CP v2

Category: Technologijos

  • Kanados ežerą 17 metų rūgštino sieros rūgštimi: vanduo atsistatė, bet žuvys – ne

    Šiaurės Vakarų Ontarijuje, Kanadoje, esantis ežeras Nr. 223 tapo vienu garsiausių ilgalaikių bandymų, padėjusių suprasti rūgščiųjų kritulių poveikį gėlavandeniams telkiniams. Net 17 metų mokslininkai kas savaitę į ežerą kontroliuotai pylė sieros rūgštį, kad palaipsniui keistų vandens chemiją.

    Tyrimo tikslas buvo atkartoti realias XX amžiaus pabaigoje Šiaurės Amerikoje ir Europoje fiksuotas rūgštėjimo sąlygas, kai dėl pramoninių emisijų padidėję sieros ir azoto junginiai ore prisidėdavo prie rūgščiųjų kritulių. Tokie krituliai mažindavo vandens pH, o kartu keisdavo visos ekosistemos „pamatą“ – nuo planktono iki žuvų.

    Eksperimento metu ežero vandens pH buvo sumažintas nuo 6,8 iki 5,2. Kadangi tai buvo daroma nuosekliai, ekosistemos pokyčius buvo galima stebėti tarsi „sulėtintame režime“, fiksuojant, kurie organizmai prisitaiko, o kurie pradeda nykti.

    Mokslininkai pabrėžė, kad gėlavandenių ekosistemų mitybos tinklai rūgštėjimui yra itin jautrūs. Keičiantis sąlygoms, iš ežero pradėjo trauktis dalis bestuburių ir žuvų rūšių, o kai kurių populiacijos smuko iki kritinių ribų.

    Ypač ryškiai buvo matomas žuvų būklės prastėjimas: kai kurių rūšių individai tapo silpnesni fiziškai, o jų reprodukcijos sėkmė sumažėjo. Vienos iš stebėtų rūšių populiacija praktiškai išnyko, o tai signalizavo apie grandininį poveikį visai maisto grandinei.

    Praėjus dešimtmečiams po to, kai rūgštinimas buvo nutrauktas, ežero vandens cheminė sudėtis palaipsniui grįžo į būseną, panašią į buvusią iki eksperimento. Tačiau biologinė ekosistemos dalis neatsistatė taip greitai, kaip tikėtasi.

    Didžiausias akcentas tenka ežerinei forelei: jos populiacija, kaip nurodoma tyrimų apžvalgose, išliko mažesnė nei iki eksperimento, o pačios žuvys augo lėčiau. Tai siejama su pakitusiais mitybos šaltiniais, pasikeitusia konkurencija ir tuo, kad ne visos tarp rūšių susiformavusios sąsajos sugrįžta automatiškai.

    Šis atvejis laikomas pamoka aplinkosaugos politikai: net jei tarša sumažinama, o vandens rodikliai „popieriuje“ pagerėja, gamtai gali prireikti gerokai daugiau laiko, kad sugrįžtų buvusi pusiausvyra. Ekologinis atsikūrimas dažnai priklauso ne tik nuo cheminių parametrų, bet ir nuo to, ar ekosistemoje liko pakankamai gyvybingų populiacijų ir ar atsikuria jų tarpusavio ryšiai.

    Šiandien, kai daugelyje regionų tęsiamos pastangos mažinti oro taršą ir atkurti pažeistas buveines, ežero Nr. 223 istorija primena paprastą dalyką: aplinkos „atsistatymas“ ne visada reiškia greitą gyvybės sugrįžimą, o kai kurie praradimai gali būti ilgalaikiai.

  • „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    Jungtinės Karalystės elektromobilių įkrovimo atsiskaitymų startuolis „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų augimo finansavimą. Lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir platformos tobulinimui, kad įmonių autoparkams būtų paprasčiau valdyti įkrovimo išlaidas.

    Finansavimo raundą vedė esamas investuotojas „Soulmates Ventures“, prisidėjo „BlackWood Ventures“ ir „Purple Ventures“. Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas taip pat padės stiprinti partnerystes ir spartinti klientų pritraukimą.

    Vienas sprendimas namams ir viešoms stotelėms

    „Rightcharge“ kuria sistemą, kuri sujungia namų ir viešojo įkrovimo mokėjimus į vieną valdymo aplinką. Praktikoje tai reiškia, kad įmonė gali aiškiau matyti, kiek kainuoja įkrovimas skirtingose vietose, ir paprasčiau apskaityti su tuo susijusias išlaidas.

    Vienas svarbiausių platformos elementų yra automatizuotas vairuotojų kompensavimas už namuose sunaudotą elektrą įkraunant įmonės elektromobilį. Tokiais atvejais kompensacijos dažnai virsta rankiniu procesu, kai tenka rinkti įrodymus, skaičiuoti tarifus ir derinti išmokas.

