CP v2

Category: Technologijos

  • Trumpo DI priežiūros pažadas braška: Baltieji rūmai sugriežtino „Anthropic“ modelių naudojimą

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, dar visai neseniai žadėjusi lengvą ir inovacijų nestabdantį dirbtinio intelekto (DI) reguliavimą, per kelias savaites atsidūrė priešingoje barikadų pusėje. Baltieji rūmai paskutinę minutę įvedė naujus apribojimus bendrovei „Anthropic“ ir jos pažangiausiems DI modeliams.

    Sprendimas sukėlė nerimą technologijų sektoriuje: pramonės atstovai ir politikos ekspertai abejoja, ar deklaruotas savanoriškas modelių patikros mechanizmas iš tiesų išliks savanoriškas. Įvykiai rodo, kad DI priežiūra gali virsti nenuosekliu, atskirais atvejais paremtu režimu.

    Kas pasikeitė per dvi savaites

    Birželio 2 dieną pasirašytas Baltųjų rūmų dokumentas turėjo nustatyti sistemą, pagal kurią didžiosios technologijų bendrovės savanoriškai pateiktų naujus pažangius DI sprendimus patikrai likus 30 dienų iki planuojamo išleidimo. Toks modelis buvo pristatytas kaip kompromisas tarp nacionalinio saugumo ir konkurencingumo, ypač varžantis su Kinija.

    Tačiau praėjusią savaitę, remiantis su saugumu susijusiais argumentais, administracija priėmė sprendimą, kuris prilygo staigiam įsikišimui į produkto platinimą. „Anthropic“ pranešė buvusi priversta beveik be įspėjimo apriboti prieigą prie naujausių modelių, įskaitant „Fable 5“ ir „Mythos 5“.

    Eksporto kontrolė ir prieiga už JAV ribų

    Vienas esminių pokyčių yra tai, kad naujasis federalinis nurodymas riboja prieigą prie pažangiausių „Anthropic“ modelių užsienio piliečiams. Tai savo esme primena eksporto kontrolės priemones, kurios paprastai taikomos jautrioms technologijoms ir strateginėms prekėms.

    Technologijų sektoriaus atstovai įspėja, kad tokie ribojimai gali turėti šalutinį poveikį: JAV gali tapti mažiau patraukli vieta tarptautiniams DI tyrėjams ir inžinieriams, o talentai bei investicijos gali persiskirstyti į kitas jurisdikcijas. Tokiu atveju nukentėtų ir JAV siekis išlaikyti lyderystę DI srityje.

    Kritika dėl nenuoseklumo ir politizavimo

    Politikos analitikai ir pramonės lobistai pabrėžia, kad nenuoseklūs, paskutinės minutės sprendimai kuria didžiulį neapibrėžtumą. Jei įmonės bet kurią akimirką gali būti priverstos stabdyti produkto prieinamumą, DI kūrimas ir diegimas tampa priklausomas ne nuo aiškių standartų, o nuo momentinių sprendimų.

    „Akivaizdu, kad Trumpo administracijoje pasikeitė DI nuotaika, o prioritetai, regis, persislinko į tai, kad pirmiausia būtų spaudžiama „Anthropic“, – sakė R Street Institute atstovas Adamas Thiereris.

    „Pereiti nuo standartais ar įstatymais grįsto požiūrio prie situacijos, kur svarbiausia tampa ryšiai ir sprendimų priėmėjų nuomonė apie įmonę, reiškia politizuoti visą industriją“, – sakė Abundance Institute DI politikos vadovas Neilas Chilsonas.

    „JAV bendradarbiauja su DI industrijos lyderiais, kad suderintų pažangiausias inovacijas su nacionalinio saugumo interesais, kurie svarbūs ir mūsų sąjungininkams“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai.

    „Anthropic“ atstovas komentarų šiuo metu nepateikė. Tuo pat metu administracijos viduje, anonimiškai kalbėję pareigūnai pripažįsta, kad užsitęsęs konfliktas reikštų precedentą, kai kiekvienas naujas modelis praktiškai turėtų prašyti valdžios leidimo būti išleistas.

    Artimiausios dienos parodys, ar apribojimai bus greitai sušvelninti, ar taps nauju standartu, kurį Baltieji rūmai pritaikys ir kitoms įmonėms. Rinka šią situaciją stebi kaip testą: ar JAV DI politika liks prognozuojama, ar taps priklausoma nuo ad hoc sprendimų, galinčių keisti žaidimo taisykles per vieną savaitgalį.

