CP v2

Category: Technologijos

  • Saudo Arabija stato teniso milžiną prie Rijado: 30 kortų, stogai ir vietos 33 000

    Saudo Arabija stato teniso milžiną prie Rijado: 30 kortų, stogai ir vietos 33 000

    Saudo Arabijoje, netoli sostinės Rijado, kyla Nacionalinis teniso centras, pristatomas kaip didžiausias tokio tipo kompleksas regione ir vienas moderniausių pasaulyje. Projektas įgyvendinamas Qiddiya City – nuo nulio dykumoje kuriamame pramogų ir turizmo megaprojekte.

    Numatyta įrengti 30 kortų: 28 kietos dangos ir 2 grunto, taip pat atskiras treniruočių erdves bei sportininkams skirtą sveikatingumo zoną. Skaičiuojama, kad visas kompleksas vienu metu galės priimti apie 33 000 žiūrovų.

    Pagrindinis centrinis kortas turės 15 000 vietų, o dar viena arena bus pritaikyta 8 000 lankytojų. Abu šie objektai projektuojami su išskleidžiamais stogais ir temperatūros reguliavimo sprendimais, kad renginiai galėtų vykti ir per karščius.

    Qiddiya City vystoma kaip vienas svarbiausių šalies programos Saudi Vision 2030 projektų, kuriuo siekiama plėsti turizmą, pramogų industriją ir sporto ekonomiką. Miestas planuojamas kaip gyvenimo, darbo ir laisvalaikio erdvė su būstu, viešbučiais, mokyklomis, sveikatos priežiūros paslaugomis bei dideliais renginių objektais.

    Komplekso architektūrinį projektą rengia „Populous“, o statybos darbai patikėti jungtinei įmonei, kurią sudaro „Bouygues Bâtiment International“ ir „Almabani General Contractors“. Qiddiya Investment Company skelbia, kad statybos vyksta pagal planą, o objektas kuriamas laikantis tarptautinių didžiųjų turnyrų standartų.

    „Šis kompleksas turi visas būtinas galimybes priimti didelius turnyrus ir geriausius žaidėjus, nes buvo suprojektuotas pagal tarptautinius standartus“, – sakė sporto ministras ir Saudo Arabijos olimpinio bei paralimpinio komiteto vadovas princas Abd al-Aziz ibn Turki al-Faisal.

    Pastaraisiais metais Saudo Arabija nuosekliai investuoja į sporto infrastruktūrą ir tarptautinių renginių pritraukimą, siekdama didinti šalies matomumą ir diversifikuoti ekonomiką. Teniso centro projektas Qiddiya City kontekste vertinamas kaip dalis platesnės strategijos kurti daugiafunkcius objektus, kurie veiktų ne tik sporto, bet ir koncertų bei kitų masinių renginių rinkoje.

  • Ši ChatGPT frazė užtvindė internetą: kalbininkai įspėja, kad keičiasi mūsų mąstymas

    Ši ChatGPT frazė užtvindė internetą: kalbininkai įspėja, kad keičiasi mūsų mąstymas

    Kalbininkai seniai pabrėžia, kad žodžiai ne tik apibūdina tikrovę, bet ir ją formuoja: tai, kaip kalbame, veikia, kaip suvokiame reiškinius, o mūsų mąstymo įpročiai grįžta į kalbą. Pastaraisiais metais šis ratas įgavo naują pagreitį, nes vis didesnė dalis viešosios komunikacijos kuriama pasitelkiant DI tekstų generatorius.

    Vienas ryškiausių ženklų yra išpopuliarėjusi konstrukcija „tai ne X, tai Y“. Ji dažnai pasirodo socialiniuose tinkluose, naujienų antraštėse, reklamoje, net pranešimuose spaudai, nes trumpa forma leidžia greitai sukurti kontrastą ir pateikti aiškų „teisingą“ teiginį.

    Ši schema ypač siejama su „ChatGPT“ ir kitais didžiaisiais kalbos modeliais, kuriuos žmonės naudoja rašydami įrašus, aprašymus ar scenarijus. Kadangi dalis turinio kopijuojama beveik be redagavimo, DI parinkti sakinių šablonai ima atrodyti kaip „normali“ šiuolaikinė kalba ir plinta iš įrašo į įrašą.

    Kodėl šis šablonas taip limpa?