    Kodėl tai aktualu autoparkams?

    Įmonėms elektrifikuojant autoparkus, įkrovimo infrastruktūra ir atsiskaitymai išlieka fragmentuoti: skirtingi tinklai, skirtingi tarifai, nevienodos ataskaitos. Dėl to finansų ir transporto valdymo komandoms didėja administracinė našta, o duomenų palyginamumas tampa sudėtingas.

    „Rightcharge“ akcentuoja, kad jų sprendimas gali reikšmingai sumažinti įkrovimo sąnaudas ir su tuo susijusį administravimą, o kartu padėti tiksliau sekti su įkrovimu susijusias emisijas. Tokie įrankiai tampa vis svarbesni įmonėms, kurios siekia aiškesnės išlaidų kontrolės ir nuoseklesnių tvarumo rodiklių.

    „Pastarųjų metų klientų reakcija patvirtino, kad sprendžiame didelę autoparkų problemą. Po pradinio finansavimo viršiję ambicingiausias augimo prognozes, šį finansavimą skirsime plėtrai Europoje ir produkto gerinimui“, – sakė „Rightcharge“ įkūrėjas ir vadovas Charlie Cookas.

    Bendrovė nurodo per metus smarkiai padidinusi pasikartojančias pajamas ir išplėtusi tiesioginių klientų bazę. Taip pat pasirašyti pirmieji susitarimai licencijuoti namų įkrovimo kompensavimo technologiją autoparkų tiekėjams, o tai gali pagreitinti plėtrą naujose rinkose.

    Artimiausiu laikotarpiu „Rightcharge“ ketina investuoti į pardavimus, strategines integracijas ir platformos funkcijų plėtrą. Įmonė taip pat signalizuoja, kad šis etapas yra pasiruošimas didesniam A serijos investicijų raundui ateityje.

  • Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų įmonės 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 1,9 mlrd. eurų investicijų, o didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose stambiuose sandoriuose. Trys didžiausi finansavimo raundai sudarė apie 44 proc. visos sumos, o šešios bendrovės per laikotarpį pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų.

    Tokia struktūra atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: investuotojai dažniau renkasi vėlesnės stadijos įmones, turinčias aiškesnį augimo planą ir pajamų trajektoriją. Ankstyvos stadijos finansavimas išlieka aktyvus, tačiau paprastai skaidomas į mažesnius raundus ir didesnį skaičių projektų.

    Kur keliavo didžiausios sumos

    Daugiausia lėšų Nyderlanduose surinko puslaidininkių sektorius – apie 570,5 mln. eurų. Tai dera su ES ir nacionalinėmis pastangomis stiprinti mikroschemų tiekimo grandines ir technologinį savarankiškumą, todėl investuotojai palankiai vertina metrologijos, gamybos įrangos ir komponentų ekosistemą.

    Antras pagal pritrauktą sumą buvo kelionių ir svetingumo technologijų segmentas – apie 292,5 mln. eurų, tačiau kapitalas čia iš esmės koncentravosi keliuose sandoriuose. Tuo pat metu sveikatos technologijos išsiskyrė didžiausiu sandorių skaičiumi, rodydamos nuoseklų investuotojų susidomėjimą klinikiniu efektyvumu ir procesų automatizavimu.

    Dešimt daugiausia pritraukusių įmonių

    Didžiausią raundą 2026 metų pirmąjį pusmetį užfiksavo „Nearfield Instruments“, pritraukusi apie 328 mln. eurų. Įmonė kuria didelio pralaidumo matavimo ir inspektavimo sprendimus puslaidininkių pramonei, kurie padeda valdyti vis sudėtingesnius gamybos procesus.

    Antra pagal pritrauktas lėšas – „Mews“, surinkusi apie 259 mln. eurų. Bendrovė vysto debesijos pagrindu veikiančią svetingumo operacinę sistemą, apjungiančią turto valdymą, atsiskaitymus ir kitus viešbučių procesus, o gautas kapitalas nukreiptas plėtrai ir DI sprendimų diegimui.

    Trečioje vietoje rikiuojasi „Axelera AI“, pritraukusi apie 216 mln. eurų ir besikoncentruojanti į DI inferencijos lustus bei programinę įrangą, skirtą užduotims vykdyti arčiau duomenų šaltinio. Ketvirta – kvantinių procesorių kūrėja „QuantWare“, surinkusi 152 mln. eurų, investuojanti į modulinius kvantinius procesorius ir gamybos pajėgumų plėtrą.

