CP v2

Category: Technologijos

  • Naujienų archyvas rugsėjo 4 dienai: svarbiausios 2026 metų penktadienio aktualijos vienoje vietoje

    Rugsėjo 4 dienos naujienų archyvas leidžia vienoje vietoje rasti visus tos dienos įvykius ir publikacijas, suskirstytas pagal laiką bei temas. Tokie archyvai padeda greitai atsekti, kaip kito situacijos eiga, kas buvo patvirtinta oficialiai ir kaip į informaciją reagavo institucijos bei visuomenė.

    Praktikoje naujienų archyvas dažniausiai naudojamas tada, kai reikia patikrinti pirminę pranešimo versiją, palyginti atnaujinimus arba rasti papildomą kontekstą. Tai ypač aktualu krizinių situacijų metu, kai antraštės ir duomenys gali būti koreguojami, atsirandant naujiems faktams.

    Kaip patikimai naudotis archyvu

    Ieškant informacijos archyve verta atkreipti dėmesį į publikacijos laiką ir tai, ar tekstas buvo papildytas vėliau. Jei pateikiami skaičiai ar teiginiai, patikimiausia remtis pirminiu šaltiniu, pavyzdžiui, institucijos pranešimu, teismo dokumentu ar įmonės ataskaita.

    Dar vienas svarbus aspektas yra atskyrimas tarp naujienos ir nuomonės turinio. Nors abu formatai gali būti tame pačiame archyve, naujienų tekstai paprastai remiasi patikrinamais faktais, o komentarai ir analizės gali turėti platesnį interpretacijos lauką.

    Ko tikėtis 2026 metais

    Pastaraisiais metais redakcijos vis dažniau žymi atnaujinimus, korekcijas ir pateikia aiškesnę publikacijų istoriją, kad skaitytojas matytų, kas pasikeitė. Taip pat daugėja automatizuotų rekomendacijų ir paieškos filtrų, tačiau archyvo patikimumą vis tiek lemia aiškūs metaduomenys, datos ir skaidri redakcinė praktika.

    Jei archyvas naudojamas profesiniams tikslams, pavyzdžiui, tyrimams ar vidinei komunikacijai, pravartu fiksuoti originalias publikacijų antraštes, laiką ir turinio versijas. Tai padeda išvengti situacijų, kai vėlesni atnaujinimai pakeičia pradinį kontekstą ir sukelia netikslias interpretacijas.

  • Buvusio Roki-Fletso branduolinio ginklų fabriko vietoje ganosi briedžiai: kaip pasikeitė teritorija

    Kolorado valstijoje JAV buvusi Roki-Fletso branduolinio ginklo komponentų gamykla šiandien atrodo visai kitaip: teritorijoje, kur kadaise veikė šimtai pramoninių pastatų, plečiasi atviros prerijos ir ganosi laukiniai briedžiai. Pokytį lėmė ilgametė valymo ir rekultivacijos programa, kuri po gamybos sustabdymo iš esmės perbraižė šios vietos kraštovaizdį.

    Objektas istoriškai buvo siejamas su branduolinės ginkluotės pramone, todėl uždarius gamybą didžiausias iššūkis tapo saugus išmontavimas ir aplinkosauginis sutvarkymas. Valymo darbų metu nugriauta daugiau kaip 800 pastatų, o dalis atliekų buvo išgabenta į specializuotas saugojimo vietas, kad teritoriją būtų galima pritaikyti ilgalaikiam naudojimui ir stebėsenai.

    Po rekultivacijos dalyje plotų buvo suformuotas švarus dirvožemio sluoksnis, o žemė apsėta vietinėmis žolėmis, kad būtų atkurta natūrali prerijų ekosistema. Atviri žolynai ir mažesnis žmogaus trikdymas greitai pritraukė laukinę fauną, o briedžiai tapo viena ryškiausių rūšių, įsitvirtinusių šiame buvusiame pramoniniame peizaže.