  • Prancūzijos žvalgyba atsisako „Palantir“: DGSI duomenų analizę patikės „ChapsVision“

    Prancūzijos žvalgyba atsisako „Palantir“: DGSI duomenų analizę patikės „ChapsVision“

    Prancūzijos vidaus žvalgybos tarnyba DGSI pranešė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV duomenų analizės ir stebėsenos technologijų bendrove „Palantir“. Tarnyba ketina pereiti prie Prancūzijoje sukurtos platformos, kurią tieks vietos bendrovė „ChapsVision“.

    Apie sprendimą viešai paskelbta prieš vieną didžiausių šalies technologijų renginių, kai diskusijos dėl skaitmeninio suverenumo Europoje tapo ypač aktyvios. Prancūzijos pareigūnai pabrėžia, kad jautrių valstybės funkcijų technologinė priklausomybė nuo užsienio tiekėjų turi būti mažinama.

    DGSI su „Palantir“ dirbo nuo 2016 metų, o sutartis buvo pratęsta 2025 metais ir turėjo galioti iki 2028 metų. Vis dėlto dabar pasirinktas kitoks kelias, o „ChapsVision“ įvardijama kaip sprendimas, galintis pakeisti iki šiol naudotas JAV tiekėjo sistemas.

    „DGSI pasirinko „ChapsVision“, kad pakeistų amerikiečių milžinę „Palantir“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Europos institucijos ir nacionalinės vyriausybės pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie rizikas, susijusias su kritinės reikšmės IT tiekėjais iš už Europos ribų. Jautriausiose srityse tai apima ne tik debesijos paslaugas ar socialines platformas, bet ir DI taikymą, duomenų integravimą bei operatyvinę analitiką.

    „ChapsVision“ jau buvo įtraukta į ankstesnes iniciatyvas, kuriomis siekta stiprinti Prancūzijos saugumo institucijų technologinę bazę. Panašias alternatyvas, remiantis viešai skelbtais sprendimais, pradeda rinktis ir kitos Europos šalys, kurios ieško vietinių arba europinių tiekėjų jautrioms analizės užduotims.

    „Palantir“ savo pozicijoje teigė, kad sutartis su DGSI esą išlieka galioti, o bendradarbiavimas tęsiamas pagal esamus įsipareigojimus. Bendrovė taip pat nurodė, kad laikosi saugumo, duomenų apsaugos, atitikties reikalavimų ir skaidrumo principų.

    Sprendimas Prancūzijoje signalizuoja platesnę kryptį: Europos šalys vis aktyviau vertina, kas valdo jų jautriausius duomenų srautus ir analitines sistemas. Artimiausiu metu panašūs pasirinkimai gali turėti įtakos viešiesiems pirkimams, technologijų ekosistemai ir konkurencijai tarp JAV ir Europos tiekėjų saugumo sektoriuje.

  • Europos Parlamentas panaikino italų europarlamentaro neliečiamybę: tyrimas dėl „Huawei“ kyšių

    Europos Parlamentas panaikino italų europarlamentaro neliečiamybę: tyrimas dėl „Huawei“ kyšių

    Europos Parlamentas Strasbūre balsavimu panaikino italų centro dešinės europarlamentaro Fulvio Martusciello parlamentinę neliečiamybę. Tai atveria kelią Belgijos teisėsaugai tęsti tyrimą dėl galimos korupcijos, siejamos su Kinijos technologijų bendrove „Huawei“.

    Belgijos tyrėjai aiškinasi įtarimus, kad Europos Parlamente galėjo būti vykdoma aktyvi korupcija, klastojami dokumentai ir galimai plaunami pinigai. Prokuratūra nurodo, kad galimas neteisėtas poveikis būtų buvęs naudingas „Huawei“, o pati bendrovė šiuos kaltinimus neigia.

    Kas sprendžiama panaikinus neliečiamybę

    Parlamentinė neliečiamybė pati savaime nereiškia kaltės pripažinimo, tačiau ji riboja nacionalinių institucijų galimybes atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Panaikinus apsaugą, Belgijos prokuratūra gali pilnai taikyti įprastas procedūras, įskaitant apklausas ir papildomų finansinių srautų patikrą.

    Prieš balsavimą F. Martusciello kreipėsi į kolegas, teigdamas, kad prokurorų įtarimai paremti aplaidumu ir paviršutiniškumu. Jis aiškino, kad banko pervedimai, kuriuos tyrėjai sieja su „Huawei“, esą buvo paskolos grąžinimas, o pats politikas neigė bet kokius pažeidimus.