    Toliau seka „RIFT“, pritraukusi 113,8 mln. eurų ir vystanti pramoninės šilumos sprendimus, paremtus geležies kuro ciklu, siekiant mažinti tiesiogines anglies dioksido emisijas. Tarp ryškesnių sveikatos technologijų projektų – „Vitestro“, surinkusi apie 60 mln. eurų autonominei kraujo paėmimo robotikai, ir „Leyden Labs“, pritraukusi 40 mln. eurų nosies purškalų, skirtų apsaugai nuo kvėpavimo takų virusų, plėtrai.

    Į dešimtuką taip pat pateko vaizdo jutiklių technologijas kurianti „Eyeo“, pritraukusi 40 mln. eurų, ir verslo kelionių atitikties automatizavimo platforma „WorkFlex“, surinkusi 37 mln. eurų. Dešimtuką papildo „Wonderful“, pritraukusi apie 130 mln. eurų ir kurianti DI agentų valdymo platformą verslui, skirtą procesų automatizavimui per pokalbius, balsą ir el. paštą.

    Ką rodo 2026 metų dinamika

    2026 metų pirmojo pusmečio vaizdas Nyderlanduose rodo mišrų rinkos modelį: keli vėlyvos stadijos mega sandoriai sukuria didžiąją dalį kapitalo, o likusi investicijų dalis pasiskirsto per platesnį ankstyvos ir augimo stadijos projektų spektrą. Tai leidžia sektoriams, tokiems kaip puslaidininkiai ar kvantinės technologijos, greičiau didinti pajėgumus, tačiau kartu išryškina finansavimo koncentracijos riziką.

    Investuotojų dėmesys, sprendžiant pagal daugiausia lėšų pritraukusias įmones, krypsta į infrastruktūrines ir „giliąsias“ technologijas, kurios turi aiškias industrines taikymo sritis. Lygiagrečiai matyti ir praktinis DI pritaikymas – nuo svetingumo iki įmonių procesų automatizavimo – kur DI tampa ne atskiru produktu, o integruota vertės grandinės dalimi.

  • „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų: DI agentas „ZeitMind“ žada automatizuoti duomenų inžineriją vidutinėms įmonėms

    „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų: DI agentas „ZeitMind“ žada automatizuoti duomenų inžineriją vidutinėms įmonėms

    Duomenų inžinerijos automatizavimo technologiją kuriantis startuolis „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta platformos plėtrai ir komandos augimui Europoje. Investavimo raunde dalyvavo „Y Combinator“, Oksfordo universiteto „Seed Fund“, „Sequoia Capital“ „Scout Fund“, „ACE Ventures“ ir „Hasso Plattner VC“, taip pat keli privatūs investuotojai.

    Bendrovę 2024 metais įkūrė buvę „Palantir“ darbuotojai Leopold von Waldthausen ir Marvin Bornstein. Jų kuriamas produktas „ZeitMind“ – tai DI agentas, kurio tikslas automatizuoti dalį duomenų inžinerijos darbų ir padėti įmonėms greičiau paversti išsibarsčiusią informaciją praktiškai panaudojamomis įžvalgomis.

    „Zeit AI“ taikosi į Europos vidutinio dydžio įmones, kurios dažnai remiasi skaičiuoklėmis ir rankiniais procesais, kai turimos ERP ar finansų planavimo ir analizės sistemos nepadengia specifinių ataskaitų ar analitikos poreikių. Tokiose organizacijose duomenų infrastruktūros kūrimas ir priežiūra neretai reikalauja brangiai kainuojančių, sunkiai randamų specialistų.

    Pasak bendrovės, „ZeitMind“ sujungia ERP, CRM ir daugiau nei 600 kitų šaltinių, o tuomet atlieka duomenų sujungimo bei sutvarkymo darbus. Po to agentas gali sukurti analitikai paruoštas aplikacijas pagal konkrečius įmonės reikalavimus, o rezultatai turi būti atsekami iki atskirų operacijų ir transakcijų.

    Svarbi žinutė Europos rinkai – duomenų saugumas ir atitiktis: „Zeit AI“ nurodo, kad platforma veikia Vokietijos duomenų centruose. Vidutiniam verslui tai aktualu ne tik dėl vidinių saugumo politikų, bet ir dėl griežtesnių reikalavimų dirbant su jautriais finansiniais ar klientų duomenimis.

    Įmonės bendraįkūrėjas Leopold von Waldthausen pabrėžia, kad vidutinės įmonės vis dažniau supranta duomenų inžinerijos svarbą, tačiau negali lengvai įsigyti šios kompetencijos už prieinamą kainą. Tokį poreikį didina ir platesnė rinkos tendencija: organizacijos nori greitesnio raportavimo, tikslesnių prognozių ir mažiau rankinio darbo, ypač finansų bei veiklos kontrolės srityse.

