Category: Sveikata

  • Per daug vitamino E papildų gali silpninti kaulus: tyrimas įspėja dėl didelių dozių

    Vitamino E papildai neretai vartojami tikintis sustiprinti imunitetą ar sulėtinti senėjimo procesus, tačiau didelės jų dozės gali turėti ir nepageidaujamą poveikį kaulams. Japonijos mokslininkų tyrimai rodo, kad perteklinė vitamino E suplementacija gali skatinti kaulų masės mažėjimą.

    Apie tokias įžvalgas paskelbta 2012 metais žurnale „Nature Medicine“. Tyrime daugiausia dėmesio skirta alfa-tokoferoliui – vienai pagrindinių vitamino E formų, kuri dažnai būna ir maisto papilduose.

    Mokslininkai atliko eksperimentus su pelėmis ir žiurkėmis, siekdami įvertinti, kaip alfa-tokoferolis veikia kaulinį audinį. Pastebėta, kad gyvūnai, turėję genetiškai nulemtą vitamino E trūkumą, pasižymėjo didesne kaulų mase.

    Tuo metu graužikams, kurių mityba buvo papildyta alfa-tokoferoliu, kaulų masė mažėjo. Tyrėjai pabrėžė, kad naudoti kiekiai buvo palyginami su kai kuriuose žmonėms skirtuose papilduose pasitaikančiomis dozėmis.

    Kaip vitaminas E siejamas su kaulų irimu

    Kad kaulai išliktų tvirti, organizme nuolat vyksta pusiausvyra tarp dviejų procesų: vienos ląstelės (osteoblastai) kuria naują kaulinį audinį, o kitos (osteoklastai) ardo seną. Sutrikus šiai pusiausvyrai, kaulai gali silpnėti.

    Tyrimas parodė, kad alfa-tokoferolis gali skatinti ląstelių, iš kurių formuojasi osteoklastai, susiliejimą. Dėl to gali didėti osteoklastų aktyvumas ir greitėti kaulo irimo procesas.

    Įdomu tai, kad šis poveikis, kaip nurodoma tyrime, nebuvo siejamas su vitamino E antioksidacinėmis savybėmis – mechanizmas pasirodė esantis kitoks, nei būtų galima tikėtis vertinant vitaminą vien kaip antioksidantą.

    Ką šie duomenys reiškia žmonėms

    Svarbu pabrėžti, kad dauguma eksperimentų atlikta su gyvūnais ir laboratorinėmis ląstelėmis, todėl rezultatų negalima tiesiogiai perkelti žmonėms. Patys autoriai akcentavo, jog reikalingi klinikiniai tyrimai, kurie įvertintų, ar toks pats ryšys pasireiškia ir reguliariai papildus vartojantiems asmenims.

    Šie rezultatai taip pat nereiškia, kad vitamino E papildai automatiškai sukelia osteoporozę. Osteoporozė vystosi, kai mažėja kaulų masė ir blogėja jų struktūra, o riziką didina amžius (ypač moterims po menopauzės), taip pat kalcio ir vitamino D trūkumas, fizinio aktyvumo stoka bei genetiniai veiksniai.

    Mityboje vitamino E bijoti nereikėtų – jo trūkumas, nors ir gana retas, taip pat gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant raumenų silpnumą ir neurologinius sutrikimus. Dažniausi natūralūs šaltiniai yra augaliniai aliejai, migdolai, riešutai, saulėgrąžų sėklos ir žalios lapinės daržovės, pavyzdžiui, špinatai bei brokoliai.

    Didesnis atsargumas – su maisto papildais

    Didesnė rizika siejama būtent su didelėmis dozėmis, kurios gali būti vienoje kapsulėje. Tokiu būdu organizmas vienu kartu gali gauti gerokai daugiau vitamino E, nei įprastai būtų suvartojama su maistu.

    JAV Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) atkreipia dėmesį, kad didelės vitamino E dozės iš papildų gali didinti kraujavimo riziką, įskaitant hemoraginį insultą. Ši rizika nėra siejama su įprastu produktų, natūraliai turtingų vitaminu E, vartojimu.

    Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra nustačiusi toleruotiną viršutinę alfa-tokoferolio suvartojimo ribą suaugusiesiems – 300 mg per dieną. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, vartojantys antikoaguliantus ar antitrombocitinius vaistus – tokiais atvejais papildus rekomenduojama vartoti tik pasitarus su gydytoju.

    Vitamino E organizmui reikia, tačiau tai vienas iš pavyzdžių, kodėl savarankiškai rinktis dideles vitaminų dozes ne visada saugu. Jei kyla abejonių dėl papildų ar jų kiekio, saugiausia sprendimą priimti įvertinus individualią sveikatos būklę.

  • „Vyriška menopauzė“ po 40-ies? Ekspertai paaiškina, kas iš tiesų vyksta su testosteronu

    Terminas „vyriška menopauzė“ girdimas vis dažniau, ypač kalbant apie pokyčius po 40-ies. Tačiau specialistai pabrėžia: vyrams nėra vieno konkretaus momento, kai hormonai staiga „nukrenta“ taip, kaip tai nutinka moterų menopauzės metu.

    Kaip aiškina JAV Mayo Clinic, vyrų hormonų pokyčiai dažniausiai vyksta pamažu, per daugelį metų, o daliai vyrų jie apskritai nesukelia ryškių simptomų. Panašios pozicijos laikosi ir Jungtinės Karalystės visuomeninė sveikatos tarnyba NHS – anot jos, pati sąvoka gali klaidinti, nes neatspindi realaus proceso.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad testosterono problemos yra išgalvotos. Daliai vyrų iš tiesų nustatomas hipogonadizmas – būklė, kai organizmas pagamina per mažai testosterono arba jis neveikia taip, kaip turėtų.

