Category: Technologijos

  • TVF įspėja Lenkiją: 7 proc. BVP deficitas ir auganti skola mažina erdvę investicijoms

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja, kad Lenkijos ekonomikos augimo modelis ima strigti, o didėjantis biudžeto deficitas ir skola gali riboti galimybes finansuoti investicijas bei pasirengimą būsimiems sukrėtimams.

    TVF regiono atstovas Europai Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje Carlosas Mulas-Granadosas interviu Lenkijos portalui WNP teigė, kad viešųjų finansų sektoriaus deficitas siekia apie 7 proc. BVP, o skola auga net ir ekonomikai vis dar plečiantis.

    Pasak jo, pastaraisiais metais išaugusios išlaidos – įskaitant gynybą, didesnius atlyginimus viešajame sektoriuje ir socialines išmokas – nebuvo lydimos atitinkamo pajamų augimo. Dėl to fiskaliniai „buferiai“ traukiasi tuo metu, kai įprastai turėtų būti atkuriami.

    TVF akcentuoja, kad išliekantys deficitai ir didėjanti skola ilgainiui kelia palūkanų naštą ir mažina erdvę investicijoms, kurios reikalingos produktyvumui didinti. Tai taip pat silpnina valstybės galimybes reaguoti į naujas krizes.

    Pigi darbo jėga nebėra pagrindinis kozirius

    TVF atstovas pabrėžia, kad vienas ryškiausių pokyčių – silpnėjantis Lenkijos pranašumas dėl darbo sąnaudų. Tai, jo vertinimu, daugiausia yra sėkmingos konvergencijos su Vakarų Europa rezultatas, o ne staigaus konkurencingumo žlugimo ženklas.

    Vis dėlto ilgainiui įmonėms bus vis sunkiau konkuruoti vien mažais vienetiniais darbo kaštais. Sektoriuose, kurių maržos laikėsi ant pigios darbo jėgos, spaudimas didės, jei neaugs produktyvumas arba veikla nepasuks į didesnės pridėtinės vertės segmentus.

    TVF atkreipia dėmesį ir į papildomus veiksnius, kurie silpnina ankstesnį augimo „variklį“: visuomenės senėjimą bei stiprėjančią konkurenciją eksporto rinkose.

    Inovacijos, kapitalas ir darbuotojai – trys kertiniai klausimai

    Pasak C. Mulas-Granadoso, Lenkijai svarbu ir toliau perimti technologijas iš užsienio, tačiau kartu vis labiau remtis savomis inovacijomis. TVF pažymi, kad inovatyvumas, matuojamas, pavyzdžiui, patentų skaičiumi, išlieka ribotas.

    Fondas ragina aiškiai įvardyti, kas stabdo inovacijų kūrimą ir jų pavertimą produktais: ar tai kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kapitalo prieinamumas, tyrimų ir plėtros pajėgumai, ar kliūtys diegiant naujus produktus rinkoje. Nustačius problemas, siūloma jas nuosekliai šalinti.

    Kaip vieną iš priemonių produktyvumui didinti TVF mini ir spartesnį dirbtinio intelekto diegimą įmonėse. Akcentuojama, kad nauda priklausys ne nuo to, kur sukuriamos pažangiausios technologijos, o nuo to, kaip plačiai ir efektyviai jas pritaikys verslas.

    Brangi energija ir fiskalinė drausmė – investuotojų testas

    TVF atkreipia dėmesį, kad aukštos energijos kainos daro spaudimą Lenkijos konkurencingumui – tai svarbu ir esamiems gamintojams, ir sprendžiant, kur investuoti į naujas gamyklas ar projektus. Energoimlūs sektoriai, įskaitant duomenų centrus, tampa ypač jautrūs kainoms.

    Fondas pabrėžia, kad energetikos transformacija reikalauja lėšų, o jos finansavimo kaštai gali mažinti trumpalaikę naudą iš pigesnės energijos ateityje. Todėl viešųjų finansų būklė tiesiogiai susijusi su galimybe vykdyti reikalingas pertvarkas.

