CP v2

Category: Sveikata

  • Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Naujas tyrimas rodo, kad moterims, vartojančioms GLP-1 grupės svorio mažinimo vaistus, krūties vėžys gali būti diagnozuojamas rečiau. Analizė, pristatyta 2026 metais kasmetiniame Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (ASCO) susitikime, sieja šiuos preparatus su iki 30 proc. mažesne krūties vėžio rizika.

    Tyrime vertinti daugiau nei 110 000 45–80 metų amžiaus moterų duomenys. Autoriai pabrėžia, kad ryšys išliko nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ir etninės kilmės, kūno masės indekso, krūtų audinio tankio bei diabeto.

    Kodėl GLP-1 domina onkologus?

    GLP-1 receptorių agonistai sukurti metabolinėms būklėms valdyti ir svoriui mažinti, tačiau mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, ar jie gali turėti platesnį poveikį sveikatai. Šie vaistai imituoja po valgymo žarnyne išsiskiriančius hormonus, todėl didina insulino išsiskyrimą, slopina apetitą ir padeda palaikyti žemesnį gliukozės kiekį kraujyje.

    Be svorio mažėjimo, tyrėjai mini ir galimą sisteminio uždegimo mažėjimą. Lėtinis uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių sudaryti palankesnes sąlygas navikų atsiradimui, augimui ar plitimui, todėl uždegimo slopinimas yra viena iš krypčių, kurią onkologijos mokslas aktyviai vertina.

    „GLP-1 vaistai įdomūs vėžio tyrimų požiūriu, nes jie nebuvo sukurti onkologijai, bet veikia daug skirtingų taikinių ir kelių, susijusių su vėžio vystymusi, todėl norime juos tirti šiame kontekste“, – sakė Pensilvanijos universiteto Perelmano medicinos mokyklos profesorė ir krūties radiologė Elizabeth McDonald.

    Ką reiškia 30 proc. mažesnė rizika?

    Tyrimo rezultatai rodo asociaciją, tačiau patys autoriai pabrėžia, kad tai stebėjimo pobūdžio analizė, todėl ji neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Kitaip tariant, duomenys leidžia įtarti galimą apsauginį efektą, bet kol kas neatsako galutinai, ar rizika mažėja dėl paties vaisto, dėl sumažėjusio svorio ar dėl kitų veiksnių.

    Mokslininkai taip pat nurodo svarbų galimą iškraipymą: GLP-1 vaistus vartojančios moterys dažniau lankosi pas gydytojus, atlieka tyrimus ir stebėjimą. Tokie skirtumai gali keisti diagnozių nustatymo dinamiką, todėl būtina tiksliau įvertinti, kaip sveikatos priežiūros intensyvumas veikia rezultatus.

    Kam šie duomenys taikytini ir kas toliau?

    Analizė apsiribojo moterimis, turinčiomis antsvorį ar nutukimą, todėl išvados nebūtinai perkeliamos į kitų svorio kategorijų populiaciją. Autoriai akcentuoja, kad svoris yra vienas iš svarbių krūties vėžio rizikos veiksnių, o gyvenimo būdo pokyčiai ir svorio mažėjimas jau seniai siejami su rizikos mažėjimu.

    Tyrėjai ragina žengti kitą žingsnį ir organizuoti atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą. Jo tikslas būtų įvertinti platesnę prevencinę naudą, apimančią ne tik galimą vėžio rizikos mažėjimą, bet ir širdies bei kraujagyslių ligas, metabolinius pokyčius ir su menopauze susijusius simptomus.

    ASCO renginyje pristatyti ir kiti, panašia kryptimi nukreipti duomenys. Pavyzdžiui, atskirame tyrime buvo nagrinėta, ar GLP-1 grupės vaistai gali būti susiję su geresnėmis išeitimis pacientėms, sergančioms pažengusiu, hormonų receptoriams teigiamu krūties vėžiu, tačiau ir šiai sričiai reikalingi griežtesni klinikiniai patvirtinimai.

  • Kinija atmeta JAV kritiką dėl Tiananmenio: Pekinas vadina tai istorijos iškraipymu ir kišimusi

    Kinija atmeta JAV kritiką dėl Tiananmenio: Pekinas vadina tai istorijos iškraipymu ir kišimusi

    Kinija ketvirtadienį aštriai sureagavo į JAV pareiškimus Tiananmenio įvykių metinių proga ir apkaltino Vašingtoną faktų iškraipymu bei bandymu juodinti šalies politinę sistemą. Pekino užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad tokie komentarai esą yra kišimasis į Kinijos vidaus reikalus.

    Reakcija pasirodė po JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pasisakymo, kuriame jis teigė, kad cenzūra negali ištrinti atminties apie 1989 metų birželio 4-osios susidorojimą su protestais Pekino centre. Jo žodžiais, žuvusiųjų ir persekiojamųjų atminimas išliks, nepaisant bandymų riboti diskusijas.

    „Jokia cenzūra neištrins praeities“, – sakė Marco Rubio.

    Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning tvirtino, kad valdžia „seniai priėjo aiškią išvadą“ dėl vadinamųjų politinių neramumų praėjusio amžiaus pabaigoje. Pasak jos, JAV pareiškimai neva iškraipo istorinius faktus, menkina Kinijos raidos kelią ir daro politinį spaudimą.

    Tiananmenio aikštės protestai 1989 metais kilo kaip studentų ir visuomenės judėjimas, reikalavęs didesnių politinių permainų ir laisvių. Birželio 4 dieną Kinijos valdžia į Pekino centrą pasiuntė kariuomenę ir šarvuotąją techniką, o protestai buvo jėga numalšinti.

    Žuvusiųjų skaičius iki šiol nėra tiksliai žinomas, nes nepriklausomi tyrimai žemyninėje Kinijoje yra ribojami, o viešas įvykių aptarimas daugelį metų cenzūruojamas. Oficialioji Kinijos pozicija ilgą laiką rėmėsi tuo metu vartotu apibūdinimu, kad tai buvo „kontrrevoliucinis maištas“, o jėgos panaudojimas buvo esą būtinas tvarkai atkurti.

    Skirtinguose šaltiniuose pateikiami skaičiai išlieka nevienodi: Kinijos institucijos anksčiau skelbė, kad žuvo keli šimtai žmonių, įskaitant kariškius, o kiti vertinimai nurodo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių aukų. Dėl informacijos ribojimo tikslus mastas tebėra nepatikrintas.

    Atminties politika ir cenzūra

    Pekinas metinių laikotarpiu tradiciškai stiprina informacijos kontrolę, o jautriausi raktiniai žodžiai socialiniuose tinkluose ir paieškose dažnai ribojami. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ne kartą ragino Kiniją sudaryti sąlygas laisvai kalbėti apie 1989 metų įvykius ir užtikrinti aukų artimųjų teises.

    Šiemet žmogaus teisių gynėjai taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus, kad daliai žuvusiųjų artimųjų esą buvo trukdoma lankyti kapus Pekine. Tokie atvejai paprastai pristatomi kaip „viešosios tvarkos“ priemonės, tačiau kritikai tai laiko bandymu mažinti viešą atminimo matomumą.

    Honkonge – sustiprinta policijos kontrolė

    Honkonge, kur dešimtmečius vyko masinės žvakių ceremonijos Tiananmenio aukoms atminti, pastaraisiais metais vieši minėjimai iš esmės buvo užgniaužti. Po 2020 metais įsigaliojusio nacionalinio saugumo įstatymo mieste mažėjo erdvės viešoms demonstracijoms, o organizatoriai ir aktyvistai susidūrė su teisinėmis rizikomis.

    Žurnalistai pranešė, kad prie Viktorijos parko, kuris anksčiau buvo pagrindinė minėjimų vieta, metinių dienomis matytas sustiprintas policijos buvimas. Kai kurie aktyvistai buvo sustabdyti, patikrinti, dalis jų trumpam sulaikyti apklausai.

    „Dabar galime padaryti labai mažai. Viktorijos parkas saugo 37 metus honkongiečių kolektyvinės atminties, tikiuosi, jos nepamiršime“, – sakė Chan Po-Ying.

    JAV ir Kinijos ginčas dėl Tiananmenio atminties kasmet primena platesnę įtampą dėl žmogaus teisių, politinių laisvių ir informacijos kontrolės. Pekinas tokias pastabas dažniausiai atmeta kaip politizuotas, o Vašingtonas jas sieja su demokratinių vertybių ir laisvo žodžio gynimu.

  • Zelenskis atvirame laiške Putinui siūlo tiesioginį susitikimą: ar įmanomos paliaubos?

    Zelenskis atvirame laiške Putinui siūlo tiesioginį susitikimą: ar įmanomos paliaubos?

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirame laiške Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pasiūlė susitikti akis į akį ir aptarti karo pabaigos sąlygas. Jis pabrėžė esąs pasirengęs visiškoms paliauboms ir ragino Kremlių pasirinkti kelią, vedantį iš karo.

    Laiškas išsiskiria tuo, kad Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į Putiną, o ne tik į Rusijos visuomenę ar tarptautinius partnerius. Ukrainos prezidentūra patvirtino, kad kreipimasis buvo perduotas į Maskvą, tačiau jo turiniu taip pat supažindinti Ukrainos sąjungininkai.

    Siūlymas: paliaubos ir lyderių derybos

    Laiške Zelenskis akcentavo, kad esminius sprendimus dėl karo nutraukimo gali priimti tik politiniai lyderiai. Pasak jo, teritoriniai ir saugumo klausimai, kuriais remiasi abi pusės, realiai pajudėtų tik tuomet, jei būtų pradėtos tiesioginės aukščiausio lygio derybos.

