CP v2

Category: Technologijos

  • Latvijos rinkimai: suskaičiavus 90 proc. balsų pirmauja premjero Kulbergso „Vieningasis sąrašas“

    Latvijoje tęsiamas parlamento rinkimų balsų skaičiavimas, o suskaičiavus apie 90 proc. biuletenių pirmauja premjero Andrio Kulbergso vedamas „Vieningasis sąrašas“. Centrinės rinkimų komisijos skelbiami tarpiniai duomenys rodo, kad ši politinė jėga surinko 35,44 proc. balsų.

    Antroje vietoje rikiuojasi dešinioji populistinė partija „Latvija pirmoje vietoje“, kuriai tenka 13,22 proc. balsų. Trečia – aljansas „Suvereni valdžia“ ir „Naujieji latviai“ su 11,73 proc., o toliau seka Nacionalinis susivienijimas (9,09 proc.), „Progresyvieji“ (7,24 proc.) ir „Naujoji vienybė“ (6,18 proc.).

    Pagal šiuo metu matomą mandatų pasiskirstymą „Vieningasis sąrašas“ galėtų gauti 41 vietą 100 narių Saeimoje. „Latvija pirmoje vietoje“ pretenduotų į 17 mandatų, „Suvereni valdžia“ ir „Naujieji latviai“ – į 15, Nacionalinis susivienijimas – į 11, „Progresyvieji“ – į 9, o „Naujoji vienybė“ – į 7.

    Daug dėmesio sulaukia situacija dėl 5 proc. barjero: Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, priklausiusi iki šiol valdžiusiai koalicijai, kol kas turi 4,62 proc. ir rizikuoja likti už parlamento borto. Dabartinėje valdančiojoje daugumoje taip pat yra „Vieningasis sąrašas“, Nacionalinis susivienijimas ir „Naujoji vienybė“.

    Jei rezultatai reikšmingai nepasikeis, trys koalicijos partneriai be Žaliųjų ir valstiečių sąjungos galėtų išlaikyti daugumą – iš viso apie 59 mandatus. Vien „Vieningajam sąrašui“ susivienijus su Nacionaliniu susivienijimu, skaičiuojama apie 52 vietas, o tai taip pat sudarytų aritmetinę daugumą.

    Galutinių išvadų skubėti daryti nereikėtų, nes balsai dar skaičiuojami, įskaitant Rygą ir Vidžemės regioną, o tai gali paveikti mandatų pasiskirstymą. Tuo metu Kuržemėje ir Latgaloje balsų skaičiavimas jau baigtas, tačiau dalyje apylinkių dar tikslinami atskirų kandidatų rezultatai.

  • „Atlas Copco Group“ Žemutinėje Silezijoje statys 5 600 kv. m gamyklą: ką reikš regionui

    Pramoninio nekilnojamojo turto vystytoja „Panattoni“ pranešė pradedanti gamyklos statybas Okmianuose, Žemutinėje Silezijoje. Objektas bus statomas pasaulinei pramonės įrangos gamintojai „Atlas Copco Group“ ir užims apie 5 600 kv. m.

    Projektas įgyvendinamas pagal BTS principą, kai pastatas projektuojamas ir statomas konkretaus nuomininko poreikiams. Tokia schema paprastai leidžia greičiau pritaikyti patalpas gamybos procesams, logistikai bei inžinerinėms sistemoms.

    Nauja gamykla pagal BTS modelį

    Pasak projekto iniciatorių, pastate bus sujungtos kelios funkcijos: gamyba, sandėliavimas ir administracinės bei buitinės patalpos. Taip pat numatyta atskira įrangos remonto ir aptarnavimo zona, svarbi klientų aptarnavimo greičiui ir atsarginių dalių srautams.

    „Lenkija „Atlas Copco Group“ yra svarbi rinka – nuosekliai plečiame čia veiklą jau daug metų. Investicija Okmianuose stiprina mūsų gamybos ir serviso pajėgumus, kad galėtume dar geriau atliepti klientų poreikius“, – sakė „Atlas Copco Group“ operacijų vadovas Szymon Zych.

    Planuojama, kad veikla naujoje vietoje galėtų startuoti 2027 metų antrąjį ketvirtį. Tokie terminai pramonės projektams dažniausiai priklauso nuo įrangos diegimo, darbuotojų parengimo ir tiekimo grandinės suderinimo.

    Kodėl Žemutinė Silezija traukia gamybą

    Žemutinė Silezija laikoma vienu stipriausių Lenkijos pramonės ir logistikos regionų, kur dažnai telkiasi tiek gamyba, tiek sandėliavimas. Investuotojams svarbūs keli veiksniai: išvystyta kelių infrastruktūra, kvalifikuota darbo rinka ir tiekėjų ekosistema.

