CP v2

Category: Technologijos

  • Ne tik nešiojamieji: „Acer“ meta iššūkį „Ray-Ban Meta“ ir pristato DI išmaniuosius akinius

    Ne tik nešiojamieji: „Acer“ meta iššūkį „Ray-Ban Meta“ ir pristato DI išmaniuosius akinius

    Kompiuterių gamintoja „Acer“, geriausiai žinoma dėl nešiojamųjų kompiuterių, pristatė du naujus akinių modelius ir taip žengė į sparčiai augančią išmaniųjų akinių rinką. Bendrovė skelbia, kad abu įrenginiai pasauliniu mastu turėtų pasirodyti vėliau šiais metais.

    Daugiausia dėmesio sulaukia „Acer AI Glasses GI0“, kurie savo idėja ir funkcijomis taikosi į „Ray-Ban Meta“ auditoriją. Tai kasdieniam nešiojimui skirti akiniai su į korpusą integruota kamera, valdymu mygtuku ir DI funkcijomis.

    Kaip atrodo ir ką filmuoja

    „GI0“ dizainas primena klasikinį „Wayfarer“, tačiau pasirinktas pusiau rėmelio sprendimas, kai rėmelis dengia tik viršutinę lęšių dalį. „Acer“ teigia, kad akiniai sveria 46 gramus, nors nurodoma, kad šis svoris pateikiamas be lęšių.

    Kameros modulį papildo fizinis užrakto mygtukas, o techniniai parametrai orientuoti į kasdienį fiksavimą. „GI0“ gali fotografuoti 3 024 x 4 032 raiška ir filmuoti 1 920 x 1 080 raiška 30 kadrų per sekundę.

    DI funkcijos ir ryšys su telefonu

    „Acer“ akcentuoja, kad kamera ir jutikliai pasitelkiami ne tik turiniui kurti, bet ir DI funkcijoms. Tarp numatomų galimybių įvardijami vizualinė paieška, vertimas bei papildomi pagalbiniai režimai, kurie kasdienėse situacijose turėtų leisti greičiau gauti informaciją.

    Bendrovė taip pat mini pokalbių įrašymą ir balso užrašus, o DI užduotims „GI0“ naudoja „Google“ „Gemini“. Akiniai jungiami su telefono programėle ir veikia su „Android“ bei „iOS“, ryšiui pasitelkiamas „Bluetooth“, taip pat numatytas ir „Wi‑Fi“.

    „Acer“ nurodo, kad „Acer AI Glasses GI0“ turėtų kainuoti apie 300 JAV dolerių, tai yra maždaug 280 eurų. Kaina gali kisti priklausomai nuo rinkos, mokesčių ir komplektacijos.

    Dar vienas modelis skirtas ekranui

    Antrasis naujokas yra „Acer AR Vision GR0“, tačiau tai ne kasdieniai akiniai, o labiau nešiojamas ekranas pramogoms ir darbui. Įrenginys naudoja du „micro OLED“ ekranus ir, pasak gamintojo, suteikia vaizdą, prilyginamą 172 colių ekranui, žiūrimam iš maždaug 6 metrų atstumo.

    Nurodomas 200 nitų ryškumas, 60 hercų atnaujinimo dažnis ir 1 920 x 1 080 raiška įprastam 2D turiniui. Kaip ir dauguma panašių sprendimų, „GR0“ prie pagrindinio įrenginio jungiamas laidu, palaikomi „Android“, „iOS“ ir „Windows“ įrenginiai, galima rodyti 2D ir 3D turinį, taip pat integruoti stereogarsui skirti garsiakalbiai.

    „Acer“ skelbia, kad „Acer AR Vision GR0“ pasauliniu mastu turėtų pasirodyti vėliau šiais metais, o orientacinė kaina sieks apie 500 JAV dolerių, tai yra maždaug 460 eurų. Tokie produktai tampa vis populiaresni kaip alternatyva monitoriams kelionėse, tačiau jų sėkmę dažnai lemia patogumas, optikos kokybė ir programinės įrangos suderinamumas.

  • „YouTube Music“ keičia apatinę juostą: „Explore“ traukiasi, paieška keliasi į patogesnę vietą

    „YouTube Music“ keičia apatinę juostą: „Explore“ traukiasi, paieška keliasi į patogesnę vietą

    „YouTube Music“ pradeda diegti dar vieną sąsajos atnaujinimą: daliai naudotojų paieškos mygtukas perkeliamas į apatinę navigacijos juostą. Taip pakeičiama iki šiol buvusi tvarka, kai paieška buvo pasiekiama viršuje, šalia profilio.

