CP v2

Category: Technologijos

  • „Hiasynth“ pritraukė angelų investiciją: kuria užklausiamą sintetinį Europos gyventojų modelį

    „Hiasynth“ pritraukė angelų investiciją: kuria užklausiamą sintetinį Europos gyventojų modelį

    Dirbtinio intelekto startuolis „Hiasynth“ pritraukė angelų investicijų raundą, kuriam vadovavo fondas „Further Than Capital“. Bendrovė kuria sintetinį Europos gyventojų modelį 1:1 masteliu, kurį galima užklausti ir naudoti rinkos analizei.

    Pasak įmonės, modelyje sukurta apie pusė milijardo personų 37 šalyse. Kiekvienai personai priskiriama daugiau nei 600 tarpusavyje susijusių atributų, tokių kaip pajamos, būstas, vartojimas, įpročiai ir vertybės.

    „Kur ir kaip gyvenate, lemia jūsų gyvenimo būdą ne mažiau nei tai, kas esate kaip individas. Todėl sužymėjome 3,7 milijono mikrozonų, sudarėme namų ūkius ir kiekvieną personą patalpinome į vieną iš jų. Tai ir padaro vartojimo dėsningumus realistiškus“, – sakė „Hiasynth“ įkūrėja Emma Agering.

    Startuolis akcentuoja, kad Europa praktiškai neveikia kaip vieninga rinka, nes skirtingose šalyse skiriasi kalbos, vartojimo įpročiai ir tyrimų kaštai. Dėl to dalis Europos įmonių, plėsdamasi tarptautiniu mastu, pirmiau renkasi JAV, o ne kaimynines šalis.

    „Rinkos žvalgyba visada buvo prabangos paslauga, prieinama stambioms įmonėms. Ši kaina netrukus kris. Kai Europa tampa vienu modeliu vietoj 37 atskirų tyrimų, dešimties žmonių komanda gali įvertinti rinką visame žemyne taip pat gerai kaip ir savo rajone“, – sakė Emma Agering.

    Investicijų raundui, be „Further Than Capital“, prisijungė dar trys privatūs investuotojai. Pritrauktas kapitalas bus skirtas produkto kūrimui ir pasirengimui planuojamam „seed“ etapui.

    „Further Than Capital“ atstovas Per Björklund teigia, kad fondas renkasi komandas ankstyvoje stadijoje ir vertina įkūrėjos patirtį kuriant startuolius. Jo teigimu, kai produktas planuojamas diegti visoje Europoje nuo pirmos dienos, svarbu įsitraukti nuo pat pradžių.

    „Hiasynth“ planuoja oficialų pristatymą 2026 metų rugsėjį Miunchene vyksiančiame renginyje Bits & Pretzels. Bendrovė nurodo, kad sprendimas bus pasiekiamas per MCP (Model Context Protocol) standartą, leidžiantį DI asistentams užklausti išorinius įrankius ir duomenis.

    „Kalbos modeliai gerai sukuria tikėtinai skambantį atsakymą apie bet kurią rinką, bet prastai žino, ar tas atsakymas teisingas. „Hiasynth“ spėjimą pakeičia populiacija, apie kurią modelis gali realiai samprotauti. Tai skirtumas tarp DI, kuris skamba įtikinamai, ir tokio, pagal kurį galima veikti“, – sakė „Further Than Capital“ atstovas Stefanas Lindebergas.

  • „Ki 13“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų: pigesni sintetinių degalų komponentai iš biomasės

    „Ki 13“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų: pigesni sintetinių degalų komponentai iš biomasės

    Jungtinės Karalystės švariųjų technologijų bendrovė „Ki 13“ (anksčiau veikusi pavadinimu „Ki Hydrogen“) pritraukė 5 mln. JAV dolerių sėklos stadijos investiciją, kuri sudaro apie 4,6 mln. eurų. Lėšos bus skirtos pramoninio bandomojo piloto statybai, kad įmonė galėtų didesniu mastu patikrinti savo biomasės elektrolizės technologiją.

    Investicijų raundui vadovavo HICO Investment Group, prisidėjo Burgest, Triple Impact Ventures, GiTV ir Desai Ventures. Taip pat numatytas ne akcijų išskiedimu paremtas finansavimo priedas iš Innovate UK, kuris dažniausiai skiriamas projektams, turintiems aiškų inovacijų ir pramoninio pritaikomumo potencialą.