    „Dar viena gamybinė BTS investicija Žemutinėje Silezijoje patvirtina, kad regionas pritraukia įmones, kurioms reikia konkrečiai veiklai pritaikytų objektų. Tokiuose projektuose kiekvienas pastato elementas turi būti suderintas su procesais“, – teigė „Panattoni“ atstovas Jakub Jankowiak.

    „Panattoni“ nurodo, kad per 15 metų Žemutinėje Silezijoje pristatė apie 2 500 000 kv. m pramoninio ploto. Iš jų beveik 442 000 kv. m sudarė BTS ir BTO projektai, kurie paprastai siejami su ilgesnio laikotarpio gamybos plėtra ir investuotojų įsipareigojimais.

  • Lenkijos jūrų uostai augina apsukas: daugiau laivų ir krovinių, o Gdanskas išlaikė lyderystę

    Laivų srautai ir tonažas vėl augo

    Lenkijos jūrų uostuose 2025 metais užfiksuotas nuosaikus augimas: į uostus įplaukė 20 300 laivų, tai yra 1,3 proc. daugiau nei metais anksčiau. Kartu didėjo ir aptarnautų laivų bendras tonažas – jų bendra keliamoji galia siekė 235,8 mln. tonų, arba 4,6 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Šie skaičiai rodo, kad po pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltų logistikos svyravų Baltijos regiono uostai išlieka svarbūs tiek žaliavų, tiek pramonės produkcijos, tiek konteinerių grandinėms. Didėjantis tonažas dažnai signalizuoja ne tik daugiau reisų, bet ir didesnius laivus arba geriau išnaudotą jų talpą.

    Krova kilo, didžiausia dalis – skystieji kroviniai

    2025 metais Lenkijos uostų krovos apimtys padidėjo 3,2 proc. iki 128,2 mln. tonų. Didžiausią dalį sudarė skystieji birieji kroviniai – 43,8 proc. visos krovos, po jų sekė sausieji birieji kroviniai (23,6 proc.) ir konteineriai (20,6 proc.).

    Tokia struktūra būdinga uostams, aptarnaujantiems energetikos ir chemijos produktų srautus, taip pat žemės ūkio bei pramonės žaliavas. Konteinerių dalis išlieka reikšminga, nes ji glaudžiai susijusi su mažmeninės prekybos, e. komercijos ir gamybos tiekimo grandinių stabilumu.

    Gdanskas pirmas, sparčiausiai augo Ščecinas

    Tarp svarbiausių šalies ekonomikai uostų didžiausias krovos šuolis 2025 metais fiksuotas Ščecine – 10,8 proc. Augimas registruotas ir Svinoujscėje (7,2 proc.) bei Gdanske (6,1 proc.), o Gdynėje krova smuko 11,2 proc.

    Nepaisant skirtingų dinamikų, Gdanskas išlaikė didžiausio Lenkijos uosto poziciją ir sugeneravo 58,8 proc. visų šalies uostų krovos apimčių. Gdynės dalis siekė 16,1 proc., Svinoujsčės – 15,4 proc., Ščecino – 8,6 proc.

    Statistika taip pat rodo augančią vietos vežėjų veiklą: 2025 metų pabaigoje Lenkijos laivybos įmonės ir operatoriai turėjo 83 laivų flotilę, kurios bendra keliamoji galia siekė 2,5 mln. tonų DWT. Jūrinio transporto laivynas per metus pervežė 7,1 mln. tonų krovinių – 6,3 proc. daugiau, o atliktas krovinių vežimo darbas padidėjo 12,4 proc.

    Uostams tai reiškia didesnį spaudimą infrastruktūrai, krantinių pajėgumams ir geležinkelių bei kelių pralaidumui, nes augant srautams svarbiausiu konkurenciniu pranašumu tampa greitis ir patikimumas. Baltijos regione tai ypač aktualu, nes krovinių srautai jautriai reaguoja į kainas, geopolitiką ir tiekimo grandinių persitvarkymą.

  • Strzelce Opolskie apylankos projektas pajudėjo: nauja DK94 trasa turėtų nukreipti tranzitą iš centro

    Pradėtos apylankos planavimo procedūros

    Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių direkcija GDDKiA (Opolės padalinys) paskelbė konkursą parengiamiesiems Strzelce Opolskie apylankos darbams. Projektas numatytas valstybinio kelio DK94 ruože ir yra vienas svarbiausių sprendimų, siekiant sumažinti tranzitinio srauto poveikį miestui.

