CP v2

Category: Technologijos

  • Žaibas trenkė į kiemo medį, o srovė pasiekė jo kompiuterį: 13-metis papasakojo, kas nutiko

    Žaibas trenkė į kiemo medį, o srovė pasiekė jo kompiuterį: 13-metis papasakojo, kas nutiko

    Šiauriniuose Hjustono priemiesčiuose Teksase 13-metis Vladas Skuridinas patyrė elektros smūgį, kai netoli namo smogė žaibas. Vaikinas tuo metu sėdėjo prie kompiuterio, o iškrova į patalpas, kaip vėliau nustatyta, pateko per išorinę elektros instaliaciją.

    Anot paauglio, jis nieko neįtarė, kol pajuto staigų smūgį prisilietęs prie metalinės stalo dalies. Dėl to jis patyrė nudegimą pilvo srityje, tačiau, pirminiais duomenimis, rimtesnių sveikatos sutrikimų išvengė.

    „Tiesiog sėdėjau, viskas buvo gerai, žaidžiau ir nieko nesitikėjau. Paliečiau metalinę stalo dalį ir mane nukrėtė“, – sakė Vladas Skuridinas.

    Į įvykio vietą iškviesti gelbėtojai paauglį apžiūrėjo, tačiau hospitalizuoti neprireikė. Vis dėlto incidentas sukrėtė ne tik vaiką, bet ir šeimą, mat iškrova sukėlė ir papildomų padarinių namui.

    „Tai buvo beprotybė. Tikrai maniau, kad mirsiu. Negalvojau, kad išgyvensiu, ir nežinau, kaip man pavyko“, – pasakojo jis.

    Kaip žaibas pasiekė namo vidų

    Ugniagesių vertinimu, žaibas trenkė į medį sklype, o elektros krūvis laidžiais keliais persidavė į namo elektros sistemą. Impulsas, tikėtina, nuėjo per instaliaciją ir „rado“ kelią per metalinę kompiuterio stalo konstrukciją, prie kurios sėdėjęs paauglys buvo arti sienos.

    Tokie atvejai nėra dažni, tačiau specialistai pabrėžia, kad audrų metu pavojų kelia ne tik tiesioginis smūgis į pastatą. Grėsmę sukuria įtampos šuoliai tinkle, kurie gali plisti elektros laidais, o kartais ir kitomis komunikacijomis, todėl žmogus gali būti sužalotas net būdamas patalpoje.

    Kokios žalos pridarė audra

    Šeima pranešė, kad dėl iškrovos kilo nedidelis gaisras palėpėje, o namo konstrukcijose atsirado apgadinimų. Tokie padariniai dažniausiai siejami su staigiu energijos impulsu ir jo sukeliamu vietiniu perkaitimu ar kibirkščiavimu.

    Nors šįkart apsiribota smulkesniais nuostoliais, ekspertai primena, kad žaibo sukelti viršįtampiai gali sugadinti elektroniką ir elektros prietaisus. Dėl to audrų metu ypač svarbi tiek namo apsauga, tiek gyventojų įpročiai.

    Ką daryti per perkūniją namuose

    Saugos rekomendacijose dažniausiai pabrėžiama, kad audros metu verta atjungti nuo elektros jautrius ir brangius įrenginius, kad juos apsaugotumėte nuo viršįtampių. Taip pat patariama vengti naudotis laidiniais įrenginiais, tiesiogiai prijungtais prie elektros tinklo.

    Specialistai ragina nesiliesti prie metalinių konstrukcijų, laikytis atokiau nuo laidų ir elektros lizdų, o taip pat atsargiai vertinti vandentiekio ar kanalizacijos sistemas, nes metalinės dalys gali perduoti impulsą. Patikimiausią apsaugą nuo viršįtampių suteikia tinkamai įrengta žaibosauga ir viršįtampių ribotuvai elektros skydelyje.

  • The Sinking City 2 atskleidė kainą ir reikalavimus: „Frogwares“ žada tamsiausią Arkham

    The Sinking City 2 atskleidė kainą ir reikalavimus: „Frogwares“ žada tamsiausią Arkham

    Studija „Frogwares“ pristatė naują žaidimo „The Sinking City 2“ anonsą, kuriame rodoma daugiau tikro žaidimo eigos fragmentų ir užsimenama apie papildomą turinį išankstiniams užsakymams. Kartu paskelbtos žaidimo leidimų detalės ir pirmieji techniniai reikalavimai kompiuteriams.

    „The Sinking City 2“ kuriamas PC, „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“ platformoms, o kartu su išankstiniais užsakymais žaidėjai galės rinktis iš kelių leidimų. Paprastai tokia praktika reiškia skirtingas premijas, kosmetiką ar ankstyvesnį priėjimą, tačiau galutinė papildomo turinio vertė dažnai paaiškėja tik priartėjus leidimui.