    Pirmieji pokyčius pastebėję naudotojai nurodo, kad atnaujinimas pasirodo „Android“ programėlėje su 9.21 versija, o „iOS“ – su 9.22. Įprastai tokie pakeitimai platinami etapais, todėl vieni juos mato anksčiau, o kitiems tenka palaukti.

    Kas keičiasi apatinėje juostoje

    Iki šiol „YouTube Music“ apačioje dažniausiai buvo matomi skyriai Home, Samples, Explore ir Library. Dabar „Explore“ piktogramą daliai naudotojų pakeičia Search, o paieška tampa pasiekiama vienu paspaudimu nykščiu.

    Tuo pat metu viršutinėje dešinėje, kur anksčiau buvo ir paieška, lieka tik profilio piktograma. Tokia logika atitinka tendenciją dažniausiai naudojamus veiksmus kelti arčiau nykščio zonos, ypač didesniuose telefonų ekranuose.

    Patogiau viena ranka, bet ne visada

    Nors paieškos perkėlimas žemyn gali palengvinti naudojimą viena ranka, pilnas scenarijus išlieka ne toks patogus. Įvedus užklausą, rezultatų sąrašą, pasiūlymus ar automatinio užpildymo eilutes vis tiek dažnai tenka spausti aukščiau ekrane.

    Be to, paieškos lange ir toliau matomi naršymui skirti pasirinkimai, kurie iš dalies atstoja „Explore“ skiltį. Po paskutinėmis paieškomis naudotojams pateikiamos teminės juostos, pavyzdžiui, naujienos, topai, nuotaikos ir žanrai ar tinklalaidės.

    Ką tai sako apie „YouTube Music“ kryptį

    Toks pakeitimas rodo, kad „Google“ programėlėje vis labiau akcentuoja paiešką kaip pagrindinį veiksmą, o ne atskirą naršymo skiltį. Muzikos platformose paieška dažnai tampa greičiausiu keliu iki konkrečios dainos, atlikėjo ar grojaraščio, todėl ji keliama į labiausiai matomą ir lengviausiai pasiekiamą vietą.

    Jei atnaujinimo dar nematote, tai nebūtinai reiškia, kad jūsų įrenginys jo negaus. Dažniausiai tokie sąsajos pakeitimai įjungiami serverio pusėje, todėl net su ta pačia programėlės versija skirtingi naudotojai gali matyti skirtingą išdėstymą.

  • Computex 2026 nustebino: DI planšetės, 4K 360 Hz ekranai ir delninė konsolė už 1 300 eurų

    Computex 2026 nustebino: DI planšetės, 4K 360 Hz ekranai ir delninė konsolė už 1 300 eurų

    Birželio 1–4 dienomis Taipėjuje vykstanti paroda Computex vėl tapo viena svarbiausių metų technologijų vitrinų Azijoje. 2026 metų renginio tema DI Together atspindi bendrą rinkos kryptį, kai dirbtinis intelektas integruojamas į beveik kiekvieną naują įrenginį.

    Nors Computex tradiciškai nėra didžiausių „Android“ naujienų scena, parodos salėse netrūko įrenginių, kurie aiškiai taikosi į mobilų darbą ir kūrybą. Didžiausią dėmesį šiemet susižėrė plonesni kompiuteriai, nauji ekranai žaidėjams ir galingesnės delninės konsolės.

    Acer taikosi į kūrėjus

    „Acer“ pristatė kelias „Android“ planšetes, o prabangiausiu modeliu įvardijo „Iconia Duo S14“. Gamintojas ją pozicionuoja kaip kūrybinį centrą dizaineriams ir vadovams, akcentuodamas didelį ekraną ir mobilumo sprendimus.

    Įrenginys turi 14,2 colio OLED ekraną su 2,8K raiška, o viduje naudojamas „MediaTek Dimensity 8300“ lustas. Numatyta 256 GB vidinė atmintis, kurią galima plėsti iki 1 TB per „microSD“ kortelę, taip pat siūlomi „DisplayPort“ įėjimo ir išėjimo sprendimai bei dvi USB-C jungtys.