    Kiti europarlamentarai neliečiamybę išsaugojo

    Tuo pačiu balsavimu Europos Parlamentas nusprendė nepanaikinti neliečiamybės dar trims europarlamentarams iš Maltos, Italijos ir Bulgarijos. Sprendimas priimtas atsižvelgus į teisininkų išvadą, kad pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti analogiškam tyrimo išplėtimui jų atžvilgiu.

    Ši byla vyksta jautriame kontekste, kai ES institucijos vis griežčiau vertina interesų konfliktus ir lobistinę veiklą, ypač susijusią su geopolitinę riziką keliančiomis technologijomis. Pastaraisiais metais didesnis dėmesys skiriamas ryšiams su trečiųjų šalių įmonėmis, jų įtakos bandymams ir skaidrumo užtikrinimui priimant sprendimus.

    Tyrimą lydi kritika dėl klaidų

    Kartu europarlamentarai viešai reiškė nepasitenkinimą dėl, jų vertinimu, tyrime pasitaikiusių Belgijos institucijų klaidų. Tarp minėtų epizodų buvo atvejai, kai veiksmai priskirti ne tam asmeniui dėl sutampančių pavardžių, taip pat situacijos, kai procedūros pradėtos neįvertinus, ar asmuo tuo metu išvis turėjo europarlamentaro statusą.

    Vis dėlto šie nesklandumai nepanaikina pagrindinio klausimo, kurį dabar turės atsakyti tyrimas: ar Europos Parlamente buvo mėginta daryti neteisėtą įtaką sprendimams, o jei taip, kokie asmenys ir kokiais kanalais galėjo būti įtraukti.

  • „PKP Intercity“ hibridinis „Impuls 3“ jau bandymuose: paaiškėjo, kada veš keleivius

    „PKP Intercity“ hibridinis „Impuls 3“ jau bandymuose: paaiškėjo, kada veš keleivius

    Pirmasis „PKP Intercity“ hibridinis traukinys „Impuls 3“ atvyko į bandymus Lenkijoje ir žengė svarbų žingsnį link reguliarių reisų. Sąstatas pristatytas į bandomąjį geležinkelio ruožą netoli Žmigrodo, kur tikrinami saugos, patikimumo ir dinaminių savybių parametrai.

    Bandymų programa yra būtina, kad traukinys gautų leidimus vežti keleivius viešaisiais maršrutais. Iki važiavimo su keleiviais tikrinami stabdymo, triukšmo, energijos sąnaudų, elektronikos bei ryšio sistemų veikimo režimai, taip pat elgsena skirtingomis apkrovomis.

    „Impuls 3“ išsiskiria dviguba trauka: elektrifikuotuose ruožuose jis gali važiuoti iki 160 kilometrų per valandą greičiu, o ten, kur kontaktinio tinklo nėra, naudojamas vidaus degimo variklis, leidžiantis pasiekti iki 120 kilometrų per valandą. Toks sprendimas laikomas tarpine grandimi ten, kur pilna elektrifikacija dar neįgyvendinta.

    „PKP Intercity“ šiuos traukinius užsakė iš gamintojo „Newag“ pagal 2024 metais pasirašytą sutartį. Bendra 35 hibridinių sąstatų kontrakto vertė siekia apie 770 000 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų pagal pastarųjų metų vidutinius valiutų kursus.

    Vežėjas skelbia, kad pirmuosius hibridinius traukinius planuoja pradėti eksploatuoti 2027 metų pradžioje. Tikslas yra pagerinti susisiekimą tarp mažesnių miestų ir didžiųjų centrų maršrutuose, kuriuose dalis linijų dar nėra elektrifikuota, taip išplečiant tolimųjų reisų pasiekiamumą.

    Planuojama, kad „Impuls 3“ bus pritaikytas šiuolaikiniams kelionės poreikiams: numatytos elektros jungtys ir USB prievadai, kondicionavimas, taip pat patogumai ilgesnėms kelionėms. Sąstate suplanuota 179 sėdimos vietos dviejose klasėse, iš jų 21 pirmojoje klasėje.

    Komforto paketą papildys prekybos automatai su gėrimais ir užkandžiais, staleliai, tylos zona ir sprendimai, skirti geresniam prieinamumui žmonėms su negalia. Tokie elementai tampa nauju standartu Europos tolimojo susisiekimo traukiniuose, nes keleiviai vis dažniau tikisi ne tik greičio, bet ir darbo bei poilsio sąlygų kelyje.