    Kaina ir leidimai

    „Frogwares“ nurodė, kad standartinis „The Sinking City 2“ leidimas kainuos 49,99 euro. Tai atitinka pastarųjų metų rinkos kainodarą, kai dalis vidutinio biudžeto studijų renkasi mažesnę kainą nei didieji leidėjai, siekdami sumažinti įėjimo barjerą ir pritraukti platesnę auditoriją.

    Išankstiniams pirkėjams žadamas papildomas turinys, įskaitant teminius ginklus, aprangos elementus ir resursus, palengvinančius pradžią. Tokie priedai dažniausiai neturi tiesioginės įtakos istorijai, tačiau gali keisti pirmųjų valandų balansą, todėl dalis žaidėjų į juos žiūri skeptiškai.

    Ko tikėtis iš istorijos

    Žaidimas pasakoja apie Lovecrafto įkvėptą 1920-ųjų Ameriką, kurioje Arkhamą užliejo antgamtinis potvynis. Mieste liko tik pavojingiausi ir labiausiai palūžę gyventojai, o gatvėse klaidžioja nepaaiškinamos būtybės, paverčiančios mirusiuosius agresyviomis marionetėmis.

    Pagrindinis veikėjas Calvinas Rafferty pristatomas kaip okultizmo tyrinėtojas, kurio veiksmai sukelia skaudžias pasekmes. Jam tenka bristi per apsemtas miesto dalis, ieškant būdo pažadinti į paslaptingą letargą panirusią partnerę Faye, tuo pat metu kovojant su augančia grėsme.

    Reikalavimai ir PC kryptis

    Kūrėjai taip pat paskelbė minimalius ir rekomenduojamus techninius reikalavimus, skirtus įvertinti, kokios klasės kompiuterio reikės sklandžiam veikimui. Nors pilnos specifikacijos ne visada pasako viską apie optimizaciją, jos padeda suprasti, ar žaidimas taikosi į 1080p, ar į aukštesnes raiškas bei didesnį kadrų dažnį.

    Pastaruoju metu žaidėjai vis dažniau vertina ne tik grafikos ambicijas, bet ir stabilumą, spartą bei aiškią komunikaciją apie našumą skirtingose sistemose. Todėl artėjant išleidimui svarbiausiais klausimais taps optimizacija, galimybės pritaikyti grafikos nustatymus ir reali papildomo turinio nauda.

  • Lenkų studijos hitas „Mouse: P.I. For Hire“ nustebino žaidėjus: nemokamai pridės ilgai prašytą funkciją

    Lenkų studijos hitas „Mouse: P.I. For Hire“ nustebino žaidėjus: nemokamai pridės ilgai prašytą funkciją

    Netikėta naujiena po sėkmingo starto

    Lenkijos studijos Fumi Games žaidimas „Mouse: P.I. For Hire“ dar iki premjeros buvo atsidūręs daugelio žaidėjų radare, o po pasirodymo greitai įtvirtino sėkmę. Žaidimas išsiskiria retro estetika, primenančia tarpukario juodai baltas noir animacijas, ir detektyvine nuotaika, kurią sustiprina stilizuotas pasaulis.

    Šis derinys leido projektui išsiskirti iš kitų siužetinių šaudyklių, kuriose dažnai dominuoja realizmas arba futuristiniai motyvai. Būtent aiški meninė kryptis ir nuoseklus stiliaus laikymasis tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl žaidimas taip greitai sulaukė dėmesio.

    Steam įvertinimai – beveik vien pozityvūs

    Žaidėjų reakcija „Steam“ platformoje buvo labai palanki nuo pat pirmųjų valandų po išleidimo. Per pirmąją parą, kaip skelbta, iš daugiau nei 1 100 atsiliepimų net 95 proc. buvo teigiami, o tai nepriklausomiems kūrėjams yra itin svarbus pasitikėjimo signalas.

    Vėliau atsiliepimų skaičius smarkiai išaugo, o bendras vertinimas išliko aukštas: prie beveik 13 000 įvertinimų neigiamų dalis sudarė tik apie 6 proc. Toks stabilumas dažniausiai reiškia, kad projektas randa savo auditoriją ne tik dėl naujumo efekto, bet ir dėl turinio kokybės.

    Funkcija, kurios labiausiai pasigedo dalis žaidėjų

    Vis dėlto vienas sprendimas iki šiol kėlė nepatogumų: žaidimo struktūra buvo tokia, kad jau pereitų vietų ar lygių paprastai nebuvo galima pakartotinai aplankyti. Tai reiškė, kad praleisti kolekcionuojami daiktai, paslėptos detalės ar neaplankytos vietos dažnai likdavo nepasiekiamos, jei žaidėjas nenorėdavo pradėti visko iš naujo.