    Skelbiama, kad konkursas tapo įmanomas po to, kai buvo pasirašytas susitarimas su Strzelce Opolskie savivaldybe dėl parengiamųjų darbų finansavimo. Taip pat sutarta, kad projektavimo biuro atranką organizuos būtent GDDKiA Opolės padalinys.

    Ką turės padaryti projektuotojai?

    Konkursą laimėjęs vykdytojas pirmiausia rengs techninę, ekonominę ir aplinkosauginę studiją, kurioje bus lyginami keli galimi trasos variantai. Tokia analizė paprastai apima ne tik techninius sprendinius, bet ir poveikį aplinkai, socialines pasekmes, eismo saugą bei ekonominį pagrįstumą.

    Vienas iš svarbiausių šio etapo rezultatų bus argumentuota rekomendacija, kurį trasos variantą pasirinkti. Remiantis ja, bus rengiami dokumentai, reikalingi gauti aplinkosauginį sprendimą, nuo kurio priklauso tolesni projektavimo ir statybos terminai.

    Kodėl apylanka miestui tapo prioritetu?

    Planuojamos apylankos ilgis turėtų siekti apie 9 kilometrus. Esminis tikslas aiškus: išvesti tranzitinį transportą iš miesto, kuriame eismas koncentruojasi DK94 atkarpoje ir daro tiesioginį poveikį centrui.

    GDDKiA atkreipė dėmesį, kad netoliese esantys A4 automagistralės mazgai Krapkowice, Kędzierzyn-Koźle ir Strzelce Opolskie lemia, jog uždarius A4 srautas nukreipiamas per Strzelce Opolskie. Tokiais atvejais miestas tampa alternatyviu koridoriumi, o eismas centre smarkiai sutrinka.

    „Analizuosime kelis realiai įgyvendinamus būsimos trasos variantus, o vieną iš jų rekomenduosime prašyme priimti aplinkosauginį sprendimą“, – teigiama GDDKiA pranešime.

  • „New York Times“: JAV ir Rusija tariasi dėl „Lukoil“ užsienio aktyvų pardavimo – kas ir kodėl domisi?

    JAV ir Rusijos atstovai kelis mėnesius neoficialiai aptarinėja galimą Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ užsienyje esančių aktyvų pardavimą, pranešė „New York Times“. Pasak leidinio, tema siejama su platesnėmis derybomis dėl karo Ukrainoje pabaigos ir galimų ekonominių „geros valios“ žingsnių.

    Anot publikacijoje cituojamų šaltinių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokią idėją aptarė susitikime Maskvoje 2026 metais rugsėjo 5 dieną su JAV pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jared’u Kushneriu. „New York Times“ teigimu, planas būtų pristatytas kaip signalas, kad Maskva pasirengusi sandoriams dar nepasibaigus karui.

    Kas būtų parduodama ir kodėl tai svarbu?

    „New York Times“ rašo, kad galimas sandoris apimtų įvairius „Lukoil“ aktyvus už Rusijos ribų: nuo naftos telkinių iki perdirbimo ir mažmeninės prekybos infrastruktūros. Minimos ir Europoje veikiančios naftos perdirbimo įmonės, taip pat kiti turto vienetai skirtinguose regionuose.

    Didžiausias dėmesys, anot leidinio, krypsta į Europoje esančias perdirbimo grandis, nes jos gamina dyzeliną ir reaktyvinį kurą. Šių produktų tiekimas pastaruoju metu išlieka jautrus geopolitikai, todėl bet kokie pokyčiai gali atsiliepti kainoms ir rinkos balansui.

    Pažymima, kad pats „Lukoil“ savo tarptautinio turto vertę šiais metais įvertino maždaug 20 milijardų JAV dolerių, tai yra apie 18 milijardų eurų. Tokios apimties sandoris būtų reikšmingas ne tik energetikos sektoriui, bet ir sankcijų politikai, nes potencialiai reikėtų reguliuotojų sprendimų bei leidimų.

    Kas gali būti pirkėjai?

    „New York Times“ nurodo, kad dėl galimo susitarimo, be kitų, domisi JAV investuotojas Toddas Boehly, taip pat du Artimųjų Rytų verslo subjektai. Leidinys taip pat mini JAV Tarptautinio vystymo finansų korporaciją (DFC) kaip vieną iš institucijų, stebinčių ir vertinančių scenarijus.

    „Sandoris padidintų JAV energetinį saugumą ir prisidėtų prie mažesnių energijos kainų vartotojams“, – sakė DFC atstovas, kurį cituoja „New York Times“.

    Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į galimus interesų konfliktų vertinimus, nes dalis minimų veikėjų esą turi politinių ir verslo ryšių su JAV politine aplinka. Vis dėlto pabrėžiama, kad viešai patvirtintų duomenų, jog JAV pasiuntiniai asmeniškai gautų naudos, nėra.

    Kokios kliūtys laukia ir ką tai reikštų rinkai?

    Net jei šalys politiškai sutartų dėl krypties, sandoriui tektų įveikti kelis barjerus: teisinį patikrinimą, sankcijų režimų suderinamumą ir atskirų valstybių leidimus, ypač jei kalbama apie strateginius energetikos objektus Europoje. Tokie procesai paprastai užtrunka, o sąlygos gali keistis priklausomai nuo karo Ukrainoje eigos.

    Energetikos rinkai tai būtų signalas, kad Maskva ieško būdų monetizuoti užsienio turtą ir tuo pačiu atverti kanalus ekonominiam dialogui. Tačiau bet koks realus poveikis degalų kainoms priklausytų nuo to, ar pasikeistų fiziniai tiekimo srautai, ar tik nuosavybės struktūra ir valdymas.

    Kol kas, remiantis „New York Times“, galutinis susitarimas nėra pasiektas, o derybos išlieka jautrios tiek politiškai, tiek reputaciškai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu labiau tikėtini signalai ir nutekėjimai, o ne greitas formalus sandorio paskelbimas.

  • Europos duomenų centrų rinka auga 20 proc.: investicijos traukiasi iš didžiųjų miestų, šansas Lenkijai

    Augantis skaičiavimo galios poreikis, kurį skatina dirbtinis intelektas ir debesijos paslaugos, keičia Europos duomenų centrų rinką. Konsultacijų bendrovės CBRE apžvalgoje „Europe Data Centres Q2 2026“ prognozuojama, kad iki 2026 metų pabaigos bendra sektoriaus galia Europoje gali pasiekti apie 13 GW, arba augti maždaug 20 proc. per metus.

    Rinkoje ryškėja dvi kryptys: didieji debesijos operatoriai vis dažniau stato objektus savo reikmėms, o colocation segmentas, kai galia nuomojama kitoms įmonėms, išlieka didžiausias pagal apimtį. CBRE skaičiuoja, kad colocation iki 2026 metų pabaigos gali siekti apie 8,7 GW, nors sparčiausiai augti turėtų vadinamieji hyperscalerių „self-build“ projektai.

    Naujos galios daugėja už FLAPD ribų

    CBRE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europoje įjungta apie 685 MW naujos duomenų centrų galios, beveik tris kartus daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Svarbiausia tendencija ta, kad didesnė dalis plėtros vis dažniau vyksta ne pagrindiniuose FLAPD regionuose (Frankfurte, Londone, Amsterdame, Paryžiuje ir Dubline), o mažesnėse bei „antrojo ešelono“ rinkose.

    Paklausa 2026 metų antrąjį ketvirtį, CBRE vertinimu, siekė apie 260 MW ir išliko panaši kaip ketvirtį prieš tai. Vis dėlto pirmą kartą daugiau nei pusė paklausos, apie 55 proc., teko rinkoms už FLAPD ribų, o tai signalizuoja struktūrinį poslinkį investuotojų sprendimuose.

    „Tai geras momentas stiprinti Lenkijos poziciją duomenų centrų sektoriuje. Šalis gali išlošti, jei investuotojams pasiūlys vietas su pakankama prijungimo galia, nes energijos prieinamumas yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis lokaciją“, – sakė CBRE atstovė Agnieszka Jankowska.

    Lenkijai svarbiausia – elektra ir tinklas

    CBRE vertinimu, Lenkijos duomenų centrų rinka šiuo metu gali siekti apie 200 MW, o iki 2030 metų bendra galia galėtų augti iki maždaug 500 MW. Didžiausia objektų koncentracija išliktų Varšuvos regione, tačiau investuotojai vis dažniau žvalgosi ir į kitus miestus, ypač jei galima greitai gauti reikiamą elektros įvadą.

    Bendrovė pabrėžia, kad patrauklios gali būti net 5–10 MW galios projektų vietos didžiųjų regioninių miestų centruose, o tolstant nuo didžiųjų aglomeracijų investuotojų lūkesčiai dėl galios paprastai didėja. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik sklypui ar pastatui, bet ir realiam tinklo pajėgumui bei prijungimo terminams.

    Vienu iš svarbiausių techninių kriterijų CBRE įvardija galimybę gauti maitinimą iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Toks dubliavimas mažina riziką, didina patikimumą ir yra itin svarbus tiek debesijos, tiek DI skaičiavimams, kai net trumpi sutrikimai gali sukelti didelius nuostolius.

