CP v2

Category: Technologijos

  • Ekspertai įspėja: Kinijoje pagaminti traktorių lustai gali tapti šnipinėjimo įrankiu JK ūkiuose

    Didžiosios Britanijos žemės ūkis vis labiau priklauso nuo prie interneto jungiamų technologijų, tačiau kartu auga ir kibernetinės rizikos. Ekspertai įspėja, kad modernūs traktoriai ir kita išmanioji žemės ūkio technika gali būti išnaudojama duomenims rinkti, o kraštutiniais atvejais – ir nuotoliniam veikimui.

    Apie tai skelbiama Koalicijos už saugią technologiją (angl. Coalition for Secure Technology) parengtoje analizėje, kurią citavo „The Telegraph“. Dokumente teigiama, kad tiekimo grandinėse plačiai naudojami Kinijoje pagaminti elektronikos komponentai, ypač ryšio moduliai ir lustai, didina sisteminę priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Šiuolaikiniai traktoriai, GPS valdymo įranga, ūkio dronai ir automatizuotos laistymo sistemos nuolat generuoja duomenis apie laukų vietas, darbų grafiką, kuro sąnaudas, dirvožemio būklę ir derliaus prognozes. Tokia informacija vertinga ne tik konkurenciniu požiūriu – ji gali atskleisti ir šalies maisto tiekimo pažeidžiamumą.

    Analitikai pabrėžia, kad pakanka programinės ar aparatinės įrangos spragos, kad prie interneto prijungti įrenginiai taptų stebėjimo kanalu. Dalis rizikos siejama su gamykloje paliktais saugumo trūkumais, kurie vėliau gali būti išnaudoti nuotoliniu būdu.

    „Šnipinėjimas per ūkyje naudojamas mašinas gali padėti identifikuoti kritinius taškus Jungtinės Karalystės maisto gamybos sistemoje“, – teigiama ataskaitoje.

    Ką tai reiškia ūkininkams?

    Praktinis scenarijus nebūtinai susijęs su tiesioginiu technikos „perėmimu“. Dažniau kalbama apie tylų duomenų nutekinimą: pasėlių būklės rodiklius, gyvulių bandos dydį, planuojamus pardavimus ar logistikos maršrutus, kurie ilgainiui leidžia prognozuoti šalies gamybos pajėgumus.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad daiktų interneto ryšio moduliai žemės ūkyje dažnai gaminami globaliose tiekimo grandinėse, kuriose didelę dalį sudaro Kinijos gamintojai. Dėl to saugumo klausimas tampa ne vieno ūkininko problema, o platesne infrastruktūros atsparumo tema.

    Riziką didina ir tai, kad žemės ūkio sektorius sparčiai skaitmenizuojamas: daugėja nuotolinių atnaujinimų, telemetrijos paslaugų, debesijos analitikos sprendimų. Tai patogu, tačiau reikalauja aiškių kibernetinio saugumo standartų, reguliarių atnaujinimų ir griežtos prieigos kontrolės.

  • Brangsta energija, vėl kyla infliacijos rizika: ką tai gali reikšti paskolų įmokoms ir palūkanoms?

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje ir Lenkijoje vėl ryškėja energijos kainų augimo banga: brangsta nafta, gamtinės dujos, šiluma ir elektra. Tai didina riziką, kad infliacija artimiausiais mėnesiais gali pagyvėti, o rinkose stiprėja klausimas, ar centriniai bankai išlaikys griežtą palūkanų politiką.

    Energijos kainas į viršų kelia ne tik sezoninis vartojimas, bet ir geopolitinė įtampa, ypač kai sutrinka ar ribojamas naftos ir dujų tiekimas svarbiais maršrutais. Ši rizika prieš šildymo sezoną tampa jautri ir namų ūkiams, ir verslui, nes didesnės sąskaitos greitai persiduoda į prekių bei paslaugų kainas.

