CP v2

Category: Technologijos

  • Mokslininkai aptiko hiperparazitą, kuris puola zombių skruzdėles paverčiantį grybą

    Mokslininkai aprašė naują organizmą, kuris elgiasi tarsi parazito parazitas: jis minta grybiena, o ne pačiu vabzdžiu. Toks reiškinys vadinamas hiperparazitizmu ir parodo, kad net gerai žinomi parazitiniai ciklai gamtoje turi dar vieną, mažiau pastebimą grandį.

    Daugelis žmonių yra girdėję apie Ophiocordyceps genties grybus, neretai vadinamus zombių skruzdėlių grybais. Jie užkrečia skruzdėles, keičia jų elgesį ir priverčia užlipti į augalo vietą, kuri palanki sporoms pasklisti, o vėliau iš vabzdžio kūno išauga vaisiakūnis.

    Tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Phytotaxa“, komandai pavyko identifikuoti kitą grybą, kuris vystosi ten pat, kur ir Ophiocordyceps, tačiau pasirenka kitą taikinį. Užuot manipuliavęs skruzdėlės nervų sistema, jis skverbiasi į vidų ir minta Ophiocordyceps audiniais, kurie jau buvo išplitę šeimininko kūne.

    „Vietoj to, kad veiktų patį vabzdį, šis organizmas įsikuria ir maitinasi Ophiocordyceps audiniu šeimininko viduje“, – sakė tyrėjų grupės vadovas Jaya Seelan Sathiya Seelan.

    Naujai aprašytas hiperparazitas priskirtas Pleurocordyceps genčiai ir pavadintas Pleurocordyceps cornusynnemata. Pavadinimas siejamas su išskirtine, į ragą panašia struktūra, kuri laikoma vienu iš požymių, padėjusių atskirti šį organizmą nuo kitų artimų rūšių.

    Hiperparazitai ekologijoje yra svarbūs, nes jie gali slopinti parazitų plitimą ir keisti visos ekosistemos pusiausvyrą. Nors pats hiperparazitizmas nėra naujas reiškinys, kiekvienas naujai aprašytas atvejis padeda geriau suprasti, kaip gamtoje susiformuoja sudėtingi „šeimininkas–parazitas–hiperparazitas“ tinklai.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad hiperparazitų praktinė reikšmė gali būti ir labai konkreti. Kai kurie grybai, parazituojantys kitus grybus, jau naudojami žemės ūkyje kaip biologinės kontrolės priemonės, nes gali mažinti augalams pavojingų patogenų plitimą ir taip sumažinti cheminių priemonių poreikį.

    Nors konkretaus naujai aprašyto hiperparazito pritaikymas dar nėra aiškus, pats atradimas sustiprina kryptį, kuri vis dažniau minima biologijos ir tvaraus ūkininkavimo kontekste. Vis daugiau dėmesio skiriama natūralioms, ekosistemomis paremtoms priemonėms, kurios padeda valdyti ligas ir kenkėjus, neardant aplinkos balansų.

  • Charkivo zoologijos sodas vėl atviras ir nemokamas: darbo laikas, įleidimo taisyklės ir ką verta pamatyti

    Charkivo zoologijos sodas – vienas seniausių Ukrainoje ir seniausių Rytų Europoje: jis pradėjo veikti dar XIX amžiaus pabaigoje. Per daugiau nei šimtmetį jis išaugo iš nedidelės universiteto gamtos ekspozicijos į didelį švietimo ir gamtosaugos centrą, kurį kasmet aplanko tūkstančiai žmonių.

    Šiandien zoologijos sodas lankytojams svarbus ne tik kaip pramoga, bet ir kaip vieta, kur aiškiai matyti požiūrio į gyvūnų gerovę kaita. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos zoologijos sodų pereinama nuo ankštų narvų prie erdvesnių, natūralesnes buveines primenančių zonų, o Charkive šis pokytis tapo esmine rekonstrukcijos kryptimi.

    Istorija ir rekonstrukcijos kryptis

    Zoologijos sodas įkurtas buvusio Universiteto sodo teritorijoje, dabartiniame Ševčenkos sode. Iš pradžių tai buvo edukacinė erdvė, skirta gyvūnams stebėti ir moksliniams mainams, o kolekcija augo kartu su akademinės bendruomenės parama.