    Kaip veikia biomasės elektrolizė?

    „Ki 13“ kuria elektrocheminį procesą, kuriuo lignoceliuliozinė biomasė paverčiama į dvi atskiras srautus: žaliąjį vandenilį ir biogeninį anglies dioksidą. Abu šie komponentai gali būti naudojami kaip žaliavos sintetiniams degalams ir chemijos produktams, įskaitant tvarius aviacinius degalus, e-metanolį ir e-metaną.

    Įmonės tikslas yra sumažinti dviejų kritinių sintetinių degalų gamybos įvesčių kainą: vandenilio ir anglies dioksido. Tradicinėje schemoje žaliasis vandenilis dažnai gaminamas vandens elektrolize, o anglies dioksidas gaunamas tiesioginio oro surinkimo technologijomis, kurios paprastai reikalauja daug elektros energijos.

    Pasak „Ki 13“, jų metodas leidžia vienu metu išgauti vandenilį ir biogeninį CO₂ žemos temperatūros elektrocheminiu procesu. Bendrovė nurodo, kad procesui reikia apie 25 kWh elektros vienam kilogramui vandenilio ir apie 300 kWh vienai tonai CO₂, kai tuo tarpu vandens elektrolizė dažnai siejama su maždaug 50 kWh vienam kilogramui vandenilio, o tiesioginis oro surinkimas gali reikalauti apie 2 000–3 000 kWh vienai tonai CO₂.

    Kodėl svarbios biomasės liekanos?

    Technologijoje naudojama lignoceliuliozinė biomasė, pavyzdžiui, žemės ūkio ir miškininkystės liekanos bei kitos biologinės kilmės atliekos. Įmonė pabrėžia, kad orientuojasi į likutines žaliavas, kurias galima surinkti ir panaudoti neauginant specialiai tam skirtų kultūrų, taip mažinant konkurenciją su maisto grandine ir žemės naudojimo rizikas.

    Toks pasirinkimas svarbus ir reguliaciniame kontekste, nes degalų tvarumas vis dažniau vertinamas pagal visą gyvavimo ciklą: nuo žaliavos kilmės iki galutinio produkto panaudojimo. Biogeninis CO₂, gautas iš atliekinių srautų, gali būti patrauklesnė alternatyva daliai pramonės, ypač ten, kur siekiama mažesnės anglies pėdsako intensyvumo žaliavų.

    Ką keičia ekonomika?

    „Ekonomika skatina prasmingus pokyčius, o pasauliui reikia radikalaus kainų skirtumo, kaip gaminami sintetiniai degalai ir chemijos produktai, kad perėjimas vyktų mastu ir greičiu“, – sakė „Ki 13“ bendraįkūrėjas ir vadovas Koji Muto.

    HICO Investment Group vadovas Christopher Hartnoll pabrėžė, kad didžiausia kliūtis žaliajam vandeniliui ir sintetiniams degalams plėstis dažnai yra ne paklausa, o ekonomika. Jo teigimu, „Ki 13“ bandymas iš esmės pergalvoti vandenilio ir biogeninio CO₂ gamybą gali sumažinti žaliavų sąnaudas ir atverti komerciškesnį kelią plėtrai.

    Gautas finansavimas bus panaudotas pramoninio piloto projektavimui ir statybai, taip pat technologijos parengimui komerciniam diegimui. Jei rezultatai pasitvirtins didesniu mastu, tai galėtų prisidėti prie pigesnių sintetinių degalų grandinių, ypač sektoriuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra sudėtinga, pavyzdžiui, aviacijoje ar dalyje jūrų transporto.

  • „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi į Europos deeptech Seed ir A etapą

    „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi į Europos deeptech Seed ir A etapą

    Rizikos kapitalo bendrovė „Uplift Ventures“ paskelbė pradedanti pirmąjį 100 mln. eurų fondą, skirtą investuoti į naujos kartos Europos deeptech startuolius. Fondas orientuosis į vėlyvą Seed ir A serijos etapus, kuriuose technologinėms įmonėms dažnai pritrūksta užtikrinto kapitalo spartesniam augimui.

    Bendrovė teigia siekianti užpildyti vieną ryškiausių Europos ekosistemos spragų, kai proveržio technologijas kuriančios komandos jau turi produktą ir trauką, tačiau investuotojai vis dar nedrąsiai vertina didesnės rizikos, ilgesnio įgyvendinimo ciklo projektus. Pastaraisiais metais susidomėjimas deeptech Europoje auga, tačiau finansavimas dažnai koncentruojasi į vėlyvų etapų didžiuosius sandorius.