  • „RegioJet“ grįžta į Lenkiją? Vežėjas apsisprendė ir atšaukė visus prašymus dėl maršrutų

    „RegioJet“ grįžta į Lenkiją? Vežėjas apsisprendė ir atšaukė visus prašymus dėl maršrutų

    Čekijos geležinkelių vežėjas „RegioJet“ artimiausiu metu neplanuoja sugrįžti į Lenkijos vidaus rinką. Nors bendrovė buvo pateikusi paraiškas dėl važiavimo keliuose populiariuose maršrutuose, vėliau jų atsisakė ir atšaukė visus prašymus.

    Tokie veiksmai užgesino anksčiau kilusias spėliones, kad nuo naujo traukinių tvarkaraščio, įsigaliosiančio gruodžio mėnesį, geltonieji „RegioJet“ sąstatai vėl važinės Lenkijos miestuose. Vežėjas buvo prašęs galimybių kursuoti, be kita ko, kryptimis į Poznanę, Vroclavą, Ščeciną ir Krokuvą.

    Paraiškų nagrinėjimo procese dalis pageidavimų nebuvo patenkinti, o daliai maršrutų buvo siūlomi mažiau patrauklūs laiko langai. Tokiais atvejais komerciniams reisams tampa sunkiau konkuruoti, nes keleiviai dažniausiai renkasi patogiausią išvykimo laiką ir trumpiausią kelionės trukmę.

    „RegioJet“ sprendimą patvirtino bendrovės atstovas spaudai Lukašas Kubatas, informaciją perduodamas Lenkijos naujienų agentūrai PAP. Tai reiškia, kad bent artimiausioje perspektyvoje bendrovė apsiribos tarptautiniais reisais į Lenkiją, o ne bandys iš naujo įsitvirtinti vidaus maršrutuose.

    „Šiuo metu neplanuojame grįžti į Lenkijos vidaus rinką ir atšaukėme visus pateiktus prašymus“, – sakė Lukašas Kubatas.

    „RegioJet“ Lenkijoje jau buvo bandęs konkuruoti su nacionaliniu vežėju PKP Intercity, tačiau startas nebuvo sklandus. Susidūrus su tvarkaraščių pokyčiais ir maršrutų ribojimais, dalį susidariusių spragų vėliau užpildė PKP Intercity, o „RegioJet“ galiausiai pasitraukė iš vidaus reisų.

    Lenkijos geležinkelių rinka pastaraisiais metais išlieka patraukli, tačiau joje didelę reikšmę turi infrastruktūros valdytojo skiriami pajėgumai ir konkurencingi laiko langai. Be jų net ir stiprią kainodarą siūlantys privatūs vežėjai rizikuoja nesurinkti pakankamo keleivių srauto ir patirti nuostolių.

  • DI daro ką nori, o teisė tai leidžia? Ekspertas perspėja: kas keičiasi įsigaliojus ES AI aktui

    DI daro ką nori, o teisė tai leidžia? Ekspertas perspėja: kas keičiasi įsigaliojus ES AI aktui

    Dar visai neseniai dirbtinis intelektas daugeliui atrodė kaip tolima vizija, o šiandien jis jau tapo kasdieniu įrankiu paieškai, mokymuisi, kūrybai ir darbui. Kartu auga ir rizikos: nuo apgaulingų „deepfake“ vaizdų iki klaidinančių patarimų, galinčių turėti realių pasekmių. Todėl vis dažniau keliama klausimas, ar teisinis reguliavimas spėja paskui technologijas.

    Europos Sąjunga 2024 metais priėmė ir 2024 metų rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo dirbtinio intelekto aktas, dar vadinamas AI aktu. Tai reglamentas, kuris taikomas tiesiogiai visose ES šalyse ir turi sukurti aiškesnes taisykles, kada DI galima naudoti laisvai, kada būtinos papildomos pareigos, o kada tam tikra praktika apskritai draudžiama.

    Kas iš esmės keičiasi?

    AI aktas remiasi rizikos logika: kuo didesnė grėsmė žmonių saugumui ar pagrindinėms teisėms, tuo griežtesni reikalavimai. Reglamente numatytas ypač pavojingų DI praktikų draudimų rinkinys, taip pat išskiriami aukštos rizikos DI sprendimai, kuriems taikomi atitikties, dokumentavimo, skaidrumo ir priežiūros reikalavimai.

