CP v2

Category: Technologijos

  • „Microsoft“ esą išmetė naują „Fallout“ žaidimą: kas nutiko ir kodėl tai svarbu gerbėjams?

    „Microsoft“ esą išmetė naują „Fallout“ žaidimą: kas nutiko ir kodėl tai svarbu gerbėjams?

    Neoficiali informacija rodo, kad „Microsoft“ galėjo atšaukti dar nepaskelbtą žaidimą, kuriamas „Fallout“ visatoje. Teigiama, jog projektas buvo vystomas vienoje iš „Xbox“ padalinių studijų, tačiau už jį tiesiogiai neatsakė „Bethesda“.

    Apie galimai nutrauktą kūrinį savo laidoje prabilo žaidimų industrijos žurnalistas Jeffas Gerstmannas. Pasak jo, projektas buvo susijęs su „Fallout“ prekės ženklu, bet tai nebuvo „Bethesda“ pagrindinės komandos darbas.

    „Šis projektas, kiek man žinoma, taip ir nepamatys dienos šviesos“, – sakė Jeffas Gerstmannas.

    Kol kas nėra požymių, kad kalba būtų apie senesnių dalių perleidimus ar atnaujintas versijas. Pastaraisiais metais rinkoje pastebima tendencija, kai didieji leidėjai atsargiau vertina vidutinio biudžeto projektus ir dažniau koncentruojasi į mažesnį skaičių didelių, ilgalaikių serijų.

    Ši žinia sutampa su platesniu „Xbox“ strategijos persitvarkymo fonu, kai resursai vis dažniau nukreipiami į svarbiausius prekės ženklus. Tokiame kontekste šalutinis „Fallout“ projektas galėjo būti įvertintas kaip per rizikingas ar dubliuojantis kitus planus, ypač jei buvo ankstyvoje stadijoje.

    Diskusijas pakurstė ir spėlionės dėl „Obsidian Entertainment“, kuri anksčiau sukūrė gerbėjų itin vertinamą „Fallout: New Vegas“. Vis dėlto viešojoje erdvėje pasirodę teiginiai vieni kitiems prieštarauja, o dalis šaltinių yra paneigę, kad konkrečiai „Obsidian“ šiuo metu kuria naują „Fallout“.

    Tuo pat metu didžioji serijos ateitis, panašu, ir toliau priklauso „Bethesda“ planams. Studija viešai yra patvirtinusi, kad ilgalaikėje perspektyvoje numatomas „Fallout 5“, tačiau prioritetu išlieka „The Elder Scrolls 6“, todėl naujos pagrindinės „Fallout“ dalies gali tekti laukti ilgai.

    Tokia pauzė ypač juntama dabar, kai susidomėjimas „Fallout“ ženklu išaugo po sėkmingos ekranizacijos. Mažesnis ar išorinio padalinio kuriamas žaidimas galėjo užpildyti leidybos spragą, tačiau šiuo metu „Microsoft“ šių pranešimų nekomentuoja.

    „Fallout“ serija pradėta 1997 metais, kai pirmasis žaidimas pasiūlė izometrinį vaizdą ir ėjimais paremtą kovos sistemą. Vėliau teisės perėjo „Bethesda“, o nuo „Fallout 3“ serija įsitvirtino kaip pirmojo asmens perspektyvos vaidmenų žaidimų milžinė.

  • „Sony“ nuo 2028 metų stabdys žaidimus diskuose: gerbėjai priminė jų pačių 2013 metų pašaipą

    „Sony“ nuo 2028 metų stabdys žaidimus diskuose: gerbėjai priminė jų pačių 2013 metų pašaipą

    „Sony“ pranešimas, kad nuo 2028 metų sausio ketinama nutraukti „PlayStation“ žaidimų leidybą fiziniuose diskuose, sukėlė audringą reakciją bendruomenėje. Socialiniuose tinkluose ir forumuose žaidėjai masiškai dalijasi 2013 metų vaizdo įrašu, kuriame „Sony“ pašiepdavo panašias idėjas ir akcentavo paprastą žaidimų skolinimąsi.

    Fiziniai leidimai daugelio žaidėjų akyse siejasi ne tik su kolekcionavimu, bet ir su nuosavybės jausmu. Skaitmeninėje rinkoje pirkėjas dažniausiai įgyja licenciją, todėl išlieka baimė dėl kainų svyravimų, galimų licencijų sustabdymo ar žaidimų dingimo iš parduotuvės pasiūlos.