    Infliaciją gali pakurstyti energija

    Energetikos sąnaudos yra vienas greičiausiai į kainas persiduodančių veiksnių, todėl net trumpalaikis dujų ar naftos šuolis gali atnaujinti infliacijos spaudimą. Kartu tai silpnina vartotojų perkamąją galią: daugiau išleidžiama šildymui ir kurui, mažiau lieka kitoms prekėms ir paslaugoms.

    Ekonomistai dažnai išskiria vadinamąjį antrosios bangos efektą, kai pradinis šokas energijos kainose vėliau pasireiškia platesniu kainų augimu per gamybos, logistikos ir paslaugų kaštus. Jei ši grandinė įsitvirtina, infliaciją numalšinti tampa sunkiau, nes kainų kilimas išsiplečia už energetikos ribų.

    Palūkanų normos: kodėl pokyčių galima ir nesulaukti?

    Didėjančios energijos kainos paprastai mažina tikimybę, kad centriniai bankai artimiausiu metu ryšis palūkanų mažinimui. Net jei ekonomikos augimas lėtėja, infliacijos rizika skatina atsargumą: palūkanų mažinimas gali būti atidėtas, kol paaiškės, ar energijos šokas laikinas.

    „Artimiausiu metu palūkanų normų pokyčio tikimybė menka, nes sprendimų priėmėjai pirmiausia vertins, ar energijos kainų šuolis neatsispindės infliacijos rodikliuose“, – sakė ekonomistas.

    Tuo pačiu griežtesnė palūkanų politika turi kainą: brangesnis skolinimasis reiškia didesnę naštą namų ūkiams su kintamomis palūkanomis ir lėtesnę kreditavimo plėtrą. Dėl to centriniai bankai dažnai balansuoja tarp infliacijos suvaldymo ir pernelyg didelio ekonomikos slopinimo.

    Ką tai gali reikšti paskolų įmokoms?

    Paskolų įmokos jautriausios kintamų palūkanų kreditams, kai bazinė palūkanų norma tiesiogiai veikia mėnesinę įmoką. Jei palūkanų mažinimas atidedamas, įmokos gali išlikti aukštesnės ilgiau, net jei vartotojai tikėjosi palengvėjimo.

    Praktikoje įmokų dinamika priklauso ne tik nuo centrinio banko sprendimų, bet ir nuo tarpbankinių palūkanų bei bankų taikomų maržų. Jei rinkos įkainoja didesnę infliacijos riziką, finansavimo kaina gali padidėti ir be formalaus palūkanų normų pakėlimo.

    Namų ūkiams tai reiškia dvigubą spaudimą: augančias energijos sąskaitas ir lėtai mažėjančias arba vis dar aukštas kredito įmokas. Tokia kombinacija paprastai mažina vartojimą ir gali sulėtinti vidaus paklausą, o tai vėliau atsispindi ir ekonomikos rodikliuose.

  • Dyzelino kaina JAV pasiekė rekordą: brangimas smogia vežėjams ir kelia nerimą prieš rinkimus

    Jungtinėse Valstijose dyzelino kaina pakilo iki istorinių aukštumų: Amerikos automobilių asociacijos AAA duomenimis, šalies vidurkis siekė apie 5,85 JAV dolerio už galoną. Perskaičiavus į europietišką matą, tai yra maždaug 1,47 euro už litrą.

    AAA skaičiavimai rodo, kad dyzelinas brango nuosekliai: prieš mėnesį vidurkis buvo apie 5,37 JAV dolerio už galoną, o prieš metus – apie 3,71 JAV dolerio. Tai atitinka maždaug 1,34 euro už litrą prieš mėnesį ir apie 0,93 euro už litrą prieš metus.

    Kas stumia dyzelino kainą aukštyn

    Šuolį skatina bendras energijos išteklių brangimas, susijęs su įtampomis Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis naftos tiekimo grandinėse. Tekste minimas ir Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių naftos gabenimo kelių – sutrikdymo faktorius, kuris rinkose paprastai iš karto padidina „rizikos priedą“ kainoje.

