Category: Sveikata

  • Kaip vėdinti būstą žiemą „vokiškai“: drėgmė išeina greitai, o šilumos prarandama mažiau

    Vėdinti namus žiemą būtina, tačiau ilgai paliktas praviras langas dažnai nepadeda, o tik padidina šildymo sąskaitas. Dėl reto vėdinimo patalpose kaupiasi drėgmė, oras tampa tvankus, o kvapai laikosi ilgiau.

    Straipsnyje aptariamas vadinamasis „vokiškas“ vėdinimo būdas, kurį aprašo lenkų portalas „SE.pl“. Jo esmė – ne laikyti langą pravirą valandomis, o trumpam, bet intensyviai pakeisti patalpų orą.

    Tokiu būdu siekiama greitai išleisti drėgną orą ir įleisti sausesnį lauko orą, nespėjant atvėsinti sienų bei baldų. Tai ypač aktualu šaltuoju sezonu, kai baiminamasi „išleisti“ šilumą.

    Dar viena dažna klaida – vėdinant palikti įjungtus radiatorius. Į patalpą patekęs šaltas oras gali paskatinti termostatą „dirbti“ intensyviau, todėl šildymas tuo metu tampa mažiau efektyvus.

    „Vokiškas“ trumpas ir intensyvus vėdinimas

    „Vokiškas“ būdas remiasi trumpu, bet stipriu vėdinimu plačiai atveriant langus, užuot juos laikant pravirus ilgą laiką. Praktikoje toks vėdinimas paprastai trunka apie 5–10 minučių, priklausomai nuo lauko temperatūros ir patalpos dydžio.

    Labai šaltomis dienomis dažnai pakanka ir 3–5 minučių. Tikslas – greitai ir beveik visiškai pakeisti patalpos orą, kad drėgmė „išeitų“, o kambarys nespėtų per daug atvėsti.

    Jei įmanoma, rekomenduojama vėdinti skersvėju – atidaryti langus priešingose būsto pusėse. Taip susidariusi oro trauka per kelias minutes užtikrina efektyvesnę oro apykaitą visame bute.

    Ką daryti su radiatoriais vėdinant

    Kad vėdinimas nesukeltų papildomų šilumos nuostolių, siūloma vėdinimo metu užsukti radiatorius. Atvėrus langus ir palikus juos veikti, termostatas gali sureaguoti į staigų temperatūros kritimą ir pradėti šildyti stipriau.

    Minimas paprastas principas: pirmiausia užsukti radiatorių, palaukti apie 10 minučių ir tik tuomet atverti langą. Po trumpo vėdinimo langai uždaromi, o šildymas vėl grąžinamas į įprastą padėtį.

    Reguliarumas: ryte ir vakare

    Norint palaikyti gerą oro kokybę ir suvaldyti drėgmę, siūloma įsivesti reguliarų ritmą – vėdinti ryte po atsikėlimo ir vakare prieš miegą. Toks įprotis padeda palaikyti oro cirkuliaciją ir mažina tvankumo pojūtį.

    Trumpas, intensyvus vėdinimas kartu su išjungtais radiatoriais laikomas kompromisu tarp gaivaus oro ir mažesnių šilumos nuostolių – ypač tais laikotarpiais, kai šildymas dirba beveik nuolat.

  • Po skyrybų su Marcin Prokop Maria tapo „Polsat“ veidu ir instagrame demonstruoja figūrą

    Po skyrybų su TVN žvaigžde Marcin Prokop jo buvusi žmona Maria vis drąsiau įžengia į pramogų pasaulį ir aktyviai kuria savo įvaizdį socialiniuose tinkluose.

    Kaip rašo lenkų portalas „SE.pl“, pastaruoju metu ji su sekėjais pasidalijo kadru iš paplūdimio, kuriame pozuoja su bikiniu, ir sulaukė daug dėmesio dėl sportiškos figūros.

    Marcin ir Maria Prokop apie skyrybas pranešė netikėtai – balandį jie paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad išsiskyrė draugiškai.

    Iki tol pora vengė viešumo: nors kartais pasirodydavo kartu, asmeninį gyvenimą stengėsi laikyti atokiau nuo žiniasklaidos ir retai lankydavosi pramogų pasaulio renginiuose.