    Diskusijose dažnai minimas ir galimo monopolio klausimas, jei didžioji dalis pirkimų persikels į „PlayStation Store“. Žaidėjai nuogąstauja, kad tuomet gamintojas turės daugiau galios nustatyti kainodarą, riboti nuolaidas ar keisti turinio prieinamumą pagal regionus.

    2013 metų vaizdo įrašas sugrįžo

    Grįžusio dėmesio centre atsidūrė trumpas, maždaug 21 sekundės „Sony Interactive Entertainment“ vaizdo įrašas iš E3 laikotarpio, kuriame demonstruojama, kaip lengva paskolinti „PlayStation 4“ žaidimą: tiesiog paduoti dėžutę draugui. Tuo metu tai buvo aiški priešprieša griežtesnėms konkurentų idėjoms, kurios buvo siejamos su papildomais apribojimais.

    Dabar komentarų tonas pasikeitė iš esmės.

    „Tapote tuo, iš ko patys juokėtės“, – rašė vienas nusivylęs gerbėjas.

    Kiti internautai ironizuoja, kad norėtų panašaus instruktažo jau būsimai „PlayStation“ kartai, tik šįkart apie tai, kaip skolinti skaitmeninį pirkinį. Dalis bendruomenės situaciją apibendrina trumpomis, emocingomis frazėmis, vadindami tai vienos eros pabaiga.

    Kodėl rinka stumiama į skaitmeną

    „Sony“ tokį posūkį aiškina kintančiais vartotojų įpročiais: vis daugiau žaidimų įsigyjama skaitmeniniu būdu, o konsolių ekosistemos vis labiau remiasi internetinėmis paslaugomis. Pastaraisiais metais industrija taip pat sparčiai perėjo prie didelių atnaujinimų po išleidimo, sezoninių modelių ir nuolat pildomo turinio, kas natūraliai palankiau skaitmeninei distribucijai.

    Kita medalio pusė – infrastruktūra ir išlaidos. Diskų gamyba, logistika, prekybos tinklų maržos ir sandėliavimas kainuoja, o skaitmeninė prekyba leidžia gamintojams geriau kontroliuoti pardavimus, analitiką ir reklamą platformos viduje.

    Ką tai reiškia žaidėjams ir konkurentams

    Jei planai bus įgyvendinti, daliai pirkėjų sumažėtų galimybės rinktis, kaip įsigyti žaidimą, o naudotų žaidimų rinka susitrauktų. Tai ypač aktualu žaidėjams, kurie fizinius leidimus perka dėl galimybės vėliau perparduoti, keistis ar tiesiog išsaugoti kolekcijoje.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje aptarinėjami ir neoficialūs signalai, kad panašia kryptimi gali žvalgytis ir „Microsoft“, nors konkrečių, galutinių sprendimų dažnai lydi nutekėjimai bei skirtingos interpretacijos. Kol kas didžiausiu fizinių laikmenų ramsčiu konsolių rinkoje laikoma „Nintendo“, kuri tradiciškai remiasi kartridžais ir šį modelį tęsia savo platformų ekosistemoje.

    Industrijos kryptis vis aiškesnė: skaitmeninė distribucija tampa standartu, o fiziniai leidimai – nišiniu produktu kolekcionieriams. Vis dėlto būtent dėl nuosavybės, išsaugojimo ir vartotojų teisių klausimų šis pokytis greičiausiai ir toliau išliks viena karščiausių temų tarp konsolių gerbėjų.

  • Path Tracing žaidimuose išbandytas iki galo: vaizdas stulbina, bet kaina skaudi

    Path Tracing žaidimuose išbandytas iki galo: vaizdas stulbina, bet kaina skaudi

    Per pastaruosius kelerius metus žaidimų grafikoje įsitvirtino dvi svarbios kryptys: spindulių sekimas (ray tracing) ir dar pažangesnis path tracing. Pastarasis dažnai vadinamas tiksliausiu būdu imituoti šviesos sklidimą virtualioje aplinkoje, tačiau jo nauda ne visada vienodai akivaizdi kiekviename žaidime.

    Path tracing iš esmės simuliuoja, kaip šviesa nuo įvairių šaltinių keliauja scenoje, atsispindi, lūžta ir pasklinda, todėl šešėliai, atspindžiai ir bendras apšvietimas tampa artimesni realybei. Skirtumai dažniausiai ryškiausi sudėtingose scenose, kur gausu blizgių paviršių, stiklo, dūmų ar kontrastingo apšvietimo.