    Tokie apribojimai ypač jaučiami žaidimuose, kuriuose skatinama tyrinėti aplinką ir ieškoti paslapčių. Šiuolaikinėje rinkoje vis daugiau projektų žaidėjams suteikia daugiau kontrolės, todėl galimybė grįžti atgal dažnam tapo ne patogumu, o lūkesčiu.

    „Revisit“ bus nemokamas atnaujinimas

    Fumi Games socialiniuose tinkluose patvirtino, kad kuria funkciją „Revisit“, kuri leis sugrįžti į anksčiau aplankytas žaidimo vietas. Kūrėjai kol kas neįvardijo tikslios datos, kada atnaujinimas pasirodys, tačiau pabrėžė, kad jis ruošiamas artimiausiu metu.

    „Atnaujinimą su „Revisit“ funkcija planuojame išleisti nemokamai“, – sakė Fumi Games atstovai, atsakydami į žaidėjų klausimus komentaruose.

    Nemokami kokybės gerinimo atnaujinimai po sėkmingo starto dažnai laikomi signalu, kad studija siekia ilgalaikio projekto gyvavimo. Tokia praktika padeda išlaikyti bendruomenės pasitikėjimą ir paprastai prisideda prie geresnio žaidimo matomumo platformose.

  • Po Krymo deokupacijos laukia sunkūs sprendimai: ką atkurti dabar, o kas ilgam liks uždara raudonoji zona

    Po Krymo deokupacijos Ukrainai tektų priimti ne tik politinius ar infrastruktūrinius, bet ir labai praktiškus aplinkosauginius sprendimus: ką įmanoma atkurti greitai, o kurios teritorijos dėl taršos, sprogmenų ir cheminių likučių ilgam liktų neprieinamos. Tai interviu metu pabrėžė aplinkosaugos ekspertas Olegas Listopadas, daug metų sekantis okupacijos poveikį Krymui bei Juodajai ir Azovo jūroms.

    Pasak jo, nuo 2014 metų Kryme ir aplinkiniuose vandenyse susiformavo situacija, kurią Ukrainai sunku tiesiogiai kontroliuoti ar patikrinti vietoje. Didelė dalis taršos ir pažeidimų fiksuojama nuotoliniu būdu, o tikslus žalos mastas paaiškėtų tik atsiradus galimybei atlikti lauko tyrimus.

    Taršos šaltiniai ir karo pėdsakai

    Ekspertas atkreipė dėmesį, kad tarša Krymo pakrantėse nėra vien karo veiksmų pasekmė. Istoriškai problema siejama ir su karine veikla Juodojoje jūroje, įskaitant prastą atliekų tvarkymą laivuose bei įvairių pavojingų medžiagų palikimą jūros dugne.

    Jo teigimu, vien laivų nuolaužos ar metalo konstrukcijos ilgainiui tampa mažiau pavojingos, tačiau didžiausia rizika kyla dėl sprogmenų, amunicijos likučių ir žmogaus sukurtų cheminių medžiagų. Tokie objektai gali nuodyti aplinką lokaliai, bet ilgainiui padariniai gali pasireikšti ir platesnėse ekosistemose.

    „Didžiausia bėda yra ne vien surūdijęs metalas, o tai, kas lieka viduje ar šalia: sprogmenys, ginklų liekanos ir cheminės medžiagos, kurios realiai nuodija aplinką“, – sakė Olegas Listopadas.

    Kachovkos užtvankos susprogdinimo pasekmės

    Kalbėdamas apie didžiausias pastarųjų metų ekologines katastrofas, ekspertas išskyrė Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą. Jo vertinimu, į jūrą staiga patekęs milžiniškas gėlo vandens kiekis tapo ne mažesniu pavojumi nei su srove atneštos teršiančios medžiagos.

    Pasak Listopado, staigus druskingumo pokytis kai kuriose zonose galėjo sukelti masinę jautrių organizmų žūtį, ypač tam tikruose gyliuose. Tokie pokyčiai ekosistemose dažnai veikia grandinine reakcija: nukenčia buveinės, keičiasi maisto grandinės, o padariniai tęsiasi ilgiau nei pati avarija.

    Naftos produktų išsiliejimai ir kontrolės problema

    Interviu metu aptarta ir naftos produktų tarša prie Krymo krantų. Ekspertas aiškino, kad tokie išsiliejimai gali kilti ne tik dėl karo, bet ir dėl senstančių tanklaivių avarijų, ypač rizikingose vietose, tokiose kaip Kerčės sąsiauris.

