Category: Technologijos

  • Lenkai svarsto „Apache“ ir vietinių dronų duetą: generolas užsiminė, kas gali pakeisti mūšį

    Lenkai svarsto „Apache“ ir vietinių dronų duetą: generolas užsiminė, kas gali pakeisti mūšį

    Lenkijos kariuomenėje vėl įsiplieskė diskusija, ar būsimi koviniai sraigtasparniai AH-64E „Apache“ galėtų būti pritaikyti darbui su šalies gamybos dronais. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos kariuomenės generolas Wiesławas Kukuła, pabrėžęs, kad tokia integracija ateityje yra labai tikėtina.

    Idėja paprasta: sraigtasparniui suteikti galimybę iš oro valdyti arba bent jau gauti realaus laiko informaciją iš bepiločių. Tai galėtų didinti įgulų situacijos suvokimą, greitinti taikinių paiešką ir leisti efektyviau naudoti ginkluotę, ypač kai reikia veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Vis dėlto kol kas tai išlieka aukšto rango kariškio vertinimas, o ne oficialiai pradėta programa. Nuo sutarties dėl „Apache“ įsigijimo pasirašymo iki šiol viešai nepaskelbta apie konkrečius techninius darbus, bandymus ar naujas sutartis, kurios apimtų lenkiškų dronų integravimą su šiais sraigtasparniais.

    Kaip veiktų įgula ir dronai

    Lenkijos kariuomenė jau anksčiau yra minėjusi, kad AH-64E bus komplektuojami su MUMT-X sprendimu, skirtu įgulų ir bepiločių sąveikai. Tokia koncepcija leidžia sraigtasparniui ne tik matyti drono perduodamus vaizdo ir jutiklių duomenis, bet ir tam tikrais atvejais perduoti užduotis ar komandas, priklausomai nuo integracijos lygio.

    „Jei kalbame apie bepiločius, verta pabrėžti, kad „Apache“ turi sąveikos su tokiomis platformomis galimybes per MUMT-X sistemą, kuri bus montuojama mūsų AH-64E, o mes norime tas galimybes ateityje išnaudoti“, – sakė brigados generolas Krzysztofas Zwolińskis.

    Ekspertų vertinimu, tokia sąveika dažniausiai orientuojama į vadinamąją žvalgybą prieš smūgį, kai dronas atlieka paiešką ir stebėjimą, o sraigtasparnis, išlaikydamas saugesnį atstumą, priima sprendimą dėl ugnies panaudojimo. Praktikoje tai reiškia didesnį lankstumą ir mažesnę riziką įgulai.

    Kontraktas milžiniškas, o integracija gali kainuoti dar

    Lenkija 2024 metais rugpjūčio 13 dieną pasirašė sutartį dėl 96 AH-64E „Apache“ įsigijimo su ginkluotės, logistikos ir mokymų paketais. Sutarties vertė siekė 10 mlrd. Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug 9,2 mlrd. eurų, skaičiuojant apytiksliu pastarųjų metų vidutiniu kursu.

    Šalia pagrindinio kontrakto buvo pasirašytos ir trys ofseto sutartys, kurių bendra vertė siekė apie 1,23 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 280 mln. eurų. Be to, pereinamajam laikotarpiui Lenkija sudarė ir sutartį dėl 8 AH-64D „Apache“ nuomos mokymams, kurios vertė siekė 1,2 mlrd. zlotų, arba apie 270 mln. eurų.

    Galima lenkiškų dronų integracija į „Apache“ ekosistemą greičiausiai reikštų papildomas derybas, bandymus, sertifikavimą ir atskiras sutartis. Tai ypač aktualu kalbant apie ryšio saugumą, duomenų perdavimo protokolus, programinės įrangos suderinamumą ir atsparumą elektroninei kovai.

    Kodėl tai svarbu ir pramonei

    Lenkijos gynybos pramonė, įskaitant tokius gamintojus kaip „WB Group“, aktyviai vysto bepiločių sprendimus, todėl karinės vadovybės signalai apie galimą integraciją būtų reikšmingi ir ekonomine prasme. Vietinių sistemų įtraukimas į didelę platformą gali reikšti užsakymus, kompetencijų augimą ir didesnę technologinę nepriklausomybę.