    „Pasirinkimas dabar jūsų. Gana karo. Ukraina siūlo užbaigti šį karą“, – rašė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas taip pat ragino Putiną paskirti aiškią susitikimo datą ir nebijoti priimti sprendimų, kurie leistų sustabdyti kovos veiksmus. Tokia formuluotė dera su ankstesniais Kyjivo viešais pareiškimais, kad paliaubos turi būti realios ir patikrinamos, o ne trumpalaikis pauzės mechanizmas.

    Karo fonas ir spaudimo priemonės

    Kreipimesi Zelenskis tiesiai įvardijo, kad karas esą neturi tikros priežasties, o oficialūs argumentai apie geopolitiką ar NATO yra tik priedanga. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina, net ir patirdama nuostolių, vertina kiekvieną prarastą gyvybę ir siekia sustabdyti žmonių žūtis.

    Laiške paminėtas ir Ukrainos toliašaudis pajėgumas, įskaitant smūgius dronais į taikinius Rusijos teritorijoje už daugiau nei 1 000 kilometrų. Tai atspindi pastarųjų mėnesių tendenciją, kai Ukraina vis dažniau remiasi didesnio nuotolio dronais bei smūgiais logistikai ir infrastruktūrai, siekdama didinti spaudimą Maskvai.

    Kremliaus reakcija ir realūs scenarijai

    Kremlius tą pačią dieną paskelbė, kad Zelenskis esą gali atvykti į Maskvą „bet kuriuo metu“, tačiau kartu nurodyta, jog Putinas dar nebuvo supažindintas su laiško turiniu. Tokia reakcija palieka dviprasmybę: viešas kvietimas skamba kaip atvirumas dialogui, bet praktinis procesas kol kas nepatvirtina pasirengimo deryboms.

    Diplomatinėje praktikoje vien laiškų ar pareiškimų nepakanka, kad prasidėtų derybos dėl karo pabaigos. Tam paprastai reikia aiškaus tarpininkavimo formato, iš anksto suderintos darbotvarkės, paliaubų kontrolės mechanizmų ir politinio įsipareigojimo jų laikytis, o būtent šie elementai ankstesniuose bandymuose dažnai tapdavo silpnąja grandimi.

    Kol kas nėra ženklų, kad abi pusės būtų priartėjusios prie bendro supratimo, kokiomis sąlygomis galėtų būti stabdomi karo veiksmai. Vis dėlto Zelenskio pasiūlymas susitikti tiesiogiai rodo bandymą perkelti iniciatyvą į politinį lygmenį ir viešai užfiksuoti, kad Ukraina palieka atviras duris deryboms, jei būtų užtikrinamos realios paliaubos.

  • Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Daugiau nei šeši iš dešimties žmonių psichikos sveikatos klausimais patarimų ieško pasitelkdami dirbtinis intelektas, tačiau beveik kas antras lieka nepatenkintas gautais atsakymais. Tai rodo draudimo bendrovės AXA ir tyrimų įmonės IPSOS atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 19 000 suaugusiųjų 18–75 metų iš 18 šalių.

    Tyrimas atliktas 2026 metų sausio 12–vasario 16 dienomis, vertinant, kaip žmonės jaučiasi ir kokių pagalbos priemonių imasi. Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų gali būti paveikti nerimo, streso ar depresijos, net jei simptomai yra lengvi, o 18–24 metų grupėje šis rodiklis išauga iki 85 proc.

    Jauniausiems tenka didžiausia našta

    Didžiausias sunkumas fiksuotas būtent 18–24 metų amžiaus grupėje: apie 43 proc. jų galimai patiria stiprius ar itin stiprius depresijos, nerimo ar streso simptomus. Tai beveik dvigubai daugiau nei pasaulinis vidurkis, siekiantis 26 proc.

    Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad 46 proc. apklaustųjų priskiria save „sunkiai besitvarkantiems“ arba „stingstantiems“ būsenose. Dažniausiai įvardytas jausmas buvo prislėgta nuotaika, kurią nurodė 65 proc. respondentų.

    Ekranai ir priklausomybė nuo technologijų

    Viena ryškiausių blogėjančios savijautos priežasčių įvardijamas ekranų ir technologijų naudojimas. Vidutiniškai žmonės, neskaičiuodami darbo, mokslų ir savaitgalio veiklų, prie ekranų praleidžia 5,1 valandos per dieną.

    Skirtingose šalyse šis laikas smarkiai skiriasi: nuo 6,4 valandos Tailande ir Filipinuose iki 4,2 valandos Japonijoje ir 4,1 valandos Šveicarijoje. 66 proc. respondentų teigė, kad ekranai bent vidutiniškai blogina miegą, koncentraciją ar fizinio aktyvumo įpročius, o 39 proc. poveikį apibūdino kaip itin stiprų.

    Kodėl žmonės kreipiasi į DI?

    Apklausoje pabrėžiama, kad daliai žmonių profesionali pagalba išlieka sunkiai pasiekiama dėl kainos ir laiko trūkumo. Tarp tų, kurie jaučiasi prasčiau, 43 proc. per pastaruosius 12 mėnesių nesulaukė jokios profesionalios pagalbos, o dalis jų teigė netikintys, kad medicininė pagalba apskritai reikalinga.

