CP v2

Category: Technologijos

  • NATO viršūnių susitikime Ankaroje – DI saugumo klausimai: kas gaus prieigą prie JAV modelių?

    Sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas tampa ne tik technologijų, bet ir nacionalinio saugumo klausimu, o tai vis labiau atsispindi ir NATO darbotvarkėje. Prieš Aljanso lyderių susitikimą Ankaroje dėmesys krypsta į tai, kaip DI gali sustiprinti kibernetinę gynybą, bet kartu atverti naujų galimybių puolimui.

    JAV šiame lauke turi ryškų pranašumą: pažangiausius DI modelius kuriančios bendrovės glaudžiai bendradarbiauja su valdžios institucijomis, o prieiga prie jautriausių galimybių dažnai ribojama. Dėl to NATO partneriams svarbu ne tik gauti technologijas, bet ir užsitikrinti aiškias taisykles, kada, kam ir kokiomis sąlygomis jos gali būti atveriamos.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėja diskusijų apie tai, kad naujos kartos modeliai gali automatiškai ieškoti programinės įrangos spragų, greičiau nei tai pajėgia daryti dauguma specialistų. Tokie įrankiai gali padėti aptikti silpnąsias vietas ir užkirsti kelią įsilaužimams, tačiau tuo pačiu jie gali būti panaudoti ir koordinuotoms kibernetinėms atakoms dideliu mastu.

    „DI iš esmės keičia grėsmių peizažą, ir NATO turi prie to prisitaikyti“, – sakė Estijos ambasadorė kibernetinės politikos klausimais Helen Popp.

    Kai kurie JAV modeliai dėl šių rizikų buvo pristabdyti ar platinami itin kontroliuojamai, baiminantis, kad pažangios kibernetinės galimybės gali patekti nepageidaujamiems naudotojams. Tuo pat metu dalis JAV institucijų ir agentūrų jau testuoja pažangius sprendimus, siekdamos suprasti, kur jie geriausiai tinka gynybai, žvalgybai ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

    Europos sąjungininkai, ypač didžiosios valstybės, siekia didesnio aiškumo ir daugiau praktinės prieigos, nes kibernetinė rizika tampa kasdienybe. Ši įtampa nėra tik technologinė: ji paliečia pasitikėjimą Aljanso viduje ir klausimą, kaip pasidalijama priemonėmis, kurios gali lemti realų atgrasymo pajėgumą.

    NATO oficialioje susitikimo darbotvarkėje numatyta tema apie naujas ir ardančias technologijas, į kurią patenka ir DI. Tačiau, kaip teigia su diskusijomis susipažinę pareigūnai, jautriausi sprendimai dažnai lieka už kulisų, nes valstybės linkusios viešai įtvirtinti tik tas formuluotes, dėl kurių pasiektas platus sutarimas.

    „Tikėtina, kad diskusijos vyks paraštėse, tačiau tarptautinė taisyklė tokia: susitikimuose paprastai neviešiname temų, kurios dar nėra pribrendusios bendram sutarimui“, – sakė Heli Tiirmaa-Klaar, Vokietijos Maršalo fondo technologijų grupės kviestinė ekspertė.

    Papildomą foną kuria ir karo Ukrainoje pamokos: konfliktas paspartino bepiločių ir skaitmeninių sprendimų diegimą, o NATO šalys vis dažniau kalba apie tai, kad moderni gynyba neatsiejama nuo programinės įrangos, duomenų ir saugių ryšių. Aljansas pastaruoju metu taip pat akcentuoja didesnes investicijas į kritinės infrastruktūros apsaugą, įskaitant atsparumą kibernetinėms atakoms.

    Praktinis iššūkis NATO, kaip ir daugeliui vyriausybių, yra dvigubas: reikia kuo greičiau pritaikyti DI gynybai, bet kartu sukurti kontrolės mechanizmus, kad pažangios galimybės nebūtų panaudotos prieš pačius sąjungininkus. Būtent šis balansas, tikėtina, ir bus vienas svarbiausių, nors dažnai neįvardijamų, Ankaroje vyksiančių pokalbių akcentų.

