Category: Sveikata

Reguliarus makaronų vartojimas kelis kartus per savaitę gali turėti įtakos cukraus kiekiui kraujyje, tačiau šis poveikis ne visada būna staigus ar pavojingas. Specialistai pabrėžia: daug kas priklauso nuo to, kokius makaronus renkatės, kaip juos ruošiate ir su kokiais produktais derinate.

Makaronai pirmiausia yra angliavandenių šaltinis. Organizme jie suskaidomi į gliukozę, kuri suteikia energijos. Vis dėlto nemažai makaronų rūšių turi vidutinį glikeminį indeksą, todėl gliukozės kiekis kraujyje dažniausiai kyla palaipsniui, o ne šauna į viršų akimirksniu. Tyrimai rodo, kad kai kurios populiarios makaronų rūšys cukraus lygį gali didinti net lėčiau nei balta duona ar ryžiai.

Didelę reikšmę turi ir išvirimo laipsnis. „Al dente“ (šiek tiek kietesni) makaronai virškinami lėčiau, todėl padeda išvengti ryškių cukraus šuolių. O pervirti makaronai suskaidomi greičiau, tad gali lemti spartesnį gliukozės padidėjimą, ypač jei suvalgoma didelė porcija.

Dar vienas įdomus niuansas: atvėsinti arba pakartotinai pašildyti makaronai gali turėti daugiau rezistentiško krakmolo. Tai krakmolo forma, kuri virškinama lėčiau ir gali palankiau veikti gliukozės kontrolę.

Geresniu pasirinkimu dažnai laikomi pilno grūdo makaronai, nes juose daugiau skaidulų. Skaidulos lėtina virškinimą, padeda išlaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje ir gali gerinti jautrumą insulinui.

Ne mažiau svarbu ir tai, su kuo valgote makaronus. Jei juos derinate su baltymais, naudingais riebalais ir daržovėmis, sumažėja glikeminė apkrova, o organizmo reakcija į maistą tampa labiau subalansuota.

Apibendrinant, saikingas makaronų vartojimas pats savaime vargu ar sukels atsparumą insulinui ar diabetą. Svarbiausia – kontroliuoti porcijas, rinktis kokybiškus produktus ir laikytis subalansuotos mitybos.

Primename, kad „Komentarai“ anksčiau rašė apie tai, kodėl kiaušiniai laikomi vienu maistingiausių ir universaliausių produktų. Juose gausu aukštos kokybės baltymų, vitaminų ir mineralų, be to, jie sotūs ir lengvai paruošiami. Viename kiaušinyje esantis naudingų medžiagų kompleksas prisideda prie raumenų audinio, nervų sistemos, regos ir imuniteto palaikymo.

Uždegimas – natūrali organizmo reakcija, tačiau netinkami veiksmai gali pabloginti savijautą ir prisidėti prie lėtinių problemų. Kartais pakenkia net iš pažiūros įprasti ir saugūs įpročiai.

Sveikatos problemos. Iliustratyvi nuotrauka

Ignoruoti simptomus – uždegimo metu dažnai atsiranda skausmas, patinimas, paraudimas ar pakyla kūno temperatūra. Jei būklė užsitęsia arba blogėja, būtina kreiptis į gydytoją, nes lėtinis uždegimas gali lemti rimtas ligas, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei onkologinius susirgimus.

Vartoti per daug cukraus ir stipriai perdirbto maisto – saldumynai, gazuoti gėrimai ir produktai su transriebalais skatina uždegiminius procesus. Tokie produktai neturėtų tapti mitybos pagrindu, nes jie gali sustiprinti imuninės sistemos reakciją ir apsunkinti audinių atsistatymą.

Piktnaudžiauti alkoholiu – alkoholiniai gėrimai gali trumpam sumažinti skausmą, tačiau didina krūvį kepenims ir didina lėtinio uždegimo riziką.

Ignoruoti miegą – miego trūkumas skatina streso hormonų gamybą, o tai gali stiprinti uždegiminius procesus. Kokybiškas ir pakankamas miegas yra vienas svarbiausių organizmo atsigavimo veiksnių.

