CP v2

Category: Technologijos

  • „Ubisoft“ apsijuokė: į „Steam“ įkėlė „Heroes of Might and Magic III“, bet žaidimas neįsijungė

    „Ubisoft“ apsijuokė: į „Steam“ įkėlė „Heroes of Might and Magic III“, bet žaidimas neįsijungė

    „Ubisoft“ per gamescom 2026 „Opening Night Live“ nustebino strategijų gerbėjus pranešdama apie pilnavertį kultinio „Heroes of Might and Magic III“ perdirbinį. Netrukus po renginio bendrovė dar kartą atkreipė dėmesį, kai originalus 1999 metų žaidimas pasirodė „Steam“ platformoje.

    Į „Steam“ buvo įkelta natyvi, klasikinei versijai artima žaidimo laida be šiuolaikinių patobulinimų ar HD modifikacijų. Visgi iškart po publikavimo žaidėjai susidūrė su absurdiška problema: parsisiųsta versija realiai neveikė ir žaidimo nepavyko paleisti.

    Situaciją dar labiau kaitino kaina: už daugiau nei dviejų dešimtmečių senumo žaidimą buvo prašoma maždaug 9 eurų. Daliai pirkėjų tai atrodė kaip ypač prastas sandoris, ypač kai produktas faktiškai neatliko pagrindinės funkcijos.

    Maždaug po 11 valandų „Ubisoft“ išleido atnaujinimą, po kurio atsisiuntimo dydis išaugo iki 770 MB. Žaidėjai pastebėjo, kad tai signalizuoja esminius pakeitimus, o svarbiausia, kad žaidimas pagaliau tapo paleidžiamas.

    Oficialiame „Might and Magic“ paskyros pareiškime socialiniame tinkle X bendrovė patvirtino, kad problema išspręsta.

    „Dėkojame visiems, kurie pranešė apie šią problemą. Ištyrėme situaciją ir galime patvirtinti, kad ji jau išspręsta. Vertiname bendruomenės kantrybę ir pranešimus, ir atsiprašome už nepatogumus“, – teigiama pranešime.

    Toks incidentas primena, kad net didžiosios leidėjos, perkeldamos senesnius žaidimus į modernias platformas, susiduria su techniniais ir procesiniais iššūkiais. Pastaraisiais metais žaidimų rinkoje ryškėja tendencija atgaivinti klasiką, tačiau vartotojų lūkesčiai dėl kokybės kontrolės, suderinamumo ir aiškios produkto informacijos tik auga.

  • GTA 6 šou „Netflix“: „Rockstar Games“ atskleidžia, kada ir kur pamatysite 27 min. medžiagą

    GTA 6 šou „Netflix“: „Rockstar Games“ atskleidžia, kada ir kur pamatysite 27 min. medžiagą

    Rugpjūčio 26 dieną 21.00 valandą „Netflix“ platformoje numatyta speciali beveik pusvalandžio trukmės GTA 6 prezentacija „GTA VI: An Extended Look“. Pirmieji ją pamatys tik mokami platformos prenumeratoriai, o vėliau įrašas pasirodys ir viešai.

    Teigiama, kad vieša transliacija „Youtube“ kanale startuos po šešių valandų, jau naktį, apie 3.00 valandą. Tokia dviejų etapų strategija primena vis dažniau pramogų industrijoje matomą praktiką, kai turinys pirmiausia naudojamas kaip prenumeratos vertės didinimo įrankis.

    „Rockstar Games“ taip pat patvirtino, kad visa rodomoji medžiaga įrašyta naudojant „PlayStation 5“ konsolę. Bendrovė akcentuoja, jog pristatymas turėtų parodyti reikšmingą serijos šuolį, o žaidimo mastas ir detalumas bus vieni didžiausių per visą franšizės istoriją.

    Skelbiama, kad „Netflix“ versijoje bus kelių kalbų subtitrai, tarp jų ir lenkų kalba, todėl daliai regiono žiūrovų turinys bus lengviau suprantamas be papildomų vertimų. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją VOD platformose lokalizuoti didžiuosius žaidimų ir kino pristatymus platesnei auditorijai.