    „Uplift Ventures“ planuoja iš fondo paremti iki 20 startuolių ir dalį kapitalo skirti atrinktiems deeptech fondams, kad sukurtų platesnį tarptautinį tinklą. Tokia strategija paprastai leidžia fondams ne tik investuoti tiesiogiai, bet ir greičiau pasiekti specializuotas kompetencijas, klientus bei bendrainvestuotojus įvairiose rinkose.

    Investicijų kryptys apima fizinio pasaulio DI sprendimus, energetikos inovacijas, įmonėms skirtus DI produktus ir logistikos technologijas. Nors pagrindinis dėmesys bus Europai, bendrovė numato investicijas ir Jungtinėse Valstijose, kur daliai deeptech komandų svarbi partnerystė su pramonės lyderiais ir ankstyvas įėjimas į didelę rinką.

    Prie „Uplift Ventures“ komandos prisijungia generalinis partneris Christianas Noske, turintis daugiau nei dešimtmetį patirties investuojant į deeptech Europoje. Anksčiau jis vadovavo Europos investicijoms „NGP Capital“, taip pat buvo vienas iš „BMW i Ventures“ ir „Alliance Ventures“ įkūrėjų.

    „Per daugelį metų investuojant į deeptech matėme, kiek skirtingų būdų šioms įmonėms nepavyksta, ir kas iš tiesų reikalinga išskirtiniams rezultatams“, – sakė Christianas Noske.

    „Uplift Ventures“ pabrėžia lankstų dalyvavimo finansavimo raunduose modelį: fondas gali būti pagrindinis investuotojas, bendrai vadovauti raundui arba prisijungti kaip dalyvaujantis investuotojas. Tokia taktika leidžia prisitaikyti prie skirtingų sektorių dinamikos, ypač kai deeptech įmonėms svarbūs ne vien pinigai, bet ir prieiga prie pramonės partnerių, talentų bei reguliavimo kompetencijų.

    Fondas taip pat turi strateginį užnugarį: jį remia „Jungheinrich“, įsipareigojusi ilgalaikiam bendradarbiavimui. Tokios partnerystės deeptech srityje dažnai tampa papildomu pranašumu startuoliams, nes padeda greičiau testuoti sprendimus realioje pramoninėje aplinkoje ir sparčiau pasiekti pirmuosius didelius klientus.

  • Nyderlanduose įsikūręs DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 510 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 4,6 mlrd.

    Nyderlanduose įsikūręs DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 510 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 4,6 mlrd.

    Nyderlanduose įsikūręs dirbtinio intelekto (DI) paslaugas verslui kuriantis startuolis „Wonderful“ pranešė pritraukęs apie 510 mln. eurų investiciją. Po šio etapo bendrovės vertinimas siekia maždaug 4,6 mlrd. eurų.

    Tai yra C serijos investicijų raundas, kuriam vadovavo esamas investuotojas Insight Partners. Prie finansavimo taip pat prisijungė „Salesforce“ bei keli kiti anksčiau investavę fondai, tarp jų Index Ventures, IVP, Vine Ventures, 9Yards ir Bessemer Venture Partners.

    Naujas finansavimas paskelbtas praėjus maždaug šešiems mėnesiams po ankstesnio etapo, kai bendrovė buvo pritraukusi apie 140 mln. eurų, o jos vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų. Iš viso „Wonderful“ jau yra pritraukusi daugiau nei 740 mln. eurų.

    Startuolis buvo įkurtas Izraelyje, tačiau dabar jo pagrindinė būstinė yra Amsterdame. Bendrovė teigia, kad naują kapitalą planuoja skirti produkto tobulinimui ir intensyviam komandų plėtimui.

    „Per 20 mėnesių nuo starto mūsų sprendimai realiai veikia su šimtais agentų, sistemų ir darbo srautų daugiau nei 30 rinkų“, – sakė „Wonderful“ atstovai.

    „Su nauju kapitalu dar labiau stiprinsime vertę klientams, samdysime šimtus inžinierių ir plėsime produkto galimybes visame įmonių segmente“, – teigė bendrovė.