  • Nutekėjo „Samsung“ Galaxy Glasses vaizdo įrašas: atskleidė kamerą ir Android XR planus

    Nutekėjo „Samsung“ Galaxy Glasses vaizdo įrašas: atskleidė kamerą ir Android XR planus

    Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame iš arti matomi būsimi „Samsung“ Galaxy Glasses išmanieji akiniai. Nutekėjimas pasirodė likus nedaug laiko iki „Samsung“ vasaros renginio Unpacked, kuriame, tikimasi, bus pristatyta daugiau naujų „Galaxy“ įrenginių.

    Vaizdo medžiagoje daugiausia dėmesio skiriama dizainui ir fiziniams elementams: matomi lęšiai, jutikliai bei valdymo zona ant dešiniojo kojelės. Taip pat pastebimas indikatorius ir priekyje integruota kamera, kuri, sprendžiant iš konstrukcijos, bus skirta tiek nuotraukoms, tiek vaizdo fiksavimui.

    Nutekėjime matyti ir įjungimo mygtukas, o pats korpusas labiau primena įprastus akinius nei masyvią VR įrangą. Tai atitinka bendrą rinkos kryptį, kai gamintojai siekia, kad papildytos realybės ar išmanieji akiniai būtų kuo diskretiškesni ir tinkami kasdieniam nešiojimui.

    Android XR ir „Samsung“ strategija

    Šie akiniai siejami su „Google“ plėtojama Android XR platforma, kuri orientuota į išplėstinę realybę ir naujos kartos dėvimus įrenginius. Tikimasi, kad Android XR leis glaudžiau integruoti balso valdymą, DI funkcijas, pranešimus ir kontekstines užduotis, pavyzdžiui, vertimą realiuoju laiku ar pagalbą naviguojant.

    Renginio Unpacked data tekste minima liepos 22 dieną, todėl būtent tuomet realiausia tikėtis oficialių detalių. Kartu dažnai pristatomi ir kiti „Samsung“ flagmanai, įskaitant sulankstomus telefonus, tad išmanieji akiniai gali tapti platesnės ekosistemos dalimi.

    Ką rodo nutekinta specifikacija

    Nors pilna techninė specifikacija dar nepaskelbta, nutekėjimuose minimas „Qualcomm“ „Snapdragon AR1“ lustas. Ryšys esą būtų užtikrinamas per „Wi‑Fi“ ir „Bluetooth“ 5.3, o baterijos talpa siektų 155 mAh, kas leidžia spėti, kad didžiausias dėmesys bus energijos taupymui ir lengvam korpusui.

    Pranešama ir apie priekyje esančią kamerą su 12 megapikselių „Sony“ IMX681 jutikliu, taip pat integruotus garsiakalbius, mikrofonus ir judesio jutiklius. Teigiama, kad akiniai svertų apie 50 gramų, o tai artina juos prie kasdienio dėvėjimo formato.

    Ko tikėtis toliau

    Tekste minima, kad vėlesnė šių akinių karta galėtų gauti specialius ekranus, kurių šių metų versijoje gali nebūti, o atnaujintas modelis galėtų pasirodyti 2027 metais. Tai reikštų, kad pirmasis leidimas labiau orientuotas į kamerą, garsą, valdymą ir ryšį su telefonu, o vizualinė informacija galėtų būti plėtojama vėlesniuose modeliuose.

    Kol kas „Samsung“ oficialiai nepatvirtino visų nutekėjimuose minimų parametrų, todėl galutinės charakteristikos gali skirtis. Aiškės ir svarbiausi klausimai: kaip bus sprendžiamas privatumas dėl kameros, kokios DI funkcijos bus siūlomos ir kokia bus reali baterijos veikimo trukmė kasdienėse situacijose.

  • Amerikiečiai išgavo 99 proc. grynumo litį: žada švaresnę revoliuciją baterijoms

    Amerikiečiai išgavo 99 proc. grynumo litį: žada švaresnę revoliuciją baterijoms

    Litio gavyba šiandien laikoma viena didžiausių baterijų pramonės aplinkosauginių problemų. Kietųjų uolienų telkiniuose litis dažnai išgaunamas kaitinant spodumeną ir naudojant agresyvias chemines medžiagas, o sūrymo telkiniuose – pumpuojant vandenį į didžiulius baseinus ir ilgai jį garinant.