    Šis 27 minučių trukmės pristatymas įvardijamas kaip iki šiol išsamiausias žvilgsnis į GTA 6, palyginti su anksčiau rodytais trumpesniais, labiau siužetiniais anonsais. Toks formatas dažniausiai reiškia daugiau realaus žaidimo eigos fragmentų, techninių detalių ir kūrėjų komentarų.

    „Jason ir Lucia visada žinojo, kad kortos jiems nepalankios. Tačiau kai lengvas darbas nepavyksta, jie atsiduria tamsiausioje saulėčiausios vietos pusėje ir įklimpsta į nusikaltėlių sąmokslą, apimantį visą Leonidos valstiją“, – skelbia žaidimo aprašymas.

    Po didelio susidomėjimo ir ankstesnių informacijos nutekėjimų žaidimų industrija šį pristatymą vertina kaip svarbų bandymą suvaldyti lūkesčius ir sugrąžinti dėmesį į oficialią komunikaciją. Jei planuojama medžiaga atskleis daugiau apie mechanikas, pasaulio dydį ir veikėjų istorijas, ji gali tapti vienu reikšmingiausių metų įvykių žaidimų rinkoje.

  • Forza Horizon 6 PS5 gali vėluoti iki 2027: internautų žinutė sukėlė audrą, reaguoja ir žurnalistas

    Forza Horizon 6 PS5 gali vėluoti iki 2027: internautų žinutė sukėlė audrą, reaguoja ir žurnalistas

    Sausio mėnesį per Xbox Developer Direct 2026 renginį „Playground Games“ pristatė daugiau detalių apie „Forza Horizon 6“ ir užsiminė apie ambicingesnius planus dėl žaidimo pasirodymo „PlayStation 5“ platformoje. Skirtingai nei ankstesnių dalių atveju, PS5 versijos žaidėjams esą nereikėtų laukti kelerius metus.

    Tuomet buvo komunikuota, kad PS5 portas galėtų pasirodyti iki 2026 metų pabaigos, nors tiksli data nebuvo įvardyta. Tokia kryptis atitiko pastarųjų metų „Microsoft“ strategiją dažniau išplėsti pirmosios šalies žaidimų auditoriją už „Xbox“ ekosistemos ribų.

    Vis dėlto socialiniuose tinkluose kilo nerimas po nuomonės formuotojo, prisistatančio slapyvardžiu „colteastwood“, įrašo platformoje X. Jis teigė, kad „Playground Games“ galėtų tyliai nukelti PS5 versijos premjerą į 2027 metus.

    Į diskusiją įsitraukė ir žurnalistas Tomas Warrenas, viešai užsiminęs, kad pats nesitiki „Forza Horizon 6“ debiuto PS5 šiais metais. Nors tai nėra oficialus patvirtinimas, tokie signalai bendruomenėje dažnai vertinami kaip užuominos apie galimus vidinius grafiko pokyčius.

    Kol kas neaišku, kas galėtų lemti galimą atidėjimą: papildomas optimizavimas, platforminės integracijos, sertifikavimo procedūros ar resursų perskirstymas tarp projektų. Tokiais atvejais leidėjai paprastai delsia įvardyti priežastis, kol neatsiranda aiškesnis naujas langas ir komunikacijos planas.

    Žaidėjai taip pat svarsto apie konkurencinį spaudimą: artimiausiu metu rinkoje laukiama „Maverick Games“ lenktynių žaidimo „CLUTCH“, kurį kuria dalis buvusių „Forza Horizon“ serijos kūrėjų. Jei šis projektas pasirodytų sėkmingas, vėlavimas galėtų kainuoti dalį dėmesio ir potencialių pardavimų.

    Kol nėra oficialios datos ar atidėjimo patvirtinimo, informaciją apie 2027 metus vertėtų vertinti atsargiai. Aiškumo turėtų suteikti artimiausi „Xbox“ ir „Microsoft“ žaidimų pristatymai, taip pat konkretesni pranešimai iš „Playground Games“ apie PS5 versijos būklę ir planuojamą išleidimo langą.

