Category: Technologijos

  • „GTA 6“ ir „GTA 5“ palyginta kadras po kadro: kokias naujas detales ir mechanikas pastebėjo žaidėjai

    „GTA 6“ ir „GTA 5“ palyginta kadras po kadro: kokias naujas detales ir mechanikas pastebėjo žaidėjai

  • Lenkijos kasykla „Bogdanka“ nori kelti anglies kainas: pradėjo sutarčių peržiūrą ir plečia rinkas

    Viena didžiausių Lenkijos anglies bendrovių – Lubelskis Węgiel „Bogdanka“ – siekia brangiau parduoti anglį ir jau pradėjo esamų sutarčių peržiūrą. Įmonė tikisi, kad nauji kontraktai palankesnėmis sąlygomis pagerins pelningumą ateinančiais ketvirčiais.

    Apie šiuos planus lapkričio 20 dieną per rezultatų pristatymo konferenciją kalbėjo bendrovės vadovybė, rašo portalas WNP. „Bogdanka“ pabrėžia, kad dalis derybų jau baigėsi didesnėmis kainomis, o likusios dar vyksta.

    Nors pardavimai augo, bendrovės finansiniai rodikliai po devynių 2026 metų mėnesių suprastėjo. Grupės EBITDA sumažėjo 35,5 proc. iki 195,0 mln. zlotų, o veiklos pelnas (EBIT) krito 75 proc. iki 35,3 mln. zlotų.

    Grynasis pelnas siekė 26,7 mln. zlotų – tai 79,4 proc. mažiau nei prieš metus. Bendrovė aiškina, kad rezultatų dinamikai įtaką darė ir aukšta palyginamoji bazė 2025 metais, kai buvo pripažinta vienkartinė 144,85 mln. zlotų kompensacija.

    Kontraktų peržiūra ir nauji pirkėjai

    „Bogdanka“ viceprezidentas plėtrai Sławomiras Krenczykas nurodė, kad nuo ketvirtojo ketvirčio bendrovė pradėjo viso sutarčių portfelio perderėjimą, o naujas sutartis sieks pasirašyti palankesnėmis sąlygomis.

    Bendrovė taip pat didina pardavimus už „Enea“ grupės ribų ir nori pasiekti apie 2 mln. tonų per metus. Tarp pagrindinių pirkėjų, įvardytų iš energetikos sektoriaus, minimi „Orlen Termika“, „Energa“ ir PGE.

    Be to, „Bogdanka“ kalba apie rinkų plėtrą už Lenkijos ribų, ypatingą dėmesį skirdama Pietų Europai. Bendrovės teigimu, ketvirtąjį ketvirtį ji jau mato gerėjančią situaciją vietos akmens anglies rinkoje ir tai nori išnaudoti pelningumui stiprinti.

    Investicijos vyksta pagal planą

    Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad investicijos vykdomos pagal numatytą planą. Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius grupė investicijoms skyrė apie 584,5 mln. zlotų ir įgyvendino 68,2 proc. metinio CAPEX plano.

    Didžioji dalis šių lėšų – beveik 71 proc., arba 413,1 mln. zlotų – skirta naujų kasybos iškasų plėtrai ir esamų modernizavimui. Per tris 2026 metų ketvirčius atlikta 17 049 metrų kasybos darbų, iš jų 16 320 metrų buvo investicinio pobūdžio.

    Derybos dėl atlyginimų startuos gruodį

    Priminta, kad lapkričio 19 dieną Lenkijos valstybės turto ministerijos atstovai, „Bogdanka“, „Enea“ ir keturios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė deklaraciją dėl kasyklos situacijos stabilizavimo.

    Pagal pristatytą planą „Bogdanka“ ir „Enea“ iki 2026 metų lapkričio pabaigos turi užbaigti komercines derybas ir suderinti 2027 metų kainodaros sąlygas su pirkėjais „Enea“ kapitalo grupėje.

    Taip pat paskelbta, kad 2026 metų gruodžio pradžioje „Bogdanka“ pradės derybas dėl bazinių atlyginimų didinimo, o sutartos algų korekcijos turėtų būti įgyvendintos iki 2027 metų vasario pabaigos.