    XX amžiaus pradžioje atsirado nauji voljerai, akvariumas, išsiplėtė didesnių gyvūnų ekspozicijos. Tačiau karai ir politiniai sukrėtimai zoologijos sodui buvo ypač skausmingi: dalis infrastruktūros buvo sugriauta, o gyvūnų kolekcija patyrė didelių nuostolių.

    Po Antrojo pasaulinio karo zoologijos sodas buvo atstatytas ir vėl plėstas, tačiau po 1991 metais prasidėjusio laikotarpio finansavimas dažnai buvo nepakankamas. Lūžis įvyko, kai buvo pradėta didelė rekonstrukcija, o atnaujintas zoologijos sodas atvėrė daugiau erdvės gyvūnams ir lankytojams.

    Kaip patekti šiandien?

    Šiuo metu Charkivo zoologijos sodas veikia kaip nemokama vieša erdvė, o įėjimas lankytojams nekainuoja. Miesto institucijos yra skelbusios, kad platesnio masto karo laikotarpiu nemokamas gali būti ir dalies viešojo transporto naudojimas, tačiau konkrečios taisyklės gali kisti, todėl prieš vykstant verta pasitikrinti aktualią informaciją vietoje.

    Darbo laikas dažniausiai nurodomas nuo 9.00 iki 18.00 valandos, tačiau praktikoje lankytojai į teritoriją įleidžiami iki 17.00 valandos. Tai reiškia, kad atvykus vėliau galima nebespėti patekti į vidų, net jei zoologijos sodas oficialiai uždaromas tik 18.00 valandą.

    Ką verta pamatyti?

    Po atnaujinimo zoologijos sode pristatomos įvairios gyvūnų grupės – nuo plėšrūnų ir kanopinių iki paukščių bei primatų. Skelbiama, kad kolekcijoje yra daugiau kaip 1 000 gyvūnų, atstovaujančių maždaug 200 rūšių.

    Vienas ryškiausių pokyčių po rekonstrukcijos – didesnis dėmesys teminėms biozonoms, kuriose stengiamasi atkartoti natūralesnę aplinką. Lankytojams tai suteikia daugiau galimybių stebėti gyvūnų elgesį, o pačiam zoologijos sodui – stiprinti edukaciją apie biologinę įvairovę ir atsakingą gyvūnų laikymą.

    Planuojantiems apsilankymą svarbu nepainioti skirtingų vietų: Charkive minimi ir kiti gyvūnų parkai, todėl verta iš anksto pasitikslinti adresą ir įėjimą. Tai ypač aktualu keliaujant pirmą kartą, kai paieškos sistemose rodomi keli panašūs objektai.

  • Atakamos dykuma virsta žydinčiu sodu: kas lemia retą reiškinį ir kada jis pasikartoja

    Atakamos dykuma šiaurinėje Čilėje laikoma viena sausiausių vietų Žemėje, tačiau tam tikrais metais ji netikėtai pasidengia žiedų kilimu. Šis reiškinys vadinamas žydinčia dykuma ir, mokslininkų vertinimu, per pastaruosius maždaug 40 metų ryškiau pasikartojo apie 15 kartų.

    Įprastai didelė Atakamos dalis beveik negauna kritulių, o kai kuriose vietovėse lietaus gali nebūti ištisus metus. Dėl itin sausų sąlygų regionas dažnai minimas kaip natūrali laboratorija, kurioje tiriamos aplinkos, primenančios Marso paviršiaus sąlygas.

    Vis dėlto po retesnių, bet intensyvesnių lietaus epizodų kraštovaizdis kardinaliai pasikeičia. Smėlio kopas ir šlaitus nuspalvina rožiniai, violetiniai, balti bei geltoni atspalviai, o vienu metu gali sužydėti daugiau nei 200 augalų rūšių.

    Žydėjimo „mechanizmas“ slypi dirvožemyje: jame išsibarsčiusios sėklos gali išlikti ramybės būsenoje labai ilgai. Jos turi natūralių prisitaikymo savybių, padedančių ištverti karštį ir drėgmės trūkumą, todėl laukia tinkamo momento, kai pasirodys vanduo.

    Kai krituliai sudrėkina paviršių, sėklos greitai sugeria drėgmę ir sudygsta, bandydamos išnaudoti trumpą laiką, kol vanduo dar neišgaravo. Specialistai nurodo, kad masiškesniam žydėjimui paprastai reikia maždaug 15–30 milimetrų kritulių, tačiau svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip temperatūra bei oro drėgnis.