  • „Heroes of Might and Magic III“ grįžta su 3D perdirbiniu: Janas Błachowiczius sako turėjęs šiurpulių

    „Heroes of Might and Magic III“ grįžta su 3D perdirbiniu: Janas Błachowiczius sako turėjęs šiurpulių

    Gamescom 2026 atidarymo renginyje Opening Night Live pristatyta viena netikėčiausių žaidimų naujienų: kuriamas „Heroes of Might and Magic III“ perdirbinys. Projektas pristatytas kaip pilnavertis remake’as, kuris klasiką žada prikelti šiuolaikinei auditorijai.

    Pagal paskelbtą informaciją, naujoji versija atsisakys originalo dvimatės estetikos ir pereis prie pilnavertės trimatės grafikos. Kūrėjai žada patobulintas animacijas, modernesnį apšvietimą ir pilną aukštų raiškų palaikymą, pritaikytą dabartiniams kompiuteriams bei konsolėms.

    Teigiama, kad atnaujinta bus ir istorijos pateiktis: originalią kampaniją planuojama papildyti nauju prologu, epilogu ir didesniu kiekiu siužetinių intarpų. Taip pat žadami kelių žaidėjų režimai, įskaitant ir klasikinį Hot Seat, kuris ilgus metus išliko vienu svarbiausių serijos bendruomenės simbolių.

    Remake’as turėtų pasirodyti kitais metais ir, be bazinės žaidimo versijos, pasiūlyti du gerai žinomus priedus „Shadow of Death“ ir „Armageddon’s Blade“. Tokia komplektacija leidžia manyti, kad leidėjai sieks iš karto pateikti pilną patirtį, kuri daugeliui buvo aukso standartas dar nuo serijos išpopuliarėjimo laikų.

    Prieš oficialų išleidimą žaidimo demonstraciją išbandė buvęs UFC čempionas Janas Błachowiczius, kuris neslėpė emocijų. Jis teigė, kad kūrėjams pavyko išlaikyti tą patį atmosferos pojūtį, dėl kurio žaidimas kadaise tapo kultiniu.

    „Paleidau ir turėjau šiurpulių. Maloniai nustebino, kaip gerai jie perkėlė tą klimatą, kurį prisimenu prieš 20 metų“, – sakė Janas Błachowiczius.

    Vis dėlto pirmosios reakcijos internete nevienareikšmės: dalis gerbėjų kritikuoja meninę kryptį, teigdami, kad vaizdas pernelyg saldus ir praradęs originalo niūresnį toną. Kiti komentaruose svarsto, kad kai kurie elementai atrodo lyg sukurti pasitelkiant dirbtinis intelektas, nors tokios detalės kol kas oficialiai nepatvirtintos.

    Diskusijas kursto ir tai, kad iki šiol aktyvi žaidėjų bendruomenė naudojasi patobulinta klasikine versija su HD modifikacijomis bei fanų plėtiniu „Horn of the Abyss“. Dėl to dalis žaidėjų kelia klausimą, ar remake’as pasiūlys pakankamai aiškią vertę, kad būtų verta pereiti nuo metų išbandytų bendruomenės sprendimų.

  • „Orlen“ ir „Veolia“ sutaria dėl bendrų projektų: dėmesys pramonei, energetikai ir savivaldai

    Lenkijos energetikos ir komunalinių paslaugų rinkoje bręsta nauja partnerystė: „Orlen“ ir „Veolia“ grupė Lenkijoje pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė ieškoti bendrų projektų pramonėje, energetikoje bei miestuose. Įmonės teigia matančios didžiausią sinergiją ten, kur susikerta energijos efektyvumas, atliekų tvarkymas ir vandens ūkis.

    Pagal susitarimą abi pusės pirmiausia atliks galimų iniciatyvų peržiūrą ir atrinks projektus, kuriuos realu įgyvendinti Lenkijoje. Memorandumas taip pat palieka galimybę vertinti pasirinktas idėjas ir užsienio rinkose, kuriose „Orlen“ ir „Veolia“ jau veikia arba planuoja plėtrą.

    Sritys: nuo perdirbimo iki biometano

    Įvardijamos bendradarbiavimo kryptys apima mechaninį ir cheminį perdirbimą, taip pat biogazo ir biometano plėtrą. Kartu akcentuojamas energijos efektyvumas pramonėje, kur didžiausią poveikį paprastai duoda procesų modernizavimas, šilumos atgavimas ir pažangesnis vartojimo valdymas.