    Testosteronas svarbus ne tik libido ar erekcijai: jis prisideda prie raumenų masės, kaulų tankio, spermos gamybos ir bendros savijautos. Dėl to natūralus, su amžiumi galintis pasireikšti mažėjimas kai kuriems vyrams tampa pastebimas kasdienybėje.

    Kaip keičiasi testosteronas su amžiumi

    Testosterono koncentracija dažniausiai būna didžiausia ankstyvoje suaugystėje, o vėliau gali pamažu mažėti. Dažnai minimas apytikris 1 proc. mažėjimas per metus po 30–40 metų, tačiau individualūs skirtumai yra dideli.

    Tikslesnį vaizdą pateikė europinis tyrimas EMAS (European Male Ageing Study), kurio duomenys panaudoti Europos urologų asociacijos rekomendacijose. Tyrime nustatyta, kad bendras testosteronas vidutiniškai mažėjo apie 0,4 proc. per metus, o laisvasis testosteronas – apie 1,3 proc.

    Šis skirtumas siejamas su baltymu SHBG, kuris kraujyje suriša lytinius hormonus. SHBG lygiui didėjant, mažėja testosterono kiekis, kuris lieka „laisvas“ ir prieinamas audiniams.

    Simptomai dažnai būna nespecifiniai

    Su vadinamąja andropauze siejami simptomai gali būti labai įvairūs. Kai kurie vyrai pastebi sumažėjusį susidomėjimą seksu, erekcijos sunkumus ar retesnes spontaniškas rytines erekcijas.

    Kiti skundžiasi lėtiniu nuovargiu, irzlumu, miego sutrikimais, prastesne koncentracija. Taip pat gali keistis kūno sudėjimas – mažėti raumenų masė, daugėti riebalų (ypač pilvo srityje), prastėti fizinis pajėgumas, o ilgainiui, esant ryškiam trūkumui, silpnėti kaulai.

    Problema ta, kad dauguma šių požymių nėra būdingi vien testosterono stokai. Panašiai gali pasireikšti depresija, užsitęsęs stresas, miego apnėja, skydliaukės sutrikimai ar netinkami mitybos įpročiai.

    2010 metais „The New England Journal of Medicine“ publikuotoje analizėje, kurioje vertinti beveik 3 400 40–79 metų vyrų duomenys, ryškiausiai su mažu testosteronu siejosi trys seksualiniai simptomai: retesnės rytinės erekcijos, erekcijos sutrikimai ir retesnės mintys apie seksą.

    Taikant griežtus kriterijus, vėlyvas hipogonadizmas nustatytas tik 2,1 proc. tų vyrų, kurių duomenys buvo pilni. Vis dėlto dažnis didėjo su amžiumi: 40–49 metų grupėje jis siekė apie 0,1 proc., o 70–79 metų – 5,1 proc.

    Kada verta tirtis ir ką svarbu žinoti apie gydymą

    Mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad testosterono pokyčiams reikšmę gali turėti ne vien amžius. EMAS duomenų analizė, paskelbta 2013 metais „European Journal of Endocrinology“, parodė, jog svorio augimas buvo susijęs su testosterono mažėjimu, o svorio mažėjimas – su jo didėjimu.

    Dėl to Europos urologų asociacija rekomenduoja, kad vyrams, turintiems antsvorio ar nutukimą ir įtariant hipogonadizmą, būtų vertinamas gyvenimo būdas ir gretutinės ligos. Kitaip tariant, dalis pokyčių gali būti susiję su veiksniais, kuriuos įmanoma koreguoti.

    Rutininiai testosterono tyrimai vien dėl amžiaus nerekomenduojami – tiek Europos urologų asociacija, tiek JAV Endocrine Society pataria netikrinti visų vyrų be simptomų. Tačiau diagnostiką verta svarstyti, jei užsitęsia libido sumažėjimas, erekcijos problemos ar ryškiai sumažėja spontaniškos rytinės erekcijos.

    Pagal EAU rekomendacijas bendro testosterono kraujo tyrimą geriausia atlikti ryte, tarp 7.00 ir 10.00 val., nevalgius, nes hormonų lygis dienos eigoje kinta. 2026 metų gairėse kaip reikšmingas diagnostinis slenkstis minimas 12 nmol/l ar mažiau, tačiau toks skaičius vertinamas tik kartu su simptomais ir kitais medicininiais duomenimis.

    Gydytojas gali skirti papildomus tyrimus – SHBG, laisvą testosteroną, LH, FSH ar prolaktiną – kad būtų aiškiau, ar problema susijusi su sėklidžių, hipofizės veikla ar kitomis priežastimis.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia testosterono pakaitinė terapija (TRT), tačiau ji nėra „jaunystės sugrąžinimo“ būdas. Ji skirta vyrams, kuriems patvirtintas hipogonadizmas.

    TRT saugumą vertinęs TRAVERSE tyrimas, 2023 metais publikuotas „The New England Journal of Medicine“, apėmė daugiau nei 5 200 45–80 metų vyrų, turinčių simptomų ir padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Sunkūs širdies ir kraujagyslių įvykiai nustatyti 7 proc. testosterono grupėje ir 7,3 proc. placebo grupėje, tačiau testosteroną gavusiems dalyviams dažniau fiksuotas, be kita ko, prieširdžių virpėjimas ir plaučių embolija.

    Nors natūralaus senėjimo sustabdyti neįmanoma, gyvenimo būdas išlieka svarbus: reguliarus judėjimas, pakankamas miegas, subalansuota mityba, sveikas svoris, alkoholio ribojimas, nerūkymas ir gretutinių ligų kontrolė gali padėti mažinti nepalankių pokyčių riziką. Vis dėlto, jei testosterono trūkumo priežastis – specifinė liga, gali prireikti gydymo prižiūrint specialistams.