    Abu keliai reikalauja daug energijos ir vandens, palieka ryškų pėdsaką kraštovaizdyje ir kelia vietos bendruomenių pasipriešinimą. Augant elektromobilių ir energijos kaupimo sistemų paklausai, spaudimas rasti švaresnes alternatyvas tik didėja.

    JAV mokslininkų grupė paskelbė apie metodą, kuris leido gauti iki 99 proc. grynumo litį, pasitelkiant elektrocheminę interkaliaciją. Tai technologija, plačiai žinoma baterijų ir superkondensatorių srityje, kai elektros srovė „įstumia“ jonus į sluoksniuoto materialo struktūrą.

    Taikant šį principą vandens tirpaluose, galima kurti filtrus su priverstiniu srautu, kuriuose elektrinis laukas nukreipia įkrautus litio jonus per mikroskopinius kanalus. Esminis iššūkis tas, kad tais pačiais keliais linkę keliauti ir kiti jonai, ypač gerokai gausesni natrio jonai, todėl atranka tampa sudėtinga.

    Tyrėjai aiškina, kad jonų „eismo“ valdymą lemia dviejų procesų sąveika: pati interkaliacija ir jonų mainai, kai litis ir natris konkuruoja dėl vietos medžiagos sluoksniuose. Nors pusiausvyra nusistovi natūraliai, mokslininkai gali reguliuoti, kaip greitai „pumpuojami“ jonai, taip keisdami sistemos selektyvumą.

    Pasak tyrėjų, lėtesnis jonų įterpimas ir tinkamai parinktas dalelių dydis pagerino proceso grįžtamumą ir leido pasiekti itin aukštą grynumą. Tai svarbu ne tik moksliniu požiūriu: jei metodas būtų sėkmingai išplėstas iki pramoninio masto, jis galėtų sumažinti cheminių reagentų poreikį ir pagerinti litio gavybos tvarumą.

    Vis dėlto iki realaus proveržio rinkoje dar laukia ilgas kelias: teks įrodyti, kad technologija veikia su skirtingos sudėties sūrymais, yra atspari užterštumui, ekonomiškai pagrįsta ir lengvai integruojama į esamas tiekimo grandines. Būtent šie kriterijai dažniausiai nulemia, ar laboratorinis rezultatas virsta nauja pramonės norma.

  • Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Švedija ir Ukraina birželio 30 dieną žengė reikšmingą žingsnį dėl naikintuvų „Gripen“ perdavimo ir įsigijimo, tačiau sutarties vertė išprovokavo audringas diskusijas. Viešai skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad nauji „Gripen E“ Ukrainai gali kainuoti brangiau nei Lenkijos įsigyti F-35, nors „Gripen“ dažnai pristatomas kaip ekonomiškesnė alternatyva.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pasiektas susitarimas dėl 16 naujų „Gripen E“ įsigijimo, o papildomai numatoma ir 16 senesnių „Gripen C/D“ perdavimo Ukrainos oro pajėgoms. Švedijos gynybos pirkimų agentūra FMV patvirtino gavusi įgaliojimus sudaryti sutartį ir pabrėžė, kad pakete numatytas mokymas bei ilgalaikė techninė parama.

    „Mūsų šalys pasirašė susitarimą dėl 16 „Gripen E“ įsigijimo, o pirmieji 16 „Gripen C/D“ turėtų pasiekti mūsų oro pajėgas 2027 metų pradžioje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    FMV taip pat nurodė pasirašiusi atskirą susitarimą su gamintoja „Saab“ dėl 16 „Gripen E“, kad šiuos orlaivius būtų galima parduoti Ukrainai. „Saab“ skelbė, jog sutarties vertė siekia 24,6 mlrd. Švedijos kronų, o tiekimas Švedijai numatomas 2029–2030 metais, kartu įtraukiant atsargines dalis ir susijusią įrangą.