    Konstrukcija „tai ne X, tai Y“ atitinka trumpų formatų logiką, kuri dominuoja „Youtube“, „Instagram“ ar „Facebook“ turinyje. Žinutė suformuluojama kaip šūkis: pirma paneigiama viena idėja, o iškart pateikiama kita, dažnai skambanti tvirčiau ir patraukliau.

    Tokia antitezė patogi ir rinkodarai, ir vadinamajai profesinei komunikacijai, ypač kai siekiama greitai sudėlioti emocinį akcentą. Be to, šablonas lengvai perkeliamas į antraštes, nes žada „netikėtą“ perspektyvą ir skatina paspaudimą.

    Kuo tai gali tapti problema?

    Kalbos tyrėjai atkreipia dėmesį, kad nuolat kartojami šablonai mažina stiliaus įvairovę ir skurdina argumentavimą. Kai tekstai tampa panašūs vienas į kitą, skaitytojas rečiau susiduria su niuansuota mintimi, o vietoj jos gauna kategorišką formulę, kurioje mažai vietos abejonėms ar alternatyvoms.

    Kita rizika siejama su tuo, kad ši konstrukcija yra iš prigimties autoritetinga: ji skamba kaip verdiktas „ne taip, o štai taip“. Viešojoje erdvėje tai gali skatinti supaprastintą pasaulio aiškinimą, kai sudėtingi reiškiniai sutraukiami į dvi priešpriešas ir vieną „teisingą“ išvadą.

    Prie to prisideda ir reiškinys, kai DI mokosi iš interneto, o internete vis daugiau teksto jau būna sukurta DI. Taip susidaro savotiškas atgalinis ryšys: dažniau kopijuojami šablonai tampa dar labiau tikėtini, todėl modeliai juos siūlo dar dažniau, o žmonės vėl perkelia į viešą kalbą.

    Kaip atsirinkti ir nepasiduoti klišėms?

    Ekspertai pataria kritiškai vertinti lengvai „įkrentančius“ šūkius ir pasitikrinti, ar teiginys nėra tik retorinis triukas be turinio. Jei tekstas teigia „tai ne X, tai Y“, verta paklausti, ar X tikrai paneigiamas faktais, ar tik pakeičiamas patrauklesniu skambesiu.

    Praktinis sprendimas redakcijoms ir turinio kūrėjams paprastas: DI sugeneruotus tekstus būtina redaguoti, perrašyti ir papildyti argumentais, o ne palikti šablonais. Skaitytojams naudinga sąmoningai ieškoti skirtingų stilių ir ilgesnės formos tekstų, kad kalbinė įvairovė neišnyktų iš kasdienio vartojimo.

  • Nutekėjo GTA 6 pasaulio žemėlapis: fanų interaktyvus projektas stebina milžinišku mastu

    Nutekėjo GTA 6 pasaulio žemėlapis: fanų interaktyvus projektas stebina milžinišku mastu

    Internete išplito fanų kuriamas interaktyvus būsimo žaidimo „GTA 6“ pasaulio žemėlapio projektas, kuris per trumpą laiką sulaukė didžiulio dėmesio. Kūrėjai bando atkurti vietoves pagal iki šiol paviešintus anonsus ir anksčiau nutekėjusią medžiagą, todėl žaidėjai jau dabar gali apžiūrėti, kaip galėtų atrodyti atviras žaidimo pasaulis.

    Projekto esmė yra detalus rekonstrukcijos principas: sužymėtos kelio atkarpos, infrastruktūra, pastatai ir kiti orientyrai, o dalis taškų papildyti vaizdinėmis užuominomis. Nors tai nėra oficiali informacija, tokie bendruomenės darbai dažnai parodo, kokio masto lūkesčiai lydį naują „Rockstar Games“ serijos dalį.

    Žemėlapio centre, kaip ir tikimasi iš serijos tradicijų, dominuoja Vice City, siejamas su Majamio įkvėpta aplinka. Kituose regionuose kuriamas įspūdis, kad pasaulis bus įvairesnis nei vien miestas: minimos žalesnės teritorijos ir atokesnės vietovės, kurios galėtų praplėsti veiklų spektrą ir kelionių pojūtį.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad darbas nėra baigtas, tačiau mastas jau dabar įspūdingas: sužymėta apie 1 500 vietovių. Tokia apimtis žaidėjams tapo dar vienu argumentu, kodėl „GTA 6“ gali būti reikšmingas šuolis, lyginant su „GTA 5“ atviro pasaulio dydžiu ir detalumu.