    Tokių sprendimų proveržį žaidėjai ypač pastebėjo, kai path tracing buvo pradėtas diegti dideliuose atnaujinimuose ir aukščiausios klasės vaizdo plokščių profiliuose. Kartu tai tapo ir savotišku pramonės standartu, kuriuo gamintojai demonstruoja technologines galimybes, nors praktinis pritaikymas priklauso nuo našumo.

    Viename naujausių bandymų „Youtube“ kanalo MxBenchmarkPC autorius patikrino, kaip path tracing veikia šiuolaikiniame šaudyklių žanro žaidime Doom: The Dark Ages. Teste lygintas vaizdas su įjungtu ir išjungtu path tracing, vertinant ne tik grafikos pokyčius, bet ir kadrų dažnio kritimą.

    Įjungus path tracing, vaizdas tampa gilesnis ir natūralesnis: apšvietimas tolygiau „užpildo“ sceną, o šešėliai ir atspindžiai atrodo tikslesni. Vis dėlto kartu matomas ir ryškus našumo smūgis, kuris šaudyklių žanre ypač skausmingas, nes aukštas kadrų dažnis tiesiogiai veikia valdymo pojūtį ir reakcijos laiką.

    „Įjungus path tracing, kadrų dažnis krenta tiek, kad daliai žaidėjų tai bus per didelė auka dėl gražesnio vaizdo“, – sakė testą atlikęs turinio kūrėjas.

    Praktikoje tokie rezultatai nestebina: path tracing yra itin resursų reikalaujanti technologija, todėl dauguma žaidėjų dažnai renkasi kompromisą. Dažniausias sprendimas yra palikti klasikinį ray tracing arba visai atsisakyti papildomų efektų, kad būtų išlaikyta stabili sparta, ypač didelės raiškos ekranuose.

    Gamintojai bando tai sušvelninti įvairiomis mastelio keitimo ir kadrų generavimo technologijomis, tačiau galutinis pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo konkrečios vaizdo plokštės ir to, ką žaidėjas vertina labiau: maksimalų realizmą ar maksimalų sklandumą. Todėl path tracing šiandien daugeliui lieka „premium“ funkcija, kuri gražiai atrodo demonstracijose, bet ne visada tinka kasdieniam žaidimui.

  • Assassin’s Creed Black Flag Resynced jau turi premjeros laiką: kada parsisiųsti ir kokio PC reikės?

    Assassin’s Creed Black Flag Resynced jau turi premjeros laiką: kada parsisiųsti ir kokio PC reikės?

    Po daugiau nei 10 metų pertraukos į žaidėjų ekranus grįžta Assassin’s Creed IV: Black Flag, o atnaujinta versija pavadinta „Assassin’s Creed Black Flag Resynced“. Leidėjas „Ubisoft“ patvirtino, kad žaidimas pasirodys 2026 metų liepos 9 dieną.

    „Assassin’s Creed Black Flag Resynced“ bus išleistas PC ir dabartinės kartos konsolėms. PC platformoje žaidimas pasirodys per „Steam“, „Epic Games Store“ ir „Ubisoft Connect“, taip pat bus pasiekiamas per „GeForce Now“, o konsolėse – per PlayStation 5 ir Xbox Series X bei S.

    Premjeros laikas skirsis priklausomai nuo platformos, todėl daliai žaidėjų startas gali įvykti skirtingomis valandomis. Tokia praktika įprasta didelėms pasaulinėms leidyboms, kai leidėjai premjerą derina pagal laiko juostas ir serverių apkrovas.

    Išankstinį atsisiuntimą konsolėse jau galima pradėti tiems, kurie įsigijo skaitmeninę žaidimo versiją iš anksto. Tuo metu PC žaidėjams išankstinis parsisiuntimas numatytas 2026 metų liepos 7 dieną nuo 16:00.

    Dalis Xbox žaidėjų tradiciškai naudojasi regiono pakeitimu į Naująją Zelandiją, kad prie žaidimo prisijungtų anksčiau. Šiuo atveju tai gali leisti pradėti žaisti 2026 metų liepos 8 dieną nuo 14:00, tačiau tokia praktika priklauso nuo platformos taisyklių ir gali neveikti visais atvejais.