    Kita vertus, integracija su amerikietiška platforma dažnai priklauso nuo eksporto kontrolės, prieigos prie sąsajų ir gamintojo leidimų. Todėl net ir turint politinę valią, realus kelias iki veikiančio sprendimo paprastai užtrunka, o rezultatas priklauso nuo abiejų pusių techninių ir teisinių susitarimų.

  • Jūsų Smart TV stringa su „Netflix“? Vienas paprastas nustatymas dažnai grąžina greitį

    Jūsų Smart TV stringa su „Netflix“? Vienas paprastas nustatymas dažnai grąžina greitį

    Jei „Netflix“ ar kitos srautinio turinio programėlės išmaniajame televizoriuje pradėjo strigti, ilgai krauti meniu ar vėluoti reaguoti į pultelį, dažna priežastis būna perpildyta vidinė atmintis. Skirtingai nei telefonuose, daugelis televizorių turi palyginti mažai vietos programėlėms ir laikiniems duomenims.

    Dalis atminties būna užimta dar prieš pirmą įjungimą, nes ją „suvalgo“ pati operacinė sistema ir jos veikimui būtini failai. Tipinis šiuolaikinis Smart TV dažnai turi apie 8–16 GB vidinės atminties, o realiai programėlėms neretai lieka tik maždaug 4–8 GB.

    Situaciją pablogina tai, kad televizoriuose iš anksto įdiegiamos populiarios programėlės, tokios kaip „Netflix“ ar „YouTube“, taip pat gamintojo paslaugos. Vėliau vartotojai įsidiegia dar daugiau platformų, o laisvos vietos lieka vis mažiau, todėl sistema ima veikti lėčiau.

    Dažniausias kaltininkas – talpykla

    Neretai stabdymą sukelia ne vien programėlių skaičius, o jų sukaupta talpykla. Programėlės į atmintį įrašo laikinus failus, pavyzdžiui, peržiūrų miniatiūras, rekomendacijų duomenis ar kitus elementus, kad kitą kartą viskas būtų įkeliama greičiau.

    Laikui bėgant talpykla išsipučia, ypač jei naudojamos kelios vaizdo platformos. Tuomet Smart TV gali pradėti trūkčioti, lėčiau atidaryti programėles, o „Netflix“ meniu ar turinio perjungimas tampa pastebimai vangus.

    Greičiausias ir saugiausias sprendimas dažniausiai yra išvalyti programėlių talpyklą. Tai paprastai galima padaryti per televizoriaus nustatymus, atsidarius programėlių valdymą ir pasirinkus konkrečią programėlę, pavyzdžiui, „Netflix“, kur būna funkcija talpyklai išvalyti.

    Ši procedūra įprastai neištrina pačių programėlių ir dažniausiai nepašalina prisijungimo duomenų, tačiau kai kuriuose modeliuose nustatymai gali skirtis. Po valymo verta iš naujo paleisti televizorių, kad sistema atnaujintų fone veikiančius procesus ir stabiliau perskirstytų resursus.

    Ką daryti, jei to neužtenka?

    Jeigu po talpyklos išvalymo televizorius vis tiek lėtas, pravartu peržvelgti įdiegtas programėles ir pašalinti tas, kurių nenaudojate. Praktikoje dauguma žmonių reguliariai žiūri kelias platformas, o likusios mėnesiais tik užima vietą ir kartais atsinaujina fone.

    Su gamyklinėmis programėlėmis situacija gali būti sudėtingesnė, nes ne visi gamintojai leidžia jas pašalinti. Tokiu atveju galima pabandyti bent jau išjungti automatinį jų paleidimą ar išvalyti talpyklą, kad jos neužimtų papildomų resursų.

    Jei televizorius senesnis ir turi ribotus techninius resursus, praktišku sprendimu tampa išorinė srautinio turinio priedėlis, jungiamas per HDMI. Tokie įrenginiai turi savo operacinę sistemą, atmintį ir programėles, todėl televizorius iš esmės lieka tik ekranu, o tai dažnai pastebimai pagerina „Netflix“ ir kitų platformų veikimą.

  • Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Diskusijos dėl Lenkijos „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perdavimo Ukrainai atsinaujino po visuomenės nuomonės tyrimo, kurį reprezentatyvioje 1 067 žmonių imtyje atliko IBRiS. Apklausa rodo, kad 64,4 proc. respondentų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai amuniciją iš Lenkijos nacionalinių atsargų, o 21,6 proc. tokį žingsnį palaiko. Dar 14 proc. teigė neturintys nuomonės.

    Kalbama apie PAC-3 MSE tipo raketas, naudojamas „Patriot“ oro gynybos sistemose. Jos laikomos vienomis pažangiausių šiuo metu NATO arsenale, skirtomis numušti balistines raketas ir kitus didelės grėsmės taikinius. Dėl ribotų atsargų ir sudėtingos gamybos šios raketos vertinamos kaip strategiškai jautrus resursas.

    Apklausos detalės rodo dar ryškesnį nepasitikėjimą: 46,8 proc. pasisakė kategoriškai prieš, o 17,6 proc. greičiau prieš. Tvirtai už perdavimą pasisakė 7,2 proc., o 14,4 proc. rinkosi atsargesnį „greičiau taip“. Tokie skaičiai atspindi visuomenės įtampą tarp paramos Ukrainai ir lūkesčio pirmiausia užtikrinti savo šalies saugumą.

    Politinis pjūvis taip pat akivaizdus. Tarp opozicijos rinkėjų nepritariančiųjų dalis, remiantis apklausos interpretacija, siekia apie 82 proc., o palaikančiųjų – apie 10 proc. Tuo metu valdančiosios koalicijos elektorate požiūriai labiau išsiskiria: apie 49 proc. apklaustųjų palaiko perdavimą, o 35 proc. jam nepritaria, todėl skeptiškų nuostatų netrūksta ir tarp dabartinės valdžios rėmėjų.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos vadovai viešai pripažino, kad dalis „Patriot“ raketų Ukrainą pasiekė, pabrėždami koordinavimą su NATO ir JAV. Lenkijos gynybos vadovybė tikina, kad sprendimai priimami įvertinus rizikas ir kad perduodami kiekiai esą nepažeidžia esminių šalies oro gynybos pajėgumų. Vis dėlto viešojoje erdvėje nuolat keliami klausimai, kokios yra realios atsargos ir kaip greitai jos gali būti papildytos.

    Ši tema jautri ir dėl platesnio konteksto: Rusija tęsia oro atakas prieš Ukrainą, o europinės valstybės skirtingu tempu didina oro gynybos finansavimą, gamybą ir užsakymus. Tuo pat metu PAC-3 MSE tipo raketų tiekimo grandinės nėra lengvai išplečiamos, todėl kiekvienas sprendimas dėl perdavimo visuomenei atrodo kaip pasirinkimas tarp solidarumo ir nacionalinio saugumo „rezervo“.

    Lenkijos valdžia kartoja, kad bet koks toks žingsnis negali kelti grėsmės valstybės gynybai ir yra vertinamas kariuomenės bei atsakingų institucijų. Opozicija ir dalis ekspertų akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti maksimaliai skaidrūs, nes visuomenės parama ilgalaikei pagalbai Ukrainai gali silpti, jei žmonės jaus, jog mažinamos ir taip ribotos strateginės atsargos.

  • Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Tarptautinė žiniasklaida pastaraisiais mėnesiais vis dažniau Lenkiją vadina sparčiausiai Europoje kariuomenę plečiančia valstybe. „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad Varšuva pereina į naują etapą: ne tik perka ginkluotę dideliais mastais, bet ir kryptingai kelia gamybą į pačią Lenkiją bei regioną.

    Agentūros vertinimu, Lenkija siekia turėti didžiausią sausumos kariuomenę Europoje pagal karių skaičių. Skelbiama, kad Lenkijos ginkluotosiose pajėgose jau yra daugiau kaip 220 000 karių, o gynybai numatyta apie 53 mlrd. eurų, tai yra 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks finansavimo lygis išskirtinis Europos Sąjungoje ir atitinka bendrą NATO kryptį didinti gynybos pasirengimą, ypač po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Lenkija taip pat viešai deklaruoja tikslą artėti prie penkių proc. bendrojo vidaus produkto ribos iki 2035 metais, kurią svarsto dalis sąjungininkų.