    Svarbu atskirti, kad tai fanų interpretacija, o ne oficialus žaidimo žemėlapis, todėl dalis detalių gali nepasitvirtinti. Vis dėlto tokie projektai atspindi platesnę tendenciją žaidimų industrijoje: bendruomenės vis dažniau naudoja viešai prieinamą medžiagą, duomenų analizę ir net DI įrankius, kad kurtų rekonstrukcijas, spėjimus ar vizualizacijas dar iki premjeros.

  • „Ubisoft“ darbuotojai skelbia streiką: masiniai atleidimai ir ultimatumai vadovybei Europoje

    „Ubisoft“ darbuotojai skelbia streiką: masiniai atleidimai ir ultimatumai vadovybei Europoje

    „Ubisoft“ Europoje susiduria su nauja krize: po restruktūrizacijos ir masinių atleidimų dalis darbuotojų rengiasi streikui, siekdami apsaugoti darbo vietas ir aiškesnių garantijų ateičiai. Protestai planuojami po to, kai bendrovė per pastaruosius mėnesius uždarė ar apkarpė kelis padalinius ir komandas skirtingose šalyse.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad pastaruoju metu atleidimai palietė kūrėjus, dirbusius prie „Rainbow Six Siege“ ir mobiliosios šio žaidimo versijos, taip pat buvo uždaryti „Ubisoft“ padaliniai Belgrade ir Vinipege. Pokyčiai fiksuoti ir Šiaurės Amerikoje, o papildomų sumažinimų sulaukė ir kai kurie Europos biurai.

    Didžiausia įtampa, remiantis darbuotojų atstovų pranešimais, kilo „Ubisoft“ komandoje Barselonoje, kur planuojama atleisti 51 žmogų. Tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį vietos padalinio darbuotojų, todėl dalis kolektyvo streiką vertina kaip vienintelę priemonę daryti spaudimą vadovybei.

    Skelbiama, kad streikas turėtų prasidėti birželio 30 dieną, o protestai vyktų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį iki liepos vidurio. Darbuotojai reikalauja ilgalaikių užimtumo garantijų, aiškesnių karjeros taisyklių ir nuoseklesnės nuotolinio darbo politikos, taip pat apsaugos nuo naujų atleidimų bangų.

    Ši situacija vyksta platesniame industrijos kontekste, kai didžiosios žaidimų bendrovės vis dažniau mažina kaštus, peržiūri projektų portfelius ir optimizuoja komandų struktūrą. Pastaraisiais metais rinką spaudė augusios kūrimo sąnaudos, griežtesni investuotojų lūkesčiai ir didesnė konkurencija, todėl restruktūrizacija tapo dažnu sprendimu net ir garsiausiems leidėjams.

    „Ubisoft“ jau anksčiau viešai skelbė apie projektų perplanavimą, įskaitant kelių žaidimų atšaukimą ir kitų kūrimo grafikų korekcijas. Dabar darbuotojų streiko grėsmė didina riziką, kad dalis planų gali dar labiau vėluoti, o tai įprastai atsiliepia tiek žaidimų leidybos terminams, tiek studijų finansiniams rezultatams.

    Kol kas neaišku, ar derybos su darbuotojų atstovais leis išvengti ilgalaikio konflikto, tačiau streikas signalizuoja augančią įtampą tarp kūrėjų ir vadovybės dėl darbo stabilumo. Artimiausios savaitės parodys, ar „Ubisoft“ ryšis koreguoti restruktūrizacijos planus ir pasiūlyti konkretesnes garantijas komandoms Europoje.

  • Pavojingiausia Ukrainos angis: herpetologas paaiškino, kur šiltuoju metu ją dažniausiai sutinkama

    Ukrainoje nuodingų gyvačių rūšių nėra daug, tačiau viena jų laikoma pavojingiausia žmogui. Herpetologai išskiria Nikolski angį, kurios nuodai tarp Ukrainoje gyvenančių angių vertinami kaip ypač toksiški.

    Apie šią rūšį žiniasklaidai pasakojo Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Šmalhauzeno zoologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Oleksijus Maruščiakas. Pasak jo, šiltuoju metų laiku susidurti su Nikolski ange nėra reta, nes ji paplitusi plačioje šalies teritorijoje.