    Naujas etapas televizijoje

    Po daugiau nei dviejų dešimtmečių trukusio ryšio pabaigos Maria Prokop vis dažniau minima kaip kylanti televizijos figūra. Skelbiama, kad ji gavo pasiūlymą dirbti su „Polsat“.

    Numatoma, kad kitų metų pavasarį ji debiutuos vedėjos amplua laidoje „Wielka miłość w małym mieście“.

    Aktyvi veikla ir gyvenimas tarp dviejų vietų

    Nors anksčiau Maria Prokop laikėsi atokiau nuo viešojo gyvenimo, socialiniuose tinkluose ji yra itin aktyvi – jos „Instagram“ paskyrą seka daugiau nei 104 tūkst. žmonių.

    Anksčiau ji dirbo rinkodaros srityje, o dabar pristatoma kaip jogos trenerė: veda užsiėmimus ir ilgesnius seminarus, dalijasi patirtimi internete.

    Taip pat minima, kad ji laiką dalija tarp Lenkijos ir Tenerifės, kur yra įsigijusi butų. Jos įrašuose netrūksta kadrų iš gamtos ir kelionių.

    Naujausiame pasidalintame paplūdimio kadre Maria Prokop užfiksuota saulėlydžio šviesoje – nuotraukoje matyti jos treniruotėmis išpuoselėta figūra.

  • „Ranczas“ grįžta su 11 sezonu: Czerepachas už grotų, o Lucy ieško naujos laimės

    Pasirodė naujos 11-ojo serialo „Ranczas“ sezono „Ranczo. Zemsta wiedźm“ nuotraukos, išduodančios, kas laukia žiūrovų po ilgos pertraukos. Kadruose matyti už grotų atsidūręs politikas Czerepachas, o Lucy – besišypsanti ir tarsi pradedanti naują etapą.

    Kaip sufleruoja paviešinti vaizdai, siužetas gerbėjus grąžins į Vilkovyjus, o istorija bus perkelta dešimt metų į priekį. Naujasis sezonas turės 6 serijas, tačiau kūrėjai žada išlaikyti serialui būdingą humorą ir personažų charakterius.

    Vienas svarbesnių siužeto akcentų – Pavelas Koziołas (vaidina Cezary Żak), artėjantis prie antrosios prezidento kadencijos pabaigos. Serialas žada paliesti klausimą, ką jis veiks pasitraukęs iš aukščiausio valstybės posto.

    Tuo metu pačiuose Vilkovyjuose daug kas, regis, priklausys nuo Czerepacho (Artur Barciś): jis užims premjero pareigas ir bandys įvesti tvarką pagal savo taisykles. Pasakojama, kad jis net apsups save SOP apsauga, o jo sprendimai nuves iki karinės padėties paskelbimo Vilkovyjuose.

    Užuominos iš nuotraukų: kas nutiks Czerepachui ir Lucy?

    Daugiausia diskusijų tarp gerbėjų kelia kadras, kuriame Czerepachas matomas už grotų. Nors jos panašesnės į parduotuvės vitrinos apsaugines grotas, tai vis tiek pakurstė spėliones: ar veikėjas iš tiesų sulauks atsakomybės už savo veiksmus.

    Nuotraukose matoma ir Lucy (Ilona Ostrowska), kurios ateitis po mylimojo Kusego (Paweł Królikowski) netekties išlieka vienas jautriausių klausimų serialo gerbėjams. Viename kadrų ji plačiai atveria savo namų langą – scena interpretuojama kaip vilties ir naujos pradžios simbolis.

    Skelbiama, kad paskutiniuose 6 „Ranczo“ epizoduose pasirodys ir nauji veikėjai. Tarp jų – Ignacy Japycz, Stacho Japyczo pusbrolis iš Australijos, kurį įkūnys Daniel Olbrychski.

    Nepamiršta ir legendinė „suoliuko“ kompanija: vienas kadras rodo vyrus užmigusius ten pat, kur sėdėjo. Iš nuotraukų sprendžiant, diskusijos ir, tikėtina, vaišės šįkart galėjo gerokai užsitęsti.