    Susitarime minimos ir vandentvarkos temos: vandens tiekimo bei nuotekų ūkio sprendimai, kurie pramonei ir savivaldybėms tampa vis aktualesni dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir didėjančių kaštų. Atskirai įvardijama geotermija bei sprendimai atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

    Kas svarbu miestams ir pramonei?

    „Veolia“ pabrėžia patirtį dirbant su savivaldybėmis, ypač šilumos ūkyje, vandentvarkoje ir aplinkosaugos paslaugose. „Orlen“ savo ruožtu išskiria investicinius pajėgumus ir veiklą, susijusią su energijos tiekimo saugumu bei transformacija, įskaitant paslaugas transportui ir pastatams.

    Įmonės tikisi, kad bendri projektai galėtų padėti miestams efektyviau naudoti energiją ir žaliavas, geriau panaudoti atliekas bei šalutinius produktus, o kartu mažinti emisijas. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai reiškia mažesnes sąskaitas savivaldybėms ir pramonei, stabilesnį energijos tiekimą ir aiškesnį investicijų atsiperkamumą.

    „Didžiausi iššūkiai, susiję su energetikos transformacija, reikalauja bendradarbiavimo ir potencialo sujungimo. Norime kartu ieškoti iniciatyvų, kurios duotų apčiuopiamą naudą gyventojams, ekonomikai ir aplinkai“, – sakė „Veolia“ grupės Lenkijoje vadovas Luiz Hanania.

    „Orlen“ vadovybė savo ruožtu akcentuoja, kad partnerystė siejama su projektais, kurie didina energijos ir žaliavų panaudojimo efektyvumą bei prisideda prie modernios infrastruktūros vystymo. Abi bendrovės pabrėžia, jog dabar, kai energijos kainų svyravimai ir reguliaciniai pokyčiai išlieka reikšmingi, bendri sprendimai gali tapti konkurenciniu pranašumu.

  • Maskva keičia S-400 taktiką: dalis paleidėjų pritaikyti smūgiams į Ukrainos taikinius ant žemės

    Rusija dalį priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 paleidėjų pritaikė smūgiams į antžeminius taikinius Ukrainoje, remdamasi Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis pranešė Ukrainos žiniasklaida. Pasak Ukrainos pusės, toks sprendimas gali reikšti bandymą išplėsti turimų priemonių panaudojimą, kai sparčiai eikvojami įvairių tipų raketų atsargos.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad antžeminiams smūgiams parengta 17 S-400 paleidėjų. Taip pat nurodoma, jog šiai užduočiai sudarytos penkios specialios raketinės grupės, dislokuotos Briansko ir Rostovo srityse, iš kur teoriškai patogiau vykdyti atakas prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgiams, kaip skelbiama, naudojamos RM-48U raketos su maždaug 180–200 kilogramų kovine galvute. Ukrainos vertinimu, šie sviediniai skrenda balistine trajektorija ir pasižymi didele greičio atkarpa, todėl juos perimti sudėtingiau nei kai kurias kitas oro atakos priemones.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad nuo metų pradžios tokių raketų panaudojimas didėjo: iki birželio vidutiniškai fiksuota apie 15 paleidimų per mėnesį, o nuo liepos 1 iki 20 dienos jų esą buvo 46. Toks šuolis, jei skaičiai pasitvirtintų, rodytų intensyvesnį S-400 pritaikymą ne įprastai oro gynybai, o smūgiams į žemės taikinius.

    Taip pat skelbiama, kad RM-48U atsargos gali siekti apie 400 vienetų, o metiniai gamybos pajėgumai vertinami maždaug 480 raketų. Nepriklausomo patvirtinimo šiems skaičiams dažnai trūksta, tačiau tendencija atitinka platesnį karo kontekstą, kai abi pusės ieško būdų didinti nuotolinių smūgių intensyvumą ir apeiti oro gynybos barjerus.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai

    S-400 Triumf pirmiausia sukurtas kaip ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir kitas oro grėsmes. Kai tokia sistema vis dažniau naudojama antžeminiams smūgiams, tai gali reikšti kompromisą tarp dviejų užduočių: ginti objektus Rusijos teritorijoje ir didinti spaudimą Ukrainos infrastruktūrai.