    Šiame kontekste DI įrankiai tampa savipagalbos alternatyva, kuri visada po ranka. 63 proc. apklaustųjų nurodė naudoję DI valdomus pokalbių įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, psichikos sveikatos klausimams, o 38 proc. teigė jais pasitikintys labiau nei psichikos sveikatos specialistais.

    „Turime būti labai atsargūs, kad DI neapibūdintume kaip vien blogio psichikos sveikatai“, – sakė AXA sveikatos ir prevencijos vadovas Khaled El Shaarany.

    „DI yra prieinamas visą parą, dažnai nemokamas, ir jis tavo telefone būtent tada, kai esi vienas vėlų vakarą ir jautiesi prastai“, – sakė Khaled El Shaarany.

    „Tačiau bendro pobūdžio modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, nėra sukurti kaip medicininės pagalbos priemonė, tai labiau panašu į pokalbį su draugu, o ne su gydytoju“, – sakė Khaled El Shaarany.

    Apklausos rezultatai rodo ir paradoksą: nors DI naudojimas plinta, 45 proc. DI pasitelkusių žmonių liko nepatenkinti patarimų kokybe. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI atsakymai gali būti informatyvūs, bet psichikos sveikatos situacijose svarbūs kontekstas, rizikų atpažinimas ir aiškūs veiksmai, o ne platus galimų priežasčių sąrašas.

    Todėl vis dažniau pabrėžiama apsauginių mechanizmų būtinybė: DI sistemos turėtų gebėti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nukreipti žmogų į tinkamą pagalbą ir, kai reikia, skatinti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tuo pat metu ekspertai ragina DI vertinti kaip papildomą priemonę, o ne pakaitalą diagnostikai ar gydymui.

  • PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    Kas pasikeitė skaičiuose

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad Ebolos protrūkio Demokratinėje Kongo Respublikoje mastas, remiantis atnaujintais duomenimis, yra mažesnis nei manyta anksčiau. PSO nurodė patvirtinusi 116 įtariamų atvejų, nors ankstesniuose vertinimuose buvo kalbama apie daugiau nei 1 000.

    Kartu pateikiami ir kiti rodikliai: sveikatos institucijų duomenimis, registruoti 321 patvirtintas atvejis, 48 mirtys ir keli pasveikimo atvejai. PSO atstovas spaudos konferencijoje Ženevoje aiškino, kad didžiausias pokytis susijęs su įtariamų atvejų perskaičiavimu po laboratorinių tyrimų.

    „Dauguma pacientų buvo ištirti ir nebeatitinka Ebolos atvejo apibrėžimo: daliai nustatytos kitos ligos, daliai buvo tik karščiavimas be kitų požymių“, – sakė PSO atstovas Christianas Lindmeieris.

    Kodėl įtariamų atvejų mažiau

    PSO aiškinimu, pradiniuose protrūkio etapuose įtariamų atvejų skaičius dažnai būna didelis, nes į jį patenka žmonės, turintys panašius simptomus kaip Ebola. Demokratinėje Kongo Respublikoje tai ypač aktualu, nes karščiavimą ir bendrą silpnumą gali sukelti maliarija, vidurių šiltinė, kitos infekcijos ar net sezoniniai virusai.

    Tokiose situacijose, plečiant testavimą ir tikslinant epidemiologinius ryšius, įtariamų atvejų sąrašas „išsivalo“: dalis jų atmetami, kai gaunami neigiami laboratoriniai rezultatai arba paaiškėja kita diagnozė. Vis dėlto PSO pabrėžia, kad patvirtintų atvejų buvimas reiškia, jog griežtos kontrolės priemonės išlieka būtinos.

    Sudėtingas viruso tipas ir atsakas

    PSO nurodo, kad dabartinį protrūkį sieja retesnė Ebolos viruso atmaina, o tai apsunkina atsaką, nes nėra plačiai prieinamų, būtent šiai atmainai skirtų vakcinų ar gydymo schemų. Tai nereiškia, kad pagalbos priemonės neveikia, tačiau gali riboti greitą vakcinacijos strategijų pritaikymą, kurios buvo taikomos ankstesnių protrūkių metu.

    Demokratinės Kongo Respublikos sveikatos apsaugos institucijos kaip pagrindinius iššūkius įvardija ankstyvą nustatymą, greitą pacientų izoliavimą, kontaktų atsekimą, saugias ir orias laidojimo procedūras bei infekcijų prevencijos stiprinimą gydymo įstaigose. Šie veiksmai laikomi kertiniais siekiant sustabdyti plitimą atokiuose regionuose, kur infrastruktūra ir logistika dažnai ribotos.