Persivalgyti – per didelis maisto kiekis, ypač riebus ir kaloringas, sukuria papildomą krūvį virškinimo sistemai. Dėl to gali didėti patinimas ir lėtėti atsistatymas.

Ignoruoti stresą – nuolatinė įtampa ir emociniai pervargimai siejami su lėtiniu uždegimu. Atsipalaidavimo praktikos, meditacija ar kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti uždegiminių reakcijų intensyvumą.

Primename, kad portalas „Komentarai“ taip pat rašė, ko griežtai nereikėtų daryti esant padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui.

Vynas – vienas populiariausių alkoholinių gėrimų. Diskusijos apie jo naudą neslūgsta, tačiau tyrėjai teigia nustatę netikėtą poveikį net ir išgėrus vieną taurę.

Vynas. Iliustracinė nuotrauka

Kaip skelbia leidinys „Express“, keliuose universitetuose atlikti tyrimai, tarp jų ir Harvardo, parodė, kad raudonajame vyne esantis junginys resveratrolis gali padėti mažinti riebalų kaupimąsi riebalinėse ląstelėse. Mokslininkų teigimu, viena taurė raudono vyno gali prilygti valandai sporto salėje.

„Kanados Albertos universitete Jasono Dycko atliktas tyrimas parodė, kad raudonajame vyne esančio resveratrolio teikiama nauda sveikatai yra panaši į tą, kurią gauname sportuodami. Resveratrolis veikia todėl, kad padeda užkirsti kelią riebalų kaupimuisi riebalinėse ląstelėse“, – rašo leidinys „Express“.

Prie panašių išvadų, pasak publikacijos, priėjo ir Vašingtono valstijos universiteto bei Harvardo mokslininkai. Jie taip pat nustatė, kad vakare išgerta taurė vyno (ar net dvi) gali prisidėti prie svorio mažėjimo.

„Remiantis tyrimais, kasdien išgeriant bent dvi taures vyno, galima 70 proc. sumažinti svorio augimo riziką, o optimaliausias pasirinkimas yra raudonasis vynas dėl resveratrolio“, – rašo leidinys „Express“.

Vis dėlto pabrėžiama viena sąlyga: didžiausia nauda siejama būtent su vakare vartojamu vynu – tai netaikoma taurei, išgertai per pietų pertrauką.

Leidinio „Express“ cituojama informacija taip pat nurodo, kad Danijos universiteto tyrėjai pastebėjo: žmonės, kurie kasdien vartoja alkoholį, esą turi lieknesnį liemenį nei tie, kurie jo visiškai atsisako.

Tačiau primenama, kad kiti tyrimai yra nustatę ir neigiamą alkoholio poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai net ir vartojant saikingai. Specialistai taip pat yra įvardiję saugesnes alkoholio vartojimo ribas.

Ne visi sriubos patiekalai vienodai naudingi skrandžiui – svarbūs ne tik ingredientai, bet ir pats gaminimo būdas. Gastroenterologai pabrėžia, kad nuo jo priklauso, ar sriuba taps lengvu pagalbininku virškinimui, ar, priešingai, sukels nemalonų diskomfortą.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Švelniausias pasirinkimas – lengvas daržovių sultinys be išankstinio apkepinimo. Toks patiekalas lengvai virškinamas, neapsunkina skrandžio ir padeda palaikyti normalią virškinimo sistemos veiklą. Tuo tarpu apkepinti priedai ir kepti ingredientai sriubą paverčia „sunkesne“: riebalai ir aukšta temperatūra gali didinti rūgštingumą bei dirginti gleivinę.

Be apkepinimo virti daržovės išlieka minkštos ir švelnios. Skrandžiui palankiausios – cukinijos, morkos, bulvės ir kitos švelnios daržovės, kurios paprastai neprovokuoja dirginimo. Tinka ir lengvas vištienos sultinys, ypač jei naudojamas antrasis nuoviras: pirmąjį nupylus galima sumažinti riebalų kiekį. Mėsą rekomenduojama rinktis liesą – optimalus variantas yra vištienos krūtinėlė arba kalakutiena.