    Pinigai keliauja į vietinę gamybą

    Keičiasi ir tai, kaip leidžiami gynybos biudžetai: didesnė dalis užsakymų nukreipiama vietos pramonei arba įmonėms, kurios gamybą kuria Lenkijoje. „Reuters“ nurodo, kad išlaidos pirkiniams iš vietinių tiekėjų bei regioninių partnerių nuo 2022 metų išaugo beveik keturis kartus.

    Vienas pagrindinių šio posūkio argumentų – tiekimo grandinių atsparumas. Patirtis Ukrainoje parodė, kad intensyvaus karo sąlygomis amunicijos atsargos gali sekti per kelis mėnesius, o tolimi tiekėjai ne visada pajėgia greitai didinti gamybos apimčių.

    „Jei nori parduoti Lenkijoje, turi čia investuoti, perduoti technologijas ir įgyvendinti bendrus projektus. Kuo daugiau gamyklų ir kompetencijų turime savo pusėje, tuo stipresnė mūsų gynyba“, – sakė valstybės turto viceministras Konradas Gołota.

    Partnerystės Europoje ir pirkimai JAV

    Lenkijos gynybos politika derina du tikslus: išlaikyti prieigą prie pažangiausios įrangos ir tuo pat metu užsitikrinti masinę gamybą arčiau namų. Todėl Varšuva toliau perka tokias sistemas kaip „Patriot“, „Abrams“ ir „F-35“, tačiau amuniciją, bepiločius ir kitą greitai suvartojamą įrangą siekia gaminti Lenkijoje ar kaimynystėje.

    Agentūra primena ir konkrečius regioninius sandorius: Čekijos CSG su Lenkijos Ginkluotės grupe pasirašė sutartis, kurių vertė viršija 250 mln. eurų, dėl 155 mm sviedinių komponentų ir kovos mašinų įrangos. Taip pat pranešama apie planus plėsti artilerijos amunicijos gamybą, o Vokietijos „Rheinmetall“ yra paskelbusi apie ketinimus kurti pilno profilio pajėgumus ir aptarnavimo centrą Lenkijoje.

    Ekspertai pažymi, kad ilgą laiką prioritetas buvo JAV tiekimas dėl NATO suderinamumo, tačiau dabar papildomai stiprinamas atsparumas globaliems sukrėtimams. Lenkija taip pat svarsto platesnį bendradarbiavimą su regiono partneriais, siekdama, kad kritiškai svarbios amunicijos ir atsarginių dalių srautas būtų užtikrintas bet kokiomis sąlygomis.

    Kodėl tai svarbu visai Europai

    „Reuters“ šiuos pokyčius vadina ženklu, kad Europoje keičiasi požiūris į gynybos pramonę: vien įsigyti techniką neužtenka, reikia pajėgumų ją prižiūrėti, remontuoti ir nuolat papildyti atsargas. Karas Ukrainoje atskleidė, kad Vakarų šalių gamybiniai pajėgumai ne visada atitinka realaus konflikto tempo reikalavimus.

    Lenkija, turinti ilgą sieną su Ukraina ir vertinanti Rusiją kaip esminę grėsmę, reaguoja ypač greitai. Pirmiausia buvo akcentuojami greiti pirkimai, o dabar vis labiau matoma strategija kurti gamybinį užnugarį, kuris leistų ilgiau išlaikyti kariuomenę pasirengusią ir mažiau priklausomą nuo išorinių tiekėjų.

  • Brütal Legend 2 kibirkštis: kūrėjai juokais prašo 92 mln. eurų ir primena apie naują projektą

    Brütal Legend 2 kibirkštis: kūrėjai juokais prašo 92 mln. eurų ir primena apie naują projektą

    2009 metais pasirodęs žaidimas Brütal Legend iki šiol laikomas viena išskirtiniausių veiksmo ir nuotykių žanrų hibridų, paremtų heavy metal estetika bei muzika. Žaidimas išsiskyrė ne tik stiliumi, bet ir tuo, kad jame skambėjo žinomų atlikėjų balsai, o pagrindinį herojų įgarsino Jackas Blackas.

