontraceptikų patikimumą, todėl svarbu įvertinti, ką geriate kasdien, ypač jei tai ne viena, o kelios žolelių arbatos. Jei kyla abejonių, praktiškas sprendimas yra kontraceptikus vartoti tuo metu, kai nevartojama jokia arbata, ir rinktis vandenį.

    Aprašoma, kad tam tikri augaliniai produktai gali trukdyti ir dalies antihistamininių vaistų veikimui. Jei alergijos simptomai nemažėja, nors vaistas vartojamas teisingai, viena iš priežasčių gali būti gėrimų ar papildų sąveikos.

    Specialistai pabrėžia, kad universaliausia taisyklė yra paprasta: vaistus geriausia užsigerti stikline vandens. Jei norisi išlaikyti arbatos įprotį, verta iš anksto pasitikslinti dėl konkretaus vaisto ir konkrečios arbatos suderinamumo.

    „Jei norite kasdien gerti arbatą vartodami vaistus, pasitarkite su vaistininku, ar gali būti sąveikų ir kokią arbatą saugiau rinktis“, – sako vaistininkė.

  • Saulėje fiksuotas masės išmetimas: ar gegužės 12 dieną Žemei gresia magnetinė audra?

    Gegužės 12 dieną ryškesnių magnetinių audrų Žemėje nenumatoma, tačiau geomagnetinis fonas gali keistis, jei Saulės išmestas medžiagos srautas pasieks mūsų planetą. Tokią riziką vertina stebėseną atliekantys kosminių orų centrai, sekantys Saulės vėjo ir vainiko skylių poveikį.

    Pastarosiomis dienomis silpo didelio greičio Saulės vėjo srautas, kilęs iš vainiko skylės, todėl vėjo greitis priartėjo prie įprasto, foninio lygio. Dėl to bendra geomagnetinė situacija kol kas išlieka rami, o didesni trikdžiai būtų labiau tikėtini tik pasikeitus Saulės vėjo krypčiai arba tankiui.

    Gegužės 10–11 dienomis per Saulės aktyvumo epizodą įvyko vainikinės masės išmetimas, kai į kosmosą buvo išstumtas įelektrintos plazmos ir magnetinio lauko debesis. Vertinant pradinius duomenis, didžioji dalis medžiagos juda į rytus nuo Žemės trajektorijos, tačiau išlieka tikimybė, kad mūsų planetą pasieks kraštinis smūgis.

    Jei toks pakraštinis poveikis įvyktų, galimi aktyvesni laikotarpiai ir nedidelė tikimybė silpnos, G1 lygio magnetinės audros. Praktikoje tai dažniausiai reiškia jautresnių ryšio ar navigacijos sistemų svyravimus bei ryškesnes pašvaistes aukštesnėse platumose, tačiau reikšmingų sutrikimų paprastai nebūna.

    Kaip kyla Saulės išmetimai?

    Vainikinės masės išmetimai dažniausiai siejami su staigiais magnetinio lauko persitvarkymais Saulės atmosferoje, kai sukaupta energija išlaisvinama žybsniu ir plazmos debesimi. Tokie reiškiniai dažnėja per Saulės aktyvumo ciklo piką, todėl kosminių orų prognozės šiuo laikotarpiu tampa ypač svarbios.

    Mokslininkai taip pat ieško būdų tiksliau numatyti, kada ir kokiu kampu vainikinės masės išmetimas pasieks Žemę, nes būtent kryptis ir magnetinio lauko orientacija dažnai lemia, ar poveikis bus menkas, ar sukels audrą. Vertinimai paprastai atnaujinami kas kelias valandas, kai gaunami nauji Saulės vėjo matavimai ir patikslinami modeliai.

  • Aukštas kraujospūdis: dietologai įvardijo 4 gėrimus, kurie gali padėti jį mažinti

    Kasdien pasirenkami gėrimai gali turėti didesnę įtaką kraujospūdžiui, nei daugelis įsivaizduoja. Dietologai pabrėžia, kad kai kurie gėrimai, ypač turintys kalio, antioksidantų ar natūralių nitratų, gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos.

    Vis dėlto specialistai primena, kad gėrimai nėra vaistų pakaitalas, o poveikis labiausiai tikėtinas tada, kai jie tampa bendros širdžiai palankios mitybos ir gyvenimo būdo dalimi. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs ar vartojate vaistus, dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju.

    Granatų sultys

    Dietologų teigimu, granatų sultys dažnai minimos dėl antioksidantų ir kalio, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu. Manoma, kad antioksidantai gali padėti palaikyti azoto oksido gamybą, o tai svarbu kraujagyslių atsipalaidavimui ir kraujotakai.

    „Viena stiklinė per dieną kai kuriems žmonėms gali padėti geriau kontroliuoti kraujospūdį, nes granatų sultyse yra kalio ir antioksidantų“, – sakė dietologė Suzanna Fisher.

    Granatų sultis siūloma gerti ne tik vienas: jos tinka skiesti gazuotu vandeniu, dėti į glotnučius ar naudoti kaip pagrindą nealkoholiniams kokteiliams. Svarbu rinktis sultis be pridėtinio cukraus ir nepamiršti, kad sulčių porcijos didina bendrą cukrų kiekį racione.

    Žalioji arbata ir hibiskų arbata

    Žalioji arbata vertinama dėl antioksidantų ir galimo teigiamo poveikio kraujagyslių funkcijai. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia nauda tikėtina geriant arbatą be cukraus, o jautresniems žmonėms verta atkreipti dėmesį į joje esantį kofeiną.

    „Žaliąją arbatą galima gerti visus metus, tik svarbu ją rinktis be cukraus. Kadangi joje yra kofeino, kai kam ji gali būti švelnesnė alternatyva rytinei kavai“, – sakė dietologė Simona Harunyan.

    Hibiskų arbata dažnai minima kaip viena labiau moksliškai tiriamų arbatų kraujospūdžio kontekste. Dietologai nurodo, kad hibiskas turi antocianų, kurie siejami su kraujagyslių atsipalaidavimu ir gali prisidėti prie tiek sistolinio, tiek diastolinio kraujospūdžio mažėjimo.

    „Hibiskų arbatą rekomenduoju gerti karštą ar šaltą ir nepridėti cukraus. Skoniui sustiprinti tinka citrusinių vaisių skiltelės ar žiupsnelis cinamono“, – sakė dietologė Lena Beal.

    Burokėlių sultys

    Burokėlių sultys išskiriamos dėl natūralių nitratų, kurie organizme gali virsti junginiais, padedančiais išplėsti kraujagysles. Dėl šios priežasties jos dažnai aptariamos tiek sporto mityboje, tiek kraujospūdžio valdymo temoje.

    „Burokėlių sultyse yra daug natūralių nitratų, taip pat kalio, magnio ir vitamino C. Namuose jas galima spausti su žaliu obuoliu, morka, imbieru ir citrina“, – sakė dietologė Roxana Ehsani.

    Specialistai primena, kad burokėlių sultys turi ryškų skonį, o jautresniems žmonėms gali sukelti virškinimo diskomfortą, todėl verta pradėti nuo mažesnių kiekių. Taip pat svarbu nepamiršti, kad sultys neturėtų pakeisti daržovių racione.

    Gėrimai gali būti naudinga kasdienės rutinos dalis, tačiau kraujospūdį dažniausiai lemia visuma: mityba, fizinis aktyvumas, miegas, streso valdymas ir druskos kiekis. Pastebimai padidėjus kraujospūdžiui, atsiradus galvos skausmui, dusuliui ar krūtinės skausmui, būtina kreiptis į medikus.