    „Wonderful“ kuria platformą, kuri padeda įmonėms automatizuoti užduotis pasitelkiant DI, įskaitant DI agentus ir pritaikytas aplikacijas. Bendrovė nurodo veikianti daugiau nei 35 rinkose ir turinti apie 650 darbuotojų.

    Pastaraisiais metais įmonių susidomėjimas DI sprendimais sparčiai auga, ypač ten, kur siekiama sumažinti pasikartojančių procesų kaštus ir paspartinti klientų aptarnavimą. Investuotojai vis dažniau vertina ne tik technologiją, bet ir gebėjimą greitai diegti sprendimus realiuose verslo procesuose bei kurti ilgalaikes pajamas iš prenumeratos ar paslaugų.

  • „Conveo“ pritraukė apie 46 mln. eurų: DI vartotojų įžvalgų platforma taikosi į JAV rinką

    „Conveo“ pritraukė apie 46 mln. eurų: DI vartotojų įžvalgų platforma taikosi į JAV rinką

    Vartotojų tyrimų technologijų bendrovė „Conveo“ pranešė pritraukusi 50 mln. JAV dolerių A serijos investiciją, kurią bendrovė ketina skirti plėtrai JAV ir produktų vystymui. Pagal įprastą apvalintą konversiją tai sudaro apie 46 mln. eurų.

    Investicijų raunde dalyvavo DST Global Partners, Balderton Capital, Visionaries, 6 Degrees Capital ir „Y Combinator“. Po šio raundo „Conveo“ nurodo, kad bendra pritraukto kapitalo suma siekia 55,8 mln. JAV dolerių, arba apie 51 mln. eurų.

    Kas yra „Conveo“ platforma?

    „Conveo“ įkūrė Dieter De Mesmaeker ir Hendrik Van Hove, o pati bendrovė kuria sprendimus, kurie padeda rinkti ir analizuoti vartotojų įžvalgas priimant produktų, rinkodaros ir strategijos sprendimus. Įmonė teigia, kad jos platformą naudoja daugiau nei 400 organizacijų, tarp jų ir didelės tarptautinės bendrovės.

    Pagrindinė idėja yra automatizuoti ir išplėsti kokybinius tyrimus, kurie tradiciškai reikalauja daug laiko bei brangiai kainuoja, ypač jei reikia aprėpti kelias rinkas. Apklausos dažnai suteikia platų vaizdą, tačiau stokoja gylio, o interviu ir fokus grupės sunkiai skaluojamos.

    Nuo atskirų tyrimų prie nuolatinės žvalgybos

    „Conveo“ pradėjo nuo DI paremto interviu sprendimo, kuris gali vesti nuotolinius vaizdo pokalbius su vartotojais ir rinkti detalias įžvalgas. Tai apima ir namų aplinkoje atliekamus tyrimus, kai dalyviai parodo, kaip realiai naudoja produktus.

    Surinkti duomenys kaupiami bendrame vartotojų įžvalgų sluoksnyje, kurį komandos gali naršyti natūralia kalba, matyti suvestinėse ir valdymo skydeliuose, taip pat integruoti su turimomis sistemomis. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: įmonės siekia, kad tyrimų rezultatai neliktų išskaidyti atskiruose projektuose, o taptų nuolat atnaujinama žinių baze.

    Naujas produktas ir planai JAV

    Bendrovė dabar plečia šį modelį produktu „StoryLines“, skirtu nuolatiniams tyrimams temomis, kurios įmonei strategiškai svarbios. Vietoj vienkartinių tyrimų „StoryLines“ principas yra nuosekliai pildyti tą pačią žinių bazę naujais rezultatais, kad ja galėtų remtis skirtingos komandos.

    „Conveo“ teigimu, šis produktas jau padėjo sudaryti kelių milijonų vertės įmonių sutartis. Naujas finansavimas bus naudojamas JAV plėtrai ir platformos vystymui, siekiant DI sprendimus pritaikyti platesniam sprendimų priėmimui, o ne tik pavieniams rinkos tyrimų projektams.

    „Prekių ženklams reikia DI, kuris giliai išmanytų jų rinką ir būtų paremtas realaus pasaulio duomenimis. Sukūrėme infrastruktūrą, leidžiančią precedento neturinčiu mastu rinkti, struktūruoti ir apibendrinti vartotojų duomenis, pasitelkiant geriausias tyrimų metodikas, patikrintus dalyvius ir specialiai tam sukurtą duomenų architektūrą“, – sakė „Conveo“ vadovas ir vienas įkūrėjų Dieter De Mesmaeker.