    Ne visos taisyklės pradeda galioti vienu metu. Dalis nuostatų numatytos taikyti etapais per 6, 12, 24 ar 36 mėnesius, kad institucijos ir verslas spėtų pasiruošti, o priežiūros mechanizmai būtų įdiegti realiai, o ne tik popieriuje.

    Draudimai, priežiūra ir baudos

    Reglamentas numato, kad ES mastu ribojamos praktikos, laikomos ypač pavojingomis, pavyzdžiui, manipuliacinės technologijos ar tam tikros formos masinis žmonių sekimas, jei jos pažeidžia pagrindines teises. Tuo pat metu daugeliui kasdienių DI pritaikymų nėra nustatomi draudimai, tačiau atsiranda pareiga užtikrinti skaidrumą, ypač kai turinys generuojamas automatiškai.

    Priežiūros dalyje akcentuojama atsakomybė: vien tai, kad sprendimą pasiūlė DI, savaime neatleidžia nuo pareigos įvertinti rezultatą. Praktikoje tai reiškia, kad organizacijos, diegiančios DI, turi turėti aiškias taisykles, kas tikrina išvadas, kaip valdoma rizika ir kaip užkertamas kelias diskriminacijai ar klaidingiems sprendimams.

    Didžiausios rizikos: duomenys, darbas ir sveikata

    Teisininkai ir duomenų apsaugos specialistai pabrėžia, kad viena aktualiausių problemų yra vadinamasis „shadow“ DI, kai darbuotojai, neturėdami aiškių vidinių taisyklių, į viešus įrankius suveda konfidencialią informaciją. Tokie atvejai gali virsti tiek komercinių paslapčių praradimu, tiek asmens duomenų apsaugos pažeidimais, kurie pagal BDAR gali užtraukti reikšmingas sankcijas.

    Darbo rinkoje DI vis dažniau naudojamas atrankoje, produktyvumo stebėjime ar kandidatų vertinime. Tačiau automatizuotas sprendimų priėmimas turi ribas, nes BDAR numato papildomas asmens teisių apsaugas, kai sprendimai daro reikšmingą poveikį žmogui. Todėl organizacijoms neužtenka vien įsigyti įrankį: būtina turėti žmogaus kontrolę ir aiškią atsakomybę.

    Ypač jautri sritis yra sveikata, kai žmonės DI patiki tyrimų duomenis ar ieško diagnozių. Net jei įrankis pateikia įtikinamą atsakymą, tai nėra medicininė konsultacija, o neteisingi patarimai gali būti pavojingi. Teisinė atsakomybė tokiais atvejais priklauso nuo konkrečių aplinkybių: ar tai medicininės paskirties sistema, ar bendro pobūdžio pokalbių įrankis, kaip ji reklamuojama ir kokie įspėjimai pateikiami vartotojui.

    Autorystė ir turinys: kur prasideda ribos?

    Augant generuojamo turinio kiekiui, aštrėja diskusijos dėl autorinių teisių ir mokymo duomenų. ES teisėje jau yra mechanizmai, leidžiantys teisių turėtojams tam tikrais atvejais pareikšti prieštaravimą dėl jų kūrinių naudojimo tekstų ir duomenų gavybai, o AI aktas papildo tai pareigomis, susijusiomis su modelių skaidrumu ir politika, kaip gerbiami teisių turėtojų pasirinkimai.

    Ekspertai pabrėžia paprastą principą: DI yra įrankis, o už jo panaudojimą ir pasekmes atsako žmogus ar organizacija. Todėl svarbiausia tampa ne tik technologinis efektyvumas, bet ir procesai: duomenų higiena, rizikos vertinimas, aiškios taisyklės darbuotojams, bei kontrolė, kad automatiškai sugeneruotas turinys nepažeistų kitų teisių.

    Reguliavimas, nors ir ambicingas, laikomas tik pradžia. Tikėtina, kad artimiausiais metais daugės praktinių gairių, išaiškinimų ir priežiūros praktikos, kuri parodys, kaip AI aktas veiks realiame gyvenime ir kokias klaidas brangiausiai kainuos daryti pirmiesiems.

  • „InPost“ meta iššūkį „Allegro“: į „InPost Mobile“ atkeliauja DI pirkinių asistentas „Von Halsky“

    „InPost“ meta iššūkį „Allegro“: į „InPost Mobile“ atkeliauja DI pirkinių asistentas „Von Halsky“

    Lenkijos siuntų ir paštomatų operatorė „InPost“ plečia savo mobiliosios programėlės „InPost Mobile“ galimybes ir vis ryškiau taikosi į e. prekybos rinką. Bendrovė pranešė, kad į programėlę diegia DI pirkinių asistentą „Von Halsky“, kuris turi padėti greičiau rasti prekes ir atlikti pirkimą neišeinant iš vienos aplikacijos.