    Dyzelino kaina JAV dažnai jautriau reaguoja į tiekimo ir logistikos trikdžius, nes tai degalai, kurių paklausa glaudžiai susieta su prekių judėjimu, pramone ir žemės ūkiu. Kai rinkoje brangsta žaliavinė nafta ar sutrinka perdirbimo pajėgumai, dyzelinas gali brangti greičiau nei benzinas.

    Benzinas brangsta lėčiau, bet poveikis juntamas

    Tuo metu benzino kainos kilo gerokai lėčiau: AAA duomenimis, vidurkis siekė apie 4,15 JAV dolerio už galoną, arba maždaug 1,04 euro už litrą. Prieš savaitę ir prieš mėnesį rodikliai buvo panašūs – apie 4,09 JAV dolerio už galoną, o prieš metus – apie 3,02 JAV dolerio, tai yra maždaug 0,76 euro už litrą.

    Vis dėlto benzino kainų rekordas yra aukštesnis: 2022 metais birželio 14 dieną JAV vidurkis buvo pakilęs iki maždaug 5,016 JAV dolerio už galoną. Tai sudarytų apie 1,26 euro už litrą.

    Kas nukenčia labiausiai ir kodėl tai politiškai jautru

    JAV dyzelinas daugiausia naudojamas komerciniame transporte: sunkvežimiuose, autobusuose, žemės ūkio technikoje ir statybų mašinose. Dėl to dyzelino brangimas paprastai tiesiogiai persiduoda į logistikos kainą, o vėliau – į prekių ir paslaugų kainas, ypač ten, kur svarbi pristatymo grandinė.

    Tokie kainų šuoliai tampa ir politiniu iššūkiu, nes degalų kaina JAV yra itin matoma ir greitai veikia vartotojų nuotaikas. Straipsnyje pabrėžiama, kad didėjančios degalų kainos kelia problemų prezidento Donaldo Trumpo administracijai artėjant daliniams rinkimams į Kongresą, kai ekonominiai rodikliai ir pragyvenimo kaina tampa vienu svarbiausių kampanijos klausimų.

  • Lenkijos S52 (Beskidų integracinė trasa): konkursai statyboms numatyti tik 2028 metais

    Lenkijos infrastruktūros ministerija pranešė, kad konkursai dėl keturių greitkelio S52 atkarpų statybos pietų Lenkijoje planuojami tik 2028 metais. Projektas žinomas kaip Beskidų integracinė trasa ir turi sujungti Bielsko-Bialą su DK7 keliu ties Głogoczów, kartu pagerinant susisiekimą su miestais palei dabartinį DK52.

    Pagal pateiktą grafiką projektavimo darbai dviejose atkarpose, Kalwaria Wschód–Głogoczów ir Bielsko-Biała–Bulowice, turėtų būti baigti 2028 metų kovą. Bulowice–Chocznia atkarpos projektavimas numatomas iki 2028 metų balandžio, o Chocznia–Kalwaria Wschód – iki 2029 metų balandžio.

    Pirmiausia – leidimai ir parengiamieji darbai

    Ministerija nurodo, kad visose numatytose atkarpose šiuo metu vyksta parengiamieji darbai: geologiniai tyrimai, geodeziniai matavimai ir statybos projektų rengimas. Būtent šie etapai lemia, kodėl realūs rangos konkursai numatyti tik po kelerių metų.

    Prašymus dėl leidimų kelių investicijai įgyvendinti (ZRID) planuojama teikti 2027 metais. Chocznia–Kalwaria Wschód atkarpai šis etapas numatomas 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Finansavimas numatytas iki 2030 metų

    Ministerija pabrėžė, kad S52 Bielsko-Biała–Głogoczów ruožo statyba turėtų būti finansuojama pagal Vyriausybės kelių statybos programą iki 2030 metų, numatant tęstinumą iki 2033 metų. Tiksli sutarčių vertė paaiškės tik pasirašius rangos sutartis, todėl projekto kaina kol kas oficialiai neįvardijama.