    Perskaičiavus 24,6 mlrd. Švedijos kronų sumą, ji sudaro apie 2,2 mlrd. eurų, tad vieno „Gripen E“ kaina apytikriai siektų apie 140 mln. eurų. Tokie skaičiai ir tapo palyginimų su F-35 priežastimi: Lenkijos 2020 metais sudaryto sandorio viešai aptariama vieneto kaina buvo mažesnė, nors skirtingų sutarčių struktūra dažnai nėra tiesiogiai palyginama.

    Skirtumus gali lemti tai, kas tiksliai įskaičiuota į kainą: mokymo apimtis, techninė priežiūra, atsarginių dalių ir įrangos komplektacija, infrastruktūros pritaikymas, taip pat pristatymo grafikas ir rizikos kaštai. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ginkluotės ir karinės pramonės užsakymų eilės pailgėjo, o kainų spaudimą didina tiek žaliavų, tiek darbo jėgos, tiek komponentų tiekimo grandinių veiksniai.

    Dar vienas svarbus niuansas yra ginkluotės klausimas. Praktikoje naikintuvo įsigijimas nebūtinai reiškia, kad į kainą įtraukta pilna amunicijos ir papildomų sistemų „paketo“ vertė, o vėliau ji gali būti perkama atskirais kontraktais. Dėl to viešai aptariama vieno orlaivio „kaina“ dažnai neatspindi visos sumos, kurią valstybė galiausiai išleidžia, kad lėktuvas būtų pilnai parengtas kovinėms užduotims.

    Finansavimo modelis taip pat kelia klausimų. Ukrainos gynybos institucijos nurodė, kad projektas siejamas su europiniu finansavimu ir Jungtinės Karalystės parama, nes dalis „Gripen“ komponentų gaminama Jungtinėje Karalystėje. Tokie tarptautiniai pramoniniai ryšiai paprastai reiškia, kad sutartyse atsiranda papildomų sąlygų dėl gamybos, tiekimo ir aptarnavimo grandinės, o tai gali didinti bendrą vertę.

    Galiausiai, gynybos pirkimai retai būna paprastas „orlaivis plius priedai“ sandoris, kurį galima lengvai sulyginti tarp skirtingų šalių. Kol nėra paviešintos visos sutarčių eilutės, tikslūs palyginimai išlieka apytikriai, tačiau vien tai, kad „Gripen E“ Ukrainai viešai atrodo brangus, rodo bendrą tendenciją: modernios karinės technikos kainos pastaraisiais metais auga, o prie jų prisideda ir mokymai, aptarnavimas bei greitesnio tiekimo poreikis.

  • „PIONER“ kūrėjams – bankroto šešėlis: ar tai konkurento „STALKER“ pabaigos pradžia?

    „PIONER“ kūrėjams – bankroto šešėlis: ar tai konkurento „STALKER“ pabaigos pradžia?

    Postapokaliptinis MMOFPS „PIONER“, vos pasirodęs rinkoje, buvo imtas lyginti su „STALKER“ serija dėl niūraus pasaulio, frakcijų kovų, anomalijų ir mutantų. Tačiau pastaruoju metu žaidimo ateitį temdo žinios apie galimus jo kūrėjų finansinius sunkumus.

    Pranešama, kad Rusijos studija GFA Games susidūrė su vidinėmis įtampomis ir įsiskolinimais, o daliai darbuotojų esą vėlavo atlyginimai. Taip pat minimos įšaldytos banko sąskaitos ir didėjantis spaudimas dėl skolų, o tai kūrybinėms komandoms dažnai reiškia sulėtėjančią plėtrą arba nukeltus pažadėtus atnaujinimus.

    Žaidimas nuo starto sulaukė nevienareikšmių įvertinimų: dalis bendruomenės gyrė atmosferą ir idėją, tačiau kritikos kliuvo techninei būklei ir optimizacijai. Tokia situacija būdinga daugeliui didelės apimties internetinių šaudyklių, kur stabilumas ir serverių infrastruktūra tampa esminiu ilgalaikės sėkmės veiksniu.

    GFA Games anksčiau buvo paskelbę šių metų planą, kuriame žadėjo daugiau turinio ir reikšmingų patobulinimų. Vis dėlto realūs darbų tempai kelia klausimų, nes vienas iš naujesnių atnaujinimų daugiausia buvo orientuotas į ankstesnių pataisų klaidų taisymą, o ne į didesnes naujoves.