    Po komercinės sėkmės kūrėjai buvo svarstę tęsinio galimybę, o pradinė parama, pasak kūrėjų, buvo sulaukta ir iš leidėjų. Visgi finansavimas vėliau sustojo, o tęsinio idėja ilgus metus liko gerbėjų svajone, kurią stabdė didelė rizika ir brangus licencijuotos muzikos bei žinomų vardų įtraukimas.

    Neseniai gerbėjų bendruomenėje vėl sujudėjo kalbos apie Brütal Legend 2, kai studijos atstovai viešai užsiminė apie hipotetinę sąlygą: jei bendruomenė surinktų 100 milijonų JAV dolerių, tęsinys galėtų tapti realus. Konvertuojant pagal dabartinį kursą, tai būtų maždaug 92 milijonai eurų.

    Ši deklaracija pateikiama kaip humoristinis komentaras, o ne realus finansavimo planas, nes tokio masto suma bendruomenės kampanijose beveik nepasiekiama. Palyginimui, net sėkmingiausi žaidimų finansavimo atvejai dažniausiai apsiriboja keliais ar keliolika milijonų eurų, todėl 92 milijonų eurų riba praktiškai reikštų išskirtinį precedentą.

    Vis dėlto studija signalizuoja, kad nuo idėjų nestokoja ir ieško kelių išlikti savarankiška. Šiuo metu ji kviečia bendruomenę palaikyti kitą iniciatyvą – sugrįžtantį kūrybinį eksperimentą Amnesia Fortnight 2026, kuriuo siekiama finansuoti vidinį kūrybinį procesą ir prototipų kūrimą.

    Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją žaidimų industrijoje: studijos vis dažniau remiasi bendruomenių parama, ankstyvojo priėjimo modeliais ir mažesniais, aiškiai apibrėžtais projektais, ypač kai rinka išgyvena kaštų spaudimą ir investuotojai atsargiau vertina didelius, rizikingus kūrinius. Brütal Legend 2 šiuo metu lieka labiau simboline viltimi, tačiau gerbėjams tai – priminimas, kad kūrėjai šios idėjos visiškai nepamiršo.

  • Motokroso beprotystė grįžta: atskleista „MXGP 26“ premjeros data ir ką žada kūrėjai

    Motokroso beprotystė grįžta: atskleista „MXGP 26“ premjeros data ir ką žada kūrėjai

    Motociklų lenktynių žanras žaidimuose dažnai lieka didžiųjų leidimų šešėlyje, tačiau jis turi ištikimą auditoriją. Ryškiausias vardas čia išlieka „MotoGP“ serija, o šalia jos savo vietą randa ir „RIDE“, taip pat kuriama to paties Italijos studijos „Milestone“.

    Vis dėlto rudenį dėmesys gali krypti į purvines trasas ir šuolius: pristatytas „MXGP 26“ anonsas ir paskelbta išleidimo data. Tai oficialios motokroso čempionato licencijos įkvėpta serija, kuri žaidėjams pažįstama nuo 2014 metų ir per laiką keitė kūrėjus, todėl ir kokybės kartelė svyravo.

    Naujausią dalį, kaip ir ankstesnį leidimą, kuria Prancūzijos „Artefacts Studio“. 2024 metais po pertraukos sugrįžusi serija sulaukė nevienareikšmių reakcijų, todėl „MXGP 26“ tampa proga komandai parodyti, kad ji gali pagerinti valdymo pojūtį, trasų kokybę ir bendrą turinio apimtį.

    Anonsas pasirodė kartu su žinia apie išankstinius užsakymus, tačiau pačiame klipe beveik nėra realaus žaidimo vaizdų. Vietoje jų rodomos dinamiškai sumontuotos scenos, pabrėžiančios lenktynių atmosferą, purvo efektus ir agresyvią motokroso estetiką, kuri dažnai ir yra pagrindinis šio žanro pardavimo argumentas.