    Papildomą riziką, jo teigimu, kelia naftos perkrovimas atviroje jūroje, kai kroviniai perpilami iš laivo į laivą. Nors vienkartiniai nuostoliai gali atrodyti nedideli, didelių srautų ir dažnų operacijų atveju bendras į jūrą patenkančių teršalų kiekis gali tapti reikšmingas, o avarijų lokalizavimas atviroje jūroje yra gerokai sudėtingesnis.

    Kaip renkami įrodymai ir kodėl jų nepakanka

    Kadangi okupacinė teritorija nepasiekiama, Ukraina, pasak eksperto, yra priversta remtis ribotu įrodymų rinkiniu. Vienas svarbiausių šaltinių yra palydoviniai vaizdai, kuriais galima fiksuoti, pavyzdžiui, naftos dėmes ar pakrančių pokyčius.

    Kitas informacijos kanalas yra viešai prieinami vaizdo įrašai ir nuotraukos socialiniuose tinkluose, taip pat pranešimai iš vietos gyventojų. Tačiau Listopadas pabrėžė, kad tarptautinėse institucijose tokie duomenys dažnai nėra pakankami, nes trūksta standartizuotų mėginių, tyrimų protokolų ir nepriklausomų patikrų vietoje.

    Jo teigimu, būtent lauko tyrimų nebuvimas tampa viena didžiausių kliūčių įrodinėjant ekologinius nusikaltimus ir siekiant tarptautinio žalos pripažinimo. Be to, tai apsunkina ir reparacijų proceso rengimą, nes kiekvienam reikalavimui reikalinga aiški metodika ir patikima faktinė bazė.

    Raudonosios zonos idėja po deokupacijos

    Kalbėdamas apie ateitį, ekspertas teigė, kad po deokupacijos gali tekti įteisinti teritorijas, kurios kurį laiką būtų visiškai uždaros dėl itin didelės rizikos. Tokios zonos, jo manymu, būtų analogiškos po didžiųjų karų Europoje paliktoms teritorijoms, kur įėjimas buvo ribojamas dėl cheminių medžiagų ir nesprogusios amunicijos.

    Listopado vertinimu, Ukrainai būtų svarbu iš anksto parengti teisinį ir praktinį pagrindą, kad po deokupacijos būtų aišku, kaip nustatoma rizika, kaip ribojamas patekimas ir kokiais etapais vykdomas išminavimas, taršos neutralizavimas bei rekultivacija. Tai leistų realistiškai planuoti lėšas, darbus ir laiką, o visuomenei aiškiai paaiškinti, kodėl ne viskas galės būti atkurta iškart.

  • Ukrainos Karpatų draustiniuose skelbia griežtesnę kovą su džipingu: žada reidus ir konfiskavimą

    Ukrainos Karpatų regionuose šį vasaros sezoną vėl paaštrėjo konfliktas dėl vadinamojo džipingo, kai visureigiai, keturračiai ir motociklai važinėja ne keliais, o per poloninas, miško takus ir upių vagas. Vietos gyventojai ir žygeiviai socialiniuose tinkluose dalijasi vaizdais, kaip transporto kolonos suplūkia dirvožemį, palieka provėžas ir kelia pavojų pėstiesiems.

    Nors Ukrainoje dar 2025 metais buvo įtvirtintas draudimas važiuoti transporto priemonėmis už pagrindinių kelių ribų saugomose teritorijose, realybėje kontrolė kalnuose išlieka sudėtinga. Turistiniuose miesteliuose ir kurortuose vis dar reklamuojamos išvykos į tariamai laukinius maršrutus, o paklausa skatina verslus rizikuoti.

    Kas daroma Zakarpattėje

    Zakarpattės srityje Rachivo rajono administracija koordinaciniame susitikime su saugomų teritorijų atstovais, policija, pasieniečiais, vietos valdžia ir verslo atstovais aptarė konkrečias priemones, kaip stabdyti nelegalius važiavimus. Akcentuota, kad tikslas nėra uždrausti įprastą susisiekimą miško keliais, o sustabdyti masinį išvažiavimą nuo kelių į pačias jautriausias vietas.

    Numatoma stiprinti ženklinimą ir įspėjamuosius ženklus įvažiavimuose, rengti reidus probleminėse zonose ir glaudžiau dirbti su bendruomenėmis. Taip pat svarstoma idėja įrengti oficialias, aiškiai apibrėžtas trasas, kad ekstremalaus vairavimo mėgėjai neturėtų preteksto važiuoti per draustinius.

    Rachivo rajono Turizmo informacijos centras liepos 8 dieną papildomai priminė, kad draudžiama judėti ne keliais per miškus, poloninas, pievas, upelius, upes ir pakrantes, o už pažeidimus gresia atsakomybė. Pranešta, kad bus vykdomi nuolatiniai patikrinimai, o kraštutiniais atvejais gali būti sprendžiama ir dėl transporto priemonių konfiskavimo.