    „ZeitMind yra autonominis duomenų inžinierius: jis sujungia sistemas, išvalo duomenis ir sukuria aplikaciją be papildomų etatų“, – sakė Leopold von Waldthausen.

    Gautas 5 mln. eurų kapitalas, kaip teigiama, bus naudojamas plėsti produktą ir pasiekiamumą tarp vidutinio dydžio įmonių, taip pat samdyti papildomus inžinierius diegimams ir integracijoms. Konkurencinėje aplinkoje sėkmę lems ne vien pažadai apie automatizavimą, bet ir tai, kaip greitai platforma realiomis sąlygomis sugebės patikimai sujungti skirtingus šaltinius, užtikrinti duomenų kokybę ir pateikti audituojamus rezultatus.

  • „Nvidia“ patvirtino „Hugging Face“ įsigijimą už 12 mlrd. eurų: ką tai keičia DI kūrėjams

    „Nvidia“ patvirtino „Hugging Face“ įsigijimą už 12 mlrd. eurų: ką tai keičia DI kūrėjams

    „Nvidia“ patvirtino įsigyjanti atvirojo kodo DI modelių ir duomenų platformą „Hugging Face“ už maždaug 12 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių sandorių DI ekosistemoje, rodantis, kad bendrovė siekia dar stipriau įtvirtinti savo įtaką ne tik aparatinėje įrangoje, bet ir programinėje infrastruktūroje.

    Bendrovės vadovas Jensenas Huangas teigė, kad „Nvidia“ planuoja sparčiau plėsti „Hugging Face“ platformą, stiprinti jos infrastruktūrą ir didinti prieigą prie DI įrankių kūrėjams bei institucijoms. Jo žinutė rinkai aiški: svarbiausia kova persikelia į vietą, kur kuriami, platinami ir diegiami modeliai.

    Kas išliks atvira, o kas keisis?

    J. Huangas pabrėžė, kad „Hugging Face“ ir toliau rems atvirojo kodo ir atviro svorio modelius iš visos ekosistemos bei išlaikys kelių debesų ir kelių akceleratorių principą. Tai svarbu kūrėjams, nes „Hugging Face“ yra tapusi centrine vieta dalintis modeliais, duomenų rinkiniais ir eksperimentais.

    „Hugging Face“ atstovai savo ruožtu akcentuoja, kad partnerystė su „Nvidia“ dera su platformos misija plėtoti atvirą mokslą ir atvirą programinę įrangą. Praktikoje tai gali reikšti daugiau skaičiavimo resursų, greitesnį diegimą ir geresnį įrankių palaikymą, tačiau kartu didės dėmesys klausimui, kiek platforma išliks neutrali skirtingų tiekėjų atžvilgiu.

    Kodėl „Nvidia“ to reikia?

    „Nvidia“ jau dabar yra viena svarbiausių DI rinkos ašių dėl savo lustų, naudojamų modelių mokymui ir veikimui. Įsigijimas leistų bendrovei tvirčiau sujungti kelis grandinės etapus: nuo skaičiavimo infrastruktūros iki vietos, kur modeliai talpinami, randami, testuojami ir integruojami į produktus.

    Be to, „Hugging Face“ yra ne tik saugykla, bet ir bendruomenė bei įrankių rinkinys, kuriame susitinka tyrėjai ir praktikai. Tokia kontrolės ir integracijos kombinacija gali padėti „Nvidia“ greičiau diegti optimizacijas, skatinti savo programinės įrangos standartus ir didinti kūrėjų lojalumą.

    Sandorio laikas ir platesnės pasekmės

    Skelbiama, kad sandorį planuojama užbaigti 2027 metų pirmoje pusėje, todėl prieš įsigaliojimą dar laukia reguliuotojų vertinimai. Atsižvelgiant į „Nvidia“ reikšmę DI infrastruktūrai, tikėtina, kad bus vertinama konkurencijos rizika ir platformos atvirumo užtikrinimas.

    Kūrėjams artimiausiu laikotarpiu svarbiausia stebėti, ar neatsiras ribojimų dėl alternatyvių akceleratorių, ar nekis modelių talpinimo ir prieigos politika, ir kaip bus sprendžiami duomenų bei licencijų klausimai. Jei pažadai dėl atvirumo bus įgyvendinti, „Hugging Face“ gali gauti daugiau resursų ir greičiau augti, tačiau bet kokie pokyčiai platformos neutralumo srityje turėtų tiesioginį poveikį visai DI bendruomenei.

    „„Hugging Face“ ir toliau rems atvirojo kodo ir atviro svorio modelius, taip pat kelių debesų ir kelių akceleratorių kūrimą bei diegimą, kad kūrėjai galėtų rinktis jiems tinkamiausią aparatinę įrangą ir infrastruktūrą“, – sakė Jensenas Huangas.