  • Lenkijos vyrai profilaktiškai tikrinasi 30–40 proc. rečiau nei moterys: 23 proc. to visai nereikia

    Lenkijoje vyrai vis dar gerokai rečiau nei moterys reguliariai tikrinasi sveikatą, o dalis jų profilaktinius tyrimus laiko visiškai nereikalingais. Skaičiuojama, kad vyrai prevencinėmis programomis naudojasi maždaug 30–40 proc. rečiau nei moterys, o 23 proc. jų įsitikinę, jog tokie tyrimai apskritai yra beprasmiai.

    Tai rodo Lenkijos Nacionalinio sveikatos fondo, statistikos tarnybos ir viešai prieinamų ataskaitų duomenys, tarp jų – „7 metų skirtumas. Vyrų sveikata Lenkijoje 2026“. Jose pabrėžiama, kad vyrai pagalbos dažnai kreipiasi tik tada, kai atsiranda ryškūs ir neretai jau pažengę ligos simptomai.

    Ataskaitose taip pat nurodoma, kad apie 50 proc. vyrų gydytojo kabinete apsilanko tik staiga pablogėjus savijautai. Masinėse nemokamose profilaktikos programose vyrai sudaro maždaug 34 proc. visų dalyvių, nors tokios programos Lenkijoje siūlomos jau ne vienus metus.

    Šis delsimas turi apčiuopiamų pasekmių: teigiama, kad daugiau nei pusė vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumo siejama su didesniu vyrų mirtingumu iki 65 metų – gyvenimo laikotarpiu, kai žmonės paprastai yra aktyviausi darbe ir šeimoje.

    Rizikinga gyvensena ir ligos

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad situaciją apsunkina ir dažnesnė vyrų rizikinga elgsena: polinkis į žalingus įpročius, prastesnė mityba bei mažesnis fizinis aktyvumas. Tokie veiksniai kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba ir judėjimo stoka siejami su prastesniais sveikatos rodikliais.

    Turimi duomenys rodo, kad 25 proc. Lenkijos vyrų yra diagnozuota arterinė hipertenzija. Taip pat nurodoma, kad 70 proc. susiduria su antsvoriu, o 20 proc. – su nutukimu; vis dažniau fiksuojamos ir onkologinės ligos.

    Kritika tenka ir sveikatos sistemai

    Analizėse pabrėžiama, kad dėl tokios padėties atsakingi ne vien patys vyrai – kritikos sulaukia ir sveikatos apsaugos sistema. Remiantis tyrimais, vyrai rečiau sulaukia gydytojų siuntimų ar paskatinimų profilaktiškai tikrintis.

    Skirtumai matomi ir tęstinėje priežiūroje: jei daugiau nei pusei moterų pateikiamas individualus tyrimų planas arba kvietimas aptarti rezultatus, tokią pačią pagalbą gauna 43 proc. vyrų.

    Problema paaštrėja ir gavus blogesnį rezultatą – pacientai neretai „pasimeta sistemoje“ dėl priežiūros tęstinumo stokos bei sunkumų registruojantis pas specialistus. Visi šie veiksniai siejami su tuo, kad Lenkijos vyrai vidutiniškai gyvena daugiau nei septyneriais metais trumpiau nei moterys.

    Kai partnerę tenka paversti „sveikatos vadybininke“

    Straipsnyje taip pat aprašoma, kad vyrų prevenciją šeimose dažnai stumia į priekį moterys – jos įvardijamos kaip pagrindinės „sveikatos vadybininkės“, kurios primena, ragina ir kartais net organizuoja vizitus.

    Pašnekovės pasakoja apie skirtingus būdus įkalbėti partnerius pasitikrinti: nuo paprasto prašymo ar nuoseklaus priminimo iki „tylių dienų“ ar vizitų suplanuotų iš anksto. Kita strategija – dovanoti tyrimų paketą, kad nebeliktų pasiteisinimų jo nepasinaudoti.

    Kartu pabrėžiama ir kita realybė: daliai šeimų nepavyksta rasti veikiančio metodo, net jei išbandomi prašymai, grasinimai ar iš anksto suderinti vizitai. Kai kurių vyrų požiūris išlieka toks pats – jie kartoja, kad „kažkada vis tiek teks nuo kažko mirti“, o sportą ir pastangas sveikiau maitintis laiko pakankama prevencija.

    Pašnekovių manymu, viena priežasčių gali būti baimė ir gajūs stereotipai, kad vyras turi būti „kietas“ ir neparodyti silpnumo. Kitos mini ir tai, jog vyrai dažnai mažiau stebi kūno pokyčius ir simptomus, todėl rečiau sureaguoja anksti.

  • Kraujas šlapime – svarbiausias šlapimo pūslės vėžio signalas: profesorius ragina nedelsti

    Kraujas šlapime yra pagrindinis simptomas, galintis įspėti apie šlapimo pūslės vėžį, ir į jį nereikėtų numoti ranka net tuomet, jei epizodas buvo vienkartinis ar praėjo be skausmo.

    Apie tai kalbėdamas profesorius Piotras Chłosta pabrėžia, kad delsimas gali turėti labai apčiuopiamų pasekmių: kiekviena uždelsta savaitė didina tikimybę, jog navikas peržengs ribą, nuo kurios gydymas tampa gerokai sudėtingesnis.

    Šlapimo pūslės vėžys dažniausiai prasideda ląstelėse, kurios dengia pūslės gleivinę (urotelyje). Liga gali būti paviršinė, tačiau daliai pacientų navikas įauga į raumenį, o tuomet keičiasi ir prognozė, ir gydymo taktika.