    Kodėl džipingas laikomas problema

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad didžiausia žala daroma ne vien dėl triukšmo ar šiukšlių, o dėl dirvožemio suslėgimo ir erozijos. Kalnuose susidariusios gilios provėžos tampa vandens latakais, stiprina nuoplovas, ardo šlaitus, o pažeistos pievos ir paklotė atsikuria lėtai.

    Dar vienas aspektas yra saugumas: pėsčiųjų takai kalnuose dažnai kertasi su miško keliukais, o staigūs posūkiai, dulkės ir ribotas matomumas didina nelaimių riziką. Vietos valdžiai tenka spręsti ir reputacijos klausimą, nes regionas gyvena iš turizmo, o vaizdai su draskoma gamta mažina pasitikėjimą tvariu poilsiu.

    Į diskusiją įsitraukė ir Zakarpattės srities administracijos vadovas Myroslavas Bileckis, viešai pavedęs identifikuoti asmenis, kurių važiavimas upės vaga buvo užfiksuotas vaizdo įraše. Jis pažadėjo griežtesnę kontrolę ir dažnesnį patruliavimą, kad atsakomybė už pažeidimus taptų neišvengiama.

    „Zakarpattė negali taikstytis su tuo, kad dėl kelių minučių adrenalino naikinama tai, ką gamta kūrė šimtmečius“, – sakė Myroslavas Bileckis.

    Ko tikėtis turistams

    Artimiausiu metu regione gali daugėti patikrinimų populiariausiuose įvažiavimuose ir vietose, kur fiksuojami dažniausi pažeidimai. Turistams, planuojantiems keliones į Karpatų draustinius, rekomenduojama rinktis pėsčiųjų maršrutus ir oficialias trasas, o komercines išvykas vertinti kritiškai, ypač jei siūloma važiuoti ne keliais.

    Ar deklaruojami pažadai virs sistemine kontrole ir realiomis nuobaudomis, priklausys nuo koordinuoto policijos, saugomų teritorijų administracijų ir vietos savivaldos darbo. Kol kas signalas aiškus: Zakarpattė siekia pereiti nuo draudimų popieriuje prie matomų veiksmų gamtoje.

  • TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja, kad atsinaujinusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali tapti artimiausiu ir didžiausiu pavojumi pasaulio ekonomikos prognozėms. Fondo vertinimu, net ir trumpalaikiai karo veiksmai regione gali padidinti žaliavų kainų svyravimus, apsunkinti tiekimo grandines ir pabloginti finansavimo sąlygas.

    TVF pažymi, kad didžiausia rizika siejama su energijos ir kitų žaliavų rinka, nes bet koks tiekimo sutrikimas gali greitai persiduoti į transporto, gamybos ir maisto kainas. Šis poveikis ypač sustiprėja, kai verslas ir valstybės pradeda kaupti atsargas, o rinkos kainose įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Kas labiausiai paveiktų kainas?

    Fondas pabrėžia, kad atsinaujinęs konfliktas galėtų pratęsti kainų nepastovumą ne tik naftos ir dujų, bet ir trąšų bei logistikos sektoriuose. Tai reikštų didesnes sąnaudas maisto gamybai ir tiekimui, o žemų pajamų šalims toks šokas dažnai virsta dar didesniu pažeidžiamumu bei socialinių įtampų rizika.

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į ribotą saugiklių kiekį: dalis šalių ankstesniais konflikto etapais jau buvo išleidusios strategines naftos atsargas, todėl nauji sutrikimai rinkoje gali būti juntami aštriau. Jei tiekimo trikdžiai užsitęstų, atsargų lygis kai kuriose valstybėse galėtų priartėti prie įtemptos situacijos ribos.

    Augimo prognozės ir infliacijos kryptis

    Atnaujintame vertinime TVF nurodo, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais galėtų siekti apie 3 proc., o 2027 metais – apie 3,4 proc. Tuo metu bendroji infliacija, TVF skaičiavimu, 2026 metais gali padidėti iki maždaug 4,7 proc., o 2027 metais mažėti iki maždaug 3,9 proc.

    TVF aiškina, kad santykinai lėtesnis augimas, palyginti su ankstesniais metais, atspindi karo poveikį ir su juo susijusį neapibrėžtumą. Investuotojams tai paprastai reiškia brangesnį skolinimąsi, didesnį atsargumą rizikingesnėse rinkose ir lėtesnį vartojimo bei investicijų atsigavimą.