    Ilgalaikis tokio objekto saugumas paprastai vertinamas ne vienkartiniais matavimais, o nuolatine aplinkos stebėsena: įrengiami vandens mėginių ėmikliai, telemetrinės stotys, saulės energija maitinami davikliai. Tokia įranga turi rinkti duomenis apie paviršinius vandenis, nuosėdas ir kitus rodiklius, kad būtų galima laiku pastebėti bet kokius nepageidaujamus pokyčius.

    Tačiau atsigavusi gamta atnešė ir praktiškų problemų: briedžiai, judėdami per teritoriją, ėmė kliudyti stebėsenos stotis, mindžioti tvirtinimus, pažeisti laidus ar saulės baterijų elementus. Kadangi didelių plotų aptvėrimas būtų kertęsis su laukinės gamtos sugrįžimo logika, sprendimo ieškota mažesnėmis priemonėmis.

    Inžinieriai pasirinko lokalų apsaugos modelį: aplink jautriausią įrangą įrengė nedidelius aptvarus, kurie apsaugo nuo tiesioginio kontakto su stambiais gyvūnais, bet netrukdo davikliams veikti. Tokie mikrobarjerai leidžia krituliams ir orui pasiekti matavimo vietas, o briedžiams paliekami jų judėjimo keliai.

    Tikslus ir nenutrūkstantis duomenų srautas tokiose teritorijose yra kritiškai svarbus, nes leidžia pagrįsti, kad rekultivacija veikia, o aplinkos rizikos valdomos. Pašalinus fizinius trukdžius, stebėsenos stotys gali stabiliai veikti, o surinkti rodikliai tampa patikimesni tiek specialistams, tiek priežiūrą vykdančioms institucijoms.

    Laikui bėgant keičiasi ir pati aplinka: gyvūnai prisitaiko prie naujų kliūčių, o augmenija aplink aptvarus stabilizuojasi, nes briedžiai pradeda aplenkti stotis. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip buvusių pramoninių teritorijų sugrąžinimas gamtai reikalauja ne tik didelių valymo projektų, bet ir kasdienės, praktiškos inžinerijos, kad žmogaus sukurta infrastruktūra netaptų kliūtimi atkurtiems ekosistemų procesams.

  • Černobylio zonoje rūke užfiksuoti elniai prie senos obels: kodėl laukiniai gyvūnai čia sugrįžta

    Černobylio radiaciniame–ekologiniame biosferos rezervate vaizdo kameromis užfiksuotas neįprastas rytinis vaizdas: rūke aplink vienišą seną obelį ramiai juda elnių būrelis, o dalis jų renka nuo šakų ir žemės nukritusius obuolius. Įrašą paviešino rezervato specialistai, dirbantys pietinėje atskirties zonos dalyje.

    Kadruose matyti, kaip gyvūnai auštant vaikšto per rasotą pievą, o tirštas rūkas pamažu uždengia medžius ir sukuria optinę iliuziją, tarsi elniai galėtų bet kurią akimirką ištirpti migloje. Tačiau pats elgesys nėra mistinis: rudenį ir ankstyvą žiemą vaismedžiai tampa patraukliu, lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu.

    Rezervato darbuotojai pabrėžia, kad tokie vaizdai vis dažniau fiksuojami būtent dėl fotospąstų tinklo, leidžiančio stebėti gyvūnų aktyvumą auštant ir sutemose. Atskirties zonoje žmonių trikdymas minimalus, todėl laukiniai žinduoliai dažnai elgiasi drąsiau ir ilgiau užsibūna atvirose vietose.

    Ši rezervato teritorija priklauso privalomo iškeldinimo zonai, kuri po 1986 metais įvykusios Černobylio avarijos patyrė radioaktyvią taršą. Nepaisant to, per kelis dešimtmečius ji tapo savotiška „netyčine“ laukinės gamtos prieglobsčio erdve: čia registruojama daug žinduolių, paukščių ir kitų rūšių, o jų judėjimą padeda atsekti automatizuotos kameros.

    Specialistų duomenimis, šiame rezervato sektoriuje aptinkami įvairūs kanopiniai ir plėšrūnai, taip pat fiksuojami ir Prževalskio arklių būriai. Šie arkliai į zoną buvo introdukuoti siekiant atkurti nykstančią rūšį, o šiandien laikomi vienu ryškiausių atskirties zonos biologinės įvairovės simbolių.