    Nors šia liga serga ir vyrai, ir moterys, statistiškai ji dažnesnė vyrams. Vis dėlto profesorius atkreipia dėmesį į kitą problemą: moterims kraujas šlapime neretai klaidingai „nurašomas“ šlapimo takų infekcijai, todėl diagnozė gali vėluoti.

    Riba, kuri lemia prognozę

    Pasak specialisto, svarbiausia riba šlapimo pūslės vėžyje – ar navikas įsiskverbė į šlapimo pūslės raumenį. Kai navikas raumenų nepažeidžia, jis dažniausiai būna paviršinis ir gali būti pašalinamas endoskopiškai per šlaplę, be pjūvio.

    Profesorius nurodo, kad tokiu atveju penkerių metų išgyvenamumas viršija 85–90 proc., o pacientas išsaugo šlapimo pūslę. Jei navikas įauga į raumenį, gydymas tampa visiškai kitoks: gali būti taikoma chemoterapija, visos šlapimo pūslės pašalinimas arba radiochemioterapija.

    Jeigu liga išplinta (atsiranda metastazių), ji tampa nepagydoma, nors nauji vaistai pastaraisiais metais leido prailginti išgyvenamumą.

    Kodėl kraujo šlapime negalima ignoruoti

    Ankstyvoje stadijoje šlapimo pūslės vėžys dažnai nesukelia skausmo. Būtent todėl kraujas šlapime yra toks svarbus signalas – jis gali būti vienintelis pastebimas simptomas.

    Profesorius pabrėžia, kad suaugusiam vyrui matomas kraujas šlapime neturėtų būti automatiškai laikomas „paprastu uždegimu“. Jis aiškina, kad vyrams šlapimo pūslės uždegimas dėl anatominių ypatumų yra retesnis, tad pirmiausia būtina atmesti rimtesnes priežastis.

    Dar viena klastinga detalė – kraujas šlapime gali pasirodyti ir dingti. Žmogus gali nusiraminti, tačiau navikas tuo metu gali toliau augti.

    Profesorius nurodo, kad kraujas šlapime pasitaiko maždaug 80–90 proc. šlapimo pūslės vėžiu sergančių pacientų. Šlapimo spalva gali būti nuo rausvos iki tamsiai rudos, kartais pasitaiko smulkių krešulių – svarbus net vienas epizodas.

    Kas didina riziką ir kaip tiriama

    Dažniausias rizikos veiksnys – rūkymas. Profesoriaus teigimu, jis sudaro apie 50–65 proc. atvejų vyrams: kancerogenai iš dūmų patenka į kraują, filtruojami inkstuose ir ilgai būna šlapime, tiesiogiai kontaktuodami su pūslės gleivine.

    Riziką didina ir kai kurios profesinės ekspozicijos – darbas su cheminėmis medžiagomis, dažais, degimo produktais ar pramonėje. Taip pat minimi biologiniai veiksniai ir situacijos, kai šlapimas ilgiau užsilaiko pūslėje, pavyzdžiui, esant padidėjusiai prostatai.

    Diagnostikos pagrindas – urologo konsultacija ir ištyrimas. Profesorius atkreipia dėmesį, kad ankstyvose stadijose ypač vertingas net paprastas šlapimo tyrimas, tačiau sprendimą, kodėl šlapimas paraudo (pavyzdžiui, po burokėlių ar kai kurių vaistų), turi priimti gydytojas, o ne pats pacientas.

    Gydymas, kaip nurodoma, pradedamas endoskopine naviko pašalinimo procedūra (per šlaplę), o toliau taktika priklauso nuo ligos išplitimo. Paviršinės ligos atveju gali būti taikomos ir intravezikalinės (į šlapimo pūslę) terapijos, o pacientai stebimi reguliariai, nes ši liga linkusi atsinaujinti.

  • Sėklidžių vėžys dažniausiai smogia 20–40 m. vyrams: kokie požymiai ir kaip tikrintis

    Sėklidžių vėžys dažniausiai gerai pagydomas, tačiau tam yra viena svarbi sąlyga – liga turi būti nustatyta anksti. Dėl to vis dažniau primenama apie savityrą, kuri gali padėti pastebėti pokyčius dar iki pasirodant rimtiems simptomams.

    Vyrų onkologinės ligos neretai diagnozuojamos pavėluotai – ne todėl, kad trūktų gydymo galimybių, o dėl baimės ir gėdos, kurios skatina nurašyti pirmuosius ženklus „niekams“. Tai ypač pavojinga, kai liga progresuoja greitai.

    Svarbus faktas, griaunantis mitą, kad tai vyresnio amžiaus vyrų problema: didžioji dalis sėklidžių vėžio atvejų pasitaiko jauniems suaugusiesiems. Tekste nurodoma, kad Lenkijoje vidutinis susirgimo amžius siekia apie 35 metus, o apie 80 proc. atvejų tenka 20–40 metų vyrams.

    Profilaktika čia reiškia paprastą dalyką – nuolatinį dėmesį kūno pokyčiams ir greitą kreipimąsi į gydytoją, jei kas nors kelia įtarimų. Lapkritį vykstanti pasaulinė iniciatyva „Movember“ taip pat skirta priminti apie vyrų sveikatą ir skatinti tikrintis.

    Kokie požymiai turėtų suneraminti

    Sėklidžių vėžys ne visada sukelia aiškius ar skausmingus simptomus. Vienas dažniausių ženklų – pastebimai padidėjusi sėklidė, ir dažnai tai vyksta be skausmo.