    Dėl to žydinčios dykumos neįmanoma tiksliai „suplanuoti“ pagal kalendorių: net ir sulaukus lietaus, sąlygos ne visada sutampa. Jei jos palankios, kartu su žiedais suaktyvėja vabzdžiai apdulkintojai, pasirodo daugiau paukščių, o trumpam laikui vienas atšiauriausių planetos regionų tampa gyvybinga ekosistema.

    Čilė šį unikalų gamtos reiškinį siekia saugoti ir valdyti lankytojų srautus. 2023 metais šalyje buvo įkurtas nacionalinis parkas, skirtas apsaugoti žydintį dykumos kraštovaizdį, apimantį apie 570 kvadratinių kilometrų plotą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie epizodai svarbūs ne tik turizmui ar įspūdingoms nuotraukoms. Jie leidžia geriau suprasti, kaip ekosistemos reaguoja į kritulių svyravimus, o klimato kaitos kontekste padeda vertinti, kaip ateityje gali kisti itin sausų regionų biologinė įvairovė.

  • Airijos ES Tarybos pirmininkavimas: neutralumas ir menkos pajėgos kelia naujų saugumo klausimų

    Airijos ES Tarybos pirmininkavimas: neutralumas ir menkos pajėgos kelia naujų saugumo klausimų

    Nuo liepos 1 dienos Airija perims ES Tarybos pirmininkavimą, o kartu ir atsakomybę už aukščiausio lygio renginių saugumą. Europai susiduriant su kibernetinėmis atakomis, infrastruktūros sabotažo rizika ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis, Dublino pasirengimas vertinamas vis kritiškiau.

    Įtampą iliustravo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Dubline praėjusių metų gruodį, kai netoli jo lėktuvo skrydžio trajektorijos buvo užfiksuoti keli neatpažinti dronai. Incidentas parodė, kad didelio politinio svorio vizitai gali tapti patogia proga pademonstruoti priešininkų galimybes ir išbandyti šalies reakciją.

    Pirmininkavimas kelia naujų rizikų

    Per šešis mėnesius Airijai teks organizuoti ir saugoti viršūnių susitikimus, delegacijų vizitus bei neformalius ministrų posėdžius. Praktikoje tai reiškia ne tik fizinę lyderių apsaugą, bet ir kritinės infrastruktūros, ryšių bei skaitmeninių sistemų atsparumą.

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad pirmininkaujanti šalis tampa labiau matomu taikiniu bandymams ją kompromituoti. Tokios atakos dažnai siekia ne tiesioginės žalos, o reputacinio smūgio, trikdant darbą, keliant chaosą informacinėje erdvėje ar paralyžiuojant svarbias paslaugas.

    „Nė viena Europos šalis nėra išbraukta iš Rusijos taikinių sąrašo“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

    Menkos karinės galios problema

    Airija tradiciškai rėmėsi geografine padėtimi ir kariniu neutralumu, tačiau pastarųjų metų aplinkoje tai vis dažniau vertinama kaip nepakankama saugumo garantija. Šalies gynybos biudžetas 2025 metais siekė apie 1,35 mlrd. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto, kai ES vidurkis yra apie 2,1 proc.

    Airijos karinis laivynas turi aštuonis laivus, o operaciniu režimu rotacijos principu siekiama nuolat išlaikyti keturis. Šalis neturi naikintuvų, o modernios karinės paskirties radiolokacijos sprendimai pradėti diegti tik pastaraisiais metais, todėl oro erdvės ir jūros prieigos stebėjimas tampa jautria tema.

    Dronai, kabeliai ir kibernetinės atakos

    Didelis dėmesys skiriamas jūriniam saugumui, ypač povandeniniams ryšių kabeliams, kurie yra gyvybiškai svarbūs Europos duomenų srautams. Airijos vandenys laikomi strategiškai reikšmingi, nes per Šiaurės Atlanto koridorių eina dalis transatlantinių komunikacijų, o jų pažeidimas galėtų turėti plataus masto pasekmių verslui ir valstybių institucijoms.

    Kita jautri sritis yra kibernetinis saugumas: Airijoje įsikūrę daugelio JAV technologijų bendrovių Europos padaliniai, o tai didina ir rizikų profilį. Nors veikia Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad šalis neturi atskiros, pilnai išvystytos signalų žvalgybos tarnybos, kokias turi kai kurios kitos Europos valstybės.