  • „Atira“ pritraukė 16 mln. eurų: DI orkestravimas žada sutrumpinti pramonės pasiūlymų rengimą

    „Atira“ pritraukė 16 mln. eurų: DI orkestravimas žada sutrumpinti pramonės pasiūlymų rengimą

    Miunchene įsikūrusi DI bendrovė „Atira“ pritraukė apie 16 mln. eurų investiciją, skirtą plėsti platformą, kuri automatizuoja pramonės pardavimų inžineriją ir pasiūlymų rengimą. Raundui vadovavo „Accel“, prisidėjo UVC, „Fortino“, „Booom“ bei keli pramonės investuotojai.

    Bendrovė taip pat atskleidė anksčiau neviešintą apie 2,3 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Finansavimas turėtų paspartinti produkto kūrimą, komandos augimą ir tarptautinę plėtrą.

    „Atira“ 2024 metų lapkritį įkūrė Florian Diegruber ir August DuMont Schütte. Įmonė orientuojasi į gamintojus, kurie parduoda sudėtingus, pagal užsakymą komplektuojamus produktus, kai kiekvienas pasiūlymas reikalauja individualių techninių ir komercinių sprendimų.

    Tokiose įmonėse atsakymas į užklausą pateikti pasiūlymą dažnai užtrunka savaites ar net mėnesius. Procese dalyvauja pardavimų inžinieriai, technikos specialistai, teisininkai ir komercijos komandos, kurios vertina specifikacijas ir ruošia pritaikytą dokumentaciją.

    „Atira“ skaičiuoja, kad pramonės pardavimų inžinerijai pasauliniu mastu kasmet tenka daugiau kaip 118 mlrd. eurų darbo sąnaudų. Didelė dalis šio darbo vis dar remiasi rankiniais procesais, o kritinė patirtis išsisklaido tarp žmonių, dokumentų ir tarpusavyje nesujungtų sistemų.

    „Atira“ platforma veikia virš jau naudojamų įrankių ir sistemų, tokių kaip CRM, ERP ir CPQ. Ji apdoroja gaunamas užklausas, identifikuoja reikalavimus, pažymi kritines vietas ir generuoja rezultatus, reikalingus pasiūlymui: techninę dokumentaciją, komplektavimo ir konfigūravimo variantus, kainodaros alternatyvas.

    Sprendimo esmė – sujungti įmonės istorinius projektų duomenis ir vidinę ekspertizę į vieną vykdomą procesą, kad sumažėtų rankinių perdavimų tarp komandų skaičius. Tai turėtų sutrumpinti kelią nuo kliento užklausos iki parengto pasiūlymo ir mažinti klaidų riziką.

    „Pardavimų inžinerija yra vienas didžiausių gamybos sektoriaus procesų, kurio programinė įranga iki šiol iš esmės neautomatizavo. Šiandien svarbi komercinė patirtis išsibarsčiusi tarp žmonių, dokumentų ir nesujungtų sistemų“, – sakė „Atira“ vadovas ir vienas įkūrėjų Florian Diegruber.

    Pasak jo, platformos tikslas – paversti organizacijos žinias pakartojamu, masteliu auginamu pajėgumu ir įdiegti DI į vieną svarbiausių pramonės įmonių procesų. Toks požiūris atitinka platesnę tendenciją, kai DI diegiamas ne kaip atskiras pokalbių įrankis, o kaip procesus „orkestruojantis“ sluoksnis virš verslo sistemų.

    Naujasis kapitalas bus skiriamas „Atira“ komercializavimo komandai plėsti, produkto vystymui spartinti ir pasirengti plėtrai už Vokietijos ribų. Bendrovė taip pat planuoja žengti į gretimus komercinius procesus, tarp jų kainodaros analitiką, aptarnavimą po pardavimo ir tiekėjų koordinavimą.

  • ES priskyrė „ChatGPT“ didelės apimties paieškos sistemoms: kodėl dalis pokalbių funkcijų lieka už ribų

    ES priskyrė „ChatGPT“ didelės apimties paieškos sistemoms: kodėl dalis pokalbių funkcijų lieka už ribų

    Europos Komisija „ChatGPT“ priskyrė labai didelės apimties interneto paieškos sistemų kategorijai pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Tai reiškia naujus skaidrumo ir rizikų valdymo reikalavimus, panašius į taikomus didiesiems paieškos rinkos žaidėjams.

    Tokiam statusui taikomas orientyras yra daugiau nei 45 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį Europos Sąjungoje. Už reikalavimų nevykdymą gali grėsti baudos, siekiančios iki 6 proc. metinių pasaulinių pajamų.

    Ką apima paieškos statusas?