    Laukinė gamta ir žmogaus pėdsakai

    Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad gyvūnų elgsena čia priklauso ne tik nuo sezono, bet ir nuo likusių žmogaus veiklos pėdsakų: apleistų sodų, senų keliukų, melioracijos griovių, miško proskynų. Obelys ir kiti vaismedžiai, kadaise sodinti kaimų sodybose, dabar tampa sezoniniais „maisto taškais“ kanopiniams ir smulkesniems žinduoliams.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad atskirties zonos istorinis taršos fonas išlieka svarbus tyrimų objektas, o gyvūnų gerovė vertinama kompleksiškai. Dėl to rezervate nuolat vykdomas monitoringo darbas, renkami duomenys apie rūšių paplitimą, migraciją ir jauniklių išgyvenamumą.

    Rezervato komanda teigia, kad tokie vaizdo įrašai padeda visuomenei pamatyti ne sensaciją, o kasdienę laukinės gamtos rutiną vietovėje, kurioje žmogaus įprastas gyvenimas sustojo. Rūke prie senos obels nufilmuoti elniai tampa priminimu, kaip greitai gamta prisitaiko ir perima erdves, kai sumažėja tiesioginis žmogaus spaudimas.

  • Europos technologijų finansavimas rugpjūtį smuko 63 proc.: mažiau sandorių ir aiškūs lyderiai

    Europos technologijų finansavimas rugpjūtį smuko 63 proc.: mažiau sandorių ir aiškūs lyderiai

    Europos technologijų bendrovių finansavimas 2026 metų rugpjūtį ryškiai sulėtėjo: per 165 investicijų sandorius pritraukta apie 3,2 mlrd. eurų. Palyginti su 2026 metų liepa, kai per 267 raundus buvo investuota apie 8,6 mlrd. eurų, bendra suma krito maždaug 63 proc., o sandorių skaičius sumažėjo apie 38 proc.

    Toks kritimas signalizuoja ne tik sezoniškumą: investuotojai dažniau linkę rinktis mažesnę riziką ir atidžiau vertina įmonių pajamas, kaštus bei kelią į pelningumą. Dėl to dalis derybų užsitęsia, o kai kurie raundai atidedami vėlesniam laikui, kai lengviau sutarti dėl vertinimų.

    Didieji raundai ir paslėpta dalis

    Iš 165 rugpjūčio sandorių dešimt įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, tačiau reikšminga dalis rinkos išlieka mažiau skaidri. Skelbiama, kad 32 sandorių vertė nebuvo atskleista, todėl reali mėnesio suma gali būti didesnė.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Švedijoje: programinės įrangos bendrovė „Lovable“ pritraukė apie 340 mln. eurų C serijos investiciją. Po šio raundo įmonės vertė, remiantis viešai pateikta informacija, pasiekė maždaug 11 mlrd. eurų, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei anksčiau.

    DI išlaikė lyderystę

    Pagal pritrauktų investicijų apimtį rugpjūtį pirmavo dirbtinis intelektas: šio sektoriaus startuoliai susirinko apie 677,1 mln. eurų. Tai sudarė 20,9 proc. viso mėnesio technologijų finansavimo Europoje.

    Tendencija atitinka pastarųjų metų kryptį, kai DI sprendimai laikomi prioritetu tiek didžiosioms korporacijoms, tiek rizikos kapitalo fondams. Vis dėlto rinkoje ryškėja ir atsargesnis požiūris: investuotojai vis dažniau reikalauja apčiuopiamų produktų pritaikymo atvejų bei aiškesnio pajamų augimo, o ne vien pažadų apie ateities proveržį.

    Šalių lyderiai ir aktyvūs pasitraukimai

    Pagal pritrauktą kapitalą rugpjūtį išsiskyrė Jungtinė Karalystė, kur per 51 sandorį pritraukta apie 1,4 mlrd. eurų. Šis rezultatas rodo, kad net ir lėtėjant rinkai, didžiosios ekosistemos išlaiko pranašumą dėl kapitalo koncentracijos ir platesnio investuotojų tinklo.