    Be to, bendrovės vadovybė įsipareigojo pradėti naujo šachtos šulinio statybos projekto įgyvendinimo darbus: artimiausiu metu numatoma sudaryti projektinę komandą, o iki 2027 metų sausio 31 dienos – investicijos įgyvendinimo komandą, į kurią įeitų ir keturi profesinių sąjungų paskirti atstovai.

  • Lenkija trumpina A2 autostradą į rytus: atsisakyta 6,8 km atkarpos iki Baltarusijos sienos

    Lenkijoje vairuotojai autostrada A2 nepasieks Baltarusijos sienos – nuspręsta nebestatyti paskutinės 6,8 km atkarpos. Dėl to rytinis A2 galas baigsis ties automobilių terminalu Korosčyne (Koroszczyn).

    Lenkijos nacionalinių kelių ir autostradų direkcija (GDDKiA) atsisakė plano sujungti Dobrynės mazgą (Dobryń) su pasienio perėja į Baltarusiją Kukurykose. Apie tai pranešama po diskusijų, kilusių dėl projekto apimties pokyčių.

    GDDKiA atstovas Szymonas Piechowiakas, cituojamas „Gazeta Wyborcza“, pabrėžė, kad tai nėra naujas sprendimas – jis esą priimtas dar 2022 metais. Anot jo, dabartinėmis sąlygomis nėra pagrindo vesti autostradą iki pat valstybės sienos.

    Dar anksčiau skelbta, kad procedūros, susijusios su leidimu įgyvendinti šią kelių investiciją, buvo sustabdytos, o jų atnaujinimas siejamas su geopolitinės situacijos normalizavimu Lenkijos ir Baltarusijos santykiuose.

    Kur baigsis A2 ir kas liko nebaigta

    Praktiškai tai reiškia, kad A2 rytinė pabaiga numatoma ties Dobrynės mazgu, šalia Korosčyno automobilių terminalo. Autostrada sujungs Lenkijos vakarų kryptį nuo sienos su Vokietija iki šio taško šalies rytuose, tačiau nebeves tiesiai į pasienį su Baltarusija.

    Norint užbaigti A2 ruožą iki Korosčyno terminalo, dar likusios dvi investicijos dalys: Biala Podlaska–Kijoviecas (Kijowiec) ir Kijoviecas–Dobrynė.

    Pagal nurodytus planus visa A2 trasa iki Korosčyno terminalo turėtų būti parengta iki 2029 metų. Dėl galimo pratęsimo iki sienos sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į tarptautinę situaciją.

  • Lenkija pradeda modernios 60 mm minosvaidžių amunicijos gamybą: sutartis su „Saab“

    Lenkijoje bus pradėta gaminti moderni 60 mm minosvaidžių amunicija MAPAM – tam pasirašyta licencinė sutartis su „Saab Bofors Dynamics Switzerland“.

    Susitarimą pasirašė Nowa Dęboje veikianti bendrovė „Dezamet SA“, priklausanti Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ. Apie sutartį pranešė portalas WNP.pl.

    Licencija numato, kad Lenkijoje bus galima ne tik gaminti, bet ir parduoti šią amuniciją. Pabrėžiama, kad 60 mm kalibras atitinka NATO standartą.

    Numatoma, kad MAPAM 60 mm amunicija galės būti naudojama ir su Lenkijoje kuriamu minosvaidžiu „Szerszeń“ (60,7 mm), kurį gamina Tarnuvo mechanikos gamykla „Zakłady Mechaniczne Tarnów“.

    „Szerszeń“ minosvaidžiui – NATO standartą atitinkanti amunicija

    Pasak PGZ, naujos gamybos startas siejamas su tiekimo saugumo didinimu Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms ir pramoninio potencialo stiprinimu NATO rytiniame flange.

    Projektas taip pat apima technologijų perdavimą, nacionalinių inžinerinių ir gamybinių kompetencijų plėtrą bei gynybos sektoriaus tiekimo grandinės stiprinimą Lenkijoje.

    PGZ viceprezidentas Piotras Zawieja pažymėjo, kad tokio tipo partnerystė grindžiama kompetencijų ugdymu, žinių perdavimu ir šalies pajėgumų kūrimu.