    „Mes vis dar dirbame su vakcinomis ir gydymo priemonėmis, tačiau tai nereiškia, kad žmonės negali pasveikti nuo Ebolos“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO taip pat pranešė, kad kaimyninėje Ugandoje registruoti 9 atvejai ir 1 mirtis, o tai rodo tarpvalstybinės stebėsenos svarbą. Tuo metu Koalicija pasirengimui epidemijoms stiprinti (CEPI) paskelbė skubinsianti kelių tiriamųjų vakcinų, nukreiptų prieš Bundibugyo virusą, kūrimą ir planuoja investicijas iki 53 000 000 eurų.

    Pasak CEPI, vakcinų kandidatų portfelyje yra projektai, kuriuos plėtoja The International AIDS Vaccine Initiative, „Moderna“ ir Oksfordo universitetas, o gamyba numatoma Indijos Serum Institute of India pajėgumais. PSO šiuos kandidatus įvardijo kaip šiuo metu perspektyviausius, tačiau pabrėžiama, kad iki praktinio panaudojimo dar reikalingi tyrimų etapai ir reguliaciniai sprendimai.

  • Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą šalies istorijoje išrinkta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2027–2028 metų kadencijai. Valstybei, nepriklausomybę atkūrusiai 1991 metais, tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas ir retas Centrinės Azijos matomumo momentas globalioje darbotvarkėje.

    Balsavime dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno grupės vietos Kirgizija įveikė Filipinus ir užsitikrino vieną iš dešimties nenuolatinių vietų 15 narių taryboje. Pastarąjį dešimtmetį iš regiono šį mandatą buvo gavęs Kazachstanas, dirbęs 2017–2018 metų kadencijoje.

    Ką suteikia vieta taryboje

    Nenuolatiniai nariai taryboje dirba dvejus metus ir dalyvauja sprendžiant svarbiausius tarptautinės taikos ir saugumo klausimus. Nors veto teisę turi tik penkios nuolatinės narės, nenuolatiniai nariai formuoja darbotvarkę, inicijuoja diskusijas ir derasi dėl rezoliucijų formuluočių.

    Dabartinę tarybos struktūrą po Antrojo pasaulinio karo suformavo Jungtinių Tautų chartija, o nuolatinių narių veto teisė iki šiol kelia diskusijas dėl sprendimų priėmimo greičio ir politinio balanso. Todėl kiekvienas naujas nenuolatinis narys dažnai siekia išnaudoti mandatą didesniam savo regiono prioritetų matomumui.

    Reformos klausimas ir regiono argumentai

    Kirgizijos užsienio reikalų ministras Žeenbekas Kulubajevas šią savaitę ragino atnaujinti tarybos sudėtį ir didinti nuolatinių narių atstovavimą iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos. Panašias pozicijas ne kartą yra išsakę ir kiti Centrinės Azijos valstybių atstovai, argumentuodami, kad dabartinis modelis nebeatitinka geopolitinės realybės.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad pasaulis susiduria su naujo tipo grėsmėmis, kurios neapsiriboja tradiciniais kariniais konfliktais. Į darbotvarkę vis dažniau patenka klimato rizikos, maisto ir energetinio saugumo klausimai bei tarptautinės teisės pažeidimai.

    „Nė viena valstybė negali viena pati suvaldyti šiandienos grėsmių, todėl daugiašalė diplomatija yra kritiškai svarbi“, – sakė Žeenbekas Kulubajevas.

    Kas dar išrinkti ir kada pradės darbą

    Per tą patį balsavimą buvo užpildytos penkios nenuolatinių narių vietos: po vieną Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų regionų grupėms bei dvi vietos Vakarų Europos ir kitų valstybių grupei. Be Kirgizijos, mandatą gavo Zimbabvė, Trinidadas ir Tobagas, Portugalija ir Austrija.

    Naujai išrinktos šalys pareigas pradės eiti 2027 metų sausio 1 dieną, pakeisdamos Pakistaną, Somalį, Graikiją, Daniją ir Panamą. Kirgizijai tai bus proga ne tik prisidėti prie tarptautinių sprendimų, bet ir nuosekliai kelti kalnų bei sausumos valstybėms aktualius saugumo ir vystymosi iššūkius.

  • JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    Jungtinė Karalystė ir Prancūzija susitarė iki 2026 metų spalio 1 dienos pratęsti vadinamąjį vienas įeina, vienas išeina migrantų grąžinimo susitarimą. Tai trečiadienį Prancūzijos parlamente pranešė už Europą atsakingas ministras delegatas Benjaminas Haddadas.

    Ši schema, dar vadinama „Operation Hillmore“, įsigaliojo 2025 metų rugsėjį ir yra skirta mažinti nelegalią migraciją per Lamanšo sąsiaurį. Pagal ją Jungtinė Karalystė gali dalį mažomis valtimis atvykusių migrantų, neturinčių teisės pasilikti, grąžinti į Prancūziją.

    Mainais Jungtinė Karalystė priima tokį pat skaičių prieglobsčio prašytojų iš Prancūzijos, kurių apsaugos poreikis vertinamas kaip tikėtinas. Pirmenybė teikiama pažeidžiamiems asmenims ir tiems, kurie turi šeimos ar kitų ryšių Jungtinėje Karalystėje.