    Aišku viena – sugrįžimas į Vilkovyjus jau dabar kelia daug emocijų, o nauji kadrai tik dar labiau kaitina gerbėjų smalsumą, kokia bus istorija po dešimtmečio.

  • Zembaczyńskis apie TK vadovą Święczkowskį: „areštas jam tiesiog priklauso“

    Lenkijos politikas Witoldas Zembaczyńskis aštriai sureagavo į pranešimus apie galimą Konstitucinio Tribunolo (TK) prezidento Bogdano Święczkowskio sulaikymą, pareiškęs, kad šiam „areštas jam tiesiog priklauso“.

    Tokie Zembaczyńskio žodžiai nuskambėjo tą pačią dieną, kai Konstitucinio Tribunolo teisėjų visuotinis susirinkimas svarstė prašymus panaikinti imunitetą Święczkowskiui ir Bartłomiejui Sochańskiui.

    Situaciją dar labiau paaštrino Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas atmesti jų prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad teismas netaikė skubių priemonių, kuriomis būtų sustabdytos ar apribotos tolesnės procedūros.

    Nors viešojoje erdvėje kalbama apie galimą sulaikymą, straipsnyje minimos aplinkybės pirmiausia susijusios su imuniteto klausimu ir tarptautinio teismo sprendimu, nuo kurių gali priklausyti tolesni teisiniai žingsniai Lenkijoje.

    Imuniteto panaikinimo klausimas – dėmesio centre

    Teisėjų visuotinis susirinkimas TK nagrinėjo pateiktus prašymus dėl dviejų teisėjų imunitetų. Tokios procedūros paprastai laikomos būtina sąlyga, jei teisėsaugos institucijos siekia atlikti procesinius veiksmus, kuriems reikalingas teisinis leidimas.

    Šiame kontekste Zembaczyńskio pasisakymas išsiskyrė kategoriškumu: politikas ne tik komentavo galimą sulaikymą, bet ir viešai pareiškė nuomonę apie tai, kokia sankcija, jo manymu, turėtų būti taikoma.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas prašymo netenkino

    Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tokie prašymai teikiami, kai siekiama skubiai užkirsti kelią galimai neatitaisomai žalai, kol nagrinėjama pati byla.

    Sprendimas netaikyti tokių priemonių savaime dar nereiškia galutinių išvadų dėl bylos esmės, tačiau jis pašalina vieną iš instrumentų, kuris galėjo pristabdyti procedūras nacionaliniu lygmeniu.

  • Krokuvoje vairuotojas rėžėsi į šaligatviu ėjusią šeimą: važiavo apie 85 km/val., kai leista 30

    Krokuvoje automobilis įvažiavo į šaligatvį ir mirtinai partrenkė jaunus tėvus, ėjusius su kūdikio vežimėliu. Abu 32 metų tėvai po avarijos mirė ligoninėje, o jų 8 mėnesių sūnus buvo sužeistas.

    Nelaimė įvyko šeštadienį, rugpjūčio 22 dieną, apie 18 valandą Podgūžės rajone, Solnos ir Nadvyšlanskos gatvių sankryžos apylinkėse. Automobilį „Volkswagen Golf“ vairavo 26 metų vyras Hubertas B., kartu važiavo trys 27–28 metų keleiviai.

    Skelbiama, kad vairuotojas galėjo norėti pasirodyti keleiviams automobilio išmetimo sistemos garsu. Tuo metu, po liūties, kelio danga buvo šlapia, o ant nelygaus kelio paviršiaus jis, kaip įtariama, nesuvaldė transporto priemonės.

    Automobilis posūkyje nulėkė nuo kelio ir trenkėsi į šeimą, ėjusią šaligatviu. Smūgio pasekmės buvo tragiškos: tėvų gyvybių išgelbėti nepavyko, o kūdikis patyrė sunkias daugybines traumas.

    Nustatyta, kokiu greičiu važiavo

    Krokuvos apygardos prokuratūra pateikė naujų duomenų apie avarijos aplinkybes. Esminė tapo eksperto išvada, padėjusi nustatyti automobilio greitį partrenkimo momentu.