    Technologijų perdavimas ir ankstesni susitarimai

    „Saab Switzerland“ vadovas Claudio Penna teigė, kad bendradarbiavimas su „Dezamet“ vystosi pagal planą, o kitas žingsnis – užsakymų pritraukimas, kuris leistų programai pereiti į kitą etapą.

    Nurodoma, kad dabartinė licencinė sutartis yra ankstesnio bendradarbiavimo tęsinys: formalus startas buvo duotas 2025 metų spalio 21 dieną, kai Varšuvoje per Lenkijos–Švedijos gynybos pramonės forumą pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas.

    „Saab“ taip pat priminė, kad šis žingsnis įvardijamas kaip pirmojo įsipareigojimo dėl pramoninio bendradarbiavimo ir technologijų perdavimo Lenkijai įgyvendinimas, siejamas su povandeninių laivų programa „Orka“.

  • Lenkijos „Atrem“ didino pajamas, bet pelnas traukėsi: užsakymų portfelis – 539,8 mln. zl

    Lenkijos inžinerijos ir energetikos infrastruktūros bendrovė „Atrem“ per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius didino pajamas, tačiau grynasis pelnas sumažėjo. Įmonė skelbia uždirbusi 19,1 mln. zlotų grynojo pelno, kai prieš metus jis siekė 21,0 mln. zlotų.

    Kaip rašo portalas WNP.pl, per tris 2026 metų ketvirčius grupės pajamos išaugo iki 241,5 mln. zlotų – tai 25,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. EBITDA sudarė 25,8 mln. zlotų.

    Veiklos pelnas siekė 23,5 mln. zlotų, kai palyginamuoju laikotarpiu buvo 24,7 mln. zlotų. Bendrasis pelnas per tris ketvirčius sudarė 24,2 mln. zlotų – 1,7 mln. zlotų mažiau nei prieš metus.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad turimų ir dar neįvykdytų sutarčių vertė publikavimo dieną siekė 539,8 mln. zlotų (be PVM). Tai rodo didelį darbų kiekį artimiausiam laikotarpiui, ypač energetikos infrastruktūros segmentuose.

    Nauji kontraktai su „Orlen“ ir PGE

    „Atrem“ pranešė, kad 2026 metų lapkričio 19 dieną pasirašė sutartį dėl konsorciumo vykdomo užsakymo „Orlen“ grupei. Konsorciumui vadovauja „Seen Technologie“, o „Atrem“ ir „Unibep“ yra partneriai.

    Užduotis apima pagalbinės infrastruktūros darbus projekte „Nowa Chemia“. Bendra konsorciumo atlygio vertė siekia 418 mln. zlotų (neto), o „Atrem“ dalis – 109,7 mln. zlotų (neto).

    Tą pačią dieną bendrovė informavo ir apie pasirinkimą kitame konkurse: PGE Energetyka Kolejowa Operator atrinko pasiūlymą, kurį pateikė konsorciumas, kuriam vadovauja „Atrem“, o partneris – „Projprzem Budownictwo“.

    Konkursas susijęs su projektavimo dokumentacijos parengimu ir statyba „projektuok ir statyk“ principu – PT Pszczyna projektui kartu su technine infrastruktūra. Pasiūlyme „Atrem“ numatytas atlygis sudaro 34,4 mln. zlotų (bruto).

    Modernizacija „Tauron“ tinkle ir augantys konkursų mastai

    Dar 2026 metų lapkričio 18 dieną „Atrem“ pasirašė sutartį su „Tauron Dystrybucja“ dėl 110 kV dvigrandės linijos modernizacijos maršrute Jaworzno 1 – Siersza – Włodzimierz – Trzebinia – Jaworzno 1 – Trzebinia.

    Sutarties vertė siekia 44,5 mln. zlotų (bruto), arba 36,1 mln. zlotų (neto). Tokie užsakymai yra susiję su elektros tinklų atnaujinimu ir patikimumo didinimu.

    „Atrem“ vadovas Andrzejus Goławskis teigė, kad trys ketvirčiai buvo intensyvūs, nemažai kontraktų jau yra vykdymo stadijoje, o portfelį jis apibūdino kaip „sveiką“ ir plėtrą – stabilią.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad nuo 2026 metų pradžios pateiktų pasiūlymų vertė siekė 3,7 mlrd. zlotų, kai per visus 2025 metus buvo 3 mlrd. zlotų. Pasak A. Goławskio, konkursų, kuriuos skelbia potencialūs klientai, mastai pasiekia rekordinius lygius.