    Skaičiai rodo ribotą poveikį

    Benjaminas Haddadas nurodė, kad iki 2026 metų gegužės 1 dienos pagal schemą į Prancūziją buvo grąžinti 606 žmonės, o 588 asmenys teisėtai perkelti į Jungtinę Karalystę. Tai leidžia įvertinti realų mechanizmo mastą praėjus keliems mėnesiams nuo jo starto.

    Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos iki 2026 metų kovo 31 dienos mažomis valtimis atvyko 16 910 žmonių. Iš jų, pagal viešai skelbiamą statistiką, grąžinta apie 3,5 proc. atvykusiųjų.

    Tokie rodikliai kelia klausimų, kiek ši priemonė iš tiesų veikia kaip atgrasymas, nors Londono tikslas buvo smogti žmonių kontrabandos tinklams. Be to, balandžio duomenys dar nebuvo paskelbti, todėl bendra dinamika gali kisti, tačiau iki šiol tendencija išlieka panaši.

    Politinis spaudimas nemažėja

    Prancūzijos šiaurės pakrantė jau daugelį metų yra vienas pagrindinių išvykimo taškų tiems, kurie siekia pasiekti Jungtinę Karalystę. Migrantai neretai sumoka tūkstančius eurų už vietą perpildytose pripučiamose valtyse, o kelionė per vieną intensyviausių laivybos kelių pasaulyje laikoma itin pavojinga.

    Jungtinėje Karalystėje ši tema išlieka vienu jautriausių politinių klausimų ministro pirmininko Keiro Starmerio Vyriausybei. Nuo 2024 metų liepos pareigas einanti valdžia susiduria su augančiu spaudimu mažinti atvykimų skaičių, o griežtesnę migracijos darbotvarkę siūlančios politinės jėgos išlaiko aukštą dėmesį apklausose.

    Naujos priemonės ir jų rizikos

    Londonas pastaraisiais mėnesiais pristatė ir platesnį paketą per Imigracijos ir prieglobsčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama trumpinti laikotarpį, per kurį prieglobsčio prašytojai gali likti šalyje, ir greitinti asmenų grąžinimą į saugiomis laikomas kilmės valstybes. Valdžios argumentas paprastas: kuo trumpesnė ir aiškesnė procedūra, tuo mažiau paskatų rinktis neteisėtus kelius.

    Tačiau praktikoje tokios priemonės paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: realių grąžinimų pajėgumų, tarptautinių susitarimų, teisinio proceso trukmės ir galimybių bendradarbiauti su kilmės šalimis. Dėl to net ir griežtinant tvarką, greito lūžio pasiekti sudėtinga, ypač jei kontrabandininkų tinklai prisitaiko prie naujų taisyklių.

    Pratęstas susitarimas su Prancūzija rodo, kad abi šalys renkasi tęstinumo kelią ir išlaiko mainų principą kaip vieną pagrindinių instrumentų. Vis dėlto iki šiol skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad schemos poveikis bendram atvykimų srautui tebėra ribotas ir priklausys nuo to, kaip aktyviai ji bus taikoma artėjant rudeniui.

  • Madridas prieš popiežiaus vizitą: evangelikų bažnyčių bumas Ispanijoje ir jį skatinantys veiksniai

    Madridas prieš popiežiaus vizitą: evangelikų bažnyčių bumas Ispanijoje ir jį skatinantys veiksniai

    Evangelikų augimas Ispanijoje

    Madrido rūmuose Palacio Vistalegre vykęs Festival of Hope trumpam priminė koncertą: minia dainavo, kėlė rankas ir stebėjo renginį nuo tribūnų. Į sceną žengė evangelikų pamokslininkas Franklinas Grahamas, vadovaujantis Billy Graham Evangelistic Association ir JAV politikoje laikomas artimu Donaldo Trumpo aplinkai.

    Organizatoriai skelbė, kad pirmąją dieną susirinko 12 600 žmonių, o dar apie 2 000 liko už durų dėl vietos stokos. Vėliau asociacija nurodė, kad per savaitgalį renginyje apsilankė 18 700 dalyvių.

    „Ispanijai reikia vilties, o ta viltis yra Jėzuje Kristuje“, – sakė Franklinas Grahamas.

    Renginys buvo planuotas daugiau kaip 18 mėnesių, o jam pasirengti, organizatorių teigimu, prisidėjo apie 840 skirtingų evangelikų denominacijų bendruomenių Madrido regione. Taip pat nurodyta, kad prieš renginį vykusiose mokymų ir evangelizacijos veiklose dalyvavo beveik 9 800 žmonių.

    Skaičiai rodo aiškią kryptį

    Evangelikų bendruomenių matomumas Ispanijoje pastaraisiais metais akivaizdžiai auga, o tai patvirtina ir registruojamų maldos namų statistika. Remiantis Ispanijos Religinio pliuralizmo observatorijos duomenimis, 2025 metų rugsėjį šalyje buvo registruoti 4 763 evangelikų maldos namai.