    Kalbėdamas apie artimiausių metų prioritetus, TVF atstovas svarbiausiu žingsniu įvardijo viešųjų finansų stabilizavimą: vidutinio laikotarpio fiskalinės konsolidacijos planą, kuris kartu apsaugotų augimą skatinančias investicijas ir atkurtų rezervus netikėtiems sukrėtimams.

  • Kodėl miestuose beveik niekada nepamatome balandžių jauniklių: paaiškinta, kur jie slepiasi

    Balandžiai miestų gatvėse – kasdienis vaizdas, tačiau jų jauniklių dauguma žmonių nėra matę nė karto. Dėl to neretai kyla įspūdis, kad šie paukščiai „atsiranda“ jau suaugę, nors iš tiesų balandžiai peri ir augina jauniklius kaip ir kitos paukščių rūšys.

    Kaip rašoma „Futura Science“, priežastis gana paprasta: balandžių jaunikliai didžiąją laiko dalį praleidžia žmonėms sunkiai pasiekiamose vietose. Miestuose balandžiai lizdus dažniausiai krauna ten, kur jų beveik neįmanoma pastebėti iš gatvės.

    Šių paukščių protėviai buvo uolų ir skardžių gyventojai, todėl ir šiandien, jau prisitaikę prie miestų, jie renkasi „panašias“ vietas. Dažniausiai tai būna pastogių ertmės, karnizai, balkonų užkaboriai, plyšiai po stogais ar net ventiliacijos šachtos.

    Dar viena priežastis, kodėl balandžių jauniklių nematome: jie lizdo nepalieka, kol netampa labai panašūs į suaugusius paukščius. Kai jauniklis pagaliau išskrenda, praeivis jį dažnai palaiko tiesiog „eiliniu“ balandžiu.

    Kur dingsta balandžių jaunikliai

    Patelė dažniausiai padeda du kiaušinius ir tai gali kartoti kelis kartus per metus. Miesto sąlygomis, kai maisto netrūksta, balandžiai gali veistis beveik ištisus metus, o kai kurios poros jauniklius išveda net žiemą.

    Išsiritę balandžiukai į suaugusius visai nepanašūs: jie būna padengti gelsvu pūku, turi šviesesnį snapą ir tamsias akiduobes. Pirmosiomis dienomis jaunikliai visiškai bejėgiai ir priklausomi nuo tėvų.

    Tėvai jauniklius maitina pakaitomis, o pradžioje duoda vadinamąjį „paukščių pieną“ – specialų sekretą, kuris gaminamas gūžyje. Vėliau jaunikliai palaipsniui pratinami prie kieto maisto.

    Lizdą jaunikliai paprastai palieka maždaug po 30 dienų. Per tą laiką jų pūką pakeičia tamsesnės plunksnos, patamsėja snapas, o bendra išvaizda vis labiau primena suaugusius paukščius.

    Kaip atpažinti jauną balandį

    Kai jaunas balandis išskrenda iš lizdo, jis jau turi pilną plunksnų „komplektą“ ir gali pats susirasti maisto, nors kartais dar prašo lesalo iš tėvų. Dėl to mieste ir susidaro įspūdis, kad jauniklių tiesiog nėra.

    Vis dėlto atidžiau įsižiūrėjus skirtumų būna: jaunikliai dažnai turi tamsesnes akis, mažiau išsivysčiusią vaškinę snapo dalį ir blankesnį plunksnų atspalvį. O žmonės balandžiukus dažniau pamato tik tada, kai paukščiai lizdą susuka balkone ar kitoje lengvai prieinamoje vietoje.

  • Turkijoje rasti 4 000 metų senumo ąsotyje – unikalios, nykstančios gėlės sėklų pėdsakai

    Turkijoje, netoli Ankaros esančiame Gelbašio rajone, archeologai aptiko apie 4 000 metų senumo hetitų ąsotį, kuriame išliko retos gėlės sėklų liekanų. Šis augalas šiandien gamtoje auga tik vienoje vietovėje ir laikomas kritiškai nykstančiu.

    Apie radinį skelbiama, kad jis padarytas kasinėjant Külhüyük piliakalnį. Tyrėjai ąsotį rado viename didelio pastato kambaryje piliakalnio centre – indas buvo beveik sveikas, nors nulūžusi rankena ir apdaužyti kraštai.