    Ukrainai tai kelia papildomą iššūkį dėl skrydžio profilio ir greičio, o sąjungininkams – dėl poreikio tiksliau įvertinti grėsmių spektrą planuojant oro gynybos priemonių paskirstymą. Kartu tai yra signalas, kad Rusija gali mėginti praplėsti naudojamų raketų „įrankių dėžę“ ir mažinti priklausomybę nuo kitų smūgiams skirtų sistemų.

    Ką žinome apie S-400 raidą

    S-400 yra vienas pagrindinių Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos elementų, o jo deklaruojami parametrai priklauso nuo naudojamų raketų tipo. Rusija taip pat skelbė apie naujesnės kartos S-500 sistemą, kuri, kaip teigiama, turėtų turėti platesnes galimybes, įskaitant dalį užduočių prieš itin aukštai skrendančius taikinius.

    Vis dėlto konkrečios modernizacijų apimtys, realūs paleidėjų skaičiai ir raketų atsargos karo metu išlieka jautri informacija, dažnai pateikiama su informacinio karo prieskoniu. Dėl to ekspertai paprastai vertina ne vien pavienius pareiškimus, o ilgalaikes panaudojimo tendencijas ir jų atitikimą fiksuojamiems smūgiams vietoje.

  • Tajvanas spartina dronų gamybą: parlamentas patvirtino iki 7 mlrd. eurų programą gynybai

    Tajvano parlamentas patvirtino šešerių metų dronų gamybos programą, kuri turi sustiprinti salos gynybą augant Kinijos kariniam spaudimui. Pagal įstatymą nustatytas maksimalus išlaidų limitas siekia 240 mlrd. Taivano dolerių, tai yra apie 7 mlrd. eurų, su galimybe sumą didinti prireikus.

    Sprendimas siejamas su vadinamąja asimetrinės gynybos kryptimi, kai prioritetas teikiamas pigesnėms, greitai gaminamoms ir masiškai naudojamoms priemonėms. Dronai laikomi viena svarbiausių šiuolaikinio karo priemonių, nes jie leidžia vykdyti žvalgybą, taikyti smūgius ir sekti taikinius mažesnėmis sąnaudomis.

    Kas koordinuos programą?

    Įstatyme numatyta, kad už programos įgyvendinimą pagrindinį vaidmenį turės Ekonomikos ministerija, o Gynybos ministerija bus atsakinga už karinių pirkimų ir ginkluotės reikalavimų dalį. Tokia schema parinkta siekiant greičiau įtraukti vietos pramonę ir supaprastinti tiekimo grandines.

    Įgyvendinant programą taip pat planuojama derinti klausimus, susijusius su bandymų infrastruktūra, kibernetiniu saugumu, vietinės gamybos apimtimis ir kritinių technologijų importu. Pastarieji aspektai tampa vis svarbesni, nes dronų sistemose itin reikšmingi ryšio kanalai, navigacija, valdymo programinė įranga ir atsparumas trikdymui.

    Kam reikalingi dronai ir kokie jie būtų?

    Programa orientuota į kelių tipų bepiločius: žvalgybinius, smogiamuosius ir, kaip skelbiama, taip pat galimus bepiločius paviršinius aparatus jūrai. Tikslas – padidinti atgrasymo pajėgumą ir sukurti galimybę greitai kompensuoti nuostolius, jei konfliktas tęstųsi ilgiau nei kelias dienas.

    Tajvanui tai ypač aktualu dėl geografinės padėties ir priklausomybės nuo jūrinių tiekimo maršrutų, o taip pat dėl to, kad Kinija laiko demokratiškai valdomą salą savo teritorija ir nėra atmetusi jėgos panaudojimo scenarijaus. Dronų plėtra šiuo atveju vertinama kaip būdas sustiprinti stebėjimą aplink salą ir didinti kainą bet kokiai eskalacijai.

    Ekspertai pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad bepiločių sistemų efektyvumą lemia ne tik pačių aparatų skaičius, bet ir jų integracija į bendrą gynybos sistemą. Tam reikalingi patikimi ryšio tinklai, atsarginiai valdymo kanalai, mokymai ir aiški logistika, užtikrinanti greitą remontą bei komponentų tiekimą.