    DI stumia rinką į šiaurę

    CBRE atkreipia dėmesį, kad duomenų centrų paklausą vis labiau lemia DI darbo krūviai, kuriems reikia didelės galios ir efektyvaus aušinimo. Dėl to auga vadinamųjų neocloud tiekėjų vaidmuo, t. y. infrastruktūros žaidėjų, kurie orientuojasi būtent į DI skaičiavimus.

    CBRE skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį neocloud operatorių užsakyta galia Europoje galėjo išaugti iki maždaug 420 MW, kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu siekė apie 89 MW. Šuolis rodo, kad rinka pereina nuo eksperimentų prie didesnių, ilgalaikių kontraktų, o duomenų centrų operatoriai vis dažniau pritaiko sutartis prie specifinių DI poreikių.

    Dalis suplanuotos ar jau užsakytos galios, pasak CBRE, koncentruojasi Šiaurės šalyse, kur atsinaujinančios energijos pasiūla dažnai didesnė, o kaina konkurencingesnė nei kitose Europos dalyse. Tai stiprina geografines permainas: investicijos juda ten, kur greičiau užtikrinamas stabilus ir didelis elektros tiekimas.

    Lenkijai tai reiškia aiškią kryptį: norint pasinaudoti iš FLAPD besitraukiančių investicijų banga, būtina spartinti tinklo plėtrą, trumpinti prijungimo procesus ir užtikrinti patikimą, dubliuotą maitinimą. Kuo greičiau šie veiksniai bus sutvarkyti, tuo realiau, kad nauji duomenų centrų projektai rinksis regioną kaip alternatyvą perkrautoms Vakarų Europos lokacijoms.

  • Nuo 2027 metų keičiamas estiškas CIT: mažiau lankstumo, daugiau kontrolės ir rizika dėl klaidų

    Lenkijoje nuo 2027 metų sausio 1 dienos planuojami reikšmingi vadinamojo estiško CIT pakeitimai. Šis modelis buvo kurtas kaip paskata įmonėms pelną palikti versle ir jį reinvestuoti, tačiau po spartaus populiarumo augimo valdžia siekia sugriežtinti taisykles ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką.

    Estiško CIT esmė išlieka ta pati: pelno mokestis įprastai atsiranda tada, kai pelnas faktiškai išmokamas akcininkams ar „ištraukiamas“ iš įmonės kitais būdais. Dėl to įmonėms, kurios pelną skiria plėtrai, atsiranda daugiau apyvartinių lėšų, tačiau mainais reikia itin tiksliai laikytis režimo sąlygų.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Vienas labiausiai apčiuopiamų pokyčių: įmonės nebegalės pereiti prie estiško CIT metų eigoje. Iki šiol tokia galimybė leido prisitaikyti prie pasikeitusių verslo aplinkybių, o ateityje pasirinkimą reikės planuoti iš anksto, paprastai siejant su mokestinių metų pradžia.

    Taip pat planuojama patikslinti taisykles dėl paslėptų pelno išmokėjimo formų, paskirstyto pelno ir su veikla nesusijusių išlaidų. Praktikoje tai reiškia daugiau situacijų, kai mokėtojas turės įrodyti, kad tam tikros išlaidos ar atsiskaitymai nėra netiesioginis pelno išmokėjimas akcininkui ar susijusiems asmenims.

    Kartu numatomas ir tam tikras palengvinimas dėl užimtumo reikalavimų: juos būtų galima atitikti derinant darbo sutartis su kitomis bendradarbiavimo formomis. Tai ypač aktualu verslams, kuriuose dalis funkcijų perkama kaip paslaugos.

    Kodėl formalumai taps kritiniai?

    Naujose nuostatose labiau akcentuojama drausmė ir kontrolė, o tai didina ir formalių klaidų kainą. Estiško CIT režime net ir techniškai atrodantys pažeidimai gali lemti teisės taikyti lengvatinį apmokestinimą praradimą, todėl mokesčių rizikos valdymas tampa tokia pat svarbia užduotimi kaip ir finansų planavimas.

    „Problema yra įstatyme įtvirtintas formalizmas ir pernelyg griežta sankcija, tai yra teisės taikyti režimą praradimas, dažnai su atgaliniu poveikiu“, – sakė mokesčių ekspertas Łukaszas Samojłowiczius.