    Botanikams augalas žinomas kaip Čichaciovo rugiagėlė (Centaurea tchihatcheffii). Vietos gyventojai ją vadina sevgi çiçeği – „meilės gėle“ – ir pabrėžia, kad natūraliai ji aptinkama tik Gelbašio apylinkėse.

    Mokslininkų teigimu, augalo išlikimas glaudžiai susijęs su tuo, kaip ir kada aplinkinėse žemėse dirbami laukai. Netinkamu metu atliekami žemės ūkio darbai gali sumažinti augalų galimybes subrandinti sėklas ir atsinaujinti.

    Kaip siūloma saugoti „meilės gėlę“

    Tyrimuose pažymima, kad dirvos arimas gali padėti didinti augalų tankį kitais metais, tačiau svarbiausia – laikas. Modeliavimas parodė, kad jei arimas atidedamas iki momento, kai augalai jau būna suformavę sėklas, populiacija turi daugiau galimybių atsikurti.

    Specialistai rekomenduoja saugomose teritorijose dirvą perarti tik po sėklų subrendimo – idealiu atveju tai daryti kas dvejus metus. Taip siekiama suderinti žemės naudojimą ir augalo apsaugą.

    Gelbašyje pradėtas gelbėjimo projektas

    Vietos valdžia jau ėmėsi priemonių: dar 2016 metais prie Mogan ežero, esančio tame pačiame Gelbašio regione, startavo specialus projektas. Jo metu teritorijos, kur auga ši gėlė, buvo aptvertos ir pradėta kryptingiau prižiūrėti žemės ūkio plotus.

    Projekte taip pat numatytas sėklų rinkimas ir jų sėjimas tinkamose vietose, kad augalo paplitimas neapsiribotų vien atsitiktinai išlikusiomis natūraliomis buveinėmis. Archeologinis radinys suteikia papildomą istorinį kontekstą, rodantį, kad šis augalas regione buvo žinomas jau prieš tūkstantmečius.

  • Kinija per 50 metų pasodino 66 mlrd. medžių: NASA fiksuoja poveikį klimatui, bet įžvelgia rizikų

    Kinija per beveik 50 metų pasodino apie 66 mlrd. medžių – tai viena didžiausių pasaulyje apželdinimo programų, skirta stabdyti dykumėjimą. Jos rezultatas – milžiniškas žaliasis „diržas“ aplink Takla-Makano dykumą Sindziange.

    Projektas pradėtas 1978 metais, kai buvo paleista programa „Trijų šiaurės“ apsauginiai miško želdiniai. Apie šios iniciatyvos padarinius rašo Science-et-vie.com, remdamasis mokslininkų vertinimais.

    Per programos įgyvendinimo laikotarpį šalies miškingumas, kaip teigiama, išaugo nuo 10 proc. iki daugiau nei 25 proc. 2024 metų lapkritį valdžia paskelbė užbaigusi 3 046 km ilgio žaliąjį ruožą aplink Tarimo baseiną.

    Šis žaliasis ruožas juosia Takla-Makano dykumą, kurios plotas siekia apie 337 tūkst. kv. km. Želdinimui rinktasi sausrai atsparūs augalai, o jauni sodiniai papildomai laistomi – tam pasitelkiama ir speciali technika bei dronai.

    NASA palydovai užfiksavo pokyčius

    2026 metų sausį tyrėjų grupė, vadovaujama profesoriaus Yuk Yung iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos, paskelbė tyrimą apie apželdinimo poveikį regiono klimatui. Mokslininkai analizavo daugiau nei 20 metų palydovinius stebėjimus.

    Anot tyrimo, apželdintos dykumos pakraščiuose teritorijos ėmė sugerti daugiau anglies dioksido, nei jo išskirti. Lietinguoju sezonu vietinė CO2 koncentracija, kaip nurodoma, sumažėjo maždaug nuo 416 iki 413 dalių milijonui.

    Tyrėjai taip pat fiksavo, kad vasaros kritulių kiekis regione padvigubėjo. Vienas galimų paaiškinimų – vėsinantis augalijos poveikis, galintis keisti vietines oro masių cirkuliacijos sąlygas.