  • JAV kuria Kosmoso akademiją: ruošiami Space Force žmonės misijoms už Žemės ribų

    JAV kuria Kosmoso akademiją: ruošiami Space Force žmonės misijoms už Žemės ribų

    Jungtinės Valstijos paskelbė planus įkurti U.S. Space Academy – naują karo ir civilinę akademiją, skirtą rengti specialistus veiklai kosmose. Skelbiama, kad ji būtų modeliuojama pagal tokias JAV institucijas kaip West Point ar JAV karinio jūrų laivyno akademija ir orientuota į Kosmoso pajėgų, NASA bei pramonės poreikius.

    Apie iniciatyvą pranešta NASA Johnson Space Center Hjustone. Tą pačią dieną Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sudaroma komisija akademijos projektui parengti, o jos užduotis – per 120 dienų pateikti rekomendacijas dėl studijų turinio, struktūros, absolventų įsipareigojimų ir vietos.

    „Tai vadinsis U.S. Space Academy. Tai didelis dalykas – kaip West Point ar Karinių oro pajėgų akademija, tik kosmosui“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Numatoma, kad akademijoje būtų derinamas inžinerinis ir technologinis išsilavinimas su lyderystės rengimu, disciplina ir valstybės tarnybos principais. Oficialiai akcentuojama, kad reikės profesionalų, gebančių dirbti su palydovinėmis sistemomis, ryšiais, stebėsena, orbitine logistika ir kitomis kritinėmis kosmoso infrastruktūromis.

    Projektas turi ir aiškų nacionalinio saugumo matmenį. JAV Kosmoso pajėgos, įkurtos 2019 metais kaip šeštoji JAV ginkluotųjų pajėgų rūšis, yra atsakingos už JAV kosminių pajėgumų apsaugą, įskaitant palydovus ir su jais susijusias valdymo sistemas, o politiniu lygmeniu vis dažniau pabrėžiama konkurencija kosmose.

    Pranešime taip pat teigiama, kad Kosmoso pajėgos šiuo metu turi apie 10 000 karių, o siekis – pajėgumus plėsti. Akademija būtų vienas būdų užtikrinti nuoseklų kadrų rengimą, kai kosminės technologijos tampa ne tik ekonomikos, bet ir gynybos, ryšių bei žvalgybos pagrindu.

    Komisijai, kuri rengs akademijos gaires, vadovauti paskirtas NASA administratorius Jaredas Isaacmanas, joje taip pat dalyvauja gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ir JAV karinių oro pajėgų sekretorius. Galutiniai sprendimai dėl finansavimo ir institucijos statuso priklausys nuo Kongreso, o akademijos vieta dar nėra įvardyta.

    Pastaraisiais metais JAV viešai akcentuoja, kad kosmosas tampa vis labiau užimtas ir ginčijamas: didėja palydovų skaičius, vystomos mėnulio programos, o kritinė infrastruktūra orbitose tampa patraukliu taikiniu trikdymui. Todėl, šalia raketų ir technologijų, prioritetu laikoma ir žmonių rengimo sistema, kuri užtikrintų ilgalaikį pranašumą.

  • Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per dvi paras Rusija neteko dviejų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Pancyr-S1“, kurios dažnai naudojamos strateginiams objektams dengti. Vienas kompleksas buvo sunaikintas netoli Kerčės, okupuotame Kryme, kitas – prie Jeisko aerodromo, rodo viešai paskelbtos nuotraukos ir OSINT analitikų vertinimai.

    Kerčės apylinkės išsiskiria tuo, kad ši kryptis siejama su svarbia Rusijos logistika ir infrastruktūra okupuotame Kryme, įskaitant Krymo tiltą. Dėl to bet koks oro gynybos praradimas ten laikomas jautriu, nes silpnina vietos apsaugą nuo dronų ir kitų oro taikinių.

    Jeiske užfiksuota žala – itin didelė: iš kovinės mašinos daugiausia liko sunkvežimio važiuoklė ir išdegęs kovinis modulis. Toks vaizdas leidžia spėti, kad smūgis galėjo būti tiesioginis arba įvykdytas itin arti taikinio, o panaudota kovinė galvutė – didesnės galios.