    Tuo pat metu „Steam“ platformoje pasirodė kūrėjų žinutė, leidžianti manyti, kad projekto jie neketina apleisti. Kūrėjai teigia, jog artimiausi pakeitimai bus skirti serverių optimizavimui ir pagrindinėms žaidimo sistemoms, kas dažnai yra būtina sąlyga prieš pradedant leisti didesnį turinio plėtinį.

    Žaidimų rinkoje tokie atvejai nėra reti: didelių internetinių projektų išlaikymas reikalauja nuolatinio finansavimo, o bet koks sutrikimas tiesiogiai atsiliepia atnaujinimų grafikui ir žaidėjų pasitikėjimui. Artimiausios savaitės ir faktiniai „PIONER“ atnaujinimai parodys, ar studija pajėgs stabilizuoti situaciją ir įgyvendinti pažadėtą planą.

  • „Halo Studios“ smogia „PlayStation“: „Halo: Campaign Evolved“ gaus dėžutę, bet yra kabliukas

    „Halo Studios“ smogia „PlayStation“: „Halo: Campaign Evolved“ gaus dėžutę, bet yra kabliukas

    Po „PlayStation“ sprendimų, kurie paskatino kalbas apie fizinių žaidimų leidimų pabaigą, „Halo Studios“ viešai patikslino savo planus. Studija teigia, kad „Halo: Campaign Evolved“ bus parduodamas ne tik skaitmeniniu formatu, bet ir dėžutėje.

    Ši žinia iškart sulaukė didelio dėmesio, nes rinkoje jau kurį laiką matoma aiški kryptis į skaitmeninę distribuciją. Vis daugiau leidėjų ir platformų akcentuoja atsisiuntimus, prenumeratas ir skaitmenines bibliotekas, o fiziniai diskai tampa vis retesni.

    „Jei nusipirksiu „Halo: Campaign Evolved“ parduotuvėje, ar dėžutėje bus diskas? Taip. Perkant „Xbox“ arba „PlayStation“ versiją pas vietinį pardavėją gausite fizinę dėžutę su žaidimu ir disku“, – teigiama „Halo Waypoint“ klausimų ir atsakymų skiltyje.

    Vis dėlto studija kartu nurodo ir svarbią sąlygą: net ir nusipirkus fizinę versiją, žaidimo paleidimui gali reikėti atsisiųsti papildomą turinį. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad diske būna tik dalis duomenų, o likusi informacija parsisiunčiama internetu.

    Tokia praktika žaidimų industrijoje nėra nauja, ypač kai projektų apimtys auga, o atnaujinimai ir pataisymai tampa įprasta leidimo ciklo dalimi. Dėl didelių failų dydžių ir poreikio greitai taisyti klaidas leidėjai vis dažniau renkasi hibridinį modelį, kai fizinis leidimas lieka kolekcionieriams, bet turinys vis tiek „pririšamas“ prie atsisiuntimų.

    Žaidėjų reakcijos socialiniuose tinkluose nevienodos. Vieni pabrėžia, kad diskas praranda prasmę, jei vis tiek būtinas internetas, kiti atkreipia dėmesį, jog visiškas fizinių leidimų atsisakymas jiems būtų dar blogesnis scenarijus, ypač vertinantiems kolekcijas ir galimybę turėti žaidimą lentynoje.

  • „Sony“ gali ištrinti „PlayStation“ paskyrą: pakanka vienos klaidos, kurią daro daugelis

    „Sony“ gali ištrinti „PlayStation“ paskyrą: pakanka vienos klaidos, kurią daro daugelis

    „Sony“ priminė žaidėjams svarbią „PlayStation Network“ taisyklių detalę, kuri gali turėti nemalonių pasekmių. Bendrovės sąlygose numatyta, kad ilgesnį laiką nenaudojama paskyra tam tikromis aplinkybėmis gali būti panaikinta, o kartu prarandama ir skaitmeninė biblioteka.