    Gamintojas kainos dar neatskleidė, tačiau nurodė, kad planšetė prekyboje pasirodys rugsėjį Šiaurės Amerikoje. Tokia kryptis rodo augantį gamintojų norą konkuruoti ne tik su planšetėmis, bet ir su lengvais nešiojamais kompiuteriais, kai darbo vieta vis dažniau persikelia į keliones.

    Samsung Display kelia kartelę žaidėjams

    „Samsung Display“ parodoje demonstravo 16 su žaidimais susijusių OLED ir QD-OLED sprendimų, kurių įstrižainės siekė nuo 8,8 iki 49 colių. Bendrovė akcentavo, kad greitėjant vaizdo plokščių ir procesorių pažangai, ekranai tampa viena svarbiausių vietų, kur gamintojai bando išsiskirti.

    Daugiausia dėmesio sulaukė QD-OLED monitorius, kurį gamintojas vadina pirmuoju pasaulyje 4K 360 Hz sprendimu. Taip pat pristatytas dviejų režimų veikimas, kai esant 1080p raiškai atnaujinimo dažnis gali siekti iki 680 Hz.

    „Samsung Display“ teigimu, geresnį teksto įskaitomumą užtikrina V formos subpikselių struktūra, o VESA DisplayHDR True Black 600 sertifikatas numato itin gilius juodos spalvos lygius ir iki 600 nitų ryškumą. Tokie parametrai rodo, kad monitorių rinka vis labiau skyla į nišas, kur techninės charakteristikos tampa pagrindiniu konkurencijos įrankiu.

    Delniniai įrenginiai brangsta

    Delninių konsolių kryptis toliau primena „Nintendo Switch“ išpopuliarintą formą, kai svarbiausiu tampa ergonomika ir didesnis ekranas. Vis dėlto Computex parodė, kad gamintojai vis agresyviau kelia galingumą ir kainą, bandydami prilygti nešiojamiesiems kompiuteriams.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo „MSI Claw 8 EX AI Plus“, turintis 8 colių 16:10 santykio 120 Hz ekraną, iki 12 valandų baterijos veikimo laiką ir „Intel Arc G3 Extreme“ platformą. Nurodyta kaina siekia apie 1 300 eurų, todėl tokie įrenginiai jau taikosi į entuziastus, kurie nori žaisti kompiuterinius žaidimus kelyje be didelių kompromisų.

    Parodoje dėmesio sulaukė ir itin ploni nešiojamieji kompiuteriai, kurie žada ilgą baterijos laiką bei mažesnį svorį kelionėms. Tai išryškina bendrą 2026 metų tendenciją: mobilumas, ekranų kokybė ir DI funkcijų integracija tampa trimis svarbiausiais pardavimo argumentais.

  • „Google“ pristatė „Dreambeans“: DI iš „Gmail“ ir „Calendar“ kuria jūsų dieną istorijomis

    „Google“ pristatė „Dreambeans“: DI iš „Gmail“ ir „Calendar“ kuria jūsų dieną istorijomis

    „Google“ per „Google Labs“ pristatė naują eksperimentinę programėlę „Dreambeans“, kuri žada sutvarkyti informacinį triukšmą ir pateikti dienos santrauką istorijų formatu. Sprendimas paremtas DI, kuris iš jūsų naudojamų paslaugų atrenka, kas, jo manymu, svarbiausia.

    „Dreambeans“ gali jungtis prie „Google“ ekosistemos: „Gmail“, „Calendar“, „Photos“, „YouTube“, paieškos istorijos ir kitų paslaugų. Tam naudojama „Gemini“ funkcija „Personal Intelligence“, veikianti tik tada, kai vartotojas suteikia leidimus prie pasirinktų programų ir duomenų.

    Esminė idėja yra ne begalinis srautas, o baigtinis, kasdienis istorijų rinkinys, skirtas padėti susiorientuoti ir sugalvoti veiksmus. „Google“ pabrėžia, kad tokios istorijos turi skatinti naujas idėjas ir sutelkti dėmesį į asmeniškai aktualius dalykus.

    „Google“ pateikia pavyzdį, kai „Gmail“ laiškas apie augintinio skanėstų pristatymą automatiškai virsta rekomendacijomis, kaip juos panaudoti dresūrai. Į istoriją taip pat gali būti įtrauktas artėjantis priminimas iš „Calendar“ bei pasiūlymai, pavyzdžiui, draugiškų augintiniams vietų netoliese.