    OSINT bendruomenėje minimas galimas atakos scenarijus – ukrainietiškas smogiamasis dronas FP-1, siejamas su didele kovine galvute, galinčia sukelti plataus masto konstrukcinius pažeidimus. Kitu atveju, Kerčėje sunaikintas „Pancyr-S1“ atrodo pažeistas kitaip: kovinis modulis dar laikosi ant platformos, tačiau konstrukcijoje matoma didelė išplėšta ertmė, kurią analitikai sieja su smūgiu šalia amunicijos zonos.

    Vertinant Kerčėje užfiksuotą schemą, neatmetama ir mažesnio drono versija, kai taikinys pasiekiamas tiksliau, tačiau su kuklesne kovine galvute. Tarp viešai aptariamų variantų minimas ir „Rubaka“ tipo bepilotis, kuris, kaip teigiama analitinėse apžvalgose, gali būti komplektuojamas ryšio sprendimais, leidžiančiais valdyti dideliais atstumais.

    Šie praradimai išryškina platesnę tendenciją kare Ukrainoje: net oro gynybos sistemos, sukurtos kovai su dronais, pačios vis dažniau tampa bepiločių taikiniais. Dronų technologijos sparčiai evoliucionuoja, o pigių platformų ir tikslesnių navigacijos sprendimų derinys leidžia efektyviai medžioti brangesnius kompleksus.

    „Pancyr-S1“ paprastai montuojamas ant 8×8 sunkvežimio bazės, o jo ginkluotę sudaro valdomos raketos ir du 30 mm automatiniai pabūklai. Kompleksas skirtas dengti objektus nuo įvairių oro grėsmių, įskaitant bepilotes sistemas, tačiau praktika rodo, kad stacionariai dislokuoti vienetai, ypač saugant infrastruktūrą, tampa pažeidžiami tiksliniams smūgiams.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinėje kovoje vis didesnę reikšmę turi ne vien radarų ir raketų parametrai, bet ir nuolatinė maskuotė, judrumas, daugiasluoksnė gynyba bei elektroninė kova. Jei oro gynybos priemonė paliekama kaip lengvai identifikuojamas stacionarus taikinys, net ir moderni sistema gali būti neutralizuota palyginti nebrangiu dronu.

  • „Sonos“ pristatė 27 sistemą ir Beam Ultra su Ace Ultra: kiek kainuos naujienos Lietuvoje

    „Sonos“ pristatė 27 sistemą ir Beam Ultra su Ace Ultra: kiek kainuos naujienos Lietuvoje

    „Sonos“ pranešė apie rudeninį produktų atnaujinimą ir pristatė naują garso sistemų programinės įrangos laidą „Sonos 27“, taip pat du naujus įrenginius: garso juostą Beam Ultra ir belaidžes ausines Ace Ultra. Bendrovė skelbia, kad naujienas jau galima užsisakyti iš anksto, o oficiali prekybos pradžia numatyta rugsėjo 29 dieną.

    Beam Ultra bus siūlomas dviejų spalvų, juodos ir baltos, o Ace Ultra pirkėjams žadama daugiau pasirinkimų: juoda, šviesiai pilka, tamsiai pilka ir smėlio atspalvis. Gamintojas akcentuoja, kad tai orientuota į skirtingus interjerus ir mobilų naudojimą, o ne vien tik į technines specifikacijas.

    „Sonos“ teigia, kad Beam Ultra komplektuojamas su devyniais garsiakalbiais, iš kurių du nukreipti į viršų, todėl garso juosta gali atkurti 7.1.2 formato erdvinį garsą su „Dolby Atmos“ palaikymu. Taip pat integruota keturių lygių kalbos aiškumo stiprinimo funkcija, paremta DI, skirta ryškesniam dialogų girdimumui.

    Ace Ultra ausinės, pasak gamintojo, vienu įkrovimu gali veikti iki 35 valandų su įjungtu aktyviu triukšmo slopinimu. Taip pat nurodoma, kad modelyje naudojama 10 mikrofonų sistema, kuri paprastai reikalinga tiek triukšmo slopinimui, tiek skambučių kokybei ir balso komandų atpažinimui.

    Kas naujo „Sonos 27“ atnaujinime

    Kartu pristatyta „Sonos 27“ operacinė sistema orientuota į patogesnį valdymą ir naujus garso paskirstymo scenarijus namuose. Bendrovė mini DI paremtą valdymą, atnaujintą programėlę ir patobulintus sprendimus, susijusius su įrenginių aptikimu bei jų išdėstymo supratimu.