    Apie naują funkciją viešai kalbėjo „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska. Pasak bendrovės, funkcija palaipsniui bus prieinama visiems „InPost Mobile“ naudotojams, kurių skaičius siekia apie 17 mln., o prieš tai sprendimas kelis mėnesius buvo testuojamas beta režimu su pasirinkta vartotojų grupe.

    Kaip veiks „Von Halsky“?

    Asistentas programėlėje pasiekiamas per atskirą ikoną ir leidžia užduoti klausimus natūralia kalba, pavyzdžiui, paprašyti surasti knygą konkrečia tema ar pasiūlyti tinkamiausią pirkinį pagal poreikius. Sistema peržiūri parduotuvių, siūlančių apsipirkimą su „InPost“, pasiūlymus ir pateikia rekomendacijas.

    Esminė idėja yra apsipirkimo procesą sutalpinti į vieną vietą: nuo prekės paieškos ir pasirinkimo iki užsakymo bei pristatymo valdymo. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai logistikos ir mokėjimų ekosistemas turinčios įmonės siekia tapti pilno ciklo prekybos platformomis.

    Įdiegimas vyks etapais

    „InPost“ nurodo, kad DI asistento diegimas vyks palaipsniui ir priklausys nuo programėlės versijos. Praktikoje tai reiškia, kad net atnaujinus „InPost Mobile“ ne visi vartotojai funkciją pamatys iškart, nes prieiga gali būti įjungiama nuosekliai skirtingoms naudotojų grupėms.

    Toks diegimo modelis dažnai taikomas technologijų bendrovėse, kai naujos funkcijos išleidžiamos etapais siekiant stebėti stabilumą, apkrovas ir vartotojų elgseną. Tai leidžia greičiau koreguoti sprendimą, jei paaiškėja trūkumų ar kyla nenumatytų saugumo bei kokybės klausimų.

    Kova dėl e. prekybos pirkėjo

    Naujasis asistentas rodo „InPost“ ambicijas konkuruoti ne vien logistikos, bet ir apsipirkimo patirties srityje, kur dominuoja didžiosios e. prekybos platformos. Lenkijos rinkoje panašius įrankius jau diegia ir „Allegro“, todėl DI funkcijos gali tapti dar vienu konkurenciniu argumentu kovoje dėl pirkėjų dėmesio.

    Pastaruoju metu e. prekyboje DI sprendimai vis dažniau naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, greitesnei paieškai, klausimų atsakymams apie prekes ir sklandesniam pirkimo keliui. Vartotojams tai gali reikšti patogesnį apsipirkimą, o verslui – didesnę konversiją ir mažesnę klientų aptarnavimo apkrovą.

    Kol kas „InPost“ neatskleidžia detalių, kokiu mastu „Von Halsky“ personalizuos pasiūlymus ir kokius duomenis naudos rekomendacijoms, tačiau tokie klausimai tampa vis svarbesni didėjant DI naudojimui. Vartotojų pasitikėjimas čia dažnai priklauso nuo aiškių privatumo taisyklių ir skaidraus paaiškinimo, kaip veikia rekomendacijų logika.

  • Ukraina įveda premijas kariams: iki 2 950 eurų per mėnesį ir išmokos už belaisvius

    Ukraina įveda premijas kariams: iki 2 950 eurų per mėnesį ir išmokos už belaisvius

    Ukrainos Vyriausybė patvirtino bandomąją dvejų metų programą, kuria keičiamas karių ir kitų saugumo struktūrų dalyvių finansinis skatinimas kovos veiksmuose. Numatytos tiek papildomos mėnesinės išmokos už laiką fronte, tiek vienkartinės premijos už konkrečiai įvykdytas užduotis.

    Programoje dalyvauja ne tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bet ir kitos valstybės saugumo grandys, įskaitant Nacionalinę gvardiją, pasienio apsaugą, policiją bei specialiąsias tarnybas. Numatyta, kad taisyklės taikomos ir užsieniečiams bei asmenims be pilietybės, jei jie tarnauja pagal sutartį.

    Vienas daugiausiai diskusijų sukėlusių sprendimų yra vienkartinė premija už priešo kario paėmimą į nelaisvę. Ji siekia 100 000 grivinų, tai yra apie 2 250 eurų, o suma turi būti padalijama visiems operacijos dalyviams pagal nustatytą proporciją.