    Pagal viešai skelbiamas „PlayStation Network“ paslaugų sąlygas, „Sony“ gali uždaryti paskyrą, jei ji neaktyvi ne trumpiau kaip 36 mėnesius. Praktikoje tai reiškia, kad trejus metus neprisijungus ir neatsakius į bendrovės pranešimą, paskyra gali būti ištrinta.

    „Jei paskyra ilgą laiką nenaudojama, galime imtis veiksmų, įskaitant paskyros uždarymą, apie tai iš anksto informavę“, – sakė „Sony“ taisyklėse aprašomą tvarką aiškinantys bendrovės atstovai.

    Žaidėjams tai aktualu todėl, kad skaitmeniniame modelyje paskyra tampa pagrindiniu raktu į įsigytą turinį. Uždarius paskyrą, dingsta prieiga prie įsigytų žaidimų licencijų, papildinio turinio ir kitų skaitmeninių pirkinių, nes jie susieti su naudotojo profiliu, o ne su fiziniu laikikliu.

    Pastaruoju metu ši tema vėl suaktyvėjo dėl platesnių diskusijų apie tai, kam iš tiesų priklauso skaitmeniniu būdu įsigyti žaidimai. Europos Sąjungos vartotojų teisėje skaitmeninis turinys paprastai įsigyjamas kaip licencija, o platformų taisyklės apibrėžia naudojimo sąlygas, paskyros tvarkymą ir galimus apribojimus.

    Dalies žaidėjų nepasitenkinimą kursto ir bendra rinkos kryptis, kai vis daugiau turinio platinama tik skaitmeniniu būdu. Leidėjai tokį posūkį dažniausiai aiškina besikeičiančiais vartotojų įpročiais, tačiau kritikai atkreipia dėmesį į ilgalaikio išsaugojimo, prieigos ir vartotojų teisių klausimus.

    Ką tai reiškia praktiškai? Jei „PlayStation“ paskyra naudojama retai, saugiausia bent kartą per kelis mėnesius prisijungti, atnaujinti kontaktinius duomenis ir stebėti el. paštą, susietą su paskyra. Taip sumažinama rizika praleisti „Sony“ pranešimą ir netyčia prarasti prieigą prie sukauptos bibliotekos.

    Žaidėjai dažnai lygina skirtingas platformas, nes jų taisyklės dėl neaktyvių paskyrų skiriasi. Dėl to prieš investuojant didesnes sumas į skaitmeninį turinį vis svarbiau įvertinti ne tik žaidimų kainas, bet ir paslaugos sąlygas, paskyros atstatymo galimybes bei ilgalaikės prieigos garantijas.

  • PlayStation be diskų? Tūkstančiai spaudžia „Sony“ – peticija dėl fizinių žaidimų įkaista

    PlayStation be diskų? Tūkstančiai spaudžia „Sony“ – peticija dėl fizinių žaidimų įkaista

    Kas vyksta su fiziniais žaidimais?

    Internete sparčiai plinta peticija, raginanti „Sony“ neatsisakyti fizinių vaizdo žaidimų laikmenų ir nepalikti pirkėjams vien tik skaitmeninės alternatyvos. Jos iniciatoriai pabrėžia, kad neprieštarauja skaitmenizacijai, tačiau nenori, kad tai taptų vienintele galimybe.

    Peticija, kurią aktyviausiai aptaria „PlayStation“ bendruomenė, jau surinko daugiau nei 93 000 patvirtintų parašų. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto vartotojų protestų žaidimų rinkoje, išryškinantis augančią įtampą tarp platformų savininkų ir dalies pirkėjų.

    Kodėl žaidėjai priešinasi?

    Didžiausia kritika nukreipta į tai, kad skaitmeninis pirkimas dažnai reiškia ne nuosavybę, o licenciją, kuri priklauso nuo platformos taisyklių. Žaidėjai baiminasi situacijų, kai turinys gali būti pašalintas iš parduotuvės, apribotas regione ar tapti neprieinamas dėl paskyros problemų.

    Kitas argumentas – kainodara ir konkurencija. Kai vartotojai pririšami prie vienos ekosistemos, mažėja alternatyvų įsigyti pigiau, sudėtingėja dalijimasis ar perpardavimas, o antrinė rinka praktiškai išnyksta.