    „Kibernetinės atakos per pirmininkavimą greičiausiai bus nukreiptos į reputacinę žalą ES ir pačiai Airijai“, – sakė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Richardas Browne’as.

    Atsakas: didesnis finansavimas ir partnerystės

    Dublinas tvirtina, kad pasirengimas pirmininkavimui stiprinamas: 2026 metų biudžete gynybai numatyta apie 1,5 mlrd. eurų. Taip pat pristatyta pirmoji nacionalinė jūrinio saugumo strategija ir penkerių metų planas, pagal kurį į įrangą, pajėgumus ir infrastruktūrą ketinama investuoti apie 1,7 mlrd. eurų.

    Airija taip pat atnaujino saugumo bendradarbiavimo susitarimą su Jungtine Karalyste, kuriame numatytas bendras darbas jūrinio saugumo ir kovos su dronais srityse. Tai rodo pragmatišką kryptį: neutralumo politika išlaikoma, tačiau realių pajėgumų spragoms dengti ieškoma praktinių mechanizmų su artimiausiais partneriais.

    Prezidentavimo programoje pabrėžiama, kad Ukraina bus vienas iš kertinių prioritetų, o Airija žada remti Kyjivo atsparumo stiprinimą ir bendradarbiavimą su ES. Vis dėlto, skirtingai nei dauguma ES valstybių, Airija iki šiol daugiausia teikė nemirtiną karinę paramą ir humanitarinę pagalbą.

    Artėjantis pirmininkavimas Airijai taps ne tik politiniu išbandymu, bet ir praktiniu testu, ar šalis pajėgi užtikrinti saugumą laikais, kai hibridinės grėsmės vis dažniau nutaikomos į pažeidžiamiausias grandis. Dublino sprendimai dėl investicijų, institucinių pajėgumų ir partnerystės gali turėti įtakos ne tik pačios Airijos, bet ir visos ES atsparumo reputacijai.

  • Vokietija investuoja 580 mln. eurų į kovos debesies programinę įrangą po skilimo su Prancūzija

    Vokietija investuoja 580 mln. eurų į kovos debesies programinę įrangą po skilimo su Prancūzija

    Vokietija rengiasi pasirašyti maždaug 580 mln. eurų vertės sutartį dėl programinės įrangos ir bandymų architektūros, kuri turėtų tapti pagrindu nacionaliniam oro kovos tinklui. Šis žingsnis žengiamas po to, kai sustojo bendras su Prancūzija ir Ispanija vystytas naujos kartos naikintuvo projektas.

    Pagal vidinius Vokietijos gynybos ministerijos dokumentus, pagrindiniu rangovu numatoma Miunchene įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Helsing“. Sutartis apima vadinamojo Combat Fighter System Nucleus (CFSN) branduolio kūrimą: tai programinės įrangos ir infrastruktūros „stuburas“, kuris turėtų sujungti pilotuojamus naikintuvus, bepiločius orlaivius, palydovus ir įvairius jutiklius.

    Kas yra kovos debesis?

    Kovos debesis – tai ne vienas konkretus ginklas ar platforma, o skaitmeninis ryšio ir duomenų apdorojimo sluoksnis, leidžiantis skirtingiems pajėgumams veikti kaip vienai sistemai. Karo aviacijoje vis svarbesnė tampa galimybė realiu laiku dalintis taikiniais, grėsmėmis, užduotimis ir situacine informacija tarp skirtingų orlaivių, sensorių bei valdymo centrų.

    Tokia logika iš esmės keičia oro operacijų planavimą: laimi ne tik greitesnis ar „nematomesnis“ naikintuvas, bet ir tas, kuris geriau integruotas į tinklą. Todėl programinė įranga ir atvira architektūra, prie kurios gali „prisijungti“ skirtingi tiekėjai bei platformos, tampa strateginiu pranašumu.

    Ką numato planuojama sutartis?

    Dokumentuose nurodoma, kad „Helsing“ turėtų pristatyti du eksperimentinius nepilotuojamus kovinius orlaivius, dvi antžemines valdymo stotis ir antžeminį segmentą. Taip pat numatyta sukurti operacinės sistemos programinę įrangą, autonomijos programinę įrangą ir valstybei priklausančią etaloninę architektūrą, prie kurios ateityje galėtų jungtis kitos sistemos.