    PlayStation 5 situacija sudėtingesnė, nes ankstyvam startui paprastai reikia ne tik pakeisti regioną, bet ir turėti tos šalies paskyrą bei pirkti žaidimą atitinkamo regiono „PlayStation Store“. Tai reiškia, kad vien nustatymų pakeitimo gali nepakakti.

    „Ubisoft“ taip pat paskelbė kompiuterio reikalavimus, suskirstytus pagal raišką, kadrų dažnį ir grafikos nustatymus. Įvardijami 1080p prie 30 ir 60 kadrų per sekundę, 1440p bei 4K scenarijai, taip pat atskirai akcentuojami spindulių sekimo režimai ir vaizdo mastelio keitimo sprendimai.

    Tokie profiliai rodo, kad žaidimas taikosi į platų kompiuterių spektrą, bet aukštesnei raiškai ir 60 kadrų per sekundę greičiui reikės gerokai galingesnės vaizdo plokštės. Praktikoje svarbiausia atkreipti dėmesį ne tik į procesorių ir vaizdo plokštę, bet ir į RAM kiekį bei SSD, nes šiuolaikiniai žaidimai vis dažniau optimizuojami greitam duomenų nuskaitymui.

  • Rusija telkia dronų ir specnazo pajėgas prie Kachovkos rezervuaro: Ukrainos karinis įvardijo kliūtį

    Ukrainos žvalgyba fiksuoja požymius, kad Rusija gali didinti pajėgas buvusio Kachovkos vandens telkinio teritorijoje Chersono srityje. Pasak Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovo, kalbama apie galimus bepiločių sistemų padalinius ir specialiųjų operacijų karius.

    Ši teritorija po Kachovkos užtvankos sunaikinimo tapo specifine zona: dalis buvusio dugno išdžiūvo, kraštovaizdis pasikeitė, o judėjimo maršrutai gali būti permąstomi. Tačiau Ukrainos pusė pabrėžia, kad net ir tokiomis sąlygomis pagrindinis natūralus barjeras išlieka Dnipro upė.

    Dnipro upė – lemiamas barjeras

    Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmitras Pletenčiukas viešai teigė, kad bet kokie bandymai aktyviau veikti šiame ruože susiduria su fundamentalia kliūtimi. Jo vertinimu, forsavimas ir ypač logistikos palaikymas per Dnipro upę išlieka itin sudėtingas uždavinys.

    „Istorinis atsvaras čia yra Dnipro upė. Tokio vandens telkinio forsavimas yra sudėtingas, o net ir persikėlus išlaikyti tempą bei logistiką per Dnipro upę yra labai sunku“, – sakė D. Pletenčiukas.

    Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos nuolat vykdo žvalgybą ir ieško silpnų vietų, tačiau vien „dairymasis“ į šią zoną dar nereiškia, jog tai artimiausiu metu kardinaliai pakeis situaciją pietų kryptimi.

    Chersono apšaudymų fonas

    Karinis atstovas taip pat akcentavo, kad Rusija toliau smogia Chersonui ir jo apylinkėms, o taikiniais neretai tampa civilinė infrastruktūra. Pasak jo, tai apima smūgius viešajam transportui, degalinėms ir kitiems objektams, kurie neturi tiesioginės karinės reikšmės.

    Tokio pobūdžio atakos išlieka viena didžiausių grėsmių civiliams pietų Ukrainoje, ypač prie fronto esančiuose miestuose. Ukrainos institucijos nuolat ragina gyventojus laikytis saugumo rekomendacijų ir reaguoti į oro pavojaus signalus.

    Kas keičiasi dėl dronų

    Pastaraisiais mėnesiais kovos pietų Ukrainoje vis labiau susijusios su bepiločių naudojimu žvalgybai ir smūgiams, o tai daro įtaką ir planuojamoms operacijoms prie vandens kliūčių. Dronai leidžia greičiau aptikti judėjimą, koreguoti ugnį ir atakuoti logistiką, todėl persikėlimas per upę tampa dar rizikingesnis.

    Ukrainos pusė pabrėžia, kad bet kokie bandymai stiprinti Rusijos grupuotę buvusio Kachovkos rezervuaro rajone turi būti vertinami kompleksiškai: svarbūs ir reljefo pokyčiai, ir Dnipro vandens kliūtis, ir intensyvi abiejų pusių žvalgyba ore.