  • Lenkijoje šilumos siurblius renkasi tik kas penktas: dauguma prašo paramos biokuro katilams

    Lenkijoje šilumos siurbliai vis dar neįtikina dalies gyventojų: modernizuodami namus žmonės dažniau renkasi biokuro katilus. Tai matyti iš programos „Czyste Powietrze“ paraiškų – šilumos siurbliams čia tenka maždaug penktadalis prašymų.

    Naujausi (iki balandžio) duomenys rodo, kad biokuro katilams – įskaitant malkas ar medžio granules (granulinį kurą) – tenka didžioji paramos paraiškų dalis. Sausį jų buvo 81 proc., vasarį – 78 proc., kovą – 76 proc., balandį – 79 proc.

    Tuo metu šilumos siurblių dalis svyravo nuo 18 iki 23 proc. Pirmąjį 2026 metų ketvirtį šis rodiklis augo (18 proc. sausį, 21 proc. vasarį, 23 proc. kovą), tačiau balandį krito iki 20 proc.

    Kitiems šilumos šaltiniams kiekvieną mėnesį teko vos po 1 proc. paraiškų. Straipsnyje cituojami vertinimai taip pat pabrėžia, kad dalį žmonių nuo šilumos siurblių vis dar atbaido įsitikinimas apie tariamai dideles sąskaitas, nors skaičiavimai rodo kitą vaizdą.

    Paraiškos ir kainų baimė: ką rodo skaičiai

    Duomenys leidžia vertinti, ar gyventojų nuotaikos nesikeis, ypač po pranešimų apie rekordines medžio granulių kainas. Tekste primenama, kad tam tikru metu granulės Lenkijoje buvo pasiekusios net 3 tūkst. zlotų už toną.

    Lenkijos smogo pavojaus signalą kelianti organizacija „Polski Alarm Smogowy“ savo analizėje nurodė, kad granulės priskiriamos prie brangesnių šildymo šaltinių. Skaičiuota, jog metinis šildymas granulėmis gali kainuoti 12 852 zlotus, o daugiau esą atsieina tik šildymas krosnių kuru (14 880 zlotų per metus).

    Tose pačiose palyginamosiose išvadose šilumos siurblys įvardijamas kaip pigiausias sprendimas iš lygintų variantų. Nurodyta, kad metinės šildymo sąnaudos, priklausomai nuo sistemos, gali siekti 4 700–7 189 zlotus, o mažiausias rezultatas gautas gruntiniam šilumos siurbliui su grindiniu šildymu.

    Organizacijos atstovas Piotras Siergiejus, cituojamas publikacijoje, teigė, kad tai parodo, kaip stipriai vis dar gaji klaidinga nuomonė apie tariamai dideles sąskaitas šildantis šilumos siurbliu, nors realios sąnaudos esą rodo ką kita.

    Ką pataria renkantis šildymo šaltinį

    Publikacijoje pabrėžiama, kad šildymo šaltinio pasirinkimas turėtų būti apgalvotas ir paremtas konsultacijomis su patikimais specialistais. Tarp galimų konsultantų minimi ekokonsultantai, montuotojai arba energetiniai auditoriai.

    Tokia rekomendacija siejama su tuo, kad sprendimas dėl šildymo daro įtaką ne tik įrengimo kainai, bet ir ilgalaikėms išlaidoms bei sistemos tinkamumui konkrečiam namui.

  • „Tauron“ keičia elektros atsiskaitymą: prosumentams sąskaitos kas mėnesį pagal faktinį vartojimą

    Lenkijos elektros skirstymo bendrovė „Tauron“ keičia atsiskaitymo už elektrą tvarką – daliai klientų nebelieka prognozuojamų sąskaitų.

    Nuo rugsėjo 1 dienos prosumentams (turintiems nuosavas elektros gamybos įrenginius) sąskaitos išrašomos kas mėnesį, remiantis faktiniais elektros suvartojimo duomenimis, o ne ankstesnėmis prognozėmis.

    Pokytis susietas su nuotolinio nuskaitymo skaitikliais: duomenys apie elektros paėmimą operatoriui perduodami automatiškai, todėl nebereikia vartojimo „spėti“ pagal ankstesnius laikotarpius.