    Ekspertų vertinimu, dažniausi rizikos taškai susiję su įmonės pertvarkomis, susijungimais, padalijimais, investicijomis į finansines priemones, taip pat su užimtumo ar kitų tinkamumo kriterijų įrodymu. Dėl to prieš pasirenkant režimą įmonėms rekomenduojama atlikti išsamų pasirengimo vertinimą ir peržiūrėti vidines procedūras.

    „Paslėptų išmokų“ ratas plečiamas

    Pokyčiai taip pat palies vadinamųjų paslėptų pelno išmokų apibrėžimą. Siekiama praplėsti atvejų ratą, kai atsiskaitymai tarp įmonės ir akcininko ar susijusių šalių gali būti prilyginti pelno paskirstymui, net jei formaliai tai atrodo kaip nuoma, licencijos ar paslaugų pirkimas.

    „Įmonėms teks daug atidžiau įsivertinti atsiskaitymus tarp bendrovės ir jos savininko“, – sakė Łukaszas Łukasikas.

    Tai reiškia, kad daugiau dėmesio teks skirti kainodarai, sutarčių sąlygoms ir realiam paslaugų turiniui, ypač kai sandoriai vyksta su susijusiais asmenimis. Įmonėms, kurios naudojasi akcininkų turtu ar paslaugomis, gali prireikti tvirtesnio dokumentavimo ir aiškesnio ekonominio pagrindimo.

    Abolicija už senas klaidas, bet mažiau laisvės ateičiai

    Projekte numatyta abolicija daliai įmonių, kurios anksčiau prarado teisę į estišką CIT dėl formalių pažeidimų, susijusių su įėjimu į režimą. Toks sprendimas gali sumažinti praeities rizikų naštą ir užkirsti kelią ypač skaudžioms pasekmėms tais atvejais, kai ginčas kilo dėl procedūrinių netikslumų.

    Vis dėlto kartu verslas neteks svarbaus lankstumo instrumento, tai yra galimybės pasirinkti estišką CIT metų eigoje. Dalis ekspertų teigia, kad problemą buvo galima spręsti paprasčiau, pavyzdžiui, aiškiau apibrėžiant procedūrą ir mažinant automatinio teisės praradimo riziką dėl apskaitos ar ataskaitų klaidų.

    Apibendrinant, estiškas CIT Lenkijoje neliks panaikintas, tačiau nuo 2027 metų numatomas aiškus posūkis į griežtesnę kontrolę. Įmonėms tai reiškia daugiau planavimo, kruopštesnį dokumentavimą ir didesnę kainą už, atrodytų, nedideles formalias klaidas.

  • „Anthropic“ skiria apie 90 mln. eurų DI inžinierių rengimui: tikslas – 10 000 specialistų iki 2027 metų

    Investicija į DI talentus

    DI sprendimus į verslą diegiančios bendrovės vis dažniau susiduria ne su technologijų, o su žmonių trūkumo problema. JAV startuolis „Anthropic“ paskelbė, kad į inžinierių rengimą investuos apie 90 mln. eurų ir kurs specialią mokymų programą, skirtą praktiniam DI diegimui organizacijose.

    Tokie planai atspindi platesnę rinkos kryptį: įmonės siekia greitai didinti produktyvumą, automatizuoti procesus ir gerinti klientų aptarnavimą, tačiau stokoja specialistų, kurie vienu metu suprastų ir IT infrastruktūrą, ir verslo logiką. Dėl to vis daugiau investicijų nukreipiama į perkvalifikavimą ir vidinius akademijų modelius.

    Kas yra „Claude Frontier Academy“

    „Anthropic“ nurodo, kad lėšos bus skirtos programai „Claude Frontier Academy“. Ji orientuota į vadinamuosius diegimo inžinierius, kurie geba pritaikyti DI sprendimus realiems procesams, integruoti juos su įmonių sistemomis ir užtikrinti, kad įrankiai duotų apčiuopiamą naudą.

    Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos bus apmokyta iki 10 000 specialistų iš „Anthropic“ partnerių ekosistemos, vadinamos „Claude Partner Network“. Kitaip tariant, tai bus talentų pipeline’as įmonėms, kurios jau dabar diegia arba ketina diegti DI sprendimus savo veikloje.

    Kaip vyks atranka ir mokymai

    Mokymai turėtų prasidėti intensyvia praktine simuliacija, imituojančia DI diegimą įmonėje, o dalyviai bus vertinami etapais. Sėkmingai išlaikę vertinimą pereis į stažuotę, kur programinės įrangos inžinieriai mokysis iš instruktorių ir spręs realius atvejus.