    Komisijos pasirinktas apibrėžimas geriausiai tinka tais atvejais, kai „ChatGPT“ naudojamas kaip informacijos paieškos įrankis. Tuomet aktualūs įsipareigojimai dėl rizikų vertinimo, atskaitomybės ir tam tikrų sisteminių grėsmių mažinimo.

    Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks priskyrimas gali neapimti reikšmingos dalies funkcijų, kurios atsiskleidžia pačiame dialoge. Kitaip tariant, kai pokalbyje sistema generuoja naują turinį, o ne tik padeda rasti informaciją, ne visos rizikos telpa į paieškos sistemos logiką.

    Pokalbiai kaip atskira rizikų zona

    Diskusija Briuselyje sukasi apie tai, kad pokalbių robotai dažnai naudojami ne vien paieškai, bet ir kaip emocinės paramos, bendravimo ar net savotiškos konsultacijos priemonė. Šie naudojimo scenarijai kelia klausimų dėl galimos emocinės priklausomybės, ypač vaikams ir paaugliams.

    „ChatGPT yra daug daugiau nei paieškos sistema, o su pačiu pokalbių robotu susijusios rizikos gali likti už griežčiausių prievolių ribų“, – sakė Europos Parlamento narė Christel Schaldemose.

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėjo atvejų ir įtarimų, kad intensyvus bendravimas su tokiais įrankiais gali turėti neigiamų pasekmių psichikos sveikatai. Tai sustiprino spaudimą reguliuotojams aiškiau įvardyti, kurios taisyklės taikomos būtent pokalbio dizainui, rekomendacijų logikai ir galimam manipuliaciniam poveikiui.

    DSA ir DI aktas: dvi skirtingos priežiūros kryptys

    Skaitmeninių paslaugų aktas buvo baigtas derinti 2022 metais, dar iki masinio generatyvaus DI proveržio, todėl dabartinė priežiūra iš dalies primena bandymą naują reiškinį įtalpinti į senesnes kategorijas. Dėl to kyla klausimas, ar ateityje nereikės tikslesnių apibrėžimų, skirtų būtent pokalbių paslaugoms.

    Tuo pat metu DI aktas apima bendros paskirties DI modelių kūrėjus ir jiems keliamus reikalavimus vertinti bei mažinti sistemines rizikas. Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad dėmesys sisteminėms grėsmėms ne visada išsprendžia kasdienes vartotojų problemas, pavyzdžiui, klaidinančius patarimus, poveikį pažeidžiamoms grupėms ar rizikas rinkimų informacinei aplinkai.

    Komisijos sprendimas priskirti „ChatGPT“ paieškos sistemoms gali tapti startu detalesnei paslaugos dizaino ir taikymo priežiūrai, tačiau kartu išryškina spragą: pokalbis su sistema nėra tas pats, kas paieškos rezultatai. Būtent dėl šios ribos artimiausiu metu tikėtinos papildomos gairės ir praktikos aiškinimai, kurie lems, kaip realiai bus prižiūrimos svarbiausios pokalbių funkcijos.

  • Ukraina išbandė galingą BTR-4E „Bucefalą“: ką gali šarvuotis, kurio bijo rusai

    Ukraina išbandė galingą BTR-4E „Bucefalą“: ką gali šarvuotis, kurio bijo rusai

    Ukrainos kariai poligono sąlygomis išbandė ratinį šarvuotąjį transporterį BTR-4E „Bucefalas“, skirtą pėstininkų apsaugai ir ugnies paramai. Tokie bandymai paprastai orientuoti į realioms kovos sąlygoms artimas situacijas, kai vienu metu būtina manevruoti, stebėti aplinką ir valdyti ginkluotę.

    Mokymų metu daug dėmesio skirta įgulos narių tarpusavio sąveikai ir procedūroms, kurios lemia išgyvenamumą apšaudymo metu. Praktika poligone leidžia įvertinti ne tik technikos charakteristikas, bet ir tai, kaip greitai įgula geba aptikti taikinius, perduoti informaciją bei priimti sprendimus.

    Kuo išsiskiria BTR-4E konstrukcija

    BTR-4E yra 8×8 formulės šarvuotasis transporterinis automobilis, sukurtas Ukrainoje, siekiant atsisakyti dalies senesnių posovietinių sprendimų. Vienas svarbiausių bruožų yra trijų skyrių vidaus išdėstymas: priekyje įrengtos vairuotojo ir vado vietos, per vidurį sumontuotas variklis, o gale yra desanto skyrius.

    Toks sprendimas leidžia įrengti vidinį praėjimą tarp valdymo ir desanto skyrių, todėl kariams nereikia išlipti į išorę, kad persigrupuotų ar persikeltų transporto priemonės viduje. Gale telpa iki 7 karių, o išlipimas vyksta per dvivėres galines duris.