    Kartu numatyta išmoka ir už priešo kario nukovimą mūšyje: 15 000 grivinų, arba apie 340 eurų. Išmokėjimui keliama sąlyga, kad įvykis būtų tinkamai užfiksuotas ir patvirtintas, o praktikoje tai dažniausiai reiškia įrodymus vaizdo įrašu ar kitu dokumentavimu.

    Mėnesinių priedų logika susieta su realiu laiku kovos zonoje. Už tiesioginį dalyvavimą kovos veiksmuose karys gali gauti iki 100 000 grivinų per mėnesį, tai yra apie 2 250 eurų, o suma skaičiuojama proporcingai pagal praleistas dienas.

    Atskiri tarifai numatyti veiksmams kontaktinėje linijoje ir pirmojoje linijoje. Ten priedai gali siekti iki 170 000 grivinų per mėnesį, arba apie 3 820 eurų, o kai kurioms užduotims įvesta ir dienos norma už šturmo operacijas, kuri, priklausomai nuo intensyvumo, gali siekti nuo maždaug 450 iki 900 eurų per dieną.

    Priemokos numatytos ir vadovavimo grandžiai bei instruktoriams. Kovos veiksmams vadovaujantis personalas gali pretenduoti į 50 000 grivinų per mėnesį, arba apie 1 120 eurų, o instruktoriams siūlomi 15 000–30 000 grivinų priedai, tai yra apie 340–670 eurų.

    Įvesta ir bendrų išmokų „lubų“ taisyklė: vienam asmeniui bendra suma negali viršyti 460 000 grivinų per mėnesį, tai yra apie 10 350 eurų. Taip pat numatyta, kad jei žmogus atitinka kelis kriterijus, mokama ne viskas kartu, o didžiausia priklausanti išmoka.

    Programoje atsirado ir su poilsiu susijęs mechanizmas: kariams turėtų priklausyti viena laisva diena už kas dvi dienas, praleistas pirmojoje linijoje, tačiau galutinį sprendimą lems vado sprendimas ir operacinė situacija. Ukraina tikisi, kad nauja motyvavimo schema padidins kovinių užduočių vykdymo efektyvumą ir, be kita ko, paskatins dažniau paimti belaisvių, kurie vėliau galėtų būti naudojami apsikeitimui.

    Teisės aktai įsigaliojo nuo paskelbimo dienos, o dalis naujų išmokų pradedama taikyti nuo 2026 metų birželio 1 dienos. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui Vyriausybė planuoja įvertinti rezultatus ir spręsti, ar sistemą perkelti į nuolatinį reguliavimą.

  • JAV Guame skelbia milžinišką bazės pertvarką: „Tutor Perini“ kontraktas siekia apie 600 mln. eurų

    JAV Guame skelbia milžinišką bazės pertvarką: „Tutor Perini“ kontraktas siekia apie 600 mln. eurų

    Jungtinės Valstijos paskelbė apie vieną didžiausių pastarųjų metų infrastruktūros modernizavimo projektų Guame – Ramiojo vandenyno regione strategiškai svarbioje saloje. Atnaujinimai skirti padidinti karinės bazės patikimumą, saugumą ir atsparumą ekstremaliems orams bei galimiems trikdžiams.

    Guamas – JAV teritorija Mikronezijoje, laikoma vienu svarbiausių logistikos ir operacijų taškų Ramiajame vandenyne. Čia veikia Apra uostas, aptarnaujantis didelius laivus, taip pat infrastruktūra povandeniniams laivams ir aerodromai, pritaikyti sunkiesiems orlaiviams.

    Didžiausia projekto dalis – elektros tiekimo sistemos pertvarka, apimanti svarbius objektus, tarp jų Naval Base Guam, Polaris Point ir Naval Magazine Guam. Pagrindinis tikslas – sumažinti gedimų riziką ir užtikrinti, kad kritinė infrastruktūra išliktų veikianti net esant stichijoms ar kitoms krizėms.

    Darbus laimėjo „Tutor Perini“, o sutarties vertė siekia apie 600 mln. eurų. Projektas numato antžeminių elektros linijų pakeitimą požemine sistema, kabelius klojant specialiuose betoniniuose kanaluose, taip pat keturių pastočių modernizavimą ir valdymo bei ryšio sprendimų atnaujinimą.