    DI gali padėti, bet rizikos išlieka

    Fondas nurodo, kad dalį neigiamo geopolitinių sukrėtimų poveikio gali kompensuoti spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas ir su juo susijusios investicijos. Jei DI plėtra virstų plačiai taikomu produktyvumo šuoliu, vidutiniu laikotarpiu pasaulio ekonomikos augimo potencialas galėtų stiprėti.

    Kartu TVF įspėja, kad per dideli lūkesčiai dėl DI pelningumo taip pat kelia riziką: jei rinkos įvertintų, jog produktyvumo nauda bus mažesnė, investicijos technologijų sektoriuje gali staigiai trauktis. Tokiu atveju galimas platesnis finansinių rinkų koregavimasis ir griežtesnės pasaulinės finansavimo sąlygos, kurios paveiktų ne vien technologijų įmones.

  • Rusija metė į kovą pažangiausią Su-57: dėl Ukrainos dronų priversta keisti taktiką

    Rusija metė į kovą pažangiausią Su-57: dėl Ukrainos dronų priversta keisti taktiką

    Palydoviniai vaizdai ir viešai paskelbta medžiaga rodo, kad Ukrainos ilgojo nuotolio dronai mažiausiai keturis kartus smogė strateginiam „Gazprom Neft“ objektui Omske, daugiau kaip 2 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Remiantis tarptautinės žiniasklaidos ir analitikų vertinimais, po atakų dalis pajėgumų laikinai tapo nepasiekiami, o įmonė buvo priversta stabdyti dalį veiklos.

    Šis smūgis svarbus ne vien dėl ekonominio efekto, bet ir dėl to, ką jis atskleidžia apie Rusijos gynybą. Vis dažniau fiksuojami signalai, kad Maskva, baimindamasi Ukrainos dronų, į jų perėmimą ėmė įtraukti ir moderniausią naikintuvą Su-57, iki šiol daugiausia naudotą mažiau rizikingoms užduotims.

    Kelios dienos prieš Omsko atakas internete pasirodė Su-57 nuotraukos neįprastoje konfigūracijoje, su išorinėse pakabose pritvirtintomis trumpojo nuotolio oras–oras raketomis iš R-73 ir R-74 šeimos bei papildomu konteineriu po vienu iš variklių. Toks komplektas, specialistų vertinimu, labiau primena parengtį medžioti mažus, manevringus taikinius ore, tarp jų kamikadzes dronus ar sparnuotąsias raketas.

    Ekspertų dėmesį patraukė tai, kad ginkluotė buvo kabinama išorėje, nors Su-57 turi vidines ginkluotės dėtuvės. Vienas iš paaiškinimų, aptariamų analitikų bendruomenėje, yra praktinis pasirinkimas naudoti senesnes raketas, kurios ne visada pritaikytos vidiniam nešimui, o modernesnes atsargas pasilikti kitoms misijoms.

    Su-57 laikomas pažangiausiu Rusijos naikintuvu, geriausiai pritaikytu aptikti mažo dydžio oro taikinius. Jam priskiriamas daugiafunkcis AESA tipo radaras N036 su keliomis aktyviomis antenomis, optoelektroninė 101KS sistema ir infraraudonųjų spindulių jutikliai, kurie teoriškai turėtų padėti pastebėti objektus, turinčius mažą radarų atspindžio plotą.

    Manoma, kad papildomas konteineris po fiuzeliažu ar variklio zona gali būti susijęs su 101KS-N šeimos įranga ar jos modifikacijomis, skirtomis taikinių paieškai ir identifikavimui didesniu atstumu. Panašias idėjas taiko ir Vakarų šalys, kai kovai su dronais bei sparnuotosiomis raketomis į pagalbą kviečiami aukštesnės kartos naikintuvai.

    Su-57 įtraukimas į kritinės infrastruktūros gynybą rodo, kad Rusija plečia priemonių spektrą gindama giliame užnugaryje esančius objektus. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuosekliai taikosi į naftos perdirbimo, gynybos pramonės ir karinės logistikos taškus šimtų ar tūkstančių kilometrų atstumu, taip versdama Rusiją skaidyti oro gynybos resursus.

    Didėjant grėsmei, žemyninė oro gynyba turi dengti vis didesnę teritoriją, o tai apsunkina vienodai stiprią apsaugą visiems potencialiems taikiniams. Todėl vis dažniau kalbama apie daugiasluoksnę sistemą, kurioje derinami S-400, „Pancir“, sraigtasparniai kovai su dronais ir, sprendžiant iš naujausių indikacijų, net Su-57.

    Vis dėlto Su-57 parkas laikomas nedidelis, o viešai minimi skaičiai dažniausiai sukasi apie maždaug 20 serijinių orlaivių. Dėl riboto kiekio šie naikintuvai anksčiau dažniau būdavo siejami su smūgiais iš saugesnio nuotolio, vengiant misijų, kuriose rizika prarasti brangią platformą yra didesnė.