    Specialistų teigimu, Nikolski angis dažniausiai aptinkama miškastepės zonoje. Tai vienas didžiausių arealų šalyje, todėl rūšis pasitaiko įvairiuose regionuose, o ne vien pavieniuose židiniuose.

    Herpetologas nurodo, kad šių gyvačių galima sutikti nuo Charkivo srities, taip pat Poltavos ir Čerkasų srityse. Minimos ir konkrečios vietovės, pavyzdžiui, nacionalinis parkas Cholodnyj Jar, o arealas tęsiasi iki pietinės Vinicos srities dalies.

    Nikolski angis neretai vadinama juodąja ange dėl vientisos tamsios spalvos. Ji išsiskiria tuo, kad dažniausiai neturi ryškių raštų ar dėmių, todėl žmonėms gali atrodyti panaši į visai kitus roplius ar net nenuodingas rūšis.

    Specialistai pabrėžia, kad vienas praktinių atpažinimo požymių yra būtent vientisa spalva be dėmių. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ji neturi ryškių geltonų žymių, kurios būdingos kai kurioms kitoms gyvatėms, su kuriomis žmonės ją kartais supainioja.

    Nikolski angis laikoma didžiausia iš Ukrainoje aptinkamų angių: jos ilgis gali siekti apie 80–85 centimetrus. Medikai ir gamtos ekspertai pabrėžia, kad įkandimas paprastai būna labai skausmingas, sukelia stiprų tinimą ir dažniausiai reikalauja medicininės pagalbos.

    „Tarp visų trijų Ukrainoje aptinkamų angių jos nuodai yra patys toksiškiausi, o šiltuoju metų laiku ją sutikti nėra taip jau sudėtinga“, – sakė Oleksijus Maruščiakas.

    Minima, kad šios rūšies nuodai pasižymi hemoliziniu poveikiu, tai yra gali ardyti eritrocitus. Vis dėlto pabrėžiama ir tai, kad mirtini atvejai fiksuojami itin retai, ypač laiku kreipiantis į medikus ir laikantis gydytojų nurodymų.

    Ekspertai primena, kad susidūrus su gyvate svarbiausia išlaikyti atstumą ir nebandyti jos gaudyti ar provokuoti. O įkandus, net jei savijauta iš pradžių atrodo pakenčiama, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą, nes reakcijos intensyvumas gali didėti per kelias valandas.

  • Tyliojo vandenyno gelmėse aptiktas naujas ilgianosių chimerų tipas: kuo išsiskiria atrasta rūšis

    Tyliojo vandenyno gelmėse, prie Kosta Rikos krantų, mokslininkai aprašė naują ilgianosių chimerų rūšį, dar vadinamą aklėmis vaiduoklėmis. Šios giliavandenės kremzlinės žuvys gyvena šimtus metrų po vandeniu, kur įprasti narai nepasiekia.

    Naujoji rūšis pavadinta Rhinochimaera costaricana, taip įamžinant regioną, kuriame ji buvo nustatyta. Chimeros yra artimos rykliams ir rajoms, tačiau priklauso atskirai, labai senai žuvų šakai, kurios ištakos siekia šimtus milijonų metų.

    Rūšies aprašymas parengtas remiantis trimis egzemplioriais, surinktais 2000–2023 metais. Jie buvo aptikti 390–787 metrų gylyje, o tai gerokai žemiau ribų, kurias paprastai pasiekia mėgėjai ar dauguma povandeninių tyrimų ekspedicijų be specialios įrangos.

    Tyrėjai šių egzempliorių kūno matmenis ir morfologiją palygino su daugiau nei 90 tos pačios genties atstovų, priskiriamų trims anksčiau žinomoms rūšims. Paaiškėjo, kad Kosta Rikos chimeroms būdingas išskirtinis požymių derinys, leidžiantis jas atskirti nuo artimiausių giminaičių.

    Skirtumai apėmė trumpesnę snukio dalį, aukštesnį pirmąjį nugaros peleką ir jo dyglį, didesnį atstumą tarp nugaros pelekų bei mažesnį gumburėlių skaičių ties uodegos sritimi. Tokie morfologiniai bruožai giliavandenėms rūšims yra ypač svarbūs, nes išorėje jos dažnai atrodo panašiai, o aiškių stebėjimų natūralioje aplinkoje būna nedaug.