    Visa informacija pateikiama iliustruotu, pasakojimą primenančiu formatu, o sudominusią istoriją galima atsidaryti detaliau. Tuomet „Dreambeans“ gali pasiūlyti susijusius pasirinkimus, pavyzdžiui, netoliese esančius parkus ar užsiėmimus, o patikusias istorijas leidžia išsisaugoti programėlės bibliotekoje.

    Vartotojas taip pat galės pateikti grįžtamąjį ryšį, jei istorija pasirodys netiksli ar nepageidaujama, kad ateityje rekomendacijos būtų geriau pritaikytos. „Google“ nurodo, kad galima pranešti ir apie praleistus interesus, pavyzdžiui, naują hobį, kad jis atsispindėtų vėlesnėse istorijose.

    Programėlei veikti būtina prijungti bent vieną „Google“ paslaugą, tačiau, pasak kūrėjų, geriausias rezultatas pasiekiamas sujungus kelias. Platinimas pradedamas JAV, o pirmiausia „Dreambeans“ pasieks dalį „Google AI Ultra“ prenumeratos vartotojų „Android“ ir „iOS“ platformose.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją, kai didžiosios platformos DI naudoja ne vien paieškai ar tekstų generavimui, bet ir asmeniniam turinio kuravimui. Kartu tai kelia daugiau klausimų apie duomenų naudojimą, todėl praktinė vertė daugeliui priklausys nuo to, kokius leidimus vartotojai pasirinks suteikti ir kiek skaidriai bus paaiškinta, kaip sudaromos istorijos.

  • „Samsung“ ruošia netikėtą „Galaxy Z Fold 8“ rokiruotę: „Ultra“ vardas atiteks ne tam modeliui?

    „Samsung“ ruošia netikėtą „Galaxy Z Fold 8“ rokiruotę: „Ultra“ vardas atiteks ne tam modeliui?

    „Samsung“ ruošiasi 2026 metais pristatyti naują sulenkiamų telefonų liniją, tačiau didžiausią triukšmą kol kas kelia ne techninės savybės, o pavadinimai. Nutekėjimai rodo, kad iki šiol aiški „Galaxy Z Fold“ numeracija gali būti apversta aukštyn kojomis.

    Pastaraisiais metais „Galaxy Z Fold“ serijoje viskas buvo paprasta: konkretaus skaičiaus modelis paprastai reiškė vieną pagrindinį metų knygos tipo sulenkiamą telefoną. Dabar situacija, panašu, keičiasi, nes „Samsung“ esą planuoja ir platesnio ekrano „Fold“ versiją.

    Pavadinimai, kurie klaidina

    Pagal naujausią informaciją, įprastas modelis, kuris logiškai turėtų vadintis „Galaxy Z Fold 8“, gali būti pervadintas į „Galaxy Z Fold8 Ultra“. Tuo metu platesnio ekrano naujovė, kuri anksčiau buvo siejama su „Wide“ priesaga, esą gali gauti paprastą „Galaxy Z Fold 8“ vardą.

    Tokį scenarijų sustiprina įrašas „Bluetooth SIG“ duomenų bazėje, kur aptiktas įrenginys su „Galaxy Z Fold8 Ultra“ pavadinimu ir keliais modelių numeriais. Šis ženklas laikomas vienu aiškiausių patvirtinimų, kad „Ultra“ vardas šįkart gali būti priskirtas ne brangiausiam ar „didžiausiam“ naujos formos modeliui, kaip tikėtųsi dalis pirkėjų.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams?

    Jeigu šie pavadinimai pasitvirtins, daliai žmonių gali būti sunkiau greitai suprasti, kuris įrenginys yra tradicinis „Fold“ tęsinys, o kuris yra naujos krypties platesnio ekrano modelis. Praktikoje tai gali lemti klaidingus lūkesčius renkantis telefoną, ypač jei „Ultra“ žyma bus siejama su įprastu dizainu, o ne su labiau išskirtiniu formatu.

    Tokios rokiruotės dažniausiai daromos dėl rinkodaros: „Ultra“ etiketė leidžia aiškiau atskirti modelių pozicionavimą ir kainodarą, net jei techniniai skirtumai vartotojui ne visuomet iškart akivaizdūs. Vis dėlto, jei „Samsung“ nepaaiškins logikos itin aiškiai, pavadinimai gali tapti viena labiausiai kritikuojamų pristatymo detalių.