    Pasak prokuratūros atstovo spaudai Tomaszo Waszczuko, automobilis važiavo maždaug 85 km/val. Tuo metu šiame ruože galiojo 30 km/val. greičio ribojimas.

    Tai reiškia, kad leistinas greitis buvo viršytas apie 55 km/val., o automobilis judėjo beveik tris kartus greičiau, nei leido taisyklės. Prokuratūros vertinimu, būtent per didelis greitis lėmė, kad vairuotojas prarado automobilio kontrolę.

    Vairuotojas buvo blaivus, jam gresia kalėjimas

    Tyrėjai tikrino, ar vairuotojas avarijos metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Kraujo tyrimai parodė, kad 26 metų vyras buvo blaivus ir narkotikų nevartojo.

    Hubertui B. pareikšti kaltinimai dėl neatsargaus eismo įvykio sukėlimo, kai žuvo žmonės. Už tokį nusikaltimą jam gresia iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.

    Prokuratūra taip pat kreipėsi į teismą dėl laikino suėmimo pratęsimo, o tyrimas tęsiamas. Avarija ne tik nusinešė dviejų žmonių gyvybes, bet ir paliko be tėvų jų 8 mėnesių vaiką.

  • Lenkijos Seimas balsavo dėl nepasitikėjimo D. Tusko vyriausybe: sprendimas jau priimtas

    Lenkijos Seime ketvirtadienį įvyko balsavimas dėl konstruktyvaus nepasitikėjimo ministro pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama Vyriausybe.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas „wPolityce“, iniciatyvą Seime pateikė opozicijos klubo „Rozwój Plus“ frakcija, siejamas su buvusiu premjeru Mateuszu Morawieckiu.

    Parlamente šis klausimas buvo svarstomas po įtemptos ir audringos diskusijos. Balsavimas surengtas kiek prieš 17 valandą.

    Be paties nepasitikėjimo klausimo, konstruktyvaus balsavimo metu svarbu ir tai, kas būtų siūlomas naujuoju ministru pirmininku, jei dabartinė Vyriausybė netektų pasitikėjimo.

    Ką siūlė į premjerus

    Prieš balsavimą buvo paskelbta, kad Marekas Jurekas pareiškė esąs pasirengęs vadovauti techninei Vyriausybei, jei iniciatyva Seime sulauktų palaikymo.

    Tokie „techninės Vyriausybės“ scenarijai paprastai siejami su laikinu valdymu ir bandymu stabilizuoti situaciją, tačiau sprendimą šiuo atveju turėjo priimti Seimo dauguma.

    Seimo balsavimas jau įvyko

    Po diskusijų Lenkijos Seimas perėjo prie balsavimo, o sprendimas dėl inicijuoto konstruktyvaus nepasitikėjimo jau priimtas.

    Daugiau detalių apie tikslius balsavimo rezultatus pateiktame tekste nenurodoma.

  • Lenkijos modelis Izabela Zalech žada „apdovanojimą“ futbolininkams už pergales

    Lenkijos futbolo rinktinę kamuoja krizė, o po prastų pasirodymų Tautų lygoje nusivylimas persikėlė ir į socialinius tinklus. Vis dėlto dalis sirgalių nenuleidžia rankų ir ieško būdų, kaip papildomai motyvuoti žaidėjus.

    Viena ryškiausių tokių palaikytojų – modelis Izabela Zalech, kuri viešai palaiko rinktinę ir vėl atkreipė dėmesį savo įrašu prieš artėjančias rungtynes su Švedija. Ji pasidalijo nuotraukomis su baltai raudona sirgalių apranga ir parašė, kad vis dar tiki komandos pergale.

    Tai ne pirmas kartas, kai Izabela Zalech garsiai reiškia simpatijas Lenkijos rinktinei. Anksčiau ji buvo pastebėta tribūnose, kur aktyviai palaikė komandą rungtynėse su Bosnija ir Hercegovina.

    Dar didesnę reakciją ji buvo sukėlusi prieš pasaulio čempionato atrankos atkrintamąsias, kai futbolininkams pažėrė drąsią deklaraciją ir leido suprasti, kad sėkmės atveju parodys daugiau.