    Rezultatus sustiprino ir genetiniai tyrimai: DNR palyginimai parodė aiškius skirtumus nuo kitų žinomų Rhinochimaera genties žuvų. Tai patvirtino, kad Kosta Rikos vandenyse aptikti egzemplioriai iš tiesų priklauso atskirai rūšiai, o ne yra anksčiau aprašytų rūšių variacija.

    Mokslininkų teigimu, šis atradimas dar kartą pabrėžia, kiek mažai ištirtos atviros vandenyno gelmės už kontinentinio šelfo ribų. Pastaraisiais metais būtent genetiniai metodai ir tikslesnė taksonominė analizė vis dažniau padeda atpažinti rūšis, kurios anksčiau galėjo būti klaidingai priskirtos jau žinomoms.

    Giliavandenės ekosistemos laikomos vienomis pažeidžiamiausių, nes jų gyventojai dažnai auga lėtai ir vėliau subręsta. Todėl naujų rūšių identifikavimas tampa svarbus ne tik mokslo žinioms, bet ir potencialiam apsaugos planavimui, kai vertinamas žvejybos poveikis bei buveinių pokyčiai giliuose vandenyse.

    Rhinochimaera costaricana įtraukimas į mokslinę klasifikaciją didina Kosta Rikos jūrų biologinės įvairovės sąrašą ir suteikia tvirtesnį pagrindą būsimoms ekspedicijoms. Kuo tiksliau žinomos rūšys ir jų paplitimas, tuo lengviau įvertinti, ar konkrečios teritorijos yra išskirtinės ir vertos didesnio dėmesio.

    Šis atvejis taip pat parodo, kad net ir pavieniai, atsitiktinai surinkti egzemplioriai gali tapti reikšmingu atradimu, jei juos lydi kruopštūs matavimai ir genetinė analizė. Mokslininkai tikisi, kad ateityje daugiau giliavandenių tyrimų padės ne tik atrasti naujų rūšių, bet ir geriau suprasti, kaip jos prisitaiko prie slėgio, tamsos ir ribotų maisto išteklių.

  • Po Grenlandijos ledu aptikta apleista JAV bazė: NASA radaras išryškino Camp Century ir jo palikimą

    NASA mokslininkai, 2024 metais vykdydami skrydį virš Grenlandijos ledyninio skydo, radaru netikėtai užfiksavo didelį po ledu paslėptą objektą. Vėliau paaiškėjo, kad tai Camp Century – Šaltojo karo laikų JAV kariuomenės bazė, daugiau kaip šešis dešimtmečius buvusi maždaug 30 metrų gylyje po ledu.

    Atradimas padarytas naudojant radarų sistemą, skirtą ledo sluoksniams ir jų pagrindui tirti. Vietoje įprastų geologinių struktūrų ekrane išryškėjo aiškios žmogaus sukurtos formos, primenančios tunelių ir patalpų tinklą.

    „Ieškojome ledo pagrindo, o staiga pasirodė Camp Century. Iš pradžių net nesupratome, kas tai“, – sakė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos kriosferos mokslininkas Aleksas Gardneris.

    Camp Century bazę JAV kariuomenės inžinieriai pastatė 1959–1960 metais, išpjaudami tunelius lede ir įrengdami požeminę infrastruktūrą. Kompleksą sudarė 21 tunelis, kurių bendras ilgis siekė beveik 3 kilometrus, o veiklai užtikrinti buvo panaudotas branduolinis reaktorius PM-2.

    Nors oficialiai bazė pristatyta kaip mokslinių tyrimų vieta, vėliau paaiškėjo, kad ji buvo susijusi ir su slaptu projektu Project Iceworm. Šio sumanymo esmė – po ledu sukurti didžiulę tunelių sistemą, kurioje teoriškai galėjo būti dislokuojamos balistinės raketos, tačiau planus sustabdė techniniai sunkumai ir nestabilus ledo judėjimas.

    Bazė galutinai uždaryta 1967 metais, o dalis infrastruktūros buvo išmontuota. Vis dėlto po ledu, kaip nurodo tyrėjai, liko pavojingų medžiagų, įskaitant radioaktyvias atliekas ir kitus potencialiai taršius likučius, kurie tuo metu buvo laikomi saugiai „užkonservuotais“ amžiname šaltyje.