    „Sonos“ nurodo, kad diegimas prasidės rugsėjo 8 dieną, o atnaujinimas turėtų pasiekti „Sonos S2“ ekosistemos įrenginius. Tokie atnaujinimai paprastai svarbūs ne tik dėl naujų funkcijų, bet ir dėl stabilumo bei suderinamumo su transliavimo paslaugomis.

    Kainos ir konkurentai

    Tikslios kainos skirtingose rinkose gali skirtis priklausomai nuo prekybininkų ir akcijų, tačiau „Sonos“ naujienos tradiciškai pozicionuojamos aukštesnėje kainų kategorijoje. Pirkėjai, ieškantys alternatyvų, dažnai lygina tokio segmento garso juostas su „Samsung“ Q serijos sprendimais, o ausinių rinkoje su „Sony“ WH-1000XM serija.

    Renkantis verta atkreipti dėmesį ne tik į deklaruojamas specifikacijas, bet ir į ekosistemą: ar namuose jau naudojami „Sonos“ įrenginiai, ar svarbus kelių kambarių garsas, bei kaip patogiai veikia programėlė. Praktikoje būtent programinės įrangos kokybė ir atnaujinimų dažnis dažnai tampa lemiamu veiksniu ilgalaikiam pasitenkinimui.

  • Kremliaus paslaptis išlindo eteryje: propagandistai netyčia parodė naujų lėktuvų korpusus

    Kremliaus paslaptis išlindo eteryje: propagandistai netyčia parodė naujų lėktuvų korpusus

    Rusijos propagandinės televizijos reportažas iš Ural Civil Aviation Works gamyklos Jekaterinburge netikėtai sukėlė klausimų dėl Kremliaus karinės aviacijos planų. Į kadrą pateko karinę paskirtį turinčių orlaivių detalės, nors dalis vaizdo buvo specialiai sulieta.

    Reportažas buvo rengiamas apie lengvą daugiafunkcį lėktuvą LMS-901 „Baikal“. Tačiau žiūrovai pastebėjo, kad gamybinėje salėje, net ir po vaizdo užmaskavimo, galima įžiūrėti mažiausiai du, o gal ir tris UTS-800 mokomojo-treniruotės lėktuvo fiuzeliažus.

    „Sulytas fragmentas turėjo paslėpti, kas iš tiesų gaminama už reportažo nugaros, bet kontūrai vis tiek liko matomi“, – teigė socialiniuose tinkluose įrašą aptarę stebėtojai.

    UTS-800 yra Rusijoje kuriamas dvivietis turbopropelerinis mokomasis lėktuvas, skirtas pradiniam pilotų rengimui: baziniam valdymui, navigacijai ir akrobatikos elementams. Jis siejamas su VK-800SP variklio programa ir turėtų pakeisti senstančius L-39, kurie ilgą laiką buvo naudojami kaip tarpinė grandis pilotų rengime.

    Pirmasis UTS-800 prototipas viešai pristatytas 2021 metais, o pirmasis skrydis įvyko 2023 metais. Vis dėlto informacijos apie realius gamybos tempus, užsakymus ir įvedimo į sistemą grafiką viešumoje nedaug, todėl bet kokie netiesioginiai vaizdiniai signalai iš gamyklų sulaukia didelio dėmesio.

    Vaizdo įrašas neleidžia tiksliai nustatyti, kokioje stadijoje yra matomi fiuzeliažai ir ar tai bandymų, ar jau tarnybai skirti orlaiviai. Tačiau pats faktas, kad konstrukcijos matomos gamybinėje erdvėje, rodo, jog projektas gali judėti nuo prototipų link mažos serijos gamybos.

    Gynybos analitikai ne kartą pabrėžė, kad Rusijai sunkėjant prieigai prie Vakarų komponentų, didėja spaudimas remtis vietine tiekimo grandine ir standartizuoti platformas. Dėl to mokomųjų orlaivių programos tampa ne tik karinio rengimo, bet ir platesnės pramonės politikos dalimi, o netyčia atskleisti kadrai gali būti vertingi vertinant realius pajėgumus.

  • „Apple“ iPhone Air po metų atpigo iki 930 eurų: ar 2026 metais dar verta pirkti?

    „Apple“ iPhone Air po metų atpigo iki 930 eurų: ar 2026 metais dar verta pirkti?