  • Švinouščės SGD terminale laivų skaičius panašus, bet trūksta olbrimų: ką tai reiškia dujų tiekimui

    Į Švinouščės SGD terminalą (gazoportą) atplaukė metanovežis „Kool Tiger“ – tai buvo 51 suskystintų gamtinių dujų krovinys šiais metais, o laivas šiame uoste užfiksuotas pirmą kartą. Nors laivų atplaukia beveik tiek pat, kiek pernai, realus atgabento dujų kiekis gali pastebimai mažėti.

    Skirtumą lemia tai, kad terminale beveik nebesimato didžiausių metanovežių, vadinamųjų Q-Flex. Tai apie 210 000–217 000 kubinių metrų SGD talpos laivai, kurie po regazifikacijos atitinka maždaug 124 000 000–128 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų.

    „Kool Tiger“ talpa – apie 174 000 kubinių metrų SGD, o tai po regazifikacijos sudaro maždaug 102 000 000 kubinių metrų dujų. Net jei mažesni laivai atplauktų tokiu pačiu dažniu, vieno reiso atvežamo kiekio skirtumas reiškia, kad bendras metinis rezultatas gali kristi šimtais milijonų kubinių metrų.

    Kodėl pradingo Q-Flex?

    Pagrindinė priežastis siejama su įtampa Persijos įlankoje ir sutrikusia laivyba strategiškai svarbiu maršrutu. Dėl rizikų ir apribojimų Hormūzo sąsiauryje SGD transportas šiuo keliu buvo smarkiai apribotas, o tai tiesiogiai paveikė krovinių srautus iš Kataro.

    Šiemet Švinouščę Q-Flex tipo laivais iš Kataro pasiekė tik keli kroviniai, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai jų buvo gerokai daugiau. Net ir teoriškai pakeitus didžiuosius reisus mažesniais santykiu vienas prie vieno, bendras kiekis vis tiek sumažėtų, nes Q-Flex atgabena daugiau dujų vienu plaukimu.

    Metinis rezultatas gali nepakartoti rekordo

    Praėjusiais metais terminalas priėmė apie 8,3 milijardo kubinių metrų gamtinių dujų – tai buvo rekordas, beveik pasiekiantis objekto techninių galimybių ribą, atsižvelgiant į planinę priežiūrą ir būtinas pertraukas tarp krovinių.

    Dabar prognozuojama, kad šiemet bendras priimtų dujų kiekis gali nesiekti 8 milijardų kubinių metrų, net jei rudenį dalis srautų atsistatytų. Esminė rizika – ne vien laivų skaičius, o tai, kad trūksta didžiausios talpos krovinių, kurie anksčiau reikšmingai kilstelėdavo metinę statistiką.

    Ar tai kelia grėsmę tiekimo saugumui?

    Nepaisant galimai mažesnių SGD pristatymų, situacija dėl tiekimo saugumo vertinama ramiau. Dujų saugyklų užpildymas viršija 90 proc., o tai yra vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje ir suteikia buferį trumpalaikiams logistikos svyravimams.

    Vis dėlto rinkai tai išlieka svarbus signalas: geopolitiniai trikdžiai jūriniuose maršrutuose gali pakeisti ne tik krovinių kryptis, bet ir faktinius dujų kiekius, kuriuos terminalai pajėgia priimti per metus. Tokiais atvejais vien laivų skaičiaus statistika gali klaidinti, jei neįvertinama, kokios talpos laivai atplaukia.

  • „Rolex“ uždirba iš naudotų laikrodžių: sertifikuota programa 2026 metais atnešė apie 340 mln. eurų

    „Rolex“ vis aktyviau paverčia antrinę laikrodžių rinką oficialiu verslu: sertifikuotų naudotų laikrodžių programa „Rolex Certified Pre-Owned“ 2026 metų pirmąjį pusmetį sugeneravo apie 340 mln. eurų pardavimų. Tai daugiau nei dvigubas augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo „EveryWatch“ apžvelgti rinkos duomenys.