    Ši detalė svarbi politiškai ir pramoniniu požiūriu: valstybės valdoma etaloninė architektūra turėtų sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Vis dėlto patys dokumentai pripažįsta įtampą tarp siekio išvengti „užrakinimo“ pas vieną rangovą ir realybės, kad pirmasis etapas patikimas vienai bendrovei.

    Politinė rizika ir pirkimų išimtys

    Vidiniuose vertinimuose projektas apibūdinamas ne kaip siauras mokslinių tyrimų bandymas, o kaip galimas būsimos tinklinės oro kovos pagrindas. Kartu pažymima, kad komunikacijos ir politinio pagrindimo poreikis bus didelis, nes sprendimai dėl platesnės europinės programos ateities dar nėra iki galo aiškūs.

    Numatoma remtis nacionalinio saugumo išimtimi iš įprastų Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių, argumentuojant, kad standartinis konkursas galėtų pakenkti Vokietijos saugumo interesams. Taip pat dokumentuose aptariama galimybė pirkimą struktūruoti taip, kad vėlesni etapai reikalautų mažiau papildomos parlamentinės kontrolės.

    Vokietijos gynybos ministerijos atstovas teigė, kad institucija nekomentuoja vykdomų pirkimų ir bendrovių, kol sprendimų neapsvarstė parlamentas. „Helsing“ taip pat viešai situacijos nekomentavo.

    Platesniame kontekste tai signalizuoja, kad Vokietija nebenori laukti, kol bus atgaivintas pilnai daugiašalis ateities oro kovos projektas, ir siekia savarankiškai susikurti kritinę skaitmeninę infrastruktūrą. Jei CFSN taps faktiniu standartu, jis gali daryti įtaką tam, kaip ateityje Europoje tarpusavyje derės dronai, orlaiviai ir jutiklių sistemos.

  • Europos Komisija atsako Donaldui Trumpui dėl technologijų taisyklių: derybos Vašingtone įkaista

    Europos Komisija atsako Donaldui Trumpui dėl technologijų taisyklių: derybos Vašingtone įkaista

    Europos Komisija pirmadienį griežtai sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo perspėjimus dėl Europos technologijų reguliavimo ir galimų muitų. Įtampa išaugo tuo pat metu, kai Vašingtone pradėtos ES ir JAV pareigūnų derybos dėl skaitmeninės darbotvarkės.

    Į JAV iki trečiadienio išvykusi delegacija, kuriai vadovauja už ES skaitmeninę politiką atsakingas pareigūnas Roberto Viola, su amerikiečiais aptaria galimą platesnį technologijų dialogą. Komisija šį etapą apibūdina kaip parengiamąsias konsultacijas dėl tolimesnių derybų formato ir turinio.

    Komisija: ES turi teisę reguliuoti

    Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi suverenią teisę savo teritorijoje reguliuoti ekonominę veiklą. Pasak jo, tai apima ir skaitmenines paslaugas, mokesčius bei taisykles, taikomas platformoms ir technologijų bendrovėms.

    „Mūsų pozicija labai aiški: Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi suverenią teisę reguliuoti bet kokią ekonominę veiklą savo teritorijoje“, – sakė Thomas Regnier.

    Komisija taip pat perspėjo, kad JAV nusprendus imtis vienašalių priemonių, kurios nukreiptos prieš teisėtas Europos politikos priemones, atsakas būtų greitas ir ryžtingas. Briuselis tokią laikyseną sieja su siekiu apginti teisėkūros savarankiškumą ir vieningą bendrosios rinkos veikimą.

    Muitų grasinimai ir kritika dėl „protekcionizmo“

    Nauja įtampos banga kilo po to, kai Donaldas Trumpas viešai pagrasino muitais ES šalims, kurios taiko skaitmeninių paslaugų mokesčius JAV technologijų bendrovėms. JAV Valstybės departamentas tuo pat metu sukritikavo naujausias Europos iniciatyvas, skirtas stiprinti technologinį savarankiškumą, teigdamas, kad jos gali būti vertinamos kaip protekcionistinės.

    Vašingtonas akcentuoja, kad skaitmeninės prekybos kliūtys, įskaitant netarifines priemones, gali kenkti partnerystei. JAV pareigūnai taip pat ragina daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui dėl DI ir puslaidininkių, o ne naujoms reguliavimo ir rinkos ribojimo priemonėms.

    Ką abi pusės aptaria Vašingtone?