    Todėl pats faktas, kad Su-57 vis dažniau siejamas su dronų medžiokle Rusijos gilumoje, interpretuojamas kaip ženklas, jog Ukrainos ilgojo nuotolio smūgiai tapo strategiškai reikšmingu iššūkiu. Karo dinamikoje tai atspindi platesnę tendenciją: pigesnės, masiškai gaminamos priemonės priverčia brangesnes sistemas keisti vaidmenis ir prioritetus.

  • „L3Harris“ modernizuos JAV skrydžių sekimo tinklą: daugiau saugumo ir dronų stebėsena

    „L3Harris“ modernizuos JAV skrydžių sekimo tinklą: daugiau saugumo ir dronų stebėsena

    JAV Federalinė aviacijos administracija sudarė sutartį su „L3Harris Technologies“ dėl nacionalinės oro erdvės stebėsenos tinklo modernizavimo. Pagal planą bus atnaujinta daugiau kaip 700 antžeminių stočių, kurios dispečeriams realiu laiku perduoda orlaivių buvimo vietos duomenis, renkamus ir per palydovines sistemas.

    Atnaujinimas numato ne tik naują įrangą ir programinės įrangos pakeitimus, bet ir stipresnes kibernetinio saugumo priemones. Tikslas – geriau apsaugoti kritinius oro erdvės duomenis ir sumažinti rizikas, susijusias su išpuoliais ar sistemų sutrikimais, kurie galėtų paveikti skrydžių saugą.

    „L3Harris“ teigimu, modernizuota infrastruktūra padės įgyvendinti FAA modernizavimo viziją ir didins visų oro erdvės naudotojų saugą.

    Ši pertvarka siejama su platesne FAA programa NextGen, kuri orientuota į efektyvesnį ir saugesnį JAV Nacionalinės oro erdvės sistemos veikimą. Pastaraisiais metais aviacijos srautai ir technologijos keičiasi sparčiai, todėl stebėsenos sprendimai turi prisitaikyti prie naujų veiklos scenarijų.

    Vienas svarbiausių pokyčių – didesnė aprėptis, kad būtų galima patikimiau stebėti ne tik lėktuvus ir sraigtasparnius, bet ir dronus, kurių skaičius bei panaudojimas auga. Be to, modernizavimas numato pasirengimą naujų tipų orlaiviams, įskaitant vertikalaus kilimo ir tūpimo aparatus, kurie ateityje gali tapti dalimi miesto oro judumo sprendimų.

    Pranešimuose nurodoma, kad sutarties vertė neįvardijama, o darbai suplanuoti ilgam laikotarpiui – iki 2045 metų. Tai reiškia, kad oro erdvės stebėsenos tinklas bus tobulinamas etapais, derinant techninę plėtrą su besikeičiančiais reguliavimo, saugos ir operaciniais reikalavimais.

  • „Samsung“ atvyksta į Londoną: „Unpacked“ žada tris naujus flagmanus ir kainų šuolį

    „Samsung“ atvyksta į Londoną: „Unpacked“ žada tris naujus flagmanus ir kainų šuolį

    „Samsung“ patvirtino, kad artimiausias „Galaxy Unpacked“ renginys vyks Londone liepos 22 dieną. Transliacijos pradžia numatyta 15:00 Lenkijos laiku, todėl Baltijos šalyse ją bus galima stebėti tuo pačiu metu per gamintojo kanalus, įskaitant „Youtube“.

    Bendrovė tradiciškai neatskleidė pilnos pristatomų įrenginių sudėties, tačiau rinkos lūkesčiai aiškūs: pagrindinis dėmesys turėtų tekti naujiems sulenkiamiems telefonams. Skelbiama, kad šiemet jų gali būti trys, o linijoje minimi „Galaxy Z Fold 8“, „Ultra“ ir „Galaxy Z Flip 8“.

    Greta telefonų dažniausiai pristatomi ir dėvimi įrenginiai, todėl tikėtina „Galaxy Watch 9“ šeimos premjera bei papildomi modeliai, įskaitant „Ultra 2“. Taip pat aptarinėjama galimybė išvysti „Galaxy Glasses“ akinius, kurie pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių technologijų tendencijų, kai įrenginiuose daugėja DI funkcijų.

    Po pagrindinės transliacijos organizuojama ir papildoma „Studio Galaxy“ dalis, kur naujienas galima apžiūrėti iš arčiau ir susipažinti su specialiais pasiūlymais. Tokie formatai tapo įprasti didžiųjų gamintojų renginiuose, nes padeda greičiau nukreipti pirkėjus į išankstinius užsakymus.