    Kiti galimi signalai: paraudimas kapšelyje, bet koks skausmas ar diskomfortas sėklidėje ar kapšelyje, taip pat kai kurių vyrų apibūdinamas „sunkumo“ jausmas. Verta stebėti ir patį kapšelį – jo didėjimas taip pat gali būti susijęs su vystančiais pokyčiais.

    Ypač svarbu atkreipti dėmesį į gumbą ar sukietėjimą – bet kokį sustorėjimą ar padidėjimą, kurio švelniai apčiuopiant nepavyksta „atskirti“ nuo sėklidės. Pajutus ar pastebėjus tokius pakitimus, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją, geriausia – urologą.

    Kodėl ankstyvas nustatymas toks svarbus

    Tekste pabrėžiama, kad negydomas ar ignoruojamas sėklidžių vėžys gali tapti agresyvus ir greitai metastazuoti. Išplitusi liga smarkiai sumažina tikimybę visiškai pasveikti.

    Nors ankstyvoje stadijoje skausmo gali ir nebūti, pažengus liga gali sukelti bendresnius simptomus. Tarp jų minimi nepaaiškinamas svorio kritimas, padidėję limfmazgiai, nuovargis, apatinės pilvo dalies skausmai.

    Taip pat nurodoma, kad gali pasireikšti ginekomastija (krūtų padidėjimas), dusulys, kosulys, kraujo atkosėjimas ar staigesni kūno plaukuotumo pokyčiai. Tokie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jie yra rimtas signalas pasitikrinti.

    Kaip atlikti savityrą namuose

    Savityra apibūdinama kaip paprastas veiksmas, kurį galima atlikti reguliariai namuose. Patariama ją daryti po dušo ar vonios, kai kapšelio oda būna atsipalaidavusi.

    Kaip tai daroma? Sėklidę rekomenduojama švelniai ridenti tarp nykščio ir pirštų, judant nuo viršaus žemyn ir patikrinant visą paviršių. Aprašoma, kad sveika sėklidė paprastai būna lygi, elastinga ir jautri prisilietimui.

    Svarbu ne tik apčiuopa – siūloma stebėti kapšelį veidrodyje ir atkreipti dėmesį į dydžio, storio pokyčius ar paraudimą. Tekste pabrėžiama, kad savityrą verta atlikti kartą per mėnesį, o turint abejonių – kreiptis į šeimos gydytoją arba urologą.

  • Kodėl vyrai dažniau serga kai kuriais vėžiais: svarbiausi rizikos veiksniai ir biologiniai skirtumai

    Vyrams kai kurie onkologiniai susirgimai diagnozuojami dažniau nei moterims – ir tai susiję ne vien su prostatos ar sėklidžių vėžiu. Urologas Mateuszas Szopa pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra: didesnę riziką greičiausiai lemia kelių veiksnių derinys.

    Tarp jų – gyvenimo būdas ir kontaktas su kancerogenais, biologiniai ir hormoniniai skirtumai, taip pat skirtingi vyrų ir moterų sveikatos priežiūros įpročiai. Kaip nurodoma Lenkijos portale „Onet“, įtaką gali turėti tiek rūkymas ar alkoholis, tiek tai, kaip organizmas apdoroja kenksmingas medžiagas.

    Svarbu atskirti du dalykus: faktas, kad vyrai dažniau suserga tam tikrais vėžiais, nereiškia, jog liga būtinai bus agresyvesnė ar prognozė – blogesnė. Tai atskiros temos, kurias lemia skirtingi veiksniai.

    Vis dėlto daugelio dažniau vyrams nustatomų vėžio formų fone kartojasi tie patys rizikos veiksniai – ypač rūkymas ir profesinės ekspozicijos. Kai kuriais atvejais svarbūs ir su amžiumi susiję organizmo pokyčiai bei lėtinės ligos.

    Rūkymas – bendras vardiklis kelioms vėžio rūšims

    Rūkymas įvardijamas kaip vienas svarbiausių veiksnių, siejamų su vėžiais, kurie dažniau diagnozuojami vyrams: šlapimo pūslės, inkstų, gerklų ar stemplės. Istoriškai mūsų kultūroje rūkymas ilgai buvo labiau paplitęs tarp vyrų, todėl ir su tabaku siejamų susirgimų dalis vyrams – didesnė.

    Pateikiamas pavyzdys rodo ryškų skirtumą: gerklų vėžio atveju apie 65 proc. vyrų susirgimų sieta su rūkymu, o moterų – apie 33 proc. Stemplės vėžio atveju nurodoma atitinkamai apie 42 proc. ir 18 proc.

    Tačiau vien teiginio „vyrai daugiau rūko“ nepakanka. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad svarbu ir tai, kaip organizmas metabolizuoja kancerogenus – t. y. kaip juos apdoroja ir neutralizuoja.

    Hormonai, metabolizmas ir skirtingas organizmo atsakas

    Tyrimų kryptis, kuri sulaukia vis daugiau dėmesio, – galimi lyčių skirtumai metabolizuojant tabako dūmuose ar darbo aplinkoje esančius cheminius junginius. Teigiama, kad lytiniai hormonai gali veikti fermentus, atsakingus už šių medžiagų apykaitą.

    Pavyzdžiui, minima, kad moterys vidutiniškai greičiau metabolizuoja nikotiną – tai iš dalies siejama su moteriškų hormonų poveikiu tam tikriems fermentams. Taip pat aptariami tyrimai, kurie leidžia manyti, kad androgenai (vyriški lytiniai hormonai) gali turėti įtakos fermentams, dalyvaujantiems neutralizuojant kai kurias kancerogenines medžiagas.

    Kartu pabrėžiama, kad tai nereiškia, jog testosteronas „atsakingas“ už didesnį vyrų sergamumą. Mechanizmai sudėtingi, jų reikšmė vertinama kompleksiškai, o daliai išvadų dar reikia daugiau duomenų.