    Pažadas kartojamas ir dabar

    Prieš Lenkijai svarbias Tautų lygos paskutinio turo rungtynes su Švedija modelis vėl užkūrė socialinius tinklus. Šįkart ji pabrėžė, kad laiko kumščius už rinktinę ir tikisi pergalės.

    Modelis taip pat leido suprasti, kad jei Lenkijos rinktinė pradės reguliariai laimėti, žaidėjai galės tikėtis „ypatingo apdovanojimo“ – taip ji tarsi priminė ankstesnį savo pažadą.

    Ne tik fotosesijos: dar viena aistra

    Izabela Zalech savo profilyje dalijasi ne tik modelio karjeros kadrais. Straipsnyje pabrėžiama, kad ji domisi automobilių sportu ir yra siejama su greičio aistra.

    Socialiniuose tinkluose ją seka daugiau kaip 260 tūkst. žmonių, o pati Zalech yra žinoma ir platesnei pramogų auditorijai – ji yra siejama su vadinamųjų „freak-fight“ renginių pasauliu.

  • Tyrimai: „Ozempic“ ir „Mounjaro“ grupės vaistai gali lėtinti senėjimą ir mažinti biologinį amžių

    Vaistai, geriausiai žinomi kaip pagalba mažinant svorį ir kontroliuojant gliukozės kiekį, gali turėti ir platesnį poveikį – tyrėjai vis dažniau vertina, ar jie gali lėtinti senėjimo procesus.

    Kalbama apie GLP-1 grupės preparatus ir panašius vaistus, tarp kurių minimi „Ozempic“, „Wegovy“ bei „Mounjaro“. Be svorio mažėjimo, šiai grupei priskiriamas ir poveikis kai kurioms širdies bei kraujagyslių rizikoms, inkstų komplikacijoms, taip pat galimas ryšys su lėtiniu uždegimu.

    Konferencijoje „Aging Research and Drug Discovery“ Bostone bendrovės „Eli Lilly“ atstovas dr. Kevin Duffin pristatė analizę, kurioje nagrinėtas tirzepatidas – veiklioji „Mounjaro“ medžiaga.

    Analizėje panaudoti klinikinio tyrimo SURMOUNT-5 duomenys: 72 savaites lygintas tirzepatido ir semagliutido poveikis. Atskirai vertinti 71 vyresnio nei 50 metų dalyvio, vartojusio tirzepatidą, su senėjimu siejami rodikliai.

    Kaip matuojamas „biologinis amžius“

    Mokslininkai rėmėsi vadinamaisiais epigenetiniais laikrodžiais – įrankiais, kurie biologinį amžių bando įvertinti pagal cheminių žymenų pokyčius DNR. Šie rodikliai skiriasi nuo kalendorinio amžiaus ir turėtų geriau atspindėti organizmo būklę.

    Rezultatai rodė, kad dalis senėjimo indikatorių sulėtėjo, o kai kuriose analizėse fiksuotas ir jų „atsukimas“ atgal. Pristatymo metu minėta, kad tai galėtų atitikti maždaug 3–6 metų biologinio amžiaus sumažėjimą, priklausomai nuo naudoto rodiklio.

    Panašių signalų, pasak straipsnyje aptariamų duomenų, matyta ir vertinant semagliutidą, naudojamą preparatuose „Ozempic“ ir „Wegovy“. Kai kuriose analizėse fiksuoti palankūs skirtingų organų biologinio amžiaus žymenų pokyčiai, lyginant su placebo.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad šių pokyčių nepavyko iki galo paaiškinti vien svorio mažėjimu, geresne glikemijos kontrole ar mažėjančiu uždegimu – tai leidžia svarstyti, jog gali veikti ir kiti mechanizmai.

    Duomenys iš žmonių tyrimų ir atskiras eksperimentas su pelėmis

    Papildomų duomenų pateikė 2026 metų gegužę „Nature Communications“ publikuotas tyrimas, kuriame dalyvavo ŽIV turintys žmonės su pakitusiu riebalinio audinio pasiskirstymu. Po 32 savaičių gydymo semagliutidu dalis epigenetinių laikrodžių rodė lėtesnį senėjimą, palyginti su placebo.