    Šis skaičius didesnis nei prieš metus fiksuoti 4 455, o dar ryškiau atsiskleidžia ilgalaikė dinamika: 2011 metais buvo skaičiuojami 2 944 evangelikų maldos namai. Tai rodo ne vien momentinį šuolį, o nuoseklų, daugiau nei dešimtmetį trunkantį augimą.

    Regioniniu pjūviu išsiskiria Katalonija, kur sutelkta 1 010 evangelikų bendruomenių, antroje vietoje – Madridas su 855, po jo Andalūzija su 744 ir Valensijos regionas su 510. Tuo pat metu katalikų bažnyčia išlieka dominuojanti pagal infrastruktūrą: registruojami 22 922 katalikų maldos namai.

    Vis dėlto evangelikų centrai sudaro reikšmingą dalį visų ne katalikiškų denominacijų religinių erdvių, o jų plėtra vis dažniau pastebima ne tik parapijų lygmeniu. Evangelikų organizacijos teigia, kad tikinčiųjų bendruomenė gali siekti apie 1,5 milijono, nors oficialių, tiksliai palyginamų statistinių duomenų apie praktiką ir priklausymą nėra.

    Kodėl evangelikų bažnyčios auga?

    Analitikų ir pačių bendruomenių vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių – migracija iš Lotynų Amerikos. Ispanija pastaraisiais metais fiksuoja gyventojų skaičiaus rekordus, o augimą daugiausia lemia užsienyje gimusių gyventojų atvykimas, ypač didėjant kolumbiečių ir venesueliečių bendruomenėms.

    Daugelis atvykstančiųjų atkeliauja iš šalių, kur evangelikų ir sekmininkų judėjimai yra plačiai paplitę, todėl religinė praktika natūraliai persikelia į naują gyvenamąją vietą. Tokioms bendruomenėms bažnyčia dažnai tampa ne tik tikėjimo erdve, bet ir kasdienio palaikymo infrastruktūra.

    Migrantams tai gali reikšti pirmąjį socialinį tinklą: pažintis, pagalbą ieškant darbo, emocinį ir praktinį palaikymą, bendruomeniškumo jausmą. Dėl to evangelikų bažnyčios dažnai veikia kaip integracijos „vartai“, ypač tiems, kurie atvyksta be artimųjų ar iš anksto susikurto socialinio rato.

    Auganti įtaka matoma ir viešojoje erdvėje: dalis bendruomenių investuoja į transliacijas, muziką, audiovizualinę produkciją, aktyviai komunikuoja socialiniuose tinkluose. Toks formatas leidžia pasiekti auditorijas, kurios tradicinių religinių praktikų vengia, bet yra atviros bendruomeniniams renginiams ir asmeninių istorijų pasakojimui.

    Šie masiniai evangelikų renginiai Madride vyko dienomis prieš popiežiaus Leono XIV vizitą Ispanijoje, todėl kontrastas tarp tradicinio katalikiško identiteto ir kintančio religinio žemėlapio tapo dar labiau pastebimas. Nors katalikybė išlieka daugumos religija, evangelikų bendruomenės šiuo metu patiria vieną sparčiausių augimo tempų šalyje.

  • Albanijoje trečią dieną protestuojama dėl su Trumpo šeima siejamo kurorto: kas kelia įtampą

    Albanijoje trečią dieną protestuojama dėl su Trumpo šeima siejamo kurorto: kas kelia įtampą

    Kas vyksta Tiranoje

    Albanijos sostinėje Tiranoje trečią dieną iš eilės tęsiasi protestai prieš didelį pakrantės turizmo projektą, siejamą su Jaredo Kushnerio ir Ivankos Trump interesais. Demonstrantai teigia, kad planuojamos statybos kelia riziką saugomoms teritorijoms ir skaidriam sprendimų priėmimui.

    Į gatves išėję žmonės kritikuoja ir premjerą Edi Ramą, kurio vadovaujama vyriausybė projektą pristato kaip svarbų šalies ekonomikai. Protestuose matomi simboliai, primenantys vietos biologinę įvairovę, ypač migruojančius paukščius.

    Kurortas gamtos rezervate

    Projektas apima dvi dalis: plėtrą Nartos lagūnos apylinkėse ir mažesnį kurortą negyvenamoje Sazano saloje. Nartos lagūna laikoma laukinės gamtos teritorija, o aplinkosaugininkai pabrėžia jos reikšmę migruojančių paukščių maršrutams Adrijos pakrantėje.

    Planuojama statyti viešbučius, apartamentus, vilas ir prieplauką, o tai, kritikų vertinimu, gali pakeisti pakrantės ekosistemą ir riboti visuomenės prieigą. Pastarosiomis savaitėmis teritorijoje pasirodė sunkioji technika, pradėti parengiamieji darbai, įrengtos aptvarų atkarpos.