    Profesinės ekspozicijos, lėtinės ligos ir profilaktikos įpročiai

    Šlapimo pūslės vėžio atveju didelę reikšmę turi rūkymas ir kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis darbe. Papildomu galimu veiksniu vyresniems vyrams įvardijamas šlapimo susilaikymas, kuris gali atsirasti didėjant prostatą ir apsunkėjant šlapimo pūslės išsituštinimui.

    Gydytojas mini, kad yra siejamas ryšys tarp lėtinio šlapimo užsilaikymo ir didesnės šlapimo pūslės vėžio rizikos, ypač rūkantiems, nes dalis tabako dūmų kancerogenų šalinami su šlapimu. Vis dėlto pabrėžiama: tai nėra pagrindas manyti, jog kiekvienas vyras, turintis padidėjusią prostatą, būtinai susirgs.

    Inkstų vėžys taip pat dažniau nustatomas vyrams, o tarp reikšmingų rizikos veiksnių įvardijamas arterinis hipertenzija. Taip pat minimi rūkymas, nutukimas ir profesinė ekspozicija tam tikroms cheminėms medžiagoms.

    Kalbant apie gaubtinės žarnos vėžį, aptariami hormonų veiksniai: kai kurie tyrimai rodo, kad estrogenai (ypač vartojami pakaitinėje hormonų terapijoje) gali būti siejami su mažesne šios ligos rizika moterims. Kartu pažymima, kad svarbūs ir metaboliniai veiksniai, pavyzdžiui, dažniau vyrams pasitaikantis viscerinis (pilvinis) nutukimas ir su juo siejamas lėtinis uždegimas.

    Ne mažiau svarbūs ir sveikatos priežiūros įpročiai. Pateikiami duomenys rodo, kad moterys profilaktinėmis patikromis ir gydytojų konsultacijomis naudojasi dažniau, o vyrai į gydytojus neretai kreipiasi tik tuomet, kai atsiranda aiškių nusiskundimų – tai onkologijoje gali reikšti vėlesnę diagnostiką.

    Galiausiai primenama, kad prevencija nėra „kuo daugiau tyrimų“ principas. Esmė – tinkami tyrimai tinkamu metu, atsižvelgiant į amžių, šeimos istoriją, individualius rizikos veiksnius ir simptomus, o taip pat rūkymo mažinimas, alkoholio ribojimas, svorio kontrolė ir lėtinių ligų priežiūra.

  • Erekcijos sutrikimai gali įspėti apie artėjančias širdies bėdas dar 2–5 metus prieš infarktą

    Širdies infarktas ne visada prasideda klasikiniu skausmu krūtinėje – kraujotakos ligos gali vystytis metų metus beveik nepastebimai. Mokslininkai primena, kad vienas ankstyvų signalų kartais pasirodo visai ne ten, kur dauguma tikėtųsi.

    Vienas tokių požymių – erekcijos sutrikimai (ED). Jie gali būti susiję su stresu, hormonais ar vartojamais vaistais, tačiau daliai vyrų tai gali būti ir ankstyvas kraujagyslių problemų ženklas.

    Ryšį tarp erekcijos sutrikimų ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatos apžvelgė mokslinė analizė, 2026 metų rugpjūčio 26 dieną publikuota žurnale „Nature Reviews Urology“. Joje aptariami įrodymai, kad abu sutrikimus dažnai sieja panašūs mechanizmai.

    Tarp jų minimi lėtinis mažo intensyvumo uždegimas, kraujagyslių endotelio disfunkcija ir aterosklerozė. Kitaip tariant, erekcijos sutrikimai kai kuriais atvejais gali būti ankstyvas signalas, kad kraujagyslėse jau vyksta pokyčiai, nors kitų simptomų dar nėra.

    Kodėl pirmiau „pasimato“ erekcijoje

    Paaiškinimas siejamas su kraujagyslių „dydžio hipoteze“: varpos arterijos yra gerokai siauresnės nei širdį maitinančios vainikinės arterijos. Apžvalgoje nurodoma, kad varpos arterijų skersmuo siekia apie 1–2 milimetrus, o vainikinių – dažniausiai apie 3–4 milimetrus.

    Jeigu organizme progresuoja aterosklerozė ir blogėja kraujagyslių funkcija, kraujotakos sutrikimai gali anksčiau išryškėti būtent siauresnėse arterijose. Tuo metu didesnės kraujagyslės dar kurį laiką gali užtikrinti pakankamą kraujo pritekėjimą širdžiai.

    Svarbus ir endotelis – plonas ląstelių sluoksnis kraujagyslių viduje, padedantis joms išsiplėsti ar susitraukti. Sutrikus jo veiklai, kraujagyslės prasčiau prisitaiko prie didesnio kraujotakos poreikio, o tai erekcijai yra kritiškai svarbu.

    Kiek metų erekcijos sutrikimai gali „pirmauti“?

    2024 metais paskelbtame ketvirtajame „Princeton IV“ konsensuse („The Journal of Sexual Medicine“) teigiama, kad erekcijos sutrikimai gali pasireikšti maždaug 2–5 metais anksčiau nei kliniškai diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių ligos.

    Vis dėlto tai nėra taisyklė kiekvienam vyrui: nurodomas intervalas atspindi tyrimuose pastebėtą tendenciją, bet nereiškia, kad po konkretaus laiko būtinai ištiks infarktas.

    Papildomų argumentų pateikia JAV tyrimas MESA, kurio rezultatai 2018 metais publikuoti žurnale „Circulation“. Tirtų 1 914 vyrų grupėje (vidutinis amžius – apie 69 metus) erekcijos sutrikimus nurodė beveik 46 proc. dalyvių.