    Taip pat primenama, kad projektas bus įgyvendinamas pagal Lenkijoje taikomus specialiuosius kelių statybos teisės aktus, o žemė, reikalinga trasai, po ZRID sprendimo pereitų valstybės nuosavybėn. Tuomet savininkams būtų mokamos kompensacijos, apskaičiuojamos pagal nepriklausomų vertintojų parengtas turto vertinimo ataskaitas.

    Planuojama, kad nauju pėdsaku nutiestas S52 ruožas sieks apie 61 kilometrą ir bus dviejų važiuojamųjų dalių, su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi. Numatyta įrengti mazgus, be kita ko, Kozach, Kętuose, Bulowicuose, Andrychowe, Wadowicuose, Kalwarijoje ir Skawinie.

  • Lenkija ieškos kritinių žaliavų: startuoja 200 mln. zlotų programa, rezultatai po 2033 metų

    Lenkijos vyriausybė patvirtino nacionalinę kritinių žaliavų paieškos programą, kuria siekiama įvertinti, kokių strategiškai svarbių išteklių šalis dar gali turėti savo gelmėse. Šis žingsnis tiesiogiai siejamas su Europos Sąjungos kritinių žaliavų politika ir didėjančia pasauline konkurencija dėl metalų bei mineralų.

    Numatoma, kad programa kainuos apie 43 000 000 eurų ir bus įgyvendinama per aštuonerius metus. Pirmieji tyrimai turėtų prasidėti dar šiais metais, o galutiniai rezultatai, pagal planą, paaiškės jau kitoje dekadoje, po 2033 metų.

    Kodėl kritinės žaliavos svarbios?

    Kritinės žaliavos laikomos esminėmis moderniai pramonei, nes be jų sudėtinga užtikrinti energetikos transformaciją, baterijų ir elektronikos gamybą, atsinaujinančios energetikos įrangos tiekimą, taip pat gynybos ir medicinos technologijų plėtrą. Dalis šių išteklių pasaulyje išgaunami ribotuose regionuose, todėl tiekimo grandinės yra jautrios geopolitikai ir prekybos apribojimams.

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprino reikalavimus valstybėms narėms turėti aiškius planus, kaip bus identifikuojami ir vystomi kritinių žaliavų šaltiniai. Lenkijos programa yra vienas iš atsakų į šiuos įsipareigojimus, siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir didinti tiekimo saugumą.

    Ką Lenkija tikisi rasti?

    Lenkija jau turi reikšmingų išteklių, iš kurių svarbiausios yra vario rūdų sankaupos Žemutinėje Silezijoje. Tačiau programos tikslas yra ne tik patikslinti turimus duomenis, bet ir patikrinti, ar pažangesnės žvalgybos technologijos nepadėtų aptikti naujų telkinių ar anksčiau neįvertintų perspektyvių zonų.

    „Pradedame Lenkijoje kritinių žaliavų paieškos programą, reikalingą, be kita ko, baterijų, elektronikos, elektromobilių, atsinaujinančios energetikos įrangos, medicinos prietaisų ar modernios ginkluotės gamybai“, – sakė klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska.

    Programos prioritetai bus skirstomi pagal tikėtiną geologinį potencialą. Aukščiausio prioriteto kryptimis įvardijamos naujų vario rūdų šaltinių paieškos, taip pat platinos grupės metalai, grafitas, baritas, fluoritas, helis ir kai kurios pramoninės mineralinės žaliavos.

    Tyrimus įgyvendins Lenkijos valstybinė geologijos tarnyba, o pagrindiniu vykdytoju numatytas Lenkijos geologijos institutas. Institucijos pabrėžia, kad programa remsis ankstesniais duomenimis, bet bus plečiama naujais metodais, o rezultatų praktinė reikšmė priklausys ir nuo to, ar atrasti telkiniai būtų ekonomiškai pagrįsti eksploatuoti.

  • Ką saulės elektrinė gali padaryti stogui po metų: dažniausios montavimo klaidos ir jų kaina

    Vis daugiau namų savininkų stogus išnaudoja saulės elektrinėms, tačiau po kelerių metų dalis jų, atlikę patikrą ar demontavę modulius, randa nemalonių staigmenų. Dažniausiai tai nėra pačių panelių „kaltė“, o to, kaip buvo paruoštas stogas ir kaip sumontuota konstrukcija.