    Šis rezultatas svarbus ne tik dėl augimo tempo. Sertifikuotų naudotų „Rolex“ pardavimai aplenkė naujų laikrodžių prekybą vadinamojoje pilkojoje rinkoje, kur 2026 metų pirmąjį pusmetį apyvarta siekė apie 296 mln. eurų ir buvo mažesnė nei metais anksčiau.

    Platesniame kontekste „Rolex“ naudotų laikrodžių rinka taip pat išlieka milžiniška: vien per 2026 metų pirmąjį pusmetį visų naudotų „Rolex“ sandorių vertė, „EveryWatch“ vertinimu, sudarė apie 3,8 mlrd. eurų. Metinė apimtis, pagal prognozes, gali perkopti maždaug 8,8 mlrd. eurų ribą.

    Kaip veikia „Certified Pre-Owned“?

    Sertifikuotos programos esmė paprasta: naudotas laikrodis parduodamas per oficialius partnerius, jam suteikiamas patikros ir autentiškumo patvirtinimas, o pirkėjui siūlomas didesnis saugumo jausmas. Tokia schema leidžia gamintojui dalį antrinės rinkos maržos perkelti į kontroliuojamą kanalą.

    Rinkos analitikai pastebi, kad sertifikavimas dažnai reiškia ir aukštesnę galutinę kainą. „WatchCharts“ skaičiavimais, priemoka už sertifikuotą „Rolex“ pas skirtingus pardavėjus gali siekti nuo maždaug 12,6 proc. iki beveik 32 proc., o vidutinė sandorio suma programoje yra didesnė nei analogiškų nesertifikuotų laikrodžių.

    Praktikoje tai reiškia, kad patyrę kolekcininkai, turintys savo laikrodininką ir gebantys patikrinti mechanizmą, ne visada bus tokios programos taikinys. Tačiau pirkėjui, kuris nori naudoto laikrodžio be rizikos ir be gilaus įsitraukimo į rinkos niuansus, papildomas mokestis gali atrodyti racionalus.

    Modelių trūkumas kuria paklausą

    Vienas ryškiausių antrinės rinkos dėsnių – kai konkretus modelis dingsta iš oficialaus katalogo, jo paklausa ir kaina neretai šokteli. „EveryWatch“ duomenys rodo, kad po raudonai mėlyno GMT-Master II, geriau žinomo kaip „Pepsi“, pasitraukimo, naudotų šios versijos laikrodžių pardavimai išaugo apie 60 proc. per metus.

    Tokios situacijos „Rolex“ leidžia uždirbti tarsi antrą kartą: pirmiausia iš naujo laikrodžio pardavimo, o vėliau – iš jo istorijos ir paklausos antrinėje rinkoje, ypač kai sandoris įvyksta per sertifikuotą kanalą.

    Jaunesni pirkėjai renkasi alternatyvas

    Vis dėlto „Rolex“ dominavimas antrinėje rinkoje nebėra toks ryškus kaip pandemijos laikotarpiu. Platformos „Chrono24“ pateikiamuose rinkos vertinimuose „Rolex“ dalis sandoriuose sumažėjo iki maždaug 30,5 proc., kai piko metu ji buvo viršijusi 44 proc. ir dabar priartėjo prie iki 2019 metų buvusio lygio.

    Įdomūs ir vartotojų įpročiai: jaunesni nei 30 metų pirkėjai, kurie anksčiau „Rolex“ skirdavo apie pusę savo laikrodžių biudžeto, pastaruoju metu didesnę dalį lėšų nukreipia į „Cartier“ ir „Patek Philippe“. Tai signalizuoja, kad prestižo rinka diversifikuojasi, o klasikinė „Rolex“ sportinė estetika nebe visiems yra vienintelis statuso pasirinkimas.

    Ekspertų vertinimu, sertifikuotų naudotų laikrodžių programos pramonėje tampa struktūriniu pokyčiu: jos mažina neaiškumą pirkėjui ir didina gamintojų kontrolę kainodaroje. „Rolex“ atvejis rodo, kad antrinė rinka iš „papildomo“ kanalo vis labiau virsta lygiaverte strategijos dalimi.