    Bendrovė pabrėžia, kad taip siekiama tikslesnio atsiskaitymo, o ateityje toks modelis turėtų būti pritaikomas ir kitiems elektros vartotojams.

    Kas keičiasi prosumentams

    Naujasis modelis pirmiausia pradėtas taikyti prosumentams – tai vartotojai, kurie ne tik vartoja elektrą, bet ir ją gamina, pavyzdžiui, saulės elektrinėmis.

    Pagal naują tvarką prosumentai kas mėnesį gauna sąskaitas, kurios sudaromos pagal realius skaitiklių parodymus. Tai reiškia, kad sąskaitų suma turėtų tiksliau atspindėti to mėnesio faktinį vartojimą.

    Kodėl atsirado dvi sąskaitos

    Pereinant prie naujos sistemos dalis prosumentų gavo du atsiskaitymo dokumentus, nes jie apėmė skirtingus laikotarpius.

    Viena sąskaita buvo parengta pagal ankstesnę tvarką už laikotarpį, pasibaigusį rugpjūčio 31 dieną, o kita – jau pagal naują modelį, pagrįstą faktiniais duomenimis.

    Nuotolinio nuskaitymo skaitiklių vaidmuo

    „Tauron“ nurodo, kad prosumentams pirmiausia buvo įrengti nuotolinio nuskaitymo skaitikliai, kurie leidžia automatiškai perduoti duomenis operatoriui.

    Tai leidžia sąskaitas rengti remiantis realiais rodmenimis, o ne skaičiavimais pagal ankstesnių mėnesių vartojimo istoriją.

    Bendrovė taip pat skelbia, kad ateityje faktiniu vartojimu grindžiamas atsiskaitymas turėtų būti plečiamas ir kitiems elektros gavėjams.

  • „Fortum“ dekarbonizuoja Lenkijoje: Čenstakavoje per mėnesį biomasa pakeitė 7,6 tūkst. tonų anglies

    Suomijos energetikos bendrovė „Fortum“ tęsia anglies atsisakymo programą savo padaliniuose Lenkijoje, o ryškiausi pokyčiai jau fiksuojami Čenstakavoje. Čia elektrinėje–šiluminėje (kogeneracinėje) jėgainėje, praėjus mėnesiui po pakeitimų, biomasė pagrindiniame katile pakeitė apie 7,6 tūkst. tonų anglies.

    Apie tai pranešė „Fortum“ Lenkijoje, pabrėždama, kad modernizuotas įrenginys bandymų metu pasiekė pilną apkrovą ir tiekia šilumą į miesto centralizuoto šildymo tinklą.

    Iki modernizacijos pagrindinis katilas naudojo anglies ir biomasės mišinį. Po rekonstrukcijos jis pritaikytas dirbti vien tik su biomasės kuru, atitinkančiu tvarumo kriterijus, patvirtintus sertifikavimu KZR sistemoje.

    Šilumos gamyba iš biomasės pertvarkytoje jėgainėje pradėta 2026 metų spalio 14 dieną. Bandymų metu katilo apkrova buvo didinama palaipsniui, tikrinant ir automatinį gamybos valdymą.

    Kiek šilumos pagaminta ir kiek anglies sutaupyta

    Nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2026 metų spalio 14 dienos iki 2026 metų lapkričio 14 dienos modernizuotas įrenginys pagamino apie 45 tūkst. MWh šilumos bruto, arba 162 tūkst. GJ.

    Tuo pat metu skaičiuojama, kad iki 2026 metų lapkričio 12 dienos biomasė pakeitė apie 7,6 tūkst. tonų anglies, kuri būtų buvusi sudeginta dirbant ankstesniu režimu.

    Logistika ir tikslas – atsisakyti anglies iki 2027-ųjų pabaigos

    „Fortum“ teigia, kad jau yra sudariusi sutartis dėl 2026/2027 metų sezono kurui reikalingų tiekimų, įskaitant biomasę Čenstakavai, o tiekimo apimtis, kokybė ir terminai stebimi nuolat.