    Ginkluotė, valdymas ir stebėjimas

    BTR-4E gali būti komplektuojamas skirtingais koviniais moduliais, o vienas dažniausiai minimas sprendimas yra nuotoliniu būdu valdomas modulis BM-7 „Parus“. Jame gali būti naudojama 30 milimetrų automatinė patranka, 30 milimetrų automatinis granatsvaidis ir 7,62 milimetro kulkosvaidis, taip pat numatoma galimybė integruoti prieštankines valdomas raketas.

    Nuotolinis ginkluotės valdymas leidžia operatoriui dirbti korpuso viduje, o ne bokštelyje ar šalia ginklo, todėl padidėja įgulos apsauga. Taip pat pabrėžiama vado galimybė naudotis nepriklausoma panoramine stebėjimo sistema ir perduoti taikinių nurodymus ginkluotės operatoriui, atskiriant stebėjimo ir šaudymo užduotis.

    Mobilumas, amfibinės savybės ir apsauga

    Skelbiama, kad keliuose BTR-4E gali pasiekti iki 110 kilometrų per valandą greitį, o bekelėje apie 60 kilometrų per valandą. Degalų sąnaudos nurodomos apie 100 litrų dyzelino 100 kilometrų važiuojant keliais, o sudėtingomis sąlygomis gali didėti iki maždaug 150 litrų 100 kilometrų.

    Deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia apie 690 kilometrų. Transporteris išlaiko ir amfibines savybes: judėjimą vandenyje užtikrina du vandens sraigtai korpuso gale, o greitis vandenyje gali siekti apie 10 kilometrų per valandą.

    Šarvų apsaugos lygis siejamas su specialiai grūdinto plieno korpusu: priekinė dalis, remiantis Ukrainos gynybos institucijų skelbiamais duomenimis, gali apsaugoti nuo 14,5 milimetro šaudmenų, o šonai nuo 12,7 milimetro kalibro ugnies. Taip pat numatyta galimybė montuoti papildomas šarvų plokštes ir grotelines apsaugas, kurios ypač aktualios šiuolaikiniame mūšio lauke.

    BTR-4E „Bucefalas“ jau yra dalies Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų naudojamas ir pasitelkiamas kovinėse operacijose prieš Rusiją. Vis dėlto platesnis tokios technikos diegimas paprastai reikalauja laiko, logistikos ir nuoseklių bandymų, kad įgulos pasiektų reikiamą parengtį ir išnaudotų platformos galimybes realiomis sąlygomis.

  • Į Estiją atskrido NATO naikintuvai iš kito Europos krašto: ką tai reiškia Baltijos saugumui

    Į Estiją atskrido NATO naikintuvai iš kito Europos krašto: ką tai reiškia Baltijos saugumui

    Į Estiją rugpjūčio pabaigoje atvyko Ispanijos karinių oro pajėgų ir kosmoso kontingentas, sustiprinęs NATO oro policijos ir integruotos oro bei priešraketinės gynybos užduotis Baltijos šalyse. Taktinis oro vienetas „Bursztyn“ Ämari bazėje dislokuotas iki spalio vidurio.

    Kontingentą sudaro apie 110 karių ir keturi modernizuoti naikintuvai EF-18M, Ispanijoje žymimi C.15M. Pagrindinė jų užduotis yra greitojo reagavimo budėjimas ir oro erdvės stebėsena, kai nežinomi orlaiviai priartėja prie NATO oro erdvės ar nesilaiko skrydžių taisyklių.

    Misija Baltijos šalyse

    NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metais, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis ir neturėjo savo naikintuvų pajėgumų. Rotacijos principu sąjungininkai dislokuoja orlaivius ir personalą, kad užtikrintų nuolatinį oro erdvės saugumą.

    Ämari bazėje Estijoje ispanai dirba kartu su Turkijos karinių oro pajėgų F-16 naikintuvais, kurie taip pat vykdo budėjimą tame pačiame regione. Ispanijos gynybos institucijos skelbė, kad pirmieji pažintiniai skrydžiai ir procedūrų derinimas vyko būtent bendradarbiaujant su turkų įgulomis.

    Kodėl akcentuojama kryptis

    Pastaraisiais metais NATO stiprina budrumą rytiniame flange, nes saugumo aplinka Europoje išlieka įtempta, o Rusijos karinė veikla regione nuolat stebima. Oro policijos užduotys dažnai apima identifikavimo skrydžius, kai virš Baltijos jūros ar prie regiono sienų pasirodo kariniai orlaiviai.

    Lygiagrečiai NATO pajėgos Baltijos valstybėse veikia iš kelių bazių, o Lietuvoje, Šiauliuose, rotaciniu principu dislokuojami kitų sąjungininkų naikintuvai. Šiuo metu čia užduotis atlieka Italijos karinės oro pajėgos su „Eurofighter Typhoon“.