Pasak specialistų, viena tinkamiausių formų – trinta sriuba, nes ji reikalauja mažiau aktyvaus skrandžio darbo. Vis dėlto net ir iš pažiūros naudingi patiekalai gali tapti sunkiai virškinami, jei į juos dedama grietinėlės, naudojamos apkepintos daržovės ar persistengiama su prieskoniais. Gydytojai kartais pataria įdėti šiek tiek avižinių dribsnių – jie apgaubia gleivinę, padeda apsaugoti skrandį ir gerina virškinimo sistemos veiklą.

Druską ir prieskonius vertėtų naudoti saikingai, o sriuba neturėtų būti per karšta – pernelyg aukšta temperatūra gali pažeisti gleivinę. Lengvi sultiniai taip pat padeda atsistatyti po ligos, suteikia energijos ir neapkrauna organizmo.

Tinkamai pasirinkta ir paruošta sriuba gali tapti tikru „vaistu“ skrandžiui – paprastu, prieinamu ir veiksmingu patiekalu, kuris palaiko virškinimą ir stiprina organizmą.

Portalas „Komentarai“ jau rašė, kad kelių kartų per savaitę makaronų vartojimas išties gali turėti įtakos cukraus kiekiui kraujyje, tačiau šis poveikis ne visada būna staigus ar pavojingas. Specialistų teigimu, daug kas priklauso nuo pačios pastos rūšies, paruošimo būdo ir derinimo su kitais produktais.

Daugelis žmonių užkandžiavimą laiko nekenksmingu įpročiu, tačiau būtent čia gali slėptis grėsmė sveikatai. Problema dažniausiai kyla ne dėl paties užkandžiavimo, o dėl netinkamai pasirenkamų produktų.

Sveikatos problemos. Asociatyvi nuotrauka

Dietologė Abby Coleman aiškina, kad žmonės dažnai neįvertina, kiek daug per dieną suvalgo tokių užkandžių kaip traškučiai, sausainiai ar pyragaičiai. Pasak ekspertės, šie produktai paprastai turi daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, todėl yra itin viliojantys skonio receptoriams. Tačiau jų galima nepastebimai suvalgyti per daug, nes juose mažai skaidulų ir baltymų, tad jie nesuteikia ilgalaikio sotumo jausmo.

Ekspertė pabrėžė, kad rizika sveikatai išauga tuomet, kai nesveiki užkandžiai tampa reguliaria kasdienybe.

„Pavojus slypi nuolatiniame persivalgyme. Tai gali lemti svorio augimą, padidėjusį cholesterolio lygį (dėl per didelio sočiųjų riebalų kiekio), aukštesnį arterinį kraujospūdį ir didesnę 2 tipo diabeto riziką“, – teigė specialistė.

Vis dėlto ji ragina neatsisakyti užkandžiavimo kaip įpročio, o rinktis sveikesnes alternatyvas, kurios gali padėti išlaikyti gerą savijautą ir produktyvumą.

Kaip tinkamesnius pasirinkimus dietologė išskiria kiaušinius ir šokoladą.

Kiaušiniai, pasak jos, yra maistingas produktas, turintis aukštos kokybės baltymų, reikalingų vitaminų (įskaitant D ir B grupės), cholino bei antioksidantų. Šios medžiagos padeda ilgiau jaustis sočiam ir prisideda prie bendros mitybos kokybės.

Šokoladą rekomenduojama vartoti saikingai, pirmenybę teikiant juodajam, kuriame kakavos yra 70 proc. ar daugiau. Šis produktas turi daug antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir gali prisidėti prie „gerojo“ DTL cholesterolio didėjimo. Be to, juodasis šokoladas siejamas ir su teigiamu poveikiu smegenų veiklai.

Tyrimai rodo, kad ilgalaikis kolageno papildų vartojimas siejamas su geresniu odos elastingumu ir didesniu drėkinimu. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra greita priemonė nuo raukšlių. Be to, klinikiniai tyrimai atskleidė ir dar vieną galimą kolageno vartojimo efektą.

Raukšlės. Iliustracinė nuotrauka

Kaip rašo leidinys „Independent“, kolagenas taip pat gali reikšmingai sumažinti artrito simptomus.