  • Kijeve suprastėjo oro kokybė: priežastys ir ką gyventojai gali padaryti, kol situacija gerėja

    Kijeve liepos 3 dieną užfiksuotas pastebimas oro kokybės pablogėjimas. Apie tai pranešė Kijevo miesto valstybinė administracija, nurodžiusi, kad ryte padidėjo prizeminio ozono koncentracija ir ore esančių kietųjų dalelių, vadinamų dulkėmis, kiekis.

    Administracijos teigimu, ozono lygio augimą sustiprina neįprastai karšti orai. Esant karščiui ir intensyviai saulei, mieste esantys teršalai, ypač iš transporto, lengviau dalyvauja cheminėse reakcijose, dėl kurių prie žemės paviršiaus formuojasi ozonas.

    Prie situacijos prisidėjo ir gaisrai, kilę po Rusijos atakos naktį iš liepos 1 į liepos 2 dieną. Kai vėjas silpnas arba jo beveik nėra, teršalai neišsisklaido, o kaupiasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose, todėl laikinai didėja degimo produktų ir smulkiųjų dalelių koncentracija.

    Miesto institucijos ragina gyventojus iki pagerėjimo laikytis paprastų atsargumo priemonių: uždaryti langus, kiek įmanoma riboti laiką lauke ir gerti daugiau vandens. Jei namuose yra oro valytuvas, rekomenduojama jį įjungti didesniu galingumu, kad sumažėtų dalelių kiekis patalpose.

    Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba informavo, kad antroje dienos pusėje situacija gali kisti. Tarnybos teigimu, prognozuojamas vidutinio intensyvumo lietus, kuris paprastai prisideda prie oro pagerėjimo, nes krituliai padeda išplauti ore esančias daleles.

    Panašūs epizodai Kijeve fiksuoti ir anksčiau šią savaitę, kai dėl miškų gaisrų Černobylio zonoje į sostinę patekdavo degimo produktai. Sinoptikai tuomet perspėjo, kad priklausomai nuo vėjo krypties ir stiprumo, trumpalaikiai užterštumo šuoliai gali kartotis ir Kijevo srityje.

  • Juodojoje jūroje pastebimos ryklės: biologas paaiškina, ar maudytis iš tiesų saugu

    Juodoji jūra yra gana izoliuotas vandens telkinys, su pasauliniu vandenynu susisiekiantis per sąsiaurių sistemą. Dėl ribotos vandens apykaitos joje susiformavo savitos sąlygos, tačiau plėšrūnų, įskaitant ryklius, čia taip pat pasitaiko.

    Poilsiautojų nerimą dažniausiai sukelia socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai ar nuotraukos, kuriose rykliai matomi netoli kranto. Vis dėlto biologai pabrėžia, kad Juodojoje jūroje sutinkamos rūšys paprastai nėra pavojingos žmogui, o jų pasirodymas dažnai susijęs su natūraliais sezoniniais ciklais.

    Dažniausiai minimas Juodosios jūros ryklys yra paprastasis katranas, dar vadinamas jūrų šunimi. Tai nedidelis ryklys, kuris daugiausia laikosi vėsesniuose, gilesniuose vandenyse ir minta smulkiomis žuvimis, vėžiagyviais bei kitais jūrų organizmais.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad priekrantėje katranai pasirodo retai, o dažniau aptinkami toliau nuo kranto ir didesniame gylyje. Praktikoje žvejai juos paprastai sugauna ne paplūdimių zonoje, o atviroje jūroje.

    Biologų teigimu, ryklės arčiau kranto gali priartėti tam tikrais metų laikais, ypač žiemą. Tai siejama su reprodukcijos laikotarpiu, kai formuojasi poros, o gyvūnai gali migruoti ieškodami tinkamų vietų ir sąlygų.

    „Žiemą jos priartėja pirmiausia dėl reprodukcijos: formuojasi poros, ir tuo metu joms svarbu susirasti viena kitą bei daugintis. Kartais jos priplaukia ir prie kranto, o tuo laikotarpiu žvejai jas taip pat sugauna“, – sakė biologas Adrianas Bilbė.

    Ekspertai pabrėžia, kad katranas gerokai mažesnis už plačiai žinomus vandenynų ryklius ir žmonių nepuola. Ši rūšis nėra pritaikyta medžioti didelį grobį, o jos mityboje dominuoja smulkios žuvys ir bestuburiai.