    Poveikis kolekcionieriams ir rinkai

    Fizinės laikmenos svarbios kolekcionieriams ir tiems, kurie nori turėti apčiuopiamą produktą, kurį galima dovanoti, iškeisti ar išlaikyti lentynoje nepriklausomai nuo platformos sprendimų. Skaitmeniniame modelyje tokios galimybės iš esmės dingsta, o tai keičia ir žaidimų kultūrą.

    Peticijos autoriai taip pat įspėja apie grandininę reakciją: jei vienas rinkos lyderių ryžtingai pereitų tik prie skaitmeninės distribucijos, kiti leidėjai ir platformos galėtų pasekti tuo pačiu keliu. Tokiu atveju fizinių parduotuvių ir mažesnių prekybininkų vaidmuo dar labiau susitrauktų.

    Ar peticija gali ką nors pakeisti?

    Žaidimų industrijoje internetinės peticijos ne visada atneša tiesioginių sprendimų pokyčių, tačiau jos dažnai tampa reputaciniu signalu kompanijoms. Tokios kampanijos priverčia viešai aiškinti strategiją, tikslinti komunikaciją ir ieškoti kompromisų, pavyzdžiui, užtikrinti aiškesnes licencijų taisykles ar geresnes turinio išsaugojimo garantijas.

    Kol kas „Sony“ oficialūs planai ir galutiniai terminai viešojoje erdvėje interpretuojami nevienodai, tačiau pati diskusija rodo aiškią tendenciją: dalis vartotojų nori patogumo, kita dalis – kontrolės ir nuosavybės jausmo. Dėl šios takoskyros fizinių žaidimų tema artimiausiais metais, tikėtina, tik aštrės.

    „Mes nesame prieš skaitmenizaciją. Mes esame prieš tai, kad skaitmenizacija būtų vienintelė opcija“, – teigiama peticijos iniciatorių pozicijoje.

  • Mokslininkai kavos tirščius per 90 sekundžių paverčia biokuru: energinė vertė artėja prie antracito

    Kasmet pasaulyje išgeriama apie 400 mlrd. kavos puodelių, o kartu susidaro maždaug 18 mln. tonų drėgnų kavos tirščių. Didelė jų dalis vis dar atsiduria mišrių atliekų sraute, nors šio likučio energinis potencialas seniai laikomas perspektyviu.

    Problemą iki šiol kėlė tirščių drėgmė: norint juos naudoti kaip kurą, žaliavą tekdavo ilgai ir brangiai džiovinti. Dėl to perdirbimas dažnai nebūdavo ekonomiškai patrauklus, ypač kai energijos kainos ir logistikos sąnaudos išauga.

    Korėjos geologijos ir mineralinių išteklių instituto KIGAM mokslininkai pristatė metodą, kuris leidžia apeiti džiovinimo etapą ir drėgmę paversti proceso pranašumu. Tyrime aprašoma technologija, kai dar drėgni tirščiai apdorojami plazmos liepsna maždaug 800–900 laipsnių temperatūroje.

    Staigus įkaitinimas per kelias dešimtis sekundžių išgarina vandenį ir sukuria vadinamąjį spragėsių efektą: žaliava išsipučia, tampa porėta ir virsta biokokso tipo biokuru. Mokslininkų teigimu, viso proceso trukmė gali siekti apie 90 sekundžių, o galutinis produktas savo savybėmis priartėja prie antracito tipo anglies.

    Publikuotuose rezultatuose nurodoma, kad gauto biokuro šilumingumas siekia 29 megadžaulius kilogramui. Palyginimui, įprasta mediena dažnai vertinama maždaug 15–20 megadžaulių kilogramui, tad skirtumas gali būti reikšmingas kalbant apie energijos tankį ir transportavimo efektyvumą.

    Kitas svarbus aspektas yra emisijos: apdorojimo metu, kaip skelbiama, pašalinami sieros junginiai, todėl mažėja sieros oksidų, siejamų su oro tarša ir rūgščiaisiais lietumis, susidarymo rizika. Tai ypač aktualu regionams, kur kietojo kuro deginimas vis dar sudaro didelę šildymo ar pramonės energijos dalį.