„Kolagenas – baltymas, natūraliai esantis organizme, – atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant ir stiprinant odą, nagus, kaulus bei jungiamuosius audinius. Su amžiumi kolageno gamyba pradeda mažėti, todėl atsiranda raukšlių ir sąnarių sustingimas“, – rašoma leidinyje „Independent“.

Tačiau ekspertai perspėja: kolageno nereikėtų vertinti kaip „greitos priemonės“ nuo raukšlių. Anot jų, tai labiau bazinė odos būklę palaikanti priemonė tiems, kurie siekia nuoseklios, visapusiškos odos priežiūros.

Leidinio teigimu, kolageno papildų vartojimas „nuosekliai“ buvo siejamas su artrito simptomų, tokių kaip sąnarių sustingimas ir skausmas, sumažėjimu. Taip pat minimas ryšys su geresne raumenų būkle, nors įrodymų, kad kolagenas padėtų mažinti skausmą po fizinio krūvio, kol kas nėra.

Primename, kad portalas „Komentar“ anksčiau skelbė apie gana populiarų įprotį, kuris gali paspartinti odos senėjimą – karšto vandens naudojimą. Kasdieniai įpročiai, tokie kaip karštas dušas, veido prausimas ar rankų plovimas karštu vandeniu, gali neigiamai paveikti odą: ji tampa sausesnė ir mažiau elastinga, o tai ilgainiui gali prisidėti prie didesnio raukšlių kiekio.

Specialistai aiškina, kad karštas vanduo pažeidžia apsauginį odos barjerą, padedantį išlaikyti drėgmę.

Nagų būklės pokyčiai gali signalizuoti apie ankstyvas širdies ir kepenų ligų stadijas, pavyzdžiui, širdies nepakankamumą ar cirozę.

Širdies problemos. Iliustracinė nuotrauka

Specialistai atkreipia dėmesį, kad apie paslėptas sveikatos problemas gali išduoti pakitusi nagų forma, atsiradę iškilimai ar nelygumai, taip pat pasikeitusi spalva. Nors nagų trapumas ar sluoksniavimasis dažniausiai nėra didelis pavojaus signalas, kai kurie kiti požymiai verti didesnio dėmesio.

„Jei dauguma nago guolių atrodo išblyškę, praradę spalvą, o prie nago galiuko matoma plona rausvai ruda juostelė, tai gali būti vadinamųjų Terry nagų požymis“, – rašoma publikacijoje.

Terry nagai pavadinti gydytojo, pirmojo aprašiusio šį simptomą, vardu. Tai nagų spalvos pokytis, kuris dažnai siejamas su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, kepenų nepakankamumu ar diabetu. Tokiu atveju prie odelės paprastai nematoma įprastos pusmėnulio formos šviesesnės zonos (lunulės), o beveik visas nagas atrodo išblyškęs.

Terry nagai gali būti susiję su šiomis būklėmis:

ciroze,

staziniu širdies nepakankamumu,

inkstų nepakankamumu,

virusiniu hepatitu.

Vis dėlto kai kuriais atvejais panašūs nagų pokyčiai gali atsirasti ir natūraliai senstant.

Gydytojai pataria ypač atidžiai įvertinti savo savijautą ir kreiptis dėl medicininio ištyrimo, jei kartu pasireiškia šie simptomai:

nuovargis,

dusulys,

kojų tinimas,

svorio kritimas be aiškios priežasties,

apetito stoka,

pykinimas,

nestiprus skausmas ar diskomfortas pilvo srityje arba kepenų plote.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, jog kepenys atsakingos už organizmo detoksikaciją. Šis organas kasdien neutralizuoja toksinus, dalyvauja riebalų apykaitoje ir kaupia vitaminus, todėl normali kepenų veikla yra svarbi gerai savijautai.

Aukštas kraujospūdis gali sukelti reikšmingus, neretai negrįžtamus organizmo pokyčius, o ilgainiui didina riziką susirgti rimtomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Kraujospūdį neretai galima sumažinti ir be vaistų – pakanka kryptingai koreguoti gyvenimo būdą. Svarbiausia: kontroliuoti svorį, judėti, mažinti druskos ir alkoholio vartojimą bei mokytis valdyti stresą.