    Pasitraukimų rinka išliko santykinai aktyvi: per mėnesį užfiksuotos 37 transakcijos. Daugiausia jų teko Vokietijai, kur įvyko 12 pasitraukimų, arba apie 32 proc. viso skaičiaus, o Jungtinė Karalystė buvo antra su šešiais.

    Bendra rugpjūčio statistika rodo, kad rinka juda lėtesniu tempu, tačiau veikla nesustojo: didieji raundai vis dar įmanomi, o DI toliau traukia didžiausią dėmesį. Tuo pat metu mažėjant sandorių skaičiui ir išliekant neatskleistų sumų daliai, investuotojų elgesys signalizuoja griežtesnę atranką ir ilgesnes derybas.

  • Ciuriche kuriamas kompaktiškas raketinis variklis: „Stellar Alpina“ gavo 160 000 eurų bandymams kosmose

    Ciuriche kuriamas kompaktiškas raketinis variklis: „Stellar Alpina“ gavo 160 000 eurų bandymams kosmose

    Ciuriche įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „Stellar Alpina“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“. Lėšos bus skirtos kompaktiško raketinio variklio technologijai, skirtai erdvėlaivių manevravimui jau po paleidimo, sparčiau vystyti.

    Įmonę įkūrė Rickas Röthlisbergeris, Simi Y. Wespi, Victoras Elliesenas ir Patrickas Egli. Komanda susiformavo dirbdama Šveicarijos akademinėje kosminių skrydžių iniciatyvoje ARIS, kur 2024 metais vystė pažangias variklių ir bandymų koncepcijas.

    Kas yra RDRE variklis?

    „Stellar Alpina“ kuria sukamojo detonacijos raketinius variklius, dažnai vadinamus RDRE. Šio tipo varikliuose trauka generuojama nuolat besisukančiomis, viršgarsinėmis degimo bangomis, o tai teoriškai leidžia pasiekti didesnį efektyvumą nei tradicinėse schemose.

    Startuolis teigia, kad toks sprendimas gali sumažinti variklio dydį ir konstrukcijos sudėtingumą, kartu išlaikant reikiamą trauką. Praktikoje tai reikštų daugiau naudingosios apkrovos arba daugiau kuro manevrams, kai kiekvienas papildomas kilogramas orbitoje tampa brangus.

    Kodėl tai aktualu palydovams?

    Didėjant palydovų skaičiui ir dažnėjant skrydžiams į kosmosą, vis daugiau aparatų turi ne tik pasiekti orbitą, bet ir ją keisti, persitvarkyti spiečiuose, prisišvartuoti prie kitų objektų ar atlikti inspekcijas. Tokiems veiksmams reikalinga patikima ir pakankamai galinga trauka, tačiau tradiciniai sprendimai gali pridėti svorio ir apsunkinti visą sistemą.

    Įmonė RDRE mato kaip potencialiai patrauklią alternatyvą misijoms, susijusioms su orbitiniais perėjimais, palydovų perstatymu ir būsimomis kosmoso infrastruktūros užduotimis. Ilgesnėje perspektyvoje tokia variklio klasė galėtų būti naudinga ir gilesniojo kosmoso misijoms, kur svarbus kiekvienas efektyvumo prieaugis.

    Kur bus panaudoti 160 000 eurų?

    „Venture Kick“ skiriamas finansavimas bus panaudotas bandymų infrastruktūrai plėsti ir tolimesnėms karštojo bandymo kampanijoms vykdyti. Tai reiškia realius degimo bandymus su pilna sistema, kai tikrinamas stabilumas, medžiagų atsparumas ir kontrolės sprendimai.

    Taip pat planuojama paspartinti pirmojo skrydžiui skirto variklio kūrimą. Ankstyvosiose stadijose tokie projektai dažniausiai remiasi iteracijomis: po kiekvieno bandymo koreguojama geometrija, tiekimo mazgai ir valdymas, kol pasiekiamas pakartojamas, patikimas režimas, tinkamas integracijai į erdvėlaivį.