    Pastaraisiais metais Grenlandijos ledo skydas sparčiai tirpsta dėl klimato kaitos, todėl didėja susirūpinimas dėl ilgalaikių pasekmių. Kai kurie mokslininkų vertinimai rodo, kad iki šio amžiaus pabaigos tirpsmo dinamika gali priartinti bazės likučius prie paviršiaus ir padidinti riziką, jog teršalai pradės migruoti į aplinką.

    „Jie manė, kad tai niekada neiškils į paviršių. Tačiau klimatas keičiasi, ir dabar klausimas paprastas: ar tai, kas ten apačioje, liks ten apačioje“, – sakė glaciologas Williamas Colganas.

    Šis atvejis laikomas aiškiu pavyzdžiu, kaip Šaltojo karo infrastruktūra gali tapti šių dienų aplinkosauginiu iššūkiu. Mokslininkai pabrėžia, kad tokie radariniai aptikimai leidžia tiksliau žemėlapiuoti palaidotus objektus ir įvertinti, kokių stebėsenos bei rizikos valdymo sprendimų gali prireikti ateityje.

  • JAV dalinai sušvelnino „Anthropic“ DI eksporto ribojimus: kas galės naudoti „Mythos 5“, o kas lieka už borto

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dalinai atšaukė eksporto ribojimus „Anthropic“ pažangiausiam dirbtinio intelekto modeliui, taip sumažindama įtampą, kuri pastarosiomis savaitėmis kėlė sumaištį visoje JAV DI rinkoje. Sprendimas atveria galimybę ribotam patikimų partnerių ratui atnaujinti prieigą prie modelio „Mythos 5“.

    Pagal atnaujintas sąlygas prie „Mythos 5“ galės prisijungti daugiau nei 100 atrinktų JAV įmonių ir agentūrų, kurios laikomos patikimais infrastruktūros valdytojais ar kibernetinės gynybos dalyviais. Tuo metu kitas pažangus „Anthropic“ modelis „Fable 5“ kol kas lieka užblokuotas, o derybos dėl jo statuso dar tęsiasi.

    Kas pasikeitė ir kodėl

    Ribojimai buvo įvesti po to, kai valdžios institucijos išreiškė nuogąstavimų, jog tokio lygio DI sistemos gali būti panaudotos kibernetinėms atakoms planuoti ar automatizuoti. Administracijos logika paprasta: kuo galingesnis modelis, tuo didesnė rizika, kad jis gali padėti apeiti saugumo barjerus, ieškoti pažeidžiamumų ar generuoti kenkėjišką kodą.

    Dalinis sprendimo pakeitimas rodo, kad Vašingtonas ieško tarpinio varianto tarp inovacijų skatinimo ir nacionalinio saugumo. Praktikoje tai reiškia ne visišką draudimą, o „kontroliuojamos prieigos“ modelį, kai naudojimas leidžiamas tik patvirtintoms organizacijoms ir pagal nustatytas taisykles.

    Vyriausybės ir „Anthropic“ pozicijos

    JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas laiške „Anthropic“ vadovams nurodė, kad bendrovė, bendradarbiaudama su JAV valdžia, padarė apčiuopiamą pažangą mažinant rizikas, susijusias su ribojamais modeliais. Tai ir tapo pagrindu dalinai atlaisvinti prieigą prie „Mythos 5“.

    „Nuo mano birželio 12 dienos laiško „Anthropic“ dirbo su JAV vyriausybe, kad sumažintų rizikas, susijusias su ribojamais modeliais. Šios pastangos davė reikšmingą pažangą“, – sakė JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas.

    „Anthropic“ savo ruožtu teigė gavusi pranešimą, kad „Mythos 5“ vėl gali būti diegiamas ribotam kibernetinės gynybos ir kritinės infrastruktūros tiekėjų ratui. Bendrovė pabrėžė siekianti kuo greičiau atkurti prieigą patvirtintiems naudotojams ir toliau derėtis, kad „Fable 5“ vėl būtų prieinamas platesniam naudojimui.

    Ką tai reiškia DI rinkai

    Ši istorija išryškino pagrindinę įtampą, su kuria susiduria JAV DI sektorius: viena vertus, politinis pažadas išlaikyti JAV lyderystę, kita vertus, spaudimas užkirsti kelią potencialiai pavojingiems panaudojimo scenarijams. Neapibrėžtumas dėl to, kokiais kriterijais remiantis gali būti ribojami nauji modeliai, didina riziką ir kūrėjams, ir verslams, planuojantiems investicijas.