    Kokias grėsmes kelia dykumos apželdinimas

    Nors apželdinimas gali turėti teigiamą poveikį klimatui, mokslininkai atkreipia dėmesį į vandens išteklių kainą. Medžiams ir krūmams reikia daug drėgmės, o regione kritulių mažai, o upių vanduo plačiai naudojamas žemės ūkyje.

    Hidrogeologai baiminasi, kad didėjantis vandens poreikis gali alinti požeminius rezervus, tarp jų ir susiformavusius ledynmečiu. Kai kurios prognozės leidžia manyti, kad iki XXI amžiaus pabaigos pagrindiniai šaltiniai gali reikšmingai sumenkti.

    Kitas klausimas – biologinė įvairovė. Didelio masto dykumos kraštovaizdžio keitimas gali sutrikdyti natūralias buveines, kuriose gyvena vabzdžiai, ropliai ir migruojantys paukščiai.

  • Ukrainos gandras per savaitę įveikė apie 1 200 km ir pasiekė Zambiją

    Vienas iš GPS siųstuvais sekamų jaunų Ukrainos baltųjų gandrų per savaitę nuskrido apie 1 200 km ir pasiekė Zambiją.

    Ornitologų stebima keturių gandrų grupė – Boj, Hartbit, Šikidim ir Stefanija – žiemojimui Afrikoje pasirinko skirtingas kryptis ir sustojimo vietas. Apie jų judėjimą pranešta Vakarų Ukrainos ornitologų draugijos įraše socialiniame tinkle „Facebook“.

    Didžiausią atstumą nuo lapkričio 10 iki 17 dienos įveikė Hartbit. Išvykęs iš Rukvos ežero apylinkių Tanzanijoje, jis skrido palei pietinę Tanganikos ežero dalį ir kirto sieną su Zambija.

    Vėliau gandras judėjo per Kasamos ir Čipatės rajonus, o paskutiniai GPS signalai fiksuoti prie Kafujės upės slėnio į vakarus nuo sostinės Lusakos.

    Kur per savaitę nuskrido kiti gandrai

    Boj per tą patį laikotarpį įveikė maždaug 700 km, judėdamas Tanzanijos pietų kryptimi per Dodomos, Iringos, Ndžombės ir Ruvumos regionus. Paskutinės jo koordinatės užfiksuotos į šiaurę nuo Songėjos miesto.

    Ornitologai pažymi, kad Boj palaipsniui pasiekė Pietų Tanzanijos aukštumas – vietoves, kur savanos pereina į kalvotas plynaukštes ir retmiškius.

    Stefanija tuo metu pasuko į Vakarų Pietų Sudaną. Per savaitę ji nuskrido apie 550 km, o naujausi signalai gauti iš vietovės į vakarus nuo Kuadžoko, netoli sienos su Vakarų Bahr el Gazaliu.

    Lėčiausiai judėjo Šikidim – jis Etiopijoje įveikė apie 250 km ir sustojo netoli Voliso miesto, maždaug 100 km į pietvakarius nuo Adis Abebos. Šiuo metu jis juda tik nedideliais atstumais aplink sustojimo vietą.

    Projektas leidžia migraciją stebėti internete

    Šie keturi jauni baltieji gandrai tapo plačiai sekami internete, nes dalyvauja moksliniame–aplinkosauginiame projekte, kuriame ant paukščių pritvirtinti lengvi GPS siųstuvai. Duomenys beveik realiu laiku pateikiami interaktyviame žemėlapyje.

    Anot ornitologų, gautas sekimo medžiagos kiekis svarbus ne tik visuomenės smalsumui patenkinti: jis padeda analizuoti migracijos maršrutus, sustojimo vietas ir veiksnius, galinčius daryti įtaką kelionei.

    Stebėtojai jau mato, kad net tos pačios rūšies jauni paukščiai gali rinktis skirtingą tempą, kryptį ir buveines – nuo sausų savanų iki drėgnų upių slėnių ar kalnuotų vietovių.

  • Wallenbergų investicijų padalinys įsigijo mažumos dalį Švedijos „deeptech“ įmonėje „Algoryx“

    Wallenbergų investicijų padalinys įsigijo mažumos dalį Švedijos „deeptech“ įmonėje „Algoryx“

    Švedijos finansų dinastijai priklausantis investicijų padalinys „Wallenberg Investments“ įsigijo mažumos dalį vietos „deeptech“ bendrovėje „Algoryx“, pranešė pati įmonė.