  • Europos technologijų savaitė: DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 470 mln. eurų, o Londone – autonominiai pavežėjimai

    Europos technologijų savaitė: DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 470 mln. eurų, o Londone – autonominiai pavežėjimai

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuotas aktyvus kapitalo judėjimas: suskaičiuota daugiau nei 50 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 4,6 mlrd. eurų. Kartu rinkoje matyti ir daugiau nei 10 įsigijimų, susijungimų bei kitų svarbių įvykių, rodančių, kad investuotojai vis dar ieško augimo, bet renkasi atsargiau.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Nyderlanduose veikiantis DI startuolis „Wonderful“, pritraukęs apie 470 mln. eurų investiciją. Sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir tuo, kad DI sektoriuje vis dažniau finansuojami ne vien produktai, o ir brangi infrastruktūra, duomenys bei komandos, galinčios greitai didinti pajėgumus.

    Kartu rinkoje matyti ir skolinto kapitalo sugrįžimas į technologijų plėtrą. Didelės apimties skolos paketai naudojami sparčiai plėsti skaičiavimo resursus ir duomenų centrus, nes DI sprendimų diegimas vis labiau remiasi ilgalaikėmis investicijomis į pajėgumus, o ne vien į programinį kodą.

    Investuotojai ieško gynybos ir giliosios technologijos

    Investuotojų darbotvarkėje ryškėja gynybos technologijos ir vadinamoji gilioji technologija, apimanti moksliniais tyrimais grįstas inovacijas. Šią kryptį stiprina ir geopolitinė realybė, todėl dalis fondų orientuojasi į sprendimus, kurie turi aiškų pritaikymą saugumo, ryšių, autonominių sistemų ar kibernetinės gynybos srityse.

    Be to, daugėja fondų, kurie deklaruoja siekį finansuoti europinę technologijų ekosistemą nuo ankstyvos stadijos iki plėtros. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų didėja, o kapitalo pasiūla išlieka, nors sandorių atranka tapo griežtesnė.

    Įsigijimai ir susijungimai įgauna pagreitį

    Technologijų sektoriuje tęsiasi konsolidacija: aktyviau perkamos nišinės komandos ir produktai, kurie gali greitai papildyti didesnių žaidėjų portfelius. Šiuose sandoriuose vis dažniau akcentuojama ne tik vartotojų augimo statistika, bet ir atitiktis reguliavimui, duomenų sauga bei gebėjimas integruotis į esamas platformas.

    Tokie įsigijimai atspindi ir kitą tendenciją: DI ir kibernetinio saugumo sprendimai tampa bazine infrastruktūra, todėl įmonės linkusios pirkti tai, kas sutrumpina kūrimo laiką. Rinkoje taip pat daugėja sandorių, susijusių su atitikties valdymu ir rizikų kontrole, nes tai tampa svarbu plečiantis į skirtingas jurisdikcijas.

    Londone plečiasi autonominių pavežėjimų bandymai

    Viena ryškesnių savaitės naujienų iš vartotojų pusės – Londone pradėta galimybė išsikviesti autonominius automobilius per pavežėjimo platformą, tačiau su saugos vairuotojais. Tokie bandymai leidžia realiomis sąlygomis rinkti duomenis apie eismo situacijas, keleivių elgseną ir sistemos sprendimų patikimumą.

    Autonominio mobilumo plėtra Europoje paprastai vyksta etapais, nes greta technologinių iššūkių egzistuoja ir reguliaciniai reikalavimai. Dėl to saugos vairuotojai išlieka tarpine grandimi, kol bus sukaupta pakankamai įrodymų dėl saugumo, o miestai ir valstybės apsispręs dėl platesnio tokios paslaugos masto.

    Bendrai šios savaitės vaizdas rodo dvi lygiagrečias kryptis: dideli DI finansavimo sandoriai tęsiasi, tačiau investuotojai taip pat aktyviai persigrupuoja į gynybos, infrastruktūros ir atitikties sprendimus. Tuo pat metu vartotojai didmiesčiuose pradeda matyti vis daugiau eksperimentų, kurie testuoja, kaip naujos technologijos veiks kasdienybėje.