    Pagal deryboms parengtus dokumentus, darbotvarkėje numatytos temos apima dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, nepilnamečių apsaugą internete, ryšio infrastruktūrą, lustus ir skaitmeninę prekybą. Briuselis pabrėžia, kad pats pokalbio faktas rodo abiejų pusių norą išlaikyti kanalus atvirus, net jei nuomonės dėl reguliavimo skiriasi.

    Diskusijas papildo ir platesnis Europos siekis mažinti ilgalaikę priklausomybę nuo JAV technologijų sprendimų, kuri vis dažniau vertinama kaip strateginė rizika. Europos Komisija pastaruoju metu pristatė teisėkūros kryptį, kuri turėtų skatinti vietinių technologijų pajėgumus ir suteikti valdžios institucijoms daugiau įrankių jautriausiose viešojo sektoriaus srityse.

    Ši kryptis Vašingtone sutinkama nevienareikšmiškai, nes JAV technologijų bendrovės teigia, kad Europos taisyklės tampa per sudėtingos ir brangios įgyvendinti. Tuo pačiu Briuselis laikosi pozicijos, kad taisyklės reikalingos konkurencijai, vartotojų apsaugai ir atsparumui geopolitinėms rizikoms užtikrinti.

  • Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegijos gynybos pramonės bendrovė „Nammo“ pusantrų metų tiekė Ukrainai N7 tipo dronų kovines galvutes, tačiau apie šį susitarimą viešai prabilta tik dabar. Informacija iškilo gynybos parodoje Eurosatory 2026 Paryžiuje, kai bendrovės atstovai patvirtino, jog Kyjivui perduotas šešiaženklis šių užtaisų kiekis.

    Toks apibūdinimas reiškia tiekimą, skaičiuojamą šimtais tūkstančių vienetų, o tai rodo mastą, kuriuo Ukraina plečia dronų smogiamąsias galimybes. „Nammo“ teigimu, skirtingi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniai N7 jau kurį laiką naudoja įvairių tipų bepiločiuose orlaiviuose.

    N7: ką gali ši galvutė

    N7 yra apie 1,5 kilogramo masės 66 milimetrų kalibro kumuliacinė prieštankinė kovinė galvutė su variniu įdėklu. Gamintojo nurodomos savybės leidžia jai pramušti iki 450 milimetrų valcuoto vienalyčio šarvo, todėl ji teoriškai gali kelti grėsmę ir sunkiau šarvuotiems taikiniams.

    Sistema kurta taip, kad būtų lengvai integruojama su dronais ir galėtų būti naudojama dviem būdais: kaip numetama amunicija arba kaip FPV tipo dronui montuojama kovinė galvutė. Tokia universalumo kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai tas pats užtaisas pritaikomas skirtingoms platformoms, siekiant supaprastinti logistiką.

    Modulinė sistema ir kovinė patirtis

    Eurosatory 2026 „Nammo“ N7 demonstravo kartu su kroatišku MRM2-10 dronu, kurį kuria bendrovė „Orqa“, ir pristatė modulinio smūgio sprendimo koncepciją. Gamintojas teigė turintis kovinį vaizdo įrašą iš Ukrainos, kuriame matyti drono ataka prieš rusišką reaktyvinės artilerijos sistemą BM-21 Grad.

    Atstovai pabrėžė, kad tokio tipo kumuliacinė amunicija paprastai skirta kitiems, labiau šarvuotiems taikiniams, tačiau karo sąlygomis ji naudojama lanksčiau, priklausomai nuo situacijos ir dronų operatorių taktikos. Ukrainos fronte vis dažniau matomas modelis, kai pigesni ir greitai pagaminami dronai išplečia galimybes smogti technikai toli už priekinės linijos.

    Kodėl apie tai sužinota tik dabar

    Viešas N7 pristatymas įvyko tik 2025 metų gegužę parodoje SOF Week Jungtinėse Valstijose, nors tiekimas Ukrainai, kaip teigiama, buvo pradėtas dar anksčiau. Tai atspindi praktiką, kai dalis ginkluotės programų sąmoningai neviešinamos dėl operacinio saugumo, tiekimo grandinių apsaugos ir politinių aplinkybių.

    Tuomet taip pat buvo atskleista, kad N7 turi elektroninį sprogdiklį, pritaikytą darbui su dronais: operatorius gali nuotoliniu būdu perjungti užtaisą į saugų režimą. Praktikoje tai reiškia galimybę nutraukti misiją ir grąžinti droną su nepanaudota amunicija, mažinant atsitiktinės detonacijos riziką.