    Taip pat plečiama Čenstakavos jėgainės kuro bazė. Nuo 2027/2028 metų sezono planuojama eksploatuoti du naujus silosus, kurių bendra talpa sieks apie 16 tūkst. kubinių metrų, bei geležinkelio iškrovimo infrastruktūrą – tai turėtų padidinti biomasės sandėliavimo ir tiekimo organizavimo galimybes.

    Bendrovė deklaruoja, kad jos dekarbonizacijos tikslas Lenkijoje – iki 2027 metų pabaigos visiškai atsisakyti anglies deginimo.

  • „Anthropic“ IPO sumušė rekordą: per debiutą surinko 81,3 mlrd. dolerių ir aplenkė „SpaceX“

    Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“, kuri kuria modelį „Claude“, per savo debiutinį akcijų platinimą (IPO) surinko 81,3 mlrd. JAV dolerių. Tai – rekordinė suma, pranokusi iki šiol buvusį didžiausią šių metų debiutą.

    Apie rezultatus bendrovė pranešė savo pranešime, kurį cituoja „WNP.pl“. Skelbiama, kad per IPO „Anthropic“ pardavė 980 mln. akcijų po 83 JAV dolerius.

    Šis debiutas laikomas reikšmingu ir dėl to, kad „Anthropic“ tapo pirmąja iš didžiųjų dirbtinio intelekto modelių kūrėjų, žengusia į biržą. Akcijomis planuojama pradėti prekiauti „Nasdaq“ biržoje, naudojant trumpinį ANT.

    Tuo pačiu investuotojų dėmesys rodo, kad susidomėjimas DI sektoriumi išlieka didelis net ir augant diskusijoms apie šios rinkos pelningumą bei didžiulius infrastruktūros kaštus, reikalingus modeliams kurti ir palaikyti.

    Rekordas pranoko „SpaceX“ debiutą

    Bendrovė nurodo, kad tiek akcijos kaina, tiek parduotų akcijų skaičius viršijo pirminius planus: iš pradžių buvo svarstoma parduoti 825 mln. akcijų po 70–78 JAV dolerius. Galutinis rezultatas siejamas su itin dideliu investuotojų poreikiu.

    Iki šiol rekordinis šių metų debiutas priklausė Elonui Muskui siejamai „SpaceX“, kuri birželį už savo akcijas esą pritraukė 75 mlrd. JAV dolerių. „Anthropic“ surinkta suma šį rezultatą aplenkė.

    Skelbiama, kad „Anthropic“ debiuto metu įmonės vertinimas gali siekti apie 1,5 trln. JAV dolerių, o tai ją įkeltų į pasaulyje brangiausiai vertinamų bendrovių dešimtuką.

    Dar 26 mlrd. dolerių – didiesiems investuotojams

    Be pagrindinio IPO, „Anthropic“ planuoja papildomą akcijų pardavimo etapą, kurio vertė – 26 mlrd. JAV dolerių. Ši akcijų dalis, kaip nurodoma, būtų skirta dideliems investuotojams, tarp jų – „Amazon“, „Nvidia“ ir „Google“.

    Jei abu etapai įvyktų kaip planuojama, bendra pritraukta suma siektų 106 mlrd. JAV dolerių.

    Pelningumo klausimai ir įspėjimai prospekte

    Tekste pažymima, kad įspūdingas debiutas vyksta platesniame kontekste, kai vis dažniau keliami klausimai apie DI modelių kūrėjų verslo tvarumą. „Anthropic“ nurodo sparčiai augančias pajamas, tačiau kartu – ir didėjančias išlaidas bei nuostolius dėl investicijų į infrastruktūrą.

    Prospekte bendrovė taip pat vardija rizikas, susijusias su DI sistemų veikimu, įskaitant galimus atvejus, kai modeliai veiktų prieš kūrėjų ar klientų valią arba elgtųsi autonomiškai. Taip pat minimos ir galimos papildomos reguliavimo priemonės, bei rizika, kad jos gali būti nepakankamos.

    „Anthropic“ įspėja ir apie galimų nuostolių mastą – esą žala, kurią gali sukelti jos produktai, teoriškai galėtų būti tokia didelė, kad jos nepadengtų jokia draudimo bendrovė.

    Tuo metu rinkoje jau laukiama ir kitų didelių DI žaidėjų žingsnių: tekste nurodoma, kad kitais metais gali būti tikimasi ir didžiausios „Anthropic“ konkurentės „OpenAI“ pasirodymo biržoje.