    Kokie tai orlaiviai

    EF-18M yra Ispanijos poreikiams pritaikyta ir vėliau modernizuota „McDonnell Douglas F/A-18 Hornet“ versija. Šie orlaiviai į Ispaniją buvo tiekti 1986–1992 metais, o vėliau perėjo atnaujinimų programą, kuri pagerino avioniką, programinę įrangą ir sąveikumą su sąjungininkais.

    Skelbiama, kad tarp svarbių atnaujinimų yra šalmo taikiklio tipo sprendimai ir duomenų perdavimo ryšiai, leidžiantys efektyviau keistis informacija vykdant užduotis. Į Estiją didžioji dalis personalo ir įrangos buvo permesta transporto orlaiviais A400M ir C-295, o patys keturi naikintuvai į Ämari atskrido tiesiogiai iš Saragosos.

  • „LG“ IFA 2026 Berlyne atveria DI namų viziją: naujas „ThinQ“ agentas ir energijos valdymas

    „LG“ IFA 2026 Berlyne atveria DI namų viziją: naujas „ThinQ“ agentas ir energijos valdymas

    Berlyne rugsėjo 4 dieną prasidedanti technologijų paroda IFA 2026 taps scena, kur „LG“ pristatys išplėstą DI namų ekosistemą. Bendrovė skelbia, kad šiemet stende įrengta atskira DI Home zona, skirta parodyti, kaip vienoje sistemoje sujungiami įrenginiai, erdvės ir paslaugos.

    Pagrindinis vaidmuo tenka „LG ThinQ ON“ namų centrui ir „LG ThinQ“ platformai, kuri turėtų supaprastinti skirtingų prietaisų valdymą. Pasak gamintojo, tikslas yra ne vien nuotolinis įjungimas, o konteksto supratimu paremtos rekomendacijos ir automatizavimas.

    „ThinQ Claw“: pokalbių agentas namams

    Tarp ryškiausių naujovių minima „ThinQ Claw“ funkcija, apibūdinama kaip tekstinio pokalbio DI agentas, integruotas į „ThinQ ON“. Ji turėtų gebėti derinti vartotojo užklausas su namų situacija, pavyzdžiui, atsižvelgti į įpročius, pasirinktus režimus ar dienos rutiną.

    „LG“ teigimu, toks agentas gali pasiūlyti veiksmus pagal namų sąlygas arba konkretaus žmogaus pageidavimus, todėl automatizavimas tampa mažiau paremtas rankiniais scenarijais. Rinkoje ši kryptis stiprėja: gamintojai vis dažniau integruoja DI asistentus į buities techniką, kad valdymas būtų natūralesnis ir labiau suasmenintas.

    Energijos valdymas ir „Homey“ platforma

    Parodoje taip pat pristatomas namų energijos valdymo sprendimas HEMS, kurį „LG“ sieja su „Homey“ platforma. Sprendimo tikslas – koordinuoti energijos gamybą, kaupimą ir vartojimą visame būste, kad būtų lengviau planuoti sąnaudas ir optimizuoti įrenginių darbą.

    Tokie sprendimai tampa aktualūs dėl kintančių energijos kainų ir augančio dėmesio efektyvumui, ypač namuose, kuriuose naudojami energijos kaupikliai ar kitos išmaniosios sistemos. Praktikoje tai reiškia didesnį automatizavimo vaidmenį, kai dalis sprendimų priimama pagal nustatytas taisykles ir realaus laiko duomenis.

    Daugiau įmontuojamos technikos ir nauji ekranai

    „LG“ taip pat plečia Fit & Max kategoriją, kuri anksčiau buvo taikoma pasirinktoms šaldytuvų versijoms. Dabar šis sprendimų paketas pritaikomas ir skalbyklėms, džiovyklėms bei indaplovėms, siekiant patogesnių įmontavimo variantų skirtingoms virtuvės ar buitinėms erdvėms.

    Be buitinės technikos, stende rodomi ir nauji ekranai bei garso sprendimai, įskaitant OLED evo ir kitų serijų televizorius, taip pat žaidimų monitorius. „LG“ nurodo, kad dalyje televizorių naudojamas „α11 AI Processor 4K Gen3“ procesorius, o kai kuriems ekranams suteikti TÜV Rheinland sertifikatai.

    IFA 2026 vyks rugsėjo 4–8 dienomis, o Berlyne savo produktus ir sprendimus tradiciškai pristato daugybė tarptautinių technologijų gamintojų. Šių metų akcentas ryškėja gana aiškiai: DI integracija į namų įrenginius persikelia nuo pavienių funkcijų prie platesnių ekosistemų ir energijos efektyvumo valdymo.