    „Saugomos buveinės gali būti negrįžtamai sunaikintos, jei darbai bus tęsiami dabartiniu tempu“, – sako vienos vietos aplinkosaugos iniciatyvos atstovai.

    Investicijos, tyrimai ir politinis fonas

    Vyriausybė teigia, kad projektas padėtų Albanijai įsitvirtinti aukštesnės klasės turizmo rinkoje ir sustiprintų ekonominį augimą. Premjeras Edi Rama viešai pabrėžė, kad tai esą viena didžiausių investicinių iniciatyvų, galinti siekti apie 4 milijardus eurų.

    Tuo pat metu Albanijos antikorupcinė institucija patvirtino pradėjusi su projektu susijusį tyrimą, tačiau detalių kol kas nepateikia. Taip pat skelbiama apie ginčus dėl žemės nuosavybės ir privatizavimo aplinkybių, o tokie teisiniai konfliktai regione nėra reti.

    „Nėra jokios galimybės, kad ši investicija bus sustabdyta, kol aš esu čia“, – sakė Edi Rama.

    Įtampą dar labiau padidino viešojoje erdvėje pasirodę vaizdai, kuriuose matyti, kaip protesto vietoje aktyvistas tempiamas privataus saugumo darbuotojo. Kritikai tai vadina signalų rinkiniu, rodytu, kad interesų konfliktai ir saugumo priemonių naudojimas tampa politinės kovos dalimi.

    Ši situacija lyginama su anksčiau regione aptarinėtais ambicingais nekilnojamojo turto projektais, kuriuos stabdė teisiniai procesai ir politiniai skandalai. Albanijos atveju sprendimas dėl projekto tęstinumo gali tapti testu, kiek šalies institucijos pajėgios suderinti investicijų pritraukimą, aplinkosaugą ir skaidrumą.

  • Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Naujas Statuto projektas

    Ispanijos Vyriausybė patvirtino atnaujintą Sveikatos sistemos darbuotojų pagrindinio statuto projektą, nors dalis medikų organizacijų ir profesinių sąjungų toliau ragina protestuoti. Dokumentas, pristatytas po Ministrų tarybos posėdžio, dar turės pereiti svarstymą ir balsavimą Kongrese.

    Reforma siekiama atnaujinti taisykles, kurios daugeliui viešojo sektoriaus sveikatos darbuotojų Ispanijoje iš esmės nebuvo peržiūrėtos apie du dešimtmečius. Vyriausybė teigia, kad pokyčiai reikalingi tam, kad būtų aiškiau reglamentuotas darbo laikas, budėjimai ir karjeros keliai sistemoje, kurioje ilgą laiką akcentuojamas personalo trūkumas.

    Kas keistųsi dėl darbo laiko?

    Pagal pristatytą projektą numatoma mažinti maksimalų savaitės darbo laiką iki 45 valandų. Tai pateikiama kaip bandymas priartinti taisykles prie šiuolaikinių darbo organizavimo standartų, tačiau kritikai pabrėžia, kad reali kasdienė praktika ypač ligoninėse dažnai priklauso nuo budėjimų apimties ir personalo skaičiaus.

    Projektas taip pat nustato budėjimų ribą – iki 17 valandų „efektyvaus darbo“ per budėjimą, kas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėta 24 valandų praktika, atrodytų kaip reikšmingas pokytis. Vis dėlto tekste palikta išimtis, leidžianti viršyti ribas, jei, institucijų vertinimu, kitaip nepavyksta užtikrinti paslaugų tęstinumo.

    Ko reikalauja medikai?

    Dalies profesinių organizacijų teigimu, reforma neatsako į svarbiausius medikų keliamus klausimus. Tarp reikalavimų minimas aiškesnis budėjimų pripažinimas socialinio draudimo įmokų skaičiavime, kompensacijos už naktinį darbą arba poilsio dienos po kelių pamainų iš eilės.

    Taip pat keliama idėja įtvirtinti atskirą aukštesnę profesinę kategoriją gydytojams, nustatyti 35 valandų darbo savaitės principą įprastoms darbo dienoms ir aiškiai apibrėžti, kad viršvalandžiai būtų savanoriški bei apmokami. Diskusijose skamba ir pasiūlymai dėl savanoriško ankstyvo pasitraukimo iš darbo mechanizmo bei draudimo priverstinai perkelti darbuotojus.

    „Dalis prašymų nebepriklauso Sveikatos ministerijos kompetencijai – darbo užmokestį, etatus ir daug darbo sąlygų nustato autonominiai regionai“, – sakė Ispanijos ministrė Elma Saíz.

    Kritikuojančios organizacijos paskelbė apie naują nacionalinę demonstraciją birželio 15 dieną prie Sveikatos ministerijos. Vyriausybės pusė akcentuoja, kad projektui pritaria didžiosios profesinių sąjungų struktūros, tačiau oponentai teigia nematantys esminių garantijų, kurios realiai sumažintų perdegimą ir perteklinį darbo krūvį.