  • Londono startuolis „AI Score“ pritraukė apie 5 mln. eurų: stiprina DI valdymą įmonėms

    Londono startuolis „AI Score“ pritraukė apie 5 mln. eurų: stiprina DI valdymą įmonėms

    Londone įsikūrusi DI valdymo bendrovė „AI Score“ pritraukė 5,4 mln. JAV dolerių siekiančią pradinę investiciją, kuri sudaro apie 5 mln. eurų. Pinigai skirti platformai, padedančiai organizacijoms prižiūrėti generatyviojo ir vadinamojo agentinio DI naudojimą, plėtoti.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Fuel Ventures“, taip pat dalyvavo ankstyvasis investuotojas „GALLOS Technologies“. Prie raundo prisidėjo ir pavieniai investuotojai iš technologijų, finansų bei nacionalinio saugumo sričių, tarp jų Alanas Morganas ir Mo El Husseiny.

    „AI Score“ įkūrė vadovas Alexas Harlandas ir operacijų vadovė Benita Tibb. Įmonė kuria realaus laiko DI valdymo platformą, kuri skirta suteikti įmonėms matomumą ir kontrolę: kur, kaip ir kokiems tikslams darbuotojai bei komandos naudoja DI sprendimus kasdienėje veikloje.

    Kas yra agentinis DI?

    Agentinis DI paprastai apibūdina sistemas, kurios gali ne tik generuoti turinį, bet ir atlikti veiksmus: vykdyti užduotis keliais žingsniais, sąveikauti su įrankiais, sistemomis ar kitais žmonėmis. Didėjant tokių sprendimų autonomijai, organizacijoms kyla daugiau klausimų dėl priežiūros, saugumo, atsakomybės ir atsekamumo.

    „AI Score“ teigia, kad jų platforma padeda sekti DI naudojimą visoje organizacijoje ir taikyti valdymo kontrolės priemones, skirtas mažinti rizikas diegiant DI sprendimus. Agentinio DI atveju akcentuojama priežiūra diegimo metu, gairės ir apsauginiai „barjerai“, o vadovybei ir valdybai suteikiamas aiškesnis vaizdas apie agentų veiklą.

    Investicijos tikslas ir rinka

    Pasak įmonės, pritrauktas finansavimas bus panaudotas spartesniam produkto vystymui ir komercinės plėtros stiprinimui, ypač orientuojantis į agentinio DI valdymo įrankių mastelio didinimą stambiose įmonėse. Bendrovė taip pat priminė, kad anksčiau buvo pritraukusi 1 mln. JAV dolerių priešpradinį raundą, tai yra apie 900 000 eurų.

    DI valdymo rinka pastaraisiais metais auga, nes įmonės stengiasi suderinti inovacijų greitį su duomenų apsauga, atitiktimi ir kibernetiniu saugumu. Praktikoje tai dažnai reiškia poreikį turėti aiškias taisykles, kas gali naudoti DI įrankius, kokie duomenys leidžiami, kaip vertinami modelių rezultatai ir kas atsako už rizikos valdymą, kai sprendimai tampa vis autonomiškesni.

    „DI veikia tokiu mastu ir automatizavimo lygiu, kuriam tradicinis valdymas tiesiog nebuvo sukurtas. Organizacijoms reikia judėti greitai ir išnaudoti DI galimybes neprarandant matomumo ar kontrolės“, – sakė „AI Score“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alexas Harlandas.

    Įmonės žinutė atspindi plačiau rinkoje ryškėjančią tendenciją: generatyvieji modeliai jau tapo kasdieniu įrankiu, o agentiniai sprendimai kelia naują valdymo kartelę, nes jų „veiksmai“ gali turėti tiesioginį poveikį procesams, klientams ir infrastruktūrai. Dėl to DI valdymo platformos vis dažniau pristatomos ne kaip papildomas saugumo sluoksnis, o kaip būtina sąlyga diegti DI dideliu mastu.

  • Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija skelbia pašalinusi teisinius barjerus, kurie pastaraisiais metais ribojo šalies dalyvavimą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizon Europe“. Šis žingsnis galėtų atverti kelią vėl naudotis ES finansuojamais projektais ir tarptautinėmis partnerystėmis.

    Vengrijos mokslo ir technologijų ministras Zoltán Tanács teigė, kad šalis pakeitė aukštojo mokslo valdymo modelį taip, kad jis atitiktų su Europos Komisija suderintus techninius kriterijus. Pasak jo, pertvarka turėjo panaikinti struktūras, kėlusiais interesų konflikto rizikas.

    „Teisiškai mes jau sugrįžome“, – sakė Zoltán Tanács.

    Europos Komisijos atstovas nurodė, kad Briuselis dar nėra oficialiai gavęs pranešimo apie užbaigtus pokyčius. Tai reiškia, kad sprendimai dėl praktinio dalyvavimo ir finansavimo atnaujinimo priklausys nuo formalaus vertinimo ir administracinių procedūrų.

    Vengrijos galimybės pilnai dalyvauti „Horizon Europe“ buvo apribotos 2022 metais, kai ES institucijos išreiškė susirūpinimą dėl vadinamųjų viešojo intereso patikos fondų, per kuriuos buvo valdoma dalis universitetų. Šios struktūros, pasak ES, galėjo sudaryti sąlygas interesų konfliktams ir nepakankamai skaidriam sprendimų priėmimui, todėl Vengrija buvo iš dalies atskirta nuo daugelio ES finansuojamų mokslinių konsorciumų.

    „Horizon Europe“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų programa 2021–2027 metų laikotarpiui, kurios bendra biudžeto apimtis siekia apie 95 milijardus eurų. Programoje finansuojami tiek fundamentiniai tyrimai, tiek taikomieji projektai, orientuoti į pramonės konkurencingumą, sveikatą, klimatą, energetiką ir skaitmeninę transformaciją.

    Ministro teigimu, dėl apribojimų Vengrijos mokslo institucijos patyrė didelių nuostolių, nes buvo prarastos galimybės dalyvauti bendruose Europos projektuose, pritraukti tarptautines komandas ir užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Jis prognozavo, kad lėšų atlaisvinimas galėtų įvykti iki metų pabaigos, jei administracinės procedūros bus užbaigtos sklandžiai.

    Vengrija taip pat sieja sugrįžimą į ES programas su ambicijomis stiprinti dirbtinio intelekto kryptį. Pasak Zoltán Tanács, šalis svarsto steigti šimtus naujų profesūrų ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, kad DI tyrimai ir kompetencijos vystymas vyktų kartu su Europos partneriais.

    Politinis kontekstas taip pat svarbus: po premjero Péter Magyar pergalės 2026 metais Budapeštas viešai deklaruoja siekį normalizuoti santykius su Briuseliu ir susigrąžinti užstrigusį finansavimą. ES signalizuoja, kad progresas vertinamas per realiai įgyvendinamas reformas, o ne vien viešus pažadus, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar pakeitimai bus laikomi tvariais ir įgyvendintais praktikoje.

  • Britų kariai gaus skraidančią kuprinę: tylus įrenginys leis nepastebėti nuskristi 322 km

    Britų kariai gaus skraidančią kuprinę: tylus įrenginys leis nepastebėti nuskristi 322 km

    Jungtinėje Karalystėje pristatytas naujas karių mobilumo sprendimas, primenantis skraidančios įrangos ir individualios ekipuotės hibridą. Sistemą kuria bendrovė „Blakcro“, o britų Gynybos ministerija skelbia, kad ji jau pasiekė operacinio naudojimo stadiją.

    Įrenginys paremtas Jungtinėje Karalystėje pagamintu titano karkasu ir varikline paralente, kurios deklaruojamas maksimalus nuotolis siekia apie 322 kilometrus. Kūrėjų teigimu, didžiausias dėmesys skirtas slaptoms operacijoms, todėl akcentuojama maža akustinė, vizualinė ir radarų aptikimo tikimybė.