    Akcentuojama, kad šie rezultatai taikomi konkrečioms pacientų grupėms, todėl jų negalima automatiškai perkelti visiems sveikiems žmonėms.

    Dar ryškesnių rezultatų pateikė 2026 metų rugsėjį žurnale „Nature“ aprašytas Kalifornijos universiteto Berklio mokslininkų eksperimentas su pelėmis. Jame buvo tiriamas semagliutido poveikis 20 mėnesių amžiaus pelių patelėms, o vienoje eksperimento dalyje vaistas buvo skiriamas iki gyvenimo pabaigos.

    Nurodoma, kad semagliutidą gavusių pelių medianinė gyvenimo trukmė siekė 834 dienas, o kontrolinėje grupėje – 742 dienas. Skirtumas sudarė 92 dienas, arba apie 12 proc.

    Kodėl mokslininkai ragina neskubėti su išvadomis

    Eksperimente su pelėmis taip pat aprašyta geresnė raumenų funkcija, koordinacija ir pažintiniai gebėjimai, bei mažiau kai kurių su senėjimu siejamų pokyčių. Tačiau pabrėžiama, kad tai – gyvūnų modelis, kurio rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti žmonėms.

    Tyrėjai bandė atskirti, kiek poveikio lemia vien mažesnis suvartojamo maisto kiekis. Semagliutidą gavusios pelės buvo lyginamos su pelėmis, kurių raciono kaloringumas buvo sumažintas maždaug 24 proc., ir daugelyje fizinių testų rezultatai buvo panašūs.

    Vis dėlto išryškėjo skirtumų: vaistą gavusios pelės geriau atliko erdvinės atminties užduotis ir lengviau palaikė normalesnį cukraus kiekį kraujyje. Tai gali reikšti, kad semagliutidas įjungia papildomus apsauginius mechanizmus, nesusijusius vien su kalorijų ribojimu.

    Galiausiai mokslininkai primena ir metodinius apribojimus. Cedars-Sinai medicinos centro dr. James Kirkland atkreipė dėmesį, kad biologiniai laikrodžiai vis dar tobulinami, o skirtingi metodai gali rodyti nevienodus rezultatus – vien žymens pokytis nebūtinai reiškia tikrą organizmo „atjaunėjimą“.

    Taip pat lieka neaišku, kokį poveikį ilgalaikis šių vaistų vartojimas turėtų sveikiems, normalaus svorio žmonėms. Preparatai gali sukelti nepageidaujamų reiškinių, ypač virškinamojo trakto, todėl turėtų būti vartojami pagal medicinines indikacijas.

    Kol kas atviras ir svarbiausias klausimas: ar epigenetinių rodiklių pokyčiai realiai virs papildomais gyvenimo metais geros sveikatos būklės.

  • Rudos dėmės ant rankų: ką jos reiškia ir kada verta pasitikrinti pas dermatologą

    Rudos dėmės ant rankų dažnai vadinamos „kepenų dėmėmis“, tačiau pavadinimas gali klaidinti. Paprastai tai yra plokšti, aiškiai apriboti odos pigmentiniai pakitimai, dažniausiai ovalo formos, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos.

    Tokios dėmės dažniausiai atsiranda ant plaštakų nugarėlių, dilbių, veido, pečių ar krūtinės viršutinės dalies – ten, kur oda daugelį metų buvo veikiama saulės. Jos paprastai neskauda ir neniežti, tačiau laikui bėgant gali tamsėti, didėti ar daugėti.

    Svarbiausia žinia – nepaisant pavadinimo, šie pakitimai paprastai nėra susiję su kepenų ligomis ar jų veiklos sutrikimais. „Kepenų dėmės“ – tai labiau buitinė formuluotė, nusakanti išvaizdą, o ne tikrą kilmę.

    Dažniausia jų priežastis – ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis. Veikiant saulei, oda gamina daugiau melanino (pigmento, lemiančio odos spalvą), o ilgainiui jis kai kuriose vietose gali kauptis netolygiai, sudarydamas tamsesnius plotus.

    Kas lemia dėmių atsiradimą

    Tokius pakitimus skatina ne tik intensyvus deginimasis per atostogas. Reikšmės turi ir kasdienė, atrodytų nedidelė saulės ekspozicija – pasivaikščiojimai, darbas lauke, buvimas lauke be apsaugos nuo saulės.