    Skelbiama, kad „MXGP 26“ premjera numatyta spalio 1 dieną. Ar šis sugrįžimas taps lūžio tašku motokroso žaidimų gerbėjams, priklausys nuo to, kiek galutinėje versijoje bus išplėtotos karjeros, daugelio žaidėjų ir realistiško fizikos modelio galimybės, kurių bendruomenė labiausiai tikisi.

  • Kingdom Come kūrėjas stojo ginti „Nvidia“ DLSS 5: žmonės tiesiog išprotėjo

    Kingdom Come kūrėjas stojo ginti „Nvidia“ DLSS 5: žmonės tiesiog išprotėjo

    „Nvidia“ pristatoma DLSS 5 technologija žaidimų pasaulyje vėl kursto aistras: vieni ją vadina šuoliu į priekį, kiti – dirbtiniu vaizdo pagražinimu, kuris esą keičia kūrėjų sumanymą. DLSS (Deep Learning Super Sampling) esmė – pasitelkus DI atkurti ryškesnį ir detalesnį vaizdą, kartu didinant kadrų skaičių per sekundę.

    Keli mėnesiai po pirmųjų demonstracijų dalis žaidėjų kritikuoja kino filmams būdingą vaizdo švelninimą ir apšvietimo interpretacijas, kurios kartais atrodo neįprastai, ypač lyginant su natyvia raiška. Iki šiol DLSS daugeliui pirmiausia siejosi su našumu, tačiau penktoji versija labiau akcentuoja neuroninio atvaizdavimo sprendimus ir vizualinį realizmą.

    DLSS 5 viešai apgynė „Kingdom Come“ serijos kūrėjas Danielis Vávra, socialiniuose tinkluose pasidalijęs palyginimo kadrais iš „Kingdom Come: Deliverance 2“. Jo teigimu, technologija nepermodeliuoja objektų geometrijos, o padeda tiksliau perteikti tai, ko žaidimo variklis ne visuomet gali padaryti vien apšvietimo ir šešėlių skaičiavimais.

    „Kairėje pusėje matote galvą, sugadintą labai ribotos žaidimo variklio apšvietimo sistemos: ji nemoka teisingai atkurti šešėlių, odos tekstūros ir normalų žemėlapių detalių“, – sakė Danielis Vávra.

    Pasak kūrėjo, tokie įrankiai gali palengvinti studijų darbą, ypač kai projektas susiduria su techniniais apribojimais: laiko stoka optimizacijai, variklio ypatumai ar skirtingi konsolių ir kompiuterių pajėgumai. Tokiu atveju DI pagrįstas vaizdo atkūrimas tampa kompromisu, leidžiančiu pasiekti stabilesnį veikimą ir patrauklesnį vaizdą, neperkuriant visų sistemų nuo nulio.

    Į kritiką, kad DLSS 5 esą iškreipia autentišką vaizdą, Vávra sureagavo aštriai ir pabrėžė, jog dalis reakcijų kyla iš nesusipratimo, kaip veikia šiuolaikiniai vaizdo atkūrimo algoritmai. „Žmonės yra šalia savęs“, – sakė Danielis Vávra.

    Skelbiama, kad pirmasis žaidimas su DLSS 5 palaikymu turėtų būti „NBA 2K27“, o technologija veiks tik su „GeForce RTX 50“ serijos vaizdo plokštėmis. Tai reiškia, kad daliai žaidėjų naujovė dar kurį laiką bus nepasiekiama, o diskusijos dėl DI vaidmens grafikoje, tikėtina, tik stiprės.

  • Netflikse – 31,1 mln peržiūrų: GTA 6 pristatymas aplenkė „Youtube“ ir užkūrė audrą

    Netflikse – 31,1 mln peržiūrų: GTA 6 pristatymas aplenkė „Youtube“ ir užkūrė audrą

    „Rockstar Games“ pasirinko neįprastą kelią reklamuoti „Grand Theft Auto 6“: 30 minučių žaidimo eigos fragmentas pirmiausia pasirodė „Netflix“. Tokia strategija leido pasiekti ne tik žaidėjų auditoriją, bet ir platesnę srautinių platformų žiūrovų masę.