    Technologija potencialiai naudinga ne vien kaip kuro gamybos būdas. Po apdorojimo medžiagos paviršiaus plotas, tyrėjų duomenimis, išauga nuo 1,5 iki 115,4 kvadratinio metro gramui, todėl atsiranda panašumų su aktyvintos anglies sorbcinėmis savybėmis.

    Tai atveria kelią platesniam pritaikymui, pavyzdžiui, vandens valymui, oro filtravimui ar pramoninei adsorbcijai, kur reikalingos porėtos medžiagos. Praktikoje tokie sprendimai gali tapti dalimi žiedinės ekonomikos, kai atliekos tampa žaliava aukštesnės vertės produktams.

    Vis dėlto didžiausia žinia energetikai yra tai, kad procesui tinka drėgna žaliava, o džiovinimo atsisakymas gali sumažinti tiek energijos sąnaudas, tiek galutinę kainą. Tyrėjai pabrėžia, kad panašus principas teoriškai galėtų būti taikomas ir kitiems didelės drėgmės organinių atliekų srautams, įskaitant maisto atliekas, žemės ūkio likučius ar nuotekų dumblą.

    Kol kas tai laboratoriniais ir pilotiniais duomenimis grindžiama kryptis, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: ieškoma technologijų, kurios energiją ir pramonines žaliavas leistų gauti ne iš iškastinio kuro, o iš vietinių atliekų srautų. Tokie sprendimai svarbūs ir dėl tiekimo saugumo, ir dėl emisijų mažinimo tikslų.

  • Tasmanijoje išgarsėjęs jūrinis dramblys Neilas blokuoja kelius ir apgadina automobilius: valdžia prašo laikytis atstumo

    Tasmanijos pietinėje pakrantėje dėmesio centre atsidūrė penkerių metų jūrinis dramblys Neilas, kurio pasirodymai sausumoje vis dažniau trikdo nedidelių pakrančių miestelių kasdienybę. Gyvūnas ne tik išgula keliuose ir sustabdo eismą, bet ir yra apgadinęs kelio stulpelius, informacinį ženklą, tvorą bei bandęs „aiškintis santykius“ su stovinčiais automobiliais.

    Vietos institucijos ragina žmones nepersekioti Neilo ir gerbti jo erdvę, nes socialinių tinklų sukurta šlovė pradėjo kelti riziką ir pačiam gyvūnui, ir gyventojams. Pasak Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos institucijų atstovų, didžiausia problema tampa ne Neilo elgesys, o žmonių noras bet kokia kaina prieiti arčiau dėl įspūdingos nuotraukos.

    „Jau matėme gana neatsakingų situacijų, kai žmonės prineša mažus vaikus visai prie pat gyvūno vien tam, kad padarytų kadrą socialiniams tinklams“, – sakė Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos departamento atstovas Chrisas Carlyonas.

    Valdžia taip pat prašo internete neskelbti tikslios gyvūno buvimo vietos, kad prie jo nepradėtų masiškai rinktis smalsuolių minios. Tokios situacijos, pareigūnų teigimu, gali priversti reindžerius imtis rizikingo gyvūno iškeldinimo, o tai stresuotų Neilą ir didintų nelaimingų atsitikimų tikimybę.

    Tasmanijos universiteto mokslininkė Sophia Volzke aiškina, kad agresyvesni jauno patino „išsišokimai“ yra natūrali elgsena. Jauni jūriniai drambliai taip treniruojasi būsimiems susirėmimams dėl dominavimo, o kai aplink nėra kitų panašaus amžiaus patinų, „taikiniais“ kartais tampa kelio infrastruktūra ar žmonių palikti daiktai.

    Specialistai primena, kad jūrinių dramblių išėjimai į krantą yra įprasta jų gyvenimo ciklo dalis. Kelis kartus per metus jie palieka vandenyną pailsėti, badauti ir šerti, todėl Neilas į gimtąsias vietas sugrįžta ne pirmą kartą, tačiau šįkart išskirtinį dėmesį dar labiau sustiprino socialiniai tinklai ir tūkstantinės auditorijos.