    Faktas, kad N7 buvo naudojamos operaciškai dar iki viešos premjeros, leidžia daryti išvadą, jog sistema buvo testuojama realiomis kovos sąlygomis. Tokia patirtis paprastai pagreitina tobulinimus, nes gamintojas gauna tiesioginį grįžtamąjį ryšį apie patikimumą, integraciją su skirtingais dronais ir efektyvumą prieš įvairius taikinius.

  • Pendolino pirmą kartą pasiekė Ustką: „PKP Intercity“ vasarai meta rekordą ir vilioja kaina

    Pendolino pirmą kartą pasiekė Ustką: „PKP Intercity“ vasarai meta rekordą ir vilioja kaina

    Lenkijos keleivių vežėja „PKP Intercity“ šią vasarą stiprina susisiekimą su Baltijos pajūriu ir pirmą kartą istorijoje „Pendolino“ traukinį nukreipė į Ustką. Bendrovė tai sieja su išaugusiais atostogų srautais ir vasaros tvarkaraščio korekcijomis, kai geležinkelis tampa alternatyva kelionėms automobiliu.

    Pirmasis reisas į Ustką įvyko birželio 27 dieną, o maršrutas driekiasi per visą Lenkiją nuo Bielsko-Bialos, stojant Katovicuose, Varšuvoje ir Trimiestyje. Kelionė viena kryptimi trunka 8 valandas 33 minutes, todėl tai ilgas, bet tiesioginis variantas tiems, kas nori pasiekti pajūrį be persėdimų.

    Į Ustką traukinys atvyksta 20.21 valandą, o atgal išvyksta 7.23 valandą. Praktikoje tai pailgintas reisas, kuris įprastai kursuoja iki Trimiestio, o vasaros sezono metu pritaikomas didesniam pajūrio krypčių poreikiui.

    „Tiesioginis ir greitas geležinkelio ryšys yra ypač svarbus turistams, atvykstantiems į Ustką. Tai taip pat patogumas mūsų gyventojams, kurie „Pendolino“ dabar gali nuvykti į Trimiestį, Varšuvą, Katovicus ar Bielsko-Bialą“, – sakė Ustkos meras Jacekas Maniszewskis.

    Bilietų kainos antroje klasėje, pagal vežėjo skelbiamus tarifus, prasideda maždaug nuo 7 eurų keliaujant iš Trimiestio, o iš Varšuvos, Katovicų ar Bielsko-Bialos – nuo maždaug 14 eurų. Galutinė suma priklauso nuo pasirinkto reiso, pirkimo laiko ir taikomų nuolaidų, nes dinaminis kainodaros modelis per sezoną gali reikšmingai keisti kainas.

    Vasaros tvarkaraščio laikotarpiu „PKP Intercity“ deklaruoja rekordinį reisų skaičių ir planuoja kasdien aptarnauti iki 560 susisiekimų. Vien į Trimiestį vasaros piko metu kasdien turėtų atvykti apie 114 traukinių, o per ilguosius savaitgalius rugpjūtį šis skaičius dar didėja, todėl pajūrio kryptys tampa viena svarbiausių sezono ašių.

    Be Ustkos, vežėjas vasarą ilgina ir kitus maršrutus, kad keleiviai patogiau pasiektų populiarias kurortines vietoves. Tokia praktika leidžia išnaudoti esamą riedmenų parką ir mažinti persėdimų skaičių, o keleiviams suteikia daugiau tiesioginių kelionių pasirinkimų į Baltijos pakrantę.

  • Ne tik žiemą: RCB skubiai įspėja dėl mirtino smalkių pavojaus per vasaros karščius

    Ne tik žiemą: RCB skubiai įspėja dėl mirtino smalkių pavojaus per vasaros karščius

    Lenkijoje Vyriausybės saugumo centras (RCB) išplatino skubų įspėjimą dėl smalkių, nors daugeliui šis pavojus asocijuojasi su žiema. Tarnybos pabrėžia, kad anglies monoksidas gali kauptis ir vasarą, ypač per didelius karščius.

    Vasarą namuose vis dar naudojami dujiniai vandens šildytuvai ir dujinės viryklės, todėl degimo produktai turi būti saugiai pašalinami per kaminą. Problemos prasideda tada, kai saulėje smarkiai įkaitę dūmtraukiai pablogina trauką ir trukdo normaliai išvesti išmetamąsias dujas.