  • Lenkijos parlamentas pritarė: iki 1,5 mlrd. zlotų iš gynybos biudžeto – puslaidininkių gamybai

    Lenkijos Seimas priėmė įstatymą, atveriantį kelią valstybės finansavimui, skirtam puslaidininkių gamybos pajėgumams šalyje didinti. Numatyta, kad 2026–2027 metais šiam tikslui galėtų būti perkelta iki 1,5 mlrd. zlotų iš gynybos srities biudžeto dalies.

    Pagal priimtą sprendimą lėšos, suderinus jas tarp atsakingų ministerijų, būtų nukreipiamos į Lenkijos mokslo fondą ir galėtų būti naudojamos išskirtinai puslaidininkių integrinių grandynų gamybos stiprinimui. Apie tai skelbia portalas „wnp.pl“.

    Įstatymo projektą parengė Kairės (Lewica) frakcijos parlamentarai. Seimo diskusijose pabrėžta, kad tokia investicija svarbi gynybai – tikimasi, jog kariuomenė ir gynybos sektorius būtų vieni pagrindinių būsimų gaminių naudotojų.

    Kaip argumentas minėta ir tai, kad Varšuvos technologijos universiteto CEZAMAT centre jau yra parengta infrastruktūra puslaidininkių gamybai – kalbama apie 4 tūkst. kv. metrų gamybai pritaikytų patalpų, tačiau, norint pradėti realią gamybą, būtina įsigyti technologines linijas.

    Kur būtų nukreiptos lėšos

    Priimtas įstatymas numato galimybę 2026–2027 metais finansuoti puslaidininkių gamybos pajėgumų didinimą iš valstybės biudžeto dalies „Nacionalinė gynyba“. Tokiam lėšų perkėlimui reikėtų suderinimo tarp gynybos ministro bei už viešuosius finansus ir aukštąjį mokslą atsakingų ministrų.

    Perkeliamos lėšos galėtų siekti iki 1,5 mlrd. zlotų, o ši įmoka taptų Lenkijos mokslo fondo pajamomis. Įstatyme pabrėžiama, kad pinigai būtų skiriami tik puslaidininkių gamybos stiprinimui.

    Balsavime Seime už įstatymą pasisakė 403 parlamentarai, prieš buvo 8, o 21 susilaikė.

    Geopolitika ir priklausomybė nuo Taivano

    Diskusijose kelti ir geopolitiniai argumentai. Buvęs Varšuvos technologijos universiteto rektorius prof. Krzysztofas Zaremba atkreipė dėmesį, kad Taivanas pagamina apie 60 proc. pasaulio puslaidininkių, o sudėtingiausių – daugiau nei 90 proc.

    Pasak jo, dėl to technologinis suverenitetas tampa itin svarbus, o sprendimų atidėliojimas gali reikšti reikšmingą vėlavimą: jeigu vėluojama užsitikrinti finansavimą, galima prarasti vietą tiekimo grandinėse, susijusiose su laboratorijų ir gamybos įrangos užsakymų eilėmis.

    Tikslas – gamyba ir sugrįžimas į sektorių

    Lenkijos mokslo viceministras Marekas Gzikas Seimo posėdžiuose aiškino, kad planuojamas finansavimas neturėtų mažinti šalies saugumo, nes gynybos biudžeto lėšos taip pat naudojamos moksliniams tyrimams ir plėtrai. Jo teigimu, investicija būtų orientuota į gamybos linijos įsigijimą.

    Viceministras taip pat deklaravo, kad, įsigijus technologinę liniją, per laikotarpį iki penkerių metų būtų siekiama pasiekti 1 mln. vienetų puslaidininkių gamybos apimtį.

    Įstatymo aiškinamajame rašte primenama, kad vietinė integrinių grandynų gamyba Lenkijoje baigėsi 1996 metais, o nuo tada tiek ekonomika, tiek gynybos sektorius priklauso nuo išorinių tiekėjų.

    Priimtas teisės aktas dar bus svarstomas Senate. Numatoma, kad didžioji dalis nuostatų įsigaliotų praėjus 14 dienų nuo paskelbimo, o dalis – kitą dieną po paskelbimo.