    Kada laukti pristatymo?

    Nutekėjimuose minima, kad naujieji „Galaxy Z Fold 8“ ir „Galaxy Z Fold8 Ultra“ gali būti pristatyti vasaros „Unpacked“ renginyje, siejamame su liepos 22 diena. Tame pačiame renginyje taip pat tikimasi išgirsti daugiau apie „Galaxy Watch 9“.

    Kol kas duomenų bazės įrašai neatskleidžia techninių charakteristikų, todėl lieka laukti oficialių „Samsung“ pranešimų. Vis dėlto jau dabar aišku viena: 2026 metų „Fold“ serijoje painiavos gali būti daugiau nei bet kada anksčiau.

  • „Google Photos“ naujiena nustebino: jūsų lipdukai nuo šiol niekur nedings – štai kur juos rasite

    „Google Photos“ naujiena nustebino: jūsų lipdukai nuo šiol niekur nedings – štai kur juos rasite

    „Google“ atnaujino „Google Photos“ funkciją, leidžiančią iš savo nuotraukų kurti pasirinktinius lipdukus „Android“ įrenginiuose. Iki šiol tai buvo smagus priedas, tačiau lipdukų valdymas ir radimas ne visada buvo patogus.

    Dabar „Google Photos“ lipdukai automatiškai išsaugomi ir turi aiškią vietą programėlėje. Tai reiškia, kad kartą sukurtų lipdukų nebereikės kurti iš naujo, o prireikus juos bus paprasčiau greitai rasti.

    Kur atsidūrė lipdukai?

    Pasirinktiniai lipdukai perkelti į skiltį „Collections“, kurioje pateikiami visi naudotojo sukurti lipdukai. Tokia struktūra turėtų palengvinti kasdienį naudojimą, ypač jei lipdukų susikaupė daugiau.

    Šie lipdukai gali būti naudojami palaikomose programėlėse, pavyzdžiui, „Google Messages“, „WhatsApp“ ar „LINE“. Praktikoje tai leidžia į žinutes greitai įterpti asmeniškesnes reakcijas ar nuotaiką išreiškiančius vaizdus.

    Kada pasieks visus ir ko reikia?

    Kaip pranešama, naujovė diegiama plačiai ir turėtų pasiekti visus „Android“ naudotojus. Funkcija siejama su „Google Photos“ 7.78 versija, todėl verta atsinaujinti programėlę.

    Po atnaujinimo naudotojai dažniausiai mato skiltį „Collections“ arba programėlės pranešimą, kad lipdukai nuo šiol bus išsaugomi šioje vietoje. Jei pokyčio dar nematote, gali būti, kad jis įjungiamas palaipsniui serverio pusėje.

    „Google Photos“ kryptis: daugiau kontrolės vartotojui

    Pastaruoju metu „Google“ daug dėmesio skiria „Google Photos“ patogumui ir duomenų valdymui. Pavyzdžiui, „Google Takeout“ eksporto procesas tapo lankstesnis, atsirado galimybė atlikti dalinius eksportus, o tai aktualu dideles bibliotekas kaupiantiems žmonėms.

    Vis dėlto ne visi pokyčiai sutinkami vienodai palankiai: dalis naudotojų kritikavo su „Gemini“ susijusius paieškos sprendimus ir tai, kaip jie veikia realiame naudojime. Nepaisant to, lipdukų išsaugojimas „Collections“ skiltyje yra aiškiai praktiškas atnaujinimas kasdieniam bendravimui.

  • „Google“ atnaujino Pixel skambučius: ši nauja funkcija pakeis, kaip paliekate balso žinutes

    „Google“ atnaujino Pixel skambučius: ši nauja funkcija pakeis, kaip paliekate balso žinutes

    „Google“ išplėtė Pixel telefonų programėlės funkciją „Take a Message“, kuri veikia kaip patogesnė balso pašto alternatyva. Nuo šiol daliai naudotojų suteikiama galimybė įrašyti asmeninį pasveikinimą, todėl skambinantysis išgirs jūsų pasirinktą žinutę.