    Požeminiai tinklai Guame laikomi kritiškai svarbiais dėl dažnų taifūnų ir su klimato kaita siejamų ekstremalių reiškinių, kurie gali pažeisti antžeminę infrastruktūrą. Kartu tai atitinka platesnę tendenciją – karinių objektų atsparumo didinimą, kai energetika, ryšiai ir valdymas traktuojami kaip vienas svarbiausių saugumo elementų.

    Pagal paskelbtą grafiką pirmiausia numatyta projektavimo fazė, kuri planuojama iki 2026 metų rugpjūčio, o statybų startas – 2027 metų balandį. Užbaigti modernizavimą planuojama 2031 metų birželį, tai rodo darbų mastą ir techninį sudėtingumą.

    Projektą ketinama įgyvendinti kartu su vietos partnere „Black Construction“, kuri Guame dirba ne vienerius metus. Toks modelis leidžia derinti didelės tarptautinės rangovės pajėgumus su vietos patirtimi, reikalinga logistikai, leidimams ir darbams salos sąlygomis.

  • Lenkija ruošia itin greitus traukinius: „PESA“ ir „Hitachi Rail“ jungiasi dėl PKP Intercity konkurso

    Lenkija ruošia itin greitus traukinius: „PESA“ ir „Hitachi Rail“ jungiasi dėl PKP Intercity konkurso

    Lenkijos traukinių gamintoja „PESA Bydgoszcz“ ir tarptautinė geležinkelių technologijų grupė „Hitachi Rail“ paskelbė pradedančios strateginę partnerystę. Pagrindinis tikslas – kartu dalyvauti PKP Intercity planuojamame konkurse dėl didelio greičio geležinkelio traukinių, kurie turėtų tapti vienu ambicingiausių Lenkijos riedmenų atnaujinimo projektų.

    Įmonės pranešė jau pateikusios paraišką dėl dalyvavimo atrankoje, o artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kurie tiekėjai bus pakviesti į tolimesnius etapus. Pagal viešai skelbtą projekto logiką, „Hitachi Rail“ į partnerystę atsineša patirtį didelio greičio traukinių segmente, o „PESA“ siekia sustiprinti kompetencijas ir gamybines galimybes Lenkijoje.

    Gamyba ir priežiūra Lenkijoje

    Skelbiama, kad pirmoji dalis traukinių galėtų būti pagaminta „Hitachi Rail“ gamyklose Italijoje, o vėlesnių sąstatų gamyboje didesnį vaidmenį atliktų „PESA“. Toks modelis dažnas didelio greičio projektams Europoje, kai pirmieji vienetai užtikrina greitesnį įvedimą į rinką, o vėliau didinama vietinė gamyba ir tiekimo grandinės dalis.

    Partnerystės plane numatyta, kad „PESA“ taip pat pretenduotų į traukinių techninės priežiūros vaidmenį Lenkijos teritorijoje. Tai svarbi konkurso dalis, nes didelio greičio riedmenims būtini specializuoti serviso pajėgumai, atsarginių dalių logistika ir gamintojo lygio diagnostika.

    Technologijų perėmimas ir naujos kryptys

    Susitarimas neapsiriboja vien PKP Intercity konkursu. „PESA“ nurodo, kad partnerystė turėtų atverti technologijų perdavimo galimybes, įskaitant aliuminio korpusų technologijas, kurios leidžia mažinti traukinių masę, energijos sąnaudas ir potencialiai eksploatacijos kaštus.

    Taip pat įvardijama kryptis – dviejų aukštų traukinių platformos ir gamyba. Europoje augant keleivių srautams pagrindinėse linijose, didesnės talpos sprendimai tampa vis aktualesni, ypač kai infrastruktūros plėtra ar stočių rekonstrukcijos reikalauja daugiau laiko ir investicijų.

    Konkurencinė kova ir platesni planai

    PKP Intercity pastaraisiais metais aktyviai didina investicijas į riedmenis, o didelio greičio traukinių konkursas laikomas vienu svarbiausių ateinančio dešimtmečio pirkimų. Vietos gamintojams tokie projektai suteikia galimybę pereiti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą, tačiau tai paprastai daroma kartu su patyrusiais tarptautiniais partneriais.

    Rinkoje taip pat kalbama, kad šis konsorciumas galėtų siekti dalyvauti ir kituose Lenkijos planuojamuose didelio greičio traukinių pirkimuose, susijusiuose su naujomis greitojo geležinkelio linijomis. Tai reikštų, kad bendradarbiavimas būtų ilgalaikis ir apimtų ne vieną užsakymą, o platesnį technologinį ir gamybinį perėjimą.