    Kiek tiksliai akcijų įsigyta, neatskleidžiama, tačiau pabrėžiama, kad tai – mažumos paketas.

    „Algoryx“ kuria programinę įrangą, kuri realistiškai simuliuoja robotų ir sunkiosios technikos elgesį realiame pasaulyje, o iš šių simuliacijų sugeneruoti sintetiniai duomenys naudojami dirbtiniam intelektui, valdančiam autonomines mašinas, apmokyti.

    Bendrovės technologijos apima fizikos simuliaciją ir programinius įrankius, skirtus technikos gamintojams, robotikos įmonėms, pramonės klientams bei kosmoso projektams Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje.

    Kur bus panaudotos naujos lėšos

    „Algoryx“ teigimu, pritrauktos lėšos bus nukreiptos komandos plėtrai, didesniems skaičiavimo pajėgumams ir spartesniems DI tyrimams bei naujos kartos produktų platformos vystymui.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad jos steigėjai ir darbuotojai išlieka daugumos savininkais.

    Įmonė įkurta kaip universiteto „spin-off“

    „Algoryx“ įkurta 2007 metais kaip Švedijos Umeå universiteto atžalinė įmonė.

    „Wallenberg Investments“ atstovas Alexas Basu pažymėjo, kad „Algoryx“ išskirtinumas – gili fizikos simuliacijos kompetencija ir glaudūs ryšiai su pramone, todėl investicija atitinka siekį remti technologijų lyderius, stiprinančius Europos pramonės atsinaujinimą ir konkurencingumą.

  • EU–INC ragina U. von der Leyen atsiimti „EU Inc“: valstybės, anot jų, išskiedė reformą

    EU–INC ragina U. von der Leyen atsiimti „EU Inc“: valstybės, anot jų, išskiedė reformą

    Iniciatyva EU–INC kartu su organizacija „Startups for Europe“ kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ragindamos atsiimti ir iš naujo pateikti pirminį „EU Inc“ pasiūlymą.

    Organizacijos teigia, kad Europos Sąjungos valstybių narių kompromisai susilpnino reformą, kuri turėjo tapti vienu svarbiausių ekonominių pokyčių startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms.

    Diskusijos dėl „EU Inc“ vyksta tuo metu, kai Helsinkyje renginyje „Slush“ susitinka Europos politikos formuotojai, įkūrėjai ir investuotojai. Po dvejus metus trukusios kampanijos dėl vieningo europinio įmonės standarto iniciatoriai tvirtina išliekantys pirminio Europos Komisijos modelio šalininkais.

    Pasak jų, Komisijos pasiūlytas pagrindas galėjo suteikti realią alternatyvą įmonės steigimui už Europos ribų ir leisti verslams pradėti veiklą bei plėstis pagal vieną bendrą europinį standartą.

    Tačiau 19 spalio dieną pateiktas Tarybos derybinis mandatas, anot iniciatorių, pakeitė ar išbraukė esmines nuostatas, nuo kurių priklauso, ar „EU Inc“ būtų patrauklus praktikoje.

    Kur, anot iniciatorių, susilpnėjo „EU Inc“

    Viena kritikos krypčių – laisvas registracijos vietos pasirinkimas. Nors steigėjams iš principo leidžiama pasirinkti, kur steigti įmonę, nacionalinėms institucijoms palikta daugiau erdvės tą pasirinkimą ginčyti tam tikrais atvejais, o tai, iniciatorių teigimu, didina teisinį neapibrėžtumą.

    Kita svarbi sritis – darbuotojų akcijų opcionai. Skelbiama, kad schema būtų ribojama iki 750 darbuotojų arba 150 mln. eurų apyvartos, taip paliekant už ribų sėkmingesnes, didesnes „scale-up“ įmones, kuriose tokios priemonės ypač svarbios.

    Taip pat kritikuojama tai, kad atsisakyta centrinio ES registro idėjos – išlieka 27 nacionaliniai registrai. EU–INC ir „Startups for Europe“ tai vadina fragmentacijos išlaikymu, kurį „EU Inc“ kaip tik ir turėjo mažinti.