Hipertenzija yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Negydoma ji gali baigtis insultu, širdies nepakankamumu ar inkstų veiklos sutrikimais. Nors esant aukštam kraujospūdžiui dažnai skiriami vaistai, gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai pagerinti rodiklius ir kai kuriais atvejais atitolinti medikamentinio gydymo poreikį.

Svorio kontrolė. Antsvoris didina širdies apkrovą. Net kelių kilogramų sumažėjimas gali teigiamai paveikti kraujospūdį. Ypač svarbi juosmens apimtis, nes pilvinis nutukimas laikomas vienu svarbiausių rizikos veiksnių.

Reguliarus fizinis aktyvumas. Net 30 minučių pasivaikščiojimo kasdien ar lengvi kardio pratimai stiprina širdį ir padeda mažinti kraujospūdį. Tinka plaukimas, važiavimas dviračiu ar joga.

Mažesnis druskos vartojimas. Natrio perteklius skatina skysčių susilaikymą organizme, todėl kraujospūdis kyla. Rekomenduojama druskos kiekį riboti iki maždaug 1 arbatinio šaukštelio per dieną ir rečiau rinktis stipriai perdirbtus produktus.

Subalansuota mityba. Reguliarus daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir kalio turinčių maisto produktų vartojimas padeda normalizuoti kraujospūdį. Naudingi pasirinkimai – bananai, špinatai, ankštiniai augalai ir uogos.

Alkoholio ir rūkymo atsisakymas. Didesni alkoholio kiekiai kelia kraujospūdį, o rūkymas neigiamai veikia kraujagysles. Šių įpročių ribojimas ar atsisakymas reikšmingai pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Streso mažinimas. Lėtinis stresas gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo. Emocinę būklę stabilizuoti padeda meditacija, gilus kvėpavimas, reguliarios pertraukos ir kokybiškas poilsis.

Kofeino ribojimas. Kava ir energiniai gėrimai kai kuriems žmonėms laikinai padidina kraujospūdį. Jautresniems kofeinui verta mažinti jo vartojimą.

Kokybiškas miegas. Miego trūkumas blogina kraujospūdžio reguliaciją, todėl svarbu miegoti ne mažiau kaip 7–8 valandas per parą.

Portalas „Komентарі“ anksčiau rašė, ko kategoriškai nereikėtų daryti esant aukštam arteriniam kraujospūdžiui.

Ankstyvose stadijose vėžys retai pasireiškia aiškiais simptomais. Dažnai jis „maskuojasi“ kaip įprastos būklės – nuovargis, stresas ar lengvas negalavimas. Dėl šios priežasties tūkstančiai žmonių į gydytojus kreipiasi per vėlai.

Onkologai įspėja: kai kurių organizmo signalų negalima nurašyti vien stresui.

Remiantis „Cancer Research UK“ informacija, egzistuoja daugiau nei 200 onkologinių ligų rūšių, o nemaža jų dalis pradžioje nesukelia aiškių požymių. Vietoje to pasireiškia vadinamieji bendrieji simptomai, kuriuos lengva ignoruoti arba paaiškinti „paprastomis“ priežastimis.

Vienas iš signalų – pasikartojanti temperatūra ar gausus naktinis prakaitavimas be peršalimo požymių. Gydytojai pabrėžia, kad trumpalaikis karščiavimas gali būti normalus, tačiau jei jis kartojasi arba jį lydi stiprus prakaitavimas, verta išsitirti.

Kitas svarbus požymis – nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net pailsėjus. Įprastas nuovargis paprastai sumažėja po miego ar savaitgalio, tačiau jei išsekimas tęsiasi, tai gali būti perspėjimas. Medikai aiškina, kad organizmas kartais eikvoja energiją kovai su vidiniais sutrikimais, todėl tai gali pasireikšti kaip lėtinis nuovargis.

Ypač dėmesį reikėtų atkreipti į nepaaiškinamą svorio kritimą. Jei svoris mažėja be dietos ar didesnio fizinio krūvio, tai gali rodyti rimtesnius procesus organizme.