    Numatoma, kad pirmieji dalyviai sertifikatus turėtų gauti 2027 metų pradžioje. Tokia struktūra rodo, kad akcentuojami ne teoriniai kursai, o gebėjimas saugiai ir patikimai įdiegti DI sprendimus, užtikrinant kokybę, duomenų apsaugą ir veiklos tęstinumą.

    „Iš klientų ir partnerių nuolat girdime, kad reikia daugiau žmonių, kurie sujungtų įmonių technologijų išmanymą, verslo kontekstą ir aukščiausio lygio DI kompetenciją“, – sakė „Anthropic“ partnerystės padalinio strategijos ir operacijų vadovė Shambhavi Shambhavi.

    „Anthropic“ pastaruoju metu sparčiai plečiasi, nes vis daugiau bendrovių konkuruoja, kas greičiau ir plačiau įdiegs DI įrankius savo padaliniuose. Rinkoje taip pat daugėja lūkesčių, kad tokie žaidėjai kaip „Anthropic“ artimiausiu metu gali siekti viešo akcijų platinimo, o investicijos į talentus tampa svarbia augimo ir patikimumo dalimi.

  • Duomenų centrų bumas keičia Europos žemėlapį: kodėl Lietuvai svarbu energijos prieinamumas

    Augantis skaičiavimo galios poreikis, kurį spartina DI ir debesų kompiuterija, stumia į viršų Europos duomenų centrų rinką ir keičia jos geografiją. Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „CBRE“ prognozuoja, kad iki 2026 metų pabaigos bendra rinkos galia Europoje gali pasiekti apie 13 GW ir per metus išaugti maždaug 20 proc.

    Didžiausias tempas numatomas vadinamiesiems hyperscaler’iams, kai pasauliniai debesų operatoriai duomenų centrus stato savo reikmėms. Šio segmento galia, „CBRE“ vertinimu, gali augti apie 22 proc. per metus, o colocation – kai infrastruktūra nuomojama kitiems verslams – apie 18 proc.

    Nors colocation tempas kiek lėtesnis, šis modelis išlieka didžiausias pagal apimtį. Skaičiuojama, kad iki 2026 metų pabaigos colocation galia Europoje gali siekti apie 8,7 GW ir viršyti saviems poreikiams statomų objektų apimtį.

    Investicijos slenka į antrinius miestus

    „CBRE“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europoje pradėjo veikti apie 685 MW naujos duomenų centrų galios, tai yra beveik tris kartus daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Reikšminga dalis šių pajėgumų jau kuriama ne tik didžiausiuose tradiciniuose centruose, bet ir kitose Europos vietose.

    Toks poslinkis siejamas su paprastu veiksniu: investuotojams vis svarbiau, kur greičiau ir patikimiau galima užsitikrinti elektros įvadų galią. Duomenų centrai, ypač orientuoti į DI skaičiavimus, tampa itin energetiškai imlūs, o tinklų prijungimo terminai daugelyje šalių virsta kritiniu „butelio kakleliu“.

    „Tai tinkamas metas stiprinti regiono pozicijas duomenų centrų sektoriuje, jei galima pasiūlyti vietas su pakankama prijungimo galia“, – sakė „CBRE“ atstovė Agnieszka Jankowska.

    Ko ieško duomenų centrų plėtotojai?

    Renkantis vietą duomenų centrui, pirmuoju filtru tampa ne tik sklypas ar pastatas, bet ir elektros infrastruktūra. Rinkoje įsitvirtina reikalavimas turėti maitinimą iš dviejų nepriklausomų šaltinių, nes tai mažina riziką ir padeda pasiekti aukštesnius patikimumo standartus.

    „CBRE“ taip pat pažymi, kad investuotojams gali būti patrauklūs ir mažesni projektai, turintys 5–10 MW galią, ypač didesniuose regioniniuose miestuose. Tolstant nuo stambių urbanistinių centrų, dažnai tikimasi didesnių galios rezervų, nes svarbesni tampa masto ekonomijos ir infrastruktūros kaštai.

    DI banga papildomai pakelia kartelę, nes skaičiavimo apkrovos reikalauja ne tik daugiau elektros, bet ir pažangesnio aušinimo bei didesnio patalpų tankio. Dėl to auga ir spaudimas elektros tinklams, ir konkurencija dėl vietų, kur galima greitai gauti reikiamus prijungimus.

    Kodėl tai aktualu Lietuvai?

    Europos duomenų centrų rinkai plečiantis už didžiausių sostinių ribų, galimybių atsiranda ir mažesnėms šalims. Lietuvai ši tendencija aktuali dėl kelių priežasčių: augančio regiono poreikio debesų paslaugoms, didėjančių DI diegimų versle ir viešajame sektoriuje, taip pat dėl to, kad investuotojai vis dažniau vertina vietas, kuriose galima užtikrinti greitą prijungimą ir aiškias taisykles.