    Praėjus trims dienoms po premjeros, „Netflix“ savaitiniame populiariausių turinių reitinge „Grand Theft Auto 6“ fragmentas fiksavo 31,1 mln. peržiūrų ir pateko į dešimtuką. Skelbiama, kad pirmą vietą jis užėmė 87 iš 93 šalių, kurias globaliai seka „Netflix“.

    Palyginimui, „Youtube“ oficialiame „Rockstar Games“ kanale vėliau paskelbtas vaizdo įrašas „Grand Theft Auto VI: An Extended Look“ publikavimo metu buvo perkopęs 17 mln. peržiūrų ribą. Įrašas „Youtube“ pasirodė pasibaigus išskirtinumo laikotarpiui „Netflix“ platformoje.

    Vis dėlto tiesioginis skaičių sugretinimas gali klaidinti, nes platformos peržiūrą skaičiuoja skirtingai. „Netflix“ peržiūros rodiklį dažniausiai išveda bendrą peržiūrėtų valandų skaičių padalijęs iš turinio trukmės, todėl keli to paties namų ūkio peržiūrėjimai nebūtinai virsta keliomis atskiromis peržiūromis.

    „Youtube“ peržiūra įskaitoma pradėjus vaizdo įrašo atkūrimą, net jei žiūrima tik trumpa dalis arba turinys paleidžiamas pakartotinai. Dėl to 31,1 mln. „Netflix“ peržiūrų šiuo atveju rinkoje vertinama kaip ypač stiprus pasiekiamumas ir įrodymas, kad ilgesnės apimties pristatymai gali veikti ne prasčiau nei tradiciniai treileriai.

    Tokia sėkmė kursto lūkesčius, kaip atrodys pilnas žaidimo startas: jei dėmesį sutraukė vien 30 minučių fragmentas, oficialus išleidimas greičiausiai taps vienu didžiausių pramogų industrijos įvykių. Skelbiama, kad „GTA 6“ turėtų pasirodyti 2026 metų lapkričio 19 dieną, o iš pradžių būtų siūlomas „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“ konsolėms.

  • „The Witcher 4“ kūrėjai atviri: jei skaičiuotume kaštus, tokio žaidimo apskritai nebūtų

    „The Witcher 4“ kūrėjai atviri: jei skaičiuotume kaštus, tokio žaidimo apskritai nebūtų

    Kol žaidėjai laukia „The Witcher 4“, „CD Projekt RED“ signalizuoja aiškią kryptį: svarbiausias tikslas – galutinė kokybė, net jei tai reiškia sudėtingus sprendimus dėl biudžeto ir technologijų. Studijos vadovybė viešai pripažįsta, kad AAA segmento kūrimas šiandien yra rizikingas ir brangus procesas, kuriame finansinė disciplina turi derėti su ambicija.

    Studijos generalinis direktorius Michałas Nowakowskis interviu leidiniui The Game Business teigė, kad vien kaštų logika „The Witcher 4“ atveju neveiktų. Pasak jo, nors biudžeto kontrolė yra būtina bet kuriame versle, vien tik taupymas neleidžia sukurti tokio masto projekto, kokio siekia „CD Projekt RED“.

    „Aš tikrai nestatyčiau kaštų į pirmą vietą, nors tai gali skambėti keistai. Stengiamės laikytis ribų, bet jei jos viršijamos, atsisėdame ir vertiname, ką tai reiškia visam projektui. Vis dėlto tai nėra investicija, kurią varo vien kaštai“, – sakė Michałas Nowakowskis.

    Jo teigimu, kūrimas, paremtas vien finansiniu optimizavimu, paprasčiausiai neleidžia pasiekti tokio lygio, kokio tikisi žaidėjai iš didžiausių AAA leidimų. Kaip pavyzdį jis paminėjo, kad vargu ar tokie projektai kaip „GTA VI“ būtų kuriami remiantis vien taupymo principu, nes tokio masto žaidimuose prioritetu tampa kokybės kartelė ir turinio apimtis.

    Interviu taip pat paliesta ir viena svarbiausių studijos technologinių permainų: „CD Projekt RED“ atsisakė nuosavo REDengine variklio ir perėjo prie „Epic Games“ kuriamo „Unreal Engine 5“. Studija pripažįsta, kad pradžioje tai sukėlė nemažai praktinių iššūkių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje toks sprendimas turėtų padėti efektyviau vystyti kelis projektus vienu metu ir lengviau pritraukti rinkoje patirties turinčius specialistus.