  • Vienas incidentas – dešimtys bylų: kodėl koordinacijos stoka lėtina kovą su kibernetiniais nusikaltėliais

    Vienas kibernetinis incidentas gali virsti dešimtimis atskirų pranešimų skirtingiems policijos ir prokuratūros padaliniams. Tokia fragmentacija lėtina tyrimus, dubliuoja darbą ir suteikia nusikaltėliams laiko paslėpti pėdsakus bei išgryninti lėšas.

    Apie tai viešai kalbanti teisės ir kibernetinio saugumo ekspertė prof. Agnieszka Gryszczyńska pabrėžia, kad didžioji dalis kibernetinių nusikaltimų šiandien yra organizuotų, tarptautinių grupių darbas. Tai reiškia, kad tyrimams vis dažniau reikia ne pavienių veiksmų, o centralizuoto, greitai sujungiamo vaizdo.

    Kur dingsta laikas?

    Praktikoje tas pats nusikaltimas gali būti registruojamas kaip atskiros bylos pagal nukentėjusiųjų vietą, skirtingus pranešimus ar skirtingus epizodus. Kai tyrimai išsiskaido, pareigūnams sunkiau matyti bendrą schemą, o duomenų rinkimas ir sprendimai dėl veiksmų ima kartotis keliose institucijose.

    „Turime siekti geresnės koordinacijos pradiniame etape ir jungti procesus, kai iš esmės kalbame apie tą patį veiksmą ar tą pačią grupę“, – sakė prof. Agnieszka Gryszczyńska.

    Ekspertė atsargiai vertina planus jungti kibernetinių nusikaltimų tyrimo pajėgas su kitomis kriminalinės policijos struktūromis, jei prieš tai nėra aiškių efektyvumo vertinimų. Tuo pačiu ji akcentuoja, kad būtina stiprinti ir regioninius padalinius, nes elektroniniai įrodymai vis dažniau reikalingi net bylose, kurios nėra „grynos“ kibernetinės.

    Elektroniniai įrodymai ir pinigų pėdsakas

    Didelė dalis šiuolaikinių atakų yra orientuota į pinigus: nuo sukčiavimo iki išpirkos reikalaujančių atakų. Todėl tyrimuose itin svarbi prieiga prie elektroninių duomenų, ypač telekomunikacijų informacijos ir finansinių srautų, kurie leidžia identifikuoti tarpininkus ir galutinius gavėjus.

    „Tik laikydamiesi principo sekti pinigus galime pasiekti nusikaltėlius ir kartu susigrąžinti lėšas nukentėjusiems“, – sakė prof. Agnieszka Gryszczyńska.

    Ši kryptis glaudžiai susijusi ir su praktiniais teisėkūros klausimais: kaip greitai gauti duomenis, kaip juos apsaugoti, kaip užtikrinti jų tinkamumą teisme ir kaip standartizuoti tarpžinybinį bendradarbiavimą, kai nusikaltimas peržengia vienos savivaldybės ar net vienos valstybės ribas.

    Spoofingas ir klaidingi pranešimai

    Dar vienas iššūkis – masiniai klaidingi pranešimai ir vadinamieji kaskadiniai „aliarmai“, kai vienu metu informuojami šimtai ar tūkstančiai objektų. Tokiais atvejais esminis tikslas yra sukurti vieną koordinuojamą tyrimą, o ne šimtus atskirų procesų, kuriuose išsiskaido pajėgos.

    Ekspertė atkreipia dėmesį ir į spoofingo problemą, kai sukčiai apsimeta patikimais numeriais ar institucijomis. Nuo 2023 metais įsigaliojęs reguliavimas dėl piktnaudžiavimo elektroninių ryšių srityje numato pareigas ryšio operatoriams, įskaitant spoofingo skambučių blokavimą, tačiau praktikoje kova su šiuo reiškiniu išlieka nuolatinė lenktynė su nusikaltėlių prisitaikymu.

    Augant incidentų skaičiui, didžiausią vertę įgauna greitas epizodų sujungimas, vieninga įrodymų rinkimo taktika ir specializuotų pareigūnų pajėgumai analizuoti skaitmeninį pėdsaką. Priešingu atveju vienas nusikaltimas ir toliau virs dešimtimis bylų, o valstybės reakcija bus lėtesnė nei nusikaltėlių veiksmai.