    Kartu katranai laikomi svarbia Juodosios jūros ekosistemos dalimi: jie dažnai minta silpnesnėmis ar sergančiomis žuvimis, todėl prisideda prie natūralios pusiausvyros ir žuvų populiacijų „higienos“. Dėl to mokslininkai ragina šiuos gyvūnus vertinti kaip ekosistemos elementą, o ne kaip automatinę grėsmę poilsiautojams.

    Praktinis patarimas maudantis išlieka paprastas: jei pakrantėje pastebimas neįprastas gyvūnų aktyvumas ar žvejai praneša apie sugautus ryklius visai šalia paplūdimių, verta rinktis saugesnę vietą ir sekti vietos tarnybų rekomendacijas. Tačiau vien pavieniai pranešimai apie katranus dažniausiai nereiškia, kad maudytis Juodojoje jūroje tampa nesaugu.

  • Libijos Sacharoje užfiksuota itin reta smėlio katė: 2017 metų vaizdo įrašas virto įrodymu

    Laukinės gamtos fotografo Mohammedo Almuntasiro 2017 metais paviešintas 18 sekundžių vaizdo įrašas, kuriame matyti blyškios spalvos katė, ilgą laiką buvo laikytas tik atsitiktine akimirka iš Libijos dykumos. Tačiau vėliau jis tapo vienu svarbiausių praktinių įrodymų, kad Libijoje iš tiesų gyvena smėlio katė Felis margarita – itin retai žmogaus akiai pasirodantis plėšrūnas.

    Smėlio katė yra vienintelė kačių šeimos rūšis, ypač prisitaikiusi prie tikrų dykumų sąlygų: ji geriau toleruoja karštį, gali ilgiau išsiversti be vandens, o smėlinė kailio spalva leidžia beveik susilieti su aplinka. Dėl šio gebėjimo ji neretai vadinama dykumos šmėkla, nes net ir esant netoli jos buvimo vietos gyvūną pastebėti sudėtinga.

    Pasak fotografo, iš pradžių įrašu netikėjo net dalis stebėtojų, teigusių, kad tokia rūšis Libijoje nebuvo patikimai patvirtinta. Jis tikino matęs šiuos gyvūnus ne vienoje vietoje, įskaitant teritorijas netoli Zintano, kur gyvena pats.

    „Kai paskelbiau įrašą, daugelis netikėjo, kad jis nufilmuotas Libijoje. Tačiau aš vis kartojau, kad ši katė čia gyvena keliose vietose“, – sakė Mohammedas Almuntasiras.

    Vėlesniais metais įrašas sulaukė mokslininkų dėmesio ir paskatino platesnį domėjimąsi pietvakarių Libijos dykumomis. Zoologas Firas Haideris, tyrinėjantis smulkius plėšrūnus, atkreipė dėmesį, kad ši Šiaurės Afrikos dalis yra viena mažiausiai ištirtų sausumos teritorijų, o ankstesniuose moksliniuose šaltiniuose trūko koordinatėmis ar aiškiais duomenimis pagrįstų patvirtinimų.

    Tyrėjų teigimu, situaciją apsunkina ir infrastruktūros stoka: daugelyje vietovių nėra saugomų teritorijų tinklo, trūksta galimybių diegti fotospąstus, dirbti nuolatinėms lauko komandoms, o institucinis tyrimų koordinavimas fragmentiškas. Prie rizikos prisideda ir saugumo veiksniai, nes per porėtas sienas su Alžyru, Nigeriu ir Čadu veikia kontrabandos maršrutai, todėl ekspedicijos gali būti fiziškai pavojingos.

    „Kai kuriuose pietvakarių regionuose nesaugu. Kartą mūsų kelionės metu į mus šaudė, todėl turėjome greitai pasitraukti“, – pasakojo Mohammedas Almuntasiras.

    Po kontakto su F. Haideriu prasidėjo ilgametis bendradarbiavimas, didžiąja dalimi vykęs nuotoliniu būdu. Zoologas mokė, kaip tiksliai fiksuoti GPS koordinates, kaip dokumentuoti stebėjimus vaizdu ir kaip kiekvieną radinį pagrįsti patikrinamais duomenimis, kad jis būtų naudingas mokslui.

    Šiame darbe svarbus vaidmuo teko ir vietos bendruomenėms, ypač tuaregams, puikiai pažįstantiems atokias dykumų teritorijas. Remiantis jų liudijimais, buvo planuojamos tikslingos išvykos, ieškoma pėdsakų ir urvų, o stebėjimai papildomi vaizdo medžiaga.