    Ši funkcija įsijungia, kai neatsiliepiate į skambutį arba nukreipiate jį į balso paštą. Tuomet telefone parodoma perrašyta skambinančiojo žinutė, o jei ji paliekama, išlieka ir garso įrašas, kurį galima perklausyti vėliau.

    Naujas asmeninio pasveikinimo įrašymas iki šiol buvo matomas beta versijose, tačiau dabar pasiekia ir stabilų programėlės leidimą. Kaip nurodo technologijų leidiniai, funkcija pradeda rodytis daliai naudotojų su „Phone“ programėlės 223 versija.

    Įdiegus naujausią atnaujinimą, programėlė gali pateikti pranešimą apie galimybę susikurti pasveikinimą. Įrašius tekstą, jis nustatomas kaip numatytasis, o prireikus vėliau gali būti perrašomas.

    „Google“ taip pat primena, kad pasiekiamumas priklauso nuo regiono. Šiuo metu „Take a Message“ oficialiai siūloma JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje ir Airijoje, o funkcija veikia Pixel 6 ir naujesniuose modeliuose.

  • ES planas dėl technologijų suvereniteto: kaip Briuselis mažins priklausomybę nuo JAV debesijos ir DI

    ES planas dėl technologijų suvereniteto: kaip Briuselis mažins priklausomybę nuo JAV debesijos ir DI

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį technologijų suvereniteto paketą, kuriuo siekia mažinti Europos priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų. Pagrindinis tikslas nėra užverti rinką JAV bendrovėms, o užauginti stiprius Europos žaidėjus, galinčius konkuruoti pasauliniu mastu.

    Diskusija Briuselyje paaštrėjo po to, kai JAV politikoje išryškėjo tendencija naudoti ekonominius svertus, o Europa vis dažniau savo skaitmeninę infrastruktūrą vertina kaip saugumo klausimą. Komisija pabrėžia, kad kritinės paslaugos, nuo ligoninių iki energetikos tinklų, neturi tapti priklausomos nuo vienos išorinės jurisdikcijos sprendimų.

    Debesijos ir DI įstatymas

    Paketą vainikuoja siūlomas Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktas, kuris numatytų griežtesnius reikalavimus jautriausioms viešojo sektoriaus sistemoms. Viena iš idėjų, apie kurią kalbama Komisijoje, yra valstybių patikimumo vertinimas, sprendžiant, kas gali teikti paslaugas jautrioms sritims.

    Taip pat numatoma, kad valstybės turėtų atlikti suvereniteto rizikos vertinimą kiekvienai svarbiai skaitmeninei paslaugai. Vertinime būtų žiūrima į užsienio kontrolės lygį, galimą prieigą prie jautrių duomenų ir riziką, kad paslauga galėtų būti sutrikdyta.

    Ne draudimai, o paskatos

    Komisija signalizuoja, kad pagrindinis instrumentas bus pramonės politika ir paskatos, o ne plataus masto ribojimai. Siūloma daugiau viešųjų lėšų nukreipti į sprendimus, kurie didina Europos ekonominį atsparumą, spartinti duomenų centrų plėtrą mažinant biurokratiją, stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

    Planuose taip pat numatoma skatinti valstybes dalintis pajėgumais ir koordinuoti sprendimus, kuriant bendresnį Europos debesijos bendradarbiavimo formatą. Lygiagrečiai būtų siekiama spartinti pažangių technologijų, įskaitant DI, diegimą per nacionalines strategijas.

    Ką tai reiškia JAV technologijų milžinams?

    Europos Komisija viešai akcentuoja, kad priemonės nėra nukreiptos prieš „Microsoft“, „Google“ ar „Amazon“, kurios šiandien dominuoja debesijos paslaugose. Tačiau praktikoje jautriausių viešųjų paslaugų srityje gali atsirasti daugiau reikalavimų dėl duomenų kontrolės, audito, tiekimo grandinės ir operacinio tęstinumo.

    „Negalime sau leisti priklausyti nuo kitų technologijų, kurios palaiko ligoninių darbą, užtikrina energetikos tinklų stabilumą ir paslaugų saugumą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Komisijos vertinimu, tik nedidelė viešųjų paslaugų dalis būtų priskirta pačiam griežčiausiam lygiui, kuriame reikėtų visiškai išvengti užsienio technologijų. Vis dėlto net ir mažesnė apimtis gali turėti didelį poveikį pirkimams, standartams ir rinkos kryptims, nes viešasis sektorius dažnai formuoja praktikas ir privačiame sektoriuje.