    Dar viena, jų vertinimu, silpninanti korekcija – supaprastinto nemokumo mechanizmo atsisakymas. Skirtingos nemokumo taisyklės valstybėse narėse, anot jų, reiškia sudėtingesnį, brangesnį ir mažiau nuspėjamą įmonių uždarymo procesą investuotojams.

    „Ar steigėjas rinksis tai vietoj Delavero?“

    Organizacijos siūlo paprastą kriterijų, pagal kurį vertina iniciatyvą: ar įmonės steigėjas pasirinktų „EU Inc“ vietoj Delavero C-Corp modelio. Jų teigimu, pirminis Komisijos pasiūlymas šį testą išlaikė, o Tarybos mandatas – ne.

    EU–INC ir „Startups for Europe“ įspėja, kad skubėjimas tiesiai į galutines derybas (vadinamuosius trilogus) gali dar labiau įtvirtinti kompromisus, o ne grąžinti jau prarastas nuostatas. Jei procesas judės dabartine kryptimi, Europa, jų vertinimu, gali priimti tokį „EU Inc“, kurio steigėjai paprasčiausiai nenaudos.

    EU–INC bendraįkūrėjas ir investuotojas Andreasas Klinger pabrėžia, kad problema esą nėra vien reguliavimo tekstas. Jo teigimu, steigėjams reikia struktūros, kuri realiai palengvintų įmonių kūrimą, kapitalo pritraukimą ir plėtrą visoje Europoje.

    Anot iniciatorių, tikslas nėra atsisakyti „EU Inc“ idėjos – jie ragina Komisiją pasiūlymą atsiimti, iš naujo derėtis ir vėl pateikti pirminę versiją, kad reforma turėtų daugiau galimybių veikti praktikoje.

    Skelbiama, kad iniciatyvą remia daugiau nei 26 000 bendraautorių (co-signatories), o kampanijos tikslas nesikeičia: vienas europinis standartas, kurį steigėjai iš tiesų norėtų rinktis.

  • Europos technologijų lyderiai „Slush“ ragina politinių reformų: kapitalas, rinka ir reguliavimas

    Europos technologijų lyderiai „Slush“ ragina politinių reformų: kapitalas, rinka ir reguliavimas

    Daugiau nei 35 Europos technologijų įkūrėjai ir verslo lyderiai „Slush“ 2026 konferencijoje paskelbė bendrą deklaraciją, kuria ragina keisti ES technologijų politiką. Pasirašiusieji teigia atstovaujantys daugiau nei 100 mlrd. eurų bendrai įmonių vertei ir 115 000 darbo vietų.

    Deklaracijoje pabrėžiama, kad jų ambicija – kurti ir auginti technologijų bendroves Europoje, o žemynas esą turi visas prielaidas lyderystei: nuo mokslo iki pažangios gamybos, energetikos, aviacijos ir kosmoso, robotikos, kvantinių technologijų, klimato technologijų bei dirbtinio intelekto.

    Vienas iš argumentų – ES dalis pasaulinių mokslinių publikacijų sraute. Deklaracijoje nurodoma, kad ES tenka apie 22 proc. tokių publikacijų, kai JAV – 17 proc., tačiau Europa vis dar sunkiai šį potencialą paverčia pasaulinio masto technologijų lyderyste.

    Pasirašiusieji tikina, kad problema – ne talentų, technologijų ar kapitalo trūkumas, o politinės valios stoka. Dokumente išskiriami trys prioritetai, kurie, jų teigimu, leistų paspartinti Europos technologijų bendrovių augimą.

    Europos kapitalo mobilizavimas technologijų augimui

    Pirmasis siūlymas – kitaip nukreipti Europoje esantį kapitalą. Deklaracijoje teigiama, kad investicijų problemą lemia ne kapitalo stoka, o jo paskirstymas: namų ūkių santaupos Europoje viršija 12 trln. eurų, be to, reikšmingas lėšas valdo pensijų fondai ir instituciniai investuotojai.