    Rezultatai galiausiai sugulė į recenzuotą mokslinį tyrimą, 2026 metų vasarį paskelbtą žurnale „Journal of Arid Environments“. Jame nurodoma, kad smėlio katės buvimas patvirtintas 13 vietų Libijos Sacharoje, o dar vienas retas plėšrūnas – Sacharos dryžuotasis šeškas – užfiksuotas aštuoniose naujose vietovėse, dalis jų už iki tol pripažintų arealų ribų.

    Tyrime išskiriama ir viena ryškesnių teritorijų – Vadi Armet, izoliuotas slėnis maždaug 1 000 km į pietvakarius nuo Tripolio. Remiantis publikacija, būtent čia sutelkta didelė dalis stebėjimų, kas leidžia manyti, kad pietvakarių Libija gali būti iki šiol nepakankamai įvertinta šios rūšies buveinė.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie atvejai rodo, kaip net trumpas ir, atrodytų, atsitiktinis įrašas gali tapti reikšmingu impulsu gamtosaugai ir tyrimams. Kartu tai primena, jog mažai ištirtose teritorijose biologinė įvairovė gali būti didesnė, nei manyta, o patikimi įrodymai neretai atsiranda ten, kur juos surenka vietos žmonės ir lauko stebėtojai.

  • Nešiojamas kondicionierius su žarna per langą: kada gelbsti per karščius, o kada tik ryja elektrą?

    Nešiojamas kondicionierius su žarna per langą: kada gelbsti per karščius, o kada tik ryja elektrą?

    Nešiojamas kondicionierius su žarna, išvesta per langą ar balkono duris, vasarą daugeliui atrodo greičiausias būdas atvėsinti kambarį. Jo veikimo principas panašus į šaldytuvo ar įprasto kondicionieriaus: įrenginys paima šilumą iš patalpos oro ir ją turi išmesti į lauką per lankstų ortakį.

    Viduje kompresorius ir šilumokaičiai atlieka pagrindinį darbą: šiltas patalpos oras atvėsinamas ir grąžinamas atgal į kambarį, o susikaupusi šiluma nukreipiama į išmetimo žarną. Būtent todėl tokio tipo kondicionierius be žarnos praktiškai neveiktų, o netinkamas žarnos išvedimas gali greitai „suvalgyti“ didelę dalį naudos.

    Didžiausia problema prasideda tada, kai langas paliekamas praviras, o aplink žarną lieka tarpai. Karštas oras išmetamas lauk, bet pro nesandarumus į kambarį nuolat grįžta nauja karščio porcija, todėl įrenginys dirba ilgiau, garsiau ir sunaudoja daugiau elektros energijos.

    Vienos žarnos trūkumas

    Daugiausia klausimų kelia populiariausi vienos žarnos modeliai. Jie dalį patalpos oro naudoja įrenginio „karštajai“ daliai vėsinti, o vėliau tą įkaitusį orą išpučia į lauką, todėl kambaryje susidaro nedidelis neigiamas slėgis.

    Trūkstamas oras tuomet pradedamas traukti iš laiptinės, kitų kambarių ar lauko per langų ir durų tarpus, ventiliacijos angas bei įvairius pralaidumus. Kuo lauke karščiau ir kuo būstas mažiau sandarus, tuo labiau kondicionierius kovoja ne tik su esama šiluma, bet ir su ta, kurią pats netiesiogiai įsiurbia atgal.

    Kodėl verta svarstyti dvi žarnas

    Dėl to vis dažniau pasirenkami dviejų žarnų įrenginiai, kuriuose viena žarna įtraukia orą iš lauko į kondicionieriaus aušinimą, o kita išmeta įkaitusį srautą lauk. Taip patalpa nepraranda tiek oro, todėl sumažėja karšto oro pritekėjimas per nesandarumus.

    Praktikoje tai dažnai reiškia stabilesnę temperatūrą ir mažesnes sąnaudas, ypač per ilgus karščio periodus. Vis dėlto efektyvumas vis tiek labiausiai priklauso nuo to, ar teisingai įrengtas išmetimas ir ar patalpa nėra nuolat „maitinama“ karščiu iš lauko.

    Kaip išvengti dažniausių klaidų

    Žarna montuojama tam, kad šiluma paliktų būstą, todėl pats blogiausias sprendimas yra tiesiog praverti langą ir iškišti ortakį. Tokiu atveju kondicionierius atvėsina orą, bet tuo pat metu pro atvirą ertmę į patalpą nuolat plūsta karštis, o dalis elektros tiesiog iššvaistoma.