    Kontekstą dar labiau paaštrino tai, kad „Anthropic“ konkurentė „OpenAI“ pastaruoju metu taip pat ribojo pažangių modelių platinimą, motyvuodama panašiais kibernetiniais nuogąstavimais ir valdžios prašymais. Pramonė vis dažniau kalba apie poreikį aiškiam, standartizuotam vertinimo mechanizmui, kad sprendimai nebūtų priimami ad hoc principu.

    Europai ir kitiems JAV sąjungininkams ši situacija priminė priklausomybės nuo JAV technologijų kainą: staigūs ribojimai gali paveikti ne tik komercinius produktus, bet ir kibernetinės gynybos pajėgumus. Todėl paraleliai stiprėja diskusijos apie didesnį technologinį savarankiškumą ir vietinių DI sprendimų plėtrą, ypač kritinės infrastruktūros srityse.

    Tuo pat metu JAV DI bendrovėms tenka konkuruoti su sparčiai tobulėjančiais Kinijos kūrėjais, o kiekviena papildoma laukimo savaitė dėl leidimų ar taisyklių interpretacijų gali tapti konkurenciniu minusu. Todėl artimiausios derybos dėl „Fable 5“ ir būsimo „standartinio ginčų sprendimo“ rėmo taps svarbiu signalu rinkai, kokia kryptimi judės JAV DI reguliavimo praktika.

  • Trumpo posūkis dėl DI pribloškė Silicio slėnį: Baltieji rūmai stabdo pažangiausių modelių leidimą

    JAV technologijų sektorius, antrosios Donaldo Trumpo kadencijos pradžioje tikėjęsis laisvesnės dirbtinio intelekto (DI) politikos, pastarosiomis savaitėmis susidūrė su priešingu scenarijumi. Baltieji rūmai ėmė riboti pažangiausių DI modelių viešinimą ir platinimą, motyvuodami nacionalinio saugumo bei kibernetinių grėsmių rizika.

    Šis posūkis nustebino dalį Silicio slėnio investuotojų ir vadovų, kurie rinkimų ciklo metu rėmė Trumpą baimindamiesi, kad demokratų administracija nustatys per griežtą kontrolę ir sulėtins inovacijas. Dabar, industrijos atstovų teigimu, jie atsidūrė reguliacinėje pilkojoje zonoje, kur taisyklės gali keistis „savaitė po savaitės“.

    Kas pasikeitė Baltuosiuose rūmuose

    Šaltinių viešojoje erdvėje aprašyta kryptis rodo, kad administracija iš pradžių rėmėsi savanoriško vertinimo idėja, tačiau netrukus perėjo prie griežtesnių priemonių. Pagrindinis argumentas yra tai, kad naujos kartos pažangūs modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, kenksmingo kodo kūrimui ar kitoms operacijoms, kurios sudėtingai suvaldomos vien savireguliacija.

    Įtampą dar labiau padidino sprendimai, kurie, pasak industrijos atstovų, buvo priimami fragmentiškai ir ne visada aiškiai pagrįsti vienodu standartu. Vienais atvejais ribojimai buvo sušvelninti, kitais, dėl panašių technologijų, išliko galioti, todėl bendrovės ėmė kalbėti apie neprognozuojamą leidimų ir draudimų mechanizmą.

    Industrija prašo aiškumo, bet vengia konflikto

    Didžiosios DI laboratorijos ir jas vienijančios asociacijos vis dažniau akcentuoja formalios, iš anksto suprantamos tvarkos poreikį. Jų tikslas paprastas: kad naujo modelio išleidimas nepriklausytų nuo vienkartinių derybų, o būtų vertinamas pagal aiškius kriterijus, terminus ir apskundimo logiką.

    „Norime išvengti situacijos, kai kiekvieno modelio ar programinės įrangos išleidimas priklauso nuo ad hoc sprendimo ir vienkartinio leidimo“, – sakė programinės įrangos ir informacijos industrijos asociacijos atstovas Paulas Lekas.

    Tuo pat metu, kaip teigiama, lobistai ir įmonių atstovai elgiasi atsargiai. Viešas spaudimas Baltiesiems rūmams gali atsisukti papildomais ribojimais, pavyzdžiui, eksporto kontrole ar dar griežtesniais apribojimais, todėl sektorius ieško būdų kalbėtis „už uždarų durų“.