    Derybos dar priešakyje

    Komisijos pasiūlymai keliaus į Europos Parlamentą ir valstybes nares, kur prasidės derybos dėl galutinio teksto. Rezultatą lems ne tik politinės ambicijos, bet ir praktiniai klausimai: ar Europa pajėgi greitai didinti vietinius pajėgumus, kaip bus apibrėžtas jautrumas, ir kokia bus kaina pereinant prie alternatyvų.

    Galutinis paketo poveikis priklausys nuo įgyvendinimo: nuo sertifikavimo taisyklių iki to, kaip griežtai bus vertinamos rizikos ir kokios išimtys bus taikomos, jei perėjimas būtų neproporcingai brangus. Aišku viena: technologijų suverenitetas Europoje iš deklaracijos vis labiau virsta konkrečių teisės aktų ir viešųjų pirkimų klausimu.

  • Europos Parlamentas dėl „Huawei“ tyrimo: imunitetas trims europarlamentarams neliečiamas, vienam panaikintas

    Europos Parlamentas dėl „Huawei“ tyrimo: imunitetas trims europarlamentarams neliečiamas, vienam panaikintas

    Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas nusprendė nepritarti Belgijos prokurorų prašymui panaikinti trijų europarlamentarų teisinį imunitetą, susijusį su įtariamu kyšininkavimo už įtaką skandalu, siejamu su „Huawei“. Tuo metu ketvirto europarlamentaro imuniteto panaikinimui komitetas pritarė.

    Imunitetas panaikintas italui Fulvio Martusciello iš Europos liaudies partijos frakcijos. Tuo pačiu komitetas nesutiko panaikinti Maltos socialisto Daniel Attard, taip pat italų europarlamentaro Salvatore De Meo ir bulgaro Nikola Minchev imuniteto.

    Ką reiškia europarlamentaro imunitetas?

    Europos Parlamento nario imunitetas yra teisinė apsauga, skirta užkirsti kelią politiškai motyvuotam persekiojimui ir užtikrinti, kad parlamentinė veikla nebūtų varžoma. Vis dėlto jis nėra absoliutus: jei nacionalinės teisėsaugos institucijos pateikia pagrįstą prašymą, Europos Parlamentas gali imunitetą panaikinti.

    Praktikoje sprendimai dėl imuniteto priklauso nuo to, ar prašymas atitinka procedūrinius reikalavimus, ar įtarimai pakankamai konkretūs, ir ar nėra požymių, kad byla gali būti naudojama politiniams tikslams. Šiuos aspektus vertina komitetas, o galutinį sprendimą tvirtina Europos Parlamento plenarinių posėdžių salė.

    Belgijos tyrimas ir politinė įtampa

    Belgijos prokuratūra 2025 metų kovą pradėjo tyrimą, kuriame minimi įtarimai dėl aktyvios korupcijos, dokumentų klastojimo ir pinigų plovimo Europos Parlamente. Teisėsauga yra viešai nurodžiusi, kad įtariama veikla galėjo būti naudinga „Huawei“ interesams.

    Komiteto balsavimas vyko už uždarų durų, o šaltiniai Europos Parlamente nurodė, kad prieš sprendimą buvo juntamos frakcijų derybos ir nesutarimai dėl įrodymų pakankamumo. Kritikai teigia, kad tokie procesai gali sudaryti įspūdį, jog dalis sprendimų priimami vadovaujantis politiniu išskaičiavimu, o ne vien faktų vertinimu.

    Kada sprendimas įsigalios?

    Teisės reikalų komiteto išvada dar nėra galutinis taškas: ją turi patvirtinti Europos Parlamento plenarinis posėdis Strasbūre. Būtent po šio balsavimo taps aišku, ar Belgijos prokurorai galės pilna apimtimi taikyti procesinius veiksmus europarlamentarų atžvilgiu.

    Pastaraisiais mėnesiais imuniteto klausimai Europos Parlamente sulaukia vis daugiau dėmesio, nes keli rezonansiniai atvejai paskatino diskusijas, ar dabartinė tvarka pakankamai skaidri ir nuosekli. Dalis europarlamentarų ragina peržiūrėti procedūras, kad jos vienodai veiktų visų frakcijų atstovams ir mažintų politinių interpretacijų riziką.