    Praktiškai tai reiškia, kad konkurencinis pranašumas formuojasi ten, kur suderinami keli dalykai: pakankama elektros įvadų galia, patikimas tiekimas iš dviejų krypčių, išplėtojamas tinklas, žemės pasiūla, greitos leidimų procedūros ir realios galimybės didinti pajėgumus ateityje.

    Todėl duomenų centrų bumas Europoje yra ne vien technologijų tema. Tai tampa infrastruktūros, energetikos ir investicijų politikos klausimu, nuo kurio priklausys, kurioje žemėlapio vietoje bus kuriama nauja skaitmeninė ekonomika.

  • Kenijos Krescento salos pamoka: 5 metus be plėšrūnų įstrigę gyvūnai susidūrė su ligomis ir badu

    Kenijoje, Naiša ežere esanti Krescento sala pastaruosius penkerius metus tapo netikėtu gamtos eksperimentu: čia įstrigę laukiniai gyvūnai gyvena beveik be didžiųjų plėšrūnų, tačiau jų kasdienybė toli gražu neprimena rojaus. Mokslininkai fiksuoja augančias problemas, susijusias su maisto trūkumu, buveinių nykimu ir ligomis.

    Krescento sala yra netoli Nairobio, o jos unikalumas tas, kad anksčiau ji periodiškai virsdavo pusiasaliu. Kai vandens lygis nukrisdavo, susiformuodavo sausumos „tiltas“, kuriuo gyvūnai galėdavo pasiekti krantą ir migruoti ieškodami maisto.

    Situacija smarkiai pasikeitė 2020 metais, kai ežero vandens lygis pakilo tiek, kad sąsmauka atsidūrė po vandeniu. Nuo tada kelias į žemyną nebeatsivėrė, o dalis populiacijų liko tarsi spąstuose, negalėdamos natūraliai persiskirstyti.

    Į salą vėliau atvykę tyrėjai vertino ilgalaikės izoliacijos poveikį ir pažymėjo, kad didžiųjų plėšrūnų čia nėra. Nors saloje aptinkama smulkesnių plėšrūnų, jie didelės įtakos stambesniems žolėdžiams paprastai nedaro, todėl nemažai gyvūnų išgyvena ir dauginasi.

    Saloje pastebima įvairių žolėdžių, įskaitant zebrų, antilopių ir kitų rūšių, taip pat minimi žirafų bei begemotų individai. Tačiau gausesnės populiacijos reiškia ir didesnį spaudimą augalijai, kuri ribotoje teritorijoje nespėja atsinaujinti.

    „Ilgalaikis didžiųjų plėšrūnų nebuvimas, tikėtina, prisidėjo prie nuolatinio salos žolėdžių daromo spaudimo augalijai“, – sakė tyrėjai.

    Specialistų vertinimu, kai gyvūnai negali palikti teritorijos, ganymas tampa nuolatinis ir pernelyg intensyvus. Tai spartina augalijos degradaciją, mažina augalų įvairovę ir ilgainiui gali destabilizuoti visą ekosistemą, nes mažėjant pašaro kiekiui blogėja ir pačių gyvūnų būklė.

    Be maisto stygiaus, tyrėjai atkreipė dėmesį į sveikatos problemas. Buvo užfiksuota nežinomos kilmės susirgimų atvejų, o vieno nugaišusio gyvūno apžiūra parodė plaučių ir kepenų pažeidimus, būdingus bakterinei infekcijai.

    Kartu pabrėžiama, kad be išsamesnių tyrimų galutinai patvirtinti tikslios priežasties neįmanoma. Vis dėlto tokie signalai rodo, kad uždaroje erdvėje ligos gali plisti greičiau, ypač kai gyvūnų tankis išauga, o mityba prastėja.

    Mokslininkų teigimu, situacija dar gali būti valdoma, tačiau tam reikia nuoseklaus stebėjimo ir sprendimų, kurie mažintų spaudimą augalijai. Tarp aptariamų priemonių minimas nuolatinis populiacijų ir augalijos monitoringas, buveinių atkūrimas bei laikinas gyvūnų patekimo į jautriausias teritorijas ribojimas.

    Kiti keliai, pavyzdžiui, nuolatinio ryšio su žemynu atkūrimas ar plėšrūnų sugrąžinimas, vertinami kaip gerokai rizikingesni. Tokie sprendimai galėtų turėti sunkiai prognozuojamų pasekmių tiek pačioms populiacijoms, tiek vietos žmonėms bei turizmui.