    Vienas akivaizdžiausių požymių – skirtinga stogo dangos spalva. Po moduliais danga mažiau veikiama ultravioletinių spindulių ir kritulių, todėl atidengus ji gali atrodyti tamsesnė ar mažiau išblukusi nei likusi stogo dalis.

    Kas kaupiasi po moduliais?

    Po saulės elektrinės moduliais dažnai lieka lapai, dulkės ir smulkios šiukšlės, o drėgmė išdžiūsta lėčiau. Tokios sąlygos ne visada sukelia problemų, bet jos gali paspartinti kai kurių dangų ir tvirtinimo elementų senėjimą, ypač jei natūralus vandens nutekėjimas tampa apsunkintas.

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai montuojant pažeidžiama danga arba sandarinimas. Net ir nedidelis įbrėžimas skardai ar netiksliai pragręžta vieta gali tapti tašku, kuriame pradeda kauptis vanduo ir ilgainiui išryškėja pratekėjimai.

    Kritinė vieta – tvirtinimo taškai

    Specialistai dažniausiai akcentuoja tvirtinimo taškus: varžtus, kablius, inkarus ir laikiklius. Jei parinktos netinkamos detalės, jos sumontuotos neteisingu kampu arba per silpnai izoliuotos, laikui bėgant gali atsirasti korozijos židiniai ir vandens keliai į konstrukciją.

    Problemas didina ir pradinė stogo būklė. Jei danga ar paklotas jau buvo „pavargę“, o įrengiant elektrinę tai nebuvo įvertinta, saulės elektrinė tik pagreitina momentą, kada defektai tampa matomi.

    Kaip sumažinti riziką?

    Praktikoje svarbiausia yra tinkamas paruošimas: stogo būklės įvertinimas, suderinami tvirtinimo sprendimai ir kokybiškas sandarinimas. Ne mažiau svarbi ir periodinė apžiūra – ypač po stiprių vėjų, gausaus sniego ar didelių temperatūros svyravimų.

    Reguliari konstrukcijos patikra leidžia laiku pastebėti atsilaisvinusius tvirtinimus, korozijos pradžią ar vandens patekimo požymius. Kuo anksčiau aptinkamas gedimas, tuo didesnė tikimybė išvengti brangių stogo dangos ar net medinių konstrukcijų remonto darbų.

  • Trys mėnesiai be traukinių į Kołobrzego uostą: PKP PLK stabdo eismą linijoje 404 ir keičia maršrutus

    Nuo rugsėjo 14 dienos iki gruodžio 12 dienos bus sustabdytas traukinių eismas vienbėgiame geležinkelio linijos 404 ruože tarp Białogardo ir Kołobrzego. PKP Polskie Linie Kolejowe (PKP PLK) nurodo, kad ribojimai būtini atnaujinant infrastruktūrą stotyse ir pervažose.

    Dėl eismo sustabdymo vežėjai „Polregio“ ir „PKP Intercity“ planuoja organizuoti pakaitinį susisiekimą autobusais. Dalies reisų maršrutas bus koreguojamas, o kai kurie traukiniai galės būti nukreipiami per Koszaliną, priklausomai nuo tvarkaraščių ir darbų grafiko.

    Darbai trijose stotyse

    Atnaujinimo darbai numatyti Karlino, Wrzosowo ir Dygowo stotyse. PKP PLK teigimu, čia bus montuojami nauji iešmai, remontuojami stoties keliai, vykdomi peronų darbai ir diegiami mažosios architektūros elementai.

    Taip pat bus pritaikomi eismo valdymo įrenginiai prie naujų iešmų, o 13-oje geležinkelio ir kelių sankirtų planuojama įrengti naujus pervažų saugos įrenginius. Tokie sprendimai paprastai leidžia sumažinti incidentų riziką ir didina eismo pralaidumą, kai linija vėl atidaroma.