    Rizika inovacijoms ir konkurencijai su Kinija

    Neapibrėžtumas išryškėja tuo metu, kai tarptautinė konkurencija dėl DI lyderystės intensyvėja, o Kinijos bendrovės ir mokslinių tyrimų centrai sparčiai mažina atsilikimą. Technologijų bendrovėms svarbu nuolat atnaujinti produktus ir modelius, nes rinkoje laimi tie, kurie greičiau pasiūlo patikimesnius ir galingesnius sprendimus.

    „Dabartiniai administracijos veiksmai lėmė beveik visišką naujų išleidimų moratoriumą, ir tai pradės rimtai veikti įmonių pajamas“, – sakė buvęs JAV administracijos patarėjas naujųjų technologijų klausimais Saifas Khanas.

    Baltieji rūmai savo ruožtu pabrėžia siekį išlaikyti JAV lyderystę: kalba apie spartesnius leidimus DI infrastruktūrai, reguliavimo „lopymo“ tarp skirtingų valstijų prevenciją ir prioritetą nacionaliniam saugumui. Tačiau industrijai svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kokios konkrečios taisyklės galios, kam jos bus taikomos ir kaip greitai įmonės galės planuoti naujų modelių paleidimus.

  • Kinija imasi naujo rekordo: trys milžiniški LNG rezervuarai po 240 000 kub. m – kas juos statys?

    Kinija imasi naujo rekordo: trys milžiniški LNG rezervuarai po 240 000 kub. m – kas juos statys?

    Kinija planuoja pastatyti vienus didžiausių pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (LNG) saugojimo rezervuarų. Numatoma, kad kiekvieno jų talpa sieks 240 000 kubinių metrų, o tokio masto projektas reikšmingai didins šalies dujų infrastruktūros pajėgumus.

    Projektavimo darbai patikėti Prancūzijos bendrovei „GTT“, kuri specializuojasi LNG ir kitų suskystintų dujų talpyklų technologijose. Užsakymą pateikė Kinijos inžinerijos įmonė „China Chengda Engineering“, o galutinis objektų naudotojas bus „PipeChina Group“.

    Trys rezervuarai numatyti Yuedong terminalo projekte Jieyang mieste, Guangdong provincijoje, pietryčių Kinijoje. Ši vieta laikoma strategiškai svarbia dėl dujų tiekimo ir paskirstymo mazgų pietinėje šalies dalyje bei augančios paklausos pramonėje ir energetikoje.

    Skelbiama, kad rezervuarų pristatymas ir projekto įgyvendinimo kulminacija numatoma 2028 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tokie terminai būdingi didelės apimties energetikos infrastruktūrai, kur reikalingi ilgi projektavimo, bandymų ir statybos ciklai.

    „GTT“ šiame projekte ketina taikyti membraninės hermetizacijos sprendimus, skirtus užtikrinti sandarumą ir temperatūrinius režimus, būtinius LNG saugojimui. Akcentuojama, kad modernizuota membraninė technologija gali padėti efektyviau išnaudoti medžiagas ir padidinti talpą išlaikant tą patį užimamą plotą.

    Įmonė nurodo, kad tokie sprendimai, palyginti su tradicinėmis konstrukcijomis, gali sumažinti plieno poreikį iki 40 proc. Taip pat teigiama, kad optimizuota sistema gali leisti padidinti talpą iki 10 proc. nekeičiat rezervuaro užimamo ploto, tačiau galutiniai rodikliai priklausys nuo konkrečių projektavimo parametrų ir reikalavimų.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad LNG infrastruktūros plėtra pasaulyje išlieka viena ryškiausių energetikos tendencijų, ypač siekiant lankstesnio tiekimo grandinių valdymo. Dideli saugojimo pajėgumai terminaluose paprastai leidžia geriau amortizuoti tiekimo svyravimus, optimizuoti importo grafikus ir efektyviau valdyti sezoninę paklausą.

    Be LNG, panašios technologijos gali būti pritaikomos ir kitoms suskystintoms dujoms, pavyzdžiui, etanui, propanui, etilenui ar amoniakui. Tai svarbu chemijos pramonei ir energetikos sektoriui, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama įvairių dujų logistikai bei saugojimo sprendimams.