    „Samsung“ taip pat pradėjo rezervacijų registraciją, žadėdama 150 zlotų nuolaidą vienam naujam „Galaxy“ įrenginiui. Perskaičiavus, tai sudaro apie 35 eurus, o pasiūlymas turėtų galioti ir naujiems telefonams, ir laikrodžiams.

    Vis dėlto nuolaida gali tapti tik daliniu atsvaru prognozuojamam kainų kilimui. Rinkoje kalbama, kad „Galaxy Z Fold 8 Ultra“ ir „Galaxy Z Flip 8“ kainos bus didesnės už pirmtakų bent keliais šimtais zlotų, o didžiausios atminties, pavyzdžiui, 1 TB konfigūracijose, skirtumas gali viršyti 1 000 zlotų, tai yra apie 235 eurus.

    Išankstiniai užsakymai paprastai startuoja netrukus po „Unpacked“, o parduotuvėse naujienos dažniausiai pasirodo per kelias savaites. Šiuo atveju prognozuojama, kad pirmieji įrenginiai pirkėjus pasieks pirmoje rugpjūčio pusėje.

    Nors tikslios specifikacijos kol kas nepatvirtintos, rinkos dėmesys krypsta į kelias kryptis: patvaresnius lankstus ekranus, geresnę baterijos ištvermę ir spartesnį DI funkcijų diegimą kameroje bei produktyvumo įrankiuose. Būtent šios sritys pastaruoju metu dažniausiai lemia, ar sulenkiami flagmanai tampa masiškesniu pasirinkimu, ar lieka nišiniu premium segmentu.

  • Lenkai iškėlė naują karinį palydovą: „SpaceX“ raketa į orbitą išgabeno 81 krovinį

    Lenkai iškėlė naują karinį palydovą: „SpaceX“ raketa į orbitą išgabeno 81 krovinį

    Polska ma kolejnego satelitę wojskowego na orbicie. PIRX-1 został wystrzelony we wtorek i został prawidłowo rozmieszczony. To pierwszy obiekt do rozpoznania optycznego z wojskowego programu MIKROGLOB. Start został zrealizowany przez firmę SpaceX.

    PIRX-1 to jeden z wielu satelitów, które trafiły na orbitę w ramach zbiorczej misji Transporter-17 zrealizowanej przez firmę SpaceX. Rakieta Falcon 9 została wystrzelona we wtorek z kosmodromu w Bazie Sił Kosmicznych Vandenberg w Kalifornii.

    SpaceX wyniosło jedną rakietą łącznie 81 ładunków. Wśród nich były satelity typu cubesat, mikrosatelity, ładunki hostowane czy orbitalne statki transferowe. Największym ładunkiem był południowokoreański satelita obserwacyjny CAS500-4 ważący około 500 kilogramów.

    Start zakończył się sukcesem. Po 8,5 minuty od wystrzelenia pierwszy stopień rakiety wrócił na Ziemię i wylądował na barce “Of Course I Still Love You”. Rozmieszczanie ładunków rozpoczęło się po około 50 minutach od startu.

    PIRX-1 jest pierwszym satelitą z czterech zakontraktowanych 20 grudnia 2024 r. w ramach umowy zawartej przez Agencję Uzbrojenia (w imieniu Ministerstwa Obrony Narodowej) z polską spółką Creotech Instruments. Kontrakt ma na celu zwiększenie możliwości Wojska Polskiego z zakresu pozyskiwania danych rozpoznawczych z wykorzystaniem systemów satelitarnych.

    Satelitarny System Obserwacji Ziemi w ramach programu MIKROGLOB zakłada wykorzystanie mikrosatelitów z sensorami optycznymi umożliwiającymi obrazowanie w świetle widzialnym (VIS), jak i w bliskiej podczerwieni (NIR). Pozyskane w ten sposób dane będą trafiać z orbity na Ziemię.

    Użytkownikiem systemu będzie Wojsko Polskie. Natomiast rolę operatora powierzono Agencji Rozpoznania Geoprzestrzennego i Usług Satelitarnych (ARGUS). Wartość kontraktu to 556,7 mln zł brutto. Docelowo wszystkie satelity, które mają zostać wystrzelone do 2027 r., znajdą się na niskiej orbicie heliosynchronicznej (SSO).

    Możliwości Wojska Polskiego z zakresu pozyskiwania danych satelitarnych są coraz większe. Obecnie jest to 4 z 6 planowanych satelitów radarowych POLSARIS dostarczone przez ICEYE oraz trzy nanosatelity konstelacji PIAST (program SZAFIR).

    Wkrótce na orbitę mają trafić dwa duże satelity obserwacyjne Airbus S950 VHR w ramach programu POLEOS. Start planowany jest na pierwszy kwartał 2027 r. Trwają też prace nad geostacjonarnym satelitą obserwacyjnym dla MON-u.