    Kas jau padaryta ir kas keisis

    Iki vasaros pertraukos rangovas tarp stočių ir sustojimo punktų jau pakeitė 34 kilometrus bėgių. Be to, buvo valyta skaldos balasto prizmė, atlikta dalis kontaktinio tinklo pritaikymo darbų, atnaujinti inžineriniai statiniai ir sutvarkyta 15 pervažų.

    PKP PLK skelbia, kad užbaigus visus darbus Białogardo ir Kołobrzego kryptimi keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 120 kilometrų per valandą greičiu. Dėl to kelionė sutrumpės keliomis minutėmis: regioniniai reisai maršrutą turėtų įveikti maždaug per 30 minučių, o tolimojo susisiekimo traukiniai – maždaug per 22 minutes.

    Modernizuojant ruožą tikimasi ne tik greitesnio susisiekimo, bet ir patogesnių peronų bei didesnio saugumo pervažose vairuotojams ir pėstiesiems. PKP PLK pabrėžia, kad tokie darbai ypač svarbūs intensyvėjančių keleivių srautų sezono metu, kai kelionės į pajūrio kurortus ir uostamiestį tampa labiausiai apkrautos.

  • Lenkija prieš rinkimus perbraižo PIT: naujas 24 proc. tarifas ir aukštesnė riba, kas laimės?

    Lenkijoje, artėjant parlamento rinkimams, įsibėgėja diskusijos dėl gyventojų pajamų mokesčio (PIT) pakeitimų. Valdantieji siūlo ne didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, o perbraižyti tarifų ribas, kad perėjimas prie didesnio tarifo būtų švelnesnis.

    Vyriausybės planas numato, kad nuo 2027 metų pirmosios pakopos riba būtų keliama nuo 120 000 iki 130 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 27 000 iki 29 000 eurų per metus. Tuo pat metu atsirastų nauja tarpinė 24 proc. PIT pakopa pajamoms tarp 130 000 ir 150 000 zlotų, arba maždaug 29 000–34 000 eurų.

    Kas keistųsi darbuotojams?

    Dabar Lenkijoje pajamos iki 120 000 zlotų apmokestinamos 12 proc. tarifu, o viršijus ribą taikomas 32 proc. tarifas. Reformos šalininkai teigia, kad būtent šis staigus šuolis sukuria vadinamąjį mokesčių „skardį“, kai papildomas uždirbtas euras staiga apmokestinamas gerokai griežčiau.

    Pagal Finansų ministerijos skaičiavimus, pakeitimai paliestų apie 3 500 000 mokesčių mokėtojų. Taip pat prognozuojama, kad 32 proc. tarifą mokančiųjų dalis sumažėtų nuo maždaug 14 iki 7,2 proc., nes dalis pajamų patektų į tarpinę 24 proc. pakopą.

    Didžiausia metinė nauda, skelbiama vertinimuose, siektų apie 3 600 zlotų, tai yra maždaug 800 eurų. Vis dėlto tai nėra universali nauda visiems, nes realus efektas labiau juntamas tiems, kurių pajamos priartėja prie naujai nustatytų ribų.

    Nepajudinta svarbiausia pažado dalis

    Neapmokestinamasis pajamų dydis Lenkijoje ir toliau liktų 30 000 zlotų, tai yra apie 7 000 eurų. Tai reiškia, kad valdantieji atsitraukia nuo ankstesnio pažado šį dydį didinti iki 60 000 zlotų, arba maždaug 14 000 eurų.

    Premjeras Donaldas Tuskas anksčiau viešai pripažino, kad dvigubinti neapmokestinamąją sumą nuo 2027 metų mažai tikėtina. Vietoj visiems taikomos lengvatos didinimo, pakeitimas labiau orientuotas į vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus, kurie priartėja prie dabartinės 32 proc. ribos.

    Opozicija kelia kartelę dar aukščiau

    Diskusiją įkaitina ir kitų politinių jėgų siūlymai. Viešojoje erdvėje aptariami projektai, kurie numato dar labiau didinti 32 proc. tarifo taikymo ribą iki 140 000, 180 000 ar net 200 000 zlotų, tai yra maždaug iki 32 000–45 000 eurų per metus.