    Anot pasirašiusiųjų, dalis šio kapitalo finansuoja inovacijas ir infrastruktūrą už Europos ribų, o vietos technologijų bendrovėms esą sudėtinga pritraukti didelius vėlyvesnės stadijos finansavimo etapus Europoje.

    Dokumente raginama sparčiau įgyvendinti Taupymo ir investicijų sąjungą. Taip pat siūloma daugiau investuoti į kritinę technologijų infrastruktūrą, įskaitant prieigą prie pažangiausio dirbtinio intelekto ir didesnius skaičiavimo pajėgumus Europoje.

    Vieningos rinkos užbaigimas per „EU Inc“

    Antrasis prioritetas – mažinti kliūtis, su kuriomis įmonės susiduria plėsdamos veiklą skirtingose ES šalyse. Deklaracijoje akcentuojama, kad verslui tenka prisitaikyti prie fragmentuotų įmonių steigimo, mokesčių ir darbo taisyklių.

    Kaip svarbus žingsnis įvardijama „EU Inc“ idėja – pasirenkama, skaitmeninei aplinkai pritaikyta europinė įmonės teisinė forma. Ji, pasak pasirašiusiųjų, leistų įsteigti įmonę vieną kartą ir veikti visoje ES be atskirų vietinių juridinių vienetų.

    Taip pat siūloma harmonizuoti darbuotojų akcijų opcionų taikymą ir investavimo procesus, o platesniu tikslu įvardijama gilesnė Europos kapitalo rinkų integracija, įskaitant visos Europos akcijų biržos idėją.

    Mažiau biurokratijos, bet tvirtesnė konkurencijos apsauga

    Trečioji kryptis – reguliavimo supaprastinimas, kartu stiprinant konkurencijos taisyklių laikymąsi. Deklaracijoje teigiama, kad inovacijas Europoje riboja ir pertekliniai administraciniai reikalavimai, ir dominuojančių platformų piktnaudžiavimas rinkos galia.

    Pasirašiusieji ragina mažinti biurokratiją ypač sparčiai besikeičiančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto srityje. Kartu jie siūlo nuosekliai taikyti Skaitmeninių rinkų aktą (DMA), kad didžiosios platformos nevaržytų prieigos prie svarbiausių skaitmeninių rinkų.

    Įsipareigojimas kurti Europoje

    Deklaracijos pabaigoje technologijų lyderiai žada dirbti su Europos Komisija ir nacionalinėmis vyriausybėmis, kad šie prioritetai virstų konkrečiais sprendimais. Technologinę lyderystę jie sieja ne tik su ekonomine gerove, bet ir demokratijos atsparumu bei politine nepriklausomybe.

    Tarp pasirašiusiųjų – įvairių Europos technologijų įmonių ir investicijų struktūrų vadovai bei įkūrėjai, įskaitant „Vinted“ vadovą Thomasą Plantengą, „Bolt“ įkūrėją Markusą Villigą, „Nord Security“ bendraįkūrėją Tomą Okmaną ir kitus.

  • DI tyrimų platforma „LATO“ pritraukė 4,7 mln. dolerių: automatizuos klientų ir ekspertų interviu

    DI tyrimų platforma „LATO“ pritraukė 4,7 mln. dolerių: automatizuos klientų ir ekspertų interviu

    DI valdoma rinkos tyrimų platforma „LATO“ pritraukė 4,7 mln. JAV dolerių pradinio etapo investiciją, kurią bendrai vedė „Air Street Capital“ ir „Axiom Partners“.

    Prie finansavimo taip pat prisidėjo „Y Combinator“, „Montis VC“ ir „Inception Fund“, o tarp angelų investuotojų minimas Paulas Grahamas bei kelių technologijų bendrovių bendraįkūrėjai.

    „LATO“ įkūrė Tymekas Staniszewskis ir Tien Chu. Įmonė kuria DI agentus, kurie gali atlikti klientų ir pramonės ekspertų interviu ir taip padėti investuotojams įvertinti verslus, rinkas bei augimo galimybes.

    Toks įrankis taikomas komerciniam „due diligence“ procesui, kai prieš investuojant reikia ne tik finansinių duomenų, bet ir atsakymų iš realių pirkėjų apie sprendimus, konkurentus bei rinkos spaudimą.