Gydytojai pastebi, kad žmonės neretai ieško paprastų paaiškinimų ir simptomus priskiria:

– stresui
– pervargimui
– amžiui
– hormoniniams pokyčiams

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistemos (NHS) duomenimis, dalis pacientų tyrimus atidėlioja metų metus būtent dėl tokio mąstymo.

Be trijų pagrindinių požymių, specialistai pataria stebėti ir kitus pokyčius:

– užsitęsusį kosulį arba užkimimą
– neaiškų skausmą, kuris nepraeina
– odos ar apgamų pokyčius
– rijimo sutrikimus
– dažnas infekcijas

Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jei jie kartojasi, trunka ilgai arba pasireiškia kartu, tai gali būti svarbūs signalai.

Onkologai sutaria, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis išgyvenamumą, yra ankstyva diagnostika. Tarptautinių tyrimų duomenimis, vėžio nustatymas ankstyvoje stadijoje gali kelis kartus padidinti pasveikimo tikimybę. Kai kuriais atvejais, ligą aptikus laiku, išgyvenamumas viršija 90 proc.

Medikai rekomenduoja:

– neignoruoti neaiškių simptomų
– kreiptis į gydytoją, jei būklė tęsiasi ilgiau nei 2–3 savaites
– reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus

Svarbiausia – nepanikuoti, bet ir neatidėlioti patikros. Dažniausiai simptomai turi nepavojingas priežastis, tačiau tikslią atsakymą gali pateikti tik diagnostika.

Įprastas indelis marinuotų agurkų kartais gali virsti netikėta problema – ypač jei nesilaikoma saiko. Toks įprotis gali turėti nemalonių pasekmių sveikatai: nuo skysčių susilaikymo organizme iki stipraus pilvo pūtimo.

Marinuoti agurkai – tai agurkai, kurie pereina sūdymo ir fermentacijos procesą. Fermentuoti produktai yra gausūs probiotinių bakterijų, kurios iš tiesų gali būti naudingos žarnynui.

Vis dėlto, remiantis „Cleveland Clinic“ informacija, per didelis probiotinių produktų, įskaitant ir marinatus, kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą.

Pilvo pūtimas dažnai atsiranda dėl susikaupusių dujų, kurios dar nepašalintos iš virškinamojo trakto, todėl nenuostabu, kad marinuoti agurkai kai kam gali sukelti tempimo, spaudimo pojūtį.

Natris padeda organizmui sulaikyti vandenį, todėl per didelis druskos kiekis gali lemti pernelyg didelį skysčių kaupimąsi. Dėl to gali atsirasti patinimai – dažniausiai veido, rankų, kojų ar kulkšnių srityse.

Taip pat nurodoma, kad suvalgius per daug marinuotų agurkų gali pasireikšti atsirūgimas.

Kitas dažnas simptomas – troškulys. Daug natrio turintys produktai, nuo marinuotų agurkų iki traškučių ar picos, neretai palieka burnos sausumo pojūtį.

Kai kraujyje padidėja natrio kiekis, organizmas bando tai kompensuoti stiprindamas troškulį. Vanduo gali padėti atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir sumažinti sausumo pojūtį.

Dar vienas galimas poveikis – rėmuo. Kaip pažymi „Harvard Health Publishing“, rėmuo neretai pasireiškia suvalgius aštraus, rūgštaus ar acto turinčio maisto. Kadangi dalis marinuotų produktų gaminami naudojant actą, jų perteklius gali padidinti rėmens riziką.

Kiek marinuotų agurkų jau laikoma per daug, priklauso nuo bendros mitybos ir nuo to, ar produktas fermentuotas, ar marinuotas acte.

Skaičiuojama, kad viename vidutinio dydžio marinuotame agurke gali būti apie 650 miligramų natrio. Kadangi tai sudaro maždaug ketvirtadalį rekomenduojamos paros normos, toks kiekis gali būti protinga riba vienam valgymui.

Teigiama, kad marinuotų agurkų sūrymas kai kuriais atvejais gali padėti nuo pykinimo, susijusio su dehidratacija, prisidėti prie atsistatymo po fizinio krūvio ar padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.

Tačiau, kaip ir su pačiais agurkais, taip ir su sūrymu galima padauginti – tuomet gali pasireikšti nepageidaujami šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, pilvo pūtimas.