    Taip pat siūlomi modeliai, kurie remiasi ne ribų kilnojimu, o didesne neapmokestinamąja suma, siejant ją su minimalia alga. Tokios idėjos dažniausiai pristatomos kaip paprastesnis būdas sumažinti mokesčių naštą plačiam gyventojų ratui, tačiau jos įprastai kainuoja daugiau valstybės biudžetui.

    Problema platesnė nei tarifai

    Mokesčių ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien tarifų pakopos neišsprendžia struktūrinių sistemos skirtumų. Lenkijoje ryškus atotrūkis tarp darbo santykių apmokestinimo ir individualios veiklos ar fiksuotų tarifų režimų, todėl daliai žmonių išlieka paskata rinktis savarankišką veiklą vien dėl palankesnės mokestinės naštos.

    Kitas nuolat kartojamas argumentas – mokesčių ribų neindeksavimas. Jei ribos neauga kartu su atlyginimais ir infliacija, ilgainiui vis daugiau žmonių „įkrenta“ į aukštesnius tarifus net ir nepatirdami realaus gyvenimo lygio šuolio, o tai vadinama šaltąja progresija.

    „Peržengęs ribą, mokesčių mokėtojas nuo kiekvieno papildomo uždirbto zloto valstybei atiduoda beveik tris kartus daugiau nei anksčiau“, – sakė mokesčių ekspertas Piotras Juszczykas.

    „Nauja 130 000 zlotų riba neturėtų būti laikoma kompensacija, nes tai daugiausia šaltosios progresijos švelninimas“, – sakė mokesčių konsultantas Pawełas Świąderis.

  • Kūrenate krosnį ar židinį? Už atliekas – bauda iki 1 150 eurų, o kraštutiniu atveju ir areštas

    Artėjant šildymo sezonui daugėja patikrinimų ir priminimų: krosnyse bei židiniuose draudžiama deginti atliekas, plastiką, gumą ar kitas netinkamas medžiagas. Už tokį kūrenimą gresia ne tik piniginės baudos, bet ir rimtesnė atsakomybė, jei veiksmai kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai.

    Specialistai pabrėžia, kad buitiniai šildymo įrenginiai nėra pritaikyti atliekų „utilizacijai“. Degant netinkamam kurui į orą išsiskiria toksinės medžiagos, o dūmuose susidaro smulkios kietosios dalelės, kurios yra viena pagrindinių prasto oro kokybės ir smogo priežasčių.

    Kas pavojingiausia dūmuose?

    Didžiausią riziką kelia kietosios dalelės, ypač smulkesnės nei 2,5 mikrometro, kurios gali patekti giliai į plaučius. Kartu jos perneša ir kitas degimo metu susidarančias kenksmingas medžiagas, didinančias kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Ne mažiau svarbios ir iki 10 mikrometrų dalelės, kurios dažniau siejamos su kosuliu, astmos paūmėjimais bei ūminiais kvėpavimo takų uždegimais. Dėl šių priežasčių savivaldybės ir aplinkosaugos institucijos vis aktyviau reaguoja į neteisėtą kūrenimą.

    Baudos: nuo 115 iki 1 150 eurų

    Už atliekų deginimą krosnyje ar židinyje pareigūnai gali skirti administracinę baudą iki maždaug 115 eurų. Jei asmuo nesutinka su nuobauda ir reikalas keliauja į teismą, bauda gali išaugti iki maždaug 1 150 eurų, papildomai gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

    Kraštutiniais atvejais, kai neteisėtas atliekų tvarkymas ar deginimas daromas taip, kad gali sukelti grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai arba padaryti žalą aplinkai, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Tokiose situacijose numatoma ir laisvės atėmimo bausmė, priklausomai nuo žalos bei aplinkybių.

    Kur dėti atliekas?