    Stebint vyrus vidutiniškai 3,8 metų, dideli širdies ir kraujagyslių įvykiai pasireiškė 6,3 proc. tų, kurie pranešė apie erekcijos sutrikimus, ir 2,6 proc. tų, kurie jų nenurodė. Įvertinus kitus rizikos veiksnius, erekcijos sutrikimai vis tiek siejosi su maždaug 1,9 karto didesne santykine rizika patirti rimtą širdies ir kraujagyslių įvykį.

    Kada verta pasitikrinti ir ko neignoruoti

    Erekcijos sutrikimai dažnėja su amžiumi, tačiau jie gali pasireikšti ir trisdešimtmečiams ar keturiasdešimtmečiams. Europos urologų asociacijos (EAU) gairėse pabrėžiama, kad jie gali signalizuoti padidėjusią širdies ir kraujagyslių riziką ir jaunesniems nei 50 metų vyrams.

    Kartu svarbu nepainioti pavienių nesėkmių su nuolatine problema: nuovargis, emocinė įtampa, santykių sunkumai ar didelis stresas taip pat gali laikinai paveikti seksualinę funkciją. Didesnį dėmesį verta skirti tada, kai erekcija prastėja palaipsniui, sunkumai užsitęsia arba kartojasi skirtingose situacijose.

    Minimas ir dar vienas galimas signalas – susilpnėjusios spontaninės rytinės erekcijos, nors vien šis požymis savaime dar neįrodo kraujagyslių ligos.

    Seksualinė sveikata ir kraujotakos būklė dalijasi tais pačiais rizikos veiksniais: arterine hipertenzija, diabetu, padidėjusiu cholesteroliu, nutukimu, rūkymu ir fizinio aktyvumo stoka. Prie to prisideda ir lėtinis stresas, miego trūkumas bei gausesnis alkoholio vartojimas.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad vyras, besiskundžiantis erekcijos sutrikimais, kartu gali turėti dar nediagnozuotą padidėjusį kraujospūdį, 2 tipo diabetą ar lipidų apykaitos sutrikimų. Tačiau priežasčių spektras platus: reikšmės gali turėti depresija, nerimas, testosterono stoka, neurologinės ligos ar kai kurie vaistai – kartais veikia keli veiksniai vienu metu.

    Pirmas žingsnis dažniausiai yra konsultacija su šeimos gydytoju arba urologu. Atsižvelgdamas į situaciją, gydytojas gali siūlyti pamatuoti kraujospūdį, atlikti lipidogramą, įvertinti gliukozę ar HbA1c, prireikus – testosterono tyrimą, o tam tikrais atvejais rekomenduoti ir kardiologo konsultaciją.

    Apžvalgoje taip pat primenama, kad erekcijai gerinti skirti vaistai, tokie kaip sildenafilis ar tadalafilis, gali padėti, bet jie nepakeičia sutrikimų priežasčių ištyrimo. Be to, šie vaistai netinka visiems – pavyzdžiui, jų negalima derinti su nitratais, vartojamais kai kurioms širdies ligoms gydyti, nes gali pavojingai nukristi kraujospūdis.

    Gera žinia ta, kad širdžiai palankūs įpročiai neretai pagerina ir seksualinę funkciją: reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, sveikesnė kūno masė, subalansuota mityba ir lėtinių ligų kontrolė paprastai veikia abiem kryptimis.

  • Serialas „Ranczo“ grįžta: paskelbtas 11 sezono „Raganų kerštas“ anonsas sukėlė ginčus

    Lenkijoje kultinis serialas „Ranczo“ ruošiasi sugrįžti su 11 sezonu, pavadintu „Raganų kerštas“, o oficialus anonsas jau spėjo įaudrinti gerbėjus ir išskirstyti juos į dvi stovyklas.

    Iš trumpos šešių naujų serijų ištraukos sunku spręsti apie visą siužetą ar naujų veikėjų linijas, tačiau kūrėjai žada, kad Wilkowyjų gyvenime netrūks nei humoro, nei sensacingų įvykių.

    Anonse užsimenama, kad prezidentas Pawełas Koziołas (vaidina Cezary Żak) antrosios kadencijos pabaigoje ryšis netikėtam žingsniui, o Czerepachas (Artur Barciś) Wilkowyjuose sukels tikrą sumaištį.

    Tuo pat metu daliai žiūrovų klausimų kelia kryptis, kuria serialas, regis, pasuks po ilgos pertraukos – būtent tai ir tapo pagrindine diskusijų tema po anonso premjeros.

    Kas laukia 11 sezone „Raganų kerštas“

    Naujojo sezono veiksmas vyksta praėjus 10 metų po ankstesnių sezonų įvykių. Prezidentas Pawełas Koziołas baigia antrąją kadenciją ir ieško, ką daryti toliau.

    Wilkowyjuose pasirodys nauji personažai, tarp jų – ir vadinamosios „raganos“, kurias į miestelį atsives Lucy (Ilona Ostrowska) ir senolė, kurią vaidina Grażyna Zielińska.

    Taip pat pristatomas ir naujas veikėjas, siejamas su legendinės „suoliuko“ kompanijos linija – Ignacy Japycz, atvykęs iš Australijos. Jį vaidina Danielis Olbrychskis.

    Anonsas leidžia suprasti, kad Koziołas ir jo artimas žmogus Czerepachas intrigų neatsisakys, o net Halina (Violetta Arlak) abejoja vyro ketinimais prezidentavimo pabaigoje.

    Czerepachas ir „karo padėties“ nuotaikos Wilkowyjuose

    Viena ryškiausių 11 sezono figūrų turėtų tapti pats Czerepachas: kaip premjeras, lydimas apsaugos, jis nuspręs „įvesti tvarką“ Wilkowyjuose.

    Tokie veiksmai sukels nerimą vietos policininkui Staśiekui (Arkadiusz Nader) ir Francescai (Anna Iberszer) – jie baiminsis, kad miestelyje įvesta karo padėtis.

    Lucy ir senolė, nerimaudamos dėl Wilkowyjų ir visos šalies, prieis prie išvados, kad kažkas „užmetė kerus“ Lenkijai, o juos nuimti gali tik „raganos“.

    Kada įvyks premjera per TVP1

    Nurodoma, kad „Ranczo. Raganų kerštas“ premjera numatyta sekmadienį, 2026 metų gruodžio 6 dieną, 20.25 val. per TVP1.

    Vėliau serijos bus rodomos kiekvieną sekmadienį. Iš viso naujasis sezonas turės 6 epizodus.

  • Lenkijoje, Gronuvke, „Seat“ susidūrė su traukiniu: žuvo 24-metis, du žmonės kovoja dėl gyvybės

    Pirmadienį, lapkričio 16 dieną, Gronuvko kaime netoli Torunės (Lenkija) automobilis „Seat“ geležinkelio pervažoje susidūrė su keleiviniu traukiniu. 24 metų vairuotojas Jakubas žuvo įvykio vietoje.

    Automobiliu važiavo trys žmonės – dar du keleiviai patyrė sunkius sužalojimus ir buvo išgabenti į ligoninę. Kaip skelbia Lenkijos portalas „SE.pl“, į įvykio vietą atvyko gausios gelbėjimo pajėgos, buvo pasitelktas ir sraigtasparnis.

    Nurodoma, kad traukinio reisu Olsztynas–Torunė vykę žmonės per avariją nenukentėjo. Susidūrimas įvyko neprižiūrimoje geležinkelio pervažoje.

    Pirminiais pareigūnų duomenimis, lengvojo automobilio vairuotojas įvažiavo į pervažą tiesiai prieš artėjantį traukinį. Avarijos aplinkybes aiškinasi policija, tyrimas vyksta prokuroro priežiūroje.

    Toje pačioje pervažoje – ne pirmoji tragedija

    Vietos gyventojai sako, kad ši geležinkelio pervaža jau ne kartą tapo skaudžių nelaimių vieta. Pastaroji avarija – dar vienas atvejis, kai automobilis, liudininkų teigimu, įvažiuoja į bėgius prieš pat traukinį.

    Tekste primenama, kad 2025 metų rugpjūčio 17 dieną toje pačioje vietoje įvyko kita mirtina avarija: po susidūrimo su traukiniu žuvo 67 metų moteris, o po kelių mėnesių ligoninėje mirė ir jos vyras.

    Policijos raginimas vairuotojams

    Po nelaimės pareigūnai dar kartą ragina vairuotojus prie geležinkelio pervažų elgtis itin atsargiai ir besąlygiškai laikytis kelio ženklų bei taisyklių. Pabrėžiama, kad prie neprižiūrimų pervažų budrumas tampa lemiamas.

    Tyrėjai aiškinasi visas įvykio priežastis ir tai, kas tiksliai lėmė susidūrimą. Daugiau informacijos turėtų paaiškėti įvertinus surinktą medžiagą ir liudijimus.

  • Tychuose bute po gaisro rasta 70-metės kūnas: liepsnos užgeso dar iki ugniagesių

    Tychuose (Lenkija) daugiabutyje po gaisro aptiktas 70-metės moters kūnas – ji gulėjo ant apdegusios sofos. Išskirtinė detalė: ugnis bute užgeso savaime dar iki atvykstant ugniagesiams.

    Kaip skelbia Tychų miesto policija, pranešimas apie stiprų uždūminimą ir galimą gaisrą gautas pirmadienį, lapkričio 16 dieną, apie 17.30 val. Pareigūnai ir ugniagesiai buvo išsiųsti į Melchiora Kubicy gatvėje esantį daugiabutį.

    Įėję į butą pareigūnai rado ant sudegusios sofos gulintį moters kūną. Kol kas neatskleidžiama, kas tiksliai įvyko už uždarų durų ir ar gaisras tiesiogiai susijęs su mirtimi.

    Neoficialiai pranešama, kad šį kraupų radinį galėjo aptikti moters artimieji, atėję jos aplankyti, tačiau ši informacija oficialiai nepatvirtinama. Aplinkybės aiškinamos, o versijos kol kas nekomentuojamos.

    Kas žinoma apie įvykį

    Policijos atstovas Tomasz Ślosorz nurodė, kad iškvietimas susijęs su dideliu dūmingumu ir įtariamu gaisru viename bute. Atvykus tarnyboms paaiškėjo, kad atviros liepsnos nebėra.

    Toks scenarijus – kai gaisras užgęsta savaime – tyrėjams yra papildomas klausimas, nes tai gali apsunkinti tikslaus užsidegimo židinio nustatymą. Šiuo metu viešai nepateikiama ir informacija, kas galėjo sukelti ugnį.

    Tyrimą perėmė prokuratūra

    Įvykio vietoje ilgiau dirbo ugniagesiai, policija, prokuroras ir gaisrų srities ekspertas. Jų užduotis – atkurti gaisro eigą ir nustatyti mirties aplinkybes.

    Prokuratūra paskyrė 70-metės palaikų ekspertizę – būtent jos rezultatai, kartu su gaisro specialisto išvadomis, turėtų atsakyti į esminius klausimus. Kol kas nei tiksli mirties priežastis, nei ugnies kilmės šaltinis oficialiai neįvardijami.

    Tyrėjai toliau renka informaciją ir analizuoja visas galimas įvykio versijas.