  • „OpenAI“ siūlo privalomus DI modelių testus, bet nepritaria Baltųjų rūmų planui su NSA vaidmeniu

    „OpenAI“ paviešino siūlymą, kaip JAV galėtų reguliuoti pažangius dirbtinio intelekto modelius, ir kai kuriais esminiais punktais išsiskyrė su naujausiu Baltųjų rūmų požiūriu. Bendrovė ragina pereiti nuo savanoriškų vertinimų prie privalomų testų, tačiau pabrėžia, kad priežiūra turėtų likti civilinėse institucijose.

    Siūlymo esmė – numatyti pareigą pažangiausiems DI modeliams atlikti sistemingus rizikų vertinimus, ypač dėl kibernetinio saugumo, piktnaudžiavimo ir kitų didelio poveikio scenarijų. „OpenAI“ siūlo, kad šį procesą koordinuotų su standartizavimu dirbantys civiliniai padaliniai, o ne žvalgybos bendruomenė.

    Kur kertasi du požiūriai

    Baltųjų rūmų kryptis, apie kurią kalbama viešai, labiau remiasi savanorišku modelių vertinimu ir didesniu Nacionalinės saugumo agentūros įsitraukimu, ypač kibernetinių grėsmių kontekste. Tuo metu „OpenAI“ akcentuoja, kad privalomas vertinimas būtų veiksmingesnis, jei jį prižiūrėtų Nacionalinio standartų ir technologijų instituto struktūrose veikiantis DI standartų ir inovacijų centras.

    „OpenAI“ argumentas paprastas: jei vertinimai yra savanoriški, dalis rinkos dalyvių gali jų vengti, o visuomenė ir verslas negauna vienodų saugumo garantijų. Be to, bendrovė mano, kad civilinė priežiūra palengvina skaidrumą, palyginamumą ir aiškesnes taisykles visiems.

    Kas kelia daugiausia klausimų

    Vienas didžiausių nesutarimų – idėja dalį pažangių DI modelių „benchmarkinimo“ ar pajėgumų slenksčių nustatymo laikyti įslaptintame režime. „OpenAI“ atstovai perspėja, kad tai gali sukurti neapibrėžtumą, kada ir kokie modeliai pateks į papildomą patikrą, o tai komplikuotų planavimą ir atitiktį taisyklėms.

    „Vienas svarbiausių klausimų yra, kada modelis pasiekia pajėgumo slenkstį, dėl kurio jam turi būti taikomas griežtesnis vertinimas“, – sakė „OpenAI“ vadovų komandos atstovas Chrisas Lehane.

    Šis „pajėgumo slenkstis“ tampa centrine tema ir tarptautiniu mastu: sparčiai didėjant modelių galimybėms, vis dažniau kalbama apie testus, kurie vertintų ne tik įprastą tikslumą, bet ir atsparumą piktnaudžiavimui, gebėjimą generuoti pavojingas instrukcijas, automatizuoti kibernetines atakas ar apeiti apsaugas.

    Politinis fonas ir artimiausi terminai

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas Vašingtone susitinka su administracijos pareigūnais ir abiejų partijų įstatymų leidėjais. Tikslas – įtikinti, kad privalomi vertinimai būtų įtvirtinti taisyklėse, o civilinis standartų centras gautų aiškesnį mandatą ir didesnį vaidmenį.

    Pagal viešai aptariamą vykdomųjų sprendimų logiką, agentūroms dažnai suteikiamas ribotas laikas parengti įgyvendinimo detales, todėl reguliavimo kryptis dar gali keistis. „OpenAI“ pozicija – vertinimų sistema turėtų būti privaloma, tačiau bendrovė kol kas atsargiai vertina griežtesnius mechanizmus, pavyzdžiui, išankstinius leidimus prieš išleidžiant naujus modelius.

    Praktinis šių debatų rezultatas gali paveikti visą JAV DI sektorių: nuo to, kas nustatys testavimo metodikas ir kaip bus dalijamasi informacija, iki to, ar įmonės turės aiškius, viešus kriterijus, leidžiančius suprasti, kada prasideda griežtesnė priežiūra. Verslui tai reikštų daugiau aiškumo, o vartotojams ir valstybės institucijoms – didesnį nuspėjamumą, kaip valdoma pažangių DI sistemų rizika.