    Atliekos, kurių negalima deginti, turi būti perduodamos tvarkytojams ir pristatomos į didelių gabaritų bei kitų specifinių atliekų surinkimo aikšteles arba atiduodamos per savivaldybių organizuojamas surinkimo sistemas. Tai ypač aktualu senoms padangoms, plastiko gaminiams, impregnuotai medienai ir mišrioms buitinėms atliekoms.

    Jei kyla abejonių, kuo galima kūrenti, saugiausia vadovautis įrenginio gamintojo instrukcijomis ir naudoti tik tam skirtą kurą. Toks pasirinkimas paprastai reiškia ne tik mažesnę taršą, bet ir mažiau suodžių dūmtraukyje bei mažesnę gaisro riziką.

    „Buitinė krosnis nėra skirta atliekoms deginti – tokie dūmai kenkia ir kaimynams, ir jūsų pačių sveikatai“, – sako aplinkosaugos specialistai.

  • ES ir Ukrainos dronų koalicija renkasi Briuselyje: 18 įmonių derins bendrą gamybą ir gynybą

    Rugsėjo 11 dieną Briuselyje planuojamas pirmasis Europos Sąjungos ir Ukrainos dronų koalicijos susitikimas. Jo tikslas – įvertinti, kiek pažengė bendradarbiavimas, suderinti tolesnių veiksmų grafiką ir aptarti pirmuosius bendrus projektus.

    Koalicija oficialiai startavo 2026 metais liepos mėnesį, Europos Komisijai ją pristatant ES–Ukrainos gynybos pramonės forume Kyjive. Iniciatyva siekia spartinti dronų ir antidroninių sistemų kūrimą bei gamybą, o kartu – perkelti karo sąlygomis patikrintas technologijas į europinę pramonę.

    Susitikime dalyvauti turėtų ES gynybos komisaras Andrius Kubilius ir koalicijos steigėjai. Tai signalas, kad dronai, elektroninė kova ir oro erdvės apsauga tampa vienu svarbiausių Europos gynybos pajėgumų stiprinimo prioritetų.

    Kas sudaro koaliciją?

    Koalicijoje dalyvauja 18 įmonių – po devynias iš ES ir Ukrainos. Tarp jų yra ir Lenkijos gynybos pramonės grupė „WB Electronics/WB Group“, taip pat keletas Europos dronų, jutiklių bei gynybinių technologijų gamintojų.

    Ukrainos pusę sudaro įmonės, kurios karo metu sukaupė praktinės patirties kuriant dronus, taikinių aptikimo sprendimus ir antidronines priemones. Būtent ši patirtis laikoma viena svarbiausių pridėtinių verčių, kurias Europa siekia integruoti į savo pajėgumus.

    „Stengiamės daug ko iš ukrainiečių išmokti: kaip veikia ekosistema, kaip tarpusavyje dirba valdžia ir dronų pramonė“, – sakė komisaro A. Kubiliaus kabineto vadovas Simonas Satunas.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Koalicija siejama su vadinamąja dronų sutartimi – politiniu ir pramoniniu rėmu, turinčiu padėti Ukrainai greičiau gauti reikalingus pajėgumus fronte. Kartu tai turėtų atverti kelią ES gamybos apimčių didinimui, trumpesniems tiekimo grandinių terminams ir greitesniam inovacijų diegimui.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad dronų vaidmuo sparčiai plečiasi: jie naudojami žvalgybai, taikinių nustatymui, tiksliems smūgiams, logistikai, taip pat oro erdvės pažeidimų ir kritinės infrastruktūros grėsmių stebėsenai. Dėl to antidroninės sistemos, ryšio apsauga ir elektroninė kova tampa neatsiejama gynybos planavimo dalimi.

    Koalicijos idėją anksčiau viešai buvo įvardijusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama poreikį stiprinti apsaugą nuo dronų įsiveržimų į ES valstybių narių oro erdvę. Briuselio susitikimas turėtų parodyti, kaip greitai šie politiniai tikslai virsta konkrečiais pramoniniais užsakymais ir bendra gamyba.