    Tokiose situacijose dūmtraukyje gali susidaryti vadinamoji oro pagalvė, kuri užblokuoja dūmų ir degimo produktų kelią. Tuomet išmetamosios dujos gali grįžti į patalpas, o kartu į jas patenka ir smalkės.

    Rizika išauga, jei dujiniai prietaisai yra netvarkingi, patalpose prasta ventiliacija arba uždarytos orlaidės ir langai. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl jų neįmanoma patikimai atpažinti be specialaus anglies monoksido detektoriaus.

    Specialistai ragina karščių metu nepamiršti saugaus vėdinimo taisyklių, kai naudojami dujiniai įrenginiai. Jei lauke itin karšta, patariama ieškoti kompromiso: vėdinti trumpais intervalais, užtikrinti oro pritekėjimą į patalpą ir vengti ilgo maisto gaminimo dujomis.

    Jei atsiranda galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, neįprastas silpnumas ar mieguistumas, tai gali būti apsinuodijimo smalkėmis požymiai. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant išeiti į gryną orą, atidaryti langus, nutraukti dujų prietaisų naudojimą ir kviesti pagalbą.

  • Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    JAV kurį laiką turėjo greičiausią pasaulio superkompiuterį, tačiau naujausi TOP500 reitingo duomenys rodo pasikeitusį lyderį: į pirmą vietą pakilo Kinijoje sukurtas LineShine. Jis aplenkė amerikietišką El Capitan ir tapo našiausiu tokio tipo kompiuteriu pasaulyje.

    LineShine išsiskiria tuo, kad, kaip skelbiama, pirmasis perkopė 2 000 eksaflopų našumo ribą, o tai maždaug 20 proc. daugiau nei pasiekė ankstesnis lyderis. Tokie skaičiai svarbūs ne tik prestižui: superkompiuteriai naudojami klimato modeliavimui, medžiagų mokslui, branduolinės sintezės tyrimams, sudėtingoms inžinerinėms simuliacijoms ir DI užduotims.

    Kaip pasiekė rezultatą be GPU

    Tekste pabrėžiama, kad LineShine sukurtas nepaisant JAV įvestų ribojimų pažangiems lustams, todėl architektūra esą paremta universalesniais, lengviau prieinamais procesoriais. Skirtingai nei dauguma modernių superkompiuterių, šioje sistemoje nenaudojami grafikos procesoriai, kurie dažnai yra pagrindinis spartinimo elementas skaičiavimuose ir DI.

    Didelę spartą, kaip teigiama, užtikrina apie 45 000 LX2 procesorių, kurių kiekvienas turi 304 branduolius ir dirba 1,55 GHz dažniu. Juos sujungia greitas tinklas LingQi, skirtas mažinti delsą ir didinti skaičiavimo mazgų tarpusavio duomenų pralaidumą.

    Kaina už galią: energijos apetitas

    Rekordinis našumas turi ir aiškią kainą: energijos sąnaudas. Nurodoma, kad LineShine gali suvartoti apie 42,2 megavato, kai El Capitan – apie 29,7 megavato, todėl Kinijos sistema prastesnė pagal energinį efektyvumą.

    Dėl to LineShine nepatenka tarp lyderių Green500 reitinge, kuriame vertinamas našumas vienam energijos vienetui. Praktikoje tai svarbu tiek dėl eksploatacijos kainos, tiek dėl infrastruktūros reikalavimų, nes tokios sistemos reikalauja itin pažangių elektros tiekimo ir aušinimo sprendimų.

    Ką rodo realių užduočių rezultatai

    Be teorinių pikinių skaičių, vertinami ir realių apkrovų rezultatai. Skelbiama, kad LineShine realiuose moksliniuose taikymuose pasiekia apie 22 petaflopus, o El Capitan – apie 17,41 petaflopo.

    LineShine veikia LingKun platformoje ir naudoja Kylin OS operacinę sistemą. Šis pasikeitęs lyderių trejetas TOP500 sąraše dar kartą pabrėžia, kad superkompiuterių lenktynės šiandien vyksta ne tik dėl greičio, bet ir dėl lustų tiekimo grandinių, energetikos kaštų bei gebėjimo efektyviai vykdyti DI ir mokslinius skaičiavimus.