    Gamintojai ir HVAC specialistai paprastai rekomenduoja naudoti specialius lango sandarinimo komplektus, skirtus būtent nešiojamam kondicionieriui. Idealu, kai langas aplink sandarinimą lieka kuo labiau uždarytas, o žarnos antgalis įstatomas į tam skirtą angą, kad karštas oras nepatektų atgal į vidų.

    Dar vienas svarbus niuansas yra žarnos ilgis ir trajektorija. Kuo ji ilgesnė ir kuo daugiau staigių posūkių, tuo didesnis pasipriešinimas oro srautui, kompresorius dirba sunkiau, o pati žarna įkaista ir dalį šilumos atiduoda atgal į kambarį.

    Įrenginį verta statyti stabiliai, paliekant atstumą nuo sienų, baldų ir užuolaidų, kad oro įsiurbimas nebūtų ribojamas. Taip pat svarbu reguliariai prižiūrėti filtrus ir pasirūpinti kondensato surinkimu ar nuvedimu, nes užsikimšę filtrai pastebimai mažina vėsinimo efektyvumą.

    Nešiojamas kondicionierius su žarna dažniausiai geriausiai pasiteisina kaip sezoninis sprendimas vienam kambariui, pavyzdžiui, miegamajam ar darbo kambariui. Jei tikslas yra vėsinti visą butą, o patalpos nesandarios, realus rezultatas gali nuvilti, nes įrenginys nuolat kovos su į vidų grįžtančiu karščiu.

    Renkantis verta vertinti ne vien tik vardinę galią, bet ir tai, ar įmanoma sandariai išvesti žarną, kokio tipo modelis pasirenkamas ir kokiomis sąlygomis jis veiks. Tokiu atveju nešiojamas kondicionierius gali tapti realia pagalba per karščius, o ne brangiu, bet menkai efektyviu kompromisu.

  • „Microsoft“ tyliai pratęsė „Windows 10“ palaikymą: paaiškėjo nauja galutinė data

    „Microsoft“ tyliai pratęsė „Windows 10“ palaikymą: paaiškėjo nauja galutinė data

    „Microsoft“ atnaujino informaciją apie „Windows 10“ ir be didesnio triukšmo pratęsė išplėstinį saugumo atnaujinimų laikotarpį. Tai aktualu milijonams vartotojų ir organizacijų, kurios dar nespėjo pereiti prie naujesnės operacinės sistemos.

    Primename, kad įprastas „Windows 10“ palaikymas baigsis 2025 metų spalio 14 dieną. Nuo šios datos sistema nebegaus nemokamų funkcijų ir saugumo pataisų, todėl ilgainiui taps gerokai rizikingesnė tiek namų vartotojams, tiek įmonėms.

    Vis dėlto „Microsoft“ jau kurį laiką siūlo ESU programą, kuri suteikia galimybę gauti kritinius saugumo atnaujinimus ir po oficialios palaikymo pabaigos. Naujausia informacija rodo, kad galutinis ESU laikotarpis „Windows 10“ dabar numatytas iki 2027 metų spalio 12 dienos.

    Į ESU programą, kaip nurodo „Microsoft“, galima įsitraukti ir vėliau, programai jau vykstant. Praktikoje tai reiškia, kad dalis vartotojų gali atidėti migraciją, tačiau kartu svarbu suprasti, kad ESU nėra lygiavertis pilnam palaikymui, o orientuotas į saugumo spragų taisymą.

    „Windows 10“ šiuo metu tebėra viena plačiausiai naudojamų „Windows“ versijų, todėl palaikymo pabaigos tema kelia daug klausimų. Pagrindinė priežastis, kodėl dalis kompiuterių vis dar neatnaujinami, yra aparatinės įrangos reikalavimai „Windows 11“, taip pat įmonių IT ciklai ir suderinamumo testai.

    Pasibaigus ir ESU laikotarpiui, „Windows 10“ saugumo spragos nebus taisomos, todėl sistema taps vis lengvesniu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams. Specialistai tokiais atvejais paprastai rekomenduoja planuoti perėjimą į „Windows 11“ arba svarstyti kitas alternatyvas, atsižvelgiant į įrenginio amžių ir naudojimo scenarijus.