    „Apple“ iPhone Air į rinką atkeliavo kartu su 17 serijos modeliais ir nuo pat pradžių buvo pozicionuojamas kaip lengvesnis, plonesnis, bet vis dar galingas pasirinkimas. Visgi didžiausią triukšmą sukėlė ne dizainas, o kaina: startas siekė apie 1 230 eurų, tačiau per mažiau nei metus šis modelis pastebimai nuvertėjo.

    Šiandien iPhone Air daugelyje elektronikos parduotuvių galima rasti jau už mažiau nei 930 eurų, o skirtumas nuo pradinės kainos siekia maždaug 300 eurų. Tokį kritimą dažniausiai lemia mažesnė paklausa nei tikėtasi, agresyvios akcijos ir tai, kad rinkoje atsiranda naujesni 18 šeimos modeliai, kurie išlaiko aukštesnę kainą ilgiau.

    Didžiausia šio telefono dilema – baterija. iPhone Air turi 3 149 mAh talpos akumuliatorių, kuris, vertinant dabartines rinkos tendencijas, atrodo kukliai. Tačiau praktikoje, naudojant įprastai, telefoną dažniausiai užtenka krauti kartą per parą, o iki vakaro neretai lieka tik keli procentai energijos.

    Per maždaug 11 mėnesių intensyvesnėmis dienomis baterija gali priversti ieškoti papildomo įkrovimo, ypač ilgai naudojant navigaciją ar aktyviai filmuojant. Toks scenarijus daugeliui vartotojų yra realus kompromisas: už mažesnę kainą gaunamas galingas įrenginys, bet ne maksimalus autonomiškumas.

    Svarbu ir baterijos dėvėjimasis, nes tai vienas jautriausių kriterijų perkant telefoną 2026 metais. Po 307 įkrovimo ciklų maksimalios talpos rodiklis gali siekti apie 96 proc., o tai laikoma gana normaliu rezultatu beveik metų naudojimui, jei telefonas kraunamas kasdien.

    Kalbant apie atsparumą, ekranas dengiamas Ceramic Shield tipo danga, kuri „Apple“ komunikacijoje siejama su didesniu atsparumu braižymuisi. Kasdienėje realybėje tai reiškia, kad net ir be dėklo ar apsauginio stiklo smulkūs įbrėžimai ne visada tampa problema, tačiau mygtukų dažų nusidėvėjimas po metų pasitaiko dažniau.

    Didelė iPhone Air stiprybė – našumas ir programinės įrangos perspektyva. Telefonas komplektuojamas su A19 Pro lustu ir 12 GB operatyviosios atminties, todėl kasdienėse užduotyse jis išlieka greitas net po metų, o sisteminiai atnaujinimai paprastai užtikrina ilgesnį palaikymą nei daugumoje „Android“ segmentų.

    Testuojant iOS 27 beta versiją svarbu suprasti, kad tokie leidimai nėra galutinis produktas, todėl gali pasitaikyti klaidų ar didesnis energijos suvartojimas. Vis dėlto kryptis aiški: „Apple“ dažnai akcentuoja optimizavimą, greitesnį programėlių paleidimą ir efektyvesnį resursų valdymą, o tai gali šiek tiek pagerinti ir baterijos laiką.

    Dar vienas argumentas – DI funkcijos, kurios vis dažniau tampa pirkimo motyvu. Dėl panašios aparatinės įrangos iPhone Air gali gauti tą patį DI funkcijų paketą kaip ir brangesni modeliai, įskaitant dalies užduočių apdorojimą pačiame įrenginyje, o ne vien debesijoje, kas svarbu greičiui ir privatumui.

    Kamera čia kuklesnė, nes naudojamas vienas objektyvas, todėl iPhone Air varžosi ne su Pro linija, o su tais, kuriems svarbiausia patikimas kasdienis fotografavimas. Jei prioritetas yra priartinimas, keli židinio nuotoliai ar pažangesnės vaizdo galimybės, logiškiau dairytis į aukštesnės klasės alternatyvas.

    Ar iPhone Air verta pirkti 2026 metais? Tai gali būti racionalus pasirinkimas tiems, kas nori „Apple“ ekosistemos, aukšto našumo ir ilgalaikių atnaujinimų, bet nenori mokėti už naujausią modelį pilnos kainos. Tačiau ieškantiems itin ilgo baterijos darbo ar universalesnės kameros, šis kompromisų rinkinys gali pasirodyti per griežtas.