    Dėl to poveikis gali kauptis metų metus ir pasireikšti tik po ilgo laiko. Oda turi savotišką „atmintį“ – UV spindulių sukelti pokyčiai kartais išryškėja tik po daugelio metų.

    Nors šios dėmės dažnai siejamos su vyresniu amžiumi, jos nebūtinai atsiranda tik senjorams. Dažniausiai jos pastebimos vidutiniame amžiuje – po 40 ar 50 metų, tačiau žmonėms, kurie daug laiko praleido saulėje ar patyrė nudegimų, gali pasirodyti ir anksčiau, net po 30 metų.

    Kada dėmių ignoruoti nereikėtų

    Tipinės „senatvinės“ dėmės dažniausiai yra gerybinės ir savaime neviršta melanoma. Vis dėlto ne kiekvieną rudą odos pakitimą saugu automatiškai priskirti tik odos senėjimui.

    Kai kurie odos navikai, įskaitant melanomą, pradžioje gali priminti įprastą pigmentinę dėmę. Todėl verta atkreipti dėmesį į naujai atsiradusias ar besikeičiančias dėmes ir, kilus abejonių, pasikonsultuoti su dermatologu.

    Ar reikia gydymo ir kaip saugotis

    Dažniausiai gydymo neprireikia, nes šie pakitimai nėra pavojingi sveikatai. Tačiau daugeliui žmonių jos kelia estetinį diskomfortą, ypač kai ryškiai matomos ant rankų.

    Jei dėmės vargina, dermatologas gali pasiūlyti būdų, kaip sumažinti pigmentaciją – metodai parenkami pagal pakitimų tipą ir gylį. Svarbu vengti savarankiškų eksperimentų ir rinktis sprendimus tik pasitarus su specialistu.

    Visiškai sustabdyti odos senėjimo neįmanoma, tačiau naujų dėmių riziką galima mažinti. Pagrindas – reguliari apsauga nuo saulės: rekomenduojama rinktis plataus spektro priemones su SPF 30 ar didesniu ir tepti ne tik veidą, bet ir rankas bei dilbius.

    Apsaugą pravartu atnaujinti po maudynių, gausaus prakaitavimo ar ilgiau pabuvus lauke. Taip pat naudinga dėvėti odą dengiančius drabužius, vengti soliariumų ir riboti buvimą tiesioginėje saulėje, kai ji stipriausia.

    Galiausiai, verta reguliariai apžiūrėti rankų ir viso kūno odą. Ne kiekviena dėmė yra pavojinga, bet kiekvienas naujas ar kintantis pakitimas nusipelno dėmesio.

  • Skaidulų trūkumas gali priversti žarnyno bakterijas ardyti apsauginį gleivių sluoksnį

    Žarnyne gyvenančios bakterijos paprastai padeda skaidyti maisto medžiagas ir palaikyti imuninės sistemos darbą, tačiau jų elgesys priklauso nuo to, ką valgome. Nauji tyrimai rodo, kad kai mityboje trūksta skaidulų, dalis mikroorganizmų gali imti „maitintis“ nebe maistu, o žarnyno sieneles dengiančiu gleivių sluoksniu.

    Šis sluoksnis nėra atsitiktinis: jis veikia kaip apsauginė barjera tarp žarnyno turinio ir epitelio ląstelių. Gleivėse yra mucinų – baltymų, suteikiančių jai būdingą struktūrą ir padedančių atskirti audinius nuo mikroorganizmų bei įvairių medžiagų virškinamajame trakte.

    Jei bakterijos pradeda intensyviau naudoti šio sluoksnio sudedamąsias dalis kaip energijos šaltinį, apsauga gali susilpnėti. Toks pokytis teoriškai didina nepageidaujamų sąveikų tarp mikroorganizmų ir žarnyno ląstelių riziką.

    Į šį mechanizmą mokslininkai atkreipė dėmesį eksperimentuose su pelėmis: kai racione pritrūko skaidulų, buvo stebėta, kad bakterijos ima naudoti gleives kaip alternatyvų „kurą“. Kartu fiksuotas ir junginių, galinčių būti nepalankių organizmui, susidarymas.