    Pastaraisiais metais visoje industrijoje ryškėja tendencija, kad AAA žaidimų kūrimo ciklai ilgėja, o komandos ir biudžetai auga. Didesnis fotorealizmas, atviri pasauliai, sudėtingesnės animacijos ir garso dizainas, taip pat papildomi reikalavimai testavimui bei optimizacijai reiškia, kad vien technologijos pasirinkimas gali daryti įtaką ne tik rezultatui, bet ir rizikos valdymui.

    „CD Projekt RED“ tikisi, kad naujos kartos „Unreal Engine 5“ pagrindu kuriami „The Witcher“ ir „Cyberpunk“ visatos projektai išsiskirs konkurencingoje rinkoje. Kol kas studija detalių apie turinį atskleidžia nedaug, tačiau vieša komunikacija rodo, kad pagrindinis akcentas dedamas į ilgaamžiškumą, produkcijos kokybę ir technologinį stabilumą.

  • Lenkų RPG „The Blood of Dawnwalker“ užkariavo „Steam“: šluoja konkurentus prieš premjerą

    Lenkų RPG „The Blood of Dawnwalker“ užkariavo „Steam“: šluoja konkurentus prieš premjerą

    Lenkų studijos „Rebel Wolves“ kuriamas veiksmo vaidmenų žaidimas „The Blood of Dawnwalker“ prieš pat premjerą tapo viena ryškiausių „Steam“ sensacijų. Žaidimas pakilo į geriausiai parduodamų titulų viršūnes, aplenkdamas ne vieną rinkos hitą ir taip patraukdamas dėmesį ne tik Europoje, bet ir JAV.

    „The Blood of Dawnwalker“ veiksmas vyksta XIV amžiaus Europoje, o kūrėjai akcentuoja tamsią atmosferą ir brandžią istoriją. Projektas nuo pat anonsavimo lyginamas su „The Witcher 3: Wild Hunt“, nes studiją įkūrė Konradas Tomaszkiewiczius, dirbęs prie vieno svarbiausių Lenkijos žaidimų industrijos hitų.

    Pagrindinis herojus Coenas dieną yra žmogus, o naktį tampa vampyru, todėl žaidimo mechanikos remiasi dvilypumu ir pasirinkimų kaina. Istorijoje žadama daugiau moralinių dilemų, kuriose sprendimai siejami ne tik su galia, bet ir su žmogiškumo išsaugojimu.

    „Kovok už savo žmogiškumą ir pasitelk prakeiktas galias, kad išgelbėtum šeimą. Kad ir ką pasirinktum, galiausiai turėsi atsakyti sau, ar tavo siela verta mylimų žmonių gyvybių“, – teigiama kūrėjų pristatymo aprašyme.

    Prie susidomėjimo prisidėjo ir pirmosios apžvalgos: „OpenCritic“ žaidimo vidurkis siekia 85 balus iš 100, o rekomendavimo rodiklis – 92 proc. Tokie skaičiai paprastai laikomi stipriu signalu „Steam“ auditorijai, ypač kai iki išleidimo likęs trumpas laikas, o žaidimas aktyviai aptarinėjamas bendruomenėse.

    Pastarosiomis savaitėmis „The Blood of Dawnwalker“ pardavimų reitinguose šoktelėjo maždaug 90 pozicijų, o tai rodo sparčiai augančią paklausą. Tokį efektą dažnai sukuria keli veiksniai: išankstiniai užsakymai, didelis matomumas platformoje, kūrėjų reputacija ir palankus kritikų tonas.

    Žaidimo premjera numatyta rugsėjo 3 dieną, o rinkos stebėtojai jau dabar vertina jį kaip vieną reikšmingiausių naujų RPG vardų šiais metais. Jei startas bus sėkmingas, „Rebel Wolves“ gali įtvirtinti naują lenkišką frančizę, o Lenkijos žaidimų kūrimo sektoriui tai būtų dar vienas svarbus tarptautinis įrodymas.