    Vienas svarbiausių privalumų – startui nereikia lėktuvo, sraigtasparnio ar specialios infrastruktūros. Karys gali pakilti nuo žemės savo jėgomis, o pasirengimo ir starto procedūras, kaip teigiama, įmanoma atlikti ir visiškoje tamsoje.

    Toks sprendimas teoriškai leistų į priešo kontroliuojamą teritoriją patekti tyliau nei naudojant sraigtasparnį ar transporto orlaivį, kurie paprastai palieka ryškų triukšmo ir radiolokacinį pėdsaką. Kartu numatyta ir praktinė pusė – tvirtinimo sistema pritaikyta ne tik pačiam skrydžiui, bet ir įrangai, pavyzdžiui, balistinei apsaugai, naktinio matymo priemonėms bei ginklų laikikliams.

    „Blakcro“ nurodo vystanti tris variantus: P-Series – bazinę versiją startui nuo kojų, T-Series – modifikaciją su daugiafunkciu triračiu vežimėliu, o U-Series – autonominę platformą, kuri galėtų būti naudojama ir kaip bepilotė sistema. Tokia kryptis atitinka platesnę NATO šalių tendenciją ieškoti pigesnių ir sunkiau aptinkamų sprendimų žvalgybai, infiltravimui ir greitam pajėgų perdislokavimui.

    Artimiausiais mėnesiais sistemą planuojama bandyti su Royal Marines ir oro desanto padaliniais, o pristatymus ketinama pradėti dar šiais metais ir tęsti iki 2027 metų. Bendrovė taip pat akcentuoja spartų vystymo tempą – darbus pradėjo 2024 metais, o inovacijų programų parama leido išplėsti komandą ir gauti kelis kontraktus, įskaitant susijusius su NATO.

  • Ne kasdienė atrakcija Lenkijoje: iš Tarnuvo išrieda retro traukiniai su garvežiu

    Ne kasdienė atrakcija Lenkijoje: iš Tarnuvo išrieda retro traukiniai su garvežiu

    Małopolskoje vaivadijoje Lenkijoje artimiausią savaitgalį vyks retai pasitaikanti geležinkelių paveldo šventė: iš Tarnuvo į kelis maršrutus išriedės retro traukiniai. Važiavimai organizuojami pagal projektą Małopolskie Szlaki Turystyki Kolejowej, kuriuo siekiama populiarinti turizmą geležinkeliu ir regiono geležinkelių istoriją.

    Pirmieji reisai numatyti rugsėjo 5 dieną Tarnuvo apylinkėse. Vieną iš sąstatų turėtų traukti 1956 metais pagamintas garvežys TKt48-191, o kelionę lydės papildomos pramogos, atkuriančios XX amžiaus pradžios nuotaiką.

    Šeštadienį suplanuotas reisas Tarnuvas–Tuchuvas: išvykimas numatytas 10.10 valandą, atvykimas į Tuchuvą 10.55 valandą. Ten planuojama maždaug pusvalandžio stotelė, o 11.25 valandą traukinys turėtų grįžti atgal Tarnuvo kryptimi.

    Antrasis šeštadienio važiavimas numatytas maršrutu Tarnuvas–Žabnas, išvykimas planuojamas 13.32 valandą. Organizatoriai pabrėžia, kad tai išskirtinis reisas, nes jis vyks atkarpa, kuri įprastai keleiviniam eismui būna uždaryta.

    Sekmadienį planuojami važiavimai maršrutais Tarnuvas–Bogoniovicai–Cenžkovicai ir Tarnuvas–Žabnas. Detalus tvarkaraštis ir organizacinė informacija skelbiama oficialiame projekto puslapyje „kolejegalicyjskie.pl“.

    Organizatoriai taip pat praneša, kad šie savaitgalio važiavimai nėra vieninteliai: kiti retro reisai numatyti rugsėjo 26 ir 27 dienomis. Maršrutai apima ir istorinius buvusios Galicijos transversalinio geležinkelio ruožus Małopolskoje, todėl renginys aktualus ne tik turistams, bet ir geležinkelių istorijos entuziastams.