    Kaip veikia „LATO“ DI agentai

    Platforma siekia supaprastinti interviu etapą: DI agentai identifikuoja pašnekovus ir kalbina juos jų kalbomis, o gautas įžvalgas papildo publikuotais tyrimais ir pačių investuotojų vidiniais duomenimis.

    Taip investicijų komandos gali tikrinti prielaidas apie rinkos situaciją, konkurencinę padėtį ir planuojamą verslo augimą, ypač kai svarstoma plėtra į tarptautines rinkas.

    „LATO“ bendraįkūrėjas ir vadovas T. Staniszewskis pabrėžia, kad privataus kapitalo sandoriuose sprendimus dažnai diktuoja labai griežti terminai, todėl greitis gali būti lemiamas.

    Jo teigimu, DI agentai gali apklausti potencialius pirkėjus jų kalba ir palyginti atsakymus su fondo turimais duomenimis bei publikuota informacija, kad būtų aiškiau, kiek realistiški augimo planai.

    Kam naudingi įrašai ir transkriptai

    „LATO“ suteikia prieigą prie interviu įrašų ir transkriptų, todėl investicijų komandos gali peržiūrėti atsakymus, sugrįžti prie tyrimo vėliau ir naudoti jį ne tik vertinant sandorį, bet ir valdant portfelį.

    Tokios įžvalgos gali būti pasitelkiamos vertinant rinkos dydį, analizuojant konkurentus ar tikrinant kainodaros strategijas, įskaitant tai, kaip klientai reaguotų į kainų didinimą.

    Nuo pirmojo projekto starto „LATO“ vykdė ekspertų interviu tarptautinėse rinkose investicijų bendrovėms, tarp jų – „Verdane“, „Blume Equity“ ir „North Island“.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Gautas lėšas įmonė planuoja skirti inžinerijos, tyrimų ir pardavimų komandų plėtrai, taip pat produkto vystymui, kad DI agentai galėtų savarankiškai atlikti platesnį tyrimų spektrą.

    Nors pradžioje „LATO“ orientavosi į institucinius investuotojus, bendrovė taip pat svarsto pritaikymą konsultacijų įmonėms ir verslams, kurie prieš žengdami į naujas rinkas nori įvertinti paklausą.

  • Londone įsikūręs DI vaistų kūrimo startuolis „Boltz“ pritraukė 110 mln. dolerių

    Londone įsikūręs DI vaistų kūrimo startuolis „Boltz“ pritraukė 110 mln. dolerių

    London-based AI drug discovery startup Boltz has raised a $110m Series A funding round, less than a year after emerging out of stealth.

    Boltz is an AI research startup that develops AI models to speed up drug discovery.
    It was spun out of MIT in the US but is now located in London, employing 40 AI researchers in the capital’s King’s Cross district.

    Bessemer Venture Partners led the round, with existing investors including Andreessen Horowitz, Amplify Partners, Zetta Venture Partners and Obvious Ventures participating.

    New investors include Greycroft, F-Prime Capital, Hummingbird and Benchling, joining Nvidia, which also announced an investment earlier this year during Jensen Huang’s visit to the UK. It follows Boltz raising a $28m seed round at the start of the year.

    The startup builds software which helps pharmaceutical and biotech researchers design potential drugs and decide which candidates to test in labs.

    Its AI models can predict what protein and drug candidates look like when bound together, estimate how strongly they bind, and propose new molecules designed to bind to a target. It develops open-source AI models and other models through its own platform and API.

    At MIT, the co-founders released open-source AI models that matched the performance of closed-source models like DeepMind’s AlphaFold3.
    These models are now part of the default setting for early-stage drug discovery.

    Boltz has announced collaborations with Pfizer, GSK, Takeda and Bristol Myers Squibb.

    Revenue is generated through partnerships and providing access to its platform and models.

    It says it will use the funding to invest in compute and data, and expand its team.

    Boltz said: ‘We believe we are still just at the beginning of an exponential trajectory in model capabilities. Our upcoming models are already showing substantial improvements in the quality of the molecules they generate. Our long-term goal remains a world where a scientist can go from a therapeutic hypothesis to a human-ready molecule without leaving their computer. Reaching that goal will require further advances in the models and substantial investment in compute and data.”