    Kuo skaidulos svarbios ne tik virškinimui

    Skaidulos dažniausiai siejamos su reguliariu tuštinimusi ir vidurių užkietėjimo prevencija. Vis dėlto Prinstono universiteto mokslininkų darbai leidžia manyti, kad augalinės kilmės mitybos komponentai gali keisti ir tai, kokius cheminius junginius gamina žarnyno mikrobiota.

    Tyrėjai nagrinėjo fenolinius metabolitus – junginius, susidarančius iš kai kurių aminorūgščių, pavyzdžiui, tirozino ir fenilalanino. Dalis tokių metabolitų siejama su palankesniais procesais organizme, o kiti – su nepageidaujamais metaboliniais pokyčiais.

    Nustatyta, kad skaidulos ir tam tikri augaliniai baltymai gali paveikti, kaip žarnyno bakterijos panaudoja turimas maistines medžiagas. Dėl to gali kisti skirtingų metabolitų proporcijos.

    Taip pat pastebėta, kad mityba su pakankamu skaidulų kiekiu gali padėti riboti kai kurių potencialiai nepalankių junginių, tokių kaip p-krezolio sulfatas ir fenilo sulfatas, gamybą. Tyrimų rezultatai publikuoti moksliniuose žurnaluose „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) ir „Nature Metabolism“.

    „Skaidulas imituojantys“ baltymai ir jų vaidmuo

    Tyrimuose išskirtas dar vienas įdomus mitybos komponentas – augaliniai baltymai, kurių žmogaus organizmas nesuvirškina iki galo. Mokslininkai juos pavadino Prif (angl. proteins imitating fiber), tai yra „skaidulas imituojančiais“ baltymais.

    Kaip ir skaidulos, šie baltymai gali praeiti plonąją žarną ir pasiekti storąją, kur tampa maistu mikroorganizmams. Tyrėjų teigimu, skaidulos ir tokie baltymai gali veikti kartu – daryti įtaką mikrobiotos sudėčiai bei jos gaminamiems metabolitams.

    Akcentuojama ir jų derinio svarba: skaidulos, kaip manoma, riboja bakterijų polinkį naudoti paties organizmo audinių baltymus, o augaliniai baltymai suteikia papildomos „žaliavos“ bakterijų medžiagų apykaitai.

    Kiek skaidulų reikia ir kaip jas didinti saugiai

    Nors apie skaidulas kalbama vis dažniau, jų vis dar valgoma per mažai. Remiantis Lenkijos mitybos normomis, suaugusiajam rekomenduojama gauti apie 25 g skaidulų per dieną, o vidutinis suvartojimas šalyje nurodomas mažesnis.

    Skaidulų daugiausia suteikia įvairūs augaliniai produktai. Tekste pateikiami pavyzdžiai rodo, kad reikšmingą dalį normos gali sudaryti ir kasdieniai pasirinkimai: avietės, grikiai ar avižiniai dribsniai.

    Svarbu atsiminti, kad skaidulos būna skirtingos – tirpios ir netirpios vandenyje. Tirpios žarnyne gali sudaryti gelį ir, pavyzdžiui, sulėtinti kai kurių medžiagų pasisavinimą, o netirpios didina išmatų tūrį ir palaiko jų slinktį. Dėl to mityboje naudinga įvairovė, o ne vienas „skaidulų šaltinis“.

    Dar vienas praktinis momentas – skaidulų kiekį reikėtų didinti palaipsniui, ypač jei iki tol jų buvo mažai. Staigus didelis daržovių, sėklų ar ankštinių įtraukimas gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, pilnumo jausmą ar skausmus, nes skaidulas aktyviau fermentuoja bakterijos.

    Didinant skaidulų kiekį mityboje svarbus ir vanduo: skaidulos gali surišti skysčius virškinamajame trakte, todėl nepakankamas skysčių vartojimas gali pabloginti tuštinimosi problemas. Mokslininkai pabrėžia, kad reikalingi tolesni tyrimai, kurie tiksliau atsakytų, kaip mitybos pokyčiai veikia ilgalaikę žmogaus sveikatą.