CP v2

Category: Technologijos

  • Vokietijos dujų saugyklos pildosi lėčiausiai per istoriją: iki šildymo sezono prognozuoja tik 77 proc.

    Dujos prieš žiemą: signalas iš Berlyno

    Vokietija artėjant šildymo sezonui susiduria su neįprastai žemu dujų saugyklų užpildymu. Žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis saugyklų operatorių asociacijos Ines duomenimis, skelbia, kad šiuo metu saugyklos užpildytos maždaug 53 proc.

    Asociacijos prognozė rodo, kad iki sezono pradžios užpildymas geriausiu atveju galėtų pasiekti 77 proc. Tai būtų vienas žemiausių lygių per ilgametę stebėseną ir gerokai mažesnis nei įprastas atsargų rezervas prieš žiemą.

    Kodėl 77 proc. kelia nerimą?

    Istoriškai Vokietija į žiemos laikotarpį dažniausiai įžengdavo turėdama apie 95 proc. užpildytas saugyklas, o 80 proc. riba paprastai būdavo viršijama. Dėl to 77 proc. laikoma rizikos signalu, ypač jei rinka susidurtų su papildomais trikdžiais.

    „Der Spiegel“ atkreipia dėmesį, kad jei pastarųjų savaičių pildymo tempas nesikeistų, sezono pradžioje užpildymas galėtų siekti tik apie 63 proc. Tokiu atveju Vokietijos sistema turėtų mažiau „pagalvės“ netikėtam šalčiui ar tiekimo sutrikimams.

    Kas būtų saugomi pirmiausia?

    Galimo trūkumo scenarijuje prioritetas būtų teikiamas gyventojams ir šilumos tiekimui, nes tai laikoma kritiškai svarbiomis, apsaugotomis vartotojų grupėmis. Vis dėlto didžiausia rizika kristų pramonei, kuriai dujų tiekimas galėtų būti ribojamas, jei atsargų neužtektų.

    Kontekstas svarbus ir dėl to, kad dujų saugyklos naudojamos ne tik ekstremaliam šalčiui, bet ir nenumatytiems tiekimo sutrikimams amortizuoti. Leidinys pabrėžia, jog esant žiemai, artimai daugiametei temperatūrų normai, 77 proc. teoriškai galėtų būti pakankama, tačiau tai reikštų mažesnę saugumo maržą nei įprastai.

  • DI reguliavimo piaskownės startuoja: didelėms įmonėms mokestis sieks tris minimalias algas

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija pateikė siūlomas taisykles, kiek kainuotų dalyvavimas vadinamosiose DI reguliavimo piaskownėse. Tai yra kontroliuojama testavimo aplinka, kurioje įmonės gali išbandyti naujus sprendimus ir įsivertinti atitiktį reikalavimams, sumažinant teisinių sankcijų riziką ankstyvoje diegimo fazėje.

    Numatoma, kad mikropodmonėms bei mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvavimas būtų nemokamas. Tuo metu didelėms bendrovėms ir vietos savivaldos institucijoms būtų taikomas fiksuotas mokestis, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai jos naudotųsi piaskownės paslaugomis.

    Mokestis didelėms įmonėms ir savivaldai

    Pagal projektą vietos savivaldos institucijoms būtų taikomas vienos minimalios algos dydžio mokestis, o kitiems mokamiems dalyviams – trijų minimalių algų dydžio įmoka. Ministerija pabrėžia, kad pasirinktas modelis skirtas padengti organizacines ir administracines išlaidas, kartu išlaikant priemonės prieinamumą rinkos dalyviams.

    Skaičiuojama, kad DI technologijas tiesiogiai kuria tik nedidelė dalis didelių įmonių, tačiau piaskownėmis gali domėtis ir daug platesnis ratas organizacijų. Tai apimtų bendroves, kurios diegia ar pritaiko trečiųjų šalių sukurtas DI sistemas, o taip pat didelius sektoriaus naudotojus, siekiančius aiškiau suprasti atitikties reikalavimus.

    Kas yra reguliavimo piaskownė?

    Reguliavimo piaskownė – tai modelis, kurį vis dažniau taiko Europos šalys, siekdamos skatinti inovacijas, bet kartu užtikrinti saugumą ir teisės aktų laikymąsi. Tokiose programose įmonės gali testuoti sprendimus prižiūrimoje aplinkoje, gauti metodinę pagalbą ir anksčiau identifikuoti rizikas, susijusias su duomenų apsauga, vartotojų teisėmis ar kritinių procesų patikimumu.

    Numatoma, kad dalyvavimas galėtų trukti nuo 6 iki 12 mėnesių. Programoje gali būti taikomos laikinos išimtys nuo tam tikrų reikalavimų arba suteikiamos priemonės ir konsultacijos, padedančios pasiekti atitiktį DI reglamentui.

    Po testavimo dalyvis turėtų gauti patvirtinimą, kad konkretus DI sprendimas atitinka saugos ir teisės aktų reikalavimus. Verslui tai galėtų tapti papildomu argumentu diegiant produktą rinkoje ar derantis su partneriais bei priežiūros institucijomis.

    Kada startuos ir kas prižiūrės?

    Praktinis piaskownių startas siejamas su naujos priežiūros institucijos suformavimu. Planuojama įsteigti Komisiją, kuri prižiūrėtų nacionalinę DI rinką ir koordinuotų piaskownių veikimą, o administracinį aptarnavimą užtikrintų Skaitmenizacijos ministerija.

    Iki institucijos suformavimo naujos programos realiai neveiks, todėl pirmųjų kvietimų dar teks palaukti. Tuo pat metu ministerija planuoja informavimo veiklas, įskaitant nuotolinius renginius ir susitikimus su verslu, kad įmonės aiškiau suprastų, kaip veiks piaskownės ir kokią naudą jos gali suteikti.

  • Naujienų archyvas rugsėjo 7 dienai: svarbiausi 2026 metų pirmadienio įvykiai vienoje vietoje

    Pateiktame originale nėra naujienų teksto, tik techninis skaitiklio paveikslėlis ir archyvo antraštė. Dėl to neįmanoma patikimai perrašyti ar išplėsti turinio, neįtraukiant išgalvotų faktų.

    Jei įkelsite tikrą archyvo puslapio tekstą arba bent kelių straipsnių santraukas, galiu parengti išplėstą apžvalgą: atrinkti svarbiausias temas, pateikti kontekstą, paaiškinti tendencijas ir suformuoti publikuoti paruoštą tekstą pagal jūsų HTML ir kalbos reikalavimus.

    Taip pat tiks, jei pateiksite nuorodų sąrašą į tą dieną publikuotus straipsnius arba jų antraštes su 2–3 sakinių aprašymais. Tuomet galėsiu sukurti struktūruotą dienos apžvalgą, nepažeidžiant patikimumo ir E-E-A-T principų.

  • Ukrainos miškuose aptiktas gleivūnas likogala: gyva plazma ropoja mediena ir virsta „rutuliukais“

    Ukrainos miškuose gamtos stebėtojai užfiksavo neįprastą organizmą, kuris lėtai ropoja per pūvančią medieną, o vėliau virsta mažais apvaliais „rutuliukais“. Tai likogala (Lycogala epidendrum) – gleivūnų grupei priskiriamas organizmas, dažnai painiojamas su grybais.

    Nors vaisiakūniai miške atrodo kaip smulkūs rožiniai ar rausvi karoliukai, įdomiausia stadija vyksta anksčiau. Jaunas likogalos organizmas yra tarsi gyvas plazmos lašas, galintis judėti ir ieškoti maisto mikrolygmeniu, daugiausia ten, kur drėgna ir gausu irti pradėjusios medienos.

    Likogala yra gleivūnas, todėl jis nepriskiriamas nei augalams, nei gyvūnams, nei tikriesiems grybams, nors iš išorės gali priminti grybo vaisiakūnius. Gleivūnų gyvenimo cikle svarbi judri stadija, kai organizmas keliauja paviršiumi ir minta bakterijomis bei kitais smulkiais mikroorganizmais.

    Tokia sandara paaiškina, kodėl miško paklotėje kartais randami „staiga atsiradę“ apvalūs kūneliai. Kai ateina metas daugintis, judrusis etapas pereina į nejudrų vaisiakūnį: išlenda į labiau apšviestas vietas, sukietėja ir tampa lengvai pastebimas ant kelmų ar rąstų.

    Likogalos vaisiakūniai dažniausiai būna 0,5–1,5 centimetro skersmens, apvalūs, kartais susitelkę į grupes. Jauni jie gali būti rožiniai ar rausvi, vėliau tamsėja ir įgauna rusvą, gelsvą ar pilkšvą atspalvį.

    Subrendę vaisiakūniai viršuje prasiveria plyšiu ir išleidžia sporas, kurios padeda organizmui plisti. Dažniausia buveinė – pūvanti mediena, kelmai, rąstai ir drėgnos vietos, kur vyksta intensyvus irimo procesas.

    Likogala priskiriama saprotrofams, nes dalyvauja skaidant negyvą organinę medžiagą. Tokie organizmai yra svarbūs miško „perdirbėjai“: jų veikla padeda grąžinti maistines medžiagas į dirvožemį ir palaikyti natūralią ekosistemos apytaką.

    Tyrimuose taip pat minima, kad likogala gali būti biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis, o kai kurie junginiai laboratorinėmis sąlygomis siejami su antibakteriniu poveikiu. Vis dėlto tai nereiškia, kad miške randamus vaisiakūnius reikėtų rinkti ar naudoti praktiniais tikslais.

  • Giliavandenė žuvis nustebino mokslininkus: vaikšto dugnu, juda šonu ir net atbulomis

    Mokslininkai, filmuodami gyvūnus Pietų Kinijos jūros gelmėse, užfiksavo retą elgesį: giliavandenė žuvis geba ne tik „vaikščioti“ dugnu, bet ir judėti šonu bei atbulomis. Tai pastebėta tyrinėjant jūrinį gaidį, kurio judėjimo būdas primena vėžiagyvių manevrus.

    Tyrimo centre atsidūrė rūšis Scalicus engyceros, priklausanti jūrinių gaidžių grupei. Šios žuvys išsiskiria ypatingais krūtinės pelekų spinduliais, kurie veikia tarsi atskiros „kojytės“ ir leidžia remtis į smėlį ar dumblą.

    Skirtingai nei dauguma iki šiol aprašytų dugnu „vaikštančių“ žuvų, kurios paprastai juda tik pirmyn, nauji vaizdo įrašai parodė platesnį judesių repertuarą. Fiksuota, kad žuvis gali slysti į šoną, o prireikus atsitraukti atbulomis, koreguodama kryptį be apsisukimo.

    „Šis atradimas keičia nusistovėjusį supratimą apie tai, kaip gali judėti dugninės giliavandenės žuvys“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Han Tian.

    Pasak tyrėjų, žuvis judėjimui naudoja trūkčiojančius, „sprogstamus“ impulsus, panašius į krevečių šuolius, ir kartu pasitelkia uodegos mostus plaukimui. Toks derinys leidžia greitai pereiti nuo lėto „ėjimo“ prie staigaus manevro, kai reikia pasprukti ar pakeisti poziciją.

    Tyrėjai taip pat aprašė neįprastas ūsų pavidalo ataugas, vadinamas barbelėmis, kurios išsidėsto skersai kūno ašies. Jos labiau primena grėbliukus, o ne minkštus „ūsus“ ir, manoma, padeda apčiuopti bei „iššukuoti“ nuosėdas ieškant grobio.

    Nors tokia sandara nėra ideali greitam judėjimui, ji suteikia pranašumą maitinantis ant dugno. Žuvis gali tyrinėti gruntą ir net įsmigti į paviršinį nuosėdų sluoksnį, kad efektyviau aptiktų maisto šaltinius.

    Stebėjimai atlikti natūralioje aplinkoje, pasitelkiant giliavandenius aparatus, kurie leido detaliai fiksuoti judesius skirtingose šiaurinės Pietų Kinijos jūros vietose. Tokie tyrimai ypač vertingi, nes daugelis giliavandenių rūšių elgsenos detalių lieka nepastebimos laboratorinėmis sąlygomis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad gyvi stebėjimai gelmėse padeda tiksliau suprasti evoliucines adaptacijas. Dugninių žuvų „ėjimas“ laikomas vienu įdomiausių pavyzdžių, kaip pelekai gali įgyti funkcijų, panašių į galūnes, o nauji duomenys rodo, kad tokių prisitaikymų įvairovė gali būti didesnė, nei manyta.

  • „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    Šveicarijoje įsikūrusi pramonės automatizavimo bendrovė „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų sieklinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „EquityPitcher Ventures“ ir „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF), o lėšos bus skirtos kompiuterinės regos sprendimų plėtrai atliekų deginimo bei kitose pramonės įmonėse.

    „Jaipur Robotics“ įkurta 2024 metais ir veikia Mano mieste, netoli Lugano. Bendrovė kuria kompiuterinės regos ir DI sistemas, skirtas didinti pramoninių objektų saugą, efektyvumą ir automatizavimą, o pirmasis pagrindinis taikymas – atliekų deginimo energijai (angl. waste-to-energy) jėgainės.

    Kur didžiausia problema jėgainėse?

    Tokiose jėgainėse kasdien apdorojami dideli kiekiai nevienalytės sudėties atliekų, todėl operatoriams tenka spręsti dvi užduotis vienu metu: užtikrinti saugą ir palaikyti stabilų degimo procesą. Net nedidelės klaidos gali virsti prastovomis, įrangos gedimais ar neefektyviu degimu.

    Bendrovė teigia, kad nemaža dalis daugiau nei 3 100 pasaulyje veikiančių atliekų deginimo jėgainių vis dar remiasi rankiniu stebėjimu ir analoginiais procesais. Praktikoje tai reiškia lėtesnius sprendimus, didesnę žmogiškųjų klaidų riziką ir mažiau duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti automatizavimą.

    Kaip veikia kompiuterinė rega?

    „Jaipur Robotics“ platforma analizuoja vaizdo srautą, fiksuojantį atliekų judėjimą jėgainėje, ir vaizdinę informaciją paverčia sprendimams tinkamais duomenimis. Sistema padeda atpažinti pavojingas medžiagas, gerinti atliekų sumaišymą ir teikti rekomendacijas kranų operacijoms automatizuoti.

    Pasak bendrovės, DI modeliai apmokyti naudojant daugiau nei 50 mln. sužymėtų vaizdų iš Europos atliekų deginimo operacijų. „Jaipur Robotics“ nurodo, kad jos sprendimai kasmet analizuoja daugiau nei 5 mln. tonų atliekų, o pavojingų objektų aptikimo tikslumas siekia 99 proc.

    Koks poveikis ir kur bus panaudotos investicijos?

    Bendrovė taip pat teigia, kad atskiruose objektuose jos technologijos diegimas leido daugiau nei 80 proc. sumažinti neplanuotus sustabdymus. Be to, šilumingumo žemėlapiai ir prognozinės rekomendacijos naudojami tam, kad būtų lengviau palaikyti tolygesnį kuro mišinį ir stabilesnį degimo režimą.

    Gautas finansavimas bus skirtas plėtrai į naujas rinkas ir produkto vystymui, išplečiant taikymo scenarijus ne tik atliekų deginimo, bet ir kitose pramonės šakose, įskaitant cemento bei biomasės jėgaines. Investuotojams tokie sprendimai patrauklūs dėl aiškios ekonominės naudos: mažesnių prastovų, saugesnių procesų ir geresnio įrangos panaudojimo.

  • Bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų: plėtra už JK ribų ir auganti bendruomenė

    Bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų: plėtra už JK ribų ir auganti bendruomenė

    Jungtinėje Karalystėje veikianti bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų investicijų, kurias ketina skirti tarptautinei plėtrai ir komandos augimui. Finansavime dalyvavo NPIF II – Mercia Equity Finance, valdomas Mercia Ventures, taip pat Shaping Impact Group (SI3), Finance Yorkshire, Leansquare ir privatūs investuotojai.

    Bendrovė, įkurta Šefilde Steve’o Rimmerio ir velionio Neville’io Mosey, orientuojasi į pigesnę prieigą prie gyvų renginių. Paslaugos gavėjų grupė apima sveikatos apsaugos darbuotojus, mokytojus, labdaros sektoriaus žmones ir tuos, kurie gauna paramą dėl pragyvenimo išlaidų.

    Platformos veikimo modelis paremtas partnerių pateikiamais neparduotais bilietais, kurie kitu atveju liktų nepanaudoti. Nariai registruojasi nemokamai ir už kiekvieną bilietą sumoka nedidelį sandorio mokestį, o renginių organizatoriai gali užpildyti laisvas vietas bei sugeneruoti papildomas pajamas.

    Tickets for Good teigia turinti beveik 750 000 patikrintų narių visame pasaulyje ir išplatinusi daugiau kaip 1 250 000 bilietų. Toks mastas rodo, kad alternatyvūs bilietų platinimo kanalai, ypač dirbantys su pertekline pasiūla, tampa reikšminga renginių rinkos dalimi.

    Įmonės ambasadoriumi yra dainininkas Robbie Williamsas, o tarp žinomų rėmėjų minimi ir buvęs Nyderlandų rinktinės vartininkas Edwinas van der Saras bei muzikos verslo atstovas Hansas Brouweris. Tokie vardai dažnai padeda greičiau didinti žinomumą naujose rinkose ir stiprina pasitikėjimą partnerių akyse.

    Platforma į Jungtines Amerikos Valstijas įžengė 2023 metais, prisijungusi prie „Comcast SportsTech“ akceleratoriaus Sent Luise, o Europoje veikia ir Nyderlanduose, Belgijoje bei Vokietijoje. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais jos pajamos padvigubėjo, o per artimiausius trejus metus siekiama penkiskart išaugti.

    Pasak įkūrėjo ir vadovo Steve’o Rimmerio, investicija leis spartinti plėtrą, kurti darbo vietas Šefilde ir sudaryti daugiau galimybių žmonėms apsilankyti renginiuose. „Tickets for Good buvo sukurta remiantis paprastu įsitikinimu, kad gyvi renginiai turi būti prieinami visiems, ypač tiems, kurie daug duoda mūsų bendruomenėms“, – sakė S. Rimmeris.

    Įmonė pabrėžia, kad gautos lėšos bus nukreiptos į naujas tarptautines rinkas ir komandos stiprinimą per ateinančius trejus metus. Renginių sektoriuje tai atspindi platesnę tendenciją ieškoti efektyvesnių būdų mažinti nepanaudotą vietų skaičių ir didinti auditorijų įtraukimą, kartu siūlant apčiuopiamą naudą socialiai jautrioms grupėms.

  • „Flex IT“ ir „T1A“ susijungė: kuriama 150 mln. eurų apyvartos žiedinės IT įrangos platforma Europoje

    „Flex IT“ ir „T1A“ susijungė: kuriama 150 mln. eurų apyvartos žiedinės IT įrangos platforma Europoje

    Danijos įmonė „T1A Group“ ir Nyderlandų bendrovė „Flex IT“ užbaigė susijungimą ir paskelbė kurianti Europos masto žiedinės IT platformą. Bendra naujai suformuotos grupės apyvarta siekia apie 150 mln. eurų, o tikslas – sujungti visą IT įrangos gyvavimo ciklą nuo paėmimo iš įmonių iki pakartotinio pardavimo.

    Abi bendrovės veikė skirtingose tos pačios vertės grandinės dalyse. „T1A“, įkurta 2001 metais Danijoje, specializuojasi įmonių nebenaudojamos IT įrangos surinkime, sertifikuotame duomenų ištrynime ir įrenginių atnaujinime, kad jie galėtų saugiai grįžti į rinką.

    „Flex IT“, įkurta 1991 metais ir įsikūrusi Leidene, platina naują ir atnaujintą techniką visoje Europoje per maždaug 13 000 perpardavėjų tinklą. Bendrovė taip pat turi sertifikuotus atnaujinimo pajėgumus Torunėje Lenkijoje bei teikia nuomos ir demonstracinių įrenginių paslaugas.

    Kaip veiks „uždaras ratas“

    Susijungimas leidžia vienoje grupėje „uždaryti ratą“: įmonės nurašytas kompiuteris ar kita technika gali būti paimta pagal sutartį, apdorota tinkamiausiame sertifikuotame centre ir vėliau parduota ten, kur jos vertė didžiausia. Taip mažėja tikimybė, kad dar tinkama įranga bus utilizuota arba ilgai gulės sandėliuose.

    Abi bendrovės nurodo turinčios R2v3 sertifikaciją, plačiai taikomą atsakingam elektronikos atnaujinimui ir perdirbimui. Sujungta grupė sertifikuotą apdorojimą vykdys Danijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, todėl logistikos ir atsekamumo procesai turėtų tapti labiau standartizuoti.

    Investuotojai ir vadovų pokyčiai

    Sandorį finansuoja „Eurazeo“ Planetary Boundaries Fund, kuris 2026 metų gegužę įsigijo kontrolinį „T1A“ paketą ir dabar rėmė „Flex IT“ įsigijimą. Pranešime taip pat minima „Dansk Vækstkapital“ parama finansavimo struktūroje.

    Po susijungimo „Flex IT“ vadovas Angelo Bul tampa sujungtos grupės generaliniu direktoriumi. „T1A“ įkūrėjas Peter Hemicke paskirtas vykdomuoju valdybos pirmininku, daugiausia dėmesio skirs grupės strategijai ir liks vienu iš investuotojų.

    „Sunkiausia žiedinėje IT niekada nebuvo rasti pirkėją geram antro gyvenimo nešiojamajam kompiuteriui. Sunkiausia yra tą kompiuterį apskritai gauti“, – sakė Angelo Bul.

    „Dabar galime prisiimti atsakomybę už visą kliento įrangos gyvenimą – nuo dienos, kai ji atkeliauja, iki dienos, kai išeina, ir dar vėliau. Tai padeda pakartotinį naudojimą paversti įprastu pasirinkimu“, – pridūrė jis.

    „Surinkti įmonių IT ir sertifikuotai ją atnaujinti yra atskira disciplina, kurios mums prireikė dvidešimt penkerių metų. Pardavimas visoje Europoje, tinkama kaina ir tinkama rinka yra kita disciplina, kurią „Flex IT“ kūrė dar ilgiau“, – sakė Peter Hemicke.

    „Dabar galime paimti įrenginį iš įmonės vienoje šalyje ir grąžinti jį darbui kitoje su garantija ir aiškia grandinės atsekamybe“, – teigė jis.

    Kodėl žiedinė IT tampa strategine

    Elektronikos pakartotinis naudojimas vis dažniau siejamas ne tik su tvarumu, bet ir su kaštų bei tiekimo grandinių valdymu. Įmonėms tampa aktualu greičiau ir saugiau realizuoti nebenaudojamą techniką, kartu mažinant duomenų nutekėjimo riziką, todėl sertifikuotas duomenų ištrynimas ir procesų atsekamumas tampa esmine vertės dalimi.

    Tuo pat metu rinkoje auga poreikis patikimai atnaujintai įrangai su garantijomis, ypač kai organizacijos optimizuoja biudžetus ir ieško alternatyvų naujiems įrenginiams. Sujungta platforma siekia pasinaudoti šia tendencija, pasiūlydama vientisą modelį nuo surinkimo iki pardavimo per platų kanalą visoje Europoje.

  • Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos dirbtinio intelekto bendrovė „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (seed) investiciją, kurią planuoja skirti platformos plėtrai ir komercinei plėtrai viešojo sektoriaus pardavimų srityje. Finansavimo etapui vadovavo „Keen Venture Partners“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei keli verslo angelai.

    Ši investicija sekė po ankstesnio finansavimo etapo ir padidino bendrą „Cato“ pritrauktą sumą iki 7,6 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja, kad gautos lėšos leis sparčiau tobulinti produktą, auginti komandą ir ruoštis veiklai už Italijos ribų.

    Kas yra „Cato“ platforma?

    „Cato“ kuria DI platformą, skirtą įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose: nuo tinkamų konkursų atrankos iki reikalavimų analizės ir pasiūlymo dokumentų parengimo. Praktikoje viešieji pirkimai dažnai reiškia didelį informacijos srautą, ilgas technines specifikacijas ir sudėtingas tinkamumo sąlygas.

    Bendrovės teigimu, jos sistema realiu laiku stebi daugiau nei 27 000 šaltinių ir reitinguoja konkursus pagal tai, kiek jie atitinka konkrečios įmonės profilį. DI taip pat analizuoja konkurso dokumentus, ištraukia esminius reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o parengtą informaciją susieja su pirminiais šaltiniais, kad būtų galima patikrinti kontekstą.

    Platforma siekia automatizuoti pasikartojančias užduotis, tačiau galutinį pasiūlymo pateikimą palieka klientui. Tai svarbu, nes viešuosiuose pirkimuose klaidos administraciniuose dokumentuose ar neatitikimai techninėms sąlygoms gali kainuoti diskvalifikaciją net ir turint konkurencingą kainą.

    Kodėl ši rinka tokia didelė?

    Viešieji pirkimai Europoje sudaro apie 14 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir siekia maždaug 2,5 trln. eurų per metus. Tai milžiniška rinka, kurioje įmonėms tenka konkuruoti dėl sutarčių su daugiau nei 250 000 perkančiųjų organizacijų.

    Italijoje viešųjų konkursų vertė 2025 metais, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC duomenimis, siekė 309 mlrd. eurų. Tokia apimtis paaiškina, kodėl sprendimai, kurie padeda greičiau rasti tinkamus konkursus ir tiksliau parengti pasiūlymus, pritraukia investuotojų dėmesį.

    Klientai ir plėtros planai

    „Cato“ teigia, kad per šešis mėnesius nuo produkto paleidimo platforma apdorojo tūkstančius konkursų klientams Italijoje. Tarp jų – tiek smulkesnės ir vidutinės įmonės, tiek didesni rinkos dalyviai medicinos priemonių, statybų, informacinių technologijų ir paslaugų sektoriuose.

    „Pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias pasitenkinimas – kai klientai sako, kad mūsų technologija jiems yra tikras sąjungininkas: padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, taip didinant galimybes laimėti ir augti“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    Gautas finansavimas bus nukreiptas tolesniam produkto vystymui, pardavimų komandos stiprinimui ir tarptautinei plėtrai. Bendrovė taip pat planuoja plėsti sprendimą į papildomus sektorius ir padėti jau turimiems tarptautiniams klientams viešųjų pirkimų procesuose už Italijos ribų.

  • „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: augimo skolai Europoje jau skirta 32 proc.

    „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: augimo skolai Europoje jau skirta 32 proc.

    Rizikos skolos ir augimo finansavimo bendrovė „Claret Capital Partners“ uždarė ketvirtąjį Europos augimo kapitalo fondą, kurio dydis siekia 575 mln. eurų. Tai viršijo anksčiau skelbtą 500 mln. eurų tikslą, o fondas bus skirtas Europos technologijų, gyvybės mokslų ir poveikį kuriančioms įmonėms.

    Pasak bendrovės, kartu su susijusiais diskreciniais mandatų portfeliais fondas investuos į augimo skolą, kuri paprastai leidžia įmonėms pritraukti kapitalą su mažesniu nuosavybės dalies praskiedimu nei renkantis vien akcijų finansavimą. Tokios lėšos dažniausiai naudojamos tarptautinei plėtrai, įsigijimams ir produktų kūrimui.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    „Claret Capital Partners“ nurodo, kad jau yra investavusi 32 proc. fondo kapitalo ir paremė daugiau nei 27 bendroves. Tarp jų minimos B2B atidėto mokėjimo platforma „Billie“, klinikinės stadijos farmacijos įmonė „Cinclus Pharma“, komercinio nekilnojamojo turto programinės įrangos tiekėja „PRODA“, biotechnologijų bendrovė „Inventiva“ ir pardavimų analitikos platforma „Surfe“.

    Tokie sandoriai atspindi pastarųjų metų tendenciją Europos rinkoje, kai sparčiai augančios įmonės vis dažniau ieško alternatyvų vien akcijų finansavimui. Augimo skola paprastai pasirenkama tuomet, kai įmonė nori išlaikyti didesnę kontrolę ir išvengti didesnio praskiedimo, tačiau vis tiek finansuoti spartesnį mastelio didinimą.

    Kodėl auga augimo skolos paklausa?

    „Claret Capital Partners“ teigia, kad susidomėjimą tokio tipo finansavimu skatina selektyvesnės akcijų rinkos ir didesnis investuotojų atsargumas vertinant įmonių augimo trajektorijas. Dėl to daliai bendrovių rizikos kapitalo raundai tampa ilgesni, o sąlygos griežtesnės, todėl skolos instrumentai įgauna didesnį svorį finansavimo struktūroje.

    Fondo galutiniame pritraukime dalyvavo instituciniai investuotojai, įskaitant pensijų fondus, draudikus, šeimos biurus ir viešąsias institucijas, taip pat privatūs investuotojai per ELTIF struktūrą. Bendrovė taip pat planuoja naudotis bendro investavimo partnerystėmis, kad galėtų dalyvauti didesnės apimties sandoriuose.

    „Turėdami augantį aukštos kokybės galimybių srautą, aktyviai investuojame ir toliau ieškome verslininkų, kuriančių kitą Europos čempionų kartą“, – sakė „Claret Capital Partners“ vadovaujantis partneris Davidas Batemanas.

    Fondo uždarymas seka po ankstesnio 297 mln. eurų fondo, kuris galutinai suformuotas 2022 metais. Bendrovė nurodo, kad jos portfelis vėliau fiksavo pasitraukimus, tarp jų Cytora įsigijimą, Endomag įsigijimą, Logpoint įsigijimą, Lyst įsigijimą, Tiqets įsigijimą ir Abivax viešą akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje.

    „Kadangi akcijų rinkos išlieka selektyvesnės, o įkūrėjai ieško būdų augti be nereikalingo praskiedimo, tikimės, kad lanksčios, nuosavybės nedilutuojančios kapitalo formos paklausa ir toliau spartės“, – sakė „Claret Capital Partners“ vadovaujantis partneris Johanas Kampe.

    „Claret Capital Partners“ teigia per visus fondų laikotarpius investavusi daugiau nei 1,5 mlrd. eurų į daugiau nei 210 bendrovių, įskaitant perdirbtą kapitalą. Po naujo fondo uždarymo bendrovė planuoja plėsti veiklą Europoje, stiprindama komandą Paryžiuje ir planuodama buvimą Berlyne.