Category: Sveikata

  • Mokslininkai rado netikėtą būdą mažinti panikos priepuolius: įtariamas senas antibiotikas

    Mokslininkai rado netikėtą būdą mažinti panikos priepuolius: įtariamas senas antibiotikas

    Naujas pritaikymas senam vaistui

    Panikos priepuoliai gali užklupti staiga ir sukelti stiprų dusulio, mirties baimės, širdies permušimų ar nekontroliuojamo nerimo jausmą. Nors gydymui taikoma psichoterapija ir vaistai, daliai žmonių poveikis būna nepakankamas arba vargina šalutiniai reiškiniai.

    Naujas tyrimas rodo, kad vienas seniai žinomas antibiotikas minociklinas galėtų būti pritaikytas panikos priepuolių intensyvumui mažinti. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar nėra naujas standartinis gydymas, tačiau rezultatai laikomi perspektyviais.

    Kas sieja anglies dioksidą ir paniką?

    Mokslininkai jau anksčiau nustatė, kad padidėjusi anglies dioksido koncentracija gali išprovokuoti panikos reakciją: smegenys tai interpretuoja kaip galimą uždusimo grėsmę. Dėl to įsijungia staigi organizmo pavojaus sistema, kuri kai kuriems žmonėms sukelia panikos priepuolį.

    Naujajame darbe daug dėmesio skirta mikroglijai, tai yra smegenų imuninėms ląstelėms, kurios gali prisidėti prie uždegiminių procesų ir nervų sistemos jautrumo. Hipotezė paprasta: jei sumažinamas neurouždegimas, panikos reakcija gali susilpnėti.

    Tyrimas su pelėmis ir pacientais

    Tyrėjai Brazilijoje testavo minocikliną tiek su pelėmis, tiek su 49 žmonėmis, kuriems diagnozuotas panikos sutrikimas. Dalyvių panikos reakcija buvo vertinama po provokacijos įkvepiant anglies dioksido, o gyvūnams buvo taikomas analogiškas eksperimentinis modelis.

    Minociklinas buvo lyginamas su klonazepamu, vienu dažniau skiriamų vaistų panikos simptomams mažinti. Po 14 dienų abiejose grupėse fiksuotas panikos reakcijos sumažėjimas, o minociklinu gydytų pelių kvėpavimo reakcijos kai kuriais aspektais atrodė ramesnės.

    „Žiūrint į mūsų modelį, pelės, gavusios minocikliną 14 dienų iki eksperimento, turėjo silpnesnę vieną iš panikos reakcijų“, – sakė biologė Beatriz de Oliveira.

    „Žmonėms gydymas sumažino anglies dioksido įkvėpimo sukeltų panikos priepuolių intensyvumą“, – pridūrė ji.

    Kodėl minociklinas galėtų veikti?

    Tyrėjų teigimu, minociklinas įdomus tuo, kad mažomis dozėmis gali veikti kaip priešuždegiminė priemonė ir slopinti mikroglijos aktyvumą. Gyvūnų tyrimuose anglies dioksidas aktyvino mikrogliją smegenų kamieno srityje, kuri svarbi kvėpavimo kontrolei ir anglies dioksido pokyčių „aptikimui“, o minociklinas šią reakciją slopino.

    Žmonių grupėje taip pat fiksuota baltymų pokyčių, siejamų su mažesniu uždegimu, nors tyrėjai pabrėžia, kad mechanizmas gali būti sudėtingesnis. Be to, kai kurios biologinės sąsajos tarp žmonių ir pelių rezultatų nesutapo, todėl būtina papildoma analizė.

    „Manoma, kad pagerėjimas greičiausiai susijęs su uždegimo mažinimu, o tai skiriasi nuo klonazepamo veikimo mechanizmo“, – sakė biologė Luciane Gargaglioni.

    Ką tai keistų praktikoje?

    Minociklinas jau yra registruotas kaip antibiotikas, todėl, teoriškai, jo pritaikymas kitai indikacijai galėtų būti greitesnis nei visiškai naujo vaisto kūrimas. Vis dėlto tai nereiškia, kad vaistas automatiškai taps panikos sutrikimo gydymo pasirinkimu, kol nebus atlikti didesni, griežčiau kontroliuojami klinikiniai tyrimai.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad antibiotikų vartojimas „ne pagal paskirtį“ turi rizikų, įskaitant nepageidaujamus poveikius ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą. Tyrime naudotos mažesnės dozės, kurios, kaip teigiama, gali mažinti šią riziką, tačiau savarankiškai vartoti minocikliną panikos simptomams gydyti nerekomenduojama.

    Tyrėjų išvada aiški: minociklinas gali tapti alternatyva ar papildoma kryptimi, ypač jei patvirtinama neurouždegimo reikšmė panikos priepuolių mechanizmui. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Translational Psychiatry“.

  • Portugalijoje sulaikyta dar 15 policininkų: Lisabonoje plečiamas kankinimų ir išžaginimų tyrimas

    Portugalijoje sulaikyta dar 15 policininkų: Lisabonoje plečiamas kankinimų ir išžaginimų tyrimas

    Portugalijoje antradienį sulaikyta dar 15 policijos pareigūnų, įtariamų kankinimais ir piktnaudžiavimu tarnyba prieš pažeidžiamus žmones. Taip plečiamas tyrimas dėl galimų nusikaltimų Lisabonoje, kur, kaip įtariama, dalis veikų vyko policijos nuovadose.

    Portugalijos policija pranešė, kad iš viso šiuo metu tiriami 24 pareigūnai. Jie įtariami sunkiais nusikaltimais, tarp jų sunkinančiomis aplinkybėmis padarytais kankinimais, išžaginimu, piktnaudžiavimu valdžia ir sunkiu fiziniu smurtu.

    Tyrėjai tą pačią dieną atliko apie 30 kratų, įskaitant dvi policijos nuovadas Portugalijos sostinėje. Portugalijos žiniasklaida skelbia, kad galimos aukos dažniausiai buvo dokumentų neturintys užsieniečiai, benamiai ar narkotikų vartotojai.

    Policijos vadovas Luís Carrilho, komentuodamas tyrimą, pabrėžė nulinės tolerancijos principą pareigūnų nusižengimams. Jo teigimu, gyventojai gali ir toliau pasitikėti policija, o institucija siekia, kad galimi pažeidimai būtų ištirti iki galo.

    Kas žinoma apie ankstesnius sulaikymus?

    Dar 2026 metų kovą teismas leido suimti septynis pareigūnus, įtariamus panašiais nusikaltimais, susijusiais su įvykiais vienoje Lisabonos policijos nuovadoje. Tuomet teismas argumentavo, kad būtina užkirsti kelią galimam nusikalstamų veikų tęsimui, viešosios tvarkos trikdymui ir įrodymų naikinimui.

    Portugalijos Viešojo saugumo policijos (PSP) Lisabonos metropoliteno vadovybė viešai pasmerkė bet kokį elgesį, kuris akivaizdžiai prieštarauja pareigūnų veiklos principams. PSP taip pat nurodė, kad apie galimus pažeidimus buvo informuota prokuratūra.

    Pažeidžiamų žmonių apsauga ir pasitikėjimas institucijomis

    Žmogaus teisių organizacijos Europoje ne kartą akcentavo, kad dokumentų neturintys migrantai, benamiai ir priklausomybių turintys asmenys rečiau kreipiasi pagalbos, nes bijo sulaikymo, stigmos ar keršto. Dėl to tokios grupės laikomos ypač pažeidžiamos, o bet kokie įtarimai dėl pareigūnų smurto paprastai sulaukia didelio visuomenės dėmesio.

    Teisės ekspertai pabrėžia, kad tokiose bylose svarbiausia yra nepriklausomas tyrimas, aiškus įrodymų rinkimas ir veiksmingos vidinės kontrolės procedūros. Nuo šių elementų priklauso ne tik galimos atsakomybės klausimas, bet ir ilgalaikis pasitikėjimas teisėsauga.

    Tyrimas Portugalijoje tęsiamas, o institucijos kol kas neatskleidžia, kiek dar pareigūnų gali sulaukti įtarimų. Portugalijos žiniasklaida yra skelbusi, kad tyrimo apimtis gali būti platesnė ir apimti kelias policijos nuovadas, įskaitant vadovaujančias pareigas einančius asmenis.

  • Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Bendras raginimas imtis lyderystės

    Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ir organizacijos „Gydytojai be sienų“ tarptautinis prezidentas kreipėsi į pasaulio lyderius, ragindami ryžtingai stabdyti smurtą karo zonose.

    Jų teigimu, medikų ir gydymo įstaigų apsauga vis dažniau tampa ne praktiniu įsipareigojimu, o deklaracija, kuri realybėje nebeveikia, kai intensyvėja apšaudymai, bombardavimai ir dronų smūgiai.

    „Sveikatos priežiūra niekada neturi tapti karo auka“, – rašoma trijų organizacijų bendrame laiške.

    Autoriai priminė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2286, kurią valstybės narės priėmė vienbalsiai ir joje įsipareigojo saugoti medicinos ir humanitarinį personalą, infrastruktūrą, transportą bei įrangą ginkluotuose konfliktuose.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad praėjus dešimtmečiui po šios rezoliucijos priėmimo padėtis, jų vertinimu, ne gerėja, o prastėja, o tai rodo politinės valios trūkumą įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės principus.

    Skaičiai rodo didėjantį mastą

    PSO stebėsenos sistema, fiksuojanti išpuolius prieš sveikatos priežiūrą, 2025 metais užregistravo 1 348 atakas prieš medicinos infrastruktūrą, per kurias, PSO duomenimis, žuvo 1 981 žmogus.

    Daugiausia aukų tais metais fiksuota Sudane, po jo minimi Mianmaras, Palestina, Sirija ir Ukraina, kur taip pat registruoti nuoseklūs smūgiai gydymo įstaigoms, greitosios pagalbos transportui ir medicinos sandėliams.

    PSO duomenimis, 2026 metais iki šiol 13-oje šalių užfiksuota 521 ataka, per kurias žuvo 408 žmonės.

    Organizacijos pabrėžia, kad šie skaičiai nėra vien statistika: už kiekvieno įrašo slepiasi sutrikęs gydymas, evakuojami pacientai, prarastos vakcinų, vaistų ir kraujo atsargos, o kai kuriose vietovėse sveikatos sistema tiesiog nustoja funkcionuoti.

    Ukrainos pavyzdys ir tendencija

    Ypatingai išskiriama Ukraina: nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, PSO yra dokumentavusi mažiausiai 2 881 ataką prieš sveikatos priežiūrą.

    Atakos apėmė gydymo įstaigas, greitosios pagalbos automobilius, medicinos darbuotojus ir sandėlius, o fiksuojama dinamika rodo, kad smūgiai sveikatos sistemai išlieka ilgalaike karo taktika.

    „Kai sveikatos priežiūra nebėra saugi, tai dažnai yra aiškiausias signalas, kad taisyklės, skirtos riboti karo žalą, griūva“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Organizacijos akcentuoja, kad tarptautinė teisė pati savaime nėra „neveikianti“, tačiau jos laikymasis priklauso nuo sprendimų priėmėjų. Anot jų, jei ligoninės ir medikai tampa taikiniais, humanitarinė krizė virsta ir moraline krize, nes prarandama riba tarp leistino karo veiksmo ir akivaizdaus civilių apsaugos principų pažeidimo.

    Laiško autoriai ragina valstybes stiprinti incidentų tyrimus, užtikrinti atsakomybę už pažeidimus ir realiai įgyvendinti įsipareigojimus, kad pagalba sužeistiesiems ir sergantiesiems nebūtų laikoma karo fronto dalimi.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Kas žinoma apie protrūkį?

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė nustačiusi septynis galimus hantaviruso atvejus kruiziniame laive Atlante. Iš jų trys žmonės mirė, vieno paciento būklė vertinama kaip kritinė, dar trys keleiviai nurodė jaučiantys lengvesnius simptomus.

    Tiksli užsikrėtimo šaltinio grandinė dar nenustatyta, tačiau PSO pradėjo vertinti scenarijų, kad dalis infekcijų galėjo plisti ne tik per aplinką, bet ir artimo kontakto metu laive. Tyrimas apima tiek laivo vidaus sąlygas, tiek keleivių ir įgulos sąlytį.

    „Manome, kad tarp labai artimų kontaktų, sutuoktinių, kabiną besidalijusių žmonių galėjo būti tam tikras plitimas tarp žmonių“, – sakė PSO Epidemijų ir pandemijų parengties bei prevencijos direktorė Maria Van Kerkhove.

    Ką daro institucijos?

    Ispanijos Sveikatos ministerija patvirtino, kad į laivą vyks epidemiologų komanda, kuri tikrins keleivius dėl simptomų ir vertins riziką. Šis veiksmas koordinuojamas su PSO, o jo rezultatai turėtų padėti spręsti dėl keleivių grąžinimo ir tolesnio laivo maršruto.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nurodė, kad visuomenei Europoje rizika šiuo metu laikoma labai maža. Pasak agentūros, laive įgyvendinamos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, o hantavirusai paprastai nėra lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.

    „Šiuo metu rizika bendrai Europos gyventojų populiacijai laikoma labai maža, nes laive taikomos tinkamos infekcijų kontrolės priemonės, o hantavirusai nėra lengvai perduodami tarp žmonių“, – teigė ECDC.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusais vadinama virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra įkvėpti ore pakibusių dalelių, susidariusių iš išdžiūvusių graužikų išskyrų, pavyzdžiui, šlapimo ar išmatų, kai jos sujudinamos.

    Infekcija gali sukelti sunkią būklę, vadinamą hantavirusiniu plaučių sindromu, kai pradžioje pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, gali būti virškinamojo trakto negalavimų. Vėliau kai kuriems pacientams gali prasidėti kvėpavimo sutrikimai ir kraujospūdžio kritimas.

    PSO nurodo, kad simptomai dažniausiai pasireiškia maždaug per 2–4 savaites nuo užsikrėtimo, tačiau laiko langas gali būti platesnis. Dėl to, vertinant protrūkius, ypač svarbūs detalesni duomenys apie kontaktus ir buvimo vietas.

    Kur yra laivas ir kokia situacija vietoje?

    Kruizinis laivas m/v Hondius, kurį valdo Nyderlandų bendrovė „Oceanwide Expeditions“, šiuo metu stovi inkaru prie Žaliojo Kyšulio krantų. Skelbiama, kad į kelionę išplaukė 149 žmonės, o vietos sveikatos institucijos kol kas neleido keleiviams išlipti į krantą.

    „Oceanwide Expeditions“ teigė, kad laive atmosfera išlieka rami, o keleiviai elgiasi santūriai. Bendrovė pranešė, kad du įgulos nariai patyrė ūmius kvėpavimo simptomus ir jiems prireikė skubios medicininės pagalbos.

    Bendrovės duomenimis, Nyderlandų institucijos rengia medicininę evakuaciją dviem simptomus turintiems asmenims ir žmogui, kuris siejamas su gegužės 2 dieną mirusiu keleiviu. Tuo pat metu svarstomi alternatyvūs maršruto sprendimai, įskaitant plaukimą į Las Palmasą ar Tenerifę Kanarų salose.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Žūtys po atakų Ukrainoje

    Per Rusijos raketų ir dronų smūgius Ukrainoje antradienį žuvo mažiausiai 26 žmonės, pranešė Kyjivas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atakos tęsiasi tuo metu, kai Maskva viešai kalba apie paliaubas.

    Daugiausia aukų fiksuota Zaporižios mieste, kur, vietos valdžios teigimu, per antskrydį žuvo 12 žmonių. Apie žuvusiuosius taip pat pranešta Dnipro ir Poltavos regionuose, o gelbėjimo darbai kai kur tęsėsi ir po smūgių.

    Kramatorskas ir perspėjimas dėl aukų

    Pasak V. Zelenskio, per ataką Kramatorsko centre žuvo mažiausiai penki civiliai, o sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius dar gali didėti. Kramatorskas laikomas svarbiu Ukrainos kontroliuojamu centru Donecko srityje, todėl ši vietovė nuolat atsiduria Rusijos smūgių taikiklyje.

    „Smūgis pataikė tiesiai į miesto centrą, taikantis į civilius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžė, kad atakos buvo nukreiptos į gyvenamąsias teritorijas ir miesto infrastruktūrą. Tokie smūgiai, anot Kyjivo, didina spaudimą oro gynybai ir apsunkina gelbėjimo tarnybų darbą.

    Paliaubos dėl gegužės 9-osios

    Pirmadienį Maskva paskelbė apie planuojamas paliaubas per gegužės 9-osios Antrojo pasaulinio karo pergalės minėjimą. Tuo metu Ukraina viešai nurodė, kad ugnį būtų pasirengusi stabdyti nuo gegužės 6 dienos, tačiau pažymėjo, jog realus paliaubų patikimumas turi būti matuojamas ne pareiškimais, o veiksmais.

    Gegužės 9-osios paradas Rusijoje tradiciškai naudojamas kaip karinės galios demonstravimas, o pastaraisiais metais retorikoje siejamas ir su plataus masto karo Ukraina kontekstu. Pranešta, kad šiemet Kremliaus sprendimu renginys planuojamas mažesnės apimties, be įprastai demonstruojamos sunkiosios karinės technikos.

    „Tai visiškas cinizmas prašyti paliaubų tam, kad būtų surengtos propagandinės šventės, ir kartu kasdien vykdyti raketų bei dronų smūgius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Atsakomieji smūgiai ir atakos Rusijoje

    Rusijos pareigūnai tuo pat metu pranešė apie Ukrainos dronų ataką Čeboksaruose Volgos regione, per kurią, jų teigimu, žuvo du žmonės. Regiono valdžia skelbė, kad sužeistųjų skaičius siekė 32, o dronas pataikė į daugiabutį namą.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukraina intensyvino tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, taikydamasi į energetikos ir karinės logistikos objektus. Kyjivas tai aiškina kaip atsakomąsias priemones į naktinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams.

    Poltavos regione, Ukrainos duomenimis, per naktinę ataką žuvo keturi žmonės, tarp jų valstybės energetikos įmonės Naftogaz darbuotojai ir gelbėtojai. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad dalis aukų žuvo per pakartotinį smūgį, kai į įvykio vietą atvyko gelbėtojai.

    „Du žuvusieji buvo gelbėtojai, žuvę per klastingą pakartotinį smūgį, nukreiptą į atvykusius padėti“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ukrainos pareigūnai nurodė, kad tokia taktika apsunkina pagalbą nukentėjusiems ir didina riziką civilinėms tarnyboms. Tuo metu Kyjivas kartoja, kad bet kokios paliaubos gali būti realios tik sustabdžius smūgius ir sudarius sąlygas jų laikymuisi.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Evakuacija ir laivo maršrutas

    Kruiziniame laive MV Hondius, atsidūrusiame tarptautinio sveikatos pavojaus centre dėl įtariamo hantaviruso protrūkio, du susirgę asmenys bus evakuojami į Nyderlandus. Laivo operatorius „Oceanwide Expeditions“ pranešė, kad tam pasitelkiami du specializuoti orlaiviai, tačiau tikslaus grafiko kol kas nenurodė.

    Įmonės teigimu, į Nyderlandus taip pat bus skraidinamas asmuo, susijęs su keleiviu, kuris gegužės 2 dieną mirė. Kai evakuojami keleiviai bus pakeliui, laivas turėtų išplaukti Kanarų salų kryptimi ir per maždaug tris dienas pasiekti Gran Kanariją arba Tenerifę.

    Kodėl protrūkis kelia nerimą?

    Laivas nuo savaitgalio kelia nerimą institucijoms po to, kai paaiškėjo, kad reta infekcija gali būti susijusi su trijų keleivių mirtimis. Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užsikrėtusių graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusio šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat per kontaktą su užterštais paviršiais.

    Nors dauguma hantaviruso atvejų siejami su aplinkos veiksniais, situacija laive vertinama ypač atidžiai ir dėl galimos žmogaus užkrato perdavimo tikimybės uždaroje erdvėje. Laivas tuo metu buvo netoli Žaliojo Kyšulio, kur, institucijų teigimu, vykdomos rizikos vertinimo ir visuomenės sveikatos priemonės.

    PSO ieško galimų kontaktų skrydyje

    Pasaulio sveikatos organizacija pranešė pradėjusi kontaktų paiešką dėl skrydžio iš Šventosios Elenos salos į Johanesburgą, kuriuo skrido viena iš vėliau mirusių keleivių. Pietų Afrikoje veikianti oro bendrovė „Airlink“ nurodė, kad 2026 metų balandžio 25 dieną vykusiame skrydyje buvo 82 keleiviai ir 6 įgulos nariai.

    PSO teigimu, Nyderlandų pilietė su virškinamojo trakto simptomais balandžio 24 dieną išlipo Šventojoje Elenoje, kitą dieną skrido į Johanesburgą ir 2026 metų balandžio 26 dieną mirė ligoninės priėmimo skyriuje. Gegužės 4 dieną atlikti tyrimai patvirtino teigiamą hantaviruso rezultatą.

    „Skrydžio keleivių kontaktų paieška jau pradėta“, – teigiama PSO pranešime.

    Pagal pateikiamą informaciją, be Nyderlandų poros, mirė ir Vokietijos pilietis. Nurodoma, kad yra du patvirtinti ir penki įtariami atvejai, o sveikatos specialistai vertina, kiek plačiai galėjo išsiplėsti galimi kontaktai laive ir krante.

    Šventojoje Elenoje, kur gyvena apie 4 400 žmonių, vietos valdžia informavo, kad dalis MV Hondius keleivių buvo išlipę į krantą, o kai kurių vietos bendruomenės narių paprašyta izoliuotis. Administracija pabrėžė, kad saloje ligos atvejų nenustatyta, tačiau tęsiamas rizika pagrįstas kontaktų nustatymas ir informavimas.

  • 3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    Balandžio pradžioje paviešinta, kad aktorė Hanna Bieluszko jau kurį laiką kovoja su onkologine liga, o jos gydymui ir reabilitacijai pradėta rinkti parama. Aktorė geriausiai žinoma iš teatro scenos, taip pat yra vaidinusi keliuose televizijos projektuose.

    Iki šiol ji viešai nebuvo detalizavusi diagnozės, tačiau naujausiame interviu atskleidė, kad 2023 metais jai buvo nustatytas storosios žarnos vėžys. Pasak aktorės, pirmieji signalai buvo bendras silpnumas ir prastėjanti savijauta, dėl kurios ji kreipėsi į medikus.

    Po pirminių tyrimų gydytojai nustatė ryškią mažakraujystę, o ieškant jos priežasties buvo atlikta kolonoskopija. Tyrimas, kaip pasakojo Bieluszko, padėjo aptikti pakitimus storojoje žarnoje, kurie vėliau patvirtinti kaip piktybiniai.

    Tuomet buvo atlikta operacija, o po jos, aktorės teigimu, ji kuriam laikui grįžo į įprastą gyvenimą ir darbą. Vis dėlto po maždaug dvejų metų, būnant nuolatinėje gydytojų priežiūroje, ji sužinojo apie ligos atsinaujinimą, dėl kurio vėl prireikė operacijos ir chemoterapijos.

    Interviu metu aktorė kalbėjo ir apie komplikacijas bei patirtus sunkumus, akcentuodama ne pavienes pavardes, o pačios sistemos trūkumus. Ji pasakojo, kad vienu metu skausmai tapo nepakeliami, prireikė skubios pagalbos ir dar vienos operacijos, o situacija atskleidė gydymo tęstinumo spragas.

    „Raitausi iš skausmo, mane išveža greitoji, ir vėl atsiduriu operacinėje. Paaiškėjo, kad viduje buvo komplikacija ir kad ankstesnė operacija nebuvo atlikta taip, kaip turėjo“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Aktorė teigė, kad po vienos iš operacijų kurį laiką buvo be sąmonės, o šeimai buvo perduota itin sunki informacija apie ligos išplitimą. Ji taip pat atvirai prabilo apie kasdienius iššūkius, kai sveikimas priklauso ne tik nuo medicininių sprendimų, bet ir nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti reikalingą priežiūrą.

    Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Europoje, o rizika didėja su amžiumi. Specialistai pabrėžia, kad liga neretai vystosi tyliai, todėl itin svarbi ankstyva diagnostika ir profilaktiniai patikrinimai, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms ar turintiems šeiminę riziką.

    Dažniausi įspėjamieji simptomai gali būti užsitęsę tuštinimosi pokyčiai, pasikartojantis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, taip pat nepilno pasituštinimo jausmas. Dėmesį turėtų atkreipti kraujas išmatose, neaiškios kilmės mažakraujystė, pilvo skausmai, pūtimas ir neplanuotas svorio kritimas.

    Gydymo taktika paprastai priklauso nuo ligos stadijos ir naviko išplitimo. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, o prireikus skiriama chemoterapija, spindulinė terapija, taip pat vis plačiau naudojamos taikinių terapijos ir imunoterapija, parenkama pagal naviko molekulinius požymius.

    Kai kuriems pacientams prireikia stomos, o sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga specializuota mitybos pagalba, įskaitant parenterinį maitinimą. Bieluszko pasakojo, kad jos atveju buvo nuspręsta formuoti stomą, o mitybos užtikrinimas tapo papildomu kasdieniu išbandymu.

    „Noriu, kad jokia liga nebūtų gėdos priežastis ir kad niekam netektų sveikimo kelio grįsti pažintimis ar bandymais pergudrauti sistemą“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Medikai primena, kad užsitęsę virškinamojo trakto simptomai neturėtų būti nurašomi nuovargiui ar stresui, ypač jei kartu nustatoma mažakraujystė. Laiku atlikti tyrimai, įskaitant slapto kraujo testą ir kolonoskopiją, daugeliu atvejų leidžia ligą aptikti anksčiau, kai gydymo rezultatai būna geriausi.

  • Mirtinas įtariamas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirė, laivas izoliuotas

    Mirtinas įtariamas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirė, laivas izoliuotas

    Pasaulio sveikatos organizacija ir Pietų Afrikos Respublikos sveikatos institucijos tiria įtariamą reto hantaviruso infekcijos protrūkį kruiziniame laive Atlanto vandenyne. Pranešama, kad mirė trys žmonės, o mažiausiai dar trys patyrė simptomus, vienas jų gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad bent vienas atvejis laboratorijoje jau patvirtintas, o kiti atvejai tikrinami. Medikai bendradarbiauja su vietos tarnybomis, siekdami užtikrinti skubią pagalbą laive esantiems žmonėms ir, jei būtina, organizuoti evakuaciją.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, paprastai plintanti nuo graužikų žmonėms per užkrėstą šlapimą, išmatas ar seiles, taip pat įkvėpus dulkėse pakilusių dalelių valant užterštas patalpas. Dauguma atvejų siejami su prastu vėdinimu, kontaktu su užterštais paviršiais arba graužikų pėdsakais sandėliuose, kajutėse ar maisto laikymo vietose.

    Ligai būdingas staigus karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, pykinimas, o sunkiais atvejais ji gali komplikuotis į plaučių pažeidimą ar inkstų funkcijos sutrikimą. Specifinio, visais atvejais veikiančio gydymo nėra, todėl ankstyvas kreipimasis į medikus ir palaikomasis gydymas yra kritiškai svarbūs.

    „Pasaulio sveikatos organizacija žino apie visuomenės sveikatos įvykį, susijusį su kruiziniu laivu Atlanto vandenyne, ir teikia pagalbą tiriant situaciją“, – sakė organizacijos atstovas.

    „Vykdomi išsamūs laboratoriniai ir epidemiologiniai tyrimai, taip pat atliekamas viruso genetinis ištyrimas, kad būtų aiškiau įvertinta rizika“, – pridūrė jis.

    Laivas sustabdytas prie Žaliojo Kyšulio

    Nyderlandų kompanija „Oceanwide Expeditions“, eksploatuojanti laivą „MV Hondius“, pranešė, kad laivas šiuo metu yra netoli Žaliojo Kyšulio krantų. Vietos tarnybos asistuoja, tačiau žmonėms kol kas neleidžiama išsilaipinti, kol vertinama situacija ir priimami sprendimai dėl medicininės pagalbos.

    Kompanijos teigimu, skubios pagalbos labiausiai reikia dviem įgulos nariams, kuriems pasireiškė simptomai. Vietos sveikatos specialistai jau apžiūrėjo laivą, o sprendimas dėl jų perkėlimo į gydymo įstaigą dar nebuvo galutinai patvirtintas.

    Maršrutas ir kontaktų paieška

    Pietų Afrikos Respublikos sveikatos departamentas nurodė, kad kruizas prasidėjo Argentinoje maždaug prieš tris savaites ir apėmė sustojimus Antarktidoje bei Folklando salose. Kelionė buvo planuota tęsti iki Kanarų salų, tačiau dabar maršrutą koreguoja sveikatos saugos reikalavimai.

    Pirmasis miręs asmuo buvo apie 70 metų vyras, kuris mirė laive, o jo palaikai buvo išgabenti Šventosios Elenos saloje. Vėliau jo žmona sukniubo oro uoste Pietų Afrikos Respublikoje ir mirė ligoninėje, o dar vienas pacientas buvo hospitalizuotas Johanesburge.

    Laive, institucijų duomenimis, tuo metu galėjo būti apie 150 keleivių, o poliariniuose kruizuose paprastai dirba ir dešimtys įgulos narių. Pietų Afrikos Respublikos Nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas pradėjo kontaktų paiešką, siekdamas nustatyti, ar kas nors galėjo būti paveiktas keleiviams ar įgulai trumpam atsidūrus šalies teritorijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia greita diagnostika, aiškus rizikos komunikavimas ir griežtos infekcijų kontrolės priemonės. Kruiziniuose laivuose papildomą iššūkį kelia ribota medicininė infrastruktūra ir glaudus žmonių kontaktas, todėl sprendimai dėl izoliavimo ir evakuacijos dažnai priimami labai greitai.

  • Mokslininkas įvardijo treniruotę, kuri duoda daugiau naudos su mažiau pastangų: tinka daugeliui

    Mokslininkas įvardijo treniruotę, kuri duoda daugiau naudos su mažiau pastangų: tinka daugeliui

    Sporto mokslininkai vis dažniau kartoja, kad geresni rezultatai nebūtinai reikalauja alinamo krūvio. Viena iš labiausiai aptariamų krypčių – ekscentriniai pratimai, kai raumuo dirba ilgėdamas ir stabdydamas judesį, pavyzdžiui, lėtai leidžiant svorį ar leidžiantis laiptais.

    Apie tai plačiau kalba Australijos Edith Cowan universiteto sporto mokslininkas Kenas Nosaka, apžvelgęs ankstesnius tyrimus. Jo teigimu, ekscentrinis darbas gali sukurti didesnę mechaninę apkrovą raumeniui, tačiau pareikalauti mažiau energijos nei įprasti judesio kėlimo etapai.

    „Idėja, kad treniruotė turi būti varginanti ar skausminga, stabdo žmones“, – sakė K. Nosaka.

    Ekscentriniai pratimai labiausiai matomi kasdieniuose judesiuose: lėtas atsisėdimas į kėdę, kontroliuojamas pritūpimas, laipsniškas nusileidimas laiptais. Sporto salėje tas pats principas taikomas, kai, pavyzdžiui, hantelį nuleidžiate lėčiau nei pakeliate.

    Šio tipo krūvis dažnai minimas raumenų jėgos ir funkcijos gerinimo kontekste, o ekscentrinis darbas plačiai naudojamas ir reabilitacijoje. Tyrimuose su skirtingomis grupėmis vertinama, kad tokie pratimai gali būti naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, sėdimą darbą dirbantiems asmenims ar tiems, kuriems sunku pradėti nuo intensyvesnių programų.

    Vienas dažniausių žmonių nuogąstavimų – uždelstas raumenų skausmas, kuris neretai pasireiškia pradėjus ekscentrinius pratimus. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad skausmo riziką galima mažinti didinant krūvį palaipsniui ir kartojant tuos pačius judesius, kad kūnas adaptuotųsi.

    „Jėgą galima didinti nesijaučiant taip išsekus“, – sakė K. Nosaka.

    Ekscentrinis krūvis gali būti ypač patrauklus tiems, kuriems trūksta laiko ar motyvacijos ilgoms treniruotėms. Vis dėlto specialistai primena, kad svarbiausia – saugumas ir progresas: pradėti nuo paprastesnių judesių, rinktis lėtesnį tempą, stebėti savijautą, o turint sveikatos problemų ar patiriant skausmą – pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Ekspertai taip pat pabrėžia bendrą taisyklę, kurią patvirtina daugybė tyrimų: nuoseklus fizinis aktyvumas, net ir nedidelėmis dozėmis, ilgainiui prisideda prie geresnės širdies ir kraujagyslių būklės, raumenų funkcijos bei bendros savijautos. Ekscentriniai pratimai šioje schemoje gali tapti paprastu būdu pradėti judėti arba efektyviau išnaudoti jau turimą rutiną.

  • Kruiziniame laive Atlante įtariamas hantavirusas: mirė trys, dar keli izoliuoti

    Kruiziniame laive Atlante įtariamas hantavirusas: mirė trys, dar keli izoliuoti

    Atlante plaukusiame Nyderlandų vėliava registruotame kruiziniame laive fiksuojamas galimas hantaviruso protrūkis. Pietų Afrikos institucijos pranešė, kad mirė trys žmonės, o keli kiti asmenys susirgo ir yra stebimi.

    Skelbiama, kad 70 metų Nyderlandų pilietis mirė laivui atvykus į Šv. Elenos salą, o jo 69 metų žmona vėliau mirė po hospitalizacijos Johanesburge. Trečioji mirtis taip pat siejama su įtariama infekcija, o 69 metų Jungtinės Karalystės pilietis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

    Laive dirba sveikatos specialistai

    Laivybos bendrovė informavo, kad vietos sveikatos priežiūros tarnybos įlipo į laivą ir apžiūri asmenis, kuriems pasireiškė simptomai. Taip pat pranešta, jog serga du laivo įgulos nariai.

    Laivas šiuo metu yra prišvartuotas netoli Žaliojo Kyšulio prie vakarų Afrikos krantų, o keleiviams kol kas neleidžiama išlipti. Laive yra apie 150 keleivių ir 70 įgulos narių, maršrutas driekėsi iš Argentinos per Antarktidą ir Folklando salas Kanarų salų link.

    Kas yra hantavirusas ir kaip jis plinta?

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų šlapimu, seilėmis ar išmatomis, ypač kai išdžiūvusios dalelės pakyla į orą ir yra įkvepiamos. Kai kuriais atvejais infekcija siejama su hemoragine karštine ar sunkiu kvėpavimo nepakankamumu, o rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose patalpose, kur gali būti graužikų.

    Australų virusologas Paulas Griffinas naujienų agentūrai teigė, kad pasaulyje kasmet nustatoma maždaug 150 000–200 000 hantaviruso infekcijų. Jis pabrėžė, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui laikomas labai retu, tačiau tokios situacijos kaip kruizinis laivas išlieka jautrios dėl glaudaus kontakto ir bendrų erdvių.

    „Tai, ką matome laive, kelia įtarimų, kad galėjo vykti tam tikras tolesnis perdavimas“, – sakė Paulas Griffinas.

    Kodėl atvejis kelia klausimų?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad kruiziniuose laivuose infekcijų valdymas yra sudėtingas dėl ribotos erdvės, bendrų valgymo ir poilsio zonų, taip pat dėl to, kad daliai keleivių gali būti sunkiau greitai gauti išsamią diagnostiką. Dėl šios priežasties protrūkių valdymas paprastai remiasi greita izoliacija, kontaktų nustatymu ir griežtesne higienos kontrole.

    Kol kas oficialiai nepatvirtinta, kaip tiksliai žmonės galėjo užsikrėsti, ir ar atvejai yra susiję su vienu infekcijos šaltiniu. Situaciją aiškinantis tyrimas turėtų atsakyti, ar infekcija galėjo būti susijusi su galimu graužikų poveikiu laive, ar